d12c0c92-e8af-4d0b-819b-c73cd5e33253 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-45-877/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01263-2017-2 Procesinių sprendimų kategorijos: (S) 3.2.3.1; 3.2.6.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 17 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Vaidai DrÅ«lytei, Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei Daivai Jurevičienei, suinteresuotam asmeniui V. D., jos atstovei advokatei B. P., suinteresuotam asmeniui A. Å ., jo atstovui advokato padėjėjui Henrikui Ratautui, žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K. B. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. D., A. Å .. Teismas n u s t a t ė :

1. pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po sutuoktinio V. Å ., mirusio 1998 m. vasario 17 d., mirties priėmė jo palikimÄ â€“ jam nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), dalį, pradėdama palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėja nurodo, kad po vyro mirties į notarÄ nesikreipė, tačiau toliau liko gyventi jų bute, naudojosi visais bute esančiais daiktais, mokėjo už butÄ mokesčius. PareiÅ¡kėjos atstovė teismo posėdžio metu pareiÅ¡kimÄ palaikė, paaiÅ¡kino jame iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kimÄ prašė tenkinti, priteisti iÅ¡laidas už pareiÅ¡kėjai suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ . PareiÅ¡kėja į teismo posėdį neatvyko dėl sveikatos bÅ«klės, jos interesus byloje atstovauja advokatė Daiva Jurevičienė ir globėjas A. Å ..

2. Suinteresuotas asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, A. Å . pareiÅ¡kimu (b. l. 102-105) prašė nustatyti, kad jis po tėvo V. Å ., mirusio 1998 m. vasario 17 d., mirties priėmė jo palikimÄ , pradėdamas palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti. 2019 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Å¡io savo pareiÅ¡kimo atsisakė. Suinteresuotas asmuo A. Å . ir jo atstovas advokato padėjėjas Henrikas Ratautas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ palaikė, prašė jį tenkinti, o suinteresuoto asmens V. D. pareikÅ¡imÄ atmesti.

3. Suinteresuotas asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. D., pareiÅ¡kimu (b. l. 118) prašė nustatyti, kad ji po tėvo V. Å ., mirusio 1998 m. vasario 17 d., mirties priėmė jo palikimÄ , pradėdama palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti. Nurodė, kad visi trys paveldėtojai palikimÄ priėmė lygiomis dalimis, pasidalino asmeninius mirusiojo daiktus, relikvijas, baldus, kartu rÅ«pinosi paveldėtu namu, bendrai jame tvarkėsi. Suinteresuotas asmuo V. D. ir jos atstovė advokatė B. P. teismo posėdžio metu savo savarankiÅ¡kus reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Nurodė, kad po tėvo mirties abu vaikai padėjo motinai turtÄ iÅ¡laikyti, V. D. vyras namo stogÄ smalavo, padėjo spręsti įsiskolinimÄ už elektrÄ klausimus, tvorelę aplink tėvo kapÄ pastatė.

4. PareiÅ¡kėja atsiliepime (b. l. 137-139) su suinteresuoto asmens V. D. pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutuoktinio palikimÄ priėmė viena pareiÅ¡kėja K. B. Å ., o suinteresuotas asmuo V. D. nepateikė jokių įrodymų apie jos faktinį palikimo priėmimÄ . Tai, kad V. D. padėjo motinai tvarkytis namuose, prisidėjo prie tėvo laidojimo iÅ¡laidų ir pan., nepatvirtina, kad po tėvo mirties jo turtÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti. Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkinamas, suinteresuoto asmens V. D. pareiÅ¡kimas atmetamas, priimamas suinteresuoto asmens A. Å . atsisakymas nuo pareiÅ¡kimo ir byla toje dalyje nutraukiama.

5. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimÄ gali priimti jį faktiÅ¡kai pradėję valdyti ar padavę pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , rÅ«pintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

6. FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiÅ¡kai turtÄ valdyti momentai ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ;

įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas ir reiÅ¡kia tolesnį gyvenimÄ tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013). 7. 2017 m. birželio 21 d. nutartimi byla buvo sustabdyta iki kol bus išnagrinėta kita civilinė byla dėl K. B. Š. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse. 2019 m. sausio 8 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, kadangi Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4480-959/2018 K. B. Š. pripžinta neveiksnia šešiose turtinių ir penkiose asmeninių neturtinių santykių srityse, jos globėju ir turto administratoriumi paskirtas sūnus A.

Å ..

8. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis V. Å . mirė 1998 m. vasario 17 d. (1 t., b. l. 6-7, 71). Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas su priklausiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-12, 72). Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2017 m. sausio 6 d. iÅ¡duotoje pažymoje Nr. V4-2 nurodyta, kad pareiÅ¡kėja gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jos Å¡eimÄ sudaro vienas asmuo (1 t., b. l. 13). Pateiktos komunalinių mokesčių sÄ skaitos už 1998 - 2017 metus patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos vardu visÄ laikÄ nuo palikimo atsiradimo mokami komunaliniai mokesčiai už visÄ namÄ (1 t., b. l. 18-62, 2 t. b. l. 15-22).

9. Notarė L. G. 2017 m. sausio 4 d. liudijime nurodė, kad po V. Š. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (1 t., b. l. 17).

10. Mirusiojo V. Š. palikimas atsirado 1998 metais, t. y. galiojant 1964 metų redakcijos Civiliniam kodeksui (galiojo iki 2001 m. liepos 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus.

Palikimo atsiradimo momentu galiojusio Civilinio kodekso 587 straipsnis (1964 m. redakcija) numatė galimybę priimti palikimÄ faktiÅ¡kai pradedant valdyti paveldėtÄ turtÄ . Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jei jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo. Ä®pėdinis pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (Civilinio kodekso 587 straipsnis (1964 m. redakcija), analogiÅ¡kai – galiojančio Civilinio kodekso 5.51 straipsnis).

11. Teismo posėdyje apklausti liudytojai L. V., A. K. ir G. S. paaiÅ¡kino, kad po V. Å . mirties name liko gyventi K. B. Å ., o vaikai V. D. ir A. Å . atvažiuodavo padėti, atveždavo maisto, remontuodavo namÄ , mokėjo mokesčius.

12. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kėjos atstovės, suinteresuotų asmenų, jų atstovų, liudytojų paaiÅ¡kinimų bei byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad po V. Å . mirties jam priklausančiÄ dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – namo su priklausiniais (tvartu), esančiais (duomenys neskelbtini), priėmė jo sutuoktinė K. B. Å ., likusi minėtame name gyventi, jį laikydama savo nuosavybe. NamÄ K. B. Å ., padedama vaikų, nuo 1998 metų prižiÅ«ri ir naudoja kaip savo, jame nuolat gyvena, moka mokesčius už visÄ namÄ . Nors pareiÅ¡kėja per Civilinio kodekso 587 straipsnyje (1964 m. redakcija) numatytÄ 6 mėnesių terminÄ nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldėtÄ turtÄ ir savo veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti sutuoktinio palikimÄ .

13. LogiÅ¡ki pareiÅ¡kėjos atstovės paaiÅ¡kinimai dėl palikimo priėmimo ir nuoseklÅ«s veiksmai valdant palikimÄ gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi pagrindžiant praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ , jų nepaneigia ir liudytojų paaiÅ¡kinimai, iÅ¡ kurių akivaizdu, kad name liko gyventi viena pareiÅ¡kėja, o suinteresuoti asmenys tik atvažiuodavo mamai padėti. Ä®vertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad K. B. Å . yra palikėjo V. Å . įpėdinė Civilinio kodekso 5.1 straipsnio, 5.2 straipsnio prasme, po jo mirties priėmė palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai palikimÄ valdyti (Civilinio kodekso 5.51 straipsnis, 5.50 straipsnis).

PraÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas pareiÅ¡kėjai sukels teisines pasekmes, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas - nustatoma, kad po V. Å . mirties jo palikimÄ priėmė K. B. Å ., pradėjusi palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 177, 178 straipsniai).

14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

15. Suinteresuotas asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, A. Å . 2019 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio metu savo pareiÅ¡kimo dėl juridinio fakto nustatymo atsisakė, todėl jo atsisakymas nuo pareiÅ¡kimo priimamas, byla Å¡ioje dalyje nutraukiama (Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo byloje atstovaujamas advokato padėjėjo, todėl suinteresuotam asmeniui pareiÅ¡kimo atsisakymo pasekmės žinomos. Suinteresuotam asmeniui grÄ Å¾inama 75 procentai jo sumokėto 41 Eur žyminio mokesčio už suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimÄ â€“ 30,75 Eur (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalis).

16. Suinteresuotas asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. D. savarankiÅ¡ku pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo prašė nustatyti, kad ji po tėvo V. Å . mirties priėmė jo palikimÄ , pradėdama palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti. V. D. nurodė, kad visi trys paveldėtojai palikimÄ priėmė lygiomis dalimis, pasidalino asmeninius mirusiojo daiktus, relikvijas, baldus, kartu rÅ«pinosi paveldėtu namu, bendrai jame tvarkėsi, todėl suinteresuotas asmuo mano, kad ji priėmė tėvo palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.

17. Ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus 18. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu.

Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimÄ , pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , reikÅ¡mingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dis.

19. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiÅ¡kų, nuotraukų, Å¡eimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Tokiu atveju, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

20. Kaip minėta, paveldėtame name liko gyventi mirusiojo sutuoktinė K. B. Å ., o suinteresuoti asmenys (palikėjo vaikai) gyveno atskirai. Palikėjo asmeninių daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, o kiti V. D. veiksmai (namo priežiÅ«ra ir pan.) vertinami kaip turto tvarkymas kito asmens (motinos) naudai. Tai, kad vaikai pasiėmė prisiminimui tėvo asmeninius daiktus ar kad rÅ«pinosi motina, padėdami jai tvarkyti ir iÅ¡laikyti nekilnojamÄ jį turtÄ , nėra pagrindas pripažinti, kad ir mirusiojo vaikai savarankiÅ¡kai lygiomis dalimis su motina priėmė mirusiojo palikimÄ â€“ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Suinteresuotas asmuo V. D. neįrodė, kad ji priėmė tėvo V. Å . palikimÄ , pradėdama palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti, t. t. kad ji, kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jos valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo. Dėl nurodytų aplinkybių, suinteresuoto asmens V. D. pareiÅ¡kimas dėl juridinio fakto nustatymo atmetamas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

21. Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas. Å ioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu pareiÅ¡kėjai suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, kurios iÅ¡laidų dydis 2019 m. balandžio 29 d. duomenimis yra 84,50 Eur.

Civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalis numato, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ä®vertinus, kad Å¡ioje byloje Å¡alys nevilkino bylos nagrinėjimo, laiku teikė procesinius dokumentus, atvykdavo į teismo posėdžius, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėja yra teismo sprendimu pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, o jos globėju paskirtas A. Å ., netikslinga skirstyti pareiÅ¡kėjos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų tarp suinteresuotų asmenų ir dalį jų priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos globėjo. Atsižvelgiant į tinkamÄ Å¡alių procesinį elgesį, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi bei protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog valstybės patirtos teisinės pagalbos (suteiktos pareiÅ¡kėjai) iÅ¡laidos iÅ¡ suinteresuotų asmenų valstybės naudai nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos K. B. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K. B. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , atsiradusį po V. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1998 m. vasario 17 d., pradėjusi palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Priimti suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymÄ nuo savo pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti. Atmesti suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Ä®pareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Finansų ministerijos grÄ Å¾inti suinteresuotam asmeniui A.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,75 Eur (trisdeÅ¡imt eurų 75 ct) žyminį mokestį, sumokėtÄ 2017 m. kovo 31 d. pavedimu (žyminį mokestį už A. Å . sumokėjo M. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidų už pareiÅ¡kėjai Kunigundai B. Å . suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ iÅ¡ suinteresuotų asmenų nepriteisti. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Rita Liukaitytė