d12cb201-e2ef-4416-9ea9-80174d28c34e · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-432-806/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01061-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. atstovo advokato Dariaus Karvelio (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimo, kuriuo D.

A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 1 400 Eur (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų eurų) bauda, n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. D. A., bÅ«damas UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrovė) vadovu nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. kovo 16 d. (iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo), žinodamas apie Å¡ios bendrovės finansinę padėtį bei kad jo vadovaujama bendrovė yra nemoki (bendrovė nemoki buvo jau nuo 2018 m. sausio 1 d.), kaip bendrovės vadovas, turėdamas pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „A.“ iÅ¡kėlimo ir nevykdydamas Å¡ios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d., 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos, pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, Institucija) teises, nepateikdamas teismui pareiÅ¡kimo dėl UAB „A.“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl VMI 2021 m. vasario 4 d. su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „A.“.

Taip D. A. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 2. Apeliaciniu skundu apeliantas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisenÄ D. A. atžvilgiu nutraukti.

3. Skunde nurodoma, kad Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaip įmonės vadovas yra kaltas dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pažeidimo. Å iuo atveju (nesant prokuroro instituto kaip baudžiamajame procese) asmens kaltę turėjo pagrįsti teismas, pagal pareiÅ¡kėjo pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ . Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (ne tik pareiÅ¡kėjas, teismas) turi turėti tokias pačias galimybes pateikti įrodymus dėl reikÅ¡mingų aplinkybių byloje, tam, kad įrodyti savo kaltės nebuvimÄ , kitu atveju bÅ«tų pažeisti nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , teisingo proceso, proporcingumo principai, teismas negali susidaryti iÅ¡ankstinės nuomonės apie asmens kaltę, įrodymų reikÅ¡mę.

4. Teigiama, kad teismas, iÅ¡ esmės nenurodydamas motyvų (pagrindinis motyvas buvo tai, kad procesas negali tęstis be galo), atmetė D. A. 2021-08-18 praÅ¡ymÄ Ä¯ teismo posėdį kviesti ir dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių apklausti liudytojus. Teismui pateiktame praÅ¡yme buvo nurodyta, kad liudytojos J. T. ir D. B. gali paliudyti apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vykdomÄ veiklÄ Ä¯monėje (ar jos nevykdymÄ ), faktinius įmonės vadovus. Pagal D. A. paaiÅ¡kinimus (taip pat galimų liudytojų parodymus) jis tebuvo formalus UAB „A.“ vadovas, o faktiniai vadovai buvo kiti asmenys – buvusios vadovės I. B. brolis Ž. A. ir asmuo A. S. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A. buvo papraÅ¡ytas tik laikinai atstovauti įmonę baudžiamajame procese, kuriame dalyvavo bendrovė, todėl nieko apie įmonės veiklÄ nežinojo ir vadovo funkcijų neatliko.

5. Nurodoma, jog UAB „A.“ buvusi savininkė ir vadovė I. B. teismo posėdyje nurodė, kad ji nieko apie bendrovę ir jos veiklÄ nežinojusi, tik kalbėjusi su broliu dėl vadovo pakeitimo – D. A. vietoj jos paskyrimo. Taip pat ji nurodė, kad įmonė priklausė D. A. Toks liudijimas yra prieÅ¡taringas, visų pirma, dėl to, kad I. B., pati bÅ«dama įmonės vadove ir savininke, dėl kito asmens – D. A. paskyrimo vadovu tarėsi ne su juo (kaip turėtų bÅ«ti, jei jis bÅ«tų faktinis įmonės savininkas), bet su savo broliu Ž. A. Kita vertus, jos parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes ji liudijo apie galimai savo giminaičio padarytus teisės pažeidimus, tačiau pirmosios instancijos teismas nutarime jais rėmėsi.

