d13623bf-ffca-4204-aa60-4baf49c7529c · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-669-945/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06901-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4; 2.6.2.1; 3.3.1.18.4 (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Algimanto Kukalio, Izoldos Nėnienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Demeda“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Demeda“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sutarčių sÄ lygų pakeitimo, delspinigių sumažinimo, skolos dydžio nustatymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė ieškiniu ir dubliku prašė (e. b. l. 1–5, 58–67, 109–117):

1) sumažinti pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6041 mokėtinų sutartinių delspinigių dydį iki 0,02 procentų už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ ;

2) sumažinti pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6043 mokėtinų sutartinių delspinigių dydį iki 0,02 procentų už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ ;

3) taikyti 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ delspinigių skaičiavimui pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6041, pripažįstant, kad atsakovė, paskirstydama ieÅ¡kovės įmokas (2008 m. kovo 28 d. įmokÄ 10 862,24 Eur sumai, 2012 m. vasario 3 d. įmokÄ 10 862,22 Eur sumai, 2012 m. vasario 3 d. įmokÄ 10 862,22 Eur sumai, 2012 m. vasario 3 d. įmokÄ 10 862,22 Eur sumai, 2013 m. sausio 29 d. įmokÄ 10 862,22 Eur sumai, 2013 m. sausio 29 d. įmokÄ 10 862,22 Eur sumai) turėjo iÅ¡ Å¡ios sumos delspinigiams skirtÄ sumÄ apskaičiuoti už terminÄ , ne ilgesnį nei 6 mėnesiai;

4) taikyti 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ delspinigių skaičiavimui pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6043, nustatant, kad atsakovė, paskirstydama ieÅ¡kovės įmokas (2012 m. vasario 3 d. įmokÄ 14 222 Eur sumai, 2012 m. vasario 3 d. įmokÄ 14 222,22 Eur sumai, 2012 m. vasario 3 d. įmokÄ 14 222,22 Eur sumai, 2013 m. sausio 29 d. įmokÄ 14 222,22 Eur sumai, 2013 m. sausio 29 d. įmokÄ 14 222,22 Eur sumai) turėjo iÅ¡ Å¡ios sumos delspinigiams skirtÄ sumÄ apskaičiuoti už terminÄ , ne ilgesnį nei 6 mėnesiai;

5) nustatyti, kad ieškovė skolinga atsakovei ieškinio pateikimo dienai (2018 m. balandžio 30 d.) iš viso 11 482,47 Eur: pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6041 – 4 944,48 Eur (17 072,29 Lt), pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6043 – 6 537,99 Eur (22 574,37 Lt).

2. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys 2006 m. gegužės 19 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6041, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsigijo 0,1222 ha ploto žemės sklypÄ , esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 122 200 Lt (35 391,57 Eur), ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6043, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsigijo 0,1600 ha ploto žemės sklypÄ , esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 160 000 Lt (46 339,20 Eur).

Žemės sklypai buvo parduoti iÅ¡simokėtinai. IeÅ¡kovė sumokėjo sutarčių kainoms lygias sumas ir kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti pagrindinių skolų sumokėjimo faktÄ . Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė nurodydamas, kad ieÅ¡kovės atsakovei sumokėti pinigai neturėjo bÅ«ti vertinami kaip skirti dengti pagrindinę skolÄ , bet turėjo bÅ«ti paskirstyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnyje numatyta įmokų paskirstymo tvarka.

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su nauju ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti, kad ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ ieÅ¡kovei yra likę sumokėti 11 482,47 Eur. TokiÄ sumÄ ieÅ¡kovė apskaičiavo taikydama sumažintÄ 0,02 proc. delspinigių dydį bei 6 mėnesių senaties terminÄ delspinigiams apskaičiuoti.

3. Atsakovė atsiliepimu ir tripliku (e. b. l. 42–47, 72–77, 120–127) prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad byla turėtų bÅ«ti nutraukta, nes Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2074-555/2018 iÅ¡nagrinėjo tapatų ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties termino taikymas dėl delspinigių mokėjimo yra teismo prerogatyva, o atsakovė turi teisę skaičiuoti ir reikalauti delspinigių apmokėjimo už ilgesnį laikotarpį, nei įstatyme nustatytas 6 mėn. senaties terminas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu (e. b. l. 139–146) atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ nutraukti bylÄ , taip pat atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

5. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad Å¡i civilinė byla turėjo bÅ«ti nutraukta Kauno apygardos teismui 2017 m. gruodžio 21 d. priėmus sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2A-2074-555/2017 (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-2777-587/2017), nes Å¡ios bylos dalykas yra kitoks. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė reikalauja sumažinti sutartyse nustatytų delspinigių dydį ir taikyti ieÅ¡kinio senatį apskaičiuojant mokėtinÄ delspinigių sumÄ . Kitoje civilinėje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neanalizavo, ar tinkamai buvo apskaičiuotos palÅ«kanos ir netesybos.

IeÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi neturtinį reikalavimÄ , praÅ¡ydama nustatyti, kad buvo apmokėta visa suma pagal žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau Kauno apygardos teismas sprendė, jog atsakovė turėjo teisę dalį įmokų užskaityti kaip priskaičiuotas palÅ«kanas ir netesybas (delspinigius), ir šį neturtinį reikalavimÄ atmetė. Reikalavimų dėl delspinigių sumažinimo teismas nenagrinėjo.

6. Teismas sprendė, kad mažinant netesybas iki 0,02 proc. bÅ«tų iÅ¡ esmės paneigtas sutarties laisvės principas, numatantis Å¡alių teisę susitarti dėl netesybų ir jų dydžio, tai taip pat prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams, nes bÅ«tų paneigtas Å¡alių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Teismas sprendė, kad 0,05 proc. dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos įmokos sumos, negali bÅ«ti vertinami kaip akivaizdžiai ir neprotingai dideli.

7. Teismas konstatavo, kad įmokos buvo mokamos pažeidžiant terminus. Teismo vertinimu, ieškovė, pati pažeidusi prievolę mokėti įmokas laiku, negali remtis argumentu, kad netesybos privalo būti mažinamos.

8. Ä®vertinęs ieÅ¡kinio reikalavimus taikyti ieÅ¡kinio senatį ir nustatyti galutinės prievolės dydį, teismas pažymėjo, kad Å¡ioje byloje nebuvo atsakovės prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės delspinigius už pavėluotÄ sutartinių piniginių prievolių vykdymÄ . IeÅ¡kovės atstovė pripažino, kad ieÅ¡kovė nevykdo savo prievolės, nes laukia teismo sprendimo. Skola pagal abi sutartis dar nėra visiÅ¡kai padengta, ieÅ¡kovė kiekvienÄ dienÄ atlieka tęstinį pažeidimÄ , todėl atsakovė gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, nuo kurio ieÅ¡kovė galėtų gintis reikalaudama taikyti ieÅ¡kinio senatį.

9. IeÅ¡kovės argumentÄ , kad ginčas dėl skolos dydžio tęsiasi kelis metus ir dėl to yra kalta atsakovė, teismas atmetė nurodydamas, jog ieÅ¡kovė po Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo įsiteisėjimo privalo galutinai atsiskaityti su atsakove, o ne reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl skolos dydžio. Atsiskaičiusi su atsakove ieÅ¡kovė galėtų reikÅ¡ti reikalavimÄ pripažinti prievolę įvykdyta, jį grįsdama ieÅ¡kinio senaties instituto taikymu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10.

Apeliaciniu skundu (e. b. l. 154–161) ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir priimti naujÄ sprendimÄ Â â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė negali remtis argumentu, jog netesybos turi bÅ«ti mažinamos dėl iÅ¡ dalies įvykdytos prievolės. Nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės pareigos laiku sumokėti įmokas pažeidimas eliminuoja jos teisę į netesybų mažinimÄ . 1.2.

Teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omų taikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatų. Å alių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, suteikę galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai, jos gali bÅ«ti sumažintos. Netesybas teismas gali sumažinti ir dėl to, kad skolininkas įvykdė dalį prievolės. Teismas sprendime nusprendė prieÅ¡ingai, kad netesybos nemažinamos, nes skolininkė sumokėjo didžiÄ jÄ dalį mokėtinos sumos, t. y. ieÅ¡kovės įsipareigojimų vykdymas buvo vertinamas ne kaip suteikiantis teisę į netesybų mažinimÄ , bet kaip eliminuojantis tokiÄ teisę. 1.3.

Teismas nevertino, kad ginčas tarp Å¡alių dėl mokėtinos sumos dydžio tęsiasi kelis metus, tačiau atsakovė nuo 2013 m., kai ieÅ¡kovė pradelsė mokėjimus, nesiėmė jokių veiksmų skolai iÅ¡ieÅ¡koti ir už šį laikotarpį skaičiuoja netesybas. Dėl nurodytos priežasties nesÄ Å¾ininga turi bÅ«ti pripažinta ne ieÅ¡kovė, bet atsakovė. 1.4. Teismas nepasisakė dėl argumento, kad atsakovės reikalaujami sumokėti delspinigiai yra dideli, lyginant su visos pradinės skolos dydžiu, todėl laikytini baudinėmis netesybomis. 1.5.

Skolininko teisė praÅ¡yti taikyti ieÅ¡kinio senatį delspinigių skaičiavimui negali bÅ«ti ribojama aplinkybe, kad ieÅ¡kinį dėl skolos dydžio nustatyto teikia pats skolininkas, o ne kreditorius. IeÅ¡kovė, bÅ«dama skolininke, į teismÄ kreipėsi bÅ«tent dėl to, kad galėtų tinkamai įvykdyti savo prievolę (prievolę mokėti skolÄ galės vykdyti tik tada, kai žinos mokėtinos sumos dydį). 1.6. IeÅ¡kovės ir atsakovės santykiai dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių reguliuojami ne vieÅ¡osios, o privatinės teisės normų, todėl ieÅ¡kovė ne kartÄ kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad nesutinka su delspinigių skaičiuote už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, ir jų nemokėjo.

Pati atsakovė patvirtina, kad ieÅ¡kovė nesutinka mokėti delspinigių. Atsakovė iki Å¡iol nėra pateikusi reikalavimo teismui dėl skolos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės, nors pati savo raÅ¡tuose nurodo, kad ieÅ¡kovė yra jai skolinga. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip siekis pasipelnyti, nes kuo ilgiau ji nesikreips į teismÄ , tuo ilgiau bus skaičiuojami delspinigiai.

11. Atsakovė atsiliepimu (e. b. l. 170–176) praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė apie valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymÄ /nevykdymÄ ieÅ¡kovę nuolat informuodavo raÅ¡tais, tačiau Å¡ių atsakovės reikalavimų ieÅ¡kovė neskundė, taip sutikdama su raÅ¡tuose nurodytais teiginiais. Å i aplinkybė paneigia skundo argumentÄ , kad atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Vadovaujantis sutarčių sudarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklių 4–5 punktais, įmokos pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis turi bÅ«ti sumokamos ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 d., pirkėjai už įsiskolinimo likutį moka 2 proc. metines palÅ«kanas, 0,05 proc. delspinigiai už vėlavimÄ atsiskaityti skaičiuojami už mokėtinas įmokų ir palÅ«kanų sumas.

Dėl to delspinigių netaikymas ar sumažinimas, kaip reikalavo ieÅ¡kovė, prieÅ¡tarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad įvykdė didžiÄ jÄ dalį prievolės. IeÅ¡kovės įsiskolinimas 2018 m. lapkričio 16 d. sudaro 68 654,60 Eur. Teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės pardavimÄ iÅ¡simokėtinai, nenumato kitokios įmokų paskirstymo tvarkos, jos paskirstomos CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka. Delspinigiai, kuriuos praÅ¡oma perskaičiuoti, jau yra sumokėti, Å¡is faktas patvirtintas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2074-555/2017, todėl negali bÅ«ti sprendžiama dėl jų procentinės iÅ¡raiÅ¡kos sumažinimo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2006 m. gegužės 19 d. buvo sudarytos dvi valstybinės žemės pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartys (toliau – sutartys) (e. b. l. 7–12), pagal kurias ieÅ¡kovė įgijo nuosavybės teises į du žemės sklypus, sumokėdama pradines įmokas ir įsipareigodama kitÄ sklypų kainos dalį sumokėti periodiniais mokėjimais pagal sutartyse nustatytus grafikus, metinę įmokÄ mokant iki kitų metų sausio 15 d. (galutinis atsiskaitymo terminas – 2016 m. sausio 15 d.).

Sutarčių 5 punkte įtvirtinta ieÅ¡kovės pareiga mokėti 2 proc. dydžio metines palÅ«kanas už įsiskolinimo likutį ir 0,05 proc. delspinigius, skaičiuojamus už įsiskolinimo sumÄ už kiekvienÄ vėlavimo atsiskaityti dienÄ . Nėra ginčo ir dėl to, kad ieÅ¡kovė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, atlikdama mokėjimus, atitinkančius sutartyse nurodytas sutarčių kainų mokėjimo sumas, tačiau nesilaikydama mokėjimo grafiko. Dalies ieÅ¡kovės atliktų įmokų faktÄ patvirtina į bylÄ pateiktas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (e. b. l. 13–14).

Kitų mokėjimų faktas, o kartu ir aplinkybė, kad ieÅ¡kovės atliktų įmokų suma atitinka jos įsigyto turto kainÄ (122 160 Lt pagal sutartį Nr. 6041 ir 160 000 Lt pagal sutartį Nr. 6043), konstatuoti įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2074-555/2017 (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nei Å¡ios aplinkybės, nei ieÅ¡kovės nurodomų mokėjimų datų atsakovė neginčijo.

14. Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl to, kaip atsakovė užskaitė gaunamas įmokas. Å alių susiraÅ¡inėjimo medžiaga (e. b. l. 16–21) patvirtina, kad ieÅ¡kovė laikėsi pozicijos, jog jai tenka pareiga mokėti pagrindinę skolÄ , kad Å¡i pareiga turi bÅ«ti laikoma tinkamai įvykdyta, o atsakovė skaičiavo sutartines palÅ«kanas ir delspinigius, pagrindinei skolai dengti skirdama gautų lėšų likutį. Laikydamasi pozicijos, kad yra atsiskaičiusi su atsakove, ieÅ¡kovė iniciavo teisminį procesÄ dėl Å¡io fakto patvirtinimo.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2777-587/2017 (e. b. l. 30–36) ieÅ¡kovės reikalavimÄ patenkino, tačiau Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2074-555/2017 (e. b. l. 23–29) pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikino ir ieÅ¡kinį atmetė konstatavęs, kad atsakovė palÅ«kanas ir delspinigius skaičiavo pagrįstai. Po tokios civilinės bylos baigties ieÅ¡kovė iniciavo naujÄ teisminį procesÄ , kuriuo iÅ¡ esmės reikalauja perskaičiuoti įsiskolinimo sumÄ , mažinant atsakovės taikomų netesybų dydį bei apskaičiuojant netesybas už senaties terminui lygų laikotarpį.

IÅ¡siskiriančios Å¡alių pozicijos dėl įsiskolinimo likučio atsispindi jų parengtuose skolos dydžio apskaičiavimuose (e. b. l. 15 (neskaitmenizuota), 22, 48, 68–69, 128). Dėl delspinigių dydžio sumažinimo 15. Skundžiamu sprendimu atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas sumažinti sutartinių netesybų (delspinigių) dydį nuo 0,05 proc. už kiekvienÄ vėlavimo atsiskaityti dienÄ iki 0,02 proc. Nesutikdama su teismo iÅ¡vada ieÅ¡kovė nurodo, kad netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, suteikiančios galimybę atsakovei nepagrįstai praturtėti.

Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad dalinio skolos apmokėjimo faktas turėjo bÅ«ti įvertinamas kaip pagrindas delspinigiams mažinti, teismas taip pat turėjo atsižvelgti į itin didelį bendrÄ atsakovės apskaičiuotų netesybų dydį.

16. Vadovaujantis CK 6.71 straipsniu, 6.258 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymu, sutartimi ar teismo sprendimu nustatyta pinigų suma, mokama už netinkamÄ prievolės įvykdymÄ (bauda, delspinigiai). Nagrinėjamu atveju Å¡alys sutartyse (e. b. l. 7–12; sutarčių 5 punktas) įtvirtino CK 6.71 straipsnio 3 dalyje aptartÄ netesybų formÄ â€“ delspinigius už termino vykdyti piniginę prievolę praleidimÄ , skaičiuojant už kiekvienÄ vėlavimo atsiskaityti dienÄ už vėluojamÄ sumokėti sumÄ . Toks Å¡alių pasirinktas delspinigių skaičiavimo bÅ«das vertintinas kaip apimantis dalinio prievolės įvykdymo pasekmes. Už įvykdytÄ prievolės dalį delspinigiai toliau neskaičiuojami. Dėl nurodytos aplinkybės atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad vertindamas reikalavimo dėl delspinigių procentinio dydžio mažinimo pagrįstumÄ pirmosios instancijos teismas turėjo papildomai atsižvelgti į dalinio atsiskaitymo faktÄ .

17. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama sumažinti delspinigių dydį nuo 0,05 proc. už kiekvienÄ vėlavimo atsiskaityti dienÄ iki 0,02 proc., nurodo, kad Å¡alių sutartimi nustatyti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus turėtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017).

Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė, kodėl sutartyse nurodytas delspinigių dydis (0,05 proc.) turėtų būti vertinamas kaip per didelis, kuo remdamasi ji prašo nustatyti 0,02 proc. delspinigių dydį.

18. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad netesybų dydis sutartyse buvo nustatytas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Pareiga mokėti bÅ«tent 0,05 proc. dydžio delspinigius už vėlavimÄ vykdyti prievoles pagal valstybinės žemės pirkimo iÅ¡simokėtinai sutartis buvo nustatyta sutarčių sudarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklių 5 punkte.

Kad 0,05 proc. dydžio delspinigiai patys savaime negali bÅ«ti vertinami kaip per dideli, patvirtina ir tai, jog bÅ«tent toks netesybų dydis yra nustatytas ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, skirtoje apsaugoti vartotojų, kaip teisiÅ¡kai ir ekonomiÅ¡kai pažeidžiamos civilinių santykių subjektų grupės, interesus. Dėl nurodytos priežasties spręsti, kad savo poreikiams turtÄ Ä¯sigyjančiam verslo subjektui nurodytas netesybų dydis yra akivaizdžiai per didelis, nėra pagrindo.

19. Pabrėžtina, kad netesybų dydžio nepagrįstumas nagrinėjamoje byloje nebuvo siejamas nei su sutarčių sudarymo aplinkybėmis, nei su ieÅ¡kovės turtine padėtimi, t. y. ieÅ¡kovė neįrodinėjo specifinių sÄ lygų, kurios lemtų jos statuso ar susiklosčiusių aplinkybių specifikÄ , reikÅ¡mingÄ vertinant delspinigių dydžio adekvatumÄ (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovė savo pozicijÄ iÅ¡ esmės grindė ne procentinės delspinigių dydžio iÅ¡raiÅ¡kos neadekvatumu, bet nepagrįstai dideliu už visÄ laikotarpį apskaičiuotų delspinigių dydžiu. Å i aplinkybė gali bÅ«ti reikÅ¡minga sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino delspinigių skaičiavimui taikymo, bet negali bÅ«ti vertinama kaip paneigianti sutarčių sÄ lygos dėl delspinigių dydžio teisėtumÄ .

20. Nurodytų aplinkybių visumÄ teismas vertina kaip pagrindÄ spręsti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl netesybų procentinio dydžio sumažinimo, todėl naikinti ar keisti aptariamÄ sprendimo dalį nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl senaties termino delspinigių skaičiavimui taikymo 21. Ginčas byloje taip pat kilo dėl to, ar atsakovė, ilgÄ laikÄ nereikÅ¡dama teisme reikalavimo dėl skolos, palÅ«kanų ir netesybų priteisimo, gali skaičiuoti delspinigius už ilgesnį laikotarpį, nei CK 1.124 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas 6 mėn. ieÅ¡kinio senaties terminas.

22. Vertindama skolininko teisę reikalauti, kad delspinigių skaičiavimui bÅ«tų taikomas ieÅ¡kinio senaties institutas net ir tuo atveju, kai kreditorius teismine tvarka nėra pareiÅ¡kęs reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė tokiu bÅ«du siekia apginti savo teisę sumokėti pagrindinę skolÄ .

23. Kaip minėta sprendimo 14 punkte, Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2074-555/2017 (e. b. l. 23–29) atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti pagrindinės prievolės pagal sutartis įvykdymÄ konstatavo, kad atsakovė turi teisę, taikydama CK 6.54 straipsnio nuostatas, gaunamas įmokas pirmiausia naudoti palÅ«kanoms ir delspinigiams apmokėti, ir tik likusiÄ Ä¯mokų dalį skirti pagrindinei prievolei įvykdyti. Sprendimas buvo grindžiamas kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ kreditorius tokiÄ teisę iÅ¡saugo net ir tuo atveju, jeigu skolininkas konkrečiai nurodo kitokiÄ atliekamo mokėjimo paskirtį (pvz., kad apmokama pagrindinė skola) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymas nustato kreditoriui ne pareigÄ , o teisę atsisakyti priimti skolininko siÅ«lomÄ Ä¯mokÄ , jei skolininkas nurodo kitokiÄ , negu nustatyta sutartyje ar įstatyme, jos įskaitymo eilę. Tai reiÅ¡kia, kad sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiÅ«lymu gali bÅ«ti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties Å¡alims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliÅ¡kumÄ . Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliÅ¡kumo.

Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017, 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2019). Toks teisinis reglamentavimas lemia, kad ieškovė be atsakovės sutikimo neturi galimybės sumokėti sutarčių kainos, kadangi ieškovės įmokas atsakovė pirmiausia įskaito palūkanoms ir delspinigiams apmokėti.

24. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies sutiko su ieÅ¡kovės argumentu, kad tam tikrais atvejais, siekiant užtikrinti civilinių santykių Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , egzistuoja galimybė skolininkui reikalauti taikyti ieÅ¡kinio senatį delspinigiams apskaičiuoti net jeigu kreditorius nereiÅ¡kia reikalavimo teisme dėl delspinigių priteisimo. Kartu teismas pažymėjo, kad tokia galimybe skolininkas galėtų pasinaudoti tik įvykdęs sutartines prievoles.

25. Kasacinis teismas aiÅ¡kindamas CK 1.124 straipsnyje suformuluotÄ ieÅ¡kinio senaties sampratÄ yra nurodęs, kad įprastai ieÅ¡kinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiÅ¡kia skolininkui ieÅ¡kinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tačiau tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka, skolininkas turi teisę ginti pažeistas teises pareikÅ¡damas kreditoriui savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kinio senaties terminų taikymo.

Kitoks ieÅ¡kinio senaties normų aiÅ¡kinimas pažeistų sutarties Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ ir skolininko teisę į teisminę pažeistų teisių gynybÄ (CPK 5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017). Kad Å¡i teisės aiÅ¡kinimo taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai kreditorius įstatymo nustatyta tvarka paskirsto skolininko sumokėtas įmokas, konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2019 pažymint, jog nustačius nepagrįstÄ kreditoriaus delsimÄ reikalauti prievolės įvykdymo, turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis mokėtiniems delspinigiams apskaičiuoti ir pagrįsta pripažįstama kreditoriaus apskaičiuotų ir skolininko įmoka padengtų delspinigių dalis, apskaičiuota už senaties terminui lygų laikotarpį.

26. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skolininko teisė reikalauti ieÅ¡kinio senaties taikymo yra siejama su įvykdyta arba priverstinai vykdoma prievole. Tačiau padaręs tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas nepagrįstai sprendė, kad dalies prievolės neįvykdymas yra kliÅ«tis tokiam reikalavimui reikÅ¡ti. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, paskirstydama ieÅ¡kovės mokamas įmokas, delspinigius skaičiavo už ilgesnį nei 6 mėn. terminÄ , kas turėjo įtakos tiek atsakovės priskaičiuotų ir pripažintų apmokėtais delspinigių dydžiui, tiek ir galutiniam pagrindinės skolos likučiui.

Dėl nurodytos priežasties teismas privalėjo spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo atsakovės įskaitytoms delspinigių sumoms ir nustatyti skolos likutį, egzistavusį po paskutinės įmokos sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl to, kad prievolės neįvykdymas yra kliÅ«tis spręsti klausimÄ dėl senaties termino taikymo, yra pagrįsta tik ta apimtimi, kad teismas negali apskaičiuoti delspinigių dydžio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienai, kadangi reikalavimas dėl delspinigių už laikotarpį po paskutinės įmokos sumokėjimo nėra nei pareikÅ¡tas teisme, nei priverstinai vykdomas ar įvykdytas atsakovės iniciatyva.

27. Vertindama ieÅ¡kovės reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį delspinigių skaičiavimui teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė nuolat vėlavo mokėti sutartines įmokas, visada mokėjo sumas, lygias pagrindinės sutarčių kainos dydžiui, neatsižvelgdama į pareigÄ mokėti sutartines palÅ«kanas, kas lėmė nuolatinį prievolių atsiskaityti pažeidimÄ . Be to, ieÅ¡kovė laikotarpiais nuo 2008 m. kovo 28 d. iki 2012 m. vasario 3 d. ir nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2016 m. sausio 15 d. neatliko jokių mokėjimų.

Nurodytos aplinkybės atskleidžia, kad delspinigius ieÅ¡kovė skaičiavo iÅ¡ esmės visÄ sutarčių vykdymo laikotarpį nuo pat 2008 m. sausio 15 d., taip pat juos skaičiuoja ir toliau, tačiau reikalavimų teisme nereiÅ¡kia, priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne teismo tvarka neinicijuoja. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas, sukuriantis ieÅ¡kovei itin nepalankias sutarties vykdymo sÄ lygas, pažeidžiantis Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ , todėl netoleruotinas.

Nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip pagrindÄ perskirstyti ieÅ¡kovės sumokėtas įmokas, delspinigius skaičiuojant už 6 mėn. terminÄ .

28. Kartu teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimui apriboti delspinigių skaičiavimo terminÄ nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti taikomas CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas mažinti sumokėtas netesybas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Å¡ių nuostatų, savo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kino, kad jų taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimÄ .

Draudimas mažinti netesybas taikomas tuomet, kai jas skolininkas sumoka geruoju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2732005). Plėtodamas Å¡iÄ praktikÄ kasacinis teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad vėlesnis geruoju sumokėtų netesybų dydžio užginčijimas teisme nesudaro pagrindo paneigti faktÄ , kad skolininkas netesybas sumokėjo geruoju, ir netaikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo. Esminis Å¡ių normų (ne)taikymo momentas yra tas, kokia buvo skolininko valia mokant netesybas, o vėlesnis skolininko valios pasikeitimas nebeturi teisinės reikÅ¡mės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė atlikdama mokėjimus aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ mokėti tik pagrindinę skolos sumÄ . Net atlikdama mokėjimus tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė juos aiÅ¡kiai iÅ¡skirdavo, kiekvienÄ kartÄ mokėdama sutartyse nurodytÄ Ä¯mokos pagrindinei skolai dengti sumÄ (e. b. l. 13–14). Pavyzdžiui, 2012 m. vasario 3 d. buvo atlikti trys 10 862,22 Lt mokėjimai pagal sutartį Nr. 6041, 2012 m. vasario 14 d. – trys 14 222,22 Lt mokėjimai pagal sutartį Nr. 6043. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ ne Å¡iaip sumokėti skolos dalį, bet ir mokėti sutartyje nurodytas įmokas pagrindinei skolai dengti.

Be to, gavusi informacijÄ iÅ¡ atsakovės apie pareigÄ mokėti skolÄ , palÅ«kanas ir delspinigius, 2011 m. kovo 4 d. raÅ¡te (e. b. l. 16–17) ieÅ¡kovė kėlė klausimÄ dėl to, ar vienu metu gali bÅ«ti skaičiuojamos ir mokestinę funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos, ir delspinigiai už vėlavimÄ atsiskaityti, bei nurodė, kad delspinigiai gali bÅ«ti skaičiuojami už ne ilgesnį laikotarpį, nei įstatyme nustatytas senaties terminas. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ nesutikti su visos atsakovės apskaičiuotos delspinigių sumos įskaitymu.

Atlikusi 2012 m. vasario 3 d., 2012 m. vasario 14 d. ir 2013 m. sausio 29 d. mokėjimus bei gavusi iÅ¡ atsakovės informacijÄ apie skolos, palÅ«kanų ir delspinigių likučius, 2013 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡te (e. b. l. 18–19) ieÅ¡kovė vėl aiÅ¡kiai nurodė reikalaujanti taikyti ieÅ¡kinio senatį sutartinėms netesyboms skaičiuoti. Be to, kaip nurodyta sprendimo 14 punkte, po paskutinių įmokų sumokėjimo 2016 m. sausio 15 d., ieÅ¡kovė iniciavo teisminį procesÄ reikalaudama pripažinti prievolę įvykdyta, t. y. ir toliau laikydamasi pozicijos, kad atsakovė delspinigius skaičiavo nepagrįstai.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad prievolės mokėti delspinigius įvykdymas buvo konstatuotas atsakovės vienašališku sprendimu, žinant, kad ieškovė su tokia pozicija nesutinka. Dėl nurodytų aplinkybių visumos spręsti, kad egzistavo ieškovės valia mokėti netesybas ir turi būti taikomas CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ribojimas, nėra pagrindo. 29. 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 6041 nurodyta žemės sklypo kaina – 122 160 Lt.

Dalis sumos – 24 440 Lt – buvo sumokėta pasiraÅ¡ant sutartį. Periodinėmis įmokomis ieÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti 97 760 Lt. IeÅ¡kovės mokėtinos sumos turėjo bÅ«ti užskaitomos tokia tvarka: 18.1. Už Å¡iÄ sumÄ (97 760 Lt) atsakovė nuo 2006 m. gegužės 20 d. skaičiavo palÅ«kanas, kurių suma pirmosios įmokos sumokėjimo dienÄ (2008 m. kovo 28 d.), t. y. už 679 d., apskaičiuojama taip: 97 760 Lt *2 proc. / 365 * 679 = 3 637,21 Lt. Pirmoji 10 862,24 Lt įmoka pagal sutartį turėjo bÅ«ti sumokėta 2008 m. sausio 15 d.

Vadovaujantis sutarties 5 punktu, ieÅ¡kovė 2008 m. sausio 15 d. turėjo sumokėti ir palÅ«kanas, kurių suma (už 606 d.) sudarė 3 246,17 Lt (97 760 Lt *2 proc. / 365 * 606). 2008 m. kovo 28 d. mokėjimas buvo atliktas vėluojant 73 d., delspinigiai už kurias skaičiuotini taip: (10 862,24 Lt pradelsta įmokos suma + 3 246,17 Lt pradelsta palÅ«kanų suma) * 0,05 proc. * 73 = 514,96 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės teisė skaičiuoti delspinigius ir už pagrindinę įmokÄ , ir už palÅ«kanas, įtvirtinta sutarties 5 punkte.

Atlikusi tokius skaičiavimus, atsakovė, vadovaudamasi CK 6.54 straipsniu, turėjo teisę, iÅ¡skaičiusi 4 152,17 Lt (3 637,21 Lt + 514,96 Lt) sumÄ , pagrindinės skolos dengimui skirti 6 710,07 Lt (10 862,24 Lt – 4 152,17 Lt). Delspinigiai Å¡iuo atveju apskaičiuoti už trumpesnį nei ieÅ¡kinio senaties terminas laikotarpį, reikalavimas buvo patenkintas, todėl jų koreguoti teismo sprendimu nėra pagrindo. Atlikus nurodytus įskaitymus, skolos likutis sudarė 91 049,93 Lt (97 760 Lt – 6 710,07 Lt), pradelstų įmokų suma – 4 152,17 Lt. 18.2.

Kitas įmokas pagal sutartį ieškovė sumokėjo 2012 m. vasario 3 d., atlikdama tris 10 862,22 Lt dydžio mokėjimus, t. y. iš viso sumokėdama 32 586,66 Lt (10 862,22 Lt * 3). Už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 29 d. iki 2012 m. vasario 3 d. (1 407 d.) palūkanos apskaičiuojamos taip: 91 049,93 Lt skolos likutis * 2 proc. / 365 * 1 407 = 7 019,58 Lt. Konstatavusi, kad delspinigius atsakovė galėjo skaičiuoti už 6 mėn. (nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d.), teisėjų kolegija pažymi, jog pradelsto įsiskolinimo suma termino pradžioje sudarė 36 738,83 Lt (4 152,17 Lt + 10 862,22 Lt + 10 862,22 Lt + 10 862,22 Lt), t. y. skolos likutis 2008 m. kovo 28 d. plius trys kasmetinės įmokos.

Be to, 2011 m. sausio 15 d. buvo suėjusi ieškovės prievolė mokėti palūkanas už laikotarpį nuo paskutinės įmokos sumokėjimo (1 023 d.), kurios apskaičiuojamos taip: 91 049,93 Lt skolos likutis * 2 proc. / 365 * 1 023 = 5 103,79 Lt. Delspinigių suma už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki 2012 m. sausio 15 d. (165 d.) apskaičiuojama taip: (36 738,83 Lt + 5 103,79 Lt) * 0,05 proc. * 165 = 3 452,02 Lt. Delspinigių suma už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2012 m. vasario 3 d. (19 d.), kai pradelsto įsiskolinimo suma jau sudarė 47 601,05 Lt (36 738,83 Lt + 10 862,22 Lt), o mokėtinų palūkanų suma – 6 924,78 Lt (91 049,93 Lt skolos likutis * 2 proc. / 365 * 1 388), apskaičiuojama taip: (47 601,05 Lt + 6 924,78 Lt) * 0,05 proc. * 19 = 518 Lt.

Bendra delspinigių suma sudarė 3 970,02 Lt (3 452,02 Lt + 518 Lt). Atlikusi tokius skaičiavimus, atsakovė, vadovaudamasi CK 6.54 straipsniu, turėjo teisę, iÅ¡skaičiusi 10 989,60 Lt (7 019,58 Lt + 3 970,02 Lt) sumÄ , pagrindinės skolos dengimui skirti 21 597,06 Lt (32 586,66 Lt – 10 989,60 Lt). Atlikus nurodytus įskaitymus, skolos likutis sudarė 69 452,87 Lt (91 049,93 Lt – 21 597,06 Lt), pradelstų įmokų suma – 26 003,99 Lt (47 601,05 Lt – 21 597,06 Lt). 18.3.

Kitas įmokas pagal sutartį ieškovė sumokėjo 2013 m. sausio 29 d., atlikdama du 10 862,22 Lt dydžio mokėjimus, t. y. iš viso sumokėdama 21 724,44 Lt (10 862,22 Lt * 2). Už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 4 d. iki 2013 m. sausio 29 d. (360 d.) palūkanos apskaičiuojamos taip: 69 452,87 Lt skolos likutis * 2 proc. / 365 * 360 = 1 370,03 Lt. Konstatavusi, kad delspinigius atsakovė galėjo skaičiuoti už 6 mėn. (nuo 2012 m. liepos 30 d.), teisėjų kolegija pažymi, jog delspinigių suma už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 30 d. iki 2013 m. sausio 15 d. (170 d.) apskaičiuojama taip: 26 003,99 Lt * 0,05 proc. * 170 = 2 210,34 Lt.

Delspinigių suma už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2013 m. sausio 29 d. (14 d.), kai pradelsto įsiskolinimo suma jau sudarė 36 866,21 Lt (26 003,99 Lt + 10 862,22 Lt), o mokėtinų palÅ«kanų suma – 1 316,75 Lt (69 452,87 Lt skolos likutis * 2 proc. / 365 * 346), apskaičiuojama taip: (36 866,21 Lt + 1 316,75 Lt) * 0,05 proc. * 14 = 267,28 Lt. Bendra delspinigių suma sudarė 2 477,62 Lt (2 210,34 Lt + 267,28 Lt). Atlikusi tokius skaičiavimus atsakovė turėjo teisę, iÅ¡skaičiusi 3 847,65 Lt (1 370,03 Lt + 2 477,62 Lt) sumÄ , pagrindinės skolos dengimui skirti 17 876,79 Lt (21 724,44 Lt – 3 847,65 Lt).

Atlikus nurodytus įskaitymus, skolos likutis sudarė 51 576,08 Lt (69 452,87 Lt – 17 876,79 Lt), pradelstų įmokų suma – 18 989,42 Lt (36 866,21 Lt – 17 876,79 Lt). 18.4. KitÄ 10 862,22 Lt įmokÄ pagal sutartį ieÅ¡kovė sumokėjo 2014 m. vasario 14 d. Už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2014 m. vasario 14 d. (381 d.) palÅ«kanos apskaičiuojamos taip: 51 576,08 Lt skolos likutis * 2 proc. / 365 * 381 = 1 076,74 Lt. Konstatavusi, kad delspinigius atsakovė galėjo skaičiuoti už 6 mėn. (nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d.), teisėjų kolegija pažymi, jog delspinigių suma už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki 2014 m. sausio 15 d. (154 d.) apskaičiuojama taip: 18 989,42 Lt * 0,05 proc. * 154 = 1 462,19 Lt.

Delspinigių suma už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. vasario 14 d. (30 d.), kai pradelsto įsiskolinimo suma jau sudarė 29 851,64 Lt (18 989,42 Lt + 10 862,22 Lt), o mokėtinų palÅ«kanų suma – 991,96 Lt (51 576,08 Lt skolos likutis * 2 proc. / 365 * 351), apskaičiuojama taip: (29 851,64 Lt + 991,96 Lt) * 0,05 proc. * 30 = 462,65 Lt. Bendra delspinigių suma sudarė 1 924,84 Lt (1 462,19 Lt + 462,65 Lt). Atlikusi tokius skaičiavimus, atsakovė turėjo teisę, iÅ¡skaičiusi 3 001,58 Lt (1 076,74 Lt + 1 924,84 Lt) sumÄ , pagrindinės skolos dengimui skirti 7 860,64 Lt (10 862,22 Lt – 3 001,58 Lt).

Atlikus nurodytus įskaitymus, skolos likutis sudarė 43 715,44 Lt (51 576,08 Lt – 7 860,64 Lt), pradelstų įmokų suma – 21 991 Lt (29 851,64 Lt – 7 860,64 Lt). 18.5. Kitas įmokas pagal sutartį ieškovė sumokėjo 2016 m. sausio 15 d., atlikdama du 10 862,22 Lt dydžio mokėjimus, t. y. iš viso sumokėdama 21 724,44 Lt (10 862,22 Lt * 2) arba 6 291,83 Eur (21 724,44 Lt / 3,4528). Už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 2016 m. sausio 15 d. (700 d.) palūkanos apskaičiuojamos taip: 43 715,44 Lt skolos likutis * 2 proc. / 365 * 700 = 1 676,76 Lt arba 485,62 Eur (1 676,76 Lt / 3,4528).

Konstatavusi, kad delspinigius atsakovė galėjo skaičiuoti už 6 mėn. (nuo 2015 m. liepos 16 d.), teisėjų kolegija pažymi, jog delspinigių suma už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2016 m. sausio 15 d. (184 d.), kai pradelsto įsiskolinimo suma jau sudarė 32 853,22 Lt (21 991 Lt + 10 862,22 Lt), o mokėtinų palūkanų suma – 802,45 Lt (43 715,44 Lt skolos likutis * 2 proc. / 365 * 335), apskaičiuojama taip: (32 853,22 Lt + 802,45 Lt) * 0,05 proc. * 184 = 3 096,32 Lt arba 896,76 Eur (3 096,32 Lt / 3,4528).

Atlikusi tokius skaičiavimus, atsakovė turėjo teisę, iÅ¡skaičiusi 1 382,38 Eur (485,62 Eur + 896,76 Eur) sumÄ , pagrindinės skolos dengimui skirti 4 909,45 Eur (6 291,83 Eur – 1 382,38 Eur). Atlikus nurodytus įskaitymus, skolos likutis sudarė 7 751,42 Eur (43 715,44 Lt / 3,4528 – 4 909,45 Eur), visa Å¡i suma po 2016 m. sausio 15 d. tapo pradelsta.

30. Apibendrindama sprendimo 29 punkte nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės pagrindinės skolos likutis pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6041 2016 m. sausio 15 d. buvo 7 751,42 Eur, nurodytÄ dienÄ buvo apmokėti visi iki tol priskaičiuoti palÅ«kanos ir delspinigiai. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti bendrÄ skolos sumÄ (su palÅ«kanomis ir delspinigiais), buvusiÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 16 d. atsakovė turi teisę skaičiuoti ieÅ¡kovei 2 proc. dydžio metines palÅ«kanas už naudojimÄ si pinigais, bei 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ vėlavimo atsiskaityti dienÄ . Kadangi ieÅ¡kinio senaties terminas yra nustatytas ne tik delspinigiams (6 mėn.; CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), bet ir palÅ«kanoms (5 m.; CK 1.125 straipsnio 9 dalis), kol nei teismine, nei neteismine tvarka nepareikÅ¡tas reikalavimas dėl Å¡ių sumų priteisimo, Å¡ios sumos nesumokėtos ar neįskaitytos, pagrindo apskaičiuoti jų dydį, egzistavusį 2018 m. balandžio 30 d., nėra (žr. sprendimo 25–26 punktus).

Teismas pažymi, kad toks iÅ¡aiÅ¡kinimas atitinka ieÅ¡kinio senaties termino taikymo esmę bei paskirtį, užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Viena vertus, jeigu teismas esamoje situacijoje nustatytų konkretų delspinigių dydį, kuris turi bÅ«ti skaičiuojamas už laikotarpį iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, toks teismo sprendimas sukurtų abejones dėl to, ar delspinigiai negali bÅ«ti skaičiuojami toliau už vėlesnį laikotarpį, kas lemtų delspinigių skaičiavimÄ už ilgesnį laikotarpį, nei ieÅ¡kinio senaties terminas.

Kita vertus, delspinigius atsakovė turi mokėti ne tik už pagrindinės skolos sumÄ , bet ir už sutartines palÅ«kanas, todėl delspinigių dydis taip pat priklauso nuo bendros pradelstų mokėjimų (pagrindinės skolos ir palÅ«kanų) sumos laikotarpiu, už kurį delspinigiai skaičiuojami. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kina, kad, tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė nevykdys pareigos apmokėti likusiÄ skolos dalį ir atsakovė inicijuos priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , atsakovė turės teisę į delspinigius, apskaičiuotus už 6 mėnesius iki reikalavimo pareiÅ¡kimo dienos.

Jeigu atsakovė tokio reikalavimo nereikÅ¡, bet ieÅ¡kovė nuspręs vykdyti savo įsipareigojimus, atsakovė gali mokėtinų delspinigių sumÄ apskaičiuoti už 6 mėn. laikotarpį nuo mokėjimo dienos. Tais pačiais argumentais remdamasi teisėjų kolegija nekonstatuoja ir fakto dėl ieÅ¡kinio padavimo dienÄ mokėtinos palÅ«kanų sumos. Å i suma gali bÅ«ti apskaičiuojama sprendimo 29 punkte nustatyta tvarka pagrindinės skolos sumÄ padauginant iÅ¡ 2 proc., padalinant iÅ¡ dienų skaičiaus metuose (365 d.) bei padauginant iÅ¡ dienų skaičiaus laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 16 d. iki termino, už kurį skaičiuojamos palÅ«kanos, pabaigos datos, tačiau atsakovės teisė į priverstinį palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ribojama 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, kuris skaičiuojamas nuo reikalavimo pareiÅ¡kimo dienos.

Nuo 2016 m. sausio 16 d. yra praėję daugiau nei trys metai, todėl, nei ieÅ¡kovei neatliekant mokėjimų, nei atsakovei nereiÅ¡kiant reikalavimų dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, galima situacija, kad 5 metų terminas bus virÅ¡ytas ir tokiu atveju ieÅ¡kinio senaties instituto taikymo taisyklės lems, kad atsakovė bus praradusi teisę reikalauti palÅ«kanų už dalį laikotarpio, už kurį mokėtinÄ sumÄ praÅ¡o apskaičiuoti ieÅ¡kovė. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas nustatyti skolos pagal aptariamÄ sutartį likutį, šį reikalavimÄ tenkina iÅ¡ dalies nustatydama, kad ieÅ¡kovės skolos atsakovei pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6041 likutis 2016 m. sausio 15 d. sudarė 7 751,42 Eur ir visÄ Å¡iÄ sumÄ sudarė pagrindinė prievolė sumokėti sutarties kainÄ . 31. 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 6043 nurodyta žemės sklypo kaina – 160 000 Lt.

Dalis sumos – 32 000 Lt – buvo sumokėta pasiraÅ¡ant sutartį. Periodinėmis įmokomis ieÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti 128 000 Lt. IeÅ¡kovės mokėtinos sumos turėjo bÅ«ti užskaitomos tokia tvarka: 20.1. Už Å¡iÄ sumÄ (128 000 Lt) atsakovė nuo 2006 m. gegužės 20 d. skaičiavo palÅ«kanas, kurių suma pirmosios įmokos sumokėjimo dienÄ (2008 m. kovo 28 d.), t. y. už 679 d., apskaičiuojama taip: 128 000 Lt *2 proc. / 365 * 679 = 4 762,30 Lt. Pirmoji 14 222,24 Lt įmoka pagal sutartį turėjo bÅ«ti sumokėta 2008 m. sausio 15 d.

Vadovaujantis sutarties 5 punktu, ieÅ¡kovė 2008 m. sausio 15 d. turėjo sumokėti ir palÅ«kanas, kurių suma (už 606 d.) sudarė 4 250,30 Lt (128 000 Lt *2 proc. / 365 * 606). 2008 m. kovo 28 d. mokėjimas buvo atliktas vėluojant 73 d., delspinigiai už kurias skaičiuotini taip: (14 222,24 Lt pradelsta įmokos suma + 4 250,30 Lt pradelsta palÅ«kanų suma) * 0,05 proc. * 73 = 674,25 Lt. Atlikusi tokius skaičiavimus, atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės atlikto 14 222 Lt mokėjimo turėjo teisę, iÅ¡skaičiusi 5 436,55 Lt (4 762,30 Lt + 674,25 Lt) sumÄ , pagrindinės skolos dengimui skirti 8 785,45 Lt (14 222 Lt – 5 436,55 Lt).

Atlikus nurodytus įskaitymus, skolos likutis sudarė 119 214,55 Lt (128 000 Lt – 8 785,45 Lt), pradelstų įmokų suma – 5 436,79 Lt (14 222,24 Lt – 8 785,45 Lt). 20.2. Kitas įmokas pagal sutartį ieškovė sumokėjo 2012 m. vasario 14 d., atlikdama tris 14 222,22 Lt dydžio mokėjimus, t. y. iš viso sumokėdama 42 666,66 Lt (14 222,22 Lt * 3). Už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 29 d. iki 2012 m. vasario 14 d. (1 418 d.) palūkanos apskaičiuojamos taip: 119 214,55 Lt skolos likutis * 2 proc. / 365 * 1 418 = 9 262,81 Lt.

Konstatavusi, kad delspinigius atsakovė galėjo skaičiuoti už 6 mėn. (nuo 2011 m. rugpjūčio 15 d.), teisėjų kolegija pažymi, jog pradelsto įsiskolinimo suma termino pradžioje sudarė 48 103,45 Lt (5 436,79 Lt + 14 222,22 Lt + 14 222,22 Lt + 14 222,22 Lt), t. y. skolos likutis 2008 m. kovo 28 d. plius trys kasmetinės įmokos. Be to, 2011 m. sausio 15 d. buvo suėjusi ieškovės prievolė mokėti palūkanas už laikotarpį nuo paskutinės įmokos sumokėjimo (1 023 d.), kurios apskaičiuojamos taip: 119 214,55 Lt skolos likutis * 2 proc. / 365 * 1 023 = 6 682,55 Lt.

Delspinigių suma už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. sausio 15 d. (154 d.) apskaičiuojama taip: (48 103,45 Lt + 6 682,55 Lt ) * 0,05 proc. * 154 = 4 218,52 Lt. Delspinigių suma už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2012 m. vasario 14 d. (30 d.), kai pradelsto įsiskolinimo suma jau sudarė 62 325,67 Lt (48 103,45 Lt + 14 222,22 Lt), o mokėtinų palūkanų suma – 9 066,84 Lt (119 214,55 Lt skolos likutis * 2 proc. / 365 * 1 388), apskaičiuojama taip: (62 325,67 Lt + 9 066,84 Lt) * 0,05 proc. * 30 = 1 070,89 Lt.

Bendra delspinigių suma sudarė 5 289,41 Lt (4 218,52 Lt + 1 070,89 Lt). Atlikusi tokius skaičiavimus, atsakovė turėjo teisę, iÅ¡skaičiusi 14 552,22 Lt (9 262,81 Lt + 5 289,41 Lt) sumÄ , pagrindinės skolos dengimui skirti 28 114,44 Lt (42 666,66 Lt – 14 552,22 Lt). Atlikus nurodytus įskaitymus, skolos likutis sudarė 91 100,11 Lt (119 214,55 Lt – 28 114,44 Lt), pradelstų įmokų suma – 34 211,23 Lt (62 325,67 Lt – 28 114,44 Lt). 20.3. Kitas įmokas pagal sutartį ieÅ¡kovė sumokėjo 2013 m. sausio 29 d., atlikdama du 14 222,22 Lt dydžio mokėjimus, t. y. iÅ¡ viso sumokėdama 28 444,44 Lt (14 222,22 Lt * 2).

Už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 15 d. iki 2013 m. sausio 29 d. (349 d.) palūkanos apskaičiuojamos taip: 91 100,11 Lt skolos likutis * 2 proc. / 365 * 349 = 1 742,13 Lt. Konstatavusi, kad delspinigius atsakovė galėjo skaičiuoti už 6 mėn. (nuo 2012 m. liepos 30 d.), teisėjų kolegija pažymi, jog delspinigių suma už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 30 d. iki 2013 m. sausio 15 d. (170 d.) apskaičiuojama taip: 34 211,23 Lt * 0,05 proc. * 170 = 2 907,95 Lt. Delspinigių suma už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2013 m. sausio 29 d. (14 d.), kai pradelsto įsiskolinimo suma jau sudarė 48 433,45 Lt (34 211,23 Lt + 14 222,22 Lt), o mokėtinų palūkanų suma – 1 672,25 Lt (91 100,11 Lt skolos likutis * 2 proc. / 365 * 335), apskaičiuojama taip: (48 433,45 Lt + 1 672,25 Lt) * 0,05 proc. * 14 = 350,74 Lt.

Bendra delspinigių suma sudarė 3 258,69 Lt (2 907,95 Lt + 350,74 Lt). Atlikusi tokius skaičiavimus atsakovė turėjo teisę, iÅ¡skaičiusi 5 000,82 Lt (1 742,13 Lt + 3 258,69 Lt) sumÄ , pagrindinės skolos dengimui skirti 23 443,62 Lt (28 444,44 Lt – 5 000,82 Lt). Atlikus nurodytus įskaitymus, skolos likutis sudarė 67 656,49 Lt (91 100,11 Lt – 23 443,62 Lt), pradelstų įmokų suma – 24 989,83 Lt (48 433,45 Lt – 23 443,62 Lt). 20.4. KitÄ 14 222,22 Lt įmokÄ pagal sutartį ieÅ¡kovė sumokėjo 2014 m. vasario 14 d.

Už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2014 m. vasario 14 d. (381 d.) palūkanos apskaičiuojamos taip: 67 656,49 Lt skolos likutis * 2 proc. / 365 * 381 = 1 412,45 Lt. Konstatavusi, kad delspinigius atsakovė galėjo skaičiuoti už 6 mėn. (nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d.), teisėjų kolegija pažymi, jog delspinigių suma už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki 2014 m. sausio 15 d. (154 d.) apskaičiuojama taip: 24 989,83 Lt * 0,05 proc. * 154 = 1 924,17 Lt. Delspinigių suma už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. vasario 14 d. (30 d.), kai pradelsto įsiskolinimo suma jau sudarė 39 212,05 Lt (24 989,83 Lt + 14 222,22 Lt), o mokėtinų palūkanų suma – 1 301,23 Lt (67 656,49 Lt skolos likutis * 2 proc. / 365 * 351), apskaičiuojama taip: (39 212,05 Lt + 1 301,23 Lt) * 0,05 proc. * 30 = 607,70 Lt.

Bendra delspinigių suma sudarė 2 531,87 Lt (1 924,17 Lt + 607,70 Lt). Atlikusi tokius skaičiavimus, atsakovė turėjo teisę, iÅ¡skaičiusi 3 944,32 Lt (1 412,45 Lt + 2 531,87 Lt) sumÄ , pagrindinės skolos dengimui skirti 10 277,90 Lt (14 222,22 Lt – 3 944,32 Lt). Atlikus nurodytus įskaitymus, skolos likutis sudarė 57 378,59 Lt (67 656,49 Lt – 10 277,90 Lt), pradelstų įmokų suma – 28 934,15 Lt (39 212,05 Lt – 10 277,90 Lt). 20.5. Kitas įmokas pagal sutartį ieÅ¡kovė sumokėjo 2016 m. sausio 15 d., atlikdama du 14 222,22 Lt dydžio mokėjimus, t. y. iÅ¡ viso sumokėdama 28 444,44 Lt (14 222,22 Lt * 2) arba 8 238,08 Eur (28 444,44 Lt / 3,4528).

Už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 2016 m. sausio 15 d. (700 d.) palūkanos apskaičiuojamos taip: 57 378,59 Lt skolos likutis * 2 proc. / 365 * 700 = 2 200,82 Lt arba 637,40 Eur (2 200,82 Lt / 3,4528). Konstatavusi, kad delspinigius atsakovė galėjo skaičiuoti už 6 mėn. (nuo 2015 m. liepos 16 d.), teisėjų kolegija pažymi, jog delspinigių suma už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2016 m. sausio 15 d. (184 d.), kai pradelsto įsiskolinimo suma jau sudarė 43 156,37 Lt (28 934,15 Lt + 14 222,22 Lt), o mokėtinų palūkanų suma – 1 053,25 Lt (57 378,59 Lt skolos likutis * 2 proc. / 365 * 335), apskaičiuojama taip: (43 156,37 Lt + 1 053,25 Lt) * 0,05 proc. * 184 = 4 067,29 Lt arba 1 177,97 Eur (4 067,29 Lt / 3,4528).

Atlikusi tokius skaičiavimus, atsakovė turėjo teisę, iÅ¡skaičiusi 1 815,37 Eur (637,40 Eur + 1 177,97 Eur) sumÄ , pagrindinės skolos dengimui skirti 6 422,71 Eur (8 238,08 Eur – 1 815,37 Eur). Atlikus nurodytus įskaitymus, skolos likutis sudarė 10 195,28 Eur (57 378,59 Lt / 3,4528 – 6 422,71 Eur), visa Å¡i suma po 2016 m. sausio 15 d. tapo pradelsta.

32. Apibendrindama sprendimo 31 punkte nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės pagrindinės skolos likutis pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6043 2016 m. sausio 15 d. buvo 10 195,28 Eur, nurodytÄ dienÄ buvo apmokėti visi iki tol priskaičiuoti palÅ«kanos ir delspinigiai. Tais pačiais motyvais, kaip ir aptartieji sprendimo 30 punkte, teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimo dėl bendro skolos dydžio (su palÅ«kanomis ir delspinigiais) ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienai konstatavimas teismo sprendimu nėra galimas, todėl naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas nustatyti skolos pagal aptariamÄ sutartį likutį, šį reikalavimÄ tenkina iÅ¡ dalies nustatydama, kad ieÅ¡kovės skolos atsakovei pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6043 likutis 2016 m. sausio 15 d. sudarė 10 195,28 Eur ir visÄ Å¡iÄ sumÄ sudarė pagrindinė prievolė sumokėti sutarties kainÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 33. Apeliacinį skundÄ patenkinusi iÅ¡ dalies, teisėjų kolegija iÅ¡ naujo sprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė duomenis apie sumokėtÄ 150 Eur žyminį mokestį (e. b. l. 6), taip pat 700 Eur (e. b. l. 133–134) atstovavimo iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje buvo atmesti ieÅ¡kovės reikalavimai dėl delspinigių dydžio sumažinimo, reikalavimas dėl senaties termino delspinigių skaičiavimui ir galutinio skolos dydžio nustatymo patenkintas iÅ¡ dalies, todėl teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė turi teisę 45 proc. turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , t. y. 382,50 Eur ((150 Eur + 700 Eur) * 45 proc.).

34. Taikant tÄ pačiÄ proporcijÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiamas 67,50 Eur (150 Eur * 45 proc.) (e. b. l. 163–167) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliaciniame procese atlyginimas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : Apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Demeda“ reikalavimas nustatyti skolos pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 6041 ir Nr. 6043 likutį.

IeÅ¡kinio reikalavimÄ dėl skolos pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 6041 ir Nr. 6043 likučio nustatymo tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti, kad ieÅ¡kovės skolos pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6041 likutis 2016 m. sausio 15 d. sudarė 7 751,42 Eur (septynis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 42 ct) ir visÄ Å¡iÄ sumÄ sudarė pagrindinė prievolė sumokėti sutarties kainÄ .

Nustatyti, kad ieÅ¡kovės skolos pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6043 likutis 2016 m. sausio 15 d. sudarė 10 195,28 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių Å¡imtas devyniasdeÅ¡imt penki eurai 28 ct) ir visÄ Å¡iÄ sumÄ sudarė pagrindinė prievolė sumokėti sutarties kainÄ . Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Demeda“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 382,50 Eur (trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

KitÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Demeda“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 67,50 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliaciniame procese atlyginimÄ . Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Algimantas Kukalis Izolda Nėnienė