d121c836-595c-4e11-a867-71cc7fdb965c · Kauno apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-211-844/2022 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00482-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.11.8; 21.11.10; 21.11.11 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamos S. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. gegužės 18 d. nutarties S. S. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi pradėta administracinio nusižengimo teisena uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovei S. S. dėl galimai padaryto nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. balandžio 5 d. gauto pareiškimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (1 t., b. l. 2–7; 120–121).

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-470-1165/2022 S. S. nubausta 1 800 Eur bauda pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadove, žinodama apie Bendrovės įsiskolinimÄ valstybės biudžetui, tai yra turimÄ mokestinę nepriemokÄ mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kuri 2022 m. balandžio 1 d. duomenimis sudarė 196 757,32 Eur, taip pat žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, tai yra tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. sausio 26 d. (iki praÅ¡ymo dėl mokestinės paskolos sudarymo dienos) vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nors privalėjo užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo, tuo pažeidė VMI, kaip kreditorės, teises bei teisėtus interesus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 2–5).

3. S. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. gegužės 18 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-470-1165/2022 ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti (2 t., b. l. 10–13). 3.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neiÅ¡tyrė ir nenustatė visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.9301 straipsnio normÄ , nes nenustatė lėšų trÅ«kumo fakto, kaip bÅ«tinosios sÄ lygos Å¡iai normai taikyti, t. y. nenustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, ar lėšų trÅ«kumo faktas buvo ginčo sandorių momentu, nevertino bendrovės turimų lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, fakto ir jų dydžio, nenustatė turimų lėšų ir vykdytinų įsipareigojimų konkretiems kreditoriams dydžių ginčo mokėjimų datomis, ir, neturėdamas jokių konkrečių duomenų apie Å¡iuos dydžius, be jokio teisinio pagrindo konstatavo lėšų trÅ«kumÄ , taigi neatskleidė bylos esmės pagal dalį pareikÅ¡tų reikalavimų.

Skundžiamame nutarime nėra konstatuota, kad mokėjimų atlikimo dienomis bendrovė neturėjo lėšų kreditorių reikalavimams patenkinti. 3.2. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡kreipė įrodinėjimo pareigos paskirstymÄ procese, tinkamai neiÅ¡tyrė ir nenustatė visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, neprašė pateikti įrodymus, pagrindžiančius tas aplinkybes, kurias vėliau vertino, ir taip iÅ¡ esmės formaliai iÅ¡nagrinėjo bylÄ . Teismas ėmė formuoti ydingÄ praktikÄ , kai CK 6.9301 straipsnio taikymas yra siejamas ne su lėšų trÅ«kumo faktu ginčo sandorių (atliekamų mokėjimų) momentu, o su kreditorių nepatenkintų reikalavimų faktu.

Teismai nukrypo nuo rungtyniÅ¡kumo principo procese bei nepagrįstai administracinėn atsakomybėm traukiamam asmeniui perkėlė pareigÄ Ä¯rodinėti pareiÅ¡kimo nepagrįstumÄ . Skundžiamame nutarime tik iÅ¡vardijamos byloje nustatytos aplinkybės ir dalis byloje esančių įrodymų, neatskleidžiant nei jų turinio, nei įrodomosios reikÅ¡mės, o svarbios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės net neaptariamos, taigi teismo padarytos iÅ¡vados negrindžiamos faktiniais argumentais. 3.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekados nevengė vykdyti savo mokestinių prievolių VMI. 2021 m. kovo 29 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, kuri Å¡iai dienai nėra nutraukta ir yra vykdoma.

Tai patvirtina ir faktas, kad vien tik laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gegužės 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iš viso sumokėjusi VMI 39 153,28 Eur mokesčių, o laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. birželio 6 d. (kol vyko šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso VMI sumokėjo dar 9 300,00 Eur. Aplinkybę dėl papildomai sumokėtų 9 300,00 Eur VMI naudai patvirtina pridėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankų išrašai.

VMI gaudavo įmokas kartu su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais (tiekėjais), jokių iÅ¡imčių VMI atžvilgiu Bendrovė nedarydavo. 3.4. Skundo autorė pažymi, kad tam, jog dengti mokestines nepriemokas, Bendrovė visų pirma, po ilgalaikio veiklos ribojimo, turėjo ir turi uždirbti apyvartinių lėšų, stengiasi tai daryti visomis įmanomomis priemonėmis, stengiasi iÅ¡laikyti 15 darbuotojų, laiku mokėti jiems darbo užmokesčius. Ä®monė, kuri jau turėjo galiojančiÄ sudarytÄ mokestinės nepriemokos sutartį su VMI ir kuriÄ vykdė, savo banko sÄ skaitose disponavo 287 853,16 Eur suma, kadangi tuo metu iÅ¡vis nebuvo aiÅ¡ki situacija verslo rinkoje dėl kilusių sunkumų Å¡alyje, įmonei buvo reikalinga saugi „piniginė pagalvė“ apyvartinėms lėšoms, atsiskaitymams su darbuotojais iÅ¡mokant jiems darbo užmokestį, apmokant iÅ¡laidas tiekėjams, logistikos kaÅ¡tams dengti ir pan.

Tam, jog dengti mokestines nepriemokas, kurias didžiÄ ja dalimi lėmė ilgalaikė pandemija Å¡alyje, įmonei bÅ«tina generuoti apyvartines lėšas. Tam, kad generuoti apyvartines lėšas, reikia jas uždirbti, t. y. reikia atlikti einamuosius mokėjimus tiekėjams. Nemokant tiekėjams, su jais neatsiskaitant, t. y. faktiÅ¡kai nevykdant veiklos, nebÅ«tų uždirbama jokių apyvartinių lėšų, dėl ko nebÅ«tų iÅ¡vis iÅ¡ ko mokėti mokesčių VMI. Todėl laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. sausio 26 d. atlikti mokėjimai kitiems kreditoriams (iÅ¡ esmės tiekėjams, tikslu apskritai vykdyti veiklÄ ir uždirbti piniginių lėšų mokestinių nepriemokų dengimui), tuo pačiu laikotarpiu atliekant mokėjimus ir VMI, nelaikytina pirmenybės teikimu atsiskaitymams su kitais kreditoriais, tuo labiau nelaikytina CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo pažeidimu. 3.5.

Nurodo, kad Bendrovė turi piniginių lėšų ir gali atsiskaityti su visais kreditoriais vienu metu, bet tÄ padarius Bendrovėje iÅ¡vis nebeliktų apyvartinių lėšų („pinginės pagalvės“), todėl kiltų reali grėsmė įmonės iÅ¡likimui itin konkurencingoje ir neapibrėžtoje rinkoje. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2021 m. vasario 17 d. sudarius mokestinės paskolos sutartį, atidėta mokestinių nepriemokų suma nelaikoma pradelsta, todėl VMI naudai nėra mokėtina.

Kadangi nėra mokėtina, tai tos nemokėtinos sumos apimtyje CK 6.9301 straipsnio 1 dalis nėra taikoma. 3.6. Jeigu vis tik teismas spręstų, kad apeliantės veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių, skundžiamu nutarimu jai skirta 1 800,00 Eur bauda yra per griežta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiekė ir nesiekia iÅ¡vengti atsiskaitymų biudžetui, o prieÅ¡ingai – Bendrovės veiklÄ ir atsiskaitymus organizavo taip, kad užtikrintų Bendrovės veiklos tęstinumÄ , iÅ¡saugotų darbo vietas bei atsiskaitytų su biudžetu, kÄ Ä¯rodo ir tai, kad toliau yra mokamos įmokos biudžetui, o ne steigiamos naujos bendrovės. 3.7.

Nurodo, kad Å¡iuo atveju tokiu bÅ«du Å«kio subjekto vadovas, kuris, siekdamas iÅ¡vengti finansinių sunkumų ir iÅ¡laikyti verslÄ , pirmiau atsiskaito su tiekėjais ar kitais kreditoriais nuo kurių tiesiogiai priklauso tolimesnė įmonės veikla ir nevengdamas vėliau sumokėti mokestines prievoles į biudžetÄ , yra baudžiamas neproporcingai didele finansine nuobauda. Toks perdėtas nubaudimas sukelia neigiamus rezultatus tiek įmonei, tiek jos vadovei, nes apeliantė niekaip negalėtų sumokėti net 1 800,00 Eur baudos dėl savo sunkios turtinės / finansinės padėties, kadangi augina mažametį sÅ«nų M.

G., gimusį (duomenys neskelbtini) m., o mėnesinė alga – tik 1 000,75 Eur (į rankas). IÅ¡ Å¡ių gaunamų mėnesinių piniginių lėšų ji turi patenkinti ne tik savo, bet ir savo mažamečio sÅ«naus bÅ«tiniausius poreikius bei susimokėti mokesčius ir turimus finansinius įsipareigojimus. Teismo paskirta 1 800,00 Eur dydžio bauda S. S. bÅ«tų nepakeliama finansinė naÅ¡ta. Mano, kad tokio dydžio baudos skyrimas pirmÄ kartÄ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu pažeistų teisingumo, teisėtumo, sÄ Å¾iningumo principus, bÅ«tų proporcingai neadekvatus padarytam administraciniam nusižengimui.

4. Atsiliepimu į skundÄ VMI atstovė prašė palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. gegužės 18 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir S. S. apeliacinio skundo netenkinti (2 t., b. l. 29–30). Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis iÅ¡vadomis dėl S. S. kaltės, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentais, dar kartÄ patikrinęs administracinio nusižengimo bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas S. S. pagrįstai pripažino padariusiÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , konstatavęs, jog S. S. veika (neveikimas) dėl kreditorės teisių pažeidimo atitinka Å¡io administracinio nusižengimo, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ ; pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimÄ ar pavėluotÄ pateikimÄ teismui; kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimÄ Ä¯statymuose nustatytais atvejais. Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, jos objektyvieji požymiai yra iÅ¡vardyti kaip alternatyvÅ«s, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iÅ¡ straipsnio dispozicijoje iÅ¡vardytų pažeidimų padarymÄ .

8. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nutarimu S. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nubausta už tai, kad padarė vienÄ iÅ¡ Å¡ioje ANK normoje iÅ¡vardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ .

9. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka reglamentuojama CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti Å¡ia eile: pirmÄ ja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo; antrÄ ja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių; trečiÄ ja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtÄ ja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktÄ ja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka.

Ši norma teisės subjektams yra privaloma.

10. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. balandžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybės biudžetui – 196 757,32 Eur. 2022 m. sausio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymo duomenys patvirtina apeliantės žinojimÄ apie turimÄ mokestinę nepriemokÄ (1 t., b. l. 35–37). VMI 2022 m. vasario 28 d. sprendimas neiÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 39–40) ir 2022 m. vasario 25 d. iÅ¡vada dėl praÅ¡ymo atidėti arba iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 42–46) patvirtina nustatytÄ faktÄ , jog Bendrovė nevykdo laiku sudarytos mokestinės paskolos sutarties sÄ lygų.

IÅ¡ VMI pateikto pareiÅ¡kimo bei prie jo pridėtų priedų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad 2021 m. spalio mėn. – 2022 m. sausio mėn. laikotarpiais bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.).

Vadovaujantis Å¡iais duomenimis, apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė, žinodama apie skolÄ valstybei ir jos nelikvidavusi, privalėdama atsiskaityti su VMI, kaip trečios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus ir su paskesnėje eilėje laukiančiais kreditoriais (tiekėjais), t. y. pažeidė Bendrovės kreditorių teises, nes Bendrovė, atsiskaitydama su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, nesilaikė imperatyvaus eiliÅ¡kumo, nustatyto CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje.

Teismo išvada dėl S. S. kaltumo yra pagrįsta išsamiai ištirtais ir tinkamai įvertintais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie skundžiamame nutarime yra aptarti ir nurodyti, todėl atmestini skundo argumentai dėl bylos esmės neatskleidimo ir formalaus jos išnagrinėjimo.

11. Nors ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė S. S. tvirtina, kad įmonė disponavo 287 853,16 Eur suma ir atlikinėjo einamuosius mokėjimus tiek tiekėjams, tiek ir VMI, tačiau esant susidariusiai mokestinei nepriemokai valstybės biudžetui, turėdama galimybę jÄ sumažinti ar netgi eliminuoti, to nepadarė. Apeliantė, sÄ moningai teikdama pirmenybę atsiskaitymams su kitais kreditoriais, neužtikrino CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo, ir tokiu bÅ«du padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ . Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagÄ ir skundžiamÄ nutarimÄ daro iÅ¡vadÄ , kad materialiosios teisės norma – ANK 120 straipsnio 1 dalis – apeliantės padarytam pažeidimui pritaikyta tinkamai.

12. Skundo argumentai, kad nenustatytas Bendrovės lėšų trÅ«kumo faktas, atmestini, kadangi byloje esantys duomenys dėl Bendrovės skolos egzistavimo nepaneigti. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir pati apeliantė, teikdama 2022 m. sausio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymÄ dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba iÅ¡dėstymo. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo motyvais, CK 6.9301 straipsnyje nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiÅ¡kia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiÅ¡kai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai.

Ä®statymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumÄ prieÅ¡ kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukÅ¡tesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetÄ svarbÄ . Taigi CK 6.9301 straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliÅ¡kumÄ , kuris reiÅ¡kia, jog bendrovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi bÅ«ti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse, bet ne lygiagrečiai su jais.

Å iuo atveju apeliantė, turėdama įsiskolinimÄ valstybei, turėjo pirmiausiai atsiskaityti su VMI, o tik po to su vėlesnės eilės kreditoriais.

13. Net jei ir tokiais veiksmais S. S. siekė užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumÄ , tokia aplinkybė atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį neÅ¡alina. Nustatyti objektyvÅ«s duomenys patvirtina apeliantę veikus tyčia – S. S., kaip Bendrovės vadovė, žinodama apie Bendrovės įsiskolinimÄ VMI, turėdama galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemokÄ valstybės biudžetui, jÄ sumažino, bet nelikvidavo, o atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais. Nurodydama 2021 m. vasario 17 d. mokestinės paskolos sutarties sudarymo faktÄ ir tvirtindama jos tinkamÄ vykdymÄ , nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų apie VMI nurodyto įsiskolinimo eliminavimÄ .

IÅ¡ VMI atsiliepimo turinio matyti, jog bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra padidėjęs – VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. birželio 22 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro jau net 235 600,97 Eur. Tokie duomenys patvirtina iÅ¡vadÄ , kad įmonė, turėdama finansinių skolų valstybės biudžetui, eliminavo imperatyviÄ pareigÄ pagal CK 6.9301 straipsnyje numatytÄ tvarkÄ pirmiausiai visiÅ¡kai atsiskaityti su VMI, o tik po skolos likvidavimo, atlikti einamuosius mokėjimus likusiems kreditoriams eiliÅ¡kumo tvarka.

14. Analizuojant bylos medžiagÄ nenustatytas rungtyniÅ¡kumo principo bei įrodinėjimo pareigos pažeidimas, kadangi VMI pateiktas pareiÅ¡kimas dėl bylos iÅ¡kėlimo yra pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, o administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sudarytos visos procesinės galimybės savo pozicijÄ pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais ir paneigti pateikto teismui VMI pareiÅ¡kimo argumentus. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė teikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei priedus, kurie teismo tinkamai iÅ¡tirti ir įvertinti darant galutinę teismo iÅ¡vadÄ nagrinėjamu klausimu.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o tai, kad atliktas bylos medžiagos vertinimas nesutampa su apeliantės vertinimu nesuponuoja skundÄ nagrinėjančiam aukÅ¡tesnės instancijos teismui iÅ¡vados dėl skundžiamo nutarimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, jas įvertino ir padarė teisingas iÅ¡vadas, pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, nepadarant nei teisės aiÅ¡kinimo, nei teisės taikymo klaidų.

Dėl administracinės nuobaudos.

15. Apeliantės vertinimu, jai paskirta administracinė nuobauda per griežta, pažeidžianti teisingumo, teisėtumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

16. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama:

1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų;

2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis;

3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

17. Administracinė nuobauda skiriama pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rÅ«Å¡ys parenkamos iÅ¡ Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rÅ«Å¡ių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

18. Taip pat teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ , negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas) kiekvienÄ savo sprendimÄ privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

19. Tačiau, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra iÅ¡skirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindÄ jos neskirti ar jÄ Å¾ymiai Å¡velninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.).

20. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už padarytÄ kreditorių teisių pažeidimÄ (t. y. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ ), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims taikoma bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

21. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. S. padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas pavojingesnių ANK pažeidimų kategorijai, o pati apeliantė yra bausta administracine tvarka, taip pat ir už iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko administracinio nusižengimo bei kitų administracinių nusižengimų, susijusių su bendrovės vadovui nustatytų pareigų nevykdymÄ , turinti galiojančių nuobaudų, nesant jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertinus apeliantės pastangas mažinti susidariusį įsiskolinimÄ valstybei, jos gaunamas pajamas ir turimus Å¡eiminius bei finansinius įsipareigojimus, už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ S. S. paskyrė mažesnę, tačiau artimÄ sankcijoje nustatytos baudos vidurkiui, administracinę nuobaudÄ â€“ 1 800 Eur baudÄ .

S. S. nurodytos aplinkybės dėl gaunamo darbo užmokesčio (1 000,75 Eur), turimų asmeninių finansinių įsipareigojimų bei pareigos iÅ¡laikyti mažametį vaikÄ vykdymo teismui nesuponavo iÅ¡vados, jog jos praÅ¡omas skirti įspėjimas bÅ«tų pakankama bei proporcinga priemonė padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui bei pobÅ«džiui. Apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ apeliacine tvarka ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės administracinės nuobaudos skyrimui (t. y. administracinio nusižengimo pobÅ«dį, asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatymÄ ), apylinkės teismo iÅ¡vadai dėl apeliantei paskirtos baudos ir jos dydžio pritaria.

Teismo paskirta administracinė nuobauda (jos dydis) yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui, paskirta nepažeidžiant teisėtumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, vadovaujantis įstatymu. Apeliantės skunde nurodytos aplinkybės, sietinos su paskirtos baudos Å¡velninimu nėra iÅ¡skirtinės, kad bÅ«tų pagrindas spręsti dėl paskirtos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

22. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl S. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu, n u t a r i a : palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. gegužės 18 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir S. S. apeliacinio skundo netenkinti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas Vaidas Vasiliauskas