d11c8bf1-2161-41bf-96df-e6b65445e2ad · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1-53-917/2015Proceso Nr. 23-1-00527-14-8Procesinio sprendimo kategorija :1.1.4.5.; 1.2.4.1.; 1.2.14.3.1.; 1.1.7.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 2.1.7.; 2.1.10.; 2.1.15.; 2.3.2.; 2.3.4.; 2.3.6.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.5.2. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 6 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, nukentėjusiajam N. S. (J.) ir jo atstovui advokato padėjėjui Virginijui Kaminskui, kaltinamajam T.

A. ir jo gynėjai advokatei RÅ«tai Survilienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. A. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡silavinimas – vidurinis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 180 str. 1 d., 135 str. 1 d. padarymu. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : T.

A. sunkiai sutrikdė sveikatÄ Å¾mogui ir panaudodamas fizinį skurtÄ pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2014 m. birželio 19 d. apie 3.20 val. (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ , tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui tyčia suduodant vienÄ smÅ«gį į galvÄ nukentėjusiajam N. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, panaÅ¡iu į lazdÄ , nuo ko nukentėjusysis prarado sÄ monę ir nukrito ant žemės, taip padarydami jam odos nubrozdinimus deÅ¡iniajame klube, kryžmens deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡iniajame sėdmenyje, kaklo nubrozdinimus deÅ¡inėje pusėje, odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniajame momenyje, deÅ¡iniųjų momenkaulio, smilkinkaulio, skruostikaulio lanko, deÅ¡iniojo pleiÅ¡takaulio didžiojo sparno lūžius, kairės smilkininės skilties sumuÅ¡imÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo deÅ¡inėje smilkininėje skiltyje, deÅ¡inėje bÅ«gninėje ertmėje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, potrauminiu kurtumu, t. y. padarant sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du atimdamas galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, iÅ¡ nukentėjusiojo N. S. bendrais veiksmais pagrobė 15 litų, rankinį laikrodį 105 litų vertės, sidabrinę apyrankę-grandinėlę 70 litų vertės, piniginę 20 litų vertės, ,,Nike‘‘ sportinius batelius 300 litų vertės, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ,,Nokia‘‘ IMEI Nr. 355503018925280 30 litų vertės, telefonÄ ,,Samsung GT-S5690 W-Cover‘‘ IMEI Nr. 358398047159640 100 litų vertės, atminties kortelę SD SCAN DISC 89B 100 litų vertės, taip bendrais veiksmais užvaldė N. S. turtÄ , padarydamas nukentėjusiajam 827 litų (239,52 eurų) turtinę žalÄ ir sunkiai sutrikdė N. S. sveikatÄ .Å iais veiksmais T.

A. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d., 135 str. 1 d.Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. A. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nieko apie įvykį nežino ir su šiuo įvykiu nėra susijęs. Įvykio metu toje vietoje nebuvo ir nukentėjusįjį žino tik iš teisminio proceso. Įvykio metu buvo pas tėvus, adresu: (duomenys neskelbtini), sirgo. Tuomet dirbo statybose. Tyrimo metu nurodė, kad sirgo, ir sakė, kad neatsimena, kur buvo, bet vėliau su tėvais pakalbėjo, ir išsiaiškino, kur buvo.

Dirbo pilnÄ darbo dienÄ ir kartais dar ilgiau. Dirbo važiuojant link Garliavos, Kauno rajone, įmonės pavadinimo neatsimena, ten apÅ¡ildė namÄ . Jis ir birželio 18 d. dirbo, bet blogai jautėsi, buvo namie, kad galėtų eiti į darbÄ kitÄ dienÄ . Dirbo su R. V., E. P., kuris gyvena netoli jo, o R. persikraustė į didesnį butÄ , o E.Å¡alia gyvena, tik namo neatsimena numerio. Jų telefonų numerius atsimenu ir nurodo. Dirbo nelegaliai, darbdavio neturi nei telefono numerio, nei pavardės nežino.

Pas gydytoja nesikreipė, nes tiek nesirgo, tik perÅ¡alimas buvo. Ä®vykio dienÄ vis tiek ėjo į darbÄ . Jis atkrito su narkotikais, o kuomet jį sulaikę vedė policijos pareigÅ«nai, tai nukentėjęs neva tai atpažino. Nukentėjęs matė, kad nieko nesuras, todėl pasakė ant kaltinamojo, kad jį užpuolė. Tuo metu pareigÅ«nai jį vedė į maÅ¡inÄ , nes galvojo, kad pas jį ras narkotikų. Policijos pareigÅ«nai jį sulaikė tuomet, kai pasiėmė narkotikų ir ėjo vartoti juos prie buvusių Keturių komunarų, VI forte, ten dabar naujas pastatas universiteto.

Pirko amfetamino ir ėjo pavartoti į apleistÄ parkelį, o ten ir susekė policija, jis jau narkotikus buvo suvartojęs, todėl pas jį nieko nerado. Jį pareigÅ«nai vedė link PC „Molas“. Kai jį vedė nepastebėjo, kad kažkas prieitų. Buvo pareigÅ«nas su Å¡uniu, pareigÅ«no niekas neužkalbino. Nukentėjusiojo nematė tuo metu, buvo apsvaigęs nuo narkotikų, o kad nukentėjęs jį atpažino, tai pasakė tik nuovadoje. Jį sulaikytÄ vežė į Dainavos PK, į narkologinį, vėliau vėl į Dainavos PK, paskui į Panemunės nuovadÄ .

Buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimÄ - 10 Lt administracine bauda. Nežino, kokie pareigÅ«nai sulaikė. Liepos 19 d. jį nukentėjęs atpažino Panemunės PK. Apie šį plėšimÄ nieko nežinojo iki sulaikymo. Kai nurodoma įvykdyto plėšimo data, tai tuo laikotarpiu nevartojo narkotikų, tik vėliau atkrito, gydėsi reabilitacijos ligoninėje ir tÄ laikÄ nevartojo. Grįžo 2012 m. iÅ¡ reabilitacijos ir pavartojo liepos mėnesį. Vartojo alkoholį, todėl pabandė ir narkotikų, alkoholį vartojo savaitgaliais ir po darbo alaus iÅ¡gerdavo.

BÅ«davo, kad ir su anksčiau nurodytais asmenimis iÅ¡gerdavo, ir su draugėmis. Jo draugų ratas narkotikų nevartoja, apie tai, kad vartoja narkotikus, tėvai sužinojo. Jis dirbo visÄ laikÄ , todėl turėjo už kÄ nusipirkti narkotikų. 2013-06-26 buvo iÅ¡vykęs į užsienį ir ten buvo pusę metų, grįžo prieÅ¡ Å¡ventes 2013 m. Narkotikus vartojo panaÅ¡iai, kaip ir alkoholį, prie progos. IlgÄ laikÄ nevartojo narkotikų, vėliau užeidavo poreikis, kas 4 mėn. buvo taip. MuÅ¡tynėse nėra dalyvavęs, Anglijoje buvo susimušęs, bet jokių baudžiamųjų bylų neturi ir nėra teistas.

Nors kaltinamasis T. A. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais.Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis N. S. (J.) parodė, kad tuo metu dirbo kapinių priežiūroje, o vakare iki nakties padėjo bendradarbei E.Tai buvo prieš pat įvykį. Jis užsibuvo su bendradarbe, jau vėlai ėjo iš jos namo link Šančių. Ėjo tuščiomis gatvėmis, kai iš kažkur išdygo kaltinamasis su draugu, jie paprašė cigaretės, šis davė cigaretę ir nuėjo.

Jie pasivijo sakydami, duok, tuomet dar ir smÅ«gį į galvÄ pajuto. Vienas iÅ¡ užpuolikų buvo Å¡viesus, o kitas buvo kaltinamasis, abu su Å¡lepetėmis. Tyrimo metu viskÄ nurodė detaliai, nes tuo metu viskÄ geriau atsiminė, dabar teisme jaudinasi.Vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., teismas posėdžio metu balsu perskaitė nukentėjusiojo N. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2014-06-18 dienÄ buvo svečiuose pas savo bendradarbę E., kuri gyvena prie (duomenys neskelbtini) Kaune, tikslaus adreso nežino, nei jos pavardės. 2014-06-19 apie 2-3 val. išėjo iÅ¡ bendradarbės link namų, t. y.

Virvių gatvę. Ėjo pro BarÅ¡ausko gatvę, tada AÅ¡menos gatve. Ar tuo metu buvo vartojęs alkoholio, neatsimena. Apie 03.20 val. einant link Verkių gatvės jį iÅ¡ nugaros pasivijo du nepažįstami jaunuoliai apie 16 metų amžiaus apie 1,65 m. Å«gio vienas gelsvų plaukų, iÅ¡blyÅ¡kusiu veidu, smulkaus kÅ«no sudėjimo, vilkėjo mėlynÄ bliuzonÄ bei juodos spalvos sportines kelnes, avėjo Å¡lepetes. Antras jaunuolis juodų plaukų, lieso kÅ«no sudėjimo, apsirengęs sportinį kostiumÄ užsegamÄ užtrauktuku, avėjo galimai juodos spalvos kelnes, avėjo Å¡lepetėmis.

Å iuos jaunuolius atpažinti galėtų. Å ie jaunuoliai pareikalavo cigaretės užsirÅ«kyti, o davus jiems cigarečių Å¡ie papildomai pareikalavo dar. Traukiant cigarečių pakelį iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės, pajuto smÅ«gį į galvÄ . SmÅ«giuota buvo kažkokiu daiktu apie 30 cm ilgio. Koks tai buvo daiktas apibÅ«dinti negali, nes neįsidėmėjo, tik pastebėjo, kad tas daiktas buvo pailgas. SmÅ«gį trenkė Å¡viesių plaukų jaunuolis. Po suduoto smÅ«gio į galvÄ , parkrito ir neteko sÄ monės. Tai įvykio ties (duomenys neskelbtini) namu, Kaune, prie visuomeninės transporto stotelės. AtsipeikėjÄ s ir atsistojęs pasigedo sidabrinės grandinėlės- apyrankės 70 litų vertės, rankinio laikrodžio 105 litų vertės. Laikrodis juodos spalvos, rodyklės raudonos spalvos, laikrodžio gamintojo nežino.

Dar pasigedo medžiaginės, juodos spalvos piniginės, nešiojamos ant kaklo 20 litų vertės. Šioje piniginėje dar buvo jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, socialinio draudimo pažymėjimas bei 12 litų, prekybos centrų nuolaidų kortelės ir vizitinės kortelės. Dar pasigedo 45-46 dydžio ,,Nike‘‘ sportinių batelių, juodos spalvos su šviesiai pilkais gamintojo ženklais 300 litų vertės bei dviejų mobiliojo ryšio telefonų. Pirmasis telefonas ,,Nokia‘‘, modelio neatsimena, jame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), korpusas tamsiai raudonos spalvos, atlenkiamas.

Å io telefono vertė 30 litų. Antras telefonas ,,Samsung‘‘, kurio modelis GT –S5690 X – COVER, rudos spalvos korpusu su įtrÅ«kusiu telefono stiklu, kurio vertės 100 litų. Å iame telefone buvo atminties kortelė SD SCAN DISC 89B, kurios vertė 100 litų, telefone buvo SIM kortelė (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rėjęs striukę pastebėjo, kad jį perplėšta nugaros pusėje, jos vertės 90 litų. Po užpuolimo, kai atgavo sÄ monę, pats nuėjo namo, tada sutuoktinė D.

J. pastebėjo, kad prastai jaučiasi ir nuvežė jį į Kauno klinikas. Ji pranešė policijai apie įvykį. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į LSMUL Kauno klinikas, kur buvo konstatuotas galvos kaulo skilimas. Dėl įvykio patyrė 827 litų materialinės žalos. Civilinį ieškinį reikš dėl turtinės ir moralinės žalos teisme. (1 t., b. l. 24-27). Papildomai apklaustas nukentėjusysis N. S. parodė, kad 2014-07-19 apie 20 val. kartu su sutuoktine D. J. ėjo apsipirkti į PC Molas.

Pasistatęs savo automobilį automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, visiÅ¡kai atsitiktinai pastebėjo policijos pareigÅ«nus, kurie vedė sulaikytÄ jaunuolį. Atidžiai apžiÅ«rėjęs jaunuolį atpažino jį kaip užpuolikÄ , kuris 2014-06-19 apie 3 val. jį apiplėšė kartu su kitu jaunuoliu. Tai yra jo nurodytas tamsus jaunuolis, jį atpažino iÅ¡ kÅ«no sudėjimo, veido bruožų, yra tikras, kad tai tas pats jaunuolis. ( 1 t.,b. l. 26). Teisiamojo posėdžio metu N. S. Å¡iuos parodymus patvirtino pilna apimtimi.

Papildomai paaiÅ¡kino, jog pirmas trenkė Å¡viesių plaukų jaunuolis, o kaltinamajam T. A. jis tuo metu traukė duoti cigaretę. Ä®vykio metu cigaretę davė bÅ«tent A., o antro vaikino tuo metu nematė. Ä®vykio metu apskritai pirmÄ kartÄ matė abu vaikinus. Kai jie antrÄ kartÄ paprašė cigarečių, tai antrÄ kartÄ matė savo akiratyje tik kaltinamÄ jį, o smÅ«gis buvo suduotas Å¡viesaus vaikino. PareigÅ«nų automobilis stovėjo PC „Molas“ aikÅ¡telėje. Kai kaltinamÄ jį pamatė, pasakė tai žmonai, kuri buvo kartu, abu važiavo iÅ¡ paskos policijos automobiliui.

KaltinamÄ jį pareigÅ«nai nusivežė į Dainavos PK, žmona paskambino tyrėjai į Å ančių nuovadÄ ir pasakė, kad asmuo Å¡iuo metu yra Dainavos PK nežino kodėl kaltinamasis neigia kaltę, bet jo neapkalba, gal mėgina iÅ¡sisukti. Kai A.davė cigaretę, tai labai gerai įsidėmėjo jį, matė akis į akį jį, persimetė keliomis nereikÅ¡mingomis frazėmis. Buvo naktis, bet jau Å¡vito, vasaros metas, buvo pakankamai Å¡viesu, kad atpažintų asmenį. Kad tie abu užpuolikai bÅ«tų apsvaigę nepastebėjo.

SmÅ«gis buvo suduotas kietu daiktu. Buvau užpultas prie namo, ten ir atsikėlė. Užpultas buvo prie Å¡aligatvio, jis ten kiekvienÄ dienÄ nevaikÅ¡to, tik tuomet ėjo. PareigÅ«nams jis parodė, kur buvo užpultas. Jaunuoliai užpuolimo metu buvo du. Draugė D. J. sužinojo viskÄ tiesiai iÅ¡ manęs. Nežino, kodėl ji pranešė, kad užpuolė trys asmenys. TÄ dienÄ buvo Å¡ilta, neatsimena, ar lijo lietus, gal nelijo, bet neatsimins. Ä®vykio vietoje gatvės apÅ¡vietimas veikė. Apie 18 val. pradėjo atlikti darbus pas draugę, namo ėjo apie 3 val. nakties, neatsimena, ar vartojau alkoholį, o jeigu vartojo, tai nedaug, nes turėjo eiti į darbÄ ryte.

Tyrimo metu sakė, kad vartojo alkoholį, iÅ¡gėrė dviese, ta draugė galės patvirtinti. Gėrė nuo 20 iki 21 val., o iki 3 nakties, klijavo pas jÄ bute tapetus ir dėjo plyteles. Gydimosi įstaigoje nenustatinėjo jo blaivumo, bet sako, kad sklido kvapas. Dirbo kapinių priežiÅ«roje, ten dirbau pora dienų iki įvykio. BÅ«tų turėjęs eiti į darbÄ . Kai pasveiko, nėjo į darbÄ , nes buvo pasirašęs terminuotÄ darbo sutartį. Iki įvykio dirbo pusę metų kitame darbe. IÅ¡ PC „Molas“ išėjo iÅ¡ Å¡oninio išėjimo iÅ¡ „Eko taÅ¡ko“ pusės, o kaltinamÄ jį pareigÅ«nai vedė prieÅ¡ais.

Atstumas tarp pareigÅ«nų ir jo buvo gal 10 metrų. IÅ¡ karto nepriėjo prie pareigÅ«nų, nusprendė važiuoti iÅ¡ paskos jiems. Atpažino kaltinamÄ jį iÅ¡ karto, kai pamatė. Tyrimo metu pasakė, kad jie priėjo iÅ¡ paskos - pasivijo. Å iuo metu negali dirbti ir nedirba. Nuo 2014-07-19 nedirba, vaikščiojo pas gydytojus, jam buvo iÅ¡raÅ¡omi vaistai ir dabar juos vartoja nuo epilepsijos, kad ji neatsirastų. 2014 metų antrÄ pusmetį gydėsi tik tai, kas susiję su sužalojimu. Išėjo 20 dienÄ iÅ¡ ligoninės, nes buvo žmonai sunku važiuoti jį lankyti, jį perkėlė į trečiÄ ligoninę, vėliau nepagerėjo, todėl perkėlė į klinikas.

Jis nenutraukė gydymo, bet daktarė pažiÅ«rėjus tyrimus jį ir perkėlė į klinikas. Gydimosi rėžimo laikėsi, darė viskÄ , kÄ sakė medikai. Žmona įvykio metu buvo nėščia, todėl negalėjo privažinėti su maÅ¡ina pas jį į ligoninę. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko pilnai.Teismo medicinos ekspertė Marija Kolcovaitė teisme duodama paaiÅ¡kinimus dėl byloje pateiktos specialisto iÅ¡vados 2014-06-20 Nr. G1471/14(02) (1 t., b.l. 35-37) nurodė, kad Å¡iÄ iÅ¡vadÄ tvirtina pilna apimtimi. Konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam.

Nustatytas sunkus sužalojimas iÅ¡ dokumentų, o vėliau ir pats buvo su žmona atėjęs. 2014-06-20 dienÄ apžiÅ«rėjo iÅ¡orinius sužalojimus, jis nurodė kur ir kada lankėsi pas medikus, buvo iÅ¡reikalauti visi medicininiai dokumentai ir jais remiantis užbaigta iÅ¡vada. Trauminių kontaktų pasėkoje padarytas sunkus sužalojimas, vien dėl kaukolės pamato lūžio duodamas sunkus sveikatos sužalojimas. Galvos sužalojimų visuma galėjo bÅ«ti padaryta ir vieno kontaktinio smÅ«gio pasėkoje.

Galėjo bÅ«ti smÅ«gis, kuris neužsifiksavo, galėjo bÅ«ti ir pastumtas asmuo ir griÅ«damas taip susižaloti.. Apie įrankį nieko negalima spręsti, kuo buvo sužalotas. Buvo nustatytas ir kitas sužalojimas, jie yra nežymÅ«s, taip pat nuo griuvimo galėjo bÅ«ti, iÅ¡skyrus nubrozdinimo žymę ant kaklo. Ant kaklo nubrozdinimas padarytas nuo kaklo kažkÄ traukiant, tam labiau bÅ«dingas toks nubrozdinimas. Galėjo bÅ«ti smÅ«gio ir griuvimo metu padarytas toks sužalojimas, buvo rastas reiÅ¡kinys su kontaktu, nes prieÅ¡ingos smegenų pusės pažeidimai nustatyti, o tai rodo, kad yra tipiÅ¡ka griuvimo trauma.

Su pagreičiu griÅ«nant nuo stÅ«mimo galima taip griÅ«nant susižaloti, tai stÅ«mimo jėga, tokio sudėjimo žmogus kaip nukentėjęs pats nukritęs taip gali susižaloti, bet reikia kristi kaip pagaliui ir visiÅ¡kai atsipalaidavus, todėl mažai tikimybių tokiam sužalojimui. Nubrozdinimai buvo galvoje, tai galėjo bÅ«ti smÅ«gio pasekmė, nehromogeniÅ¡kas odos nubrozdinimas. Kaulas buvo lūžęs, tačiau sužalojimų visuma bÅ«dinga griuvimui. Pagal iÅ¡vadÄ , griuvo ant deÅ¡inės pusės, kuria veido dalimi jis griuvo, negalima nustatyti.

Kontaktas buvo su dešine momenkaulio dalimi. Smegenų sužalojimas yra ne nuo traumuojančio daikto, ne ta lokalizacija. Sužalojimas yra pamatinėje dalyje. Jis pats krisdamas galėjo taip susižaloti, tačiau tai mažai tikėtina, kaip jau sakė. Nustatyti sužalojimai atitinka nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes. Nukentėjęs gavo smūgį į dešinę pusę ir griuvo į dešinę pusę. Po smūgio asmuo gali griūti visaip, į dešinę pusę ir kniupščias. Gaudamas smūgį į dešine pusę, jis gali griūti į dešinę pusę.

Nuo smÅ«gio sÄ monę prarandant, gali žymių ir nelikti. Žymė ant kako bÅ«dinga grandinėlės plėšimui, tačiau Å¡i žymė griuvimui nebÅ«dinga, labai bÅ«dinga traukimui nuo kaklo grandinėlės. Kad nukentėjęs buvo neblaivus, negali fantazuoti, bet jau atsakė, kad galėjo pats užkliÅ«ti ir griÅ«ti, bet negali atsakyti, nes nežino, kiek buvo iÅ¡gėręs asmuo. IÅ¡orinis vienas sužalojimas, tik odos nubrozdinimas buvo, apžiÅ«rėjo nukentėjusįjį po paros. Kalbant apie liekamuosius reiÅ¡kinius, tai jis nepasiÅ¡alino, nepabėgo iÅ¡ ligoninės, esant tokiems sužalojimams, jis turėjo gulėti stacionare, keista kad atsisakė. Pertraukų ilgų tarp stacionarinio gydymo nebuvo, tačiau nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klei galėjo padaryti poveikį bloga, bet jis nuvykdavo į įstaigÄ , kaip blogai pasijusdavo.

Patyręs tokiÄ traumÄ ar turėjo toliau gydytis, reikia kalbėti su jį gydančia gydytoja. Laikėsi gydytojo nurodymų, gulėjo ligoninėje, gal jis gydėsi ambulatoriÅ¡kai. Nukentėjusysis turi reguliariai pasitikrinti. 2014-09-11 baigta iÅ¡vada, iki tol ar jis gydėsi nežinia, jai buvo pristatyta dokumentacija iÅ¡ klinikų ir Å ančių poliklinikos, iÅ¡ ten ėmė duomenis. Negali pasakyti, kokiom ligom gali asmuo susirgti po smÅ«gių. Liudytoja J. A. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra T.

A. motina, žino, dėl ko pakviesta liudyti, dėl to, kad jos sÅ«nus kaltinamas užpuolęs žmogų ir apiplėšęs jį 2014-06-19. SÅ«nus visÄ dienÄ dirbo, vakare sirguliavo ir buvo namuose naktį. Nuo birželio 18-20 dienos sirgo, bet į darbÄ Ä—jo. Jis po darbo eina vakarais susitikti su draugais, bet jam liepia iki 24 val. grįžti. Ji pati tÄ tiksliai neatsimena, ar birželio 19 d. naktį sÅ«nus buvo išėjęs. Ä® gydytojus sÅ«nus nesikreipė, nes tik perÅ¡alimas buvo. Draugus sÅ«naus pažįsta, esa artimi su sÅ«num.

Dirbo sÅ«nus statybose nelegaliai, lyg į Vilnių važinėjo. SÅ«nus Kaune ir Vilniuje dirbo. Jis važiuodamas į Vilnių taip pat grįždavo vakare namo. Negali pasakyti, ar tÄ dienÄ dirbo Vilniuje. Jis yra lėtas vaikas, nėra agresyvus, kaip paauglys problemų turėjo, tingėjo pasimokyti ir tiek. Turėjo problemų dėl narkotikų, kai jam buvo 20 metų, po vidurinės buvo metams su trupučiu iÅ¡vykęs Å¡ užsienį, apie 2010-2011. Jai pačiai buvo stresas, kai sužinojo, kad sÅ«nus vartojo narkotikus, tačiau jis gydėsi, Minesotos programÄ praėjo, gydėsi (duomenys neskelbtini) g. 2011 gydėsi, iÅ¡ Ignalinos grįžo 2011 spalio pradžioje.

Kažkurį laikÄ nevartojo narkotikų. Atkrito jis nuo 2012 m. pavasario. 2011 buvo armijoje, o grįžęs iÅ¡važiavo į AnglijÄ , iÅ¡ ten grįžęs padirba čia ir vėl iÅ¡važiuoja. 2012 m. Minesota buvo, 2013 m. atkrito. Kas 3-4 mėn. ne kasdien, retkarčiais jam užeidavo noras narkotikams atsirado. Viskas bÅ«davo gerai, atostogavom artu. Ji nustebo, kai tyrėjas pasakė, kad sÅ«nų pagavo pavartojus narkotikų ir kaltinamas žmogaus apiplėšimu, nes jis buvo pats užpultas ir sumuÅ¡tas, bet nesikreipė policijÄ , gyvename prastame rajone, buvo iÅ¡gėręs, kai jį užpuolė, gal todėl nesikreipė į policijÄ .

Kai sÅ«nus buvo užpultas, tai jis gydėsi, gavo draudimÄ 2013 m. IÅ¡ draugų niekas nevartoja narkotikų, teko bendrauti su sÅ«naus draugais, prašė jų, kad jam pasakytų, kad tai yra negerai. Draugai sakydavo, kad apie tai su juo kalba. I. A. pagrindinis sÅ«naus draugas. Ėjo pas psichologe kartu su sÅ«num, jis sakydavo, kad vienas vartoja narkotikus. 2014-07-19, kad yra nubaustas dėl narkotikų žinojo, kalbėjo apie tai su juo ir jo vyresne sese, jis sakė, kad nesumušė jokio žmogaus. Sakė, kad pristatė jį į Dainavos PK, o vėliau pateikė kaltinimus.

Negali pasakyti tvirtai, kad tÄ naktį sÅ«nus buvo namuose, bet žino, kad tikrai sirgo, ir tuo metu vakarais nevaikščiojo po darbo niekur. Poderį pažįsta, mokykloje mokėsi su sÅ«num, G. žino, jis turi Å¡eimÄ , bet pavardės nežino. Darbo draugų nežino, RobertÄ Å¾ino, jis sÅ«naus klasiokę vedęs yra, su juo sÅ«nus telefonu vis kalba apie darbÄ . Su kuo sÅ«nus važiavo į Vilnių, nežino. Gyvena bute, naktį girdėtų, jeigu iÅ¡eitų sÅ«nus iÅ¡ namų, niekada nebuvo taip, kad naktį iÅ¡eitų, nepažįstamų daiktų nematė namuose niekada.

Jis turi atskirÄ savo kambarį. SÅ«naus kambarys yra pereinamas. Problemų su policija nebuvo, kai vartoja narkotikus niekur neina, sėdi prie kompiuterio įsmeigęs akis, nevalgo ir nerÅ«ko, niekur eina, jo aplinka nedomina, atjungia telefonÄ , užsisklendžia savyje, po to bÅ«na bloga kelias dienas, jam bÅ«na negera. Jis dabar gydosi pas gyd. V. P.. Jis su gydytoja bendrauju, sÅ«nus yra sutikęs, kad jai gydytoja teiktų pagalbÄ . Su gydytoja nebendrauja nuo spalio galo, bet ji teigia, kad sÅ«nus motyvuotas ir gydosi, sveiksta.

Po liepos mėn. negali pasakyti, kad vartojo narkotikus, bet alkoholį taip. Dabar eina į anoniminių narkomanų grupę, vakarais iÅ¡eina su draugais, lanko 12 žingsnių programÄ , ten lankosi ir ji, nes ten ir tėvams teikia pagalbÄ . Dabar sÅ«nus dirba su verslo liudijimu, dirba pas jo draugÄ statybų versle. Paskutiniu metu eina į darbÄ tvarkingai, anksčiau jis neidavo, nes po narkotikų sunku bÅ«davo eiti į darbÄ . SÅ«nus prisideda prie buities. Bute ji turi savo kambarį, norėdamas iÅ¡eiti iÅ¡ buto, sÅ«nus neturi pro jos kambarį praeiti. Liudytoja D.

J. (J.) teisiamojo posėdžio metu parodė, 2014-06-19 jos vyras grįžinėjo namo, kalbėjo su juo telefonu, jis sakė, praėjo PC „Molo“ parduotuvę. Ji pasakė, kad reikia migdyti vaikÄ ir jam perskambins vėliau, buvo apie 3 val. nakties. Jau po 10 min. perskambinus vyras jau nekėlė ragelio. Signalas buvo geras, tačiau po kiek laiko telefonas buvo iÅ¡jungtas. Vyras grįžo namo po 4 val. pasakė, kad jį užpuolė, sumušė ir atėmė daiktus. IÅ¡orinių sužalojimų nematė, tačiau kraujas iÅ¡ burnos bėgo.

Parodė vyras, kur jam skauda, parodė deÅ¡inę ausį. Jis pasakė, kad užpuolė du nepilnamečiai, negalėjo pasakyti, kur tiksliai, tai sėdo į automobilį ir nuvažiavo apžiÅ«rėti tÄ vietÄ , galvojo, gal daiktų bus likę, nes vyras grįžo namo be batų ir kitų daiktų. MaÅ¡inoje vyras ėmė rėkti iÅ¡ skausmo, važiuoti įvykio vietÄ buvo beviltiÅ¡ka, vėliau jis prarado sÄ monę, atsigavo 12 val. dienos, atsigavęs pasakė, kad vienas Å¡viesus, o kitas tamsus vaikinas, pasakė kaip apsirengęs buvo.

Tamsus vaikinas nedidelio Å«gio, tamsus gymio, bet ne čigonas. Pasakė, kad vienas buvo apsivilkęs mėlynos spalvos striuke su dryžiais, o kitas tamsiai apsirengęs, abu su Å¡lepetėmis. Vaikinai paprašė cigarečių, jis įsidėmėjo jų iÅ¡vaizdÄ kalbėjimo manierÄ , vienas buvo iÅ¡blyÅ¡kusio veido, panaÅ¡us į narkomanÄ . Kai tamsus vaikinas paprašė antrÄ kartÄ cigaretės, pajuto smÅ«gį į galvÄ . Daugiau nieko negalėjo paaiÅ¡kinti. Kai važiavome į PC „MolÄ â€œ, ties įvažiavimu į PC „MolÄ â€œ, ten stovi mÅ«rinis ženklas „Molas“ , prie kurio stovėjo pareigÅ«nai.

Jie į automobilį vedė sulaikytÄ asmenį, jai pasirodė, kad buvo tik vienas pareigÅ«nas, pasakiau, kad vyras pažiÅ«rėtų į vedamÄ jį jaunuolį, o jis atpažino kaltinamÄ jį, susijaudinęs pasakė, kad tai tas pats asmuo, kuris užpuolė jį, ji apie tai informavo tyrėjÄ . Jos iniciatyva vyko paskui pareigÅ«nų automobilį. Po įvykio grįžęs vyras buvo blaivus. AiÅ¡kiai viskÄ negalėjo pasakoti, jis prie durų stovėjo laikydamasis už deÅ¡inės galvos pusės, labai trumpai bendravo, kai jis pasakė, kad užpuolė jį, pasakė, kad vaikai, nedaugiau 16 m.

Kai liudytoja paklausė, ar pažįsta, jis sakė, kad nematęs jų. Jis vis sakė, kad labai skauda jam. Ji pati vairavo automobilį, o vyras ties žaliu tiltu jai papasakojo apie įvykį, nes skambino į 112, kad pareigÅ«nams informuoti apie įvykį, kad Å¡ie pradėtų paieÅ¡kÄ . Pristatė vyrÄ be sÄ monės į įstaigÄ . Telefonu vyras kalbėjo aiÅ¡kiai, kad girtas bÅ«tų nepastebėjo. Jam reikėjo bÅ«ti namuose, kad rytÄ eitų į darbÄ , prie vaikų namuose vyras nebÅ«na neblaivus.

Pati kreipėsi į bendros pagalbos skambutį, ji klausė vyro, kur ir kas atsitiko, bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti kur jis yra. Bandant jam užduoti klausimus, jis kalbėjo neriÅ¡liai, todėl ji ir suprato, kad galėjo bÅ«ti du ar trys asmenys, ji pati tokias iÅ¡vadas padarė. Važiuodama automobiliu skambino į pagalbos centrÄ . Nuodugniai namie nieko vyras nepasakė. Nežino, kodėl gydytojai, sako kad neblaivus. Žinojo, kur tÄ vakarÄ jis buvo. Nenorėjo kiÅ¡tis į pareigÅ«no darbÄ ir nepriėjo prie jo, jie su vyru buvo tik atvažiavę į PC „MolÄ â€œ.

Jie pamatė pareigÅ«nÄ apie 10 metrų atstumu nuo savęs, kaltinamÄ jį pareigÅ«nas vedė per pievÄ . Ji pasižiÅ«rėjo dar kartÄ , nes vyras pasakė, kad Å¡itas jį sumušė. Ä® pirmÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯važiavome prieÅ¡ stulpÄ , prieÅ¡ užraÅ¡Ä â€žMolas“, o pareigÅ«nai stovėjo prie pat reklaminio ženklo atokiai nuo aikÅ¡telės, už stulpo, įvažiavus į aikÅ¡telę matėsi, kad tai pareigÅ«nų automobilis. PareigÅ«nas buvo vienas, jis ir vairavo automobilį, ir buvo su Å¡uniu. Liudytojas D.

D. apklausiamas teisme parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės mobilios kuopos vyr. patruliu, dirba su Å¡unimi, yra kinologas. 2014-07-19 sulaikinėjo kaltinamÄ jį. Dirba su Å¡unimi, buvo iÅ¡važiavęs ir grįžinėjo iÅ¡ įvykio vietos, bet iÅ¡ kokio įvykio neatsimena. Prie PC „Molas“ jam budintis liepė nuvažiuoti, nurodė, kad ten sėdi jaunuolis. Atvyko prie PC „Molas“ ir pamatė sėdintį jaunuolį, paklausė jo, kas atsitiko kÄ Äia jis daro, o jis atsakė, kad nežino, vaikinas buvo neorientuotas.

Paklausė to vaikino, kÄ vartojo, jis pasakė, kad narkotikus. Vaikinas nesiprieÅ¡ino, kartu nuėjo į tarnybinę maÅ¡inÄ . VaikinÄ nuvežė iki komisariato, surašė praneÅ¡imÄ ir paliko jį ten. Jį vienÄ kartÄ tik matė, todėl atpažinti negali. Kai sodino į maÅ¡inÄ , automobilis stovėjo pirmoje eilėje prie įvažiavimo į PC „Molas“ aikÅ¡telę. Arčiau Sabonio mokyklos stovėjo jo tarnybinis automobilis, į Å¡alia buvusius žmones nekreipė dėmesio. Kilo įtarimas, kad vaikinas vartojo narkotines medžiagas, gavo nurodymÄ jį pristatyti į policijos komisariatÄ .

Kaltinamasis sėdėjo prie PC „Molas“ įėjimo, gėlių klombos, Å¡alia parduotuvės įėjimo. Liudytoja D. G. teisme apklausiama parodė, kad S. yra jos pacientas, ji dirba Å¡eimos gydytoja. 2014-06-30 pirmÄ kartÄ jį pamatė, viskÄ gali komentuoti remiantis medicinine dokumentacija, nes asmuo anksčiau gyvenęs kitu adresu, jo Å¡eimos gydytoja buvo kita. Atvykęs pacientas skundėsi galvos skausmu, mėtymu į Å¡alis, buvo negirdėjimas viena ausimi, yra iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ ligoninės, Å¡ie duomenys gauti 2014-06-26, tada jį matė kita gydytoja.

Nedarbingumo pažymėjimas tęsiamas nedaugiau 7 d. įprasta tvarka, jam buvo tęsiamas iki liepos 7 d., o po jo neatvyko, nes nuo liepos 1 d. gulėjo ligoninėje. Liepos 21 d. po ligoninės atvyko, yra iÅ¡raÅ¡as pateiktas, o jame nurodymai kuo gydyti, ir jį gydžiau ir nedarbingumÄ tęsiau nuo 21 d. iki 28 d., toliau, atvyko 28 d. ir buvo pratęstas nedarbingumas. Vėliau buvo iÅ¡duotas siuntimas. Iki rugpjūčio 4 d. pratęstas nedarbingumas, pacientas atvyko rugpjūčio 8 d. nedarbingumas buvo pratęstas iki 11 d., ir tÄ pačiÄ dienÄ nukreiptas dėl nedarbingumo neurologo konsultacijai, po kurios nedarbingas apie dvi savaites buvo pratęstas iki rugpjūčio 18 d.

Pacientui buvo paaiÅ¡kinta, kad jeigu gerai jausis, gali neatvykti, automatiÅ¡kai užsidarys nedarbingumas. Jis rugpjūčio18 dienÄ neatvyko, todėl užsidarė nedarbingumas, po mėnesio reikėjo atvykti konsultacijai, bet daugiau paciento nematė. Jo bÅ«klė gerėjo, galvos svaigimo nebuvo, skundėsi deÅ¡inio smilkinio skausmai, vėliau jo nematė, jis gali ir į kitÄ gydimosi įstaigÄ kreipėsi. Niekas nepasakys, ar Å¡ioje situacijoje gali iÅ¡likti iÅ¡liekamieji reiÅ¡kiniai. Kad atsakyti į šį klausimÄ , reikia daugelio specialistų tyrimų ir iÅ¡vadų.

Pas jÄ knygelėje nėra fiksuoti duomenys apie epilepsijos galimumÄ . PrieÅ¡ tai Kymantienė gydytoja buvo, nes asmuo gyveno Birutės gatvėje. Pacientui buvo rekomenduota atvykti po mėnesio, jeigu bÅ«tų kas negerai, būčiau iÅ¡raÅ¡ius siuntimÄ , bet jis neatvyko. Jis buvo ligoninėse konsultuotas, pas juos kurie yra gydytojai jam nėra reikalingi. Paskutinį kartÄ , kai pacientas lankėsi, iÅ¡ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad klausa pagerėjo, jis matyt to neakcentavo, būčiau siuntus pas gydytojÄ , jei kas bÅ«tų negerai.

Vaistas, pavadinimu „Filepsinas“, iÅ¡raÅ¡omas nuo daug ko. Å is vaistas raÅ¡omas gydyti ir perspėti epilepsijos ligÄ , ir nuo aktyvių galvos skausmų, matomai dėl to neurologė iÅ¡rašė Å¡iuos vaistus, tačiau čia jau jos reikia klausti. Taip, Å¡is vaistas buvo iÅ¡raÅ¡ytas nukentėjusiajam. Å io vaisto vartojimo sritis yra plati. Liudytojas E. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra buvęs klasiokas, apkalbėti jo nėra dėl ko, santykiai geri, kartais palaiko ryÅ¡ius. Kartu su A. dirbo statybose 2014 m. vasarÄ . 2014-06-19 galėjo dirbti kartu.

Apskritai, kÄ veikė pernai metais birželio 19 d. tai, kÄ veikė gali atsiminti, bet tai senai buvo. ApÅ¡ildė tada pastatÄ , po darbo kartu nevakarodavo, po darbo eidavo namo. BÅ«davo taip, kad savaitgaliais bÅ«davome kartu, penktadienio vakarÄ ar Å¡eÅ¡tadienio vakarÄ praleisdavo kartu. Statybose kai dirbo, kad T. bÅ«tų sirgęs ar prastai jaustųsi, nėra užfiksavęs. Dirbo kartu, buvo įprasta darbo diena. Kokiu adresu dirbo neatsimena, kaimas yra už Garliavos, tik vienose statybose su juo dirbo. Vilniuje nėra dirbęs su kaltinamuoju.

Kad Tadas bÅ«tų praleidęs darbo dienÄ dėl ligos neatsimena, jie ne ilgÄ laikÄ dirbo. Jeigu jis bÅ«tų atėjęs sirgdamas, bÅ«tų pastebėjęs, bÅ«tų matęs, kad jis serga. Darbams užbaigti buvo nustatytas gal savaitės laiko terminas, dar dirbo R. su jais, jis irgi tÄ patį dirbÄ darė, jie susitardavo, kas ir kÄ turi dirbti. Liudytojas I. A. teisme apklausiamas parodė, kad kaltinamasis yra draugas, nėra giminaitis, pykčių nėra, skolų nėra, noro apkalbėti nėra. Nuo mokyklos laikų T. pažįsta, dirbti kartu neteko, bendravo kaip draugai. 2014-06-18 kÄ veikė, tai negali atsiminti.

Å iaip tuo metu tai dirbo, bet jam buvo iÅ¡eiginė, bet ar dirbo, tai negali pasakyti. Kieme jie bendraudavo, laisvalaikiu dar bendravo. Jis pats Å¡eimos nėra sukÅ«ręs. Apie T. A. narkotikų vartojimÄ nieko nežino, jis nėra nieko panaÅ¡aus pasakojęs apie tai. Kad T. dingtų ilgam laikui ir neatsilieptų telefonu bÅ«davo, bet vėliau jis perskambina. T. charakterizuoti gali kaip nekonfliktiÅ¡kÄ , neagresyvų ir draugiÅ¡kÄ . Nebuvo jokių situacijų, kad jis turėtų konfliktų su žmonėm ir turėtų kam pretenzijų, nėra pasakojęs, kad dalyvavo muÅ¡tynėse, niekada nėra siÅ«lęs jokių daiktų įsigyti, nei rÅ«bų nei mob. ryÅ¡io telefonų.

Specialisto iÅ¡vada Nr. G1471/14(02), kurioje N. S. konstatuota: odos nubrozdinimas momenyje, deÅ¡inių momenkaulio, smilkinkaulio, skruostikaulio lanko, deÅ¡inio pleiÅ¡takaulio didžiojo sparno lūžiai, kairės smilkininės skilties sumuÅ¡imas (pamatiniame pavirÅ¡iuje), kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo deÅ¡inėje smilkininėje skiltyje, kraujas deÅ¡inėje bÅ«gninėje ertmėje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, potrauminiu kurtumu. Galvos sužalojimų visuma bÅ«dinga griuvimui, atsitrenkiant deÅ¡ine galvos puse į kietÄ bukÄ , ribotÄ ar neribotÄ pavirÅ¡ių.

Galvos sužalojimams iÅ¡sivystyti pakako ir vieno trauminio kontakto, galimai užduotyje nurodytu laiku. Dėl deÅ¡inio pleiÅ¡takaulio didžiojo sparno, įeinančio į kaukolės pamato vidurinės duobės sudėtį, lūžio, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, Å¡iuo atveju realaus pavojaus nukentėjusiojo gyvybei nesukėlęs. Odos nubrozdinimai deÅ¡iniame klube, kryžmens deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡iniame sėdmenyje, vertinant jų iÅ¡sidėstymÄ ir pobÅ«dį, galėjo atsirasti artimu galvos traumos iÅ¡sivystymui metu, galimai griuvimo pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir gyvybei nepavojingi. Odos nubrozdinimai kaklo deÅ¡inėje galėjo atsirasti ir traukiant nuo kaklo piniginę, galimai artimu kitų sužalojimų padarymui laiku. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir yra gyvybei nepavojingi. (1 t., b. l. 35-37)Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta- ties (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 9-11).Policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais nustatytas fiksuojamas įvykis bei nukentėjusiojo N. S. nurodomos aplinkybės, jo sveikatos bÅ«klė (1 t., b.l. 12-16).Akistata tarp nukentėjusiojo N. S. ir T.

A. dėl aplinkybių dėl kurių yra prieÅ¡taravimų anksčiau duotuose parodymuose, nustatyta, kad nukentėjęs ir įtariamasis patvirtino savo parodymus. (1 t., b. l. 33) 2014-07-11 iÅ¡ Kauno apskr. VPK SUV gautas atsakymas apie tai, kad nuo 2014-06-19 Å¡iuose mobilaus ryÅ¡io telefonuose naudojamos SIM kortelės, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Å ie telefono numeriai yra iÅ¡ankstinio apmokėjimo paslaugos. Gavus atsakymÄ telefono įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių iÅ¡klotines abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuria iÅ¡analizavus, buvo atrinkti telefono numeriai su kurias buvo dažniausiai bendraujama ar skambinama, tai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2014-10-10 iÅ¡ Kauno apskr.

VPK SUV gauti minėtų telefonų priklausomybės. Išanalizavus minėtas priklausomybės, nenustatyta numerių, kurie nėra išankstinio apmokėjimo paslaugos. 2014-10-11 iš Kauno apskr. VPK SUV gautas atsakymas apie tai, kad nuo 2014-07-09 šiuose mobilaus ryšio telefonuose, kurių IMEI numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) SIM kortelės nenaudojamos. ( 1 t., b. l. 90)             T. A. 2014-07-19 buvo laikinai sulaikytas (1 t., b.l. 134), atlikta asmens krata (1 t., b.l. 136), iš laikino sulaikymo paleistas 2014-07-21 (1 t., b.l. 135).ATPK protokolu 2014-09-24 Nr. 26AN-18916270-14 nustatyta, jog 2014-07-19 T.

A. sulaikytas dėl narkotinių medžiagų vartojimo bei nubaustas pagal ATPK 44 str. 2 d. (2 t., b.l. 44-50);T. A. paskirta kardomosios priemonės - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. (1 t., b. l. 138- 140)T. A. įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje teismo 2014-12-04 nutartimi panaikinta (1 t., 180-181). Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismÄ Ä¯rodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį plėšimas yra tuo atveju, kai panaudojant fizinį smurtÄ ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis pagrobiamas svetimas turtas. Plėšimo sÄ voka yra sudėtinė, iÅ¡ dalies sujungianti svetimo turto pagrobimo ir nusikaltimo žmogui požymius.

Plėšimo pavojingumÄ parodo du kėsinimosi objektai – asmens sveikata, žmogaus veiksmų laisvė. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimÄ turtÄ . Plėšimo metu naudojamas fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis žmogaus kÅ«nui. Jo padariniai gali bÅ«ti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau plėšimas neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, todėl jei plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal atitinkamÄ BK 180 straipsnio dalį (priklausomai nuo to, kokie yra plėšimÄ kvalifikuojantys požymiai) ir atitinkamai pagal BK 135 straipsnį, o Å¡iuo konkrečiu nagrinėjamu atveju – pagal BK 135 str. 1 d.IÅ¡klausius teisme nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų, įvertinus byloje esančius policijos pareigÅ«nų tarnybinius praneÅ¡imus, apžiÅ«ros protokolus, specialisto iÅ¡vadas bei kitÄ surinktÄ ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtÄ medžiagÄ , teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, bÅ«tent kaltinamasis T.

A. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui tyčia suduodant vienÄ smÅ«gį į galvÄ nukentėjusiajam N. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, panaÅ¡iu į lazdÄ , nuo ko nukentėjusysis prarado sÄ monę ir nukrito ant žemės, taip padarydami jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir po Å¡io smurto, atėmus galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, iÅ¡ nukentėjusiojo N. S. bendrais veiksmais užvaldė N. S. turtÄ bendros 239,52 eurų vertės. Kaltinamojo T.

A. kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. T. A. parodymus, jog įvykio metu jis ten net nebuvo ir nieko apie įvykį nežino, paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai bei iš dalies ir specialisto išvada. Kaltinamojo T. A. teiginiai, kad jis įvykio metu sirgo ir buvo namuose, yra atmestini, kaip nepagrįsti. Kaip seka iš paties kaltinamojo T. A. parodymų teisiamajame posėdyje, jis nurodė, jog įvykio metu buvo pas tėvus, adresu: (duomenys neskelbtini), sirgo, tuomet dirbo statybose.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ pirmųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų jo parodymų (1 t., b.l. 125, apklausa įvykdyta 2014-07-20), kaltinamasis pirmiausiai apskritai neigė dalyvavęs įvykyje ir neatsiminė, kur tuo metu buvo bei kÄ veikė. Tik pagal teisinių paslaugų sutartį ikiteisminiame tyrime stojus kaltinamÄ jį ginti advokatui, jau kitoje ikiteisminio tyrimo metu vykdytoje 2014-11-03 apklausoje, kaltinamasis T. A. prisimena, jog įvykio metu jis sirgo ir buvo namuose, buvo stipriai perÅ¡alęs, gydėsi namuose.

Gi, teisiamojo posėdžio metu jis nurodo, jog įvykio metu buvo perÅ¡alęs, bet ne tiek , kad reikėtų kreiptis į gydytojus. IÅ¡ tiesų, kaltinamasis negalėjo pateikti jokių jo šį gydimÄ si patvirtinančių dokumentų iÅ¡ gydytojų. Pastebėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu T. A. neneigė savo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, detaliai pasakojo, kaip jis gydėsi nuo jų bei kada buvo atkritimo laikotarpiai. Kaip matyti teismo iÅ¡reikalautoje iÅ¡ policijos įstaigos administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 44 str. 2 d. medžiagoje (2 t., b.l. 44-50), T.

A. 2014-07-19 buvo policijos pareigÅ«nų sulaikytas prie PC „Molas“ kaip asmuo, vartojantis narkotines medžiagas, o pagal 2014-07-22 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. T-N 1970/14(01) buvo nustatyta, jog T. A. Å¡lapime rasta ametamfetamino, tetrahidrokarbanolio karboksi rÅ«gÅ¡ties ir 0,26 promilės etilo alkoholio ( 2 t., b.l. 48). IÅ¡ asmens kratos protokolu nustatyta, kad pas T. A. 2014-07-19 rasti du Å¡virkÅ¡tai bei kiti daiktai (1 t., b.l. 136). IÅ¡ paties T. A. paaiÅ¡kinimų matyti, jog dėl priklausomybės nuo narkotikų jis labai blogai jautėsi (2 t., b.l. 46).

Å ie faktai liudija, kad bÅ«tent įvykio laikotarpiu kaltinamasis buvo atkritęs nuo gydymosi ir tuo metu aktyviai naudojo narkotines medžiagas. Tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo namuose, iÅ¡ esmės kaltinamojo motina J. A. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, teisme ji nurodė, jog negali atsiminti, ar įvykio metu sÅ«nus vakare (naktį) buvo išėjęs iÅ¡ namų, nors jos teigimu, sÅ«nus sirguliavo. Kaltinamojo draugas E. P. teisme apklausiamas liudytoju patvirtino, jog su T. A. bendrauja, buvę klasiokai, santykiai geri, kartu dirbo 2014 metų vasarÄ statybose, tačiau, kad T.

A. bÅ«tų sirgęs ar prastai jautęsi darbe, jis to neatsimena, nors bendraudavo, penktadienio ar Å¡eÅ¡tadienio vakarus dažnai paleisdavo kartu, todėl, jeigu Tadas bÅ«tų sirgęs, bÅ«tų tikrai pastebėjęs. Å ie aptarti bei teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti, detaliai aptarti įrodymai paneigia kaltinamojo versijÄ , jog jis įvykio metu, t.y. 2014 m. birželio iÅ¡ 18 d. į 19 d. sirgo ir buvo namuose. Kaltinamojo versijÄ , jog jis įvykyje nedalyvavo, paneigia ir nukentėjusiojo N. S. parodymai, kur jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei teisme nagrinėjant bylÄ vienodai parodė, jog 2014-06-19 apie 3 val. nakties ėjo namo link Verkių gatvės, kai iÅ¡ nugaros pasivijo du nepažįstami jaunuoliai apie 16 metų amžiaus.

Nukentėjęs detaliai nupasakojo abiejų asmenų požymius, atpažino kaltinamÄ jį T. A., kaip vienÄ iÅ¡ įvykyje dalyvavusių asmenų. Nukentėjusiojo manymu, abu užpuolikai buvo narkomanai. Pastebėtina tai, jog kaltinamasis T. A. objektyviai iÅ¡ tiesų yra smulkaus sudėjimo, atrodo paaugliukai, yra iÅ¡blyÅ¡kęs. Nukentėjusiojo nurodomi jaunuoliai du kartus prašė jo cigaretės. AntrÄ kartÄ cigaretės prašė bÅ«tent kaltinamasis T. A., todėl antrÄ kartÄ praÅ¡ant, nukentėjęs matė savo akiratyje tik kaltinamÄ jį, kaip iÅ¡ karto pajuto smÅ«gį į galvÄ , po ko parkrito ir neteko sÄ monės. Viskas įvyko ties Verkių g. 5 namu, Kaune, prie visuomeninės transporto stotelės. AtsipeikėjÄ s nukentėjęs pasigedo kaltinime nurodomų daiktų, dėl kurių turėjimo teismui nekyla abejonių, kadangi tai nėra iÅ¡skirtiniai daiktai, kurių žmogus kasdienybėje negalėtų turėti, neturintys ypatingai didelės vertės. Nukentėjęs Å¡ias aplinkybes tapačiai nurodė tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kai kurie nežymÅ«s nesutapimai parodymuose dėl dviejų ar trijų jaunuolių laikytini galimais įvertinus pirminę nukentėjusiojo bÅ«klę, jog jis dėl patirto sužalojimo buvo sunkiai orientuotas bei nevisai riÅ¡liai kalbėjo, kÄ patvirtina tiek liudytojos D.

J. parodymai, tiek policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, kuriuose nurodoma, jog nukentėjusiojo apklausti apie įvykį nėra galimybės dėl jo sveikatos stovio, jis neriÅ¡liai pasakoja dėl gavos traumos (1 t. b.l. 12-14). Tačiau pažymėtina, jog jau Å¡iuo ikiteisminio tyrimo pradiniu momentu nukentėjęs N. S. labai tiksliai apibÅ«dina kaltinamÄ jį, t.y. vienas iÅ¡ nukentėjusiojo nurodomų asmenų buvo apsirengęs tamsiai, žemo Å«gio, juodų plaukų. BÅ«tent dėl tokių N. S. tikslių ir konkrečių pirminių kaltinamojo apibÅ«dinimų, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjęs itin tiksliai įsidėmėjo jo cigarečių antrÄ kartÄ praÅ¡iusį asmenį, nes, kaip nurodo liudytojas ir paÅ¡vietimas buvo tam tinkamas, todėl neabejotinai galėjo kaltinamÄ jį atpažinti jį vedant policijos pareigÅ«nui sulaikytÄ prie PC „Molas“.Liudytoja D.

J. buvo pirmoji, su kuria nukentėjęs bendravo po įvykio bei papasakojo jai įvykio aplinkybes, pati šio įvykio nematė, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė tapačias aplinkybes, jog 2014-06-19 jos vyras N. S. grįžinėjo namo, kalbėjo su juo telefonu apie 3 val. nakties, jis sakė, kad praėjo PC „Molo“ parduotuvę. D. J. po 10 min. perskambinus, N. S. jau nekėlė ragelio. Signalas buvo geras, tačiau po kiek laiko telefonas buvo išjungtas. N. S. grįžo namo po 4 val. pasakė, kad jį užpuolė nepilnamečiai (ne vienas, o du ar trys), sumušė ir atėmė daiktus.

IÅ¡orinių sužalojimų ant jo nematė, tačiau kraujas iÅ¡ burnos bėgo. N. S. parodė, kad jam skauda deÅ¡inę ausį. N. S. jai papasakojo tapačias įvykio aplinkybes, o vežant nukentėjusįjį automobiliu, Å¡is prarado sÄ monę. Teismas neturi priežasčių netikėti nukentėjusiojo N. S., liudytojos D. J. parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s ir sutampa tarpusavyje bei patvirtina įvykio aplinkybes bei vienas kitÄ papildo. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Å¡ie asmenys norėtų apkalbėti kaltinamÄ jį ar turėtų asmeninių pykčių su juo, bÅ«tų buvę pažįstami iki įvykio.

Teismas taip pat įvertina ir faktÄ , jog D. J. ir N. S. yra saistomi Å¡eimyniniais ryÅ¡iais, jų santykiai yra geri, todėl jų parodymus vertina tiek, kiek juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Å ių paminėtųjų asmenų parodymus byloje patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. G1471/14(02), kurioje N. S. konstatuota: odos nubrozdinimas momenyje, deÅ¡inių momenkaulio, smilkinkaulio, skruostikaulio lanko, deÅ¡inio pleiÅ¡takaulio didžiojo sparno lūžiai, kairės smilkininės skilties sumuÅ¡imas (pamatiniame pavirÅ¡iuje), kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo deÅ¡inėje smilkininėje skiltyje, kraujas deÅ¡inėje bÅ«gninėje ertmėje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, potrauminiu kurtumu.

Galvos sužalojimų visuma bÅ«dinga griuvimui, atsitrenkiant deÅ¡ine galvos puse į kietÄ bukÄ , ribotÄ ar neribotÄ pavirÅ¡ių. Galvos sužalojimams iÅ¡sivystyti pakako ir vieno trauminio kontakto, galimai užduotyje nurodytu laiku. Dėl deÅ¡inio pleiÅ¡takaulio didžiojo sparno, įeinančio į kaukolės pamato vidurinės duobės sudėtį, lūžio, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, Å¡iuo atveju realaus pavojaus nukentėjusiojo gyvybei nesukėlęs. Odos nubrozdinimai deÅ¡iniame klube, kryžmens deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡iniame sėdmenyje, vertinant jų iÅ¡sidėstymÄ ir pobÅ«dį, galėjo atsirasti artimu galvos traumos iÅ¡sivystymui metu, galimai griuvimo pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir gyvybei nepavojingi. Odos nubrozdinimai kaklo deÅ¡inėje galėjo atsirasti ir traukiant nuo kaklo piniginę, galimai artimu kitų sužalojimų padarymui laiku. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir yra gyvybei nepavojingi. (1 t., b. l. 35-37). Teisme apklausiama iÅ¡vadÄ teikusi Teismo medicinos ekspertė Marija Kolcovaitė nurodė, kad Å¡iÄ iÅ¡vadÄ tvirtina pilna apimtimi, konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam.

Ji patvirtino, jog sužalojimo mechanizmas atitinka nukentėjusiojo papasakotas įvykio aplinkybes, pats nukentėjęs tokio susižalojimo pasidaryti vienareikšmiai negalėjo. Nukentėjęs gavo smūgį į dešinę pusę ir griuvo į dešinę pusę. M.Kolcovaitė negalėjo nurodyti įrankio, kuriuo buvo suduotas smūgis, tad nukentėjusiojo šioje dalyje nurodomos aplinkybės nėra paneigtos Teismas neturi priežasčių netikėti paminėtais M.Kolcovaitės parodymais teisme bei jos surašyta specialisto išvada, kaip ir kitais teisme apklaustais liudytojais, t.y.

D. D. (policijos pareigÅ«nas), D. G. (Å¡eimos gydytoja), E. P., I. A., kadangi jų parodymai ne tik papildo įvykio detales, bet ir sutampa su pačiu įvykiu ar atskirais įvykio niuansais bei sukeltomis pasekmėmis, be to, Å¡ie asmenys neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, visiÅ¡kai iki įvykio nepažinojo kaltinamojo (policijos pareigÅ«nai, ekspertė) arba tarpusavyje nėra jokių pykčių, noro apkalbėti.BÅ«tina sÄ lyga nusikalstamai veikai pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuoti yra konstatavimas, kad asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Sunkaus sveikatos sutrikdymo turinys, vadovaujantis BK 141 str. nuostata, yra apibrėžtas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Taisyklės). Nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., požymiai „sunkus sveikatos sutrikdymas“ yra medicininio pobÅ«džio, todėl pagal Taisyklių 2 p. sveikatos sutrikdymo faktÄ ir mastÄ nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Å¡iomis taisyklėmis.

BÅ«tent tokiÄ praktikÄ formuoja ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-185/2011, 2K-P-247/2009, 2K-480/2008). Kaip patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. G1471/14(02), nukentėjusiajam N. S. dėl deÅ¡inio pleiÅ¡takaulio didžiojo sparno, įeinančio į kaukolės pamato vidurinės duobės sudėtį, lūžio, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinę ar psichinę prievartÄ . Å io nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusę apibÅ«dina ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas.

Ä®statymas nereikalauja, kad tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimÄ bendrininkaudami (BK 24 straipsnio 1 dalis) visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, apraÅ¡ytus BK 180 straipsnio dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku ir, skyrium imant, vykdytoju yra ir tas asmuo, kuris pilnai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtÄ ir grobė turtÄ ), ir tas, kuris bent iÅ¡ dalies realizavo kai kuriuos objektyvius plėšimo požymius, nurodytus BK 180 straipsnio 1 dalyje (tik naudojo smurtÄ arba tik grobė turtÄ ).

Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nebÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.) Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Å ioje byloje kaltinamojo susitarimas reiÅ¡kėsi konkliudentiniais veiksmais. Tyčia bendrininkavimo atveju: kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiÅ¡kai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytÄ pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).Kaip buvo aukščiau aptartų įrodymu visuma aptarta, T.

A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje veikė bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėjo tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ bei veikė tyčia, panaudojant fizinį smurtÄ , kuris pasireiÅ¡kė sunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu, nustatytu bei apraÅ¡ytu paminėtoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1471/14(02), ir tokiu bÅ«du atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis. T. A. matė ir suprato, jog prieÅ¡ nukentėjusįjį yra naudojamas fizinis smurtas, kadangi antrÄ kartÄ bÅ«tent T.

A. paprašė nukentėjusiojo cigaretės, tokiu bÅ«du akimirkai nukreipdamas nukentėjusiojo dėmesį, ir kuomet pastarasis traukė iÅ¡ kiÅ¡enės cigaretes ir savo akiratyje matė tik kaltinamÄ jį, tokiu bÅ«du T. A. sudarė galimybę ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam kaltinamojo bendrininkui suduoti smÅ«gį N. S., taigi, T. A. konkliudentiniais veiksmais pritarė Å¡iems bendrininko įvykdytiems smurto veiksmams ir po smurto pavartojimo pagrobė nukentėjusiojo turtÄ . T. A. iÅ¡ dalies realizavo nusikaltimų, numatytų BK 180 str. 1 d., BK 135 str. 1 d. objektyviuosius požymius.

Taigi, virš aptartų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina T. A. kaltę, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 135 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos atitinka šių nusikaltimų sudėtį ir kvalifikuotos bei įrodytos teisingai. Dėl civilinių ieškinių. BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kauno TLK pateikė civilinį ieškinį 645,34 eur (2228,22 lt) sumai (1 t., 171-173). Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas nurodomais dokumentais ir įrodytas objektyviais bylos duomenimis, ištirtais teisiamojo posėdžio metu, todėl tenkintinas visiškai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).Nukentėjęs N. S. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bendrai 10836 eurų sumai.

IeÅ¡kinyje nurodoma, jog N. S. patyrė 827 litų (239,52 eurų) turtinės žalos dėl kaltinime dingusių iÅ¡vardintų daiktų. Be to, N. S. dėl padarytos nusikaltamos veikos nuo 2014-06-19 iki 2014-08-04 buvo nedarbingas, dėl to prarado pajamas 589 eurus. N. S. vaistams ir gydymuisi iÅ¡leido 7,48 euro, kÄ patvirtina pridedamas čekis. Gydymosi laikotarpiu N. S. jautė didelį skausmÄ , jautėsi labai pažemintas, sunkiai atsistatė po patirtų sužalojimų, buvo sugniuždytas ne tik fiziÅ¡kai, bet ir moraliÅ¡kai.

Dėl paminėtų priežasčių nukentėjęs patyrė 10000 eurų neturtinę žalÄ .Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ . CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti.

Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, bÅ«na skirtingas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad bÅ«tent T. A. nusikalstamais veiksmais buvo sunkai sutrikdyta nukentėjusiojo N. S. sveikata, taigi tarp Å¡ių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iÅ¡ kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai. Specialisto iÅ¡vada Nr. G1471/14(02) N. S. konstatuota: odos nubrozdinimas momenyje, deÅ¡inių momenkaulio, smilkinkaulio, skruostikaulio lanko, deÅ¡inio pleiÅ¡takaulio didžiojo sparno lūžiai, kairės smilkininės skilties sumuÅ¡imas (pamatiniame pavirÅ¡iuje), kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo deÅ¡inėje smilkininėje skiltyje, kraujas deÅ¡inėje bÅ«gninėje ertmėje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, potrauminiu kurtumu.

Galvos sužalojimų visuma bÅ«dinga griuvimui, atsitrenkiant deÅ¡ine galvos puse į kietÄ bukÄ , ribotÄ ar neribotÄ pavirÅ¡ių. Galvos sužalojimams iÅ¡sivystyti pakako ir vieno trauminio kontakto, galimai užduotyje nurodytu laiku. Dėl deÅ¡inio pleiÅ¡takaulio didžiojo sparno, įeinančio į kaukolės pamato vidurinės duobės sudėtį, lūžio, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, Å¡iuo atveju realaus pavojaus nukentėjusiojo gyvybei nesukėlęs. Odos nubrozdinimai deÅ¡iniame klube, kryžmens deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡iniame sėdmenyje, vertinant jų iÅ¡sidėstymÄ ir pobÅ«dį, galėjo atsirasti artimu galvos traumos iÅ¡sivystymui metu, galimai griuvimo pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir gyvybei nepavojingi. Odos nubrozdinimai kaklo deÅ¡inėje galėjo atsirasti ir traukiant nuo kaklo piniginę, galimai artimu kitų sužalojimų padarymui laiku. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir yra gyvybei nepavojingi. (1 t., b. l. 35-37). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjęs patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius iÅ¡gyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kÅ«no sužalojimų N. S. buvo apribotos judėjimo galimybės, nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų.

Teismui pateikti N. S. medicininiai dokumentai (2 T., B.K. 65-77, duomenys apie iÅ¡duotus nedarbingumo pažymėjimus (2 t., b.l. 93), duomenys iÅ¡ SODROS apie N. S. dirbtus laikotarpius (2 t., b.l. 84, 10-11), kad nukentėjusysis turėjo rimtų sveikatos problemų, susijusių bÅ«tent su nagrinėjamu įvykiu ir jo pasekmėmis (likusi pasekmė – neprigirdėjimas deÅ¡ine ausimi, galvos svaigimas, skausmas deÅ¡iniame smilkinyje), negavo ligos paÅ¡alpos. Aplinkybės, kad nukentėjusysis pats iÅ¡sipraÅ¡ydavo iÅ¡leidžiamas iÅ¡ ligoninės, iÅ¡ esmės niekaip nepaneigia jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo masto, ir kaip nurodė teisme apklausiama M.Kolcovaitė, pasijutęs blogai, nukentėjęs iÅ¡ karto vykdavo į gydymo įstaigÄ , todėl gydymosi nutraukimas neturėjo bloginti jo sveikatos.

Liudytoja D. G. taip pat nurodė, kad N. S. kreipdavosi tuomet, kai pasijusdavo blogai, jam buvo nurodoma, jog gali neatvyki, jeigu gerai jausis.IÅ¡ kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Bylos duomenimis, kaltinamasis T.

A. nuo pat tyrimo pradžios kaltę neigė, teisme nukentėjusiojo neatsiprašė. Jis yra darbingas, jauno amžiaus, dirba pagal patentÄ , turi gyvenamÄ jÄ vietÄ (gyvena su tėvais). Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , bei vertinat kaltinamojo amžių, Å¡eiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatÄ , nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikÅ¡mingumÄ , nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, N. S. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos mažintinas ir priteistina 7000 eurų suma.

Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai (836 eurai), nes neturtinė žala yra akivaizdi, reali, todėl laikytina pagrįsta. Dėl procesinių iÅ¡laidų. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali Å¡ių iÅ¡laidų ir nepriteisti, ar jų dydį sumažinti. Teismas įvertina T. A. turtinę padėtį, t.y. tai, jog T. A. jokio turto neturi, dirba pagal patentÄ , realus pajamų dydis teismui nėra žinomas, Å¡ioje byloje priteistinas didelės sumos civilinis ieÅ¡kinys, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos iÅ¡laidos 180,65 eurai dėl nukentėjusiojo N. S. atstovavimo teisme iÅ¡ Å¡io kaltinamojo yra nepriteistinos.

Dėl bausmių skyrimo. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Teismas, skirdamas bausmę T. A., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padarytas sunkus ir apysunkis nusikaltimai, jie padaryti esant idealiai nusikaltimų sutapčiai), kaltės formÄ (abu nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (abu nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų), nusikalstamų veikų stadijÄ (abi nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis T. A. neteistas, administracine tvarka baustas, VÅ Ä® Kauno ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninėje registruotas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruotas. Jam skirti teismo psichiatrinę ambulatorinę ekspertizę nereikalinga. (b. l. 91-120). Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Kaltinamasis turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbÄ pagal patentÄ , gyvena su motina, savo Å¡eimos nėra sukÅ«ręs, teisiamas pirmÄ kartÄ . Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir iÅ¡vardintas aplinkybes, kaltinamajam T,.A. skirtina BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – areÅ¡tas bei BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, jos terminÄ nustatant mažesnį nei vidurkis (įvertinus bylos aplinkybių visetÄ bei kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis). Į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (BK 66 str.).

Teismo nuomone, Å¡i bausmės rÅ«Å¡is yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieÅ¡tarauja teisingumo principui. BK 53 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

Tačiau bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Taip pat privaloma įvertinti, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (bendroji prevencija, nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas, bausmės teisingumo principo įgyvendinimas).

Teismo manymu, Å¡ioje byloje nenustatyta jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kodėl teismas turėtų taikyti BK 54 str. nuostatas.Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė. Tai reiÅ¡kia, kad ir nagrinėjamoje byloje teismas gali spręsti klausimÄ dėl aptariamo baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo vertinant tas pačias aplinkybes, kurios buvo vertinamos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo prasme. Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimÄ atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumÄ , parenka sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausiÄ bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sÄ lygas, teismas Å¡ias aplinkybes įvertina dar kartÄ , spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais bei Å¡eima ir pan.).

Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ . Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015).Teismas, įvertinęs minėtų tiek teigiamai, tiek neigiamai T. A. apibÅ«dinančių aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad T. A. skyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryÅ¡iams – negalėtų dirbti ir atlyginti civilinių ieÅ¡kinių, bÅ«tų ženkliai apribotos bendravimo galimybės su motina. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumÄ , nuteistojo elgesį bei tai, jog T. A. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad taikant BK 75 str. nuostatas, kaltinamajam turi bÅ«ti skirta ne viena tarpusavyje suderinama BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.PrieÅ¡ pat baigiant įrodymų tyrimÄ nukentėjusiajam teisme pateikus santuokos liudijimo 2014-02-11 kopijÄ , nustatytina, jog Å¡iame nuosprendyje bei baudžiamojoje byloje minimas nukentėjęs N. S. ir santuokos liudijime nurodoma jo kita pavardė – J., yra vienas ir tas pat asmuo.

Taip pat ir nustatytina, jog šiame nuosprendyje bei baudžiamojoje byloje minima liudytoja D. J. ir santuokos liudijime nurodoma jos kita pavardė – J., yra vienas ir tas pat asmuo.Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 CD diskas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos (1 t., b.l. 68). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 103-106 str., 109 str., 115 str., 272 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 312 str., 313 str., teismas, n u s p r e n d ž i a :

T. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 50 (penkiasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to.T. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę –3 (trejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataiso namuose.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., 65 str., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant (ideali nusikalstamų veikų sutaptis) ir T.

A. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 8 p., paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, Å¡iuo laikotarpiu įpareigojant T. A.:1)             neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;2)             neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., iÅ¡skyrus atvejus, kuomet tai susiję su darbu arba mokslu.Ä® bausmės trukmę, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti T.

A. laikinai sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014-07-19 iki 2014-07-21.Kauno teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir iÅ¡ T. A. priteisti Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 645,34 eurų (Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis eurus trisdeÅ¡imt keturis cnt.) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.Nukentėjusiojo N. S.(J.) civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ T. A. priteisti N. S.(J.) naudai 7836 eurus (septynis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų iÅ¡laidų 180,65 eurų dėl N. S. atstovavimo teisme iÅ¡ kaltinamojo T.

A. nepriteisti.Daiktinių įrodymų klausimo iÅ¡sprendimas: 1 CD diskÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                              Sigita MeÅ¡kauskienė