d123da48-863a-4ecf-b89b-aa6eaf2d9415 · Alytaus rajono apylinkės teismas

Baudž. byla Nr. 1-56-448/2016Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.2.4.1.2.20.2.2.3.6. NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 5 d.     Alytus             Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta JakučiÅ«nienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Juknevičiui, nukentėjusiajai B. D., advokatui M. V., teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , ku rioje G. N., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, vykdantis individualiÄ veiklÄ , gyvenantis S. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 232 str.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė:G.

N. 2015 m. rugsėjo 4 d. apie 10.32 val. Kauno apylinkės teismo adresu Laisvės al. 103, Kaunas teismo posėdžių salėje Nr. 105, baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-738/2015 teisėjai B. D. paskelbus nuosprendį, girdint bylos proceso dalyviams ir procesÄ stebėjusiems asmenims, garsiai Å¡aukdamas pareiÅ¡kė, kad advokatas A. B. teisėjai B. D. davė 15000 eurų kyšį, taip vieÅ¡ai žodžiu užgauliai pažemino teismÄ ir teisėjÄ B. D. dėl jų veiklos.Apklaustas kaltinamuoju, G. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje Kaune buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl poveikio duoti kyšį-15 000 eurų teisėjai B.

D., tačiau jis yra pasirašęs dokumentÄ nevieÅ¡inti bylos duomenų ir šį faktÄ jis sužinojo iÅ¡ asmenų, kurie neva tai turėjo papirkti B. D.. 2015 metų rugsėjo 4 dienÄ , 10.30 valandÄ Kauno apylinkės teisme teisėja D.. skelbė nuosprendį kaltinamojo sutuoktinės A. N. ir sÅ«naus baudžiamojoje byloje. Be kaltinamojo, jo sutuoktinės, sÅ«naus, teisėjos su teismo sudėtimi, salėje buvo ir konvojaus pareigÅ«nai, prokurorė, E. P., P., teismo sekretorė. Teisėja paskelbė nuosprendį, kuriuo skyrė kaltinamojo sutuoktinei 4 metus laisvės atėmimo suimant teismo salėje.

Kaltinamasis nurodo tuo metu patyręs šokÄ , labai susijaudino, nesuprato, kÄ kalba. Jis pasakė, kad ne be reikalo skambėjo žodžiai STT tyrime, kad advokatas galėjo neva duoti kyšį, kad kaltinamojo žmonÄ nuteisti. IÅ¡girdę Å¡iuos žodžius, salėje esantys žmonės sustojo, pasidarė pauzė. Teisėja, kaip suprato, po jo žodžių buvo Å¡oke. Nurodo, kad jis pasakė tuos žodžius susijaudinęs, norėdamas pateisinti žmonÄ . Girdėjo, kad teisėja jį įspėjo po tokio jo pasakymo.Apklausta kaip nukentėjusioji, B.

D. parodė, kad ji dirba teisėja Kauno apylinkės teisme, nagrinėjo kaltinamojo sutuoktinės baudžiamÄ jÄ bylÄ . Dar kovo mėnesį, bylos nagrinėjimo metu, iÅ¡ paÅ¡alinių asmenų ji sužinojo, kad kaltinamojo ar jo Å¡eimos narių iniciatyva vienas asmuo buvo įpareigotas surasti pažįstamÄ asmenį, kuris rastų ryšį iki nukentėjusiosios kaip teisėjos, nagrinėjančios bylÄ . Buvo įvardinta solidi pinigų suma, kuri bÅ«tų surinkta ir perduota. Apie tai buvo informuota STT, pinigų perdavimo metu tie asmenys buvo sulaikyti, buvo pradėtas tyrimas.

Kas ten vyko toliau, nukentėjusiajai nežinoma. Po Å¡io įvykio toliau tęsiant bylos nagrinėjimÄ , kaltinamojo sutuoktinė N. su sÅ«numi V. posėdžio metu pareiÅ¡kė nukentėjusiajai nuÅ¡alinimÄ , kad teisėja yra suinteresuota, nes jie rengėsi duoti kyšį, bet nepavyko. Nukentėjusioji nenusiÅ¡alino, nes nematė tam pagrindo. Tęsiant bylos nagrinėjimÄ , po kiekvieno posėdžio, nespėjus iÅ¡eiti iÅ¡ salės, kaltinamasis liedavo emocijas ir dėstydavo, kad viskas papirkta, kad teisėja papirkta, byla nagrinėjama ne jų naudai.

Ta byla buvo didelis susidomėjimas, posėdžiuose dalyvaudavo daug žurnalistų, posėdį stebėdavo daug paÅ¡alinių žmonių, bylos eiga buvo komentuojama per televizijÄ , nes byla buvo rezonansinė. Nukentėjusioji į tai nekreipė dėmesio ir dirbo savo darbÄ . Rugsėjo 4 dienÄ nukentėjusioji skelbė nuosprendį salėje, kur buvo žurnalistų, konvojaus pareigÅ«nai, kitų asmenų. Salėje buvo filmuojama tiek pradžioje, tiek pasibaigus posėdžiui, buvo filmuojamas ir N. suėmimo momentas.

Kai po nuosprendžio paskelbimo buvo suimta N., kaltinamasis staiga puolė nuo kėdės, pradėjo Å¡aukti, kad jis žinÄ s, kad advokatas B. papirko teisėjÄ D., tai yra nukentėjusiÄ jÄ . Ji garsiai perspėjo kaltinamÄ jį klausdama, ar Å¡is suprantÄ s, kÄ kalbantis, tačiau kaltinamasis, iÅ¡girdęs perspėjimÄ , ir toliau dar su didesniu įkarščiu puolė, įvardydamas sumÄ -15 000 eurų ir kad jÄ davė advokatas B. kuris atstovavo nukentėjusiuosius. Po tokių iÅ¡tartų frazių nukentėjusioji iÅ¡ karto po posėdžio kreipėsi į teismo pirmininko pavaduotojÄ baudžiamosioms byloms.

Kai ji nuvykusi į kabinetÄ dėstė apie įvykį, įvykusį teismo salėje, į kabinetÄ Ä¯siveržė kaltinamasis su tom pačiom emocijom. Pavaduotojas paprašė, kad kaltinamasis palauktų koridoriuje. TÄ pačiÄ dienÄ nukentėjusioji pareiÅ¡kimu kreipėsi į Kauno apygardos vyriausiÄ jį prokurorÄ , nes negalėjo daugiau leisti, kad žmogus nebaudžiamas galėtų toliau žeisti ir žeminti ir teismÄ , ir jÄ , kaip teisėjÄ .Apklausta kaip liudytoja, L. S.-R. parodė, kad ji dirba Kauno apylinkės prokuratÅ«roje prokurore, ji palaikė valstybinį kaltinimÄ byloje, kurioje kaltinamojo N. sutuoktinė A.

N. buvo kaltinamoji. Å ioje byloje rugsėjo 4 dienÄ bylÄ nagrinėjusi teisėja B. D. skelbė nuosprendį. Salėje buvo nemažai žmonių, kadangi byla buvo ne eilinė, buvo sulaukusi visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimo. Salėje, be liudytojos, buvo kiti proceso dalyviai- advokatas B. A. N., jos gynėjas advokatas A. T., nukentėjusieji P., buvo žiniasklaidos atstovai, kurie dar prieÅ¡ tai filmavo N.ir bandė jÄ pakalbinti. N. sėdėjo pirmoje eilėje. Teisėjai paskelbus, kad N. yra skiriama laisvės atėmimo bausmė ir kad jai skiriama kardomoji priemonė–suėmimas teismo salėje, N. akivaizdžiai susinervino, atsistojęs bandė prieiti prie N..

Konvojaus pareigÅ«nai jį įspėjo, kad jis nusiramintų, liktų sėdėti ten, kur sėdėjęs. N. nuolat replikavo pareigÅ«nams, kad Å¡ie nedrįstų to daryti. Po to jis demonstratyviai pareiÅ¡kė, kad jam bylos baigtis buvo seniai žinoma, kadangi visiems žinoma, kad teisėja B. D. yra paėmusi kyšį iÅ¡ advokato B.. KyÅ¡io suma buvo įvardyta, bet sumos liudytoja neprisimenanti. Visi girdėjo N. žodžius, tai buvo pasakyta visų akivaizdoje aiÅ¡kiai, garsiai, tÄ girdėjo ir žiniasklaidos atstovai.

Išeidamas pro duris, N. grasino, kad jis to taip nepaliks, kad visi pamatys, kuo tai baigsis.Apklaustas kaip liudytojas, policijos pareigūnas V. K. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriuje vyresniuoju patruliu. Įvykį prisimena. Tuomet jis su kolega atvyko į teismo posėdį, nes buvo numatytas suėmimas. Skelbiant nuosprendį salėje, kurioje buvo daug žmonių, kaltinamasis, išgirdęs, kiek metų jo žmonai paskyrė, pradėjo rėkauti, kad pareigūnai neturi teisės jos suimti ir turi atsitraukti.

Kaltinamasis dar pradėjo kažkÄ replikuoti apie pinigus, kad kažkam sumokėjo. Liudytojas suprato, kad pinigai buvo skirti kažkam iÅ¡ teisėsaugos atstovų. Po tokių replikų salėje buvę žmonės buvo nustebę, nes tai-ne eilinis įvykis.Apklausta kaip liudytoja, R. Å . parodė, kad ji dirba Kauno apylinkės teisme teismo posėdžių sekretore. Rugsėjo 4 dienÄ buvo skelbiamas nuosprendis byloje, kurioje kaltinamaisiais buvo N. žmona A. N. ir sÅ«nus G. V.. Paskelbus nuosprendį ir jau iÅ¡jungus garso įraÅ¡ymo technikÄ , N. pradėjo garsiai Å¡aukti, kad advokatas B. davęs teisėjai B.

D. 15 000 kyšį. Teisėja įspėjo N., bet Å¡is dar kartÄ pakartojo tÄ patį. Salėje buvo prokurorė, du konvojaus policininkai, atstovas spaudai, žurnalistai, P., advokatas B., kiti procesÄ stebėję asmenys. Ä® šį įvykį visi sureagavo, buvo nejauku, nesmagu, kiti žmonės susižvalgė.Apklausta kaip liudytoja, G. P. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, nes jo žmona jos Å¡eimÄ nuskriaudė, apgavo, paveikė taip, kad iÅ¡ Å¡eimos iÅ¡viliodavo dideles sumas pinigų. Teisme dėl to vyko byla, Å¡ioje byloje liudytojos sÅ«nus buvo nukentėjusysis.

Visuose posėdžiuose N. elgėsi labai nepagarbiai. Rugsėjo 4 dienÄ teismo posėdyje kaltinamasis visÄ laikÄ tujino teisėjÄ , replikavo. Teisėjai paskelbus nuosprendį, N. Å¡oko iÅ¡ savo kėdės, rėkė ant konvojaus pareigÅ«nų, puolė ant teisėjos Å¡aukdamas, jog jai sumokėta 15 000 eurų, kad advokatas B. perdavė jai Å¡iuos pinigus. Tai girdėję salėje buvę žmonės, kurių buvo nemažai, buvo Å¡okiruoti. Teisėja liepė N. apsiraminti, konvojus jį irgi ramino.

Liudytojos nuomone, tokiu kaltinamojo elgesiu teismas buvo labai pažemintas. Apklaustas kaip liudytojas, E. P. parodė, kad kaltinamÄ jį N. pažįsta, yra nuo jo nukentėjęs, N. apgaulės bÅ«du iÅ¡viliojo iÅ¡ liudytojo pinigus. Nagrinėjant bylÄ teisme, N. visada elgėsi agresyviai, atsistodavo ir pradėdavo kaltinti, kad teismas nupirktas ir panaÅ¡iai. Paskelbus nuosprendį, N. teisėjai pasakė, kad advokatas B. jai perdavė 15 000 eurų. Tuo metu salėje buvo daug žmonių, visi tÄ girdėjo, teismas dėl tų žodžių buvo pažemintas.

Po tokių kaltinamojo žodžių teisėja N. liepė nusiraminti, sakė, kad taip kalbėti negalima. Teisėjos B. D. pareiÅ¡kimu praÅ¡oma pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nepagarbos teismui (bylos lapas Nr. 1). IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad 2015-09-04 10 val. 30 min. Kauno apylinkės teisme teisėja B. D. paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-738/2015, nuosprendis baigtas skelbti 10 val. 32 min. (b. l. 2). 2015-09-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti:

A. N.–pagal BK 182 str. 2 d., G. V.–pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 1 d., 222 str. 1 d. (b. l. 34-66).Ikiteisminio tyrimo metu G. N. veika buvo kvalifikuota pagal BK 232 str. Teisme iÅ¡tyrus ir patikrinus bylos įrodymus, Å¡i jo veikos kvalifikacija pasitvirtino. BK 232 str. numato atsakomybę už nepagarbÄ teismui tam, kuris vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino teisingumÄ vykdančius teismÄ ar teisėjÄ dėl jų veiklos. Å is įstatymas saugo teismų ir teisėjų garbę, orumÄ , gina juos nuo niekinimo dėl jų veiklos, vykdant teisingumÄ bei saugo visÄ teisingumo sistemÄ nuo diskreditavimo.

Objektyvus BK 232 str. numatytos nusikalstamos veikos požymis-vieÅ¡as, užgaulus teisingumÄ vykdančio teisėjo ar teismo pažeminimas, o subjektyvųjį požymį sudaro tiesioginė tyčia. G. N. veikoje yra ir objektyvus, ir subjektyvus veikos požymis. Pagal teismų praktikÄ teismo ar teisėjo užgaulus pažeminimas yra tada, kai tokį pažeminimÄ matė, girdėjo bent vienas trečiasis asmuo. Kaltinamasis G. N. užgaulias žinias apie teisėjos neva tai netinkamÄ , įstatymui prieÅ¡ingÄ , galimai nusikalstamÄ veikÄ paskleidė teismo posėdžio metu, įvykį stebint daugeliui asmenų.

Iš paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų seka, kad nukentėjusiosios nagrinėjama byla buvo rezonansinė, byla buvo stebima tiek visuomenės, tiek žiniasklaidos atstovų ir šie asmenys užgaulių žinių paskleidimo metu šias žinias girdėjo viešo teismo Lietuvos Respublikos vardu skelbiamo procesinio dokumento-nuosprendžio paskelbimo metu. Tuo pasireiškė užgaulių žinių viešumas. Šių žinių viešumas pasireiškė plačiau, nes kaltinamasis G.

N. kaltino neteisėta, įstatymo uždrausta ir baudžiama veika, o tai reiÅ¡kia didesnį pažeminimo lygį ir rodo didesnį jo veikos pavojingumo laipsnį. Užgaulios žinios, kaip parodė liudytojai G. P. ir E. P., pažemino teismÄ . Kaltinamasis G. N. nurodė, kad užgauliai teisme kalbėjo bÅ«damas susijaudinęs, tačiau Å¡i aplinkybė nepateisina jo neteisėtos veikos. Liudytojai R. S.-R., R. Å ., V. K. taip pat nurodė, kad po tokių žinių salėje buvę žmonės jautėsi Å¡okiruoti, sukrėsti, nemaloniai nuteikti.

Taigi daroma iÅ¡vada, kad kaltinamojo teismo posėdžių salėje iÅ¡sakytos užgaulios žinios apie bylÄ nagrinėjančiÄ teisėjÄ neabejotinai suformavo neigiamÄ nuomonę tiek apie jÄ kaip teisingumo vykdytojÄ , tiek apskritai apie teisingumÄ . Ä®rodyta, kad G. N. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 str.             Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis G. N. padarė baigtÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , įstatymo priskiriamÄ prie nesunkių (LR BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis gailisi dėl nusikaltimo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. G. N. dirba, anksčiau teismo nėra teistas, jo atžvilgiui galioja administracinė nuobauda. Teismui pateiktas praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoju skiriant kaltinamojo sÅ«nų V. V.. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis apibrėžia laidavimo sÄ lygas: asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti ir yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Å io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojai gali bÅ«ti kaltinamojo tėvai, artimi giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Valstybinį kaltinimÄ palaikantis prokuroras su praÅ¡ymu atleisti G. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nesutiko ir nurodė, kad V. V., kaip sÅ«nus, negali bÅ«ti laiduotoju savo tėvui, be to, nėra ir BK 40 str. numatytos sÄ lygos-kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos. G. N. negali bÅ«ti atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nes laiduotojas neatitinka tokiam asmeniui keliamų reikalavimų.

V. V. nurodė, kad jis yra kaltinamojo G. N. sÅ«nus, tačiau iÅ¡ asmens anketinių duomenų pažymos (b. l. 81-82) matyti, kad toks asmuo kaip kaltinamojo G. N. sÅ«nus neregistruotas. V. V. nurodė, kad kaltinamasis su juo bendrauja, bet jie kartu negyvena. Laiduotojas gali bÅ«ti asmuo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, tačiau byloje neįrodyta, kad juo gali bÅ«ti bÅ«tent V. V., nes nėra pagrįstų duomenų, kad V. V. kaltinamajam turėtų autoritetÄ ir galėtų jam daryti teigiamÄ Ä¯takÄ .

Byloje pateikta V. V. darbdavio charakteristika charakterizuoja V. V. tik kaip darbuotojÄ , o jokių duomenų apie Å¡io asmens asmenines savybes byloje nėra.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad laiduotojo V. V. galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam G. N. nėra pakankama, laiduotojas nėra teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, kaltinamasis G. N. neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , 0 jam skirtina baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė. G. N. trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė-areÅ¡tas-neskirtina, nes kaltinamas is turi sveikatos problemų (yra neįgalus).

Kadangi G. N. dirba, manytina, kad labiausiai BK 41 str. numatytus bausmės tikslus atitiks jam skirta bausmė-bauda. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 302-305 str., 307 str., nusprendžia: G. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 str. ir nuteisti 20 MGL, t.y. 760 (septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) eurų bauda. Ä®pareigoti G. N. paskirtÄ baudÄ per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801).

G. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomÄ jÄ priemonę-raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                       Asta JakučiÅ«nienė