d11a41c6-eaec-490c-a4af-36fdce371fab · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Gytis Večerskas             Baudž. byla Nr. 1A-287-397-2013Teisėja Audronė Šiupšinskaitė             Proceso Nr. 1-64-1-00023-2011-1             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              1.2.14.3.2.3.;2.1.7.4.; 2.4.6.4.2.KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Lamai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Kirpienei, išteisintajam A.

B., gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, nuteistajam V. A., gynėjai advokatei AuÅ¡rai Ručienei, vertėjoms Veronikai Rybalčenko, Rasai Tarabildienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. A., jo gynėjo advokato Romualdo Matonio ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Eglės Kirpienės apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V.

A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 180 str. 3 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis LR BK 72 str. 1 d., 2 d., 5 d., iÅ¡ V. A. iÅ¡ieÅ¡kota konfiskuotino turto vertę atitinkanti piniginė suma – 9 200 (devyni tÅ«kstančiai du Å¡imtai litų). Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2011-01-14 iki 2011-05-13.A. B. pagal LR BK 180 str. 3 d. iÅ¡teisintas, kadangi nenustatyta, jog jis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ (LR BK 303 str. 5 d. 2 p.).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,              n u s t a t ė :              V. A. nuteistas pagal BK 180 str. 3 d. už tai, kad jis veikdamas bendrai su įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įvykdė plėšimÄ panaudojant peilį ir Å¡aunamÄ jį ginklÄ , o bÅ«tent: 2011 m. sausio 7 d. apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, grasinant tuoj pat panaudoti D. M. atžvilgiu fizinį smurtÄ , tai yra V.

A. ir įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikant nukentėjusįjį iÅ¡ abiejų pusių už rankų, įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui įrėmus peilio geležtę nukentėjusiajam į kairį Å¡onÄ , V. A. nukreipė į nukentėjusįjį užtaisytÄ pistoletÄ â€žMakarov“, taip atimant nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, ir pagrobė nukentėjusiajam D. M. priklausantį turtÄ â€“ 9 200 litų ir automobilį „Mitsubishi Eclipse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2500 vertės, taip bendrais veiksmais padarant nukentėjusiajam D.

M. bendrÄ 11 700 litų turtinę žalÄ .             A. B., iÅ¡teisintas pagal LR BK 180 str. 3 d., buvo kaltinamas tuo, kad jis veikdamas organizuotoje grupėje įvykdė plėšimÄ panaudojant peilį ir Å¡aunamÄ jį ginklÄ , o bÅ«tent: 2011 m. sausio 7 d. apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas organizuotoje grupėje su V. A. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, suburtoje sunkiam nusikaltimui įvykdyti, grasinant tuoj pat panaudoti D. M. atžvilgiu fizinį smurtÄ , tai yra:

A. B. ir V. A. laikant nukentėjusįjį iÅ¡ abiejų pusių už rankų, A. B. įrėmus peilio geležtę nukentėjusiajam į kairį Å¡onÄ , V. A. nukreipus į nukentėjusįjį užtaisytÄ pistoletÄ â€žMakarov“, taip atimant nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, pagrobė nukentėjusiajam D. M. priklausantį turtÄ â€“ 9 200 litų ir automobilį „Mitsubishi Eclipse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2500 vertės, taip savo bendrais veiksmais padarant nukentėjusiajam D.

M. bendrÄ 11 700 litų turtinę žalÄ .Nuteistasis V. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes apeliantas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teigia, jog jis inkriminuotos veikos nepadarė, o teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms ir grindžiamos tik nukentėjusiojo parodymais. Apelianto manymu pažeistas LR BPK 6 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiÅ¡kumo principas, nes teismas liudytojui, kuris dėl svarbių priežasčių negalėjo atvykti į teismÄ , skyrė baudÄ , tuo tarpu D.

M. neatvyko nei į vienÄ posėdį ir taip trukdė objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Teigia, jog nuosprendis nelogiÅ¡kas ir nesuprantamas. Automobilio „Mitsubishi Eclipse“ numeriai grÄ Å¾inti teisėtam jo savininkui, kuris yra teisėtas automobilio savininkas ir tai nuolat teigė, tačiau apeliantas nuteistas už Å¡io automobilio grobimÄ vien remiantis D. M. parodymais, jog jis yra tikrasis automobilio savininkas, tačiau kitų duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo teises į šį automobilį, nėra.

PrieÅ¡ingai – apelianto, liudytojo A. S., V. S. parodymai, R. A. parodymai, kiti duomenys rodo, jog D. M. meluoja, tačiau teismas Å¡iuos duomenis ignoravo. D. M. parodymų nepatikimumÄ rodo tai, kad jis apkaltino V. B., kurio atžvilgiu byla buvo nutraukta, o taip pat A. B., kurio atžvilgiu priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nuolat keitė savo parodymus, trukdė savo nedalyvavimu iÅ¡samiai iÅ¡tirti bylos aplinkybes, pasislėpė nuo teismo, pagrobė kitÄ automobilį, dėl ko jam iÅ¡kelta byla, melagingai teigė, jog po apiplėšimo apeliantas padiktavo savo numerį ir pasakė savo vardÄ , kad apeliantas nuvežė nukentėjusįjį į autobusų stotį ir davė 200 Lt, melagingai teigė, jog su automobiliu ketino parsivežti du variklius ir greičių dėžę, į policijÄ kreipėsi tik kitÄ dienÄ po apiplėšimo, prieÅ¡ tai pažįstamų tarpe paskleidęs gandus apie neva įvykdytÄ ginkluotÄ užpuolimÄ .

D. M. parodymai dėl esminių aplinkybių nėra nuoseklÅ«s, be to, nelogiÅ¡ki. D. M. apeliantas nuvežė į stotį, kur jam buvo visos galimybės praÅ¡ytis pagalbos ir kreiptis į policijÄ , tačiau tai nebuvo padaryta. D. M. veiksmai – kreipėsi į kitÄ asmenį ir siekė jo pagalba susigrÄ Å¾inti neva pagrobtÄ automobilį atitinka turto prievartavimo ar savavaldžiavimo nusikalstamų veikų požymius ir negali bÅ«ti vertinami kaip ginkluoto užpuolimo įrodymai. Be to, teismas automobilio teisėtu savininku pripažino A.

S. ir automobilį grÄ Å¾ino jam. Tai, kad apeliantas aktyviai bendravo telefonu, nepatvirtina ginkluoto užpuolimo fakto. Byloje nebuvo atliktas iÅ¡samus pilnavertis tyrimas, pažeistos BPK 83 str. nuostatos, nes nukentėjusysis vengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir į teismÄ . Be to, D. M. parodymai 2011-01-08 kaip nuvykti į įvykio vietÄ neatitinka faktinių bylos aplinkybių – byloje esančiose įvykio vietos nuotraukose užfiksuotos teritorijos (t 1, b. l. 13-17). Byloje nenustatyta, kam priklauso bato antspaudas, rastas įvykio vietoje bei automobilių protektoriaus antspaudas.

Ä®vykio vieta nustatyta tik pagal D. M. parodymus, tačiau jokių kitų duomenų apie tai, kad buvo grupinis apiplėšimas, nėra. Vieno bato antspaudas negali patvirtinti, kad ginkluoto plėšimo fakto. D. M. neiÅ¡kelta byla dėl melagingų parodymų apkaltinant A. B. nusikalstamos veikos darymu. Apie tai, kad plėšimas įvykdytas panaudojus ginklÄ â€žMakarov“ nustatyta taip pat tik iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, tačiau vien vizualiai D. M. negalėjo nustatyti ginklo rÅ«Å¡ies, tipo. Be to, tiek apeliantas, tiek ir R.

A. parodė, jog ginklas susitikimo metu buvo namuose, tačiau teismas Å¡iuos aprodymus ignoravo. D. M. ginklÄ nustatė, tačiau automobilio markės, su kuria jis buvo vežamas negalėjo pasakyti. A. S. nepatvirtino D. M. parodymų, nes teigė, jog apie jokį apiplėšimÄ nieko nežino, jame nedalyvavo. D. M. keisti parodymus pradėjo akistatos su A. B. metu. PrieÅ¡ tai teigęs, kad ginklas buvo įremtas į kairį Å¡onÄ , akistatos metu teigė, kad įremtas į pilvÄ , teisme nurodė, kad peilį jam prikiÅ¡o prie nugaros.

Nors D. M. tvirtino, jog grasino peiliu A. B., tačiau peilis nebuvo rastas, A. B. iÅ¡teisintas. Apelianto manymu, teismas netinkamai vertino apelianto parodymus dalimi jų vadovaudamasis ir iÅ¡teisindamas A. B., o kitus atmesdamas kaip gynybinę versijÄ . Nenuoseklus D. M. buvo ir klabėdamas apie įvykių eigÄ . 2011-01-08 teigė, jog A. S. žinojo, kad D. M. turi 9400 Lt, D. M. važiavo iÅ¡ paskos dviem vyrams, po to jo maÅ¡ina užstrigo sniege, jam pasiÅ«lė atsisėst į kitÄ automobilį, nuvežė prie miniveno, kuris stovėjo kairėje pusėje, pasiÅ«lė iÅ¡lipti iÅ¡ maÅ¡inos ir apiplėšė. 2011-02-21 apklausoje jau nurodė kitas aplinkybes: kad „Mitsubishi“ automobilį vairavo ne jis, kad iki miniveno važiavo su dviem automobiliais, sniege neužstrigo, minivenas jau deÅ¡inėje pusėje atsirado.Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nusprendė iÅ¡ nuteistojo konfiskuoti 9 200 Lt, nes byloje R.

A. pateiktos iÅ¡klotinės iÅ¡ banko, parodymai patvirtina, jog tai Å¡eimos pinigai, sutaupyti per ilgÄ laikÄ , todėl toks teismo sprendimas pažeidžia nepilnamečių vaikų teises. Teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, netenkino praÅ¡ymo iÅ¡kviesti D. M. į posėdį, kad tie prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti ir visas abejones traktavo nukentėjusiojo naudai. Dėl Å¡ių aplinkybių nuosprendis nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas bei priimtas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

Nuteistojo V. A. gynėjas advokatas Romualdas Matonis apeliaciniame skunde praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, V. A. iÅ¡teisinti nepadarius jam nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Teigia, jog V. A. nusikaltimo nepadarė. Teismo iÅ¡vados dėl jo kaltės prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms. BylÄ teismas iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai, pažeisdamas baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.

Byla iÅ¡nagrinėta nukentėjusiajam nedalyvaujant, nors patikimų duomenų, kad jam apie posėdžio vietÄ ir laikÄ Å¾inoma, teismas neturėjo. Sužinojus, jog nukentėjusysis iÅ¡vykęs, teismas jo nekvietė BPK 66 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo motyvas, jog nukentėjusiajam praneÅ¡ta elektroniniu paÅ¡tu ir telefonu, o tai patvirtina ir liudytojas D. K., vertintinas kritiÅ¡kai, nes prieÅ¡tarauja BPK 236 str. 1 d., BPK 66 str. nuostatomis, be to, D. K. byloje liudytojas, pas kurį nukentėjusysis kreipėsi dėl tariamai pagrobtų pinigų atgavimo.

Tokiu bÅ«du teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimÄ . Be to, nepagrįstai nuosprendyje remiasi ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo tyrėjui duotais parodymais (t 1 , b. l. 59-63). D. M. parodymai prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s, todėl turėjo bÅ«ti patikrinti teisiamajame posėdyje, siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus. Neapklausus D. M. posėdyje, nebuvo galimybės iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylos aplinkybes, be to, iÅ¡nagrinėjus bylÄ tokiu bÅ«du nuteistasis neteko teisės užduoti klausimus nukentėjusiajam (BPK 275 str. 1 d.).

Taip pat posėdyje dalyvavo ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnai, kurie nepriklausė tyrimo grupe, todėl toks jų dalyvavimas laikytinas neleistinu poveikiu nukentėjusiajam. Be to, apelianto nuomone, pats nukentėjusysis, rengdamasis neteisėtai įgyti akcizais apmokestinamas prekes, elgėsi neteisėtai, todėl manytina, jog jam buvo leista pasirinkti tarp atsakomybės ir tyrimui palankių duomenų teikimo. Nuosprendis grindžiamas vien prieštaringais nukentėjusiojo parodymais, nepatikrintais teisiamajame posėdyje, tuo pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

Apeliantas pažymi, jog teismo iÅ¡vados prieÅ¡taringos. Teismas automobilio techninio paso duomenimis, liudytojų A. S., V. S. parodymų pagrindu pripažino, jog automobilis „Mitsubishi eclipse“ priklauso nuosavybės teise A. S., kuris Å¡io turto nuosavybėn ar kitam teisėtam valdymui D. M. perdavęs nebuvo, tačiau nusikalstamÄ užvaldymÄ Å¡io automobilio pripažinus nukentėjusiuoju D. M. inkriminavo A. A.. Tokio akivaizdaus prieÅ¡taravimo paaiÅ¡kinti neįmanoma. Skunde taip pat nurodoma, jog D.

M. parodymai nuoseklÅ«s tik dėl neesminių aplinkybių - su kuo, kada vyko į Marijampolę, kad buvo susitikęs su nuteistuoju, tuo tarpu visas kitas aplinkybes, kurias teismas pripažino įrodymais, D. M. nurodė skirtingai ir tie prieÅ¡taravimai esminiai, o versija apie plėšimÄ â€“ neįtikėtina. Teismui  nesukėlė abejonių, kad jis į Marijampolę automobiliu „Mitsubishi Eclipse“ atvažiavo neva siekdamas nusipirkti ir juo parsigabenti du visureigio automobilius bei greičių dėžę kai galimybė į tokį nedidelį lengvÄ jį automobilį sutalpinti ir juo pargabenti tokio dydžio detales yra neįtikėtina ir neįvertino to, jog nuteistasis bei liudytojas A.

S. nuosekliai tvirtino, kad D. M. su tuo pačiu A. S. į Marijampolę atvyko dėl automobilio remonto, kontrabandinių cigarečių įsigijimo, informacijos apie užsieniečiui reikalingus dokumentus legaliam ginklo laikymui bei neteisėtam piliečio paso įsigijimui bei norėjo susitarti dėl sidabro gabenimo į UkrainÄ Â Â ir  kitų  pasiÅ«lymų. Be to, nukentėjusysis skirtingai nurodė tokiÄ esminę tariamo plėšimo aplinkybę – vietÄ , į kuriÄ buvo įremtas peilis – kairį Å¡onÄ , pilvÄ ir nugarÄ .

Šį ginklo panaudojimÄ nukentėjusysis priskyrė A. B., kuris buvo iÅ¡teisintas. Teismas patikėjo jo neįtikėtinais parodymais, kad užpuolimo metu buvo panaudotas tikras,  ir netgi užtaisytas,  bÅ«tent „Makarov“  tipo ginklas,  nors jokių  patikimų sÄ sajų tarp nukentėjusiojo iÅ¡galvoto ir nuteistojo teisėtai laikyto ginklo nenustatė, ginklas nebuvo pateiktas atpažinti. D. M. nesugebėjo pagrįsti neįtikėtinos prielaidos, jog nusikaltimÄ padaręs asmuo paliktų savo telefono numerį.

Objektyvioms bylos aplinkybėms, įskaitant įvykio vietos apžiÅ«rÄ , prieÅ¡tarauja ir nukentėjusiojo parodymai apie tariamo nusikaltimo vietÄ bei toje vietoje buvusias transporto priemones. Nukentėjusysis taip pat nesugebėjo įtikinamai paaiÅ¡kinti kaip sužinojo asmens, kurio ketino praÅ¡yti pagalbos susigrÄ Å¾inti pagrobtÄ automobilį, telefono numerį, nors nei jo vardo, nei pavardės telefono atmintyje nebuvo. Dėl plėšimo D. M. tÄ pačiÄ dienÄ nesikreipė į pareigÅ«nus. Visos D.

M. nurodytos aplinkybės neįtikėtinos, todėl visi ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų rezultatai turėjo būti patikrinti teisme arba įvertinti kritiškai, juo labiau, jog iš duomenų matyti, kad šie neaiškumai turėjo būti šalinami dar ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo apklausos metu nepaneigus šių prieštaravimų nėra pagrindo kritiškai vertinti nuteistojo nuoseklių parodymų, kuriuos patvirtina kitos bylos aplinkybės. Iš pateiktų bylos duomenų matyti, jog V.

A. nuolat sÄ skaitoje turėjo tokiÄ pinigų sumÄ , kuriÄ nusprendė teismas konfiskuoti, o pratęsus leidimÄ gyventi Lietuvoje juos iÅ¡siimdavo. Nors teismas pripažino, kad nėra duomenų, jog kratos metu paimti pinigai yra tie patys, kuriuos V. A. tariamai užvaldė plėšdamas, tačiau nepagrįstai nusprendė jų negrÄ Å¾inti.Ä®rodymų vertinimo Å¡aliÅ¡kumÄ , apelianto nuomone, rodo ir tai, kad teismas nuteistojo atžvilgiu nukentėjusiojo parodymus pripažino kaltės įrodymais, nors dėl kito asmens kaltės sprendė, jog jų nepakanka ir jie nepatikimi.

Dėl Å¡ių aplinkybių nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi bÅ«ti panaikintas. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Eglė Kirpienė apeliaciniu skundu praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-12-14 nuosprendį dėl A. B. iÅ¡teisinimo pagal LR BK 180 str. 3 d. panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje – A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 180 str. 3 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę – 6 metus 6 mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose.

BK 66 str. pagrindu į bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011-01-11 iki 2011-05-11. Taip pat pripažinti, kad V. A. plėšimÄ panaudojant peilį ir Å¡aunamÄ jį ginklÄ Ä¯vykdė veikdamas bendrai su A. B.. Pirmos instancijos teismas nepaisė BPK 20 str. 3 d., 5 d. įtvirtintų reikalavimų, jog įrodymai turi bÅ«ti įvertinti pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, o iÅ¡vados turi bÅ«ti grindžiamos visos bylos įrodymais, patvirtinančiais arba paneigiančiais bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Teismas iÅ¡teisindamas A. B. neteisingai nuosprendyje įvertino ir aptarė įrodymų visumÄ , dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, tuo pačiu nepagrįstai iÅ¡teisino A. B..Prokurorė nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog nesurinkta pakankamai duomenų, kad bÅ«tent kartu su V. A. plėšime dalyvavo ir A. B.. Taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog kitų duomenų, iÅ¡skyrus nukentėjusiojo atpažinimo pagal nuotraukÄ protokolo ir nukentėjusiojo parodymų, dėl A. B. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme nėra.

Å ios iÅ¡vados, prokurorės nuomone, neatitinka teisminio nagrinėjimo metu nustatytų įvykio aplinkybių. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nukentėjusiojo parodymai apie A. B. yra abejotini, tačiau susiję su V. A. – patikimi. Å iuo atveju neturėjo bÅ«ti taikomi dvigubi standartai. Abejonių D. M. parodymai galėtų kelti tik tuo atveju jei jie kategoriÅ¡kai, besÄ lygiÅ¡kai bÅ«tų paneigti kitais bylos duomenimis, tačiau Å¡iuo atveju tokių duomenų nėra. Prokurorės nuomone, nepagrįstai atmesti ir neįvertinti kaip papildantys ir patvirtinantys D.

M. parodymus liudytojo V. Å . parodymai, kur jis nurodo, kad akistatos metu D. M. papraÅ¡ius, kad A. B. užsidėtų kapiÅ¡onÄ ir A. B. jį užsidėjus, D. M. kategoriÅ¡kai patvirtino, kad asmuo grasinęs jam durklu ar peiliu buvo A. B.. Nepagrįstai teismas vertina kaip nepatikimÄ asmens atpažinimo iÅ¡ nuotraukų protokolÄ , vien todėl, kad D. M. A. B. atpažino iÅ¡ veido bruožų, konkrečių požymių neįvardindamas. Teismas neįvertino, kad 2011-01-08 ikiteisminio tyrimo tyrėjo atliekamos apklausos metu, D.

M. labai detaliai apibÅ«dino vyrÄ , buvusį su peiliu - apie 23-25 metų, apie 180 cm Å«gio, lieso kÅ«no sudėjimo, trumpų plaukų, pailgo spuoguoto veido, po ko atpažinimo metu ir atpažino A. B.. Neteisinga teismo iÅ¡vada, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu A. B. buvo vienas, be paÅ¡alinių asmenų, todėl D. M. vėlgi jį parodė, kaip asmenį grasinusį peiliu. Å io procesinio veiksmo metu A. B. buvo tarp kitų įtariamųjų V. A. ir A. S. ir Å¡ios apklausos metu ne vienÄ kartÄ nukentėjusysis rodydamas tiek A.

B., tiek V. A., įvardijo jų konkrečius veiksmus. Teismas nurodo, kad garso įraÅ¡as ir Faktinių aplinkybių konstatavimo aktas duoda pagrindÄ abejoti D. M. parodymais, kadangi pokalbyje yra minima, kad buvo parodytos dviejų panaÅ¡ių asmenų nuotraukos ir kt., tačiau minėtas aktas negali bÅ«ti vertinamas ir juo remiamasi, kadangi nėra jokių duomenų, kad garso įraÅ¡e kalba nukentėjusysis D. M..Teismo iÅ¡vados dėl A. B. parodymų nuoseklumo nepagrįstos. Teismas neįvertino to, kad kaltinamasis A.

B., apklausiamas apie buvimo vietÄ nusikaltimo padarymo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams pirmiausiai nurodė ir kategoriÅ¡kai tvirtino (taip pat ir teismo posėdžio metu sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimÄ ), kad buvo pas tyrėjÄ A. V.. Tik po to, kai buvo surinkti tai paneigiantys ir nenuginčijami faktiniai duomenys, nurodė, kad jis buvo namuose. Todėl A. B. parodymus vertinti kaip nuoseklius, nekeliančius jokių abejonių tikrai negalima. Taip pat Å¡ių A. B. parodymų, kad jis buvo namuose, nepatvirtina ir kiti įrodymai.Tuo tarpu jokių duomenų, aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusiojo parodymais, nėra.

Vertinti, kad dėl A. B. nukentėjusiojo duodami parodymai yra abejotini vien todėl, kad jų kiti įrodymai nepatvirtina, negalima ir tai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. D. M. parodymų nuoseklumÄ ir patikimumÄ patvirtina liudytojo V. Å . parodymai, taip pat ir teismo padarytos iÅ¡vados vertinant jo parodymus dėl V. A..Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo V. A. ir nuteistojo gynėjo apeliacinius skundus atmesti, iÅ¡teisintasis A. B. ir jo gynėjas prašė prokurorės skundÄ atmesti, nuteistasis V.

A. ir jo gynėja prašė nuteistojo ir jo gynėjo skundus tenkinti. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo V. A. ir gynėjo Romualdo Matonio apeliaciniai skundai atmetami. Dėl nuteistojo V. A. ir jo gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinių skundų Skunduose keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apeliantų manymu, teismas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir nepagrįstai nustatė, kad V.

A. padarė LR BK 180 str. 3 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi, iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ .

Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant. Tai, kad teismo pateiktas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantų subjektyviu byloje ištirtų įrodymų suvokimu bei vertinimu nėra pagrindas pripažinti, jog teismas įrodymus vertino pažeisdamas baudžiamojo proceso kodekso nustatytas taisykles.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog apylinkės teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 3 d. , požymių V. A. veikoje buvimo ir jo kaltės padarius šį nusikaltimÄ , pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku surinktų duomenų visumos vertinimu, todėl yra pagrįstos. Å ių iÅ¡vadų pagrindu priimtas V. A. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis taip pat yra pagrįstas ir teisėtas. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su teismo iÅ¡vada, jog V.

A. dalyvavimÄ nusikaltime, o taip pat jo veiksmus – grasino pistoletu „Makarov“, kitam bendrininkui įrėmus peilį į Å¡onÄ ir taip atėmus galimybę prieÅ¡intis, užvaldė svetimÄ turtÄ â€“ pinigus (9 200 Lt) ir automobilį, įrodo nuoseklÅ«s D. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėju bei ikiteisminio tyrimo tyrėjui, o taip pat parodymo atpažinti pagal fotonuotraukÄ metu gauti duomenys, iÅ¡ dalies liudytojo A. S. parodymai bei raÅ¡ytiniai bylos duomenys, kurie patvirtina aktyvų V.

A. susiraÅ¡inėjimÄ telefonu su A. S. bei D. M. įvykio dienÄ .Nors skunduose teigiama, jog nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys nepagrįstai perskaityti teisiamojo posėdžio metu bei nepagrįstai laikyti įrodymais, tačiau Å¡ie skundo argumentai nepagrįsti ir yra atmetami. Pažymėtina, jog įrodymais laikytini visi įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Kaip matyti iÅ¡bylos duomenų, nepavykus iÅ¡kviesti į teismo posėdį ir apklausti teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo, pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka (BPK 276 str. 1 d., 4 d. pagrindu) perskaitė balsu ikiteisminio tyrimo teisėjui ir ikiteisminio tyrimo tyrėjui D.

M. duotus parodymus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte ir BPK 44 straipsnio 7 dalyje imperatyviai nenustatyta proceso stadijos, kurioje asmeniui, kaltinamam nusikaltimo padarymu, turi bÅ«ti sudaryta galimybė pačiam apklausti kaltinimo liudytojus arba reikalauti, kad tie liudytojai bÅ«tų apklausti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, analizuodamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintÄ kaltinamojo teisę pačiam apklausti kaltinimo liudytojus, taip pat neakcentuoja proceso stadijos, kurioje Å¡i teisė turi bÅ«ti įgyvendinta.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje Å¡i teisė vertinama kaip teisės į teisingÄ , sÄ Å¾iningÄ procesÄ sudėtinė dalis, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimas konstatuojamas tuo atveju, kai kaltinamasis jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės apklausti asmenų, kurių parodymai perskaitomi proceso metu ir naudojami kaip įrodymai (pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Unterpertingeris prieÅ¡ AustrijÄ , Delta prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ).

Tuo atveju, kai kaltinamajam buvo sudaryta galimybė pačiam apklausti nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo stadijoje, tai, kad asmuo nebuvo apklausiamas teismo posėdyje, o buvo perskaityti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, nelaikoma Å¡ios teisės pažeidimu, todėl skundų argumentai dėl nepagrįstai perskaitytų nukentėjusiojo parodymų ir nepagrįsto Å¡ių parodymų laikymo įrodymais, esminio BPK pažeidimo, atmetami kaip nepagrįsti, nes, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dalyvavo abu kaltinamieji, jų gynėjai, nukentėjusysis, vertėjas.

Taigi, kaltinimo pusei buvo užtikrintos visos galimybės pasinaudoti minėta teise. Ši teisė vien dėl to, jog nukentėjusysis nebuvo apklaustas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo nukentėjusiojo parodymų nelaikyti įrodymais. Aukštesnysis teismas pažymi, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat buvo imtasi eilė procesinių priemonių iškviesti nukentėjusįjį į teismo posėdį, tačiau nustatyta, kad tai padaryti nėra galimybių.

Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo parodymų patikimumÄ tinkamai įvertino juos lygindamas ir gretindamas tiek su kitais nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui, tiek ir aiÅ¡kindamasis ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotų parodymų aplinkybes – apklaustas tyrėjas V. Å ., T. R.. Pažymėtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo tyrėjui, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusysis nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes.

Parodė, jog kartu su A. S. atvykus į Marijampolę pirkti automobiliui detalių, jie susitiko su A. S. pažįstamu asmeniu (kaip nustatyta V. A.), su kuriuo buvo dar vienas asmuo, po to jis jau vienas buvo nuvežtas į pramoninį rajonÄ , kur girdėjo užtaisomÄ ginklÄ ir vienam asmeniui pagrasinus Å¡iuo užtaisytu ginklu, kitam - įrėmus į Å¡onÄ didelį peilį ar durklÄ , Å¡ie asmenys pareikalavo atiduoti pinigus ir jis atidavė turėtus 9200 litų bei paklausus, kas bus su automobiliu „Mitsubishi“, kuriuo jis atvažiavo, jam pasakė, kad automobilį taip pat pasilieka.

Nors nukentėjusysis nevienodai proceso metu įvardijo kÅ«no dalį, į kuriÄ jam buvo įremtas peilis, tačiau jis analogiÅ¡kai nurodė tÄ pačiÄ kÅ«no sritį, t. y. vidurinę kÅ«no dalį (Å¡onÄ , nugarÄ , pilvÄ ), todėl netikslumai nelaikytini esminiais. Neesminiai ir netikslumai dėl nurodytų važinėjimo įvykio vietoje jau atsiskyrus nuo A. S., aplinkybių, nevisiÅ¡kai tikslaus vietovės apibÅ«dinimo. Nukentėjusysis bendravo per vertėjÄ , jam tai buvo nepažįstamos vietos, be to, kaip nukentėjusysis minėjo, jis buvo vežiojamas taip tarsi klaidindamas.

Vis Å¡ios aplinkybės lėmė, jog įvykio vietos aplinkybes, vežiojimÄ po apylinkę nukentėjusysis ne visada nurodė visiÅ¡kai tiksliai, tačiau svarbu tai, jog jo nurodyta įvykio vieta atitinka A. S. nurodytÄ susitikimo su V. A. vietÄ , o V. A. telefono jungimosi prie bokÅ¡tų vietos atitinka nukentėjusiojo parodymus apie jo atžvilgiu įvykdytos veikos aplinkybes (t1, b. l. 12-55). Be to, duomenys apie telekomunikacijos tinklais perduodamÄ informacijÄ , iÅ¡ kurių matyti, jog V. A. 2011-01-07 nuo 07.30 val. aktyviai bendravo su A. skobei, D.

M., V. S., kartu vertinant su nukentėjusiojo parodymais, o taip pat visų įvykių kontekste pagrįstai leido teismui daryti iÅ¡vada, jog vienas iÅ¡ asmenų, su kuriuo susitiko D. M., ir su kuriuo paskutinį kartÄ A. S. matė nukentėjusįjį, buvo bÅ«tent V. A.. Tai nuolat tvirtino tiek pats nukentėjusysis, tai rodo ir ta aplinkybė, jog iÅ¡ karto po įvykio V. A. davė savo telefono numerį nukentėjusiajam ir kalbėjo apie užtarimÄ nukentėjusiojo, apie tai, kad jei rusas ras užtarimÄ , kreiptis bÅ«tent tuo numeriu, nurodė vardÄ â€žV.“.

Pažymėtina, jog nuteistojo V. A. versijos dėl susitikimo aplinkybių nepatvirtina jokie patikimi duomenys. Liudytojas A. S. nebuvo nuoseklus, nuolat keitė parodymus tiek dėl nukentėjusiojo vykimo su V. A., tiek ir dėl tolesnės įvykių eigos, pokalbių apie cigaretes, automobilio remontÄ , priklausomybę ir pan. Be to, liudytoja V. S. po įvykio nuolat siuntė trumpÄ sias žinutes, kÄ jis turi aiÅ¡kinti apie automobilių priklausomybę. Apylinkės teismas pagrįstai įvertinęs V. A. parodymų eigÄ , nukentėjusiojo parodymus, A.

S. parodymų nenuoseklumÄ , tai, kad A. S. ir V. A. yra pažįstami apie 10 metų, įvertinęs V. S. siunčiamas žinutes, pagrįstai A. S. parodymų nelaikė patikimais duomenimis. A. S. parodymai teisme iÅ¡ dalies sutapo su V. A. parodymais, tačiau teismas pagrįstai vertindamas Å¡iuos duomenimis taip pat kaip nepatikimus atsižvelgė ir įvertino tai, kad tokius pačius parodymus tiek V. A., tiek ir A. S. davė teisme, kai jau turėjo galimybę susisiekti, be to, A. S. teisme nurodė, jog sako tiesÄ , o anksčiau sakė netiesÄ , nes bijojo bÅ«ti apkaltintas, tačiau teisme jo paties nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo jį kaltinti kokio nors nusikaltimo padarymu.

Visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog A. S. parodymai dalyje dėl to, kas vyko po to, kai jis ir D. M. susitiko su V. A., nepatikimi, o atsižvelgiant į artimus draugystės ryÅ¡ius su nuteistuoju, pagrįstai įvertinti ir kaip sieki padėti V. A. iÅ¡vengti atsakomybės. Kaip pagrindÄ tikėti nukentėjusiojo parodymų patikimumu apylinkės teismas pagrįstai laikė ir aplinkybes, apibÅ«dinančias D. M. elgesį po nusikalstamos veikos – jis iÅ¡ karto kreipėsi į kitus asmenis, praÅ¡ydamas pagalbos atgauti pinigus, kÄ patvirtino liudytojas D.

K. bei E. J.. Nepavykus jų pagalba atgauti pinigų, kreipėsi į teisėsaugos institucijas jau sekančiÄ dienÄ . Pinigų, D. M. duotų V. A., kaip pats V. A. teigė pirkti cigaretėms, negrÄ Å¾ino ir nesistengė grÄ Å¾inti, cigarečių nepirko, pats V. A. nenurodė, jog bÅ«tų davęs suprasti, kad cigarečių nebus. Visa tai leidžia pagrįstai tikėti D. M. parodymais ir jo nurodyta įvykio versija, kad pinigai ir automobilis buvo paimtas prieÅ¡ jo valiÄ ir paneigia V. A. versijÄ dėl kontrabandinių cigarečių pirkimo.

Skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, taip pat teigiama, jog nukentėjusysis konkrečiai žinojo aplinkybes dėl pistoleto „Makarov“, nes susitikimo metu pats V. A. jam apie tai buvo sakęs ir teigiama, jog ne specialistas be atitinkamos apžiÅ«ros negalėtų nustatyti ginklo markės, tačiau Å¡ias aplinkybes apylinkės teismas taip pat iÅ¡samia iÅ¡analizavo ir argumentuotai paneigė. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, jau apklausiamas liudytoju D. M. įvardijo, jog pistoletas galėjo bÅ«ti „Makarov“ (t 1, b. l. 26-28), tuo tarpu versijÄ , kad nuteistasis pats pasakė apie turimÄ ginklÄ bei jo markę, V.

A. pateikė tik teisme. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai Å¡iuos parodymus atmetė kaip nepatikimus. Be to, jų taip pat nepatvirtina kiti patikimi duomenys. Nors nuteistojo V. A. sutuoktinė R. A. nurodė, kad įvykio dienÄ ginklÄ matė namuose, kai sutuoktinis buvo išėjęs, tačiau ji yra V. A. sutuoktinė, be to, Å¡ių duomenų nepatvirtina kiti patikimi duomenys, jie prieÅ¡tarauja nuosekliems nukentėjusiojo parodymams, todėl pagrįstai Å¡ių parodymų teismas nevertino kaip patikimų įrodymų.

Pažymėtina, jog nukentėjusysis niekada nenurodė, kad jis bÅ«tų sužalotas, tik nurodė, kad jam buvo grasinama pistoletu ir peiliu, todėl tai, kad nenustatyti jokie sužalojimai nukentėjusiajam nepaneigia aplinkybės dėl grasinimo ir įvykdyto nusikaltimo. BK 180 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėtis nereikalauja, kad bÅ«tų realiai sutrikdyta sveikata, užtenka, jog buvo tik grasinama ginklu, peiliu. Kaip vienÄ iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų nepatikimumo požymių apeliantai taip pat nurodo ir aplinkybę, jog D.

M. kaip asmenį, grasinusį ginklu, atpažino kitÄ Å¾mogų, ne V. A., kuris, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, nusikaltimo padaryti negalėjo, nes buvo kitoje vietoje, tačiau apylinkės teismas pagrįstai nevertino Å¡ios aplinkybės kaip galinčios paneigti kitais aptartais duomenimis nustatytas aplinkybes, nes V. A. dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme bei jo kaltė įrodyta vertinant visumÄ surinktų duomenų, t. y. atsižvelgiant į tai, kad D. M. dar pačioje tyrimo pradžioje nurodė, jog asmuo, grasinęs pistoletu, taip pat vairavo automobilį, po to davė jam 200 litų, palydėjo iki stoties, davė savo telefono numerį bei pasivadino „V.“.

Patikrinus nukentėjusiojo nurodytÄ telefono numerį, buvo nustatyta, jog tai V. A. priklausantis numeris, jog V. A. Å¡iuo numeriu bendravo tiek su A. S., tiek ir su D. M., o pagal telefono jungimosi prie bokÅ¡tų vietÄ , matyti, jog V. A. tuo metu galėjo bÅ«ti bÅ«tent įvykio vietos apylinkėse. Be to, A. S. nuosekliai nurodė, jog su D. M. nuvažiavo į Marijampolę ir susitiko bÅ«tent su V. A.. V. A. taip pat neneigė, kad buvo susitikęs su D. M., kai jis atvyko su A. S.. Tai rodo, jog D. M. tiesiog galėjo sÄ Å¾iningai klysti atpažindamas iÅ¡ nuotraukos, tuo labiau, jog vėliau ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir iÅ¡ nuotraukų atpažino V.

A., kaip asmenį jam grasinusį pistoletu. Apeliantai skunduose taip pat teigia, jog teismo iÅ¡vados dėl automobilio grobimo prieÅ¡taringos, nes inkriminuota, jog buvo pagrobtas nukentėjusiajam priklausęs automobilis, tačiau grÄ Å¾ina jį ir pripažįsta, jog teisėtas savininkas yra A. S.. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog veikÄ kvalifikuojant kaip plėšimÄ , nebÅ«tina, jog pagrobiamas daiktas priklausytų nuosavybės teise asmeniui, prieÅ¡ kurį vartojamas smurtas ar grasinama jį vartoti.

Nustatyta, kad automobilio valdytojas įvykio metu buvo bÅ«tent D. M., bÅ«tent D. M. buvo grasinama peiliu bei ginklu po ko neteisėtai užvaldyti pinigai bei minėtas automobilis, todėl automobilio grobimas pagrįstai inkriminuotas, nepriklausomai nuo to, kam jis priklausė, svarbu tai, jog V. A., kaip nustatyta iÅ¡ aptartų duomenų, grobimo momentu tokios teisės į automobilį neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Mitsubishi Eclipse“ registruotas A. S. vardu, nukentėjusysis ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, apylinkės teismas pagrįstai šį automobilį nusprendė grÄ Å¾inti A.

S.. Pažymėtina, jog apylinkės teismas taip pat tyrė ir nuteistojo versijÄ , jog pareigÅ«nai neva jam sakę, jog nereikia teisybės, reikia plėšimo ir jie žino, kad A. B. nebuvo nusikalstamos veikos vietoje, tačiau liudytojai tyrėjai V. Å . bei T. R. kategoriÅ¡kai tokias aplinkybes paneigė, nurodė iÅ¡samias aplinkybes kaip vyko tyrimas, kokios aplinkybės aiÅ¡kėjo, kokios buvo keliamos versijos, tai atitiko byloje surinktais duomenimis fiksuotÄ tyrimo eigÄ , todėl apylinkės teismas pagrįstai jų parodymus laikė patikimais, jais tikėjo ir V.

A. versijÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Pažymėtina, jog byloje įtarimai buvo pareikÅ¡ti ir kitiems asmenims, tačiau vykstant tyrimui, bylai pasipildžius naujais duomenimis, įtarimai jiems nepasitvirtino ir ikiteisminiai tyrimai jų atžvilgiu nutraukti. Å ios aplinkybės bei tai, jog D. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios konkrečiai apibÅ«dino asmenį, grasinusį peiliu (A. B.), jį atpažino parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų metu, tai patvirtino akistatos metu bei apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , pagrįstai leidžia ne tik liudytojų V.

Å . bei T. R. parodymus laikyti patikimais, tačiau ir teigti, jog nusikalstamoje veikoje taip pat dalyvavo ir A. B.. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojam, jog apylinkės teismo iÅ¡vados dėl V. A. veiksmų, jo kaltės yra pagrįstos iÅ¡samiu, neÅ¡aliÅ¡ku surinktų bylos duomenų visumos vertinimu, todėl yra teisėtos ir pagrįstos. V. A. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Bausmė V. A. skirta teisingai. Skiriant bausmę BK 54 str., 61 straipsnio nuostatos nepažeistos.

Tinkamai įvertintos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės – nuteistojo asmenybė, veikos pavojingumas, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės (šiuo atveju tai, kad jų nenustatyta). V. A. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, nuo 2011-09-29 dirba, vedęs, augina du mažamečius vaikus. Veika, dėl kurios padarymo jis pripažintas kaltu, yra tyčinis turtinis nusikaltimas, priskirimas sunkių nusikaltimų kategorijai.

Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ , aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nepažeidžiant BK 61 str. 4 d. nuostatų, pagrįstai BK 41 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti, skirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, atitinka nuteistojo bei veikos pavojingumÄ ir yra bÅ«tina bei pakankama užtikrinti nubaudimo ir individualiosios bei bendrosios prevencijos tikslus.

Byloje taip pat nustatyta, jog nusikalstamos veikos metu pinigus D. M. atidavė bÅ«tent V. A., Å¡ių pinigų V. A. pripažino negrÄ Å¾inęs ir neketinęs grÄ Å¾inti. Å ie pinigai gauti neteisėtai, nusikalstamu bÅ«du, ir jie, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi bÅ«ti konfiskuoti, todėl apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė iÅ¡ V. A. LR BK 72 str. 1 d., 2 d., 5 d. pagrindu iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę – 9 200 Lt (devynis tÅ«kstančius du Å¡imtus litų).

Siekiant užtikrinti turto konfiskavimÄ apylinkės teismas pagrįstai vadovaujantis BPK 151 straipsnio nuostatomis laikinai apribojo V. A. nuosavybės teises į asmens kratos metu rastas pinigines lėšas. Apylinkės teismas tik įvertinęs bankų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, kitas aplinkybes dėl piniginių lėšų judėjimo banko sÄ skaitoje sprendė, jog nėra duomenų, kad asmens kratos metu rasti ir paimti pinigai yra bÅ«tent R. A. asmeninės lėšos. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti leidžia ir tos aplinkybės, kad V.

A. turėjo didelę pinigų sumÄ Ä¯vairia valiuta bÅ«tent sulaikymo prie Baltarusijos Respublikos sienos metu, po įvykio praėjus vos savaitei. Esant Å¡ioms aplinkybėms, laikinas nuosavybės teisių apribojimas asmens kratos metu paimtoms piniginėms lėšoms taikytas teisėtai ir pagrįstai.Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendis dalyje dėl V. A. yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, pagrindo nėra.

Dėl prokurorės Eglės Kirpienės apeliacinio skundo Prokurorė apeliacinį skundÄ grindžia tuo, jog teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog nenustatyta, kad A. B. dalyvavo padarant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ . Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.IÅ¡analizavus apeliacinio skundo motyvus bei atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo iÅ¡vados dėl duomenų, įrodančių A.

B. dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, trÅ«kumo nepagrįstos iÅ¡samiu ir visapusiÅ¡ku surinktų duomenų vertinimu, teismo iÅ¡vados vertinant nukentėjusiojo parodymų nuoseklumÄ ir patikimumÄ yra prieÅ¡taringos, o procesinio veiksmo – ikiteisminio tyrimo metu atlikto parodymo atpažinti A. B. pagal nuotraukas duomenys vertinti ne surinktų duomenų visumoje, ne nukentėjusiojo veiksmų, parodymų eigoje ir kontekste, tačiau duomenų, liečiančių kito kaltinamojo atpažinimÄ , kuris nuteistas remiantis tais pačiais nukentėjusiojo parodymais bei ikiteisminio tyrimo metu atliktais atpažinimo veiksmais, kontekste.

Toks nuosprendis negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl Å¡ioje dalyje dėl A. B. iÅ¡teisinimo Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis panaikinamas bei priimtas naujas – apkaltinamasis nuosprendis. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka aukÅ¡tesnysis teismas nustatė:V. A. ir A. B. veikdami bendrai su įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įvykdė plėšimÄ panaudojant peilį ir Å¡aunamÄ jį ginklÄ , o bÅ«tent: 2011 m. sausio 7 d. apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, grasinant tuoj pat panaudoti D.

M. atžvilgiu fizinį smurtÄ , tai yra V. A. ir įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikant nukentėjusįjį iÅ¡ abiejų pusių už rankų, A. B. įrėmus peilio geležtę nukentėjusiajam į kairį Å¡onÄ , V. A. nukreipė į nukentėjusįjį užtaisytÄ pistoletÄ â€žMakarov“, taip atimant nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, ir pagrobė nukentėjusiajam D. M. priklausantį turtÄ â€“ 9 200 litų ir automobilį „Mitsubishi Eclipse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2500 vertės, taip bendrais veiksmais padarant nukentėjusiajam D.

M. bendrÄ 11 700 litų turtinę žalÄ .Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nusikaltime, kuriuo kaltinamas, nedalyvavo, apie tai žino tik iÅ¡ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, kai Å¡ie atvažiavo į jo namus daryti kratÄ ir pateikė įtarimus ginkluotu apiplėšimu. Kaltinamojo V. A., liudytojo A. S., nukentėjusiojo D. M. iki ikiteisminio tyrimo nepažinojo, su jais nebendravęs, jokių santykių neturėjo. PareigÅ«nai - tyrėjas V. Å ., T. R. taip pat žino, kad jis Å¡iame nusikaltime nedalyvavęs, jam sakė, kad jie žino, jog jis nekaltas, bet nukentėjusysis atpažino jį ir jie neturi kÄ daryti.

Kai buvo daromas atpažinimas su nukentėjusiuoju, dalyvavo vertėja, advokatė, tyrėjas Å .. Ji patį atvedė iÅ¡ kameros, jis buvo sulaikytas, daugiau asmenų nebuvo, nukentėjusysis pažiÅ«rėjo į jį ir pasakė „šitas“. 2011-01-07 buvo namuose, kartu buvo ir jo draugė R. P., jos brolis M. P.. Kad buvo namuose, taip aiÅ¡kino ir tyrimo metu. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas V. Å . įvardijo asmenį, kas padarė šį nusikaltimÄ , pasakydamas vardÄ ir pavardę, kurių Å¡iuo metu jis nepamena, to asmens nepažįsta.

Kaltinamasis V. A. parodė, kad A. B. nepažinojo, su juo susitiko pirmÄ kartÄ teisme, kai buvo apklausiamas nukentėjusysis D. M.. Parodė, kad A. S. apie 10 val. (duomenys neskelbtini)., prie serviso atvarė remontuoti automobilį. Kad A. S. atvažiuos ne vienas nežinojo. A. S. atvažiavo juodos spalvos automobiliu Audi, o kartu su juo kitu automobiliu „Mitsubishi“ atvažiavo keistas žmogus- D. M., kuris kalbėjo nesÄ mones apie tai, kad galima sidabrÄ vežti iÅ¡ Ukrainos, kad gal galima pasÄ pavogti iÅ¡ žmogaus, kuris nesikreiptų į policijÄ , vesti nelegaliai per sienÄ Å¾mones, klausė, kokių užsienio piliečiui reikia dokumentų, norint įsigyti pistoletÄ savigynai, nes A.

S. jam buvo sakęs, kad jis, t. y. V. A., užsienietis ir turi ginklÄ , D. M. klausė, kokį ginklÄ jis turi. Å iam žmogui jis pasakė, kad turi namuose pistoletÄ â€žMakarov“. Jie pasikeitė telefono numeriais, kad galėtų atsiųsti žinutę, kokių dokumentų reikia ginklo įsigijimui. Taip pat Å¡is asmuo prašė gauti cigarečių. Kaltinamasis žadėjo tuo pasidomėti ir cigarečių pirkimui D. M. davė 2500 litų, bet jis 200 litų grÄ Å¾ino, nes užteko cigarečių pirkimui 2300 litų.

Pinigus D. M. padavė jo automobilyje „Citroen“, tai matė ir A. S.. D. M. liko laukti cigarečių, o A. S. savo maÅ¡ina „Audi“ iÅ¡važiavo. Kartu su juo, važiuojant susitikti su A. S., buvo ir pažįstamas iÅ¡ Lenkijos vardu A., kuris buvo atvažiavęs pirkti automobilio ir buvo prašęs jį pavežti į KaunÄ . Automobilis „Mitsubishi“, kurį reikėjo remontuoti, liko toje vietoje, o jis savo automobiliu atvežė D. M. iki autobusų stoties, kur jis žadėjo pavalgyti ir palaukti cigarečių.

Automobilio „Mitsubishi“ į servisÄ nenuvarė, nes A. S. buvo leidęs D. M. su Å¡iuo automobiliu vežti cigaretes, o po to nuvaryti į servisÄ . Jis nuvežė pažįstamÄ lenkÄ Ä¯ KaunÄ ir ten bÅ«nant jam paskambino iÅ¡ matymo žinomi žmonės ir pasakė, kad nori su juo pasikalbėti dėl kažkokio ruso. Su jais susitiko degalinėje prie(duomenys neskelbtini). Jam sakė, kad pažįstamas girtas rusas kažkÄ pasakojo, kad dvi jo maÅ¡inos ir pinigai apie 10 - 15 tÅ«kstančių turi bÅ«ti pas jį.

Jis Å¡iems asmenims pasakė, kad pinigai cigaretėms pirkti yra pas jį, taip pat kad automobilis yra ne ruso, o jo draugo A. S.. Vakare paskambinęs A. S. pasakė, kad jam skambino D. M. ir sakė, kad jeigu jie nesurinks jam 10 000 litų, neužraÅ¡ys jam maÅ¡inos, sės į kalėjimÄ . Jis šį pasakymÄ suprato kaip juokÄ . Pinigų, duotų cigaretėms pirkti, D. M. grÄ Å¾inti neprašė, jis cigarečių nenupirko ir pinigų negrÄ Å¾ino. Å ių pinigų negrÄ Å¾inęs iki Å¡iol, nes dėl D.

M. apÅ¡meižimo advokatui pinigų iÅ¡leidžia daugiau. Automobilis Mitsubishi visÄ laikÄ buvo prie jo namų, į servisÄ jo nenuvarė, nes D. M. juo norėjo cigaretes vežti, po to prasidėjo suėmimai. Jis policijos pareigÅ«nams taip pat sakė, kad A. S. atvarė automobilį remontui, kad jokio plėšimo nebuvo, o apie pinigus, duotus D. M. cigaretėms pirkti, bijojo sakyti, matė, kad policijos pareigÅ«nai nusitekę prieÅ¡ jį. Ketvirtame policijos pastato aukÅ¡te sėdintys kriminalistai jam sakė, kad jiems nereikia teisybės, jiems reikia plėšimo, sakė, jog žino, kad su juo A.

B. nebuvo. Jis atsisakęs duoti parodymus, norėjo, kad pats nukentėjusysis pasakytų teisybę, jog norėjo pirkt cigarečių. Kiek iÅ¡ viso turėjo pinigų D. M., jis nežinojo. Ginklo su savimi tÄ dienÄ neturėjo. Buvo sulaikytas po kelių dienų, važiavo pas gimines į BaltarusijÄ . Kratos metu paimti pinigai yra jo, tokiÄ sumÄ , kuriÄ galima įvežti nedeklaruojant -10 000 dolerių - jis vežė broliui, pinigus jam davė žmona, ar D. M. duoti pinigai- 2300 litų buvo pridėti prie Å¡ios sumos- neatsimena.

D. M. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, dalyvaujant įtariamiesiems A. B., V. A., A. S. ir jų gynėjams, parodė (parodymai LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu perskaityti pirmosios instancijos teisme), kad sausio 7d. su A. S. atvažiavo į Marijampolę pirkti A. S. surastų detalių automobiliui Land Rover. Turėjo pirkti du variklius ir pavarų dėžę, jis su savimi turėjo pinigus šių detalių pirkimui, apie tai žinojo ir A. S., tačiau konkrečios pinigų sumos jam nebuvo įvardinęs. Į Marijampolę atvyko apie 10 val. dviem automobiliais, jis važiavo automobiliu „Mitsubishi Eclipse“.

Degalinėje A. S. susiskambino su žmonėmis ir jie važiavo su jais susitikti. Su Å¡iais žmonėmis susitiko kažkokioje pramoninėje zonoje. Prie jų priėjo žmogus, iÅ¡lipęs iÅ¡ ten stovėjusio raudonos spalvos automobilio. A. S. nesutiko toliau važiuoti sakydamas, kad jo automobilio padangos blogos. Jis su vaikinu, iÅ¡lipusiu iÅ¡ raudonos spalvos automobilio, nuvažiavo toliau. Å is žmogus yra salėje ir tai V. A.. Automobilyje taip pat buvo dar vienas asmuo. Važiuodami toliau link gamyklos, aplenkė mėlynos spalvos minivenÄ ir dar pavažiavę sustojo.

Jo automobilį Mitsubishi vairavo kitas asmuo. Jam liepė iÅ¡lipti iÅ¡ maÅ¡inos. Lipdamas iÅ¡ maÅ¡inos girdėjo, kaip brÅ«kÅ¡telėjo pistoleto spynelė, o prie jo priėjo žmogus ir prikiÅ¡o peilį prie nugaros. Å is žmogus taip pat yra salėje, tai A. B.. Grasinant pistoletu ir peiliu jie privertė atiduoti pinigus-8700 litų. Jis pistoletÄ matė, tai buvo tikras pistoletas „Makarov“ ir juo grasino V. A., jam ir atidavė pinigus. Čia netoliese stovėjo dar vienas asmuo, bet jis nieko nedarė.

Å io asmens jis nepažįsta ir neatpažintų. Po to jį pasodino į automobilį ir važiavo į stotį. Jo automobilis Mitsubishi nuvažiavo ir V. A. pasakė, kad paima ir automobilį. V. A. jam pasiÅ«lė viskÄ iÅ¡traukti iÅ¡ kiÅ¡enių ir paėmė likusius pinigus-400-600 litų. Važiavo raudonos spalvos automobiliu jis, V. A. ir A. B.. PapraÅ¡ius pinigų kelionei, V. A. jam padavė 200 litų, nuvežė į autobusų stotį, kur paliko savo telefono numerį sakydamas, kad galima susitarti dėl dalies pinigų ir automobilio grÄ Å¾inimo ir jeigu turės su kuo atvažiuoti ir aptarti Å¡iuos klausimus, tai skambinti Å¡iuo numeriu.

Po to jis paskambino savo pažįstamam, prie jo privažiavo kitas žmogus, kuriam papasakojo, kas čia įvyko, norėjo susigrÄ Å¾inti tai, kÄ iÅ¡ jo paėmė. Å is žmogus sakė, kad jį „pakiÅ¡o“ ir žino kas toksai, liepė laukti kavinėje. Po to automobiliu VW Golf važiavo su kitais asmenimis iki degalinės, ir ten prie automobilio BMW X6 pamatė V. A., kuris kalbėjosi su kitais vaikinais. Jis pats pokalbyje nedalyvavo, iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipęs. Sugrįžę į automobilį vaikinai pasakė, kad jam niekas nepadės. Automobilį Mitsubishi Eclipse jie buvo pirkęs per pusę su A.

S., bet registravo A. S. vardu. Jis buvo įdėjęs pusę automobilio sumos, automobilis kainavo 2500 litų. Marijampolės mieste buvęs ne kartÄ , tačiau čia niekam nebuvo skolingas ir iÅ¡ viso niekam skolų neturi (t 1, b. l. 59-63 ). LR BPK 276 str. 1d., 4 d. pagrindu perskaityti nukentėjusiojo D. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui. 2011-01-08 apklausos metu D. M. parodęs, kad 2011 m. sausio 7 d. apie 07.15 val., su savo draugu A. S. dviem automobiliais atvažiavo iÅ¡ Vilniaus į Marijampolę nusipirkti automobiliui Land Rover detalių, kurias Marijampolėje buvo suradęs A.

S.. Jis važiavo automobiliu „Mitsubishi Eclipse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o A. S. važiavo automobiliu AUDI A4. Marijampolėje jie užsuko į degalinę „B. P.“, A. S. paskambino kažkokiems asmenims, nes nežinojo, kur reikia važiuoti. Po to iÅ¡ degalinės jie nuvažiavo į A. S. nurodytÄ vietÄ , kur jau stovėjo raudonos spalvos automobilis. IÅ¡ Å¡io automobilio iÅ¡lipo du vyrai, su kuriais A. S. pasisveikino ir kalbėjosi. Tie vyrai pasakė, kad reikės važiuoti toliau, tačiau A.

S. pasakė, kad toliau nevažiuos, nes automobilis gali nepravažiuoti dėl vasarinių padangų. Tada jis automobiliu „Mitsubishi Eclipse“ nuvažiavo paskui raudonÄ automobilį blogai nuvalytais keliais, pro kažkokius didelius pastatus. Jo automobilis užklimpo sniege, automobilio iÅ¡stumti nepavyko. Tada jis persėdo į raudonÄ automobilį ir nuvažiavo iki netoliese stovėjusio mėlynos spalvos „miniveno“. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio užsirÅ«kė ir tuo metu iÅ¡ raudono automobilio iÅ¡lipęs vyras iÅ¡sitraukė iÅ¡ makÅ¡ties ilgÄ peilį ar durklÄ , kurio geležtė buvo karpuota ir apie 50 cm ilgio, ir jį įrėmė į kairį Å¡onÄ , o tuo pačiu metu iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs vairuotojas užsitaisė pistoletÄ â€žMakarov“, nukreipė į jį ir liepė atiduoti visus turimus pinigus.

Jis turėjo 9 400 litų ir supratęs, kad bus blogai, atidavė 8 800 litų. Tačiau vyras su pistoletu liepė atiduoti visus pinigus, nes jeigu ras pas jį dar pinigų, tai pistoletu padarys skylę galvoje. Išsigandęs atidavė ir likusius 600 litų. Kad jis turi 9400 litų žinojo A. S.. Pokalbio metu šalia buvo ir trečias vyras, tačiau šis tik stovėjo ir nieko nesakė. Pasiteiravus dėl automobilio, vyras su pistoletu pasakė, kad automobilis lieka pas juos. Jį nuvežė prie autobusų stoties.

PapraÅ¡ius pinigų grįžimui į namus, davė 200 litų. Stotyje asmuo, turėjęs pistoletÄ , nuvedė jį prie autobusų, vykstančių į Vilnių. Tuo metu jam paskambino draugas, jis papasakojo, kas įvyko ir Å¡is asmuo taip pat kalbėjosi ir su jį atvežusiu vairuotoju, tačiau kÄ jie kalbėjosi-nesuprato, nes jie kalbėjosi lietuviÅ¡kai. Å is asmuo, palydėjęs iki autobuso, davė savo telefono numerį, kuris yra (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad jeigu už jį kas nors norės užsistoti ar tartis, tai tegul skambina duotuoju numeriu.

Jis į Vilnių neiÅ¡važiavo, liko Marijampolėje ir kreipėsi į policijÄ . Å io įvykio metu jam buvo padaryta 11700 litų turtinė žala. Automobilis „Mitsubishi Eclipse“ yra registruotas A. S. vardu, tačiau tikrovėje yra jo. IÅ¡ paminėtų asmenų, atėmusių jo turtÄ , gali atpažinti tik du asmenis, tai vyrÄ , buvusį su peiliu, ir vyrÄ , buvusį su pistoletu „Makarov“. Nurodęs, jog vyras, buvęs su peiliu, buvo apie 23-25 m., apie 180 cm Å«gio, lieso kÅ«no sudėjimo, trumpų plaukų, pailgo spuoguoto veido.

Jis avėjo sportinius batelius, tamsias sportines kelnes ir tamsiai mėlynos spalvos striukę su kapišonu, kurį pastoviai buvo užsidėjęs ant galvos. Vyras, buvęs su pistoletu, buvo apie 175 cm ūgio, apie 23-25 m. amžiaus, normalaus kūno sudėjimo, trumpų pošviesių plaukų, ovalaus veido ( 1 t b. l. 26-28, ). Papildomai apklaustas tyrėjo 2011-01-12 parodė, kad asmuo, palikęs jam telefono numerį, nurodė jį kviesti „V.“, dažniausiai rusų kalba taip vadinamas asmuo, kurio vardas V..

Taip pat jis parodė, kad suklydo pirmo atpažinimo metu dėl asmens, grasinusio pistoletu. To asmens veidas nuotraukoje yra stambesnis, o jam grasinusio asmens veidas, kurį nurodė atpažinimo metu, yra smulkesnis (t 1, b. l. 38). Apklaustas tyrėjo 2011-01-21 parodė, kad autobusų stotyje jis paskambino savo pažįstamam, kurio vardo neatsimena, ir prašė padėti atgauti pinigus ir automobilį. Jam pasakė, kad prie jo privažiuos žmogus automobiliu „Mercedes Benz“ ir maždaug už 40 min tokiu automobiliu privažiavo vyras, prisistatęs vardu „D.“.

Jis Å¡iam vyrui pasakė, kad jį apgavo ir apiplėšė, Å¡is skambinosi kažkam telefonu, sakė, kad žino apie šį reikalÄ , kad jį apgavo, kad privažiuos kiti vaikinai automobiliu VW Golf. Po to toks automobilis atvažiavo, jame buvo keletas asmenų, sakė, kad reikės pasikalbėti su vaikinu vardu „E.“, kuris atvažiuos automobiliu BMW X6, ir jie nuvažiavo link degalinės. Sėdėdamas automobilyje jis matė, kad prie automobilio BMW X6 stovėjo 4-5 žmonės, tarpe jų jis atpažino asmenį, kuris į jį buvo nukreipęs pistoletÄ â€žMakarov“, iÅ¡ kitų atkreipė dėmesį į vaikinÄ su kepure, kuris atitiko ‚E.“ apibÅ«dinimÄ .

Grįžę į automobilį vaikinai jam pasakė, kad niekas jam nei pinigų, nei automobilio negrÄ Å¾ins. SekančiÄ dienÄ dėl pagrobtų pinigų ir automobilio jis kreipėsi į policijÄ , dar telefonu bendravo su asmeniu, kuris grasino pistoletu ir davė telefono numerį, tačiau pokalbio metu jis nurodė, kad telefonu apie tokius dalykus nereikia kalbėti, nes jis tai nedarė ir norėjo susitikti, tačiau susitikimas neįvyko (t 1, b. l. 44 ). IÅ¡ akistatos protokolo seka, kad nukentėjusysis D.

M. patvirtino, kad kaltinamasis A. B. įvykio metu prirėmė peilį jam į pilvÄ , o kitas asmuo, iÅ¡lipęs iÅ¡ vairuotojo vietos, nustatė į jį pistoletÄ ir paėmė 9200 litų bei automobilį „Mitsubishi Eclipse“ ( t1, b. l. 128-129)  Liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamÄ jį V. A. pažįsta apie 10 metų, o kaltinamojo A. B.- nepažįsta. Su nukentėjusiu D. M. sieja nelegalaus darbo santykiai. Su V. A. buvo susitaręs, kad jis atvarys į Marijampolę remontuoti automobilį Mitsubishi, kurį buvo pirkęs už savo pinigus, Å¡is automobilis D.

M. nepriklauso. Kartu su juo važiavo D. M., nes jis norėjo pasikalbėti su V. A. kaip su užsieniečiu dėl galimybės legaliai įsigyti ginklÄ , dėl sidabro gabenimo, dėl netikro paso gavimo. 2011-01-07 skirtingais automobiliais- D. M. su automobiliu Mitsubishi, o jis su Audi atvažiavo į Marijampolę, kad, palikus automobilį remontui, galėtų grįžti į Vilnių. Apie 10 val. ryto atvažiavo į degalinę ir, paskambinus V. A., pastarasis pasakė, kur važiuoti toliau. Prie sankryžos V.

A. laukė savo automobilyje Citroen, kartu su juo buvo dar vienas žmogus, kuris su jais pasisveikino lenkiÅ¡kai. V. A. atsisėdo pas juos į automobilį Audi, o kitas žmogus, kuris buvo su V. A., automobiliu Mitsubishi nuvažiavo į priekį, šį automobilį atidavė nuvežti į servisÄ . Matė, kad Å¡is automobilis netoliese užstrigo sniege. Sėdėdami automobilyje Audi. V. A. su D. M. kalbėjosi dėl paso, ginklų, sidabro. D. M. paklausus V. A., kur gauti dvi dėžes cigarečių pardavimui, V.

A. pasakė, kad cigarečių gali gauti, tačiau be pinigų jų niekas neduos. D. M. davė V. A. 2500 litų. V. A. perskaičiavo pinigus ir atidavė atgal 200 Lt. Kadangi D. M. savo automobilio neturėjo, jis leido D. M. automobiliu Mitsubishi cigaretes nuvežti į Å iaulius ir paskui grÄ Å¾inti į remontÄ . Po Å¡io pokalbio D. M. su V. A. važiavo iÅ¡traukti užklimpusio automobilio Mitsubishi, o jis liko savo automobilyje, nes nenorėjo palikti maÅ¡inos. Po 5-10 min. paskambino V. A. ir pasakė, kad automobilį iÅ¡traukė ir kad jis gali važiuoti namo.

D. M. liko Marijampolėje laukti cigarečių. Po pietų, kai parvažiavo į namus, paskambino D. M. ir pasakė, kad jis su V. A. turi surinkti 10 000 litų ir perraÅ¡yti jam automobilį Mitsubishi, sakė kad jį apiplėšė. D. M. tÄ dienÄ buvo girtas, ar jis turėjo daugiau pinigų, tiksliai nežino. Ar V. A. tÄ dienÄ su savimi turėjo pistoletÄ , nematė. Kaltinamojo A. B. su V. A. tÄ dienÄ nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu duoda teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus, nes norėjo iÅ¡vengti atsakomybės ir iÅ¡eiti į laisvę, apie pokalbį dėl ginklo įsigijimo tyrimo metu nepasakojo, nes bijojo atsakomybės. Kratos metu iÅ¡ jo paėmė mobilų telefonÄ ir automobilio (Džipo) dokumentus.

Tyrimo metu pas jį atėjo D. M. su policijos pareigūnu, ir pasakė, kad jis atsisakytų šio automobilio ir iš įtariamojo jį padarys tik liudytoju. Tai nebuvo tardytojas V. Š., taip pat liepė atsisakyti parodymų. Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. pirmosios instancijos teisme perskaityti A. S. parodymai, kuriuos jis davė apklausiamas 2011-01-12 įtariamuoju dalyvaujant gynėjui (T 2, b. l. 29-31). A. S. parodė, kad su D. M. automobiliais Audi ir Mitsubishi atvažiavo į Marijampolę, kur susitiko su pažįstamu V.

A.. V. A. buvo vienas. Automobilį Mitsubishi paliko parduotuvės aikÅ¡telėje, o D. M. persėdo į V. A. automobilį, kÄ jie kalbėjo, jis nežino, nes sėdėjo savo automobilyje Audi. Kadangi D. M. norėjo važiuoti į KaunÄ , V. A. jį nuvežė į autobusų stotį, o jis nuvažiavo iÅ¡ paskos. V. A., palikęs D. M., privažiavo prie jo, jie dar pakalbėjo apie automobilio remontÄ ir po to apie 12 val. jis iÅ¡važiavo į Vilnių. Ä® Marijampolę važiavo remontuoti jam priklausantį automobilį Mitsubishi, o ne pirkti detalių automobiliui „Land Rover“.

Automobilį „Land Rover“ pirko D. M. už savo pinigus, tačiau dokumentus įformino jo vardu, kad jis galėtų vežti į UkrainÄ sidabrÄ . Apie jokį plėšimÄ jis nežino, ar D. M. tÄ dienÄ turėjo 9200 litų, nežino. Perskaičius Å¡iuos parodymus pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad tai neteisingi parodymai, bijojo tuo metu sakyti tiesÄ , kad nebÅ«tų suimtas, norėjo visÄ tiesÄ pasakyti teisme. LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu pirmosios instancijos teisme taip pat buvo perskaityti A.

S. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas papildomai įtariamuoju 2011-01-26, dalyvaujant advokatui ( t 2, b. l. 35-36 ). A. S. parodė, kad važiuojant į Marijampolę matė, kad D. M. turi 2-3 tÅ«kstančius litų. Marijampolėje susitikus su V. A., jo automobilyje D. M. ir V. A. kalbėjosi apie lietuviÅ¡ko paso gavimÄ ir V. A. pasakė, kad reikės važiuoti pas kažkokius žmones pakalbėti. Automobiliu Mitsubishi iÅ¡važiavo kartu su V. A. atvažiavęs jam nepažįstamas vyras, o D.

M. išvažiavo su V. A.. Po 15 min. jam parašė V. A. SMS, jog važiuotų namo. Jis išvažiavo į Vilnių. Apie 16 val. paskambino D. M. ir pasakė, kad iš jo atėmė automobilį ir pinigus ir taip padarė tie žmonės, su kurias išvažiavo palikęs jį. Jam tai buvo staigmena. Apklausos metu negalėjo paaiškinti, kodėl pirminės apklausos metu davė kitokius parodymus. Perskaičius šiuos parodymus pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad tokius parodymus davė norėdamas, kad jį paleistų iš suėmimo.

Liudytojas D. K. parodė, kad jam paskambino pažįstami iš Maskvos ir pasakė, kad žmogui atsitiko bėda, prašė išsiaiškinti, tačiau kas atsitiko, nesakė. Nurodė, kad Marijampolėje prie autobusų stoties jo lauks žmogus ruda striuke. Su šiuo žmogum susitiko, jis kalbėjo rusiškai, buvo pasimetęs, sakė, kad buvo susitaręs su pažįstamais, jį nuvežė už miesto, peiliu ar ginklu pagrasino ir atėmė pinigus bei automobilį. Iš išorės ant šio žmogaus sužalojimų nesimatė, išgėręs nebuvo, jei vairavo automobilį.

Ar sakė kokiÄ pinigų sumÄ atėmė-neatsimena. Jis įvardijo, kad tai buvo jo pažįstami, vienas spuoguotas, kažkas iÅ¡ Vilniaus, tačiau jam žinomų vardų nenurodė. Jis paskambino E. J. ir prašė padėti Å¡iam žmogui susigrÄ Å¾inti pinigus ir maÅ¡inÄ , pats tuo užsiimti neturėjo laiko. Norėjo padėti žmogui per savo pažįstamus, kurie gal žino, kas taip padarė, tačiau viskas baigėsi tuo, kad Å¡is žmogus kreipėsi į policijÄ . Dėl Å¡io įvykio buvo sulaikyti jo pažįstami E. J., V.

B., tačiau jie turėjo alibi ir juos paleido. A. B. liko sulaikytas be reikalo, nes jis ten nebuvo, jis žino ir mano, kad A. B. tokiais dalykais neužsiima. IÅ¡ tyrėjo V. Å . sužinojo apie įvykį daugiau smulkmenų, tyrėjas puikiai žino, kad A. B. ten nebuvo, juokėsi ir liepė atvežti nukentėjusįjį į teismÄ , nes pastarasis nurodė į A. B.. Jis po Å¡io įvykio telefonu bendravo su nukentėjusiuoju, kad atvažiuotų į teismÄ ir pasakytų tiesÄ , tačiau kodėl jis neatvažiuoja į teismÄ , nežino.

Nukentėjusysis telefoninio pokalbio metu sakė, kad jam tyrėjai liepė atpažinti A. B. dėl kažkokių ankstesnių dalykų. Yra padarytas pokalbio įraÅ¡as. Pokalbio metu sakė, kad nebus teisme dėl netvarkingų dokumentų. Liudytojas E. J. parodė, kad su kaltinamuoju V. A. kartu žaidęs futbolÄ , taip pat pažįsta kaltinamojo A. B. brolį. Dėl Å¡ios bylos jis ir pats buvo sulaikytas. A. B. Å¡ioje nusikalstamoje veikoje nedalyvavęs. Jam paskambino pažįstami iÅ¡ Rusijos ir prašė padėti žmogui taip pat iÅ¡ Rusijos, nes jis praradęs pinigus ir prašė padėti atgauti cigaretes.

Å io skambinusio žmogaus pavardės negali pasakyti, tai buvo ne D. K.. Prašė susitikti su Å¡iuo žmogum ir pasikalbėti, kad atsitiko. Su Å¡iuo žmogum susitiko degalinėje link Kauno ir po pokalbio tam žmogui pasakė, kad nenori kiÅ¡tis į Å¡iuos reikalus, o tas žmogus pasakė, kad kreipsis į policijÄ . Daugiau nukentėjusiojo nematė, jo nebuvo sutikęs. Jam žmogus, su kuriuo jis kalbėjęsis, tačiau negali Å¡io žmogaus įvardinti, pasakė, kad nukentėjusiam policijoje buvo liepta atpažinti A.

B., pareigÅ«nai jam padavė nuotraukas, kur jis atpažino A. B.. Su pačiu nukentėjusiuoju apie A. B. atpažinimÄ nekalbėjo. Jis domėjosi Å¡iuo įvykiu ir žino, kad A. B. Å¡iame įvykyje nedalyvavo, tačiau kas dalyvavo- negali pasakyti. A. B. čia kaltinamas dėl kitų dalykų- „perėjo keliÄ â€œ kažkuriam pareigÅ«nui. Tyrėjui pavardės asmens, kuris padarė šį nusikaltimÄ , neįvardino.Liudytojas V. Å . parodė, kad Å¡ioje byloje atliko ikiteisminį tyrimÄ . Nukentėjusysis D.

M. parodė, kad į Marijampolę buvo atvažiavęs su A. S. pirkti automobiliui detalių. A. S. jį Vasaros g. suvedė su kitais asmenimis, D. M. persėdo į Å¡ių asmenų automobilį, pavažiavo toliau ir, panaudojant peilį bei pistoletÄ â€žMakarov“, iÅ¡ jo buvo atimti 9200 litų bei automobilis. Po to jį nuvežė į stotį asmuo, prisistatęs V., davė telefono numerį ir paliko stotyje. D. M. bandė ieÅ¡koti pagalbos iÅ¡ tokio pat nusikalstamo pasaulio žmonių. Tyrimo metu iÅ¡siaiÅ¡kino, kad tai V.

A. telefono numeris, be to D. M. teisme atpažino V. A. kaip asmenį, kuris plėšimo metu buvo su ginklu. Pradžioje D. M. buvo atpažinęs ne V. A., o V. B., kaip asmenį plėšimo metu naudojusį ginklÄ , kuris pagal nuotraukas panaÅ¡us į V. A., tačiau pagal operatyvinius duomenis buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad V. B. toje vietoje negalėjo bÅ«ti, o tyrimo metu aplinkybės dėl V. A. dalyvavimo pasitvirtino-pas V. A. buvo rastas namuose legaliai laikomas pistoletas „Makarov“, buvo nustatyta, kad jis bendrauja su A.

S., o Å¡is liudytojas parodė, kad automobilyje, į kurį įsėdo D. M., buvo V. A. ir dar vienas asmuo, kurio jis nepažinojo. Nukentėjusysis D. M. A. B. atpažino iÅ¡ nuotraukų, atpažinimas pagal asmenis nebuvo daromas, nes skubiai buvo sprendžiamas A. B. suėmimo klausimas. Buvo daroma akistata, kurios metu A. B. rėkė, kad jam fabrikuojama byla, o D. M. paprašė užsidėti A. B. kapiÅ¡onÄ ir tada pasakė, kad tikrai tai buvo A. B., tÄ patvirtino ir apklausos teisme metu. Akistatos metu dalyvavo vertėja, gynėjas.

Tyrimo metu jis kaltinamiesiems ar liudytojams nesakė, kad žino, kas padarė šį nusikaltimÄ , tik advokatas V. Knezevičius sakė, kad A. B. ten nebuvo ir davė suprasti, kad nusikalstamam pasaulyje vienas kito neįduoda. Automobilis „Mitsubishi“ registruotas A. S. vardu, tačiau jo įsigijimo aplinkybes- už kieno pinigus pirktas, A. S., D. M., V. S. aiÅ¡kino skirtingai. Kai suprato, kad dėl plėšimo gali bÅ«ti įtartas A. S., nukentėjęs pasakė, kad yra ir automobilis „Land Rover“.

A. S. antros apklausos metu ėmė aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, kurios labiau atitiko tikrovę ir tada pasisakė, kad „Land Rover“ pirktas D. M. ir kad pirminę versijÄ jam nurodė advokatas, tačiau raÅ¡ant apklausos protokolÄ Å¡ių žodžių jau atsisakė ir tai protokole neužfiksuota. E. J. užuominom pasakė, kad nusikalstamos veikos padaryme galėjo dalyvauti Misiukevičius, tačiau tyrimo metu Å¡i informacija nepasitvirtino. Kai jis bendravo su D. M., jis buvo blaivus. Apklausos protokole užfiksavo D.

M. nurodytus jį užpuolusių asmenų požymius, konkretÅ«s įtariamieji atsirado vėliau. V. A. atsisakė duoti parodymus. Tyrimo metu nustatyta, kad įvykio metu A. B. telefonas buvo iÅ¡jungtas, pradėjo veikti praėjus valandai po nusikaltimo. D. K. tikrai neįvardijo asmenų, kurie padarė šį nusikaltimÄ . Su A. B. prieÅ¡iÅ¡kų santykių nebuvo, santykiai kaip įtariamojo ir tyrėjo, pats A. B. po akistatos iÅ¡reiÅ¡kė grasinimus, kad padarys, kaip norės, kad daromi „bezpriedielai, kokių dar nematėm“, po to naktį mieste maÅ¡inos degė.Liudytojas T.

R. parodė, kad Å¡ioje byloje dalyvavo atliekant kai kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kiek jam žinoma, A. B. atpažino nukentėjusysis Jis pats nėra sakęs, jog žino, kad A. B. nekaltas, nukentėjusiajam atpažinti A. B. nenurodęs. Jis nėra suinteresuotas padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ tirti bÅ«tent kaip plėšimÄ . Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal tokį LR BK straipsnį, kuris atitiko nustatytas aplinkybes- paimti pinigai, panaudotas ginklas, kuris buvo surastas. Ar A. B. ir V. A. iki įvykio buvo pažįstami- negali pasakyti.

Liudytoja R. P. parodė, kad 2011-01-07 A. B. buvo namuose. Å iÄ dienÄ atsimena, nes iÅ¡ vakaro buvo Trys karaliai ir jai buvo laisva nuo darbo savaitė. Jie miega ilgai ir miegant telefonai bÅ«na įjungti, tik garsas iÅ¡jungtas. Ji pati namuose buvo iki pietų, po to iÅ¡važiavo į parduotuvę apsipirkti, o A. B. liko su jos broliu. SekančiÄ savaitę jų namuose buvo padaryta krata ir po to A. B. sulaikė. Ji pati V. A. nepažinojo ir, kiek jai žinoma, A. B. su V. A. nebuvo pažįstamas. Liudytojas M.

P. parodė, kad kaltinamasis A. B. yra jo sesers draugas. Jie visi gyvena viename bute. 2011-01-07 jis pats visÄ dienÄ buvo namuose, sesei buvo iÅ¡eiginė. Ryte A. B. tikrai buvo namuose, o kada iÅ¡ namų išėjo A. B.- negali pasakyti. 2011-01-07 buvo tokia diena kaip ir visos, niekuo neįsimintina. Liudytoja V. S. parodė, kad ji pažįsta tiek kaltinamÄ jį V. A., tiek nukentėjusįjį D. M., su kuriuo bendravo jos sÅ«nus A. S.. Praeitų metų pradžioje sugedo jos sÅ«naus A. S. automobilis Mitsubishi, jo suremontuoti Vilniaus m. negalėjo, todėl ji dėl automobilio remonto Marijampolėje susitarė su V.

A.. Šį automobilį buvo nusipirkęs A. S. kartu su broliu už savus ir dovanotus pinigus. A. S. susiruoÅ¡us varyti automobilį į Marijampolę, jam paskambino D. M. ir sakė, kad važiuos kartu. Jie iÅ¡važiavo dviem automobiliais. A. S. sugrįžo apie 12 val. vienas, sakė, kad D. M. liko Marijampolėje. Vakare A. S. paskambino D. M. ir jai sÅ«nus sakė, kad D. M. prisigėrė iÅ¡ Å¡neka nesÄ mones, kad jei jam neduos 10 000 litų, tada jis paraÅ¡ys policijai pareiÅ¡kimÄ . Ä® šį pasakymÄ A.

S. pasijuokė, kad tegul raÅ¡o. Po kelių dienų atvažiavę policijos pareigÅ«nai darė kratÄ , suėmė A. S., prašė automobilio Mitsubishi dokumentų ir raktelių, taip pat paėmė ir džipo "Land Rover", kuris buvo pirktas už A. S. tėvo pinigus, dokumentus. Apie tai pranešė A. S. tėvui, taip pat gavo SMS "mama, padėk, aÅ¡ nenoriu sėdėti". Ji į Å¡iÄ Å¾inutę atsakė, kad sakytų tiesÄ , kad padės advokatÄ rasti. PrieÅ¡ atvykdama pas tyrėjÄ Ä¯ Marijampolę, susitiko su V.

A., jis atidavė automobilio „Mitusbishi“ dokumentus ir raktelius ir pasakė, kad automobilis stovi servise eilėje. Po kelių dienų „Mitsubishi“, stovėjęs netoli V. A. namų, dingo. A. S., paleistas iÅ¡ suėmimo, pasakojo, kad nuvykus į Marijampolę, jis V. A. atidavė automobilį, o D. M. liko su V. A., norėjo kartu į KaunÄ važiuoti. Po Å¡io įvykio su D. M. nebendravo.Liudytoja R. A. parodė, kad 2011 m. sausio 7d. ryte vyrui V. A. kažkas paskambino dėl automobilio nuvarymo į servisÄ .

Jis iÅ¡važiavo, o ji liko namuose. RuoÅ¡damasi eiti į parduotuvę, iÅ¡ seifo, kur laikė nemaÅ¾Ä pinigų sumÄ , pasiėmė pinigų ir tuo pačiu metu matė, kad nedidelis pistoletas taip pat yra seife. Pamačiusi, kad vyras palikęs raktus namuose, į parduotuvę nėjo. V. A. sugrįžo apie trečiÄ valandÄ . Kratos metu irgi pareigÅ«nams pasakojo irgi tokias aplinkybes, o kai pasamdė advokatÄ , viskÄ apmasčiusi atsirinko dienas, kada ir kas vyko. Vyras dažnai važinėja į BaltarusijÄ .

Jis turi turėti banke pinigų minimumÄ - apie 10000 litų, kad galėtų gauti leidimÄ gyventi Lietuvoje. Tėvai buvo siuntę tam pinigų, V. A. antradienį pridavė dokumentus ir iÅ¡važiavo į BaltarusijÄ . Vykdamas jis pasiėmė visus pinigus, nes jo brolis buvo prašęs atvežti dolerių ar eurų. Kratos metu pas jį rasti pinigai priklauso jai, nes tokiÄ pinigų sumÄ buvo atsiuntusi mama. A. B. nepažįsta, jį pirmÄ kartÄ pamatė teisme.              IÅ¡ 2011-01-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo seka, kad D.

M. nuotraukoje atpažino iÅ¡ veido bruožų A. B., paaiÅ¡kindamas, kad Å¡is asmuo 2011-01-07 (duomenys neskelbtini) dideliu peiliu buvo įrėmęs į kairį Å¡onÄ , kai iÅ¡ jo buvo atimti pinigai ir automobilis ( t 1 b. l. 30-33 ).IÅ¡ 2011-01-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo seka, kad D. M. nuotraukoje atpažino iÅ¡ veido bruožų V. B. paaiÅ¡kindamas, kad Å¡is asmuo yra tas pats raudono automobilio vairuotojas, kuris 2011-01-07 ryte (duomenys neskelbtini) pareikalavo pinigų bei atėmė automobilį grasindamas pistoletu ( t 1, b .l. 34-37 ).IÅ¡ 2011-01-12 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo seka, kad D.

M. nuotraukoje atpažino iš veido bruožų V. A., nurodydamas, tai yra tas pats vyras, kuris jam grasino pistoletu bei atėmė su kitais pinigus ir automobilį. Paaiškinęs, kad tikrai yra tvirtas dėl šių savo parodymų, šis asmuo davė telefono numerį ir pasakė, kad jį kviestų vardu „V.“ (t 1, b. l. 40-43 ).Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo seka, kad D. M. atpažino D. K., kaip asmenį, prisistačiusį vardu „D.“, M.

S., H. Ž.- kaip asmenis, atvažiavusius automobiliu VW Golf, ir E. J.- kaip asmenį, kuris buvo įvardintas vardu „E.“ ( t. 1, b. l. 45-50). Iš asmens kratos protokolo seka, kad iš A. B. paimtas mobilaus ryšio telefonas Nokia IMEI 356818/02/882444/4 ( t.

1. b. l. 105 ). ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad jame įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kitos reikÅ¡mingos bylai informacijos nerasta, telefonas pagal pakvitavimÄ grÄ Å¾intas A. B. broliui E. B. (t 1, b. l. 111-123 ). IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo bei pridėtų dokumentų seka, kad A. B. pas tyrėjÄ A. V. buvo 2011 m. sausio 5 d. ( t 1, b. l. 130-132). IÅ¡ asmens kratos protokolo seka, kad iÅ¡ A. S. asmens kratos Marijampolės AVPK patalpose metu paimtas mobilaus ryÅ¡io telefonas Nokia, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t 1, b. l. 179).

A. S. sulaikytas 2011-01-11 13.45 val. (t. 1, b. l. 178) .IÅ¡ daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai iÅ¡tirti, apžiÅ«ros protokolo seka, kad apžiÅ«rėjus A. S. mobilų telefonÄ Nokia, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog adresų knygoje įvestas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), asmens vardu „A.a“. Taip pat nustatyta, jog 2011-01-11 laikotarpiu nuo 15.15 val. iki 15.38 val. iÅ¡ abonento, vardu mama, gavęs 9 SMS žinutes, kuriose nurodoma sakyti, kad „jis tave gadino, kad jeigu neatiduosite pinigų už prekes ir maÅ¡inÄ , jis paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ policijai“, kad pinigus davė tėvai, kad kartu atgal nevažiavo, nes jam į (duomenys neskelbtini) reikėjo pas kažkÄ , sakyti viskÄ kaip buvo, nieko neprigalvoti, kad pinigus džipui „aÅ¡ tau daviau, o juodÄ nuvarėme remontuoti pas draugÄ ir tas apie kažkÄ labai norėjo pakalbėt“.

IÅ¡siųstų žinučių nėra ( 1 t. b.l. 183-200; 2 t. b.l. 1-26 ).IÅ¡ nutarimo seka, kad ikiteisminis tyrimas dėl D. M. plėšimo A. S. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. S. kaltę padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 180 str. 3 d. ( t. 2, b. l. 47). IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo, perdavimo priėmimo akto seka, kad 2011-01-14 18.06 val. Medininkų PKP buvo sulaikytas V. A., vykstantis iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Baltarusijos RespublikÄ , ir perduotas Marijampolės AVPK pareigÅ«nams ( t. 2, b. l. 49-50 ).

IÅ¡ asmens kratos protokolo seka, kad, sulaikius V. A., jo asmens kratos metu pas V. A. rasta 5 498,98 litų, 3 036 JAV doleriai, 30 Eurų, leidimas laikyti ginklÄ Nr. 1190, mobilaus ryÅ¡io telefonai, asmens pasas, leidimas gyventi Lietuvoje ( 2 t. b.l.54- 55). Paimti pinigai apžiÅ«rėti daiktų apžiÅ«ros metu ir kaip daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduoti į Marijampolės AVPK kasÄ ( t 2 , b. l. 66-73) IÅ¡ R. A. (kaltinamojo V. A. sutuoktinės) praÅ¡ymo ir jo nagrinėjimo medžiagos seka, kad ji praÅ¡o grÄ Å¾inti pas V.

A. rastus asmens kratos metu pinigus, nes šias pinigines lėšas buvo davusi ji, lėšos buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti- Baltarusijoje, kur yra žemesnės prekių kainos, nupirkti šeimai reikalingoms prekėms. 2011-02-28 prokurorės nutarimu šis prašymas atmestas motyvuojant tuo, kad nėra jokių duomenų ir dokumentų, kad šie pinigai yra šeimos pajamos, gautos oficialiu būdu, V. A. įtariamas pagrobęs 9200 litų, parodymus duoti atsisako, todėl pagrįstai manoma, kad pas jį rasti pinigai gali būti gauti nusikalstamu būdu (t 1, b. l. 75-82).

IÅ¡ Marijampolės apskrities VPK duomenų seka, kad V. A. 2011-01-12 pateikė Migracijos skyriui praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos respublikoje, turimoms pragyvenimui lėšoms patvirtinti V. A. pateikė SEB banko pažymÄ (t 4, b. l. 148-149). IÅ¡ AB SEB banko duomenų seka, kad V. A. 2011-01-11 įmokėjo į sÄ skaitÄ grynuosius pinigus - 9800 litų ir tÄ pačiÄ dienÄ 9699,00 litų grynųjų pinigų V. A. (t 4, b. l. 160-161 ). IÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) pateiktų R. A. sÄ skaitų seka, kad 2008-01-01-2009-12-31 laikotarpiu( t. y. informacija apie kaltinamojo papraÅ¡ytÄ laikotarpį) debeto ir kredito apyvartos beveik vienodos. IÅ¡ leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus Nr. 1190 seka, kad V.

A. leidžiama laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ PM 9x18, UN 8659 (t 2, b. l. 83 84). IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo seka, kad apžiÅ«rėjus iÅ¡ V. A. asmens kratos metu paimtÄ telefonÄ nustatytas jo IMEI (duomenys neskelbtini) bei rastos telefone įdėtos dvi SIM kortelės: „TELE 2 Nr. (duomenys neskelbtini) bei „lif: )“ Nr. (duomenys neskelbtini) (t 2, b. l. 85-89 ). IÅ¡ kratos protokolo seka, kad 2011-01-14 kratos metu V. A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), seife rastas pistoletas „Makarov YH 8659“ su dėtuve, kurioje 7 vnt. 9 mm kalibro Å¡ovinių, ir lentynoje virÅ¡ seifo rasta dar trys dėžutės su 96 vnt. 9 mm kalibro Å¡ovinių.

Virtuvėje ant spintelės rastas transporto priemonės draudimo liudijimas, išrašytas automobiliui Mitsubishi Eclipse, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t 2. b. l. 130-131). Pistoletas ir šoviniai apžiūrėti daiktų apžiūros metu ir perduoti saugojimui Marijampolės AVPK operatyvaus valdymo skyriaus ginkluotės ir civilinės saugos grupei (t 2, b. l. 134-140). Iš Marijampolės AVPK pareigūno tarnybinio pranešimo bei mobiliojo ryšio operatorių pateiktų telefonų abonentų įvykusių ryšių duomenų seka, kad A.

B. mobilus telefonas, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-01-07 pradėjo veikti tik po nusikalstamos veikos įvykdymo, tai yra tik nuo 11.14 val., o 12.49 val. jis kontaktuoja su D. K.. V. A. 2012-01-07 nuo 07.30 val. telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), aktyviai bendravo A. S., V. S., D. M., E. J.. Nurodytos telefono jungimosi prie bokÅ¡tų vietos atitinka nukentėjusiojo parodymus apie jo atžvilgiu įvykdytos veikos aplinkybes ( t 3, b. l. 12-55).IÅ¡ daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai iÅ¡tirti, apžiÅ«ros protokolo seka, kad peržiÅ«rėjus UAB (duomenys neskelbtini) pateiktÄ DVD-R diskÄ su vaizdo įraÅ¡ais nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuota jog A.

S. ir D. M. į degalinę (duomenys neskelbtini) , esančiÄ (duomenys neskelbtini) mieste, su automobiliais atvyko 2011 m. sausio 7 d. 09:58:58 val. ir iÅ¡