6. Atkreipiamas dėmesys, kad viena iÅ¡ nurodomų teismo aplinkybių yra ta, kad bendrovė po D. A. paskyrimo bendrovės vadovu (2017-09-17) veiklos nevykdė. Tai nurodė teismo posėdyje apklausta buvusi UAB „A.“ buhalterė B. G. Tačiau pagal byloje esančias PVM deklaracijas už 2017 ir 2018 metus įmonei susidarė mokestiniai įsiskolinimai, taigi byloje esantys įrodymai prieÅ¡taravo vieni kitiems, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino. Pastebima, kad VMI, kuri yra pareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje, turėtų turėti duomenis, pagal kokius sandorius susidarė PVM nepriemokos, taigi galėtų pateikti informacijÄ ir kokios buvo sandorio Å¡alys ir kurie asmenys pasirašė sutartis. Taip pat VMI galėtų pateikti informacijÄ , kuris asmuo pateikė PVM deklaracijas už 2017 ir 2018 metus. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo advokatui tokios informacijos VMI nesuteikia (ANK 640 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7. Teigiama, kad nesuteikus galimybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apklausti savo liudytojus teismo posėdyje, buvo pažeista jo teisė į teisingÄ teismÄ , kuri garantuojama Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos deklaracijos 6 straipsnyje, Administracinių nusižengimų kodekse. Pažymima, kad pagal Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ administracinės sankcijos pagal savo pobÅ«dį ir sunkumÄ prilyginamos baudžiamajai atsakomybei, todėl administraciniame procese taip pat nuosekliai turi bÅ«ti taikomi teisės į gynybÄ , rungtyniÅ¡kumo ir kiti teisingo bylos nagrinėjimo principai. Kita vertus, teismui nenustačius visų reikÅ¡mingų aplinkybių byloje, teismas negalėjo priimti teisingo ir pagrįsto sprendimo byloje.

8. Pastebima, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo nurodytų faktų, kad jis buvo UAB „A.“ vadovas, todėl yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas, neneigė, o jo nevisiÅ¡kai nuoseklių paaiÅ¡kinimų davimas teismo posėdyje yra susijęs su pakankamai dideliu laikotarpiu nuo įvykusių faktų ir teismo posėdžio. Tačiau tai savame nepatvirtina jo kaltės dėl nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Pažymima, kad pagal teismų praktikÄ yra pripažįstami de jure ir faktinis juridinio asmens vadovai, atitinkamai nustatant ir jų atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teikė teismui paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad faktiÅ¡kai UAB „A.“ vadovavo akcininkės brolis Ž. A. ir asmuo A. S. Teismas, netenkindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens praÅ¡ymo dėl liudytojų į posėdį kvietimo, užkirto keliÄ nustatyti, ar D. A. buvo faktinis įmonės vadovas, ar tik de jure vadovas, tuo pačiu negalėjo objektyviai ir pagrįstai apsispręsti dėl jo kaltės įvykdžius administracinį nusižengimÄ .

Pastebima, kad visi teismo išaiškinimai – ratio decidendi ir obiter dictum turi reikšmės traukiamo atsakomybėn asmens teisėms ir interesams galimuose vėlesniuose teisiniuose procesuose.

9. Pastebima, jog teismas, nustatydamas, kad bendrovė buvo nemoki jau 2018 metais, remiasi nauja 2020 metų teismų praktika. Pažymima, kad konstatuojant įmonės nemokumÄ pagal tuo metu galiojusį Ä®monių bankroto įstatymÄ , reikėjo, kad įmonė ne tik nevykdytų įsipareigojimų, bet ir kad jos įsipareigojimai virÅ¡ytų pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Todėl teismas, neturėdamas finansinės atskaitomybės dokumentų ar kitų įrodymų, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad bendrovė buvo nemoki nuo 2018 metų.

10. Nurodoma, jog teismas, kita vertus, niekaip nepagrindė, jog D. A. žinojo apie bendrovės skolas, kad Valstybinė mokesčių inspekcija apie jas informavo. Pažymima, kad pats teismas konstatavo, jog nuo D. A. paskyrimo bendrovės vadovu, bendrovė nevykdė jokios veiklos, taigi visiškai galima situacija, kai bendrovės vadovas nežino apie neveikiančios įmonės skolas, ypač tuo atveju, jei ne jis faktiškai vadovauja bendrovei. Teismo buvo prašoma išsiaiškinti, dėl kokių bendrovės sudarytų sandorių atsirado 2017, 2018 metų PVM nepriemoka, kas pateikė mokestines deklaracijas, kas sandorius sudarė. Teismas nesiaiškino šių aplinkybių, nors tuo atveju, jei tokie sandoriai buvo sudaryti bendrovės vadovui nežinant, tai ne tik galėtų šalinti jo kaltę dėl pažeidimo šioje byloje, bet būtų svarstytina ir baudžiamosios atsakomybės asmenims, sudariusiems tokius sandorius, taikymo galimybė (BK 300 straipsnis).

11. Pažymima, kad byloje esantys įrodymai: traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai (liudytoja B. G. parodė, kad po D. A. paskyrimo vadovu, bendrovė veiklos nevykdė), deklaracijos (jose nėra įraÅ¡yta D. A. pavardė) nepatvirtina ir netgi paneigia, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo žinojo apie susidariusias bendrovės mokestines skolas, o pareiÅ¡kėja teismui nepateikė įrodymų, kad ji kokiu nors bÅ«du nuo 2017 iki 2021 metų informavo bendrovės vadovÄ apie susidariusias mokestines skolas, nors pačios duomenų bazėje yra D. A. telefono numeris ir elektroninis paÅ¡tas. Kita vertus, iÅ¡tyrus visus galimus įrodymus byloje (iÅ¡klausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojus, iÅ¡nagrinėjus deklaracijų pateikimo aplinkybes), galėtų bÅ«ti paneigtas ir D. A. galėjimas žinoti apie juridinio asmens nemokumÄ ir pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

12. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas skundžiamame nutarime nenurodė, kokia kaltės forma buvo padarytas nusižengimas, nes nebuvo iÅ¡tyręs visų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių: ar D. A. faktiÅ¡kai vadovavo įmonei, ar jis sudarė sandorius, dėl kurių susidarė PVM nepriemoka, dėl kurių buvo iÅ¡kelta bankroto byla, ar jis turėjo ir galėjo žinoti apie bendrovės įsiskolinimÄ . Konstatuojama, kad teismas negalėjo nurodyti, ar yra D. A. kaltė darant administracinį nusižengimÄ , kokia jos forma, o tuo pačiu padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnis.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktÅ«rizavimo skyriaus vedėjas J. Čebelis praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistÄ .

14. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymima, kad bendrovių administracijų vadovų, kurie dirba bendrovėje pagal darbo sutartį, teisinė padėtis yra specifiÅ¡ka. Viena vertus, administracijos vadovus įstatymai pripažįsta bendrovių darbuotojais ir jiems yra taikomos kai kurios darbo įstatymų nuostatos. Kita vertus, akcinės bendrovės administracijos vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusÄ reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti.

Akcinės bendrovės administracijos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, teisinio statuso dualistinę prigimtį pabrėžė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2001 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė ir kt. (bylos Nr. 3K-7-760/2001). Įmonės vadovo teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) nuostatos.

15. Institucijos nuomone, Å¡iuo atveju atleidimas iÅ¡ Sodros nereiÅ¡kia, kad įmonės vadovas yra atleidžiamas nuo įmonės vadovavimo pareigų. Atleidimas Sodroje tik leidžia Sodrai neapskaityti Sodros įmokų. Be to, vadovo atleidimas turėtų bÅ«ti įformintas pagal Akcinių bendrovių įstatymÄ . Å io įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta absoliuti kompetentingų bendrovės valdymo organų (valdybos arba stebėtojų tarybos), o jeigu jie bendrovėje nesudaromi, – visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atÅ¡aukti bei atleisti iÅ¡ pareigų jų iÅ¡rinktÄ direktorių.

Taigi priimti sprendimÄ atÅ¡aukti iÅ¡ pareigų direktorių, o tokio sprendimo pagrindu ir nutraukti tarp įmonės ir direktoriaus sudarytÄ darbo sutartį, gali tik įmonės akcininkai, visuotinio akcininkų susirinkimo metu (susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusę visų balsų turintys akcininkai, o sprendimas dėl direktoriaus atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų priimamas dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma).

16. Teigiama, kad Å¡iuo atveju byloje nėra duomenų, kad UAB „A.“ visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo bÅ«tų pranešęs VÄ® Registrų centrui apie vadovo pavedimo sutarties pasibaigimÄ (įgaliojimų), taip pat naujo bendrovės vadovo iÅ¡rinkimÄ . Tai patvirtina byloje esantis VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡as. IÅ¡ Å¡io iÅ¡raÅ¡o matyti, kad laikotarpiu nuo 2017-09-17 t. y. nuo D. A. paskyrimo UAB „A.“ vadovu iki 2021-03-16 (bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „A.“ dienos) Juridinių asmenų registre nėra registruoti jokie pasikeitimai, susiję su vadovo D. A. atleidimu ir naujo vadovo paskyrimu.

17. Pažymima, kad CK 2.62 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklÄ visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas). Duomenys apie juridinio asmens valdymo organų narius yra privalomi nurodyti juridinių asmenų registre (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o Å¡ių duomenų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, iÅ¡skyrus įstatymų numatytas iÅ¡imtis (CK 2.66 straipsnio 5 dalis).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas įpareigoja juridinius asmenis Juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklÄ visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas) (CK 2.62 str. 3 d.), o duomenys apie juridinio asmens valdymo organų narius ar administravimo organo narius, remiantis Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 18.7 punktu yra registruotini registre, Institucijos nuomone, Å¡iuo atveju yra teisinis pagrindas D.

A. vertinti kaip vienasmenį bendrovės valdymo organÄ . Pažymima, kad nenuginčijus esančių ir nepateikus naujų duomenų apie Bendrovės vadovÄ juridinių asmenų registro tvarkytojui, Juridinių asmenų registre nurodyti duomenys laikytini teisingais.

18. Nurodoma, kad ABÄ® 37 str. 6 d. numato, jog tuo atveju, kai bendrovės vadovÄ iÅ¡rinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atÅ¡aukti atsistatydinimo praneÅ¡imÄ pateikusį vadovÄ , apie darbo sutarties su juo pasibaigimÄ juridinių asmenų registro tvarkytojui praneÅ¡a atsistatydinęs bendrovės vadovas. Å iuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokių įrodymų, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas Å¡iuos duomenis įregistruoti vieÅ¡ame registre.

Siekiant užtikrinti juridinių asmenų duomenų tikrumÄ ir atnaujinimÄ keičiantis juridinių asmenų registro duomenims, CK 2.66 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, jog juridinių asmenų registrui teikiami duomenys (tarp jų ir apie įmonės vadovo pasikeitimÄ ) įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre. Todėl įvertinus Juridinių asmenų registro duomenis darytina iÅ¡vada, kad bankroto bylos UAB „A.“ iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienÄ , t. y. 2021-03-16 D.

A. buvo minėtos įmonės vadovu. Kadangi Institucija objektyviai negali nustatyti kitų asmenų, kurie faktiÅ¡kai įgyvendina įmonės vadovo funkcijas, ji remiasi vieÅ¡uose registruose pateikiama informacija. Institucijos nuomone, byloje pateikti duomenys apie galimÄ D. A. atleidimÄ iÅ¡ UAB „A.“ vadovo pareigų nepaneigė Juridinių asmenų registro duomenų, kuriais vadovaujantis nustatyta, kad UAB „A.“ vadovu nuo 2017-09-17 iki 2021-03-16 buvo D. A., todėl jam taikytinos visos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®) įmonės vadovui nustatytos teisės ir pareigos, tarp jų ir pareiga pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei esant nemokiai.

19. Nurodoma, kad Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta, kad bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ . Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Pareiga įmonės vadovui kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nustatyta, todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

20. Pažymima, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 10 177,29 EUR, iš kurių 9 968,72 EUR pridėtinės vertės mokestis ir 208,57 EUR šio mokesčio delspinigiai. Institucijos duomenimis, Bendrovės vardu nėra ir nebuvo įregistruota nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1704-562/2021 atsakovė UAB „A.“ teismui nepateikė atsiliepimo bei reikalaujamų dokumentų. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus viešam registrui yra pateikusi tik už 2016 metus.

Juridinių asmenų registro duomenimis Bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2017, 2018, 2019 metus. Tokiu būdu pažeidžia ABĮ 58 straipsnyje įtvirtintas pareigas – neteikia Juridinių asmenų tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad viešaisiais duomenimis, Bendrovėje nėra apdraustųjų asmenų; nenustatė, jog bendrovei inicijuota restruktūrizavimo byla. Bendrovė su valstybės biudžetu neatsiskaito nuo 2018 metų, neturi nekilnojamojo turto, nėra duomenų apie gaunamas pajamas.

Tokiu bÅ«du Vilniaus apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, kad yra nemoki ir Bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio 7 dalies pagrindu. Ä®vertinus tai, kad UAB „A.“ jau nuo 2018 m. neatsiskaitė su valstybės biudžetu, yra nemoki, bendrovės vadovas D. A. nuo 2018 m. neatsiskaitęs su valstybės biudžetu turėjo pareigÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau to nepadarė.

21. Institucija mano, kad teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje apeliantas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 str. 1 d. ir konstatavęs, jog D. A. yra padaręs ANK 120 str. 1 d. numatytÄ kreditoriaus teisių pažeidimÄ , skirdamas jam nuobaudÄ , tinkamai įvertino ANK 34 str. 2 ir 6 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobÅ«dį, taip pat D. A. asmenybę, visas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, numatytas ANK 35 ir 36 straipsniuose.

22. Pažymima, kad CK 6.9301 str. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių iÅ¡imčių, kada Å¡ių nuostatų bÅ«tų galima nepaisyti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pažeidimo padarymo metu UAB „A.“ buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau apeliantas nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Taip pat pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal sankcijÄ už padarytÄ nusižengimÄ paskirta nuobauda bÅ«tų aiÅ¡kiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ANK 22 straipsnyje numatytų baudos tikslų.

Teismas baudÄ už padarytÄ administracinį nusižengimÄ paskyrė įvertinęs visas reikÅ¡mingas Å¡io klausimo sprendimui aplinkybes. Teismas įvertino pažeidėjo asmenybę, jo padarytų pažeidimų pobÅ«dį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymima, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

23. Atkreipiamas dėmesys, kad vien administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, nes skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011), todėl, Institucijos vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-21 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje.

24. Institucijos manymu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Administracinė nuobauda teismo nutarimu paskirta nepažeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo apelianto veiksmus, kurie atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 str. 1 d., požymius bei pagrįstai individualizavo D. A. skiriamÄ nuobaudÄ ir jos dydį. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. atstovo advokato Dariaus Karvelio apeliacinis skundas atmetamas.

25. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju apeliantas iÅ¡ esmės ginčija aplinkybes, kad teismas įrodė D. A. kaltę dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama Å¡ia apimtimi.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ ir teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. A. kaltu padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , padarė pagrįstas iÅ¡vadas ir teisingai taikė įstatymÄ .

27. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, tame tarpe pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose.

28. Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nurodoma, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka suÅ¡aukti dalyvių susirinkimÄ . Tokia įmonės vadovo pareiga yra imperatyvi, Ä®BÄ® nuostatos nenurodo jokių iÅ¡imčių, kada vadovas gali nevykdyti Å¡ios pareigos, todėl teismų praktikoje, aiÅ¡kinant aptariamas nuostatas, yra deklaruota, kad pareigos kreiptis laiku nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.

29. Taigi, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo visų pirma siejama su įmonės nemokumu. Ä®monės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis).

30. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , juridinio asmens nemokumas siejamas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai:

1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymÄ ir stabilizuoti padėtį;

2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams;

3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-17-511/2020, Nr. 2AT-2-303/2021).

31. Bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik paÅ¡alinti nemokiÄ Ä¯monę iÅ¡ rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumÄ , kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus. Dėl to Ä®BÄ® normos nustato įmonės vadovui pareigÄ nedelsiant kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos tokiai nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo. Tai, kad joks delsimas negali bÅ«ti pateisinamas, matyti ir iÅ¡ Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalies nuostatų, nurodančių, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ , esant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar pavėlavo jį pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

32. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nustatyta įmonės vadovui todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416-469/2015, Nr. 3K-3-170-219/2020 ir kt.).

33. Vertinant, ar D. A. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , bÅ«tina nustatyti tikslų jo vadovavimo UAB „A.“ laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog iÅ¡ praneÅ¡imo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ matyti, kad D. A. buvo priimtas dirbti UAB „A.“ pagal neterminuotÄ darbo sutartį. IÅ¡ iÅ¡raÅ¡o apie asmens darbovietę nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 28 d. matyti, kad D. A. dirbo, be kita ko, UAB „A.“ (draudiminiai laikotarpiai nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. sausio), t. y. D. A. UAB „A.“ buvo vadovu nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. kovo 16 d.

34. Nustačius, kad D. A. nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. kovo 16 d. buvo UAB „A.“ vadovu, kuriam kyla pareiga, esant pagrindui, pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, spręstina, jog jis atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius ir gali bÅ«ti traukiamas atsakomybėn pagal Å¡iÄ teisės normÄ .

35. Apeliantas ginčija D. A. kaltę dėl nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, nurodydamas, remdamasis teismų praktika, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo tik de jure vadovas, o faktinis įmonės vadovas buvo kitas asmuo (asmenys). Å is apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai, esant paskirtam juridinio asmens vadovui, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, jo funkcijas atlieka kitas asmuo – įmonės darbuotojas, akcininkas, valdybos ar stebėtojų tarybos narys, kt., faktiniam vadovui taip pat gali kilti civilinė atsakomybė už įstatymuose nustatytų vadovo pareigų ir fiduciarinių pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ . Civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali bÅ«ti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas), pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytÄ Å¾alÄ taikoma kaip de jure vadovui.

Tai reiškia, kad faktiniu bendrovės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis). Tuo atveju, kai, esant paskirtam de jure vadovui, bendrovei vadovauja faktinis vadovas, įstatymuose nustatytų pareigų (tiek imperatyvių, tiek fiduciarinių) privalo laikytis abu įmonės vadovai.

37. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad D. A. kaip įmonės vadovo funkcijas būtų atlikęs kitas asmuo, t. y. faktinis vadovas, kadangi, minėta, nuo aktualaus D. A. paskyrimo bendrovės vadovu, bendrovė nevykdė jokios veiklos, taigi joks šios bendrovės akcininkas negali būti laikomas de facto įmonės vadovu – joks akcininkas aktyviai neveikė kaip vadovas. Taip pat pastebėtina, kad teismų praktika, kuria remiasi apeliantas, nustato atvejus, susijusius su vadovo civilinės atsakomybės taikymu, o nagrinėjamu atveju D.

A. taikytina sunkesnė – administracinė – atsakomybė, kuri yra susijusi ne su santykiais su trečiaisiais asmenimis, sudarant sandorius (už kurių sudarymÄ gali kilti atsakomybė, be kita ko, faktiniam įmonės vadovui), o įstatyme numatytų imperatyvių įpareigojimų nevykdymu. Kita vertus, net ir nustačius, kad įmonei vadovauja faktinis vadovas, tai neatleidžia de jure bendrovės vadovo nuo pareigos laikytis, be kita ko, imperatyvių įstatymo reikalavimų.

38. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra bÅ«tinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.

39. Pagal teismų praktikÄ , kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

40. Nors, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nedetalizavo padaryto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės bei papildomai neapklausė liudytojų, nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas pritaikė bendrovės vadovui D. A. atsakomybę be kaltės, t. y. kad jis nėra kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Vertinant D. A. veiksmus (neveikimÄ ) bei jo paaiÅ¡kinimus dėl padaryto administracinio nusižengimo, laikytina, kad jis administracinį nusižengimÄ padarė tyčine kaltės forma, t. y., kaip pagrįstai iÅ¡tyręs bylos medžiagÄ nustatė pirmosios instancijos teismas, jog D.

A., bÅ«damas įmonės vadovu ir suprasdamas finansinės padėties sunkumÄ (D. A. teismui nurodė, kad gerai žinojo apie bendrovės vykdomas veiklas, jos bÅ«klę, turėjo patirties su įmonėmis), privalėdamas kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, minėtų veiksmų nesiėmė, taip pažeisdamas kreditorių teises.

41. Å iame kontekste pažymėtina, kad bÅ«tent bendrovės vadovas privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai. Pagal formuojamÄ LAT praktikÄ bendrovės vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vien tai, kad D. A. nesiejo savęs su vadovui įmonėje keliamomis pareigomis, be kita ko, įstatymų laikymosi užtikrinimo bendrovės veikloje pareiga, Å¡iuo atveju nenustačius kitų atsakingų asmenų, kadangi nustatyta, kad įmonė veiklos nevykdė, neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl padaryto įstatymo pažeidimo, t. y. nagrinėjamu atveju D.

A. yra vienintelis atsakingas asmuo už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . D. A., bÅ«damas, kaip nurodė, tik formalus bendrovės vadovas trumpam laikui, vėliau nenorėdamas bÅ«ti saistomas su vadovo statusui įstatymų keliamomis pareigomis, galėjo atsistatydinti iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų įstatymų nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė, taigi nagrinėjamu atveju yra pagrįstai laikomas tinkamu administracinės atsakomybės subjektu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

42. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl D. A. kaltės, todėl priėmė pagrįstÄ nutarimÄ , o apeliacinio skundo argumentai D. A. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.

Skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. atstovo advokato Dariaus Karvelio apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė