Legislator Case Law & Legislation
d1300e93-b5e8-4cfc-abb3-7529ed5fdfeb AI generated

d1300e93-b5e8-4cfc-abb3-7529ed5fdfeb · Regionų administracinis teismas

Case Number d1300e93-b5e8-4cfc-abb3-7529ed5fdfeb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. eI2-3415-414/2020 Teisminio proceso Nr. 3-69-3-20274-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 28 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Viktorijai KalasÅ«nei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui T. D., atsakovės atstovei V. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančio veiklÄ per filialÄ â€žIf P&C Insurance AS“, skundÄ atsakovei Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

d1300e93-b5e8-4cfc-abb3-7529ed5fdfeb · Regionų administracinis teismas: žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Neteisėti veiksmai Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovė, bÅ«dama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdinių priežiÅ«rÄ ir tvarkymÄ , nepakankamai kontroliavo savivaldybės teritorijoje esančių želdinių bÅ«klę ir dėl tokio neveikimo buvo padaryta žala, į kuriÄ pareiÅ¡kėjui įstatymo pagrindu yra perėjusi reikalavimo teisė. Nors atsakovė buvo raginama įvykdyti prievolę ne teismo keliu, tačiau iki Å¡io skundo pareiÅ¡kimo momento prievolė nėra įvykdyta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI2-3415-414/2020 Teisminio proceso Nr. 3-69-3-20274-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 28 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Viktorijai KalasÅ«nei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui T. D., atsakovės atstovei V. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančio veiklÄ per filialÄ â€žIf P&C Insurance AS“, skundÄ atsakovei Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Kauno miesto savivaldybė), 7247,84 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 134,04 Eur palÅ«kanas, 5% dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 968 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėjo atstovas paaiÅ¡kino, kad 2018 m. gegužės 23 d. su draudėju buvo sudaryta draudimo sutartis, apdraustas automobilis BMW, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai - 2017. 2018 m. liepos 3 d. apie 16 val. draudėjas, atėjęs į daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemÄ užfiksavo, kad nulūžus ir ant automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvirtus medžiui, apgadintas automobilio stogas bei sudaužytas stoglangis. Pagal remonto sÄ matÄ Nr. IFTP001991 ir PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Nr. SIPF181311 automobilio remonto iÅ¡laidos buvo 7355,84 Eur. PareiÅ¡kėjas įvertino, apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 7247,84 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , įvertinęs 108 Eur besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ .

Nulūžęs medis augo žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, tačiau Kauno miesto gyvenamųjų vietovių želdynus prižiÅ«ri Kauno miesto savivaldybė. Pažymėjo, kad 2019 m. liepos 3 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡siuntė atsakovei pretenzijÄ dėl 7247,84 Eur nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė atsakyme į pretenzijÄ iÅ¡dėstė pozicijÄ , kad iÅ¡mokėti atlyginimÄ už žalÄ trÅ«ksta duomenų, nes nepateikta įvykio schema ir atsakovei neaiÅ¡ku, kurioje vietoje įvykio metu stovėjo automobilis.

Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015, 6.263 ir 6.271 straipsnių pagrindu pareiÅ¡kėjas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte (2013-06-01 įstatymo redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu) nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimÄ , tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultÅ«riniu bei kraÅ¡tovaizdžio formavimo požiÅ«riu medžius ir krÅ«mus, augančius valstybinėje ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte (2014-07-12 įstatymo redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu) numatyta, kad viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų savivaldybių funkcijų yra kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ organizavimas ir stebėsena.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdo jų bÅ«klės stebėsenÄ , kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas - nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krÅ«mų rūšį, jų fiziologinę bÅ«klę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraÅ¡tovaizdžio architektÅ«ros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų bÅ«klę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus bÅ«tų galima efektyviau valdyti, teikti informacijÄ apie želdynų ir želdinių, aplinkos bÅ«klę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.).

Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. IÅ¡dėstytas teisinis reguliavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad savivaldybės turi pareigÄ vykdyti želdynų ir želdinių stebėsenÄ , inter alia siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę bÅ«klę (gyvybinę funkcijÄ ). Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2008 m. sausio 18 d.

įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiÅ«ros taisykles (toliau - ir Taisyklės). Taisyklių 1 punktas apibrėžia, kad medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ra apima medžių ir krÅ«mų laistymÄ ir tręšimÄ , dirvožemio purenimÄ ir mulčiavimÄ , medžių ir krÅ«mų Å¡iltinimÄ , genėjimÄ ir kitus priežiÅ«ros darbus. Taisyklėmis vadovaujasi ir savivaldybės (Taisyklių 3 p.).

Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiÅ«ros darbus - patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos paÅ¡alinti (Taisyklių 44 p.). Atstovas mano, kad iÅ¡dėstytos teisės aktų nuostatos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Kauno miesto savivaldybė turėjo pareigÄ tinkamai rÅ«pintis jos teritorijoje esančių želdinių priežiÅ«ra, apsauga, taip pat tuo, kad želdiniai nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui. Nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinosios vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos:

žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Neteisėti veiksmai Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovė, bÅ«dama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdinių priežiÅ«rÄ ir tvarkymÄ , nepakankamai kontroliavo savivaldybės teritorijoje esančių želdinių bÅ«klę ir dėl tokio neveikimo buvo padaryta žala, į kuriÄ pareiÅ¡kėjui įstatymo pagrindu yra perėjusi reikalavimo teisė. Nors atsakovė buvo raginama įvykdyti prievolę ne teismo keliu, tačiau iki Å¡io skundo pareiÅ¡kimo momento prievolė nėra įvykdyta.

Akcentavo, kad po bylos iÅ¡kėlimo skaičiuojamos procesinės palÅ«kanos, nes terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio, o kompensuojamosios palÅ«kanos, kurių dydis 134,04 Eur, Å¡iuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrÄ Å¾intos skolos. Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė skundÄ atmesti.

Ji paaiÅ¡kino, kad skundas pateiktas netinkamam atsakovui, nes želdinio savininkė yra Lietuvos Respublika, kurios patikėtinė yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Mano, kad atsakovės reakcija gavus raÅ¡ytinę pretenzijÄ buvo adekvati ir protinga. IÅ¡ gautos pretenzijos nebuvo galima nustatyti, kurioje vietoje įvyko žalÄ sukėlęs įvykis. Nesant duomenų apie įvykio aplinkybes, konkrečiÄ Ä¯vykio vietÄ , atsakovė negalėjo patikrinti pretenzijos pagrįstumo, t. y. ar ji reiÅ¡kiama tinkamam atsakovui.

Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybė vykdė visas jai Aplinkos apsaugos įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme ir Želdynų įstatyme priskirtas funkcijas, susijusias su želdinių stebėsena ir inventorizavimu, todėl 2017 m. balandžio 7 d. atliko želdinių ir želdynų inventorizavimÄ (duomenys neskelbtini). Apibendrintai konstatavo, kad skundas Kauno miesto savivaldybei yra neįrodytas, pateikti duomenys nepagrindžia skundo reikalavimo. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdantis veiklÄ per filialÄ â€žIf P&C Insurance AS“, CK 6.1015 straipsnio pagrindu reikalauja priteisti turtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė atlygindamas draudėjo turėtus nuostolius, kai 2018 m. liepos 3 d. ant automobilio BMW, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) užvirto nulūžęs medis ir jį apgadino. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-1333-624/2018). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu. Ginčo teisinius santykius reguliuoja CK 6.246 - 6.249, 6.263, 6.271, 6.1015 straipsnių, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 7 dalies 7 punkto, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkto, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 18 straipsnio 1-3 dalių bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d.

įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiÅ«ros taisyklių nuostatos. Paminėtuose teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugÄ bei tvarkymÄ , turi atlikti savivaldybės administracija. Tokia pareiga yra aiÅ¡kiai reglamentuota ir už jos nevykdymÄ bei dėl to atsiradusiÄ Å¾alÄ , esant kitoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, kyla civilinė atsakomybė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ pažymėta, kad savivaldybė atsakinga už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiÅ«ros, atsakingÄ subjektÄ , bÅ«tina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013).

Nagrinėjamu atveju nulūžęs medis augo žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėtinis - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir dėl Å¡ių faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra. Pagal anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas atsakovė – Kauno miesto savivaldybė – bÅ«dama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdydama jų bÅ«klės stebėsenÄ , organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiÅ«rÄ , privalėjo užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini), augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Kauno miesto savivaldybė ėmėsi reikiamų priemonių, jog anksčiau minėtoje teritorijoje bÅ«tų vykdoma tinkama čia augančių želdinių (taip pat ir lūžusio medžio) priežiÅ«ra, stebima jų bÅ«klė. Ä® bylÄ pateikta 2017 m. balandžio 7 d. Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelė patvirtina, kad po 2017 m. balandžio 7 d. jokia minėtoje teritorijoje augančių želdinių (lūžusio medžio) priežiÅ«ra ir stebėsena nebuvo vykdoma.

Įvertinę tai, kas išdėstyta, teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ji tinkamai vykdė Aplinkos apsaugos įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme ir Želdynų įstatyme priskirtas funkcijas ir konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Šiuo atveju „If P&C Insurance AS“ patirtų nuostolių dydis patvirtintas byloje pateiktais įrodymais ir dėl jo ginčo byloje nėra. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėto Kauno miesto savivaldybės neveikimo ir draudėjo automobilio apgadinimu padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys.

Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja visos sÄ lygos, bÅ«tinos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti, o teismo posėdžio metu pateikti argumentai dėl konkrečiu atveju neegzistuojančių visų atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų atmestini kaip nepagrįsti. Teismas, įvertinęs Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 22 d. pažymÄ Nr. (8.42-10)-B8-1577, iÅ¡ kurios matyti, kad 2018 m. liepos 3 d. 16 val. didžiausias vėjo greitis siekė 10 m/s, kritulių nebuvo, daro iÅ¡vadÄ , kad draudiminio įvykio metu 2018 m. liepos 3 d. nebuvo kilusi audra ir žalos atsiradimÄ , medžiui užvirtus ant automobilio, nulėmė ne gamtos reiÅ¡kiniai (force majeure).

Taigi atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žala automobiliui galėjo bÅ«ti padaryta dėl kitų asmenų veiksmų, o ne dėl jos veiksmų – netinkamai teisės aktais priskirtos funkcijos (vykdyti želdynų ir želdinių priežiÅ«rÄ ) atlikimo. Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, pareiÅ¡kėjui „If P&C Insurance AS“ priteisti 7247,84 Eur turtinės žalos atlyginimÄ .

Pažymėtina ir tai, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl, konstatavus sÄ lygas atsakovės deliktinei atsakomybei kilti ir priteisus turtinę žalÄ , taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir priteistina pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, akcentuoja, kad tarp pareiškėjo ir Kauno miesto savivaldybės susiklostė teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, ir palūkanų, kaip minimalių nuostolių užtikrinimo, institutas šiems santykiams netaikomas. Pažymėtina, kad teisės doktrinoje taip pat yra nurodoma, jog galioja bendrasis principas, kad civilinės teisės normos netaikomos santykiams (nors ir turtiniams), kuriuos reglamentuoja viešoji teisė, negalima dėti lygybės ženklo tarp civilinės prievolės ir viešosios prievolės. Šie teisiniai santykiai atsiranda skirtingais pagrindais, jų teisinis reglamentavimas grindžiamas skirtingais principais ir taisyklėmis, todėl skiriasi ir jų turinys (M.

V. Prievolių teisė. Pirmoji dalis. Vilnius: Justitia, 2002, p. 120). Pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėjas nėra nurodęs ir pateikęs įrodymų, kad negavo pajamų dėl to, jog jam ilgÄ laikÄ nebuvo kompensuota visa arba dalis žalos, kuriÄ jis patyrė atlygindamas draudėjo turėtus nuostolius. Vien pareiÅ¡kėjo deklaratyvus nurodymas, kad jis patyrė turtinę žalÄ (nuostolius) dėl to, kad skolininkas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę žalÄ (nuostolius), kuriuos privalo atlyginti Kauno miesto savivaldybė.

Taigi nėra teisinio pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui 134,04 Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų ir Å¡i skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta. PareiÅ¡kėjas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdantis veiklÄ per filialÄ â€žIf P&C Insurance AS“, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 968,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas už advokato teiktas teisines paslaugas – ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys buvo pateiktas Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. vasario 6 d. nutartimi bylÄ pagal teismingumÄ perdavė nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mams, todėl vertintinas ir bylÄ nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme (už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ ) patirtų iÅ¡laidų atlyginimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-504-492/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas už teisines paslaugas advokatų profesinei bendrijai D. ir partneriai sumokėjo 968,00 Eur (2018 m. lapkričio 14 d. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ teisinių paslaugų sutarties, 2019 m. rugpjūčio 27 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. DP19-071, 2019 m. rugpjūčio 28 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymas). Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , taip pat reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs priteistini dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių; Rekomendacijų 7 p.; toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis). Advokatui rengiant 2019 m. gruodžio 9 d. ieškinį, Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 1 289,00 Eur (2019 m.

II ketv.) Vidutinį darbo užmokestį. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , už ieÅ¡kinio parengimÄ taikytinas 2,5 koeficientas Vidutinio darbo užmokesčio, todėl maksimaliai už Å¡iÄ teisinę paslaugÄ gali bÅ«ti priteisiama 3 222,50 Eur (2,5 x 1 289) suma. PareiÅ¡kėjo praÅ¡omos 968,00 Eur iÅ¡laidos už ieÅ¡kinio parengimÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimaliai galimo priteisti dydžio, todėl gali bÅ«ti priteisiamos. Tačiau LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iÅ¡ dalies, proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai.

Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį.

Dėl to nustatytinas koeficientas, kuris taikytinas priteistinoms išlaidoms skaičiuoti. Pareiškėjas 2020 m. liepos 20 d. teismui pateiktame skunde, pagal kurį buvo nagrinėjama administracinė byla, teismui kėlė tris reikalavimus:

1) priteisti iÅ¡ atsakovė pareiÅ¡kėjo naudai 7 247,84 Eur turtinę žalÄ ;

2) priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai 134,04 Eur kompensacines palūkanas;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjo naudai 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pirmasis ir trečiasis skundo reikalavimai buvo patenkinti, antrasis reikalavimas buvo atmestas. Taigi, visi pareiÅ¡kėjo reikalavimai buvo patenkinti 2/3 dalimi. Todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, iÅ¡laidų priteisimui taikytinas koeficientas 0,67 (2/3). Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobÅ«dį, bylos sudėtingumÄ , maksimalias galimas priteisti sumas, į tai, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, pareiÅ¡kėjui priteistina 648,56 Eur (968 x 0,67) bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (ABTÄ® 44 str. 2 d., 45 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančio veiklÄ per filialÄ â€žIf P&C Insurance AS“, skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. IÅ¡ Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, pareiÅ¡kėjui „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančiam veiklÄ per filialÄ â€žIf P&C Insurance AS“, priteisti 7247,84 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5% dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 648,56 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Rimantas Giedraitis