Legislator Case Law & Legislation
d1272fcc-84f6-41e1-a73e-dee9c4537239 AI generated

d1272fcc-84f6-41e1-a73e-dee9c4537239 · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number d1272fcc-84f6-41e1-a73e-dee9c4537239
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama: nustatyti dukros R. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, jos mama R. Å .;

Legislator headnote

AI generated

d1272fcc-84f6-41e1-a73e-dee9c4537239 · Klaipėdos apylinkės teismas: Atsakovas savo reikalavimÄ nustatyti sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo argumentuoja tuo, kad jis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje ilgÄ laikÄ gyveno ir jo nepilnamečiai vaikai su ieÅ¡kove. Atsakovo sÅ«nui Å¡i gyvenamoji vieta yra gerai pažįstama, joje jis gerai jaučiasi; sÅ«nus pradėjo lankyti mokyklÄ netoli namų (Priekulėje), kur jam patinka, jis turi susiradęs draugų tiek mokykloje, tiek popamokinėje veikloje (t.y. vaiko socialiniai ryÅ¡iai yra susiformavę Å¡ioje gyvenamojoje vietoje). Atsakovas palaikė gerus santykius tiek su mokymo įstaigos, tiek ir su dienos centro darbuotojais, kuriuos vaikas lankė.

Keywords

AI generated
change of residence child of migrant only child foster care abandoned child family reunification in asylum
AI generated
cee0cd12-572a-47a9-aba5-e6b2965023ce
pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-02-06 sprendimo Nr.
2b050a59-7c29-445e-9edb-e0665106b5d2
ieÅ¡kovas A. B. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (toliau – ir teismas) su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovei V. B., praÅ¡ydamas: pakeisti teismo 2013 m. sausio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-1594-101/2013 (toliau – ir Nutartis) nustatytÄ nepilnamečio vaiko G. B. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su ieÅ¡kovu (tėvu);
15ff9a0b-d7e8-4d1f-8f5a-bbd05b6d29f7
CivCivilinė byla Nr. 2-1271-825/2012Procesinio sprendimo kategorija 116.4;78.2.1; 99.5; 99.7.; (S) KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 6 d.Kėdainiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, Ingai Leikauskienei, ieÅ¡kovės V. G. atstovei advokatei Rimai Å migelskytei, institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ , Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos, atstovei Daivai Danisevičienei, nedalyvaujant ieÅ¡kovei V.
d4dad92c-adda-438c-bda0-f363783aea15
panaikinti 2016 m. gegužės 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu (toliau ir – Sprendimas) civilinėje byloje Nr. e2-531-490/2016 nustatytÄ nepilnamečių vaikų R. B., gim. (duomenys neskelbtini) , I. B., gim. (duomenys neskelbtini) , ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamÄ jÄ vietÄ gyventi kartu su tėvu, M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant jų gyvenamÄ jÄ vietÄ , gyventi kartu su motina, A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 2) panaikinti 2016 m. gegužės 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu priteistÄ iÅ¡ A.
1ff4d0ab-b2b9-407b-b6b8-6ef8ed9224bd
          Civilinė byla Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-381-639/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05288-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1 KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 31 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant Ievai Pečiukienei, Skaistei JauniÅ¡kytei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. Å ., jos atstovei advokatei G. M., atsakovui R. R., jo atstovui G. G., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovui G.

K., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. Å . ieÅ¡kinį atsakovui R. R., dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo jiems priteisimo, ir atsakovo R. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu ir iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama:

1) nustatyti dukros R. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, jos mama R. Å .;

2) nustatyti sÅ«naus A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, jos mama R. Å .;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo R. R., nepilnametei dukrai R. R. iÅ¡laikymÄ - kas mėnesį mokant periodines iÅ¡mokas po 280,00 Eur, jas indeksuojant teisės aktu nustatyta tvarka, nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo R. R., sÅ«nui A. R. iÅ¡laikymÄ - kas mėnesį mokant periodines iÅ¡mokas po 280,00 Eur, jas indeksuojant teisės aktu nustatyta tvarka, nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės;

5) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ ieÅ¡kovės nurodytomis sÄ lygomis.

2. Nurodė, kad su atsakovu gyveno nesudarę santuokos, turi du bendrus vaikus taip pat ieÅ¡kovė turi dukrÄ iÅ¡ ankstesnių santykių E. K.. Nurodė, kad 2021 m. kovo mėnesį atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl galimai R. R. įvykdyto išžaginimo nepilnametės E. K. (ieÅ¡kovės dukters) atžvilgiu. Dėl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovė su dukromis iÅ¡sikėlė į KlaipėdÄ , o Å¡alių susitarimu Å¡alių sÅ«nus A. R. iki mokslo metų pabaigos liko gyventi su tėvu. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas įkalbino sÅ«nų likti gyventi su juo ir sÅ«naus motinai negrÄ Å¾ina.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Sutiko, kad dukters R. R. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su mama R. Å ., taip pat priteisti dalį ieÅ¡kovės praÅ¡omo iÅ¡laikymo t. y. 234,00 Eur per mėnesį dukters iÅ¡laikymui. Kitoje dalyje praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Pažymėjo, kad galiojant įstatyme įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai, ieÅ¡kovės teiginiai dėl atsakovo galimų nusikalstamų veiksmų bei duomenys apie jo atžvilgiu pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , nėra ir negali bÅ«ti vertinami ir siejami su atsakovo kaip tėvo gebėjimais ir galėjimu pasirÅ«pinti vaikais.

4. Taip pat byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o nepilnamečio vaiko A. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės nepilnamečiam sÅ«nui iÅ¡laikymo dalį - kas mėnesį mokant periodines iÅ¡mokas po 234,00 eurų. Tuo atveju, jei teismas netenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl A. R. gyvenamosios vietos nustatymo, praÅ¡o patvirtinti atsakovo bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiais vaikais A. R. ir R. R., atsakovo nurodytomis sÄ lygomis, taip pat praÅ¡o priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas savo reikalavimÄ nustatyti sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo argumentuoja tuo, kad jis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje ilgÄ laikÄ gyveno ir jo nepilnamečiai vaikai su ieÅ¡kove. Atsakovo sÅ«nui Å¡i gyvenamoji vieta yra gerai pažįstama, joje jis gerai jaučiasi; sÅ«nus pradėjo lankyti mokyklÄ netoli namų (Priekulėje), kur jam patinka, jis turi susiradęs draugų tiek mokykloje, tiek popamokinėje veikloje (t.y. vaiko socialiniai ryÅ¡iai yra susiformavę Å¡ioje gyvenamojoje vietoje). Atsakovas palaikė gerus santykius tiek su mokymo įstaigos, tiek ir su dienos centro darbuotojais, kuriuos vaikas lankė.

Taigi sÅ«nui A. Å¡iuose namuose yra nusistovėjusi ir įprasta aplinka, kuri glaudžiai siejasi su sÅ«naus teigiamais emociniais iÅ¡gyvenimais bei Å¡i aplinka nesukelia vaikui socialinės ar psichologinės žalos. Atsakovas taip pat pažymi, kad sÅ«nus yra berniukas, kuriam, jo amžiuje itin svarbus tėvo autoritetas, buvimas su tėvu, bendrų darbų darymas, kas itin patinka sÅ«nui. Atsakovas taip pat turi nuolatinį darbÄ ir pajamas, be to užsiima veikla Å«kyje, į kuriÄ noriai įsitraukia sÅ«nus.

Tuo tarpu ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra prastesnė už atsakovo, ieÅ¡kovė iÅ¡sikėlė gyventi į KlaipėdÄ , ieÅ¡kovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nėra aiÅ¡ku ar ji turės nuolatinį darbÄ , stabilias pajamas ir galės vaikams užtikrinti stabiliÄ aplinkÄ ir finansinę gerovę. Pažymėjo, kad sÅ«nus nuolat iÅ¡reiÅ¡kia aiÅ¡kų ir akivaizdų norÄ gyventi su atsakovu, o dėl negalėjimo gyventi jam saugioje įprastoje aplinkoje vaikas patiria neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, neigiamas emocijas.

Kadangi šalių sūnus yra devynerių metu būtų galima ir tikslinga atsižvelgti į vaiko norus ir nuomonę šiuo klausimu, kur ir su kuo vaikas norėtų gyventi. Atsakovas taip pat akcentavo, kad pateikti duomenys - iš darbovietės, bendruomenės raštai, rodo, jog atsakovas yra atsakingas ir teigiamai charakterizuojamas asmuo, tuo tarpu vaikų motina – R. Š., galimai turi priklausomybių, kaimo bendruomenės buvo charakterizuojama neigiamai, kaip nepavyzdinga motina.

5. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimais iÅ¡ dalies sutiko. Nurodė, kad sutinka, jog atsižvelgiant į sÅ«naus ryšį su tėvu, sÅ«naus gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su tėvu, dukters gyvenamoji vieta su mama, abu tėvai iÅ¡laiko su juo gyvenantį vaikÄ ir vienas iÅ¡ kito iÅ¡laikymo vaikams nereikalauja. Pažymėjo, kad tėvas netinkamai rÅ«pinasi vaiku, vaikas į mokyklÄ eina nepasiruošęs, be to atsakovas nuteikinėjÄ sÅ«nų prieÅ¡ motinÄ . Be to praÅ¡o nustatyti ieÅ¡kovės bendravimo tvarkÄ su mama ieÅ¡kovės nurodytomis sÄ lygomis ir atsakovo bendravimo tvarkÄ su dukra R. R..

6. IÅ¡vadÄ teikianti institucija pateikė iÅ¡vadÄ byloje dėl gyvenamosios vietos vaikui nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos nuomone ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkinamas, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio praÅ¡o netenkinti. Nurodė, kad Å¡eima institucijai žinoma nuo 2021 m. vasario mėnesio, kai Å¡eimoje buvo fiksuoti nesmurtinio pobÅ«džio vaiko teisių pažeidimai (abu tėvai buvo neblaivÅ«s). Nurodo, kad įvertinus Å¡eimos aplankymo metu nustatytas aplinkybes, R. R. ir A. R. gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove geriausiai atitiktų vaikų poreikius ir vaikų teisių ir teisėtų interesų nepažeistų, todėl neprieÅ¡tarauja, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove; ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymo dydis gali bÅ«ti pakankamas bÅ«tiniesiems vaikų poreikiams tenkinti, atitinka vaikų interesus ir jiems neprieÅ¡tarauja.

7. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė nurodė, kad nors atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė nurodė, jog, atsižvelgiant į vaiko iÅ¡reikÅ¡tÄ kategoriÅ¡kÄ norÄ gyventi su tėvu, ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ , kad sÅ«naus gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakovu, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje faktinė situacija pasikeitė. Nurodė, kad ieÅ¡kovei tapo žinoma, jog atsakovui bus pareikÅ¡ti kaltinimai dėl ieÅ¡kovės dukters išžaginimo, taip pat sÅ«nus A.

R. pakeitė savo pozicijÄ ir iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ gyventi su mama, atsižvelgiant į tai, praÅ¡o nustatyti abiejų vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove – vaikų mama. IeÅ¡kovė ir jos atstovė teismo posėdžių metu nurodė, kad ieÅ¡kovė gyvena vieno kambario bute, dirba, geba užtikrinti vaikams tinkamas ir saugias gyvenimo sÄ lygas dėl to praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vieta su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad abu vaikai Å¡iuo metu lanko ugdymo įstaigas Klaipėdoje ir nėra tikslo keisti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ir ugdymo įstaigas.

Nurodė, jog mamos gyvenamosios vietos aplinkos sÄ lygos yra saugios, nors vietos yra mažai, ieÅ¡kovė stengiasi užtikrinti vaikų gerovę, planuoja artimiausiu metu iÅ¡sinuomoti didesnį bÅ«stÄ . PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovei nėra sunku rÅ«pintis vaikais ir namais.

8. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies – dalyje dėl dukters R. R. gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su ja nustatymo. Prašė tenkinti pateiktÄ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį. Nurodė, kad Å¡eimos gyvenamojoje patalpoje sÅ«nus turi savo kambarį, čia yra susiformavusi vaikui įprasta aplinka, nes jis joje gimė ir augo. Namų valdoje A. R. yra galimybė žaisti, užsiimti sportine veikla. Be to vaikas tėvo gyvenamojoje vietoje turi draugų, lanko mėgstamÄ popamokinę veiklÄ â€“ karatė treniruotes, pats vaikas, apklausiamas nurodo, kad nori grįžti į ankstesnę mokyklÄ .

SÅ«nus domisi technika, laisvalaikiu su tėvu užsiima technikos remontu. SÅ«naus ir tėvo santykiai yra labai artimi. Tai patvirtina nuosekli vaiko pozicija, kuriÄ jis iÅ¡reiÅ¡kė ir palaikė viso proceso metu. Tuo tarpu, ne kartÄ buvo užfiksuota, kad mama vartoja alkoholį, dėl to negali užtikrinti vaikų saugumo ir tinkamai jų prižiÅ«rėti. Atsakovo atstovas akcentavo, kad vaikų mama gyvena vieno kambario bute, kuriame be pačios ieÅ¡kovės dar turėtų gyventi trys jos vaikai, tai rodo, kad ieÅ¡kovė negali užtikrinti tinkamų sÄ lygų vaikų gyvenimui, vaikai neturi nei pakankamai erdvės, nei atskirų kambarių, todėl advokato vertinimu nėra normalu, kad skirtingų lyčių vaikai gyventų viename kambaryje.

Pažymėjo, kad tokio amžiaus berniukams kaip A. itin svarbus vyriÅ¡kumo formavimasis dėl to jo gyvenime didesnę reikÅ¡mę turi bendravimas su tėvu. Tuo atveju, jeigu abiejų vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, praÅ¡o patvirtinti tėvo bendravimo tvarkÄ su vaikais tėvo nurodytomis sÄ lygomis, nes jo nurodoma tvarka yra detalesnė ir labiau nei ieÅ¡kovės nurodoma tvarka, užtikrina abiejų tėvų teisę kuo daugiau dalyvauti vaikų gyvenime ir leisti su jais laikÄ .

9. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė, prašė priteisti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ iÅ¡laikymo po 280 Eur dydį kiekvienam vaikui, vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove. Taip pat prašė nustatyti vaikų ir atsakovo bendravimo tvarkÄ patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytomis sÄ lygomis. Nors A. R. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su tėvu, tačiau Å¡is noras gali bÅ«ti sÄ lygotas įvairių aplinkybių ir negali bÅ«ti lemiamas, sprendžiant dėl vaiko gerovės. Nurodė, kad Å¡eima skyriui žinoma nuo 2021 metų, kai buvo fiksuoti nesmurtinio pobÅ«džio vaiko teisių pažeidimai, duomenų, kad tėvai netinkamai rÅ«pintųsi vaikais ar smurtautų vaikų atžvilgiu, institucija neturi.

Pažymėjo, kad net esant galiojančiai teismo nutarčiai dėl laikinos vaikų ir tėvų bendravimo tvarkos nustatymo, buvo gautas policijos pranešimas, kad vaikai yra galimai nesaugioje aplinkoje. Nuvykus nustatyta, kad nors vaikai turėjo būti su tėvu ir jo priežiūroje, vaikai buvo rasti pas senelius, naktį buvo atliekamas vaikų perdavimas iš tėvo motinai, tai rodo, kad tėvas netinkamai rūpinasi vaikais tuo metu, kai numatytas vaikų bendravimo laikas su tėvu. Teismas konstatuoja: ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

10. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad R. R., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovės ir atsakovo vaikai. Å alys santuokos nebuvo sudarę. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos pateiktoje 2021 m. rugpjūčio 16 d. nurodyta, kad ieÅ¡kovės Å¡eima skyriui yra žinoma, kadangi 2021 m. vasario mėn. nustatyti nesmurtinio pobÅ«džio vaiko teisių pažeidimai. Taip pat pateiktas Å¡eimos aplinkos sÄ lygų vertinimo tyrimo aktas. Atvejo vadybos procesas Å¡eimai taikomas nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki Å¡iol.

Skyriaus specialistai nustatė, jog ieÅ¡kovė gyvena nuomojamame bute, kuriame yra visi reikiami patogumai, baldai ir daiktai. Å eimos ir vaiko gerovės centro pateiktoje informacijoje nurodoma, kad motina tinkamai rÅ«pinasi savo vaikų ugdymu, sveikata, užimtumu, namai yra Å¡varÅ«s ir tvarkingi, vaikai pamaitinti. Nors buvo porÄ kartų fiksuotas mamos neblaivumas, 0,23 ir 0,41 promilių – toks girtumo laipsnis nesukėlė grėsmės vaikų saugumui, motinai dėl Å¡ių aplinkybių buvo teikiamos konsultacijos.

Teismui pateikti duomenys taip pat rodo, kad Å¡alių santykiai konfliktiÅ¡ki, abu tėvai nuolat kviečia policijos pareigÅ«nus vienas kitam, kaltina vienas kitÄ girtavimu, teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su vaikais nesilaikymu, vaikų netinkama priežiÅ«ra. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. ieÅ¡kovė įsidarbino MB „(duomenys neskelbtini)“, ieÅ¡kovės darbo užmokestis sudaro 700 Eur neatskaičius mokesčių, ieÅ¡kovė turi tris nepilnamečius vaikus, kilnojamojo ir nekilnojamojo registruotino turto neturi.

Atsakovas dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. sausio mėn. – 2021 m. liepos mėn. pajamos sudarė vidutiniÅ¡kai 1003 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (atskaičius mokesčius 663,62 Eur). Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 11. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja.

Atsakovas neprieÅ¡tarauja, kad dukters R. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su jos mama R. Å ., tačiau nesutinka su praÅ¡omu iÅ¡laikymo dydžiu. Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas nustatyti sÅ«naus A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ vietÄ su juo, priteisti sÅ«naus iÅ¡laikymui 234,00 Eur. Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas ginÄÄ iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

12. Sprendžiant, su kuriuo iÅ¡ tėvų nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , visų pirma pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norÄ , tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo iÅ¡vadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010; Nr. 3K-3-569/2012; Nr. 3K-3-269/2013).

13. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ bendrų Å¡eimos namų iÅ¡sikėlė su dukterimi R. R. ir E. K. į KlaipėdÄ , o Å¡alių susitarimu Å¡alių sÅ«nus A. R. iki mokslo metų pabaigos liko gyventi su tėvu. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla dėl galimai atsakovo įvykdyto seksualinio nusikaltimo ieÅ¡kovės nepilnametės dukters E. K. atžvilgiu. IeÅ¡kovės ir jos atstovės vertinimu, vien tokia faktinė situacija – kaltinimų pateikimas dėl tokio pobÅ«džio nusikalstamos veikos, kelia pagrįstų abejonių tėvo galimybėmis rÅ«pintis ir tinkamai prižiÅ«rėti, auklėti vaikus.

14. Atsakovas mano, jog sÅ«naus gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti nustatyta su juo, nes vaikas nori lankyti mokyklÄ tėvo gyvenamojoje vietoje, taip pat tarp sÅ«naus ir tėvo susiformavę glaudÅ«s santykiai, vaikas pats iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su tėvu. Atsakovas turi stabilias pajamas, pastovų darbÄ . Atsižvelgiant į nepilnamečio sÅ«naus amžių, į tai, kad atsakovas tinkamai rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri nepilnamečius vaikus, mano, kad sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jo tėvu labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus.

Atsakovas nuosavybės teise turi bÅ«stÄ , kuriame visÄ laikÄ gyveno Å¡eima, taigi atsakovas turi ne tik pakankamai erdvės vaiko gyvenamosios vietos užtikrinimui, bet Å¡is bÅ«stas vaikui yra įprasta vieta, vaikas laiko šį bÅ«stÄ namais, tuo tarpu gyvenamosios vietos pasikeitimas vaikams kelia stresÄ ir neigiamus iÅ¡gyvenimus. Nurodė ir tai, kad atsakovas skirtingai nei ieÅ¡kovė, turi galimybę daugiau laiko skirti vaikų priežiÅ«rai, t. y. nuvežti vaikus į ugdymo/ mokymo įstaigas ir iÅ¡ jų pasiimti, nuvežti vaikus į lankomus bÅ«relius, susitikimus su draugais ir pan. ir tai nuolat daro.

15. Liudytoja J. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovo R. R. motina. Nurodė, kad sÅ«nui gyvenant su R. Å . moteris visada atvykusi pastebėdavo, kad R. veda asocialų gyvenimo bÅ«dÄ - namuose nuolatos lankydavosi draugai, buvo vartojamas alkoholis, ne kartÄ buvo į namus kviesti policijos pareigÅ«nai, kurie atvykę nustatė, jog R. Å . girta. Mama ne itin rÅ«pinosi vaikais, sÅ«nus A. į mokyklÄ atsikeldavo ir iÅ¡eidavo savarankiÅ¡kai. VisÄ laikotarpį, kai R. gyveno su liudytojos sÅ«numi R., ji niekur nedirbo, buvo iÅ¡laikoma R. Tuo tarpu R. dirba bei papildomai Å«kininkauja. R. nevengdavo ir drÄ sių pasisakymų, kad jai vaikai nėra reikalingi, praėjusiÄ vasarÄ vaikai itin dažnai buvo pas senelius, R. net sutartu laiku nesugebėjo atvykti pasiimti vaikų. Nurodė, kad vaikų priežiÅ«ra ir iÅ¡laikymu rÅ«pinasi jos sÅ«nus R. - perka rÅ«bus, veža į mokyklÄ , bÅ«relį, teikia vaikams iÅ¡laikymÄ .

16. Byloje nepateikta duomenų, kad ieÅ¡kovė netinkamai prižiÅ«rėtų ir augintų nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad Å¡alių vaikai ieÅ¡kovės Å¡eimoje jaučiasi saugiai, jų interesai yra užtikrinami, pagal institucijos pateiktus duomenis, ieÅ¡kovės gyvenamoji aplinka yra tinkama vaikams augti ir vystytis, ieÅ¡kovė turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuri tinkama nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Liudytoja L. B. socialinė darbuotoja dirbanti Klaipėdos rajono paramos Å¡eimai centre, teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba su R.

R. Å¡eima. PaaiÅ¡kino, kad kiek teko bendrauti su Å¡eima berniukas – A. gyvena pas tėtį, lanko mokyklÄ Klaipėdoje, Priekulėje noriai lanko karatė užsiėmimus. Matyti, kad berniukas gyvena pilnavertį gyvenimÄ , vaikas daugiau laiko praleidžia su tėvu ir su juo turi tvirtÄ ryšį, tuo tarpu su mama vaikas norėtų dažnesnio ir atviresnio bendravimo. Patvirtino, kad bendravimo su A. metu jaučiamas berniuko nenoras eiti į mokyklÄ , vaikas ilgisi ir tikisi grįžti mokytis į Priekulės mokyklÄ .

17. Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra šeimos ir vaiko gerovės centro darbuotoja. Paaiškino, kad R. Š. šeimai nuo 2021 m. balandžio 2 d. teikiamos socialinės paslaugos, moteris yra socialiai aktyvi motyvuota, stengiasi pati spręsti kylančias problemas, noriai ir uoliai bendrauja su centro darbuotojais, atvejo vadybininke, visada informuoja apie pokyčius šeimoje. Sudarytas pagalbos planas, kuriame nurodytas rekomendacijas R. Š. vykdo, deda pastangas šeimos gerovės užtikrinimui.

Nurodė, kad R. Å . rÅ«pinasi vaikais tinkamai - rÅ«pinasi vaikų sveikatos bÅ«kle, priežiÅ«ra, laisvalaikio užimtumu. Nurodė, kad mama geba sukurti vaikams tinkamÄ aplinkÄ , sÄ lygos užtikrinti vaikų poreikius yra, tuo tarpu tai, kad Å¡alių sÅ«nus A. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos neigiamai veikia vaiko emocinę bÅ«senÄ . Kiek jai teko bendrauti su Å¡alių vaikais visiems vaikams gyventi ir bÅ«ti su mama patinka, A. niekada neiÅ¡reiÅ¡kė nenoro gyventi su mama ar kitų nusiskundimų nei vieno iÅ¡ tėvų atžvilgiu.

18. Byloje nurodytos aplinkybės bei pateikti Å¡alių gyvenimo sÄ lygų tyrimo dokumentai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kiekvieno iÅ¡ tėvų yra sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, leidžiančios užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ , abu tėvai yra dirbantys, todėl gali sudaryti tinkamas gyventi sÄ lygas nepilnamečiams vaikams. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta yra laikina, ji tikėtinai keisis, ieÅ¡kovė ketina persikelti į erdvesnį butÄ , todėl buitinės sÄ lygos nėra svarbiausias ir lemiamas kriterijus, nustatant vaikų gyvenamÄ vietÄ .

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų mama, tačiau bylos duomenys rodo, kad sÅ«nus A. gyvena su tėvu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras visais jį liečiančiais klausimais ir bÅ«ti iÅ¡klausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovÄ ar atitinkamÄ organÄ nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus ir pažiÅ«ras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų Å¡iuos suformuluoti ir iÅ¡reikÅ¡ti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, teisme turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ (CK 3.164 straipsnis).

20. Teismo posėdžio metu 2021 m. gruodžio 9 d., pasitelkus psichologę KristinÄ ÄŒerniauskaitę-Raukę iÅ¡klausytas nepilnametis vaikas A. R. nuosekliai paaiÅ¡kino, kad su seserimis sutaria gerai, ypač su mažesniÄ ja R. R.. Nurodė, kad su tėčiu jam gyventi geriau, tėtis yra geras, ten kur gyvena tėtis – Priekulėje, jam labiau patiko lankyti mokyklÄ , ten turi draugų, lanko treniruotes, taip pat patiko leisti laikÄ dienos centre. Nurodė, jog iÅ¡ esmės abu tėvai rÅ«pinasi jo savijauta, ugdymo pasiekimais, nuolat domisi, kaip sekasi mokykloje, sÅ«nui padeda ruoÅ¡ti pamokas, gamina valgį. Tėtis neriboja žaidimų telefonu, leidžia laisvalaikį su sÅ«numi, mama yra griežtesnė, bet jam patinka po pamokų laikÄ leisti su mama. Vaiko teigimu tėtis jį daugiau iÅ¡klauso, labiau supranta. Pirmiausia savo iÅ¡gyvenimus atsitikus bėdai pasakytų tėčiui, nes jis tai supranta.

21. Bet kuris ginčas susijęs su nepilnamečiais vaikais sprendžiamas vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.3 straipsnis, 3.174 straipsnio 3 dalis) ir į vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgta jeigu vaiko noras prieÅ¡tarauja paties vaiko interesams. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje.

22. IeÅ¡kovė nurodydama, kad Å¡alių sÅ«nus turi likti gyventi su ja, akcentavo, kad atsakovo atžvilgiu nagrinėjama byla dėl galimo nepilnametės išžaginimo, kas iÅ¡ esmės kelia abejonių ar asmuo, kuriam areikÅ¡ti tokie kaltinimai gali bÅ«ti patikimas ir tinkamai pasirÅ«pinti vaikais. Taip pat akcentavo, kad atsakovas nesilaiko teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, byloje pateikti duomenys, kad ieÅ¡kovei iÅ¡kvietus policijos pareigÅ«nus, buvo nustatyta, jog tėvo su vaikais bendravimo metu vaikai buvo pas jo mamÄ â€“ vaikų močiutę, atsakovas buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs pareigÅ«nų atžvilgiu, galimai iÅ¡gėręs. IeÅ¡kovė taip pat akcentavo, kad vaikui gyvenant pas tėvÄ , ji gauna nusiskundimų iÅ¡ mokyklos, kad vaikas ateina nepasiruošęs pamokoms, nepadaręs namų darbų, tai rodo, jog tėvas nesugeba užtikrinti vaiko disciplinos ir tinkamai juo rÅ«pintis.

23. Tuo tarpu atsakovas akcentavo, jog ieÅ¡kovė negeba pasirÅ«pinti vaikais, nes ne kartÄ buvo užfiksuota pavartojusi alkoholio, dėl to negali užtikrinti vaikų saugumo. Atsakovo atstovas akcentavo, jog ieÅ¡kovė gyvena vieno kambario bute, dėl to nėra užtikrinama pakankamai erdvės vaikams, taip pat pažymėjo, jog berniukui nedera gyventi viename kambaryje su prieÅ¡ingos lyties seserimis, be to sÅ«naus kaip berniuko – bÅ«simo vyro formavimuisi itin svarbus tėvo vaidmuo.

24. Pažymėtina, kad teismo sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, sprendžiant šį ginÄÄ . Taip pat negali nulemti ir tėvų gyvenamoji vieta. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (kuri ratifikuota Seimo 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983) 2 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas Å¡ioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius, teisę nebÅ«ti iÅ¡skirtam su savo tėvais prieÅ¡ jų norÄ , kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiÅ«rų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių.

CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo - tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu ar motina. Dėl to nagrinėjamoje byloje negalima teigti, kad Å¡alių sÅ«naus gyvenamoji vieta turi bÅ«ti palikta su atsakovu vien atsižvelgiant į tai, kad vaikas su juo gyvena nuo gimimo ir yra prisirišęs prie gyvenamosios aplinkos ar dėl to, kad vaikas turi gyventi su savo lyties tėvu.

25. IÅ¡ esmės matyti, kad abu tėvai dalyvauja vaiko auklėjime. Teismui liudiję asmenys – gerovės centro darbuotoja, socialinė darbuotoja, vaiko teisių specialistas, patvirtino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio aplinkybes dėl jos nuomojamo bÅ«sto ir galimybės nustatyti sÅ«naus A. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja. Ginčo Å¡alių yra sukurtos sÄ lygos nepilnamečiui vaikui augti, mokytis, ilsėtis ir tenkinti kitus poreikius. Nors Å¡ios sÄ lygos nėra vienodos – atsakovas turi erdvesnį bÅ«stÄ , kuriame vaikui gali bÅ«ti sukurta atskira erdvė – kambarys, tačiau sutiktina su ieÅ¡kove, kad Å¡alių santykių nutraukimo metu, kai ieÅ¡kovė skubiai paliko bendrus Å¡alių namus, ji neturėjo tokių sÄ lygų. IeÅ¡kovė gyvena nuomojamame bute, taigi gyvenamoji vieta gali keistis, ieÅ¡kovė planuoja iÅ¡sinuomoti erdvesnį bÅ«stÄ .

26. Teismas atmeta kaip neįrodytus atsakovo argumentus dėl vaikui nesaugios aplinkos (ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta yra nesaugi, per mažai vietos – gyvenamojo ploto) pas ieÅ¡kovę bei ieÅ¡kovė vartoja alkoholį. Nei bylos duomenys, nei liudytojų paaiÅ¡kinimai neįrodo Å¡ių aplinkybių. Nustatyti kompetentingų institucijų pažeidimai nebuvo esminiai, kad dėl gyvenamojo bÅ«sto dydžio, tvarkos, konstrukcijos ar kitų priežasčių vaikui bÅ«tų kilusi grėsmė dėl nesaugios aplinkos. Vaikui sudarytos galimybės pasiekti mokymosi įstaigÄ , grįžti į namus po pamokų, nėra duomenų, kad vaikas dėvi netinkamus rÅ«bus ar avalinę, taip pat vartoja netinkamus vaistus ar kt. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad dėl to jog buvo fiksuota, jog ieÅ¡kovė vartojo alkoholį, jai buvo teikiamos konsultacijos, nustatytas girtumo laipsnis buvo nežymus ir nesukėlė vaikams grėsmės, taip pat, matyti, kad ieÅ¡kovė stengiasi, vykdo pagalbos planÄ .

27. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad vaiko teisių pažeidimai fiksuojami pačių tėvų iniciatyva. Šalių santykiai yra itin konfliktiški, abi šalys vienas kitam kviečia policijos pareigūnus, kaltina vaiko teisių pažeidimais, netinkama vaikų priežiūra. Nors atsakovo atstovas itin akcentavo, jog ieškovė negali rūpintis vaikais, nes vartoja alkoholį, teismui pateikti duomenys patvirtina, kad ir atsakovas nevengia alkoholio – vaiko teisių išvadoje nurodyta, jog 2021 m. vasario mėn., kai buvo fiksuoti vaiko teisių pažeidimai abu tėvai buvo neblaivūs, iš teismui pateiktos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato informacijos 2021 m. lapkričio 3 d., nustatyta, kad 2021 m. vasario 19 d.

R. R. du kartus kreipėsi į policijos pareigÅ«nus, baimindamasis, kad R. Å . negrįžta namo, ir buvo užfiksuotas pats neblaivus su nepilnamečiais vaikais, jam nustatytas 1,69 promilių girtumas. IÅ¡ to seka, kad abu tėvai nevengė alkoholio vartojimo, abu tėvai užsiima vienas kito kaltinimais, tačiau turėtų labiau orientuotis į vaikų gerovę, ir savo elgesio tobulinimÄ . Taip pat pažymėtina, kad atsakovui ir jo atstovui akcentuojant, jog dėl (galimai problemiÅ¡ko) alkoholio vartojimo ieÅ¡kovė negali pasirÅ«pinti sÅ«numi, lieka neaiÅ¡ku dėl ko, atsakovo teigimu, esant tokiai grėsmei vaikams bÅ«nant su girtaujančia mama, atsakovas nepraÅ¡o nustatyti mažesniosios dukters R.

R. gyvenamosios vietos su juo, kas iš esmės rodytų, jog mažesniam vaikui kyla didesnė grėsmė būti su išgėrusia mama, nes dukra dar negali savimi pasirūpinti.

28. Teismas taip pat pažymi, jog labai svarbu atsižvelgti, kad vaikų tarpusavio santykiai yra prieraišūs, paremti bendra veikla, šiltu bendravimu, teismas sprendžia, jog vaikai neturėtų būti išskirti ir turėtų augti kartu.

29. Tiek ieškovė tiek atsakovas nurodė, jog perka vaikams rūbus, jos išlaiko, tai patvirtina, kad abi šalys prisideda prie vaikų išlaikymo, tačiau nė vienai šaliai nesuteikia prioriteto, sprendžiant su kuo turėtų gyventi vaikai.

30. Byloje pateiktais duomenimis ir teismo posėdžio metu duotais Å¡alių parodymais nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas minimaliai domisi vaikų ugdymu ir jų pasiekimais. IÅ¡ Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos, kuriÄ lanko Å¡alių sÅ«nus A. R., 2021 m. gruodžio 6 d. pažymos, matyti, jog mokyklos vertinimu vaiko tėvai vaiko ugdymu ir jo pasiekimais rÅ«pinasi minimaliai. Vaikas aprengtas tvarkingai ir Å¡variai. Tačiau vaikas dažnai neturi mokymosi priemonių, neparuoÅ¡ia namų darbų, tai aiÅ¡kina tuo, kad po pamokų bÅ«na pas mamÄ , po to važiuoja pas tėtį, neretai pamokų neparuoÅ¡ia dėl to, jog mokymosi inventorių paliko pas kitÄ iÅ¡ tėvų.

Nurodo, kad tėtis dirbo laukuose iki vėlumos dėl to nepadėjo ruoÅ¡ti namų darbų, pats vaikas nesuprato užduočių. Taip pat nurodoma, kad A. neretai praleidžia pamokas, kurias pateisina tėvai. IÅ¡ vaiko bendravimo ir pokalbių su juo matyti, kad vaikas iÅ¡gyvena dėl Å¡eimos santykių, viliasi, kad grįš į ankstesnę mokyklÄ . Tai rodo, kad vaikÄ neigiamai veikia tėvų konfliktai ir nuolatinis vaiko gyvenamosios ir buvimo vietos keitimas. Vaikui trÅ«ksta stabilumo, disciplinos ir dienos ritmo.

Vaikui taip pat reikalinga pagalba mokymosi procese – paaiškinant namų darbų užduotis, prižiūrint kaip vaikas jas atlieka, tačiau matyti, jog dėl to, kad vaikas po dalį dienos leidžia su kiekvienu iš tėvų ir dėl to, jog abu tėvai siekia vaikui atrodyti geri ir nedaryti spaudimo vaikui mokantis, susidaro situacija, kad vaikas neturi disciplinos, nežino savo pareigų, o abu tėvai jam pataikauja.

31. Vertinant byloje esančius duomenis dėl vaiko noro gyventi pas tėvÄ susiformavimo darytina iÅ¡vada, kad toks vaiko noras nėra susiformavęs dėl pakankamai objektyviai pagrįstų priežasčių, kÄ patvirtina tiek vaiko apklausa tiek byloje esantys duomenys. NatÅ«ralu, kad pastaruoju metu vaikui gyvenant ir leidžiant laikÄ su tėvu, jis prie jo yra labiau prisirišęs, tačiau matyti, kad nenoras gyventi pas mama nėra susijęs nei su mamos asmeniu, nei su mamos namų aplinka – vaikas nurodė, kad jam gerai ir pas mamÄ , ten bendrauja su seserimis. Vaiko noras gyventi su tėvu labiau siejamas dėl prisiriÅ¡imo prie gyvenamosios aplinkos, kaip svarbiausiÄ argumentÄ vaikas nurodo, kad gyvendamas pas tėvÄ galės lankyti ankstesnę savo mokyklÄ Priekulėje, kurioje jam labiau patinka.

32. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijos, kad mama netinkamai rūpintųsi vaikų interesais nepateikė, bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų apie ieškovės sveikatos sutrikimus, kliudančius rūpintis vaikais.

33. Pagal byloje esamÄ informacijÄ vaikų ryÅ¡ys su abiem tėvais nurodytas kaip geras ir stiprus, abu tėvai pagal asmenines savybes, gyvenimo sÄ lygas, užimtumÄ , gali sudaryti tinkamas sÄ lygas vaikų vystymuisi, atsižvelgiant į vaikų amžių, konstatuotina, kad jiems yra svarbesnis motinos nuolatinis dėmesys ir rÅ«pestis, kad yra reikalingesnė motinos priežiÅ«ra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra suformuota nuostata, kad mažamečiam vaikui ypač reikalinga motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sÄ lygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaikÄ auklėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2000).

34. Remiantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ , teismo psichologės nuomonę, įvertinus įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad vaikų emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai, atsižvelgiant į vaikų amžių, labiau bus užtikrinti mamos aplinkoje. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas ir abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su mama (ieÅ¡kove).

35. Pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas, t. y. draudimas pareikÅ¡ti tapatų ieÅ¡kinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

Dėl iÅ¡laikymo priteisimo 36. IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui, kiekvienam po 280 Eur kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovas su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu priteisti iÅ¡laikymÄ nesutinka, nurodo, kad vaikams gali teikti iÅ¡laikymÄ po 234,00 Eur, pats praÅ¡o tokiÄ sumÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės sÅ«naus iÅ¡laikymui, tuo atveju, jeigu sÅ«naus gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su tėvu.

37. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos pateiktame Å eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo akte akcentuojama, kad iÅ¡laikymÄ vaikui turi teikti abu tėvai pagal savo galimybes ir vaiko poreikius, tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, iÅ¡ esmės visuomet tenka didesnė vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡ta nei atskirai gyvenančiam tėvui, net ir priteisus iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ .

38. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

39. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. Taigi tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. IÅ¡laikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiÅ«rai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Materialinį iÅ¡laikymÄ savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

40. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio iÅ¡laikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

41. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ . Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiÅ¡kam vystymuisi užtikrinti turėtų bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai.

42. Pasisakydamas vaiko poreikių klausimu, teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl iÅ¡laikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti iÅ¡laikymÄ , tačiau kiekvienam iÅ¡ jų skiriamo iÅ¡laikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, bÅ«tent vaiko poreikių: gyvenimo sÄ lygų užtikrinimo, sveikatos priežiÅ«ros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Kiekvienu atveju vaikui iÅ¡laikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų iÅ¡laikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi bÅ«ti lavinami, ir pan.). Taigi teismas turi ne pareigÄ , o teisę vadovautis Å¡iuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

43. Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius iÅ¡laikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iÅ¡ tėvų, jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kaip jau minėta, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymÄ reglamentuojančias nuostatas (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.198 straipsnis).

44. Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingÄ iÅ¡laidų sumÄ , teismai turėtų remtis vidutinėmis iÅ¡laidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrÄ vaiko poreikių tenkinimo iÅ¡laidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 43, 45 punktai).

45. Ieškovė pateikė teismui vaikų poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad vidutiniškai vienam mėnesiui kiekvienam vaikui reikalinga 500-580 Eur, kuriuos sudaro 200 Eur maistui, 60 Eur maistui mokykloje (dukrai darželio mokestis), 20 Eur higienos prekėms, 70 Eur būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams, 30-60 Eur ugdymo priemonėms, 30 Eur papildomiems užsiėmimams, 40-60 Eur rūbams, avalynei, 30-50 Eur pramogoms, 20-30 Eur vaistams/vitaminams.

46. Minėtas iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tačiau tai jog žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susiekimo vieÅ¡uoju transportu iÅ¡laidas, yra visuotinai žinoma aplinkybė. Ä®vertinus ieÅ¡kovės nurodytas patiriamas iÅ¡laidas, darytina iÅ¡vada, kad nurodyta ieÅ¡kovės poreikių tenkinimui patiriama iÅ¡laidų suma yra reali ir pagrįsta. Abejotinai vertintinos nurodomos iÅ¡laidos 30-50 Eur pramogoms, taip pat byloje nesant duomenų apie vaikų ypatingus poreikius ar sveikatos sutrikimus kritiÅ¡kai vertintina ir abejotina ar yra poreikis tokio amžiaus vaikams kiekvienÄ mėnesį vartoti vitaminus/maisto papildus.

47. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų, matyti, kad ieÅ¡kovės gaunamas pajamas sudaro 700 Eur neatskaičius mokesčių, duomenų kiek piniginių lėšų vaikų iÅ¡laikymui skiria atsakovas ir ieÅ¡kovės dukters E. K. tėvas, teismui nepateikta. IeÅ¡kovė nurodė, kad bÅ«sto nuomai iÅ¡leidžia 150 Eur per mėnesį. Taigi vertinant ieÅ¡kovės gaunamas pajamas, nurodytas iÅ¡laidas apie bÅ«sto nuomÄ , jo iÅ¡laikymÄ , matyti, kad vien vaikų iÅ¡laikymui, turint omenyje, kad ieÅ¡kovė nurodo, jog vieno vaiko iÅ¡laikymui reikalinga 500 Eur, o ji turi 3 vaikus, ieÅ¡kovei liekanti pinigų suma bÅ«tų tokia maža, kad iÅ¡ jos nebÅ«tų įmanoma užtikinti bent minimalius pačios R. Å . bÅ«tinuosius poreikius. Akivaizdu, jog ieÅ¡kovė neturi realių finansinių galimybių patenkinti poreikių, nurodytų vaikų poreikių tenkinimo lentelėje. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nepilnamečių vaikų poreikiams skiriama suma yra mažesnė, nei nurodoma teismui.

48. Taigi teismas, įvertinęs pateiktas poreikių detalizacijos lenteles bei iÅ¡analizavęs jas bylos kontekste, daro iÅ¡vadÄ , jog sumažinus vaikų žaislų kitų tokio pobÅ«džio priemonių iÅ¡laidas proporcingai gali bÅ«ti mažinama nurodyta reikalinga iÅ¡laikymo suma.

49. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu mokamos išmokos yra skirtos vaiko poreikiams ir tai laikytina pagalbos teikimu vaikus auginantiems tėvams, todėl sprendžiant klausimus dėl išlaikymo dydžio, visas nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turėtų būti mažinamas valstybės, minėto įstatymo pagrindu, mokamomis išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

50. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

51. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

52. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

53. Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

Nurodytų kriterijų pusiausvyrÄ padeda iÅ¡laikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų iÅ¡laikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

54. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

55. Bylos duomenys patvirtina, jog abi Å¡alys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. IeÅ¡kovė gyvena nuomojamame bute, tuo tarpu atsakovas turi nuosavybės teise gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , automobilį, jo pajamos nežymiai, bet didesnės nei ieÅ¡kovės. Taip pat atsakovas turi du iÅ¡laikomus vaikus, o ieÅ¡kovė tris, iÅ¡ to seka, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė.

56. Pažymėtina, kad gyvenamÄ jį bÅ«stÄ dukrai užtikrina ieÅ¡kovė, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovei tenka didesnė vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡ta užtikrinant dukrai gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), taigi tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų kuo daugiau materialiai prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo. Tai, kad ieÅ¡kovė viena augina tris nepilnamečius vaikus, neabejotinai reikalauja jos, kaip motinos, papildomų laiko sÄ naudų, dėmesio vaikams ir kt., todėl ieÅ¡kovės galimybė dirbti visu pajėgumu ir užsidirbti daugiau yra ribota.

57. Pažymėtina, kad, siekiant nustatyti tikrÄ jÄ situacijÄ apie nepilnamečiui reikalingÄ teiktinÄ iÅ¡laikymÄ , teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytina minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur (atskaičius mokesčius bÅ«tų 518 Eur), taigi iÅ¡laikymo orientacinis dydis turėtų bÅ«ti pusė bÅ«tent Å¡ios sumos – 259 Eur (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovė taip pat kas mėnesį gauna iÅ¡mokÄ už vaikÄ , kuri nuo 2022 m. per mėnesį yra 73,50 Eur.

Vaikams iš gausių šeimų (kai šeimoje auga 3 ir daugiau vaikų) mokama 116,76 Eur (73,5 Eur + 43,26 Eur). Todėl kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui minimaliai turėtų prisidėti po 232 Eur suma ((580 Eur – 116,76 Eur)/ 2) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Be to, vaikui kas mėnesį iš savivaldybės administracijos mokama 116,76 Eur išmoka, kuri taip pat skirta vaiko poreikiams patenkinti (Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas).

58. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė turi ribotas galimybes dirbti, nes prižiÅ«ri vaikus bei į tai, jog ieÅ¡kovė turi dar vienÄ iÅ¡laikomÄ vaikÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir nepilnamečių vaikų A. R. ir R. R. iÅ¡laikymui priteistinas iÅ¡laikymas kiekvienam po 234,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos (2021 m. liepos 29 d.) (CK 3.200 straipsnis) iki vaikų pilnametystės (CK 3.192, 3.194 straipsniai), priteistas iÅ¡laikymas indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio iÅ¡laikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo Å¡alių teises bei interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

59. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė R. Š. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

60. Pažymėtina, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų iÅ¡laikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali skirti nepilnamečiams vaikams iÅ¡laidų sumÄ , kuri virÅ¡ija jų poreikius, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kitas iÅ¡ tėvų, kuris neturi tokios galimybės, privalo prisidėti prie tokių iÅ¡laidų padengimo. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo 61. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko Å¡eima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1dalis).

62. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

63. IeÅ¡kovė pateikė savo siÅ«lomÄ vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkÄ ir prašė nustatyti vaikų bendravimo tvarkÄ su tėvu, jos pateiktomis sÄ lygomis. Atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, kad tuo atveju jeigu vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, jis praÅ¡o nustatyti bendravimo tvarkÄ su vaikais jo nurodytomis sÄ lygomis, kadangi ieÅ¡kovės praÅ¡oma bendravimo tvarka ribotų vaikų ir tėvo bendravimÄ , 64. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, įvertinus ieÅ¡kovės siÅ«lomos nustatyti bendravimo tvarkos sÄ lygas, byloje pateiktus duomenis apie teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais laikymÄ si, į galimus kilti ginčus ateityje ir siekiant jų iÅ¡vengti, teismas mano, kad tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

65. Kasacinis teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 pabrėžė, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaikas turėtų pakaitomis gyventi su kiekvienu iÅ¡ tėvų (kaip nagrinėjamu atveju), galėtų bÅ«ti nustatoma tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai dėl jos sutaria abu tėvai, sutinka savo nuomonę gebantis iÅ¡reikÅ¡ti vaikas, o teismas nustato, kad bÅ«tent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus. 66. Atsakovas, kaip vienÄ bendravimo tvarkos sÄ lygÄ nurodo, kad kas antrÄ savaitę nuo penktadienio iki sekančio penktadienio, atsakovas bendrauja su sÅ«numi A. R.. Tokia sÄ lyga iÅ¡ esmės reikÅ¡tų ne vaiko bendravimo tvarkÄ su tėvais, o vaiko gyvenamosios vietos keitimÄ kas savaitę nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su kitu iÅ¡ tėvų.

67. Teismo vertinimu nuolatinis vaiko persikėlimas kiekvienÄ savaitę iÅ¡ vieno tėvo namų į kito tėvo namus, neigiamai veikia vaiko emocijas ir gyvenimo ritmÄ . Teismo manymu, atsakovas turi tokias pačias lygias su ieÅ¡kove teises bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, tačiau, įvertinęs atsakovo siÅ«lomÄ bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ , sprendžia, kad ji neatitinka vaiko interesų. Nors bylos duomenimis atsakovo gyvenamojoje vietoje vaikams ir sudarytos tinkamos gyventi sÄ lygos, tačiau, atsižvelgdamas į prioritetinius vaikų interesus, teismas sprendžia, kad toks dažnas ir intensyvus nepilnamečio vaiko nuolatinis gyvenamosios vietos keitimas, kas savaitę vaikui persikeliant iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų namų į kitus, neigiamai atsilieptų vaiko psichologinei bÅ«senai, jo sveikatai bei pilnaverčiam vystymuisi, vaikas patirtų tam tikrus neigiamus iÅ¡gyvenimus, kas savaitę iÅ¡ naujo prisitaikydami prie kitos aplinkos. Gyvenamosios vietos keitimas kas savaitę gali sutrikdyti vaiko stabilumo ir saugumo jausmÄ .

Vaikas turi turėti pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje jis praleistų didesnę dalį savo gyvenimo, turėtų pagal jo poreikius įrengtÄ bÅ«stÄ poilsiui, žaidimams, laiko praleidimui, kuriame bÅ«tų jo asmeniniai daiktai ir jis suvoktų, kad pas kitÄ iÅ¡ tėvų jis iÅ¡vyksta susitikti, pabendrauti ir praleisti su juo tam tikrÄ laikÄ , o jo nuolatinė gyvenamoji vieta iÅ¡lieka nepasikeitusi.

68. Atsižvelgiant į vaikų teises ir teisėtus interesus, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovo pateiktÄ nuomonę, tėvų pateiktÄ pageidaujamÄ bendravimo tvarkÄ , bei į tai, kad abu tėvai savo vaikams turi lygias teises ir pareigas, nepaisant to, gyvena kartu su vaiku ar skyrium, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas, atsakovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas iÅ¡ dalies, papildant ieÅ¡kovės nurodomÄ bendravimo tvarkÄ atsakovo pageidaujamomis sÄ lygomis dėl bendravimo Å¡venčių dienomis, atostogų, Å¡eimos Å¡venčių metu.

69. Nustatoma, kad: - Vaikų tėvas R. R. su nepilnamečiais vaikais sÅ«numi A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra R. R., ginu (duomenys neskelbtini), bendrauja kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., pasiimant vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ; - Vaikų tėvas R. R. su nepilnamečiais vaikais sÅ«numi A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra R. R., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvienÄ savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas juos 17.00 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir 20 val., grÄ Å¾ina juos į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . - Vaikų tėvas R.

R. savaitgaliais bendraudamas su dukra R. R. yra įpareigojamas užtikrinti dukters dienos ir poilsio režimÄ , taip pat užtikrinti laikÄ dukters dienos pietų miegui. - Nustatyti, kad jeigu vaikų tėvas pagal Å¡iÄ bendravimo tvarkÄ jam priklausančiÄ bendrauti su vaikais dienÄ vėluoja daugiau kaip 30 min. paimti vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos, jis praranda galimybę tÄ dienÄ bendrauti su vaiku. - Vaikų tėvui R. R. nesant galimybės bendrauti su savo vaikais nenumatytais atvejais (pavyzdžiui, atsakovo liga, kitos svarbios priežastys), atsakovas prieÅ¡ 4 val.

SMS žinute turi praneÅ¡ti ieÅ¡kovei jos telefono numeriu arba ieÅ¡kovės elektroniniu paÅ¡tu. - Kiekvienais poriniais metais vaikai savo gimimo dienÄ bendrauja su ieÅ¡kove, o kiekvienais neporiniais metais – su atsakovu, tikslesnį vaiko pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ kiekvienu atveju Å¡alys susitaria geranoriÅ¡kai, tarpusavio sutarimu, vadovaudamiesi iÅ¡imtinai sÅ«naus interesais. - Kiekvienais metais pirmÄ birželio sekmadienį (Tėvo dienÄ ) nuo 10 val. Iki pirmadienio 8 val. atsakovas praleidžia su vaikais.

IeÅ¡kovė kiekvienais metais pirmÄ gegužės sekmadienį (Motinos dienÄ ) nuo 10 val. Iki pirmadienio 8 val. praleidžia su vaikais. - Atsakovas kiekvienais metais atsakovo gimimo dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) nuo 17 val. iki sekančios dienos 8 val. praleidžia su vaikais. - IeÅ¡kovė kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) (ieÅ¡kovės gimimo dienÄ ) nuo 8 val. iki sekančios dienos 8 val. praleidžia su vaikais. - Atsakovas kiekvienais lyginiais metais (duomenys neskelbtini) (dukters gimimo dienÄ ) ir (duomenys neskelbtini), (sÅ«naus gimimo dienÄ ) nuo 8 val. iki sekančios dienos 8 val. praleidžia su vaikais.

IeÅ¡kovė kiekvienais nelyginiais metais vaiko gimimo dienÄ praleidžia su vaikais. - Atsakovas kiekvienais metais vaiko atostogų (iÅ¡skyrus vasaros atostogas, kurios aptartos žemiau) metu bendrauja su vaikais po pusę kiekvienų jo mokymosi atostogų laiko, tikslesnį vaiko pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ kiekvienu atveju Å¡alys raÅ¡tu susitaria tarpusavio sutarimu, vadovaudamiesi iÅ¡imtinai vaikų interesais, ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki kiekvienų atostogų pradžios. - Kiekvienais metais vaikų vasaros atostogų metu liepos mėn. 1 – 15 dienomis ir rugpjūčio mėn. 1 – 15 dienomis ieÅ¡kovė bendrauja su vaikais. - Kiekvienais metais vaikų vasaros atostogų metu liepos mėn. 16-31 dienomis ir rugpjūčio mėn. 16 – 30 dienomis atsakovas bendrauja su vaikais. - Atsakovas kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 18 val. iki gruodžio 25 d. 13 val. laikÄ leidžia su vaikais.

Kiekvienais poriniais metais Å¡is laikas yra skirtas vaikų ir ieÅ¡kovės bendravimui. - Atsakovas kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 13 val. iki gruodžio 26 d. 18 val. laikÄ leidžia su vaikais. Kiekvienais neporiniais metais Å¡is laikas yra skirtas vaikų ir ieÅ¡kovės bendravimui. - Atsakovas kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 31 d. 15 val. iki sausio mėn. 1 d. 18 val. laikÄ leidžia su vaikais. Kiekvienais poriniais metais Å¡is laikas yra skirtas vaikų ir ieÅ¡kovės bendravimui. - Kiekvienais neporiniais metais atsakovas nuo Å¡eÅ¡tadienio prieÅ¡ Å v.

Velykas 17 val. iki pirmos Å v. Velykų dienos 16 val. laikÄ leidžia su vaikais. Kiekvienais poriniais metais Å¡is laikas yra skirtas vaikų ir ieÅ¡kovės bendravimui. - Kiekvienais poriniais metais atsakovas nuo pirmos Å v. Velykų dienos 16 val. Iki antros Å v. Velykų dienos 16 val. laikÄ leidžia su vaikais. Kiekvienais neporiniais metais Å¡is laikas yra skirtas vaikų ir ieÅ¡kovės bendravimui. - Atsakovas ir ieÅ¡kovė turi teisę bet kuriuo metu (iÅ¡skyrus nakties laikÄ ) bendrauti su vaikais telefonu ar per kitas internetines programas, ir kiekviena Å¡alis turi užtikrinti, kad kita Å¡alis turėtų galimybę tokiu bÅ«du pabendrauti su vaikais, kai Å¡ie bus pas jį. - Atsakovas ir ieÅ¡kovė privalo tuo atveju, jeigu pasikeis jų gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, nedelsiant apie tai informuoti vienas kitÄ , o taip pat nedelsiant informuoti vienas kitÄ apie vaikų sveikatos sutrikimus bei keistis visa turima svarbia informacija apie vaikus.

70. Tačiau pažymėtina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (kilus ginčui dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir sÄ lygų, dalyvavimo auklėjant vaikus bÅ«do ir kt., nustačius, jog esamos tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant bÅ«das ar sÄ lygos neatitinka vaikų interesų ar daro jiems neigiamÄ Ä¯takÄ ir pan.), kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.175 straipsnis, 3.165 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 71. 2021 m. rugpjūčio 26 d. teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuri 2022 m. vasario 3 d. nutartimi pakeista, paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 72. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

73. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2021 m. liepos 1 d. sprendimu ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista 100 proc. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje 2022 m. gegužės 11 d. pažymoje nurodyta, kad valstybės patirtos ieškovės atstovavimo išlaidos sudaro 1036,81 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

74. IeÅ¡kovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei. Å ioje byloje reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos apmokestinamas 94 Eur žyminiu mokesčiu, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo yra betarpiÅ¡kai susijęs su praÅ¡ymu nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ dėl to Å¡is reikalavimas atskirai neapmokestinamas, už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 126 Eur ((234 Eur x 2 x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.). Viso byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 220 Eur.

75. Atsakovas pateikė duomenis, kad sumokėjo 83 Eur žyminį mokestį už reikalavimÄ dėl sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo ir patyrė 605 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų.

76. Byloje abi Å¡alys pateikė po tris reikalavimus – nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatyti bendravimo tvarkÄ bei priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos tenkintas visiÅ¡kai, atsakovo reikalavimas atmestas; bendravimo tvarka nustatyta derinant abiejų Å¡alių pateiktas pageidaujamas sÄ lygas, taigi abiejų Å¡alių reikalavimas tenkintas po 50 procentų; ieÅ¡kovės reikalavimas dėl vaikų iÅ¡laikymo dydžio nustatymo tenkintas iÅ¡ dalies, o atsakovo reikalavimas atmestas. Taigi iÅ¡ atsakovo proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (patenkinta 75 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų) turėtų bÅ«ti priteisiama 196,5 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ bei 777,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

77. IÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai proporcingai prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 25 proc. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų) priteistina 20,75 Eur žyminio mokesčio ir 151,25 Eur advokato iÅ¡laidų, viso 172 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti nepilnamečio vaiko R. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama – ieÅ¡kove R.

Å .. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters R. R., gimusios (duomenys neskelbtini),, iÅ¡laikymui po 234 Eur (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2021 m. liepos 29 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sÅ«naus A.

R., gimusio (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui po 234 Eur (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis eurus), kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2021 m. liepos 29 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Nepilnamečių R. R. ir A. R. materialinio iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jų motinÄ R. Å .. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų R. R. ir A. R. bendravimo tvarkÄ su tėvu R. R. nurodytomis sÄ lygomis: - Vaikų tėvas R. R. su nepilnamečiais vaikais sÅ«numi A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra R. R., ginu (duomenys neskelbtini), bendrauja kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., pasiimant vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ; - Vaikų tėvas R. R. su nepilnamečiais vaikais sÅ«numi A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra R.

R., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvienÄ savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas juos 17.00 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir 20 val., grÄ Å¾ina juos į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . - Vaikų tėvas R. R. savaitgaliais bendraudamas su dukra R. R. yra įpareigojamas užtikrinti dukters dienos ir poilsio režimÄ , taip pat užtikrinti laikÄ dukters dienos pietų miegui. - Nustatyti, kad jeigu vaikų tėvas pagal Å¡iÄ bendravimo tvarkÄ jam priklausančiÄ bendrauti su vaikais dienÄ vėluoja daugiau kaip 30 min. paimti vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos, jis praranda galimybę tÄ dienÄ bendrauti su vaiku. - Vaikų tėvui R.

R. nesant galimybės bendrauti su savo vaikais nenumatytais atvejais (pavyzdžiui, atsakovo liga, kitos svarbios priežastys), atsakovas prieÅ¡ 4 val. SMS žinute turi praneÅ¡ti ieÅ¡kovei jos telefono numeriu arba ieÅ¡kovės elektroniniu paÅ¡tu. - Kiekvienais poriniais metais vaikai savo gimimo dienÄ bendrauja su ieÅ¡kove, o kiekvienais neporiniais metais – su atsakovu, tikslesnį vaiko pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ kiekvienu atveju Å¡alys susitaria geranoriÅ¡kai, tarpusavio sutarimu, vadovaudamiesi iÅ¡imtinai sÅ«naus interesais. - Kiekvienais metais pirmÄ birželio sekmadienį (Tėvo dienÄ ) nuo 10 val.

Iki pirmadienio 8 val. atsakovas praleidžia su vaikais. IeÅ¡kovė kiekvienais metais pirmÄ gegužės sekmadienį (Motinos dienÄ ) nuo 10 val. Iki pirmadienio 8 val. praleidžia su vaikais. - Atsakovas kiekvienais metais atsakovo gimimo dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) nuo 17 val. iki sekančios dienos 8 val. praleidžia su vaikais. - IeÅ¡kovė kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) (ieÅ¡kovės gimimo dienÄ ) nuo 8 val. iki sekančios dienos 8 val. praleidžia su vaikais. - Atsakovas kiekvienais lyginiais metais (duomenys neskelbtini) (dukters gimimo dienÄ ) ir (duomenys neskelbtini), (sÅ«naus gimimo dienÄ ) nuo 8 val. iki sekančios dienos 8 val. praleidžia su vaikais.

IeÅ¡kovė kiekvienais nelyginiais metais vaiko gimimo dienÄ praleidžia su vaikais. - Atsakovas kiekvienais metais vaiko atostogų (iÅ¡skyrus vasaros atostogas, kurios aptartos žemiau) metu bendrauja su vaikais po pusę kiekvienų jo mokymosi atostogų laiko, tikslesnį vaiko pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ kiekvienu atveju Å¡alys raÅ¡tu susitaria tarpusavio sutarimu, vadovaudamiesi iÅ¡imtinai vaikų interesais, ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki kiekvienų atostogų pradžios. - Kiekvienais metais vaikų vasaros atostogų metu liepos mėn. 1 – 15 dienomis ir rugpjūčio mėn. 1 – 15 dienomis ieÅ¡kovė bendrauja su vaikais. - Kiekvienais metais vaikų vasaros atostogų metu liepos mėn. 16-31 dienomis ir rugpjūčio mėn. 16 – 30 dienomis atsakovas bendrauja su vaikais. - Atsakovas kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 18 val. iki gruodžio 25 d. 13 val. laikÄ leidžia su vaikais.

Kiekvienais poriniais metais Å¡is laikas yra skirtas vaikų ir ieÅ¡kovės bendravimui. - Atsakovas kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 13 val. iki gruodžio 26 d. 18 val. laikÄ leidžia su vaikais. Kiekvienais neporiniais metais Å¡is laikas yra skirtas vaikų ir ieÅ¡kovės bendravimui. - Atsakovas kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 31 d. 15 val. iki sausio mėn. 1 d. 18 val. laikÄ leidžia su vaikais. Kiekvienais poriniais metais Å¡is laikas yra skirtas vaikų ir ieÅ¡kovės bendravimui. - Kiekvienais neporiniais metais atsakovas nuo Å¡eÅ¡tadienio prieÅ¡ Å v.

Velykas 17 val. iki pirmos Å v. Velykų dienos 16 val. laikÄ leidžia su vaikais. Kiekvienais poriniais metais Å¡is laikas yra skirtas vaikų ir ieÅ¡kovės bendravimui. - Kiekvienais poriniais metais atsakovas nuo pirmos Å v. Velykų dienos 16 val. Iki antros Å v. Velykų dienos 16 val. laikÄ leidžia su vaikais. Kiekvienais neporiniais metais Å¡is laikas yra skirtas vaikų ir ieÅ¡kovės bendravimui. - Atsakovas ir ieÅ¡kovė turi teisę bet kuriuo metu (iÅ¡skyrus nakties laikÄ ) bendrauti su vaikais telefonu ar per kitas internetines programas, ir kiekviena Å¡alis turi užtikrinti, kad kita Å¡alis turėtų galimybę tokiu bÅ«du pabendrauti su vaikais, kai Å¡ie bus pas jį. - Atsakovas ir ieÅ¡kovė privalo tuo atveju, jeigu pasikeis jų gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, nedelsiant apie tai informuoti vienas kitÄ , o taip pat nedelsiant informuoti vienas kitÄ apie vaikų sveikatos sutrikimus bei keistis visa turima svarbia informacija apie vaikus.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. R. 777,60 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimÄ valstybės naudai. Priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos už antrinę teisinę pagalbÄ kodas 5630. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. R. 196,5 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, žyminio mokesčio įmokos kodas 5660. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. Å . atsakovo R. R. naudai 172 Eur. bylinėjimosi iÅ¡laidų. Palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 2021 m. rugpjūčio 26 d. teismo nutartimi nustatytos ir 2022 m. vasario 3 d. nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėjas Saulius Zajarskas