2020-01-22 Nr. BB-315-1-01-1-23149-2016-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-49/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23149-2016-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su nuteistojo G. B. kasaciniu skundu dėl Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties, prašymu sustabdyti Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties vykdymą, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis G. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir jį išteisinti. Taip pat prašoma sustabdyti nuosprendžio ir nutarties vykdymą iki kol byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnį), ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus. Pasak kasatoriaus, teismai netinkamai aiškino ir taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei jų vertinimą (BPK 20 straipsnis), bendrąsias nagrinėjimo teisme nuostatas, nuosprendžio surašymo taisykles (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 241 straipsnio 2 dalis, 242 straipsnio 1 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalis), pažeidė teismų nešališkumo, dvigubo nubaudimo draudimo principus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis tik formaliai įvardija apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, t. y. BPK straipsnius, kurių nuostatos, jo nuomone, buvo pažeistos, tačiau nenurodo esminių teisinių argumentų, pagrindžiančių, kaip konkrečiai buvo suvaržytos jo teisės. Tuo tarpu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas grindžiamas išimtinai teismų nustatytų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių kvestionavimu. Didelė skundo dalis (5-16 lapai) yra skirta nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, kitų bylos duomenų perrašymui ir analizei, teismų sprendimų citavimui bei teisiniais argumentais neparemtai kritikai. Nuteistasis neigia savo kaltę, ir, prašydamas jį išteisinti, iš esmės siekia, jog būtų iš naujo įvertintos skunde ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės. Pažymėtina, kad tokie deklaratyvūs kasacinio skundo teiginiai dėl BK ir BPK tariamų pažeidimų, grindžiami ne teisiniais argumentais, o subjektyviu faktinių aplinkybių interpretavimu bei savu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo išdėstytus reikalavimus nagrinėti kasacine tvarka.

Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumento dėl teismų nešališkumo principo pažeidimo, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Šiuo atveju kasaciniame skunde nenurodyti teisiniai argumentai dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimų, susijusių su teismo nešališkumo užtikrinimu. Skunde nešališkumo principo pažeidimas grindžiamas iš esmės nesutinkant su įrodymų vertinimu ir tuo, jog nuteistojo pareiškimai dėl nušalinimų nebuvo tenkinami, kitų teisinių argumentų kasatorius nenurodo. Taigi teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, kasaciniame skunde nesuformuluoti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų nuosprendžio ir nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Artūras Pažarskis

Arvydas Daugėla