d13248db-d5e2-4bdf-964f-aba941b56a3d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2624-244/2013(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00693-2013-7)Procesinio sprendimo kategorija 24 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 6 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Broniaus JanuÅ¡kos ir Violetos Balčytienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. S., vertėjai Eleonorai Pikulik, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ atsakovėms Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. S. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. vasario 25 d. sprendimÄ Nr. (1.9)-S-586-13 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“;

2) įpareigoti atsakovę patenkinti jo 2013-02-14 praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ ;

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 800 Lt turtinę ir 3 000 Lt neturtinę žalÄ .              Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad ginčijamu Tarnybos sprendimu atsakovė atsisakė pagal 2013-02-14 praÅ¡ymÄ jam teikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje, iÅ¡keltoje R. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. AtsisakymÄ motyvavo, kad jis pats tariamai gali susitvarkyti su byla, kadangi pats parengė ieÅ¡kinį, kurį teismas pripažino priimtinu, ir pradėjo procesÄ .

Atsakovė ignoravo faktÄ , jog ieÅ¡kinys parengtas su specialisto pagalba ir nevisiÅ¡kai atitinka Civilinio proceso kodekso normas, nes reikia rengti patikslintÄ skundÄ . Atsakovas taip pat ignoravo faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas nemoka lietuvių kalbos, neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir yra valstybės iÅ¡laikomas asmuo, todėl negali apmokėti teismo iÅ¡laidų. Teisinės pagalbos įstatymas jam, kaip socialiai iÅ¡laikomam asmeniui, suteikia teisę gauti teisinę pagalbÄ . PareiÅ¡kėjo iÅ¡keltoje civilinėje byloje atsakovas R.

R. pasisamdė advokatÄ , kuris apskundė 2012-01-26 Vilniaus apylinkės teismo nutartį. IÅ¡ minėtų faktų matyti, kad pareiÅ¡kėjas negalės savarankiÅ¡kai vesti civilinės bylos Nr. 2-130-235/2013. R. R. turi kvalifikuotÄ advokatÄ , o pareiÅ¡kėjui teisinė pagalba nesuteikta. Atsakovės motyvas, kad byla neperspektyvi, neatitinka LVAT formuojamos teismų praktikos panaÅ¡iuose ginčuose, kadangi dėl jog bylos perspektyvumo sprendžia tik teismas peržiÅ«rėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, o tarnybos nuomonė Å¡iuo klausimu yra tik antrinė, remiantis teismo sprendimu.

Ginčijamas sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 ir 19 str. reikalavimų, t. y. nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, neatsako į iÅ¡keltÄ klausimÄ , priimant sprendimÄ buvo pažeistos administracinės procedÅ«ros. Minėtais veiksmais atsakovė sukėlė jam turtinę ir neturtinę žalÄ . Dėl atsakovės veiksmų buvo priverstas patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresijÄ , buvo nuolat psichologiÅ¡kai traumuojamas, jo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, negu nustatyta įstatymuose.

Turtinę žalÄ kildina iÅ¡ iÅ¡laidų, kurios susidarė sprendžiant šį ginÄÄ teisminėse ir ikiteisminėse instancijose nuo 2010 metų. Atsakovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundÄ (b. l. 23-28) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ atsakovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog jis negali savarankiÅ¡kai apginti savo teisių ir pažeistų interesų.

PareiÅ¡kėjas 2012-02-01 Tarnybai buvo pateikęs praÅ¡ymÄ reg. Nr. (1.9.)-ATP­438-12 suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ R. R.. PareiÅ¡kėjo reikalavimas buvo grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos ir 2013-02-14 praÅ¡yme (reg. Nr. (1.9.)-ATP-513-13). Tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo 2012-02-01 praÅ¡ymÄ , 2012-04-05 sprendimu Nr. (1.9.)-S-1268-12 atsisakė teikti V. S. antrinę teisinę pagalbÄ .

Minėto sprendimo pagrįstumas buvo įvertintas pirmosios instancijos teisme ir konstatuota, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė teikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Be to, pareiÅ¡kėjas 2012-05-17 pateikė Tarnybai praÅ¡ymÄ (reg. Nr. (1.9.)-GD-949-12) iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti jo 2012-02-01 praÅ¡ymÄ (reg. Nr. (1.9.)-ATP-438-12), nurodė, kad yra darbo sutartis, patvirtinanti, jog R. R. dirbo Vilniaus baltarusių jaunimo sÄ jungoje vyriausiuoju buhalteriu.

Tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo 2012-05-17 praÅ¡ymÄ , reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus ir atsižvelgdama į tai, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į prokurorÄ dėl proceso baudžiamojoje byloje Nr. 1-311-203/2011 atnaujinimo dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių (atsiradusios darbo sutarties, kuri nebuvo įvertinta ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu), 2012-06-08 sprendimu Nr. (1.9.)-S-1999-12 atsisakė teikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos prokuroras 2013-06-05 nutarimu V. S. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių atmetė. Tai reiÅ¡kia, kad naujų aplinkybių, patvirtinančių, jog yra pagrindas suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nėra. Tarnybos Nr. (1.9.)-S-1999-12 sprendimo pagrįstumas buvo įvertintas tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme ir konstatuota, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė teikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas, nepaisydamas anksčiau Tarnybos priimtų sprendimų, įvertintų administracinių teismų, savarankiÅ¡kai inicijavo civilinę bylÄ Nr. 2-130-235/2013, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad iÅ¡nyko aplinkybės, patvirtinančios antrinės teisinės pagalbos teikimo neperspektyvumÄ . IÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-03 nutarties matyti, kad tokie teismo nustatyti trÅ«kumai, kaip nurodyti tiksliÄ atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra neesminiai ir neįrodo, kad pareiÅ¡kėjas negali savarankiÅ¡kai apginti savo teisių.

Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-18 nutartimi patenkino V. S. praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones R. R. turtui. Net ir esant formalioms sÄ lygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba galėtų bÅ«ti teikiama (pavyzdžiui, asmens pajamos ir turtas nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatytų lygių), Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Ä®statymas) nustato tam tikrus ribojimus. Tarnyba, spręsdama klausimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos pareiÅ¡kėjui suteikimo, privalo, atsižvelgdama į Ä®statymo nuostatas, vertinti kiekviename pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme suteikti antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡dėstytų reikalavimų pagrįstumÄ .

Taigi, jei yra nustatomi atvejai, kuriems esant antrinė teisinė pagalba neteikiama, Ä®statyme įtvirtintas reguliavimas suteikia Tarnybai ne tik teisę, bet ir pareigÄ atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbÄ . Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas bei LVAT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad asmens teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama, o yra susijusi su įstatyme nustatytomis sÄ lygomis. Todėl atsisakymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pats savaime negali bÅ«ti laikomas neteisėtu.

Norėdamas prisiteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, turtinę ir neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjas privalo įrodyti Tarnybos veiksmų neteisėtumÄ . O nagrinėjamu atveju pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas nenurodo jokių konkrečių neteisėtų Tarnybos veiksmų, o tik pateikia savo samprotavimus bei cituoja kitoje administracinėje byloje priimtÄ sprendimÄ , Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-10-20 nutartį ir pateikia administraciniuose teismuose iÅ¡nagrinėtų bylų sÄ raÅ¡Ä , kurie yra visiÅ¡kai nesusiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtÄ turtinę žalÄ . Todėl, laikytina, kad ir Å¡i civilinės atsakomybės sÄ lyga yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo Tarnybos neteisėtų veiksmų, o pareiÅ¡kėjas neįrodė patirtos turtinės ir neturtinės žalos, negali egzistuoti dar viena civilinės atsakomybės sÄ lyga - priežastinis ryÅ¡ys. Skundas netenkintinas. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykÄ sudaro Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (1.9.)-S-586-13, kuriuo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1–2 punktuose, 7 dalies 3 dalies nustatytais pagrindais atsisakyta pareiÅ¡kėjui teikti antrinę teisinę pagalbÄ kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu reikalaujant atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ iÅ¡ R.

R., teisėtumas bei pagrįstumas, taip pat reikalavimo atlyginti padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ teisėtumo bei pagrįstumo klausimas.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2013-02-14 pateikė Tarnybai praÅ¡ymÄ (reg. Nr. (1.9.)-ATP-513-13) suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjo savarankiÅ¡kai inicijuotoje civilinėje byloje Nr. 2-130-235/2013 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ R. R.. Tarnyba 2013-02-18 raÅ¡tu Nr. (1.9.)-SD-789-13 prašė pareiÅ¡kėjo pateikti papildomus dokumentus.

PareiÅ¡kėjas 2013-02-21 pateikė Tarnybai papildomus dokumentus (reg. Nr. (1.7.)-GD-381-13). Tarnyba, vadovaudamasi Ä®statymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais, 7 dalies 3 punktu, 18 straipsnio 2 dalimi, 2013-02-25 priėmė sprendimÄ Nr. (1.9.)-S-586-13 atsisakyti teikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl R. R. neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Å io sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas ir yra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ asmenims, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (2012 m. birželio 19 d.

įstatymo Nr. XI-2082). Ä®statymo 11 ir 12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sÄ lygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. JÄ suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir nuožiÅ«ra ir tik tokiÄ , kokiÄ ji yra pajėgi garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ , ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia.

Net ir esant formalioms sÄ lygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų bÅ«ti teikiama, Ä®statymas nustato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Ä®statymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010).Sprendžiant byloje kilusį ginÄÄ aktualios Ä®statymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatuos, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiÅ¡kėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 p.) bei atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimÄ .

Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimÄ suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Å ios tarnybos sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo, nagrinėjančio praÅ¡ymÄ dėl tarnybos sprendimo atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbÄ .Ä®statymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiÅ¡kinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina iÅ¡spręsti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ ) praÅ¡yme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikties įstatymų nustatytoms sÄ lygoms, kurios yra teisiÅ¡kai bÅ«tinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo kompetencijos ribose turi atlikti vertinimÄ tuo aspektu, ar pareiÅ¡kėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktinÄ dokumentÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atstovavimo byloje perspektyvumas negali bÅ«ti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi bÅ«ti siejamas su prielaidų kreiptis į teismÄ pakankamumo kriterijumi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012).PareiÅ¡kėjas į TarnybÄ su 2013-02-14 praÅ¡ymu kreipėsi siekdamas, kad bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas jo praÅ¡ymas skirti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiant ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl R.

R. neteisėtų veiksmų, atlyginimo, paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms. Atsižvelgęs į tai, bei įvertinęs pareiÅ¡kėjo 2013-02-14 praÅ¡ymo turinį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Tarnyba Å¡iuo atveju turėjo vertinti, ar pagal pareiÅ¡kėjo pateiktus naujus dokumentus ir jo nurodytas faktines aplinkybes pakako duomenų įstatymų reikalavimus atitinkančiam teismui teiktinam ieÅ¡kiniui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo parengti. Kaip vienÄ iÅ¡ esminių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių pareiÅ¡kėjas įvardijo rastÄ 2006 m. gruodžio 15 d.

R. R. pasiraÅ¡ytÄ darbo sutartį Nr. 29-R-5/07, kuri, jo nuomone, įrodo, kad R. R. dirbo Vilniaus baltarusių jaunimo sÄ jungoje.Kaip teisingai pažymėjo Tarnyba ginčijamame sprendime, civilinė atsakomybė kyla, jei yra įrodomos visos jos sÄ lygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys bei kaltė. Kaip matyti ir pareiÅ¡kėjo 2012 m. gegužės 15 d. praÅ¡ymo turinio, turtinę bei neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ R. R. veiksmų, einant vyriausiojo buhalterio pareigas Vilniaus baltarusių jaunimo sÄ jungoje, už kuriuos nepagrįstai bei neteisėtai buvo nuteistas pareiÅ¡kėjas.

Tiek Tarnyba ginčijamame sprendime, tiek ir bylÄ dėl Å¡io sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – R. R. neteisėtų veiksmų ir kaltės, nes baudžiamojoje byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog R. R. niekada nedirbo buhalteriu Vilniaus baltarusių jaunimo sÄ jungoje, nagrinėjamu atveju turi prejudicinę galiÄ . Ä®vertinęs bylos aplinkybes bei byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas su tokia iÅ¡vada sutinka.Nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-jo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00119-2009-0) V.

S. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas – aplaidžiai tvarkė Å«kio subjekto buhalterinę apskaitÄ bei suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, už tai jam paskirta 20 MGL dydžio bauda. Å iame teismo nuosprendyje buvo atmesta V. S. iÅ¡kelta versija, kad už apskaitos tvarkymÄ Vilniaus baltarusių jaunimo sÄ jungoje buvo atsakingas 2006 metais vyr. buhalteriu paskirtas R. R., todėl bÅ«tent jam turėtų bÅ«ti taikoma atsakomybė už nustatytus apskaitos tvarkymo pažeidimus.

Aptariamame nuosprendyje buvo konstatuota, kad R. R. buhalteriu Vilniaus baltarusių jaunimo sÄ jungoje niekada nedirbo. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, be kita ko, įvertinęs R. R. parodymus bei 2006 m. gruodžio 15 d. darbo sutartį Nr. 29-R-5/07. Teismas nustatė, kad ant Å¡ios darbo sutarties buvo tik V. S. kaip darbdavio paraÅ¡as, o R. R. paraÅ¡o ant sutarties nėra, todėl teismas laikė Å¡iÄ sutartį nesudaryta. Teismas pažymėjo, kad tokia darbo sutartis bÅ«tų laikoma neteisėta vien dėl jos turinio – pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas numatytos iÅ¡lygos mokėti darbuotojui atlyginimÄ tik tuo atveju, jei organizacija turi lėšų.

Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad apie R. R. įdarbinimÄ buvo praneÅ¡ta atitinkamam SODROS skyriui. Å is teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs. Ä®siteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigÅ«nams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi bÅ«ti be prieÅ¡taravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 346 str. 1 d.).BPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali bÅ«ti panaikinti dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurios nurodytos Å¡io Kodekso 444 straipsnyje.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad vadovaudamasis BPK XXXIII skyriuje nustatyta tvarka, pareiÅ¡kėjas teikė praÅ¡ymÄ , kad bÅ«tų atnaujinta baudžiamoji byla dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, t. y. dėl rastos 2006 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. 29-R-5/07, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, patvirtina, kad R. R. buvo įdarbintas Vilniaus baltarusių jaunimo sÄ jungoje ir baudžiamoji atsakomybė turėjo bÅ«ti taikoma jam, o ne pareiÅ¡kėjui. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi (bylos Nr. 1N-95/2012), kuria buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis (bylos Nr. 1SA-25-574/2012), buvo pripažinta, kad procesas baudžiamojoje byloje buvo neatnaujintas pagrįstai.

Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, jog V. S. keliama versija, kad bÅ«tent R. R. nusikalstamai tvarkė asociacijos buhalterinę apskaitÄ , buvo žinoma bylÄ iÅ¡nagrinėjusiems teismams. Teismas nurodė, jog vien tik nuteistojo pateikta neva su R. R. pasiraÅ¡ytos darbo sutarties kopija nėra pakankamas pagrindas paneigti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo iÅ¡vadÄ , kuri padaryta įvertinus visus objektyvius byloje surinktus duomenis. Teismas pažymėjo, kad net ir pripažinus, jog R. R. buvo pasirašęs darbo sutartį su minėta asociacija, Å¡i aplinkybė nebÅ«tų pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog V.

S. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai.Aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo Tarnybai kartu su 2013-02-14 praÅ¡ymu pateikti nauji įrodymai (be kita ko, ir 2006 m. gruodžio 15 d. darbo sutartis), kurie buvo įvertinti sprendžiant baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimÄ , baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nagrinėjamu atveju turinčios prejudicinę galiÄ , nepaneigė. Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad pagal pareiÅ¡kėjo Tarnybai pateiktame 2013-02-14 praÅ¡yme nurodytas aplinkybes bei papildomus įrodymus, galiojant teismo nuosprendžiui, kuriame buvo nustatyta aplinkybė, kad R.

R. buhalteriu Vilniaus baltarusių jaunimo sÄ jungoje niekada nedirbo, Tarnyba galėjo spręsti, jog esamų duomenų nepakanka civilinei bylai dėl žalos atlyginimo inicijuoti.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad buvo teisinis pagrindas atsisakyti teikti pareiÅ¡kėjui valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ â€“ pareiÅ¡kėjo reikalavimas inicijuoti civilinę bylÄ dėl R. R. padarytos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo pagal jo nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus yra akivaizdžiai nepagrįstas (Ä®statymo 11 str. 6 d. 1 p.) ir tokio pobÅ«džio antrinės teisinės pagalbos teikimas toje byloje yra neperspektyvus (Ä®statymo 11 str. 6 d. 2 p.).Teismas akcentuoja, kad Tarnybos, sprendžiant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ skirti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , sprendimu konstatuotos aplinkybės dėl akivaizdaus reikalavimo nepagrįstumo bei atstovavimo neperspektyvumo neriboja pareiÅ¡kėjo teisės kreiptis į teismÄ savarankiÅ¡kai.

Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį R. R. dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir civilinė byla Å¡iuo metu yra nagrinėjama teisme (teisminio proceso Nr. 2-01-3-18437-2012-4). Tais atvejais, kada besikreipęs teisminės gynybos asmuo pats suraÅ¡o skundÄ , kreipiasi į įvairias institucijas dėl atitinkamų dokumentų, turėsiančių įtakos bylai iÅ¡spręsti, iÅ¡sireikalavimo, byloja apie pareiÅ¡kėjo galimybę pačiam apsiginti ir nepraÅ¡yti valstybės teiktinos antrinės teisinės pagalbos.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ir buvo konstatuotos kÄ tik paminėtos aplinkybės, kurios akivaizdžiai iliustruoja pareiÅ¡kėjo (apelianto) realiÄ galimybę teisminio proceso metu pačiam tinkamai pasinaudoti suteikiamomis teisėmis, siekiant apginti galimai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, todėl ir Å¡is antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo pagrindas buvo visiÅ¡kai pagrįstas.PareiÅ¡kėjas V. S. trečiu skundo reikalavimu prašė priteisti 800 Lt turtinę žalÄ , patirtÄ dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ir neturtinę žalÄ â€“ 3 000 Lt.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (LR CK 6.271 str. 1 dalis).

LR CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. LVAT 2010-03-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-338/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal LR CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę.

Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad V. S. reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (Tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal LR CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

LR CK 6.246 str. 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

LR CK 6.271 str. 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis LVAT praktika, neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2012-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2012).Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad Tarnyba veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo kilti žala V.

S. atsiradimÄ . Taigi darytina iÅ¡vada, kad, nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal LR CK 6.271 straipsnį pagrindinės sÄ lygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sÄ lygos, kitų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų nustatymas neturi teisinės prasmės.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, objektyviai, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo V. S. skundas dėl 2013-02-25 Tarnybos sprendimo Nr. (1.9.)-S-586-13 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,n u s p r e n d ė:PareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                 Bronius JanuÅ¡ka                                                                  Violeta Balčytienė                                                                  Liudmila Zaborovska