d11fed59-2798-4267-b2fa-71dc8ecf2d8f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-7923-331/2016                                                                              Proceso Nr. 3-61-3-02495-2016-2                                                    Procesinio sprendimo kategorija 1.6.4.2, 1.6.8, 3.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Mindaugui Lukui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A.

G. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (11.1)I-2990 atsisakė atnaujinti terminÄ skundui paduoti ir pareiÅ¡kėjos skundÄ atsisakė priimti (b. l. 13-14).PareiÅ¡kėja teismui pateikė skundÄ (b. l. 1-4) ir praÅ¡o:panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 19 d. sprendimÄ Nr. (11.)I-2990;įpareigoti nustatyta tvarka iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2015 m. kovo 26 d. skundÄ .

PaaiÅ¡kino, kad paskirtoji motinystės valstybinio socialinio draudimo iÅ¡moka sumažinta 2010 m. sausio ir 2010 m. liepos mėn. priimtais sprendimais, kurie buvo paremti Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatomis, kurios antikonstitucinėmis pripažintos tik daugiau kaip 3 metai nuo jų taikymo pradžios. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. nustatyto termino taikymas, net jeigu jis ir galėtų bÅ«ti taikomas, Å¡ioje situacijoje kaip tik ir reikÅ¡tų tik formaliÄ galimybę ginti pažiestas teises.

Tokio pobÅ«džio situacijoms pati valstybė jokio konkretaus pažeistų teisių gynimo termino apskritai nėra nustačiusi, todėl Fondo valdybos atsisakymas nagrinėti skundÄ yra niekuo nepagrįstas. Asmenų elgesį kaip galimÄ piktnaudžiavimÄ , sÄ Å¾iningumÄ ar nesÄ Å¾iningumÄ pirmiausia reikėtų vertinti pačios asmenų teises pažeidusios valstybės bei jos institucijų elgesį susiklosčiusioje situacijoje (pvz., asmenų supažindinimÄ su sprendimais, kuriais pažeidžiamos jų teisės, informavimo apie konstatuotÄ pažeidimÄ , aiÅ¡kios pažeistų teisių gynimo tvarkos nustatymÄ ir kt.), ko iÅ¡ valdžios institucijų reikalautų konstituciniai atsakingo valdymo, teisinės valstybės ir tarnavimo žmonėms principai.

NeapibrėžtumÄ teisiniuose santykiuose, visÄ atsakomybę iÅ¡ esmės perkeldamos teismams, Å¡iuo atveju kaip tik ir sukuria atitinkamos leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijos (antikonstituciniais teisės aktais, įstatymų nevykdymu neįteikiant atitinkamų administracinių sprendimų dėl paskirtų iÅ¡mokų sumažinimo, nenustatant aiÅ¡kios ir tinkamos pažeistų teisių gynimo tvarkos ir pan.). Atsižvelgiant į su motinystės (tėvystės) valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokomis susiklosčiusios teisinės ir (neiÅ¡vengiamai) politinės situacijos pobÅ«dį, jos painumÄ , valstybės bei jos institucijų elgesį, taip pat ir kitų asmenų grupių, nukentėjusių dėl antikonstituciniais pripažintų valstybės sprendimų (valstybės politikų, pareigÅ«nų, tarnautojų ir ypač kitų valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų (t. y. senatvės pensijų) gavėjų) atžvilgiu, nėra ir nepateikiama jokių argumentų, pareiÅ¡kėjos kreipimÄ si laikyti nesÄ Å¾iningumu ar piktnaudžiavimu. 2010 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. 8.54-638 bei 2010 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. 8.54-1923 dėl paskirtos motinystės (tėvystės) valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokos sumažinimo pareiÅ¡kėjai taip ir nebuvo įteikti (net ir po to, kai atitinkamÄ motinystės valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų sumažinimÄ Konstitucinis Teismas pripažino pažeidžiančiu KonstitucijÄ ir atsirado ir juridinis pagrindas asmenims ginti pažeistas teises).

Tai akivaizdus pačios Fondo valdybos padarytas pažeidimas, kuris Å¡iÄ situacijÄ sukÅ«rė, neabejotinai apsunkino teisę ginti savo teises, padarė didelės žalos.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas prašė skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.Atsakovė VSDFV su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti. Atsiliepime (b. l. 35-38) paaiÅ¡kino, kad Fondo valdyba 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (11.1) I-2990 nepripažino pareiÅ¡kėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbiomis, iÅ¡skirtinėmis, nuo pareiÅ¡kėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti, ir, vadovaudamasi IÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d.

įsakymu Nr. V-131 „Dėl iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 31 punktu, atsisakė atnaujinti terminÄ ir nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2015 m. kovo 26 d. skundÄ . Å iame sprendime yra iÅ¡samiai ir motyvuotai paaiÅ¡kinta, dėl kokių priežasčių ir kokiu pagrindu pareiÅ¡kėjos skundas nebus nagrinėjamas. PareiÅ¡kėja skunde teismui nenurodė nei vieno motyvo, kuris galėtų bÅ«ti teisinis pagrindas panaikinti skundžiamÄ Fondo valdybos sprendimÄ .

PareiÅ¡kėjos teiginiai ir samprotavimai dėl termino skundui paduoti nepagrįsto taikymo, neteisingo skaičiavimo ir pan. yra nenagrinėtini ir atmestini kaip nepagrįsti, be to, Å¡ios bylos nagrinėjimui neturi reikÅ¡mės, nes termino praleidimo faktas buvo patvirtintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimu.Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti. Atsiliepime (b. l. 47-51) paaiÅ¡kino, kad Fondo valdybos Kauno skyriaus 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 8.54-638 pareiÅ¡kėjai sumažinta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa buvo iÅ¡mokėta pirmÄ kartÄ 2010 m. vasario 12 d., o Fondo valdybos Kauno skyriaus 2010 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 8.54-1923 pareiÅ¡kėjai sumažinta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa buvo iÅ¡mokėta pirmÄ kartÄ 2010-08-16 (Fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. pažyma apie asmeniui iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas Nr. KA_PZ2-967).

PareiÅ¡kėjai motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa buvo perskaičiuojama remiantis Laikinuoju įstatymu, todėl Fondo valdybos Kauno skyrius neturėjo pareigos informuoti pareiÅ¡kėjos dėl perskaičiuotos paÅ¡alpos mokėjimo. PareiÅ¡kėja tik 2015 m. kovo 26 d. skundu kreipėsi į Fondo valdybÄ , t. y. praėjus 5 metams nuo sprendimų priėmimo ir netgi praėjus 2 metams po Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo. PareiÅ¡kėja turėjo pakankamÄ laiko tarpÄ kreiptis į Fondo valdybÄ dėl Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimų, kuriais jai buvo perskaičiuota motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama atsakinga, atidi ir rÅ«pestinga pilietė, net ir tariamai sužinojusi apie savo teisių pažeidimÄ po Konstitucinio Teismo nutarimo, nebuvo aktyvi, gindama savo pažeistas teises, ir laiku, per protingÄ terminÄ , nesikreipė į iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijÄ .PareiÅ¡kėja, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 77 str., b. l. 56-58).

S k u n d a s n e t e n k i n a m a s. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. (11.1)I-2990 „Dėl teismo sprendimo vykdymo ir atsisakymo nagrinėti 2015 m. kovo 26 d. skundÄ â€œ, kuriuo pareiÅ¡kėjos 2015 m. kovo 26 d. skundas dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos nepriemokos grÄ Å¾inimo nenagrinėtas dėl to, kad praleistas skundo padavimo terminas, teisėtumo ir pagrįstumo.Nustatyta, kad VSDFV 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu neatnaujino pareiÅ¡kėjai terminÄ skundui paduoti, 2015 m. kovo 26 d. skundÄ paliko nenagrinėtu (b. l. 5).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu panaikino VSDFV 2015 m. gegužės 8 d. sprendimÄ , įpareigojo atsakovÄ pateikti pareiÅ¡kėjai duomenis apie 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. spalio 16 d. neiÅ¡mokėtÄ motinystės (tėvystės) valstybinio socialinio draudimo paÅ¡alpos dalį, likusiÄ skundo dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų mokėti sumažinto dydžio paÅ¡alpas, kurie nebuvo siunčiami suinteresuotiems asmenims, apskundimo termino apskaičiavimo, laikoma, kad asmuo apie jo teises galimai pažeidžiančius veiksmus sužinojo gavęs pirmÄ sumažinto dydžio iÅ¡mokÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ ir skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiÅ¡kėjai motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos buvo mokamos sekantį mėnesį. PareiÅ¡kėjos gaunama PaÅ¡alpa buvo mažinama VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 8.54-638 bei VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 8.54-1923, todėl vėliausiai apie Å¡iais pagrindais sumažintas paÅ¡alpas pareiÅ¡kėja turėjo sužinoti jas gavusi, t. y. atitinkamai 2010 m. vasario mėn. ir 2010 m. rugpjūčio mėn. Pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus spaudÄ ant 2015 m. kovo 26 d. skundo, pareiÅ¡kėja į VSDFV kreipėsi tik 2015 m. kovo 27 d. (b. l. 16), todėl laikytina, kad ji yra akivaizdžiai praleidusi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 20 dienų skundo padavimo terminÄ (Administracinė byla Nr. I-3342-643-2016).VSDFV, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimÄ , 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu nepripažino pareiÅ¡kėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbiomis, iÅ¡skirtinėmis, nuo pareiÅ¡kėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti, ir, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, atsisakė atnaujinti terminÄ ir nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2015 m. kovo 26 d. skundÄ dėl VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 8.54-638 bei 2010 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 8.54-1923.

Sprendime iÅ¡samiai, motyvuotai paaiÅ¡kinta, dėl kokių priežasčių ir kokiu pagrindu pareiÅ¡kėjos skundas nebus nagrinėjamas (b. l. 13-14).PareiÅ¡kėja, nesutikdama su ginčijamu sprendimu, teigia, kad: VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. 8.54-638 bei 2010 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. 8.54-1923 dėl paskirtos motinystės (tėvystės) valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokos sumažinimo jai nebuvo įteikti; Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis buvo VSDFV Kauno skyriaus sprendimai dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos sumažinimo buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai tik Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimu, praėjus daugiau nei 3 metams nuo jų taikymo pradžios, todėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDÄ®) 37 straipsnio 2 dalyje nustatyto 20 dienų termino taikymas ginčuose dėl taikant antikonstitucines nuostatas sumažintų motinystės (tėvystės) valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų nėra galimas, praktiÅ¡kai ir protingai įmanomas; valstybė, priėmusi Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ ir taip pažeisdama dalies piliečių teises ir teisėtus interesu, nesiima jokių priemonių atkurti pažeistas asmenų teises, kad VSDÄ® nustatyto 20 darbo dienų termino taikymas yra teisiÅ¡kai neįmanomas, nelogiÅ¡kas, neprotingas, neteisingas, pažeidžiantis asmenų lygybės bei teisinės valstybės principus.31Atsakovė VSDFV su pareiÅ¡kėjos teiginiais nesutinka, nes svarbiomis termino praleidimo priežastimis, dėl kurių gali bÅ«ti atnaujinamas praleistas terminas, laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui laiku kreiptis į teismÄ dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo.

PareiÅ¡kėja, kreipdamasi į Fondo valdybÄ praėjus 5 metams po skundžiamų Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimų priėmimo, nenurodė jokių individualių, skundo padavimo termino praleidimÄ pateisinančių aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jai laiku pateikti skundÄ .32Teismas pažymi, kad pagal VSDÄ® 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , apibrėžiantį terminÄ paduoti skundÄ VSDFV, kaip privalomai iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, Å¡io termino pradžios momentas sietinas inter alia su diena, kuriÄ suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimÄ (neatlikimÄ ).3Pagal IÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d.

     įsakymu Nr. V-131 „Dėl iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, 6 punktÄ , skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimÄ (neatlikimÄ ) ar sprendimo priėmimÄ . Pagal Taisyklių 20 punktÄ , tuo atveju, jeigu yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiÅ¡kėjas, kartu praÅ¡ant iki nustatyto termino pateikti paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindÄ terminui atnaujinti.

Jeigu pareiÅ¡kėjas iki nustatyto termino pateikia praÅ¡omus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, Fondo valdybos direktorius ar jo pavaduotojas sprendžia termino atnaujinimo klausimÄ . Pagal Taisyklių 31 punktÄ , jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytÄ skundo padavimo terminÄ ir pareiÅ¡kėjas per Fondo valdybos nurodytÄ terminÄ nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindÄ terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog pareiÅ¡kėja apie jai mokamas sumažintas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas turėjo sužinoti Å¡ias paÅ¡alpas jai iÅ¡mokėjus, atitinkamai – 2010 m. vasario mėn. ir 2010 m. rugpjūčio mėn., gavusi pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas (pagal Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų 44 punktÄ , motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa mokama už praėjusį mėnesį).

Taigi, pareiÅ¡kėja su skundu kreipėsi į VSDFV iÅ¡ esmės dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimų, kuriais jai, taikant Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, buvo perskaičiuota motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad asmenys, siekdami apginti savo galbÅ«t pažeistas teises bei teisėtus interesus socialinio aprÅ«pinimo srityje, privalo tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismÄ , kuri neatsiejamai susijusi su ginčų inicijavimo tvarka bei terminais.

PareiÅ¡kėjai motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, todėl VSDFV Kauno skyrius neturėjo pareigos informuoti pareiÅ¡kėjos dėl perskaičiuotos paÅ¡alpos mokėjimo. 35Taisyklių 20 punktas nustato, jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiÅ¡kėjas, kartu praÅ¡ant iki nustatyto termino pateikti paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindÄ terminui atnaujinti.

VSDFV 2016 m. kovo 24 d. raÅ¡tu paprašė pareiÅ¡kėjos pateikti paaiÅ¡kinimus dėl termino praleidimo (b. l. 37). PareiÅ¡kėja 2016 m. balandžio 21 d. raÅ¡tu pateikė paaiÅ¡kinimus VSDFV, teigė, kad nebuvo gavusi Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimų dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos sumažinimo (2010 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 8.54-638 ir 2010 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 8.54-1923), nebuvo supažindinta su jų apskundimo tvarka; kad iÅ¡ pinigų sumų, įskaitomų į jos banko sÄ skaitÄ , ji negalėjo identifikuoti mokėtos paÅ¡alpos sumažinimo; kad iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo priėmimo pareiÅ¡kėja negalėjo tinkamai įvertinti ir suvokti, kad jos teisės laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 27 d. iki 2011 m. spalio 16 d. buvo pažeidžiamos; kad minėtas Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimas buvo priimtas praėjus daugiau nei 2 metams ir 4 mėnesiams nuo tada, kai pareiÅ¡kėjai motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa buvo baigta mokėti, todėl, pareiÅ¡kėjos nuomone, 20 darbo dienų terminas skundui paduoti jos atžvilgiu neturėtų bÅ«ti taikomas, nes tai pažeistų teisingumo, protingumo, asmenų lygybės įstatymui ir teisinės valstybės principus (b. l. 41-42).

Tačiau VSDFV ginčijamu sprendimu, įvertinusi visas pateiktas aplinkybes, nepripažino pareiÅ¡kėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbiomis, iÅ¡skirtinėmis, nuo pareiÅ¡kėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti, ir, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, atsisakė atnaujinti terminÄ ir nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2015 m. kovo 26 d. skundÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad Ä®statymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. IÅ¡mokėjimo diena yra ta reikÅ¡minga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo bÅ«damas rÅ«pestingas, sÄ Å¾iningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbÅ«t pažeistas teises bei interesus.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad asmenys, siekdami apginti savo galbÅ«t pažeistas teises bei teisėtus interesus socialinio aprÅ«pinimo srityje, privalo tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismÄ , kuri yra neatsiejamai susijusi su ginčų inicijavimo tvarka bei terminais. Tuo tarpu, pareiÅ¡kėja tik 2015 m. kovo 26 d. skundu kreipėsi į Fondo valdybÄ , t. y. praėjus 5 metams nuo sprendimų priėmimo ir netgi praėjus 2 metams po Konstitucinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo.

Teismas laiko, kad pareiÅ¡kėja turėjo pakankami laiko (5 metai) kreiptis į VSDFV Kauno skyrių dėl sprendimų, kuriais jai buvo perskaičiuota motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa, tačiau pareiÅ¡kėja po Konstitucinio Teismo nutarimo, nebuvo aktyvi, gindama savo pažeistas teises, laiku, per protingÄ terminÄ nesikreipė į VSDFV kaip iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijÄ dėl pažeistų teisių gynimo, nors kiekvienas asmuo, bÅ«damas atsakingas, atidus, rÅ«pestingas, tariamai sužinojęs apie savo teisių pažeidimÄ galėjo savo pažeistas teises ginti.

Teismų praktikoje akcentuojama, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012). Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendime konstatavo, kad „PareiÅ¡kėjos gaunama PaÅ¡alpa buvo mažinama VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 8.54-638 bei VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 8.54-1923, todėl vėliausiai apie Å¡iais pagrindais sumažintas paÅ¡alpas pareiÅ¡kėja turėjo sužinoti jas gavusi, t. y. atitinkamai 2010 m. vasario mėn. ir 2010 m. rugpjūčio mėn. <...> pareiÅ¡kėja į VSDFV kreipėsi tik 2015 m. kovo 27 d. (b. l. 16), todėl laikytina, kad ji yra akivaizdžiai praleidusi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 20 dienų skundo padavimo terminÄ â€œ.

Vadinasi, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3342-643-2016 jau buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėja yra akivaizdžiai praleidusi VSDÄ® 37 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 20 dienų skundo padavimo terminÄ .Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad VSDFV įvykdė Taisyklių 20 punkte nustatytus įpareigojimus (paaiÅ¡kėjus, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuoti pareiÅ¡kėjÄ , kartu praÅ¡ant iki nustatyto termino pateikti paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindÄ terminui atnaujinti ir tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjas iki nustatyto termino pateikia praÅ¡omus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, skundÄ nagrinėjančiam valstybės tarnautojui informuoti apie tai VSDFV direktorių ar jo pavaduotojÄ , kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimÄ ), teisingai taikė Taisyklių 31 punktÄ ir jame numatytas pasekmes (jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytÄ skundo padavimo terminÄ ir pareiÅ¡kėjas per VSDFV nurodytÄ terminÄ nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindÄ terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas), tinkamai atliko Å¡iÄ Â administracinę procedÅ«rÄ , kurios metu nebuvo apribota pareiÅ¡kėjos teisė ginti savo galimai pažeistas teises pateikiant paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, patvirtinančias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ atnaujinti terminÄ dėl skundo, kai buvo sumažintos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos.

Teismas sutinka su VSDFV vertinimu, kad pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti terminÄ skundui paduoti, nes pareiÅ¡kėja VSDFV nepateikė apskritai jokių individualių, skundo padavimo termino praleidimÄ pateisinančių aplinkybių terminui atnaujinti. Pagal teisės aktus, teisė spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra suteikta VSDFV direktoriui arba direktoriaus pavaduotojui (Taisyklių 31 punktas). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, dėl kurių gali bÅ«ti atnaujinamas praleistas terminas, laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui laiku kreiptis į teismÄ dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo.

PareiÅ¡kėja, kreipdamasi į VSDFV praėjus 5 metams po skundžiamų VSDFV Kauno skyriaus sprendimų priėmimo, nei VSDFV, nei teismui apskritai nenurodė jokių individualių, skundo padavimo termino praleidimÄ pateisinančių aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jai laiku kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo. Pažymėtina, kad asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ , taikomi rÅ«pestingumo, sÄ Å¾iningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (LVAT administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ terminÄ paduotas per protingÄ laiko tarpÄ nuo aplinkybių, kurios sukliudė pareiÅ¡kėjai laiku ir tinkamai jį paduoti, iÅ¡nykimo. PareiÅ¡kėjos delsimas ir reikalavimas nagrinėti skundÄ nepaisant jokių skundo padavimo terminų, neatitinka ne tik rÅ«pestingumo, atidumo ir operatyvumo standartų, bet ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principų. Todėl VSDFV 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. (11.)I-2990 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais.Teismui konstatavus, kad VSDFV 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. (11.)I-2990 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti VSDFV iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2015 m. kovo 26 d. skundÄ iÅ¡ naujo.Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, LVAT suformuotÄ praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad VSDFV tinkamai aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, teismų praktikos kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kuris paliekamas nepakeistas, o pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas.Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v.

Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: 9pareiÅ¡kėjos A. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .1Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

 Teisėjai                                                                Mefodija Povilaitienė                                                                              Henrikas Sadauskas                                                                                                             Liudmila Zaborovska