2023-03-15 Nr. AB-5910-3-61-3-02208-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-343-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02208-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.4; 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. E. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui (iki reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai), trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnyba (iki reorganizacijos – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. E. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (toliau – ir skundas), prašydama panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 2S-2181 „Dėl skundų išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas) direktoriaus 2021 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 28-114 „Dėl nuteistosios nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad Nutarimu buvo nubausta už laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų pažeidimą dėl to, kad 2021 m. balandžio 7 d., Vilniaus PN, Sniego g. 2 sektoriuje, jai grįžus iš darbo su neblaivumo požymiais, patikrinus buvo nustatytas apsvaigimas alkoholiu (0,33 promilės). Pareiškėjos prašymu ir lėšomis buvo atliktas šlapimo tyrimas, kurio metu nustatyta, kad jos šlapime mažiausia etilo alkoholio koncentracija yra 0,30 promilės. Nutarime konstatuota, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 3 dalies ir 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus bei jai paskirta BVK 142 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų. Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, apskundė jį Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas Sprendimu atmetė pareiškėjos skundą. Sprendime nurodoma, kad Nutarimas priimtas surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių pareiškėjos padaryto pažeidimo faktą bei jos kaltę, o paskirta nuobauda yra adekvati, skiriant nuobaudą Vilniaus PN pareigūnai laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo.

3. Pareiškėja vertino, jog Sprendimas ir Nutarimas yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl jie naikintini, o paskirta nuobauda keistina į švelnesnę. Sprendime klaidingai teigiama, jog ji neigė padarytą pažeidimą ir jai nustatytą neblaivumą. Pareiškėja nei skunde dėl Nutarimo, nei skunde teismui neginčijo fakto, kad jos organizme buvo nustatytas nedidelis alkoholio koncentracijos kiekis, tačiau, vertinant padarytą pažeidimą, svarbu tinkamai nustatyti alkoholio atsiradimo pareiškėjos organizme priežastis, kas ne tik nebuvo tinkamai nustatyta ir įvertinta, skiriant jai nuobaudą, bet ir nėra aišku iš Sprendimo turinio. Sprendime nurodoma, kad pareiškėja pažeidė nustatytą draudimą vartoti alkoholinius gėrimus ir be gydytojo leidimo medikamentus, dėstomi argumentai, kuriais Sprendimą priėmęs subjektas kritiškai vertina įrodymus, patvirtinančius jos nurodomas aplinkybes apie vaistų – (duomenys neskelbtini) vartojimą 2021 m. balandžio 7 d. Pareiškėja pažymėjo, kad nurodomas režimo pažeidimas, pasireiškęs tiek alkoholio vartojimu, tiek medikamentų vartojimu be gydytojo paskyrimo, kai buvo sukeltos tos pačios pasekmės – pareiškėjos organizme rasta labai nedidelė alkoholio koncentracija, yra prieštaringas. Pripažinus, jog pareiškėja be gydytojo paskyrimo vartojo medikamentus, tektų pripažinti teisingomis ir jos nurodytas aplinkybes dėl vaistų vartojimo 2021 m. balandžio 7 d., tačiau šiuo atveju lieka neaišku, kokį jai, kaip nuteistajai, nustatytą draudimą ji pažeidė – ar vartojo alkoholį, ar vis dėlto be gydytojo leidimo vartojo medikamentus.

4. Pareiškėja akcentavo, kad Sprendimu ir Nutarimu buvo netinkamai įvertintos aplinkybės apie jos organizme nustatytos alkoholio koncentracijos atsiradimą, o teiginiai apie tai, jog ji vartojo alkoholį, paremti prielaidomis. Sprendimo argumentai nėra pakankami pripažinti įrodyta aplinkybę, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu ji vartojo alkoholį. Kaip matyti iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Epikrizė), 2021 m. vasario 3 d. Santaros klinikose jai buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, paskirtas gydymas medikamentais, nustatyti apribojimai. Pareiškėja 2021 m. balandžio 5 d. ir 2021 m. balandžio 7 d. pajuto gėlimą (duomenys neskelbtini). Kadangi jos sveikatos būklė nebuvo tokia bloga, kad reikėtų kviesti greitąją medicinos pagalbą, ėmėsi veiksmų pagerinti savo būklę ir gėrė (duomenys neskelbtini) lašų, kurie yra nereceptinis preparatas, skirtas (duomenys neskelbtini) funkcijoms gerinti. Pareiškėja pripažįsta, kad vaistų kiekį vartojo savo nuožiūra, suvartotas kiekis jai pasirodė nedidelis, po suvartojimo nepajuto jokio apsvaigimo ir net neįtarė, kad toks mažas lašų kiekis galėjo nulemti alkoholio kiekio nustatymą. Neįtardama, kad dėl suvartoto augalinio preparato gali nuo jos sklisti alkoholio kvapas, dėl kurio gali būti patikrinta ir nesiekdama specialiai tokio patikrinimo išvengti, buvo rami dėl savo blaivumo, neturėjo jokių motyvų informuoti pareigūnus apie vartotus medikamentus, tačiau tą padarė iškart po patikrinimo, su kurio rezultatais nesutiko vėliau pateikdama rašytinius paaiškinimus. Taigi Sprendime keliamos abejonės dėl jos nurodytų aplinkybių (vartojo (duomenys neskelbtini) lašus – augalinės kilmės nereceptinį vaistinį preparatą, kurio sudėtyje yra etilo alkoholio), nepaneigia šių aplinkybių teisingumo bei neleidžia konstatuoti, jog pareiškėja laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu vartojo alkoholinius gėrimus.

5. Pareiškėja nurodė, kad Sprendime remiamasi ir teoriniais duomenimis apie aptariamo vaistinio preparato įtaką alkoholio kiekiui žmogaus organizme. Sprendime nėra pateiktas informacijos šaltinis, neaišku nei kokiame kontekste ši informacija pateikta, nei kokie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistai taip teigia, nei pateiktas šios informacijos mokslinis / empirinis pagrįstumas, todėl ja negali būti grindžiamos individualaus teisės taikymo akto, numatančio asmenines sankcijas, išvados. Pareiškėja pabrėžė, kad cituojamos išvados grindžiamos nurodoma terapine vartotina doze, nors pareiškėja niekada neginčijo, jog galėjo viršyti gamintojo nustatytą dozę; nei gamintojo pateikiamame vaisto apraše, nei kitoje viešai prieinamoje informacijoje nėra duomenų, kad vaistas negali palikti organizme nedidelio alkoholio kiekio, priešingai – (duomenys neskelbtini) informacinio lapelio turinys suponuoja išvadą, kad vaisto sudėtyje esantis etilo alkoholis daro poveikį žmogaus organizmui, taigi gali palikti etilo alkoholio pėdsakų.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad Sprendime taip pat nurodoma, jog pateikti specialistų paaiškinimai leidžia daryti prielaidą, kad pareiškėjos šlapime, kurį ji siuntė į laboratoriją praėjus tam tikram laiko tarpui, t. y. ženkliai vėliau nei pareiškėja buvo patikrinta alkotesteriu, negalėjo būti alkoholio pėdsakų nuo (duomenys neskelbtini) lašų. Specialisto parodymai, duoti kitoje Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje, kuriuos Sprendime nepagrįstai absoliutina, įvardijant specialistų paaiškinimu, pateiktu teismų praktikoje, nėra įrodymai konkrečioje administracinėje byloje, kurioje šie parodymai nėra duoti, t. y. remiantis tokiais duomenimis pareiškėja negali būti pripažįstama kalta, įvykdžiusi teisės pažeidimą. Kitoje administracinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės nėra tapačios šiai bylai, duoti specialisto paaiškinimai leidžia daryti tik prielaidas apie tai, jog jos organizme rastas alkoholio kiekis negalėjo atsirasti nuo pavartotų (duomenys neskelbtini) lašų. Asmens kaltė, įvykdžius teisės pažeidimą, turi būti grindžiama faktais, o ne prielaidomis, o šiuo atveju aptariami specialisto parodymai nesuteikė jokių konkrečių faktinių duomenų apie pareiškėjos vartotus vaistus, jų poveikį jos organizmui. Taigi aptarti specialisto parodymai nėra įrodymas šioje administracinėje byloje, kuris patikimai paneigtų pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie vaistų vartojimą, patvirtintas kitais savarankiškais įrodymų šaltinais.

7. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad kartu su skundu teismui pateiktoje teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0055/21, surašytoje į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyto eksperto, pažymėta, kad jai nustatytas neblaivumas – 0,33 promilės, galėjo susidaryti išgėrus mažiausiai 17,3 ml (duomenys neskelbtini), kas sudaro kiek daugiau nei valgomąjį šaukštą (vienas valgomasis šaukštas – apie 15 ml).

8. Pareiškėja nesutiko su Nutarimo dalimi, kurioje konstatuojamas ir pareiškėjos pažeidimo „itin piktybiškas“ pobūdis. Pagal BVK 142 straipsnio 2 dalį, pagal kurią pareiškėjai paskirta nuobauda, tokia nuobauda gali būti skiriama ne už bet kokį režimo pažeidimą, bet tik nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą. Sprendime nurodoma, jog „<...> nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų“.

Pareiškėja nepagrįstu laikė plečiamąjį pažeidimo „itin piktybiško“ požymio aiškinimą. Pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies formuluotės lingvistinį bei loginį aiškinimą darytina išvada, kad įstatymų leidėjas aptariamos nuobaudos paskyrimą numato kaip priemonę už išimtinai netinkamą („itin piktybišką“) nuteistųjų elgesį arba kai režimo pažeidimai yra pasikartojantys. Laisvės atėmimo bausmę pusiaukelės namuose atliekantys nuteistieji, vadovaujantis BVK 97 straipsnio 2 dalimi, asmeninius daiktus perka savarankiškai, o taip pat įsigyja vaistus.

Atlikdama bausmę pusiaukelės namuose ir dirbdama pagal darbo sutartį, pareiškėja draudžiasi privalomuoju sveikatos draudimu savarankiškai, medicinos paslaugas jai teikia ne laisvės atėmimo vietos medicinos tarnyba, o laisvėje esanti medicinos įstaiga, taigi šiuo atveju, pasijutusi blogai, tačiau nesant pavojaus gyvybei, ji turėjo kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoją, ir akivaizdu, kad nebuvo jokių galimybių nedelsiant gauti gydytojo konsultaciją, nesant pavojaus gyvybei. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjos pažeidimas pasireiškė iš esmės didesnio negu nurodoma informaciniame lapelyje vaisto kiekio suvartojimu.

Taigi nustatytos konkrečios aplinkybės rodo, jog pareiškėjos veiksmai, vartojant nereceptinį preparatą, dėl ko jos organizme buvo rasta alkoholio, kurio koncentracija yra itin maža, net ir sutinkant, kad jais formaliai buvo pažeista nustatyta laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo tvarka, nėra nei piktybiški, nei pavojingi. Priešingai – pareiškėjos veiksmai, kuriais formaliai buvo pažeistas BVK 110 straipsnio nustatytas draudimas be gydytojo leidimo vartoti vaistus, buvo skirti užtikrinti jos sveikatos būklės pagerėjimą.

Tokiais savo veiksmais pareiškėja nesiekė piktybiškai pažeisti režimo, o bandė padėti sau; tokiu jos elgesiu nebuvo demonstruojamas nustatyto režimo nepaisymas, o vartodama nereceptinius vaistus, ji neturėjo tiesioginės tyčios pažeisti nustatytų draudimų. Vertinant pareiškėjos padarytą pažeidimą, už kurį paskirta išimtinai griežta nuobauda, svarbu ir tai, jog iki šio pažeidimo padarymo pareiškėja nebuvo pažeidusi nustatyto režimo, neturi galiojančių nuobaudų. Atvirkščiai – dėl savo elgesio laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu ji buvo perkelta į lengvąją grupę bei į pusiaukelės namus, buvo skatinta.

Pareiškėja vertino, jog jai paskirta nuobauda neatitinka konstitucinio proporcingumo reikalavimo ir nėra adekvati padarytam pažeidimui, taip pat neatitinka BVK 143 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarkos principų bei padaryto pažeidimo pobūdžio. Sprendime nebuvo tinkamai įvertintas realus padaryto pažeidimo pavojingumas bei jo santykis su paskirta nuobauda.

9. Pareiškėja vadovavosi BVK 68 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir nurodė, kad nuteistasis iš lengvosios grupės grąžinamas į paprastąją grupę, kai už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jis atliko BVK 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą. Inicijuojamas pareiškėjos grąžinimo iš pusiaukelės namų į pataisos namus procesas. Tai reiškia, kad net ir įvykdžius nuobaudą, kuria neabejotinai jau yra pasiekti visi nuobaudoms keliami tikslai, jai sukeltos pasekmės bus sunkesnės nei pati nuobauda – ji bus perkelta į paprastąją grupę, tikėtina, ir iš pusiaukelės namų bus grąžinta atgal į pataisos namus (pakartotinai iš pataisos namų į pusiaukelės namus nuteistieji jau nebeperkeliami). Pareiškėja teigė, jog paskirtos nuobaudos keliami teisiniais padariniai yra pertekliniai ir sukeliantys neproporcingą žalą pareiškėjos interesams. Padaryto pažeidimo aplinkybės – alkoholio atsiradimas jos organizme, nebuvo tinkamai nustatytos bei grindžiamos prielaidomis apie tariamai vartotą alkoholį, pažeidimas aprašytas prieštaringai, jis nepagrįstai pripažintas itin piktybišku, o paskirtoji nuobauda yra neadekvati ir neproporcinga. Tai sudaro pagrindą naikinti Sprendimą bei Nutarimą.

10. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42, (toliau – ir Aprašas) 6 punktą neblaivumo (girtumo) nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus bent vieną iš Aprašo 7 punkte nustatytų požymių (alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ir kt.), kad nuteistasis vartojo alkoholį ar buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

12. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. balandžio 7 d. apie 21 val. 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir SVS) pareigūnai, atliekantys tarnybą Vilniaus PN sektoriuje, esančiame Sniego g. 2, pastebėjo, jog pareiškėja yra atvykusi į sektorių iš darbo su neblaivumo požymiais – nuo jos sklido alkoholio kvapas. Apie tai nedelsiant buvo informuotas Vilniaus PN 1-ojo SVS pareigūnas. Apie 21 val. buvo patikrintas pareiškėjos blaivumas stacionariu alkoholio matuokliu, 21:27 val. buvo atliktas pareiškėjos neblaivumo patikrinimas, naudojant alkoholio matuoklį. Atlikus patikrinimą nuteistajai buvo nustatytas apsvaigimas alkoholiu (0,33 promilės). Pareiškėja susipažino su 2021 m. balandžio 7 d. Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktu Nr. 79-260(1) (toliau – ir Aktas) ir sutiko su alkoholio kiekio matuoklio tikrinimo rezultatais, tačiau nesutiko su bendrosios būklės vertinimo išvada, Akte pažymėdama „Nesutinku“. Apie 22 val. pareiškėja buvo pristatyta į Vilniaus PN, Rasų g. 8, kur jos prašymu buvo paimtas tiriamosios medžiagos (šlapimo) mėginys, kuris buvo pristatytas į Toksikologijos laboratoriją. Vilniaus PN 2021 m. balandžio 20 d. gavo Toksikologijos laboratorijos išvadą, kurioje yra konstatuojama, jog pareiškėjos šlapime nustatyta mažiausiai 0,30 promilės alkoholio koncentracija.

13. Atsakovas teigė, kad BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktas imperatyviai nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Neblaivumo (būklės) prasme nėra svarbu, kokią būtent medžiagą asmuo vartojo, jei atitinkamas suvartotas kiekis sukėlė asmeniui tokią būklę, kuri pagal alkoholio koncentraciją atitinkamose organizmo terpėse kvalifikuojama kaip neblaivumas. Bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymas laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra pagrindas jam skirti BVK 142 straipsnyje nustatytas nuobaudas. Pagal BVK 142 straipsnio 2 dalį nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų. Nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų. Net ir tuo atveju, jei pareiškėjos apsvaigimą sukėlė medikamentų poveikis, tai nepašalina pareiškėjos atsakomybės dėl BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimo, kadangi pareiškėjai nebuvo skirtas gydymas jos minimais (duomenys neskelbtini). Po (duomenys neskelbtini) operacijos pareiškėjai buvo rekomenduotas medikamentinis gydymas vaistiniais preparatais (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėja iki tol nebuvo vartojusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja savo 2021 m. balandžio 13 d. paaiškinime aiškiai nurodė, kad nebuvo vartojusi šių lašų iki tol.

14. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjai pažeidus BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą draudimą, jos netinkamo elgesio pasekmė suponavo įstatymo nustatytos nuobaudos skyrimą. Pareiškėjai paskirta nuobauda yra proporcinga teisės pažeidimui, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nesuvaržo asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Nuobauda yra paskirta laikantis BVK 142 ir 143 straipsnių nuostatų, nepažeidžiant įstatymo nustatytų procedūrinių terminų ir kitų reikalavimų. Pažeidimas yra kvalifikuotas tinkamai, pažeidimo tyrimo metu pareiškėjai buvo užtikrinta teisė apsiginti, pateikiant rašytinį paaiškinimą, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Nutarimą.

15. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16. Kalėjimų departamentas nurodė, jog buvo gauti ir išnagrinėti pareiškėjos du tapatūs 2021 m balandžio 28 d. skundai dėl Vilniaus PN direktoriaus Nutarimu paskirtos nuobaudos pagrįstumo, todėl buvo surinkta ir išsamiai išnagrinėta visa su pareiškėjos skundais susijusi dokumentinė medžiaga. Kalėjimų departamentas vertino, jog Vilniaus PN direktoriaus Nutarimas priimtas surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių padaryto pažeidimo faktą bei pareiškėjos kaltę: SVS specialistų tarnybiniai pranešimai, Aktas, kuriame pateiktas detalus pareiškėjos fizinės būklės apibūdinimas, pareiškėjos paaiškinimai, kuriuose pareiškėja patvirtino (duomenys neskelbtini) lašų vartojimo faktą, Tiriamosios medžiagos siuntimo aktas, Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1817/2021(01), 2021 m. balandžio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada. Pareigūnų surašyti tarnybiniai dokumentai laikytini pakankamu įrodymu konstatuojant pareiškėjos neteisėtus veiksmus, kadangi nebuvo nustatyta, kad pareigūnai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti apkaltinti būtent pareiškėją. Kalėjimų departamentas neturėjo ir neturi faktų, kad pateikta dokumentinė medžiaga neatitiko tikrovės, todėl neturėjo pagrindo abejoti priesaiką davusių valstybės statutinių tarnautojų pasirašytais tarnybiniais dokumentais. Kalėjimų departamentas vertino, jog paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, ją skiriant Vilniaus PN pareigūnai laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar pripažinti neteisėtu.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjos M. E. skundą atmetė.

18. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

18.1. Vilniaus PN vyriausiasis specialistas D. D. 2021 m. balandžio 7 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 81-369 „Dėl nuteistosios M. E.“ Vilniaus PN direktoriui pranešė, jog 2021 m. balandžio 7 d. apie 21 val., 1-ojo SVS jaunesnysis specialistas P. D., atliekantis tarnybą Vilniaus PN, Sniego g. 2 sektoriuje, telefonu informavo, kad nuteistoji M. E., bausmę atliekanti pusiaukelės namuose, iš darbo atvyko su neblaivumo požymiais. Taip pat nurodė, kad 21:27 val. patikrinus nuteistosios blaivumą alkoholio matuokliu („Alcotest 6820“ Nr. ARLJ-0359 (Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikatas Nr.1386118) nuteistajai nustatytas apsvaigimas alkoholiu (0,33 promilės). Su alkoholio kiekio matuoklio tikrinimo rezultatais nuteistoji susipažino ir sutiko, tačiau nesutiko su bendrosios būklės vertinimo išvada (Aktas). Apsvaigusi nuo alkoholio nuteistoji iš Vilniaus PN 22 val. buvo nuvežta į Vilniaus PN Rasų g. 8 sektorių, kur iš jos paimtas šlapimo mėginys tiriamajai medžiagai ištirti.

18.2. Pareiškėja 2021 m. balandžio 7 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad, grįžus iš darbo, jai liepė pūsti į alkotesterį ir ji pripūtė, tačiau pažymėjo, jog nevartojo alkoholio. Pareiškėja paaiškino, kad ji geria vaistus ir (duomenys neskelbtini) operacijos, taip pat pateikė prašymą išsiųsti jos šlapimo mėginį ištirti į Valstybinę teismo medicinos tarnybą.

18.3. Atsižvelgdami į pareiškėjos prašymą, Vilniaus PN 2021 m. balandžio 7 d. tiriamosios medžiagos siuntimo aktu Nr. 68-8(1) išsiuntė tiriamąją medžiagą į toksikologijos laboratoriją, kurioje 2021 m. balandžio 8 d. ji buvo priimta.

18.4. Pareiškėja 2021 m. balandžio 8 d. duotus paaiškinimus papildė, nurodydama, kad važiuodama po darbo gėrė lašus nuo (duomenys neskelbtini), taip pat 2021 m. balandžio 13 d. pateikė išsamius paaiškinimus apie 2021 m. balandžio 7 d. įvykius, nurodydama, kad 2021 m. vasario 3 d. jai buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija (pateikė tai patvirtinančius dokumentus) ir nuo tada ji kasdien turi gerti vaistus. Pareiškėja aiškino, kad jau 2021 m. balandžio 5 d. pasijuto blogai, bet nieko nedarė. Sekančią dieną darbe suprato, kad virpa rankos ir sunkiai sekasi atlikti darbą, todėl paprašė, kad į darbą atvežtų lašų (duomenys neskelbtini), kurių iki tol nebuvo vartojusi. Kitą dieną viskas kartojosi, į darbo pabaigą telefonu susipykus su artimu žmogumi ir pradėjus stipriai gelti (duomenys neskelbtini) bei trūkti oro, ji išgėrė lašų. Šiek tiek aprimus, po darbo išvažiavo į parduotuvę, kur „iš akies“ dar išgėrė lašų, parvyko į pusiaukelės namus, kur buvo patikrinta alkotesteriu. Pareiškėja pažymėjo, kad tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, jog ji sukėlė įtarimų yra netiksli, nes tą dieną alkotesteriu buvo tikrinami visi.

18.5. Vilniaus PN 1-ojo SVS jaunesnysis specialistas V. P. 2021 m. balandžio 19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 81-404(1) „Dėl nuteistosios M. E.“ patikslino 2021 m. balandžio 7 d. įvykius, nurodydamas, kad 20:05 val. jam buvo pranešta apie tai, jog vienas iš nuteistųjų, atliekantis bausmę pusiaukelės namuose, iš darbo atvyko su neblaivumo požymiais, todėl D. D. nurodymu jis nuvyko į Vilniaus PN Sniego g. 2 sektorių. Apie 21 val. pareiškėja grįžo iš darbo su neblaivumo požymiais (nuo jos sklido alkoholio kvapas), ji buvo patikrinta alkoholio matuokliu ir jai nustatytas apsvaigimas alkoholiu (0,33 promilės). Kaip ir D. D., tarnybiniame pranešime patvirtino, kad su alkoholio kiekio matuoklio tikrinimo rezultatais pareiškėja susipažino ir sutiko, tačiau nesutiko su bendros būklės vertinimu. Iš Vilniaus PN pareiškėja 22 val. buvo nuvežta į Vilniaus PN Rasų g. 8 sektorių, kur iš jos paimtas šlapimo mėginys tiriamajai medžiagai ištirti.

18.6. Vilniaus PN 2021 m. balandžio 20 d. buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1817/2021(01), kurioje pažymėta, kad M. E. šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0,30 promilės etilo alkoholio.

18.7. Vilniaus PN 1-asis SVS atliko tarnybinį patikrinimą ir 2021 m. balandžio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 14-1687 „Dėl nuteistosios M. E. neblaivumo patikrinimo“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) konstatavo, jog pareiškėjos suvartoti (duomenys neskelbtini) lašai negalėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams, todėl, atsižvelgiant į surinktą dokumentinę medžiagą bei teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą, siūlė tarnybinį patikrinimą laikyti baigtu ir pripažinti, kad pareiškėja pažeidė reikalavimus, nustatytus BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei ją nubausti.

18.8. Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą, pareiškėjos paaiškinimus, bei vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, 2021 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 28-114 „Dėl nuteistosios nubaudimo“, nutarė pareiškėjai skirti nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų.

18.9. Nesutikdama su Nutarimu, pareiškėja 2021 m. balandžio 28 d. Kalėjimų departamentui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad Nutarimas yra formalizuotas, jame išdėstyti motyvai nepagrindžia nė vieno iš BVK 142 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, kuriems esant gali būti skiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki 30 parų, o Nutarimu paskirtos nuobaudos teisinės pasekmės yra neproporcingos padaryto pažeidimo sunkumui, todėl prašė jį panaikinti.

18.10. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, 2021 m. birželio 7 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjai Nutarimu paskirtą nuobaudą paliko galioti.

19. Teismas vadovavosi BVK 10 straipsnio 1 dalimi, 11–12 straipsniais, 110 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais, 2 dalies 3 punktu, Aprašo 3, 6–7, 11 punktais ir nustatė, kad 2021 m. balandžio 7 d. apie 21 val. pareiškėja grįžo iš darbo su neblaivumo požymiais (nuo jos sklido alkoholio kvapas). Pareiškėja 21:27 val. buvo patikrinta alkoholio matuokliu „Alcotest 6820“ Nr. ARLJ-0359, kuris parodė 0,33 promilės neblaivumą. Atsižvelgiant į tai, buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 79-260(1)/2021-04-07, kuriame užfiksuoti šie duomenys apie fizinę būklę: oda, gleivinės – normali; eisena – eina tiesiai; stovėsena – tiesi; judesių tikslumas – tikslūs; virpėjimas – nėra; elgsena, nuotaika – susijaudinusi; dėmesys – 42 s; kvapas – silpnas. Su alkoholio kiekio matuoklio tikrinimo rezultatais pareiškėja susipažino ir pasirašytinai patvirtino, jog su jais sutinka, tačiau nesutiko su bendrosios būklės vertinimo išvada – neblaivus. Pareiškėją 22 val. perkėlus į Vilniaus PN Rasų g. sektorių, buvo paimtas šlapimo mėginys tiriamajai medžiagai ištirti ir pareiškėjos prašymu, 2021 m. balandžio 7 d. surašius Tiriamosios medžiagos siuntimo aktą Nr. 68-8(1), 2021 m. balandžio 8 d. išsiųstas į Valstybinę teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją.

20. Teismas pažymėjo, jog 2021 m. balandžio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1817/2021(01) pažymėta, kad pareiškėjos šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0,30 promilės etilo alkoholio. Siekiant objektyviau įvertinti minėtas aplinkybes, Vilniaus PN taip pat kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus specialistus, kurie informavo, kad nuo pareiškėjai ligoninėje išrašytų vaistų, taip pat ir nuo bet kokių (duomenys neskelbtini) lašų (maksimali vartojimo dozė dažniausiai nurodoma – 20–30 lašų) asmens organizme negali atsirasti etilo alkoholio pėdsakų. Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateiktoje Epikrizėje nėra jokių duomenų apie tai, jog jai būtų paskirtas gydymas (duomenys neskelbtini) lašais. Prie pastabų nurodyta, jog išrašyti vaistai: (duomenys neskelbtini) plėvele dengtos tabletės 75 mg. Pareiškėja 2021 m. balandžio 14 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad jau kelias dienas jautėsi blogai, tačiau nepateikė duomenų, jog kreipėsi į gydytoją. Paaiškinimuose pareiškėja pažymėjo, kad lašus vartojo pirmą kartą ir gali būti, jog viršijo nustatytą dozę. Patikros alkotesteriu metu pareiškėja nepateikė pareigūnams galimai vartotų (duomenys neskelbtini) lašų bei iš anksto neįspėjo pareigūnų, kad juos vartojo. Teismas priėjo prie išvados, jog nors pareiškėja tiek savo teiktuose paaiškinimuose, tiek ir skunde teismui neigė vartojusi alkoholį ir tvirtino, jog alkoholio matuoklis galėjo užfiksuoti girtumą dėl to, kad grįždama po darbo išgėrė (duomenys neskelbtini) lašų, tačiau šie pareiškėjos teiginiai yra objektyviai nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi, todėl teismas juos vertino kaip gynimosi taktiką, siekiant nuobaudos panaikinimo. Teismas pažymėjo, kad pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios. Teismas akcentavo, jog aplinkybę, kad pareiškėjai buvo nustatytas neblaivumas, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

21. Teismas vadovavosi BVK 142 straipsnio 1–2 dalimis, 143 straipsnio 1–4 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nuobaudų skyrimo aspektu ir nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. balandžio 7 d., patikrinus pareiškėją alkotesteriu, jos organizme buvo rasta 0,33 promilės alkoholio koncentracija bei, kad vėliau, patikrinus pareiškėjos šlapimą, buvo rasta 0,30 promilės alkoholio koncentracija. Teismas atkreipė dėmesį, kad sąvoka „itin piktybiškai“ nėra apibrėžta teisės aktais, taigi turi būti remiamasi individualaus atvejo konkrečiomis ypatingo piktybiškumo požymius apibūdinančiomis aplinkybėmis.

22. Atsižvelgęs į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą medžiagą, Tarnybinio patikrinimo išvadą, Toksikologijos laboratorijos išvadą, pareigūnų tarnybinius pranešimus, pareiškėjos paaiškinimus, teismas vertino, kad pareiškėjai dėl padaryto pažeidimo skirta nuobauda, numatyta BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui ir nėra pagrindo jos naikinti arba švelninti. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kurie sukeltų pagrįstų abejonių atlikta pirmine jos neblaivumo patikrinimo procedūra ir suteiktų pagrindą suabejoti jos rezultatu (0,33 promilės), kurį patvirtina specialisto išvada. Teismas nurodė, jog nebuvo pažeista nuobaudų skyrimo suimtiesiems tvarka, nuobauda skirta įgalioto pareigūno ir įforminta tinkamai. Pareiškėjai buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl savo elgesio. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, pareiškėjos rašytinius paaiškinimus dėl pažeidimo, ji paskirta nepažeidžiant nustatytų terminų. Nutarime yra aiškiai nurodyta pažeidimo esmė. Kadangi Vilniaus PN direktoriaus Nutarimu pareiškėjai pagrįstai skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų, teismas nusprendė, kad Kalėjimų departamentas pagrįstai Sprendimu paliko galioti Nutarimą ir juo pareiškėjai paskirtą nuobaudą.

23. Teismas nusprendė, kad Vilniaus PN direktoriaus Nutarimas ir Kalėjimų departamento Sprendimas priimti tinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, motyvuoti, informatyvūs bei pagrįsti bausmių vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti.

24. Teismas pareiškėjos skundą atmetė ir nenagrinėjo kitų, teismo vertinimu, neesminių proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, kurie niekaip nekeičia sprendime padarytos išvados.

III. 25. Pareiškėja M. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kalėjimų departamento Sprendimą bei Vilniaus PN direktoriaus Nutarimą.

26. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su BVK 142 straipsnio 2 dalies formuluote, vieninteliu jos padarytu pažeidimu, nebuvimu kitų nuobaudų, laisvės atėmimo bausmės atlikimo pusiaukelės namuose, savarankišku privalomuoju sveikatos draudimu, vaistų ir asmeninių daiktų įsigijimu, bloga savijauta ir akcentuoja, kad tabletės buvo paskirtos po operacijos, kurių vartojimas baigėsi, išgėrus atitinkamą paskirtą kursą. Tuo tarpu vėliau pasijutusi prastai, jausdama skausmus (duomenys neskelbtini), pareiškėja vartojo (duomenys neskelbtini) veiklai pagerinti.

Nagrinėjamoje situacijoje pažeidimas pasireiškė iš esmės ne vaistinio preparato vartojimu, o didesnio negu nurodoma informaciniame lapelyje kiekio suvartojimu. Taigi nustatytos konkrečios aplinkybės rodo, jog pareiškėjos veiksmai vartojant nereceptinį preparatą, dėl ko jos organizme buvo rasta alkoholio, kurio koncentracija yra itin maža – 0,33 promilės, net ir sutinkant, kad jais formaliai buvo pažeista nustatyta laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo tvarka, akivaizdu, nėra nei itin piktybiški, nei pavojingi. Pareiškėja nesiekė piktybiškai pažeisti režimo, o bandė padėti sau; tokiu elgesiu nebuvo demonstruojamas nustatyto režimo nepaisymas, o vartodama nereceptinius, homeopatinius vaistus, neturėjo tiesioginės tyčios pažeisti nustatytus draudimus.

Pareiškėjos veiksmai, net jei ir sutikti su formaliu vertinimu, kad tai yra režimo pažeidimas, atsižvelgiant į pirmiau aptartas apsvaigimo aplinkybes bei apsvaigimo laipsnį, neleidžia vertini jų kaip itin piktybiško režimo pažeidimo vien dėl to, kad buvo pažeistas nuteistajam nustatytas draudimas. Todėl pareiškėjos elgesyje nenustačius nė vieno iš BVK 142 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, šiame straipsnyje nustatyta nuobauda apskritai negalėjo būti paskirta. Teismo sprendime nepateiktas nė vienas argumentas, kodėl pareiškėjos padarytas pažeidimas laikytinas kaip „itin piktybiškas“.

Pažeidimo metu pareiškėja nesielgė netinkamai, agresyviai, neįžeidinėjo pareigūnų, priešingai – bendradarbiavo su jais, davė paaiškinimus, nurodė galimas priežastis dėl alkoholio kvapo sklidimo. Kadangi alkoholio nevartojo ir buvo įsitikinusi, kad jos kraujyje nėra jo, prašė atlikti šlapimo tyrimą. Tokiu būdu byloje nėra jokių įrodymų ir teismas nenustatė, kad toks pažeidimas galėtų būti vertintinas kaip „itin piktybiškas“.

27. Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika įrodinėjimo naštos tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014), nuobaudų pagrįstumo bei teisėtumo vertinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-518-520/2021) aspektais ir akcentuoja, kad pažeidimas buvo pripažintas itin piktybišku ir už jį skirta itin griežta bei neproporcinga nuobauda tinkamai nenustačius šio pažeidimo aplinkybių, remiantis prielaidomis (kas tiesiogiai įvardijama Sprendime) ir nepašalintomis abejonėmis dėl nedidelės alkoholio koncentracijos pareiškėjos organizme atsiradimo aplinkybių, galiausiai, painiai ir prieštaringai konstatavus pareiškėjos padaryto pažeidimo aplinkybes (konstatuojant, jog pažeistas tiek draudimas vartoti alkoholį, tiek vaistus be gydytojo paskyrimo, tuo pačiu atmetant kaip klaidingas pareiškėjos nuodytas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) darbą gerinančių lašų vartojimo, dėl ko organizme ir buvo rasta alkoholio pėdsakų).

28. Pareiškėja vadovaujasi BVK 143 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų aspektais ir teigia, kad tiek Nutarimas, tiek teismo sprendimas priimti nesivadovaujant minėtais imperatyvais. Nors pareiškėjai taikyta drausminė atsakomybė yra jos elgesio pasekmė, vis dėlto, pažeidimo aplinkybės, jog dėl savo sveikatos būklės pavartojo nereceptinių vaistų (duomenys neskelbtini) ir dėl to organizme susidarė nedidelė alkoholio koncentracija (0,33 promilės), sukeltos pasekmės (tiksliau, jų nebuvimas) – realiai nebuvo sutrikdyta normali pataisos namų režimo tvarka, normalus įstaigos darbas, ne tik neleidžia padaryto pažeidimo traktuoti kaip itin piktybiško, tačiau ir rodo jo atsitiktinį pobūdį, mažesnį pavojingumą.

Nors paskirta itin griežta nuobauda šiuo metu jau yra atlikta, tačiau jos teisiniai padariniai, palikus galioti Sprendimą ir Nutarimą, sukels neproporcingai neigiamus padarinius. Pagal BVK 68 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nuteistasis iš lengvosios grupės grąžinamas į paprastąją grupę, kai už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jis atliko BVK 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą. Taip pat į tokį pažeidimą gali būti atsižvelgiama sprendžiant klausimus dėl bausmės atlikimo termino sutrumpinimo.

Tai reiškia, kad net ir įvykdžius nuobaudą, sukeltos vėlesnės pasekmės bus sunkesnės nei pati nuobauda. Tokios pasekmės neatliks nei prevencinės funkcijos, nemotyvuos pareiškėjos teisėto elgesio, tačiau gali lemti priešingas pasekmes – toks beatodairiškas itin sunkių teisinių pasekmių taikymas už nepiktybinius režimo pažeidimus gali turėti neigiamų pasekmių bausmės atlikimo metu pasiektai pažangai, resocializacijos sėkmei, nes demotyvuoja nuteistąjį stengtis ir ruoštis sėkmingai reintegracijai į visuomenę, ypač kai sprendimai grindžiami tokiais argumentais, jog pareiškėjos mąstymo ir elgesio pokyčiai nėra stabilūs, orientuoti į nuoseklų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, tokiu būdu iš esmės ignoruojant visas iki tol dėtas maksimalias pastangas įvykdyti skirtas rekomendacijas, sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir tai daryti, pirmiausia, vedinai tvirtos vidinės motyvacijos.

Taigi, realiai įvertinus paskirtos nuobaudos proporcingumą, akivaizdu, kad pareiškėjai sukeliami teisiniai padariniai yra pertekliniai ir nebūtini nuobaudos tikslams pasiekti, neatitinkantys nei padaryto pažeidimo pavojingumo, nei pareiškėjos asmenybės pavojingumo.

29. Pareiškėja pakartoja skunde teismui išdėstytus argumentus, kad Sprendimu ir Nutarimu buvo netinkamai įvertintos aplinkybės apie jos organizme nustatytos alkoholio koncentracijos atsiradimą, o teiginiai apie tai, jog pareiškėja vartojo alkoholį, paremti prielaidomis ir teigia, kad teismas nepasisakė dėl kartu su skundu teismui pateiktos teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0055/21, surašytos Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyto eksperto. Vien dėl to, kad pareiškėjai neseniai atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, labiau tikėtina, jog pareiškėja dėl negalavimų vartojo homeopatinius vaistus, o ne alkoholį. Teismas niekaip neargumentavo, kodėl atmeta šią kompetentingo specialisto išvadą, o vadovavosi iš esmės vieninteliu argumentu, kad po operacijos buvo paskirtos tabletės, o ne geriamieji lašai. Teismas neatsižvelgė, kad po operacijos buvo praėję jau du mėnesiai ir paskirtų medikamentų kursas buvo pasibaigęs, todėl pasijutusi prastai pareiškėja vartojo tokiems simptomams gydyti tinkamus nereceptinius geriamuosius (duomenys neskelbtini) lašus.

30. Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalimi ir teigia, kad Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentas yra viešojo administravimo subjektai, todėl savo veikloje turi vadovautis ir VAĮ 3 straipsnyje, 10 straipsnyje įtvirtintais principais ir nuostatomis. Nors Sprendime ir Nutarime yra nurodytos pažeidimo aplinkybės, teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimti Nutarimas ir Sprendimas, tačiau pateiktas prielaidomis ir spėjimais grįstas sprendimas dėl neaišku kokio pažeidimo padarymo. Todėl skundžiamų administracinių aktų turinys yra neaiškus, ydingas, neatitinkantis teisinio argumentavimo ir aiškumo reikalavimų, keliamų procesiniams sprendimams, ko pasėkoje ribojamos asmens teisės gintis nuo jai reiškiamų kaltinimų.

31. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovas nurodo, kad teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, konstatuodamas, kad Vilniaus PN direktoriaus Nutarimas ir Kalėjimų departamento Sprendimas priimti tinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, motyvuoti, informatyvūs ir pagrįsti bausmių vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

34. Kalėjimų departamentas sutinka su teismo sprendimu ir akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 ir 147 straipsniuose numatyti teismo sprendimo panaikinimo ir negaliojimo pagrindai. Kadangi teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, nagrinėjamu atveju nėra ABTĮ 146 ir 147 straipsniuose įtvirtintų sprendimo ar jo dalies panaikinimo ir negaliojimo pagrindų, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. balandžio 23 d. Nutarimo, kuriuo pareiškėjai M. E. paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų, ir Kalėjimų departamento 2021 m. birželio 7 d. Sprendimo, kuriuo Vilniaus PN direktoriaus Nutarimas paliktas nepakeistas, pagrįstumo bei teisėtumo.

36. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skunde nurodytus nesutikimo su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priimtais sprendimais argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos skundą atmetė, nustatęs, kad byloje esantys įrodymai patvirtino jos neblaivumą 2021 m. balandžio 7 d., todėl Vilniaus PN Nutarimas ir Kalėjimų departamento Sprendimas priimti tinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, motyvuoti, informatyvūs bei pagrįsti bausmių vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjai skirtą nuobaudą pripažino proporcinga ir adekvačia padarytam pažeidimui.

37. Pareiškėja apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus bylos aplinkybės apie jos organizme nustatytos alkoholio koncentracijos atsiradimą, jos padarytas pažeidimas buvo nepagrįstai pripažintas itin piktybišku ir už jį skirta per griežta bei neproporcinga nuobauda.

38. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

39. Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas yra užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarką nustato Bausmių vykdymo kodeksas.

40. BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus yra absoliutus (žr., pvz., 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1249-756/2019).

42. Byloje nėra ginčo dėl to, jog 2021 m. balandžio 7 d. pareiškėjos organizme buvo rasta 0,33 promilių alkoholio koncentracija, o vėliau, ištyrus pareiškėjos tyriamąją medžiagą, buvo rasta 0,30 promilių alkoholio koncentracija, pareiškėja neneigia, jog tokiu būdu formaliai buvo pažeista nustatyta laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo tvarka, tačiau pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tuo aspektu, kad teismas, nustatydamas faktą, jog pareiškėja padarė pažeidimą, už kurį jai Nutarimu paskirta nuobauda, neatsižvelgė į aplinkybes apie jos organizme nustatytos alkoholio koncentracijos atsiradimą, t. y. neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus.

43. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; ir kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; ir kt.). Akcentuotina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-682-520/2021).

44. Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas atskleidė bylos esmę, motyvuotai išsprendė pareiškėjos reikalavimus, priimtą sprendimą grindė pagal įrodymų vertinimo taisykles ištirtais įrodymais (Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 79-260(1)/2021-04-07, 2021 m. balandžio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1817/2021(01)), kurie nekelia abejonių, jog pareiškėjai buvo nustatytas neblaivumas.

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neblaivumo (būklės) prasme nėra svarbu kokią būtent medžiagą (namudinės ar gamyklinės kilmės) asmuo vartojo, jei atitinkamas suvartotas kiekis sukėlė asmeniui tokią būklę, kuri pagal alkoholio koncentraciją atitinkamose žmogaus organizmo terpėse kvalifikuojama kaip neblaivumas (šiuo aspektu žr., pvz., 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-347/2012). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais pripažintini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su alkoholio atsiradimu jos organizme (dėl (duomenys neskelbtini) didesnio kiekio suvartojimo), nes šios aplinkybės nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad Epikrizėje nėra rekomendacijos pareiškėjai vartoti nereceptinius (duomenys neskelbtini) lašus, pasijutusi blogai ir žinodama apie neseniai jai atliktą (duomenys neskelbtini) operaciją nesikreipė į gydytoją, patikros alkotesteriu metu iš anksto neįspėjo pareigūnų, kad vartojo kokius nors vaistus. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjos neigimas vartojus alkoholį ir tvirtinimas, kad alkoholio matuoklis galėjo užfiksuoti girtumą dėl to, kad grįždama po darbo išgėrė (duomenys neskelbtini) lašų, yra objektyviai nepagrįstas ir teisiškai nereikšmingas, visų surinktų įrodymų kontekste vertinamas kaip gynimosi taktika, siekiant nuobaudos panaikinimo.

46. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su padaryta išvada, kad pareiškėja padarė jai inkriminuotą pažeidimą (pažeidė BVK 110 str. 2 d. 3 p. įtvirtintą draudimą vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog nustatant, ar pareiškėja padarė minėtą pažeidimą, buvo įvertinti ir pareiškėjos pateikti įrodymai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nenurodė konkrečių nesutikimo su tam tikrais įrodymais argumentų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

47. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad jai paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 dienų (BVK 142 str. 2 d. 3 p.) yra per griežta ir neproporcinga, pažymi, kad pagal BVK 142 straipsnio 1 dalį už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki trijų mėnesių; 3) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą); 4) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų.

48. BVK 143 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

49. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos padaryto pažeidimo aplinkybes, byloje surinktą medžiagą, Tarnybinio patikrinimo išvadą, Toksikologijos laboratorijos išvadą, pareigūnų tarnybinius pranešimus, pareiškėjos paaiškinimus, priėjo prie išvados, jog pareiškėjai dėl padaryto pažeidimo paskirta BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo jos naikinti arba švelninti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nes ji padaryta individualiai neįvertinus konkrečios situacijos, neišanalizavus padaryto pažeidimo sunkumo ir neatsižvelgus į pareiškėjos turimų nuobaudų kiekį.

50. Pastebėtina, jog pareiškėja tiek skunde Kalėjimų departamentui, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodė, jog nesiekė piktybiškai pažeisti laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų, iki pažeidimo padarymo nebuvo pažeidusi nustatyto režimo, neturi galiojančių nuobaudų, dėl elgesio laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu buvo perkelta į lengvąją grupę bei pusiaukelės namus, skatinta. Byloje esančioje Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuria remiantis buvo priimtas Nutarimas, šios aplinkybės neanalizuotos ir nevertintos. Kalėjimų departamento Sprendime atsižvelgta tik į pareiškėjos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus), tačiau nėra jokių duomenų apie pareiškėjos turimų nuobaudų kiekį. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo pareiškėjos skatinimų skaičiaus, jai skirtų drausminių nuobaudų skaičiaus, pobūdžio, nors byloje yra duomenų, kad pareiškėjai iki aptariamos nuobaudos skyrimo buvo paskirta viena nuobauda (papeikimas), tačiau tai įvyko 2012 m. gruodžio 27 d. (el. b. l. 159). Taigi darytina išvada, jog nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo, nei bylą nagrinėjęs teismas tinkamai neįvertino visų aplinkybių, turinčių reikšmę nuobaudai paskirti. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas pusiaukelės namuose, vienas laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo pažeidimas nuo 2012 m. nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas gali būti laikomas itin piktybišku, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai buvo paskirta per griežta nuobauda, kuri turi būti pakeičiama švelnesne nuobauda – papeikimu (BVK 142 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, ši nuobauda atitinka pareiškėjos padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

51. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti keičiamas, pareiškėjos skundą tenkinant iš dalies ir pakeičiant Vilniaus PN 2021 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 28-114 „Dėl nuteistosios nubaudimo“ paskirtą nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų – į nuobaudą – papeikimą. Atitinkamai keičiamas ir Kalėjimų departamento 2021 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. 2S-2181.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. E. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjos M. E. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 28-114 „Dėl nuteistosios nubaudimo“ pareiškėjai M. E. paskirtą nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų – į nuobaudą – papeikimą. Atitinkamai keičiamas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. 2S-2181 „Dėl skundų nagrinėjimo“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis