2022-05-18 Nr. AB-13177-3-64-3-00843-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1929-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00843-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Clear Channel Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Clear Channel Lietuva“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė:

1) panaikinti (pripažinti negaliojančiais) atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2020 m. balandžio 14 d. priimtus sprendimus: Nr. S-1296 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 135; Nr. S-1295 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 136; Nr. S-1293 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 143;

Nr. S-1291 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 151; Nr. S-1292 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 159; Nr. S-1297 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 167; Nr. S-1289 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 174;

Nr. S-1298 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 176; Nr. S-1290 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 178; Nr. S-1287 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 182; Nr. S-1294 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 191 (toliau – Sprendimai); 2) įpareigoti Administraciją per teisės aktų nustatytus terminus iš naujo įvertinti pareiškėjo UAB „Clear Channel Lietuva“ 2020 m. kovo 19 d. pateiktas paraiškas išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos (toliau – paraiškos) Specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytose reklamos vietose Nr. 135 (paraiškos registracijos Nr. GVA-259);

Nr. 136 (paraiškos registracijos Nr. GVA-258); Nr. 143 (paraiškos registracijos Nr. GVA-256); Nr. 151 (paraiškos registracijos Nr. GVA-254); Nr. 159 (paraiškos registracijos Nr. GVA-255); Nr. 167 (paraiškos registracijos Nr. GVA-260); Nr. 174 (paraiškos registracijos Nr. GVA-252); Nr. 176 (paraiškos registracijos Nr. GVA-261); Nr. 178 (paraiškos registracijos Nr. GVA-253); Nr. 182 (paraiškos registracijos Nr. GVA-251); Nr. 191 (paraiškos registracijos Nr. GVA-257).

2. Pareiškėjo teigimu, Sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, jais pažeistos UAB „Clear Channel Lietuva“ teisės ir teisėti interesai; Sprendimai priimti nesivadovaujant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-75 patvirtinto Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas), Teritorijų planavimo dokumentų registro registracijos Nr. T00075486 nuostatomis.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jam 2014 m. liepos 28 d. išduoti leidimai laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2019 m. liepos 24 d. įrengti išorinę reklamą atskirai stovinčiuose reklamos įrenginiuose (toliau – ir Reklamos įrenginiai), kurie pateko į Specialiuoju planu nustatytą Šiaulių miesto centrinę zoną (zona A). Baigiantis leidimų galiojimui, pareiškėjas registruotu paštu 2019 m. liepos 3 d. išsiuntė atsakovui paraiškas išduoti naujus leidimus įrengti išorinę reklamą. Nesulaukęs iš Administracijos atsakymo, pareiškėjas paraiškas pakartotinai 2019 m. rugpjūčio 12 d. išsiuntė registruotu paštu. Administracijos darbuotojas 2019 m. rugpjūčio 21 d. elektroniniu paštu informavo pareiškėją, kad dokumentai buvo gauti ir bus patikrinti. Atsakovas per teisės aktų nustatytą 20 darbo dienų terminą nei pirminio paraiškų pateikimo atveju (2019 m. liepos mėn.), nei pakartotinio paraiškų pateikimo atveju (2019 m. rugpjūčio mėn.) pareiškėjui motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimus nepateikė. UAB „Clear Channel Lietuva“ vertino, jog leidimai yra išduoti prašytam dviejų metų terminui, kaip numatyta Administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A-1785 patvirtinto Leidimų įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 29 punkte ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Dėl šios priežasties, pasibaigus 2019 m. liepos 24 d. išduotų leidimų galiojimui, pareiškėjas ir toliau eksploatavo Reklamos įrenginius.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. kovo 16 d. gavo Administracijos parengtus rašytinius reikalavimus per 20 darbo dienų panaikinti išorinę reklamą, įrengtą ant Reklamos įrenginių, pasibaigus išduotiems leidimams, arba pateikti paraiškas išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą. UAB „Clear Channel Lietuva“ nurodė, kad, nepaisant to, jog buvo laikoma, kad leidimai jau buvo išduoti dvejų metų terminui, pareiškėja 2020 m. kovo 19 d. pateikė Administracijai naujas paraiškas ir prašė išduoti leidimus ilgesniam – penkerių metų – terminui. Dėl 2020 m. kovo 19 d. pateiktų paraiškų Administracija 2020 m. balandžio 14 d. priėmė Sprendimus, kuriais atsisakė tenkinti paraiškas ir leidimų neišdavė. Pareiškėjas pabrėžė, kad jam nebuvo žinoma apie Sprendimuose nurodytų 2019 m. lapkričio 5 d. atsakovo raštų egzistavimą, nes nėra jų gavęs.

5. Atsižvelgęs į teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 12 straipsnyje, Taisyklėse ir Tvarkos apraše, pareiškėjas teigė, kad Sprendimų, kaip individualių administracinių aktų, teisėtumas turi būti vertinamas analizuojant argumentus, kuriais remiantis buvo atsisakyta išduoti leidimus, ir šių argumentų pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimai pagrįsti vieninteliu motyvu, t. y. Reklamos įrenginiai neatitinka Specialiojo plano sprendinių, pagal kuriuos, atsakovo vertinimu, Šiaulių miesto centrinėje zonoje (A zonoje) leidimai išorinės vaizdinės reklamos įrenginiams, kurie yra didesnių gabaritų nei 10 kv. m, neišduodami, o pareiškėjo Reklamos įrenginių gabaritai viršija šį dydį. UAB „Clear Channel Lietuva“ vertino, kad Sprendimai yra formalūs ir neišsamūs, nėra aišku, kokiomis Specialiojo plano ar kitų taikomų teisės aktų nuostatomis remiantis buvo nustatyta, jog pareiškėjo Reklamos įrenginių gabaritai viršija 10 kv. m, Sprendimuose deklaratyviai konstatuojama apie tariamą Reklamos įrenginių neatitiktį Specialiojo plano sprendiniams. Pareiškėjo teigimu, Administracija, priimdama Sprendimus, turėjo ne tik nurodyti tam tikras Specialiojo plano nuostatas, bet turėjo jas vertinti ir taikyti kompleksiškai viso Specialiojo plano kontekste ir susieti su konkrečia nagrinėjama situacija.

6. UAB „Clear Channel Lietuva“ nurodė, kad jam priklausę Reklamos įrenginiai buvo tripusiai stendai, jose esančios reklamos ploto plotis – 1 510 mm; reklamos ploto aukštis – 3 000 mm; įrenginio nuo žemės paviršiaus aukštis – 3 550 mm; Reklamos įrenginiai stovėjo Šiaulių miesto centrinėje zonoje (A zonoje), kurioje, pagal Specialiojo plano 2.1 lentelę ir Specialiojo plano tekstinę dalį gali būti įrengiami tik mažų gabaritų (iki 10 kv.m) atskirai stovintys išorinės reklamos įrenginiai. Pareiškėjas tvirtino, kad Administracija nepagrįstai nusprendė, kad Reklamos įrenginiai yra didesnių gabaritų nei 10 kv. m ir dėl to neturėtų būti priskiriami prie mažų gabaritų reklamos įrenginių. Administracija, padariusi klaidingas ir nepagrįstas išvadas dėl Reklamos įrenginių gabaritų dydžio, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimus.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Specialiojo plano 21 puslapyje numatyta, kad, pasibaigus leidimui įrengti išorinę reklamą, leidimas įrengti išorinę reklamą gali būti iš naujo nebeišduodamas, jeigu jis neatitinka Specialiojo plano nuostatų ir reglamentų. Teigė, kad Reklamos įrenginiai atitiko Specialiojo plano nuostatas ir reglamentus, nes priskirtini mažų gabaritų reklamos įrenginiams. Administracija neatsižvelgė į Specialiojo plano nuostatas, kurios nustato reklamos įrenginių gabaritų apskaičiavimo tvarką, ir, taikydamas nežinomas ir neišviešintas taisykles, neaiškiu būdu apskaičiavo Reklamos įrenginių gabaritus. Pareiškėjas teigė, kad tokie atsakovo veiksmai nesuderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu ir jo sąlygojamu imperatyvu, kad valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei. Be to, teisinio tikrumo principas įpareigoja valstybės institucijas aiškinti teisės norminius aktus taip, kad būtų užtikrintas teisinio reguliavimo tikrumas ir stabilumas. Taigi, Specialiajame plane aiškiai įtvirtinus taisyklę, kad vienos išorinės vaizdinės reklamos (toliau – IVR) įrenginio reklaminės plokštumos suminis dydis negali viršyti reglamentuose nurodytų ploto matmenų, nepaisant iš kiek dalių būtų sudarytas IVR, pareiškėjas turėjo pagrindą tikėtis, kad, vertinant Reklaminių įrenginių gabaritų dydį, bus vertinamas vienos Reklaminio įrenginio plokštumos suminis dydis, o ne dviejų ar trijų plokštumų suminis dydis.

8. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Administracija nurodė, kad pagal 2019 m. spalio 8 d. iš UAB „Clear Channel Lietuva“ gautas dvidešimt paraiškų naujiems leidimams gauti, pareiškėjui buvo išduoti devyni leidimai, o vienuolikai paraiškų (registracijos Nr. GVA-1016, GVA-1018, GVA-1019, GVA-1020, GVA-1021, GVA-1023, GVA-1025, Nr. GVA-1026, GVA-1027, GVA-1028, GVA-1029) negalėjo būti tenkinamos, todėl 2019 m. lapkričio 5 d. raštais (Nr. SVA-710, SVA-711, SVA-712, SVA-713, SVA-714, SVA-715, SVA-716, SVA-717, SVA-718, SVA-719, SVA-720) motyvuotai atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimus. Šie išvardinti raštai registruotu paštu per pašto kurjerį UAB „SAMUS“ 2019 m. lapkričio 7 d. buvo išsiųsti pareiškėjui paraiškose nurodytu adresu ir 2019 m. lapkričio 20 d. įteikti Bendrovei.

10. Atsakovas pažymėjo, kad, nepaisant to, jog leidimai pagal minėtas paraiškas nebuvo išduoti, pareiškėjas Reklamos įrenginių iš jų stovėjimo vietų nepašalino. Įvykusio 2020 m. kovo 12 d. Administracijos direktoriaus ir UAB „Clear Channel Lietuva“ generalinio direktoriaus susitikimo metu pareiškėjo atstovui buvo išaiškintos priežastys, dėl kurių paraiškos nebuvo patenkintos ir rekomenduota Reklamos įrenginių dydį sumažinti arba jiems parinkti kitas vietas. Administracija nurodė, kad 2020 m. kovo 16 d. išsiuntė pareiškėjui reikalavimus (Nr. S-908, S-905, S-906, S-907, S-911, S-913, S-912, S-904, S-910, S-914, S-909) ir pareikalavo panaikinti reklamos įrengimo pažeidimą. Pareiškėjas 2020 m. kovo 19 d. Administracijai pateikė tas pačias 2019 m. spalio 8 d. pateiktas paraiškas (registracijos Nr. GVA-251, GVA-253, GVA-254, GVA-256, GVA-257, Nr. GVA-258, GVA-259, GVA-252, GVA-255, GVA-260, GVA-261) ir tuos pačius dokumentus, kuriuose Reklamos įrenginių sprendiniai nebuvo pakeisti. Administracija 2020 m. balandžio 14 d. priėmė raštus (Nr. S-1296, S1295, S-1293, S-1291, S-1292, S-1297, S-1289, S-1298, S-1290, S-1287, S-1294), kuriais netenkino paraiškų ir leidimų neišdavė.

11. Atsakovas, pasisakydamas dėl skundo teiginio, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą dviems metams Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje ir Tvarkos aprašo 29 punkte bei Taisyklėse numatytu būdu, nurodė, kad nepripažįsta, jog buvo išduoti leidimai pagal UAB „Clear Channel Lietuva“ 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais pateiktas paraiškas. Atsakovas atsiliepime tvirtino, kad, Administracijos duomenų valdymo sistemos „Avilys“ duomenimis, pareiškėjo 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais teiktos paraiškos nebuvo gautos ir registruotos, pareiškėjas negavo Administracijos patvirtinimo, kad šios paraiškos buvo gautos, užregistruotos ir vykdomos, todėl jis neturi jokio pagrindo laikyti, kad leidimai buvo išduoti. Administracija pabrėžė, jog ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas vertino, kad pagal 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėn. teiktas paraiškas leidimai buvo išduoti, jis turėjo sumokėti vietinę rinkliavą už išorinę reklamą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas šios rinkliavos nesumokėjo, priešingai, 2019 m. spalio 8 d. ir 2020 m. kovo 19 d. teikė analogiškas paraiškas išduoti leidimus toms pačioms reklamos vietoms. Administracijos vertinimu, tokiais veiksmais pareiškėjas patvirtino, kad leidimų neturi.

12. Administracija nesutiko su pareiškėjo pateiktu Specialiojo plano reglamentų aiškinimu. Administracija nurodė, kad UAB „Clear Channel Lietuva“, teigdamas, jog, nežiūrint iš kelių dalių sudarytas įrenginys, svarbu, kad tik viena IVR įrenginio dalis atitiktų Specialiojo plano 2.1. lentelėje „Išorinės vaizdinės reklamos reglamentai“ nustatytus kriterijus, klaidingai aiškina Specialiojo plano 21 puslapyje išdėstytus sprendinius, jog vienos IVR įrenginio reklaminės plokštumos suminis dydis negali viršyti reglamentuose nurodytų ploto matmenų (išskyrus tam tikrus atvejus, kurie nurodyti reglamentuose), nepaisant iš kiek dalių būtų sudarytas IVR. Atsakovas paaiškino, kad 2020 m. vasario 13 d., t. y. dar iki kylant šiam ginčui, kreipėsi į Specialiojo plano projekto vadovą M. B. dėl cituoto Specialiajame plane įtvirtinto reglamentavimo. Administracija atsiliepime rėmėsi M. B. pateiktais paaiškinimais, kad Specialiajame plane kalbama ne apie pavienes IVR dalis, todėl Specialiajame plane ir yra nurodyta, kad IVR įrenginio suminis dydis, t. y. visų reklaminių plotų suma turi atitikti Specialiojo plano 2.1. lentelėje „Išorinės vaizdinės reklamos reglamentai“ nurodytus reikalavimus pagal zoną; jei IVR įrenginys yra iš dviejų dalių, tai reklaminės plokštumos plotas dauginamas iš dviejų dalių ir gautas plotas turi neviršyti reglamentuose nustatytų reikalavimų, kurie keliami zonai. Atsakovas nurodė, kad Specialiojo plano priede Nr. 2 yra pateikti pavyzdžiai galimų IVR įrenginių neprisirišant prie konkrečios miesto zonos. Pagal šiuos pavyzdžius, tripusio IVR įrenginio reklaminių plokštumų plotas būtų 3 x 3,3 x 2 = 19,8 kv. m, o, atmetus konstrukcinius elementus, suminis reklaminis plotas būtų apie 18 kv. m, todėl pagal Specialiojo plano reglamentus toks tripusis IVR įrenginys galimas tik Šiaulių miesto B, C, D zonose. Administracija pažymėjo, kad Specialiojo plano priede Nr. 3 „Esamų IVR įrenginių dislokacijos vietos“ pareiškėjui priklausę Reklaminiai įrenginiai, esantys 11-oje reklamos vietų, nurodytų punktuose Nr. 135, 136, 143, 151, 159, 167, 174, 176, 178, 182 ir 191, buvo identifikuoti kaip pažeidžiantys Specialiojo plano reglamentus.

13. Teismo posėdyje Administracijos atstovas E. P., iš esmės remdamasis atsiliepimo argumentais ir motyvais bei pateiktu Specialiojo plano sprendinių aiškinimu, prašė atmesti skundą.

14. E. P. pažymėjo, kad UAB „Clear Channel Lietuva“ 2020 m. kovo 19 d. pateiktos paraiškos buvo visiškai analogiškos toms, dėl kurių buvo parengti Administracijos 2019 m. lapkričio 19 d. raštai, bei tvirtino, jog Bendrovė šiomis paraiškomis prašė išduoti visiškai naujus leidimus. Atsakovo atstovas E. P. pripažino, kad pareiškėjo 2019 m. liepos 3 d. išsiųstos paraiškos buvo gautos Administracijoje, jos tarnautojas 2019 m. rugpjūčio 21 d. elektroniniu laišku patvirtino apie šių paraiškų gavimą, tačiau paraiškos per nustatytą 20 darbo dienų terminą nebuvo išnagrinėtos, dėl jų sprendimai buvo priimti 2019 m. lapkričio 5 d. parengtais raštais. Administracijos atstovas, remdamasis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T-362 (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. T-332 redakcija) patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų (toliau – ir Vietinės rinkliavos nuostatai) 4.4 punkte pateiktu leidimo apibrėžimu, vertino, kad leidimas yra teisinę galią turintis dokumentas, o ne teorinis dalykas. Administracijos atstovas, vertindamas kaip nepagrįstą UAB „Clear Channel Lietuva“ teiginį, kad pareiškėjas, teikdamas 2020 m. kovo 19 d. paraiškas, turėjo Tvarkos aprašo 29 punkte nustatyta tvarka dviem metams išduotus leidimus, pabrėžė, jog Bendrovė nebuvo sumokėjusi nustatyto dydžio rinkliavos, nesirūpino gauti pažymą rinkliavai sumokėti, nesiekė gauti teisinę reikšmę turinčio dokumento, t. y. nesiekė tęsti proceso gauti leidimus pagal jau pateiktas paraiškas. E. P. vertinimu tai reiškia, kad Bendrovė, teikdama 2020 m. kovo 19 d. paraiškas ir jose nurodydama 2014 m. liepos 24 d. išduotus ir jau nebegaliojančius leidimus, tokiais veiksmais patvirtino, jog leidimų neturėjo, todėl prašo išduoti visiškai naujus leidimus.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas visų pirma nustatė, kad:

16.1. Administracija 2014 m. liepos 28 d. išdavė UAB „Clear Channel Lietuva“ leidimus (Nr. RL-1565, RL-567, RL-1568, RL-1569, RL-1570, RL-1571, RL-1572, RL-1573, RL-1578, RL-1579, RL-1580) eksploatuoti Reklamos įrenginius laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2019 m. liepos 24 d.

16.2. UAB „Clear Channel Lietuva“ 2019 m. birželio 20 d. parengtomis paraiškomis prašė išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą 2019 m. liepos 25 d. – 2021 m. liepos 24 d. laikotarpiui. Bylos duomenys patvirtino, kad UAB „Clear Channel Lietuva“ registruotu paštu 2019 m. liepos 3 d. išsiuntė Administracijai 2019 m. birželio 20 d. parengtas paraiškas, kurios, AB „Lietuvos paštas“ duomenimis, buvo įteiktos Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniajai specialistei L. B. Pareiškėjas, negavęs atsakymo, šias paraiškas 2019 m. rugpjūčio 12 d. registruotu paštu dar kartą išsiuntė Administracijai, paraiškos 2019 m. rugpjūčio 14 d. buvo įteiktos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiajai specialistei D. Apeikienei. Bendrovė 2019 m. rugpjūčio 21 d. elektroniniu paštu gavo M. A., Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vyriausiojo specialisto, patvirtinimą, kad jo siųsti dokumentai gauti ir bus patikrinti.

16.3. Teismo posėdyje Administracijos atstovas E. P. patvirtino, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. gautos paraiškos per Tvarkos aprašo 29 punkte nustatytą terminą nebuvo išnagrinėtos ir sprendimai dėl jų nebuvo priimti, šios paraiškos buvo užregistruotos 2019 m. spalio 8 d., vienuolika paraiškų 2019 m. lapkričio 5 d. parengtais raštais nepatenkino ir pagal jas leidimai UAB „Clear Channel Lietuva“ neišduoti.

16.4. UAB „Clear Channel Lietuva“ skunde teigė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. gavusi Administracijos darbuotojo patvirtinimą, jog 2019 m. rugpjūčio 12 d. per pašto įstaigą registruotu paštu išsiųstos paraiškos gautos ir bus patikrintos, ir Administracijai per 20 darbo dienų terminą raštu nepateikus motyvuotų atsisakymų išduoti leidimus, pareiškėjas, remdamasis Tvarkos aprašo 29 punkto ir Taisyklių nuostatomis, vertino, jog leidimai prašytam dvejų metų terminui yra išduoti. Tokią pareiškėjo poziciją teismo posėdyje palaikė ir jos atstovas advokatas S. B. Pareiškėjo atstovas tvirtino, kad aptarto faktinio leidimų išdavimo Tvarkos aprašo 29 punkte numatyta tvarka nepaneigia aplinkybė, jog Bendrovė nesumokėjo vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą (toliau – vietinė rinkliava), kadangi iš Administracijos negavo nei pranešimo apie prievolę ją sumokėti, nei įspėjimų apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos.

16.5. Administracija tvirtino, kad pagal UAB „Clear Channel Lietuva“ 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais teiktas paraiškas pareiškėjui leidimai dviem metams nebuvo išduoti. Be to, pareiškėjui vertinant, jog pagal 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais teiktas paraiškas leidimai buvo faktiškai išduoti, jis privalėjo sumokėti vietinę rinkliavą, kurios jis nesumokėjo, o priešingai – pateikė naujas paraiškas. Administracijos vertinimu, pareiškėjas, pateikdamas naujas paraiškas, tokiais veiksmai patvirtino, kad leidimų įrengti jis neturi. Teismo posėdyje Administracijos atstovas E. P., palaikydamas šiuos skundo argumentus, teigė, jog pareiškėjo neaktyvus elgesys, nesidomėjimas vietinės rinkliavos sumokėjimu ir nesirūpinimas jos sumokėjimu, 2020 m. kovo 19 d. naujos leidimų išdavimo procedūros iniciavimas patvirtina, kad jis neturėjo vidinio įsitikinimo, jog turi Tvarkos aprašo 29 punkte numatyta tvarka išduotus leidimus.

17. Teismo vertinimu, UAB „Clear Channel Lietuva“, atsižvelgusi į tai, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. per pašto įstaigą registruotomis korespondencijomis išsiųstos paraiškos buvo įteiktos Administracijai bei 2019 m. rugpjūčio 21 d. gavusi elektroniniu paštu Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pateiktą patvirtinimą, kad dokumentai gauti ir bus patikrinti, tačiau praėjus Tvarkos aprašo 29 punkte nustatytam terminui, registruotu laišku negavęs išduotų leidimų ar elektroniniu paštu motyvuotų rašytinių atsisakymų išduoti leidimą, remdamasis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalimi ir Tvarkos aprašo 29 punktu, turėjo pagrindą laikyti, kad pagal pateiktas paraiškas dvejiems metais yra išduoti leidimai įrengti išorinę reklamą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-213-438/2019).

18. Nagrinėjant bylą teismas nustatė, kad Administracija 2019 m. rugpjūčio 14 d. gautas UAB „Clear Channel Lietuva“ paraiškas užregistravo 2019 m. spalio 8 d. ir šių paraiškų (registracijos Nr. GVA-1016, GVA- 1018, GVA-1019, GVA-1020, GVA-1021, GVA-1023, GVA-1025, GVA-1026, GVA-1027, GVA-1028, GVA-1029) nepatenkino. Dėl minėtų paraiškų Administracija 2019 m. lapkričio 5 d. parengė raštus „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą“ (Nr. SVA-710, SVA-711, SVA-712, SVA-713, SVA-714, SVA-715, SVA-716, SVA-717, SVA-718, SVA-719, SVA-720). Nurodytuose raštuose Administracija, remdamasi Specialiojo plano sprendiniu 2.1 „Išorinės vaizdinės reklamos sprendinių detalizavimas 5 funkcinėse zonose“ ir Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi, suformulavo sprendimus neišduoti leidimų, kadangi Šiaulių miesto centrinėje zonoje (A zonoje) leidimai išorinės reklamos įrenginiams, kurie yra didesni nei 10 kv. m, neišduodami, bei išaiškino, kad Bendrovė, norėdama gauti leidimus, turėtų sumažinti Reklamos įrenginių gabaritus iki numatytų Specialiajame plane.

19. Bylos duomenimis, 2019 m. lapkričio 5 d. raštus „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą“ Administracija 2019 m. lapkričio 7 d. per siuntų pristatymo paslaugas teikiančią UAB „Samus“ išsiuntė UAB „Clear Channel Lietuva“; nurodyti raštai pareiškėjui buvo įteikti 2019 m. lapkričio 20 d. Aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti pateiktais duomenis apie šios korespondencijos įteikimą pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta.

20. Teismo vertinimu, asmeniui, kaip gautų leidimų turėtojui, atsiranda tiek teisių, tiek ir pareigų, tarp jų – ir pareiga sumokėti vietinę rinkliavą. Taigi, pareiškėjas, vadovaudamasis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T-362 (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. T-332 redakcija) patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų (toliau – ir Vietinės rinkliavos nuostatai) 10 punkte įtvirtintomis nuostatomis ir siekdamas įvykdyti leidimų turėtojo pareigą sumokėti vietinę rinkliavą, turėjo teisę kreiptis į Administraciją ir reikalauti, kad Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento Strateginio planavimo ir finansų skyrius, vykdantis vietinės rinkliavos apskaitą ir kontroliuojantis rinkliavos mokėjimus, parengtų nustatytos formos pažymą apie vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą apmokėjimą (Tvarkos aprašo 17.5 p., Vietinės rinkliavos nuostatų 19.3 p.), o Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyrius parengtų ir išduotų Tvarkos aprašo 2 priede popierinius nustatytos formos leidimus įrengti išorinę reklamą (Tvarkos aprašo 15 p.). Bylos nagrinėjimo metu proceso dalyviai neginčijo aplinkybės, kad UAB „Clear Channel Lietuva“ vietinės rinkliavos nemokėjo. Duomenų, jog pareiškėja kreipėsi į Administraciją dėl pažymos apie vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą apmokėjimą išdavimo, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta.

21. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad UAB „Clear Channel Lietuva“, nesutikdamas su Administracijos 2019 m. lapkričio 5 d. raštais „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą“ (registracijos Nr. SVA-710, SVA-711, SVA-712, SVA-713, SVA-714, SVA-715, SVA-716, SVA-717, SVA-718, SVA-719, SVA-720), administraciniam teismui, nagrinėjusiam administracinę bylą Nr. eI2-164-257/2021, 2020 m. liepos 13 d. padavė patikslintą skundą, kuriame suformulavo prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą skundui dėl aukščiau išvardintų 2019 m. lapkričio 5 d. raštų „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą“ ir reikalavimą šiuos raštus panaikinti. Bendrovė tvirtino, kad apie šiuos skundžiamus raštus sužinojo tik 2020 m. birželio 29 d., kai buvo gautas Administracijos atsiliepimas ir jo priedai, iki to momento apie šių raštų egzistavimą jam nebuvo žinoma. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutartimi UAB „Clear Channel Lietuva“ prašymas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą netenkintas ir atsisakyta priimti nagrinėti patikslinto skundo reikalavimą dėl Administracijos 2019 m. lapkričio 5 d. raštų „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą“ (registracijos Nr. SVA-710, SVA-711, SVA-712, SVA-713, SVA-714, SVA-715, SVA-716, SVA-717, SVA-718, SVA-719, SVA-720) panaikinimo. Teismas, remdamasis UAB „Samus“ pateiktais duomenimis apie korespondencijos įteikimą, konstatavo, kad aukščiau nurodyti raštai pareiškėjui buvo įteikti 2019 m. lapkričio 20 d. ir jis praleido nustatytą terminą skundui paduoti.

22. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad UAB „Clear Channel Lietuva“ 2020 m. spalio 1 d. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti (pripažinti negaliojančiais) Administracijos 2019 m. lapkričio 5 d. parengtus raštus (registracijos Nr. SVA-710, SVA-711, SVA-712, SVA-713, SVA-714, SVA-715, SVA-716, SVA-717, SVA-718, SVA-719, SVA-720) kaip neteisėtus individualius administracinius aktus, o tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad pareiškėjui nėra išduoti leidimai įrengti išorinę reklamą pagal 2019 m. birželio 20 d. paraiškas, prašė įpareigoti atsakovą per teisės aktų nustatytus terminus iš naujo įvertinti jo pateiktas 2019 m. birželio 20 d. paraiškas išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą.

23. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-11024-394/2020 termino skundui paduoti neatnaujino ir UAB „Clear Channel Lietuva“ skundą atsisakė priimti. Teismas, nustatęs, jog Administracija pateikė siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimo pareiškėjui patvirtinimą, kuriame užfiksuota, kad ši siunta iš Administracijos buvo išsiųsta 2019 m. lapkričio 7 d., o UAB „Clear Channel Lietuva“ projektų vadovei įteikta 2019 m. lapkričio 12 d., vertino, kad byloje pateikti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiami sprendimai buvo įteikti pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-81-502/2021 UAB „Clear Channel Lietuva“ atskirąjį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog terminas praleistas dėl žmogiškos klaidos – gauti dokumentai laiku nebuvo perduoti įmonės vadovybei, galimai susimaišė su kitais dokumentais arba pateko prie naikintinų dokumentų, patvirtino, jog skundo padavimo terminas praleistas dėl subjektyvių priežasčių ir nesudaro pagrindo jį atnaujinti, pareiškėjas nepateikė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad jis, kaip juridinis asmuo, kuriam taikomas aukštesnis atidumo ir rūpestingumo standartas, negalėjo įgyvendinti savo teisės kreiptis į teismą per įstatyme nustatytą terminą.

24. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad Administracijos 2019 m. lapkričio 5 d. parengtais raštais „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą“ (registracijos Nr. SVA-710, SVA-711, SVA-712, SVA-713, SVA-714, SVA-715, SVA-716, SVA-717, SVA-718, SVA-719, SVA-720) buvo išspręstas klausimas dėl UAB „Clear Channel Lietuva“ 2019 m. birželio 20 d. parengtų paraiškų (registracijos Nr. GVA-1016, GVA-1018, GVA-1019, GVA-1020, GVA-1021, GVA-1023, GVA-1025, GVA-1026, GVA-1027, GVA-1028, GVA-1029) t. y. nurodytos paraiškos, kuriomis buvo prašoma 2019 m. liepos 7 d. – 2021 m. liepos 24 d. laikotarpiui išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą, buvo nepatenkintos, tai yra leidimai įrengti išorinę reklamą neišduoti. Aukščiau išvardinti raštai, kaip individualūs administraciniai aktai, nėra panaikinti ar pakeisti.

25. Dėl UAB „Clear Channel Lietuva“ 2020 m. kovo 13 d. paraiškų išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą teismas, apžvelgęs aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo šalys nekėlė ginčo, jog UAB „Clear Channel Lietuva“ priklausę Reklamos įrenginiai buvo įrengti šiose Šiaulių miesto vietose: P. Višinskio-Vilniaus g. (Specialiajame plane pažymėta kaip reklamos vieta Nr. 135); Aušros al. prie Kaštonų al. (Specialiajame plane pažymėta kaip reklamos vieta Nr. 136); Aušros al. 62 ( Specialiajame plane pažymėta kaip reklamos vieta Nr. 143); Vytauto-P. Višinskio g. (Specialiajame plane pažymėta kaip reklamos vieta Nr. 151); Tilžės g. prie Prisikėlimo a. (Specialiajame plane pažymėta kaip reklamos vieta Nr. 159); Žemaitės g. 56 (Specialiajame plane pažymėta kaip reklamos vieta Nr. 167); Tilžės - P. Cvirkos g., prie prekybos centro „Saulės miestas“ (Specialiajame plane pažymėta kaip reklamos vieta Nr. 174); Rūdės g.-Vilniaus g. s. (Specialiajame plane pažymėta kaip reklamos vieta Nr. 176); P. Cvirkos g., prie Nr. 107 (Specialiajame plane pažymėta kaip reklamos vieta Nr. 178); Vilniaus g. - Draugystės g. (Specialiajame plane pažymėta kaip reklamos vieta Nr. 182); Aušros al. 42 (Specialiajame plane pažymėta kaip reklamos vieta Nr. 191; Reklamos įrenginiai buvo įrengti Specialiojo plano numatytoje Šiaulių miesto centrinėje zonoje (A zonoje); Šiaulių miesto centrinėje zonoje (A zonoje) gali būti įrengiami tik mažų gabaritų (iki 10 kv. m.) atskirai stovintys išorinės reklamos įrenginiai.

26. Specialiojo plano priede Nr. 3 „Esamų IVR įrenginių dislokacijos vietos“ 135, 136, 143, 151, 159, 167, 174, 176, 178, 182 ir 191 punktuose nurodyti pareiškėjui priklausantys IVR įrenginiai, esantys 11-oje vietų, kuriose pareiškėjas siekė ir toliau skelbti reklamą, įvardinti kaip neatitinkantys Specialiojo plano reglamentų. Šie pareiškėjo IVR įrenginiai pažymėti indeksu „7“, reiškiančiu, kad tai IVR įrenginiai, kuriems rekomenduojama neišduoti naujų leidimų įrengti išorinę reklamą, kadangi netenkina Specialiojo plano reglamentų, užstoja matomumą sankryžoje, mažina eismo saugumą ir pan.). Teismo posėdyje UAB „Clear Channel Lietuva“ ir Administracijos atstovai patvirtino, kad Reklamos įrenginiai iš minėtų vietų 2021 m. rugsėjo mėn. buvo iškelti. Sprendimai buvo priimti sprendžiant dėl UAB „Clear Channel Lietuva“ 2020 m. kovo 13 d. parengtų paraiškų, kurios Administracijoje buvo užregistruotos 2020 m. kovo 19 d., suteikiant registracijos Nr. GVA-251, GVA-252, GVA-253, GVA-254, GVA-255, GVA-256, GVA-257, GVA-258, GVA-259, GVA-260, GVA-261. Pareiškėjas šiomis paraiškomis prašė išduoti leidimus 2020 m. kovo 13 d. – 2025 m. kovo 13 d. laikotarpiui, nurodė, kad Reklamos įrenginiuose išorinės reklamos plotas sudarys 12 m2 . Prie paraiškų pridėtų Reklaminių stendų schemų duomenimis, pareiškėjui priklausę Reklamos įrenginiai buvo tripusiai stendai, vieno stendo dalies plotis – 1 510 mm; aukštis – 3 000 mm; įrenginio nuo žemės paviršiaus aukštis – 3 550 mm.

27. Teismas pažymėjo, kad IVR įrenginių tipai ir jų įrengimo galimybės pagal funkcines zonas Šiaulių mieste nustatyti 2.1 lentelėje „ Išorinės vaizdinės reklamos reglamentai“. Pagal šioje lentelėje įtvirtintus sprendinius Šiaulių miesto centrinėje zonoje (A zonoje) gali būti įrengiami tik mažų gabaritų (iki 10 kv.m) atskirai stovintys išorinės reklamos įrenginiai. Specialiojo plano Priedo Nr. 2 „Pavyzdiniai (galimi) reklamos įrangos modeliai“ 1-ajame, 2-ajame ir 3-ajame paveikslėliuose pateikti pavyzdiniai reklamos įrangos modeliai. Šio priedo 3 paveikslėlyje pateikti mažų gabaritų IVR pavyzdžiai ir siūlomi tokie pavyzdiniai mažų gabaritų IVR įrenginiai: 2 m x 3,3 m – tripusiai; 2,2 m x 3,3 m – kolona; 1,4 m x 1,9 m ir 1,4 m x 2,1 m – dvipusiai; nustatyta, kad mažų gabaritų IVR įrenginiai gali būti įrengiami Šiaulių miesto centrinėje zonoje, magistralinių gatvių vizualinėse zonose, intensyvios ir ekstensyvios IVR plėtros zonose. Tarptautinio žodžio „gabaritas“ reikšmė yra išorinė daiktų apybrėža, matmenys (žr. https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/). Teismas nusprendė, kad Specialiojo plano Priede Nr. 2 įtvirtintos nuostatos aiškiai lingvistiškai apibrėžia IVR įrenginių išorines apybrėžas, matmenis. Tai, teismo vertinimu, akivaizdžiai atspindėta 1-ajame, 2-ajame ir 3-ajame paveikslėliuose.

28. Teismas nusprendė, kad Specialiojo plano 2.1 lentelėje „Išorinės vaizdinės reklamos reglamentai“ įtvirtintos nuostatos ir nuostata, jog vienos IVR įrenginio reklaminės plokštumos suminis dydis negali viršyti reglamentuose nurodytų ploto matmenų (išskyrus tam tikrus atvejus, kurie nurodyti reglamentuose), nepaisant iš kiek dalių būtų sudarytas IVR, reiškia, kad išorinės vaizdinės reklamos įrenginio visų reklaminių plokštumų plotų suma turi atitikti Specialiojo plano 2.1 lentelėje „Išorinės vaizdinės reklamos reglamentai“ nurodytus reikalavimus pagal funkcinę zoną. Taigi, pagal Specialiajame plane įtvirtintą reglamentavimą, mažų gabaritų tripusiame IVR įrenginyje bendras reklaminės plokštumos plotas (dydis) gali būti iki 10 kv m. Minėta, kad prie paraiškų pridėtų reklaminių stendų schemų duomenimis, pareiškėjui priklausiusių Reklamos įrenginių vieno stendo dalies plotis – 1,51 m, aukštis – 3 m, įrenginio nuo žemės paviršiaus aukštis – 3,55 m, paraiškų duomenimis, šio modelio Reklamos įrenginyje bendras, t. y. skleidžiamas visų trijų jo dalių reklaminėse plokštumose, kurių bendras plotas 13,59 kv. m (1,51 m x 3 m x 3), išorinės reklamos plotas sudarytų 12 kv. m.

29. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, teismas nusprendė, kad Administracija skundžiamus Sprendimus pagrindė Specialiojo plano sprendiniais, reglamentuojančiais atskirai stovinčių išorinės reklamos įrenginių įrengimą Šiaulių miesto centrinėje zonoje (A zonoje).

30. Paraiškos dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo vertinimas, leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimas, motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą pateikimas yra vietos savivaldybės administracijos veikla, numatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 39 punkte ir kituose teisės aktuose, nurodytais klausimais parengti vietos savivaldybės administracijos raštai laikomi teisines pasekmes sukeliančiais individualiais administraciniais aktais, todėl jie privalo atitikti Viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1018-822/2019). Skundžiamų Sprendimų priėmimo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numatė, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

31. Išanalizavęs skundžiamų Sprendimų turinį, teismas priėjo prie išvados, kad juose išdėstyti motyvai, faktinis ir teisinis pagrindimas leido UAB „Clear Channel Lietuva“ suprasti, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kokiomis teisės normų nuostatomis remiantis atsisakyta tenkinti 2020 m. kovo 13 d. parengtas paraiškas, Sprendimuose aiškiai ir detaliai nurodyta apskundimo tvarka, kurios laikantis pareiškėjas gali įstatymų nustatyta tvarka realizuoti savo teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Esant nurodytoms aplinkybėms pagrindo daryti išvadą, kad Sprendimai neatitiko jų priėmimo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nėra.

32. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remiantis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu, teismas nusprendė, kad UAB „Clear Channel Lietuva“ reikalavimas panaikinti Administracijos 2020 m. kovo 19 d. priimtus Sprendimus, kaip neteisėtus individualius administracinius aktus, nepagrįstas ir netenkinamas. Netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl Administracijos įpareigojimo per teisės aktų nustatytus terminus iš naujo įvertinti pareiškėjo 2020 m. kovo 19 d. pateiktas paraiškas išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą (registracijos Nr. GVA-251, GVA-252, Nr. GVA-253, Nr. GVA-254, Nr. GVA-255, GVA-256, Nr. GVA-257, Nr. GVA-258, Nr. GVA-259, Nr. GVA-260, Nr. GVA-261).

III. 33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

34. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, priėmė prieštaringą sprendimą. Pirma, teismas nurodė, kad pareiškėjas turėjo pagrindą laikyti, jog leidimai buvo išduoti 2019 m. birželio 20 d. paraiškų pagrindu, tačiau vėliau nurodė, kad leidimai tariamai nebuvo išduoti. Antra, nustačius, kad per Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje numatytą 20 darbo dienų terminą nebuvo išduoti leidimai ir nebuvo atsisakyta juos išduoti, turėjo būti laikoma, kad faktiškai buvo išduoti, nekeliant jokių papildomų sąlygų.

Šiuo atveju teismas skundžiamame sprendime leidimo išdavimo (galiojimui) nustatė naują papildomą teisės aktų nenumatytą sąlygą – rinkliavos sumokėjimą, nors rinkliava šiuo atveju turėjo būti sumokėta tik po leidimo išdavimo ir tik po leidimą išduodančios institucijos pranešimo dėl rinkliavos sumokėjimo pateikimo. Trečia, Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka išduotas leidimas galioja nepaisant to, ar buvo sumokėta vietinė rinkliava. Rinkliavos nesumokėjimas gali būti tik pagrindas išduotam leidimui panaikinti, tačiau, prieš panaikinant leidimą, reklaminės veiklos subjektui turi pateiktas leidimą išduodančios institucijos pranešimas dėl galimo leidimo panaikinimo, suteikiant reklameninės veiklos subjektui galimybę sumokėti mokėtiną rinkliavą.

Šiuo atveju pareiškėjas neneigė savo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, tačiau to negalėjo obejektyviai padaryti dėl atsakovo netinkamo pareigų atlikimo ir reikiamos informacijos pareikėjui nepateikimo. Ketvirta, pareiškėjas, kaip reklaminės veiklos subjektas, neturėtų būti laikomas atsakingu už atsakovo netinkamą pareigų atlikimą ir pareiškėjui neturėtų būti teismo sprendimu nustatomos papildomos pareigos, kurių nenumato galiojantis teisinis reglamentavimas. Pareiškėjas turėjo pareigą sumokėti rinkliavą per 3 darbo dienas po to, kai atsakovas pateiks pareiškėjui reikiamą informaciją tokiam mokėjimui atlikti.

Pareiškėjas neturėjo pareigos bandyti atsakovą priversti pateikti minėtą informaciją pareiškėjui, pavyzdžiui, kreiptis į teismą dėl įpareigojimo nustatymo ar pan., nes pareiškėjui buvo nustatyta konkreti pareiga – sumokėti priklausančią rinkliavą, ir tokios pareigos atsiradimo momentas buvo siejamas su atsakovo atitinkamų veiksmų atlikimu – informacijos pateikimu pareiškėjui dėl rinkliavos. Rinkliavos sumokėjimo terminas, kaip numato galiojantis teisinis reglamentavimas, galėjo prasidėti tik po to, kai bus pateiktas atsakovo pranešimas dėl rinkliavos sumokėjimo.

Penkta, pareiškėjui 2019 m. birželio 20 d. paraiškų pagrindu išduoti leidimai niekada nebuvo panaikinti, nes atsakovas nepriėmė administracinių sprendimų dėl išduotų leidimų panaikinimo. Tik teisės aktų nustatyta tvarka panaikinus išduotus leidimus būtų galima teigti, kad išduoti leidimai neteko galios.

35. Pirmosios instancijos teismo sprndime nėra kompleksiškai aiškinamos Specialiojo plano nuostatos ir kai kurios Specialiojo plano nuostatos yra ignoruojamos (Specialiojo plano priedas Nr. 2 ir pan.). Lingvistinis aiškinimo metodas yra taikomas ydingai. Lingvistiškai aiškinant vieno frazės žodžio prasmę, remiantis tarptautiniu žodžių žodynu, yra ignoruojama tai, kad minėto žodžio prasmė atskleista pačiame Specialiajame plane.

36. Skundžiamame sprendime nėra atsižvelgiama, kad, apibūdinant reklaminę plokštumą, yra vartojama vienaskaitos forma ir konkrečiai nurodomas tokių plokštumų skaičius – viena, ir tai suponuoja, kad turima omenyje būtent viena reklamos įrenginio reklaminė plokštuma ir jos plotas, o ne visos reklamos įrenginio reklaminės plokštumos bei tokių plokštumų bendras plotas, kai reklamos įrenginį sudaro keletas reklaminių plokštumų. Skundžiamame sprendime, aiškinant Specialiajame plane vartojamo žodžio „gabaritai“ reikšmę, neatsižvelgiama į tai, kad toks aiškinimas neatitinka Specialiojo plano priede Nr. 2 pateiktos informacijos ir toks aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja Specialiojo plano nuostatoms. Specialiojo plano priede Nr. 2 yra pateikti reklaminių įrenginių pavyzdžiai, iš kurių matyti, kad, vartojant sąvoką „gabaritai“, yra turimi omenyje ne reklaminio įrenginio išoriniai matmenys su konstrukciniais elementais, bet reklaminio įrenginio vienos reklaminės plokštumos suminis plotas. Pagal skundžiamame teismo sprendime pateiktą aiškinimą Specialiojo plano priede Nr. 2 nurodytų mažų gabaritų reklaminių įrenginių įrengimas (pvz., kolonos, tripusių stendų ir pan.) taptų apskritai negalimas A funkcinėje zonoje, nors tai tiesiogiai ir leidžia Specialiojo plano priedas Nr. 2.

37. Specialiojo plano nuostatos turėtų būti aiškinamos kompleksiškai, negalima Specialiojo plano nuostatų aiškinti taip, kad būtų paneigta tam tikra Specialiojo plano dalis ir tam tikros nuostatos netektų prasmės. Išorinės vaizdinės reklamos įrenginio vienos reklaminės plokštumos plotas pagal Specialiojo plano nuostatas turi atitikti Specialiojo plano 2.1 lentelėje „Išorinės vaizdinės reklamos reglamentai“ nurodytus reikalavimus pagal funkcinę zoną. Vertinant, ar reklamos įrenginys yra leidžiamų gabaritų, turi būti apskaičiuojamas vienos reklaminės plokštumos plotas (reklaminės plokštumos užstojamas matymo laukas), o ne visų reklamos įrenginį sudarančių reklaminių plokštumų bendras plotas. Specialiojo plano priede Nr. 2 nurodyti reklamos įrenginių gabaritų dydžiai pateikia reklaminės plokštumos matmenis (t. y. nurodo galimą reklaminės plokštumos aukštį bei plotį), bet ne pateikia paties išorinės vaizdinės reklamos įrenginio matmenis į kuriuos įeina ir konstrukciniai elementai (pvz.: kojelės, stogelis ir pan.). Pagal Specialiojo plano nuostatas, vertinant reklamos įrenginio gabaritus, į konkretų reklamos įrenginį turi būti žiūrima kaip į plokštumą, kuri užstoja atitinkamą matomo lauko plotą, bet ne kaip į erdvinį objektą, kuris gali būti sudarytas iš kelių atskirų ir tarpusavyje sujungtų plokštumų (pvz., tripusis stendas). Sąvoka „išorinės reklamos plotas“, kuri yra vartojama teisės aktuose ir kuri apibūdina viso reklaminio įrenginio paviršiaus, skirto reklamai skleisti, plotą, nėra tapati Specialiajame plane vartojamai sąvokai – „vienos <...> reklaminės plokštumos suminis dydis“, nes pirmuoju atveju turimas omenyje bendras išorinės reklamos plotas (t. y. visų reklamos įrenginio reklaminių plokštumų bendras plotas), o antruoju atveju – tik vienos reklaminės plokštumos išorinės reklamos plotas (t. y. vienos reklaminės plokštumos užstojamas matomo lauko plotas).

38. Sprendime nėra atsižvelgiama i tai, kad ginčo objektu esantys pareiškėjo reklamos įrenginiai visiškai atitinka Specialiojo plano priede Nr. 2 nurodytus reklamos įrenginius, kurių įrengimas yra galimas A funkcinėje zonoje ir toki įrengimą net tiesiogiai numato Priedas Nr. 2. Kitaip tariant, iš priimto teismo sprendimo nėra aišku, kodėl pareiškėjo veiksmai yra laikomi neteisėtais, jeigu Specialusis planas (t. y. Priedas Nr. 2) tiesiogiai numato, kad ginčo objektu esančius reklamos įrenginius yra galima įrengti A zonoje. Teisiškai nėra galima tokia situacija ir nėra galimas toks Specialiojo plano nuostatų aiškinimas, kuris nulemtų tai, kad asmuo būtų laikomas tariamai atliekantis tam tikrus neteisėtus veiksmus, nors tokius veiksmus tiesiogiai ir aiškiai leidžia konkretūs Specialiojo plano sprendiniai, kurie reglamentuoja galimus reklamos įrenginius ir jų gabaritus konkrečiose miesto funkcinėse zonose. Specialiajame plane egzistuojantys neaiškumai (prieštaringos nuostatos) neturėtų būti aiškinamos taip, kad būtu paneigiamos esminės privačių asmenų subjektinės teisės. Specialiojo plano rengėjas turėtų prisiimti atsakomybę dėl esamų nuostatų neaiškumo ir tokių nuostatų neaiškumo sukeliamų teisinių padarinių. Teisinėje valstybėje valdžios institucijoms neturėtų būti suteikta diskrecijos teisė pasirinkti, kuriomis teisės aktų nuostatomis vadovautis, ir taip pat neturėtų būti sudaroma galimybė selektyviai taikyti teisės aktų nuostatas, t. y. taikyti tik tas nuostatas, kurios valdžios institucijai yra palankios, o privatiems subjektams palankias nuostatas paprasčiausiai ignoruoti.

39. Teismas visiškai neatsižvelgė i tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas de facto (faktiškai) pripažino, kad Specialiojo plano nuostatos yra prieštaringos ir būtent pareiškėjo pateiktas skundas paskatino inicijuoti Specialiojo plano koregavimo procedūrą, siekiant išvengti panašių teisminių ginčų ateityje su reklaminės veiklos subjektais. Pareiškėjui turėtų būti taikomos Specialiojo plano nuostatos, kurios galiojo būtent ginčo kilimo metu, ir tokios nuostatos turėtų būti aiškinamos taip, kaip jos galėjo būti ir buvo suprastos pareiškėjo ar bet kurio kito analogiškoje padėtyje galėjusio atsidurti protingo asmens, bet ne taip, kaip atsakovas šiuo metu siekia pakeisti Specialiojo plano nuostatas, kad ateityje išvengtų panašių ginčų su reklaminės veiklos subjektais. Ginčo objektu esančių reklamos įrenginių gabaritai, apskaičiuoti pagal Specialiojo plano nuostatas sudarytų 4,53 kv. m. (3.000 mm x 1.510 mm) ir neviršytų maksimalaus mažų reklamos įrenginių gabaritų dydžio, t. y. 10 kv. m. dydžio. Specialusis planas prie mažų gabaritų reklamos įrenginių priskiria ne tik vienpusius, dvipusius, bet ir tripusius stendus, kurių vienos reklaminės plokštumos išmatavimai yra 2 x 3,3. Šiuo konkrečiu atveju ginčo objektu esančių reklamos įrenginių vienos reklaminės plokštumos išmatavimai yra gerokai mažesni – 1,51 x 3 ir dėl to laikytina, kad tokie reklamos įrenginiai atitinka Specialiojo plano sprendinius. Specialiojo plano Priedui Nr. 2 tiesiogiai leidžiant ginčo objektu esančių reklamos įrenginių įrengimą A funkcinėje zonoje, nėra galimas toks kitų Specialiojo plano nuostatų aiškinimas, kuriuo būtų iš esmės siekiama tokią pareiškėjo teisę paneigti ir kartu kuriuo būtų paneigiama pati Specialiojo plano Priedo Nr. 2 nuostatų esmė. Specialiojo plano nuostatos turėtų būti aiškinamos kompleksiškai (sistemiškai) ir atsižvelgiant į tokių nuostatų esmę.

40. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

41. Atsakovas visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neperkėlė pareiškėjui jokių nepagrįstų pareigų, taip pat skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pareiškėjas nėra laikomas atsakingu už atsakovo atliktus ar neatliktus veiksmus. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo procese dalyvauja du subjektai, t. y. šiuo atveju pareiškėjas ir atsakovas, teismas atsižvelgė į ir pasisakė dėl abiejų šių subjektų elgesio leidimų išdavimo procese.

42. Pareiškėjas visą dėmesį skiria Tvarkos aprašo 29 punktui ir selektyviai ignoruodamas kitus Aprašo punktus daro visiškai teisiškai nepagrįstas išvadas: apeliacinio skundo 21 pastraipoje pareiškėjas nurodo, kad „išduotų leidimų galiojimas (įsigaliojimas), nėra siejamas su rinkliavos sumokėjimu, kadangi būtent atsakovui tenka pareiga apskaičiuoti ir pateikti atitinkamą informaciją pareiškėjui, kad pareiškėjas galėtų atitinkamą rinkliavą sumokėti“. Šie pareiškėjo teiginiai, atsakovo vertinimu, yra priešingi Tvarkos aprašo nuostatoms, kurias jis apeliaciniame skunde selektyviai ignoruoja. Būtent vietinės rinkliavos sumokėjimas Tvarkos apraše yra siejamas su leidimų įsigaliojimu. Nesumokėjus nustatyto dydžio vietinės rinkliavos leidimai net nėra išduodami.

43. Atsakovo manymu, pareiškėjo veiksmai turėjo įtakos tam faktui, kad leidimai jam nebuvo išduoti, dėl šių priežasčių: pareiškėjas per įstatyme nustatytą terminą nesulaukęs sprendimo dėl pateiktų paraiškų, kaip pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo, nesikreipė į atsakovą ragindamas suformuoti pažymą rinkliavai sumokėti, t. y. pareiškėjas nesiekė tęsti pradėto proceso leidimams gauti, o inicijavo naujus procesus: 2020 m. kovo 19 d. pateikė atsakovui paraiškas naujiems leidimams gauti. Asmuo, pateikdamas paraišką naujiems leidimams gauti, tuo pačiu patvirtina, kad leidimo įrengti išorinę reklamą jis neturi. Taip pat pastebėtina, kad 2020 m. kovo 19 dieną pateiktose paraiškose, kurias užpildo pats pareiškėjas, eilutėje, kurioje reikia nurodyti turimo leidimo numerį, pareiškėjas nurodo 2014 m. liepos 24 d. išduotus ir jau pasibaigusius galioti leidimus, todėl akivaizdu, kad dar 2020 m. kovo 19 d. pareiškėjas, teikdamas paraiškas naujiems leidimams gauti, neturėjo teisinę galią turinčių dokumentų, leidimų įrengti išorinę reklamą ir net savo vidiniu įsitikinimu nelaikė, kad tokius leidimus jis turi. Iš esmės konstatuotina, kad pareiškėjas pradėjo laikyti, kad turi išduotus automatinius leidimus tik po to, kai jo atstovas šioje byloje suformulavo skundą.

44. Specialiojo plano sprendinių 2.1. lentelėje numatytas reglamentas, leidžiantis centrinėje miesto A zonoje įrengti mažų gabaritų (iki 10 kv. m.) atskirai stovinčius išorinės reklamos įrenginius kalba apie įrenginius, kaip įrenginius, o ne pavienes jų dalis. Pareiškėjo pateikiamas Specialiojo plano reglamentų interpretavimas taip pat prieštarauja ir elementariems logikos principams, nes jeigu vadovautumėmės pareiškėjo pateikiamu reglamentų vertinimu ir įsivaizduotume ekstremaliausius galimus įrengti įrenginius, išeitų, kad jeigu tik viena tripusio IVR įrenginio dalis turėtų atitikti centrinėje miesto A zonoje keliamus 10 kv. m. gabarito reikalavimus, šioje miesto zonoje galėtų atsirasti ir absoliučiai gigantiški stendai, pavyzdžiui net ir penkių metrų aukščio, jeigu jų vienos pusės plotis būtų iki dviejų metrų. Tokie stendai iš esmės užstotų bet kurį pastatą centrinėje A zonoje ir visiškai prieštarautų Specialiojo plano siekiamiems tikslams, t. y. mažinti vizualinę taršą ypač jautrioje miesto centrinėje A zonoje, kurioje yra formuojamas senamiestis.

45. Prievolė laikytis Specialiojo plano nuostatų bei jame įtvirtintų reglamentų negali būti vertinama kaip sprendimas priimtas pareiškėjo nenaudai. Prievolė laikytis Specialiojo plano reglamentų yra grindžiama Specialiajame plane įtvirtintų tikslų, kurie yra pagrįsti viešuoju interesu į saugią, sveiką bei vizualiai švarią aplinką, vizualinei taršai jautriausioje centrinėje miesto dalyje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietos savivaldybės administracijos sprendimų neišduoti leidimų įrengti išorinę reklamą teisėtumo ir pagrįstumo.

47. Pareiškėjas UAB „Clear Channel Lietuva“ prašo prie bylos medžiagos pridėti: 1) Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. T-122 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. T-75 „Dėl Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“; Administracijos Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus sprendimo „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. T-75 „Dėl Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto aiškinamąjį raštą.

48. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomi pridėti prie bylos įrodymai, kurie nurodyti šios nutarties 47 punkte, pernelyg nutolę nuo ginčo nagrinėjamoje byloje dalyko. Atsižvelgdama į išdėstytą ir vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, 2022 m. balandžio 27 d. prašyme „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir papildomų įrodymų prijungimo“ pateiktų įrodymų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertins ir neanalizuos.

50. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimuose išdėstyti motyvai, faktinis ir teisinis pagrindimas leido UAB „Clear Channel Lietuva“ suprasti, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kokiomis teisės normų nuostatomis remiantis atsisakyta tenkinti 2020 m. kovo 13 d. parengtas paraiškas, Sprendimuose aiškiai ir detaliai nurodyta apskundimo tvarka, kurios laikantis pareiškėjas gali įstatymų nustatyta tvarka realizuoti savo teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Teismas įvertino, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog Sprendimai neatitiko jų priėmimo metu galiojusio VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

51. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam buvo išduoti leidimai įrengti išorinę reklamą dėl visų Reklaminių įrenginių paraiškose nurodytam terminui, t. y. nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2021 m. liepos 24 d., nes per 20 darbo dienų terminą nuo paraiškų pateikimo atsakovas neišdavė leidimų ir nepriėmė motyvuoto atsisakymo tokius leidimus išduoti.

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes (16.1-16.4), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Administracijos 2019 m. lapkričio 5 d. parengtais raštais „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą“ (Nr. SVA-710, SVA-711, SVA-712, SVA-713, SVA-714, SVA-715, SVA-716, SVA-717, SVA-718, SVA-719, SVA-720) buvo išspręstas klausimas dėl UAB „Clear Channel Lietuva“ 2019 m. birželio 20 d. parengtų paraiškų (registracijos Nr. GVA-1016, GVA-1018, GVA-1019, GVA-1020, GVA-1021, GVA-1023, GVA-1025, GVA-1026, GVA-1027, GVA-1028, GVA-1029). Minėtos paraiškos, kuriomis buvo prašoma 2019 m. liepos 7 d. – 2021 m. liepos 24 d. laikotarpiui išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą, nebuvo patenkintos, t. y. leidimai įrengti išorinę reklamą neišduoti (minėti raštai kaip individualūs administraciniai aktai, nėra panaikinti ar pakeisti). Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų Lietuvos vyriasiojo administracinio teismo bylų (žr. 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-213-438/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2418-502/2020) faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Taigi, apeliaciniame skunde pateikiama minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjamoje byloje nelaikytina aktualia.

54. Kita pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų grupė yra susijusi su tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra kompleksiškai aiškinamos Specialiojo plano nusostatos, kai kurios Specialiojo plano nuostatos ignoruojamos, o lingvistinis aiškinimo metodas taikomas ydingai.

55. Visų pirma pažymėtina, kad Specialiajame plane numatyta, jog atsižvelgiant į tai, kad A zona yra labiausiai lankoma miesto gyventojų ir svečių bei yra jautriausia vizualinei ir estetinei taršai dėl savo urbanistinės struktūros, numatoma, jog šioje zonoje bus įrengiami tik iki 10 kv. m reklamos įrenginiai. Taip pat teigiama, kad Šiaulių miesto centrinėje zonoje (A) yra esamų išorinės vaizdinės reklamos įrenginių, kurie yra didesnių gabaritų nei 10 kv. m, todėl, pasibaigus esamų išorinės vaizdinės reklamos įrenginių leidimams įrengti išorinę reklamą, jiems leidimai įrengti išorinę reklamą iš naujo neturėtų būti išduoti, arba išorinės vaizdinės reklamos įrenginių savininkai / reklaminės veiklos subjektai turėtų sumažinti savo išorinės vaizdinės reklamos įrenginių gabaritus iki reglamentuotų gabaritų bei išlaikytų atstumus vienas tarp kito, taip, kaip tai numato specialiojo plano reglamentai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Specialiojo plano priede Nr. 3 „Esamų IVR įrenginių dislokacijos vietos“ 135, 136, 143, 151, 159, 167, 174, 176, 178, 182 ir 191 punktuose nurodyti pareiškėjui priklausantys išorinės vaizdinės reklamos įrenginiai, esantys 11-oje vietų, kuriose pareiškėjas siekė ir toliau skelbti reklamą, įvardinti kaip neatitinkantys Specialiojo plano reglamentų, – šie pareiškėjo išorinės vaizdinės reklamos įrenginiai pažymėti indeksu „7“, reiškiančiu, kad tai išorinės vaizdinės reklamos įrenginiai, kuriems rekomenduojama neišduoti naujų leidimų įrengti išorinę reklamą, kadangi netenkina Specialiojo plano reglamentų, užstoja matomumą sankryžoje, mažina eismo saugumą ir pan.). Pirmosios instancijos teismo posėdyje UAB „Clear Channel Lietuva“ ir Administracijos atstovai patvirtino, kad Reklamos įrenginiai iš aukščiau nurodytų vietų 2021 m. rugsėjo mėn. buvo iškelti.

56. Pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad Specialiojo plano 2.1 lentelėje „Išorinės vaizdinės reklamos reglamentai“ įtvirtintos nuostatos ir nuostata, kad vienos išorinės vaizdinės reklamos įrenginio reklaminės plokštumos suminis dydis negali viršyti reglamentuose nurodytų ploto matmenų (išskyrus tam tikrus atvejus, kurie nurodyti reglamentuose), nepaisant iš kiek dalių būtų sudaryta išorinė vaizdinė reklama, reiškia, kad išorinės vaizdinės reklamos įrenginio visų reklaminių plokštumų plotų suma turi atitikti Specialiojo plano 2.1 lentelėje „Išorinės vaizdinės reklamos reglamentai“ nurodytus reikalavimus pagal funkcinę zoną, yra pagrįstas. Pagal Specialiajame plane įtvirtintą reglamentavimą mažų gabaritų tripusiame išorinės vaizdinės reklamos įrenginyje bendras reklaminės plokštumos plotas (dydis) gali būti iki 10 kv. m. Toks pirmosios instancijos teismo aiškinimas atitinka Specialiajame plane keliamus tikslus.

57. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir inter alia (be kita ko) tokio pobūdžio dokumentams keliamus motyvavimo reikalavimus.

58. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

59. Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl vietos savivaldybės administracijos sprendimų neišduoti leidimų įrengti išorinę reklamą.

60. Taip pat pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

61. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi UAB „Clear Channel Lietuva“ apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo pareiškėjui priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

62. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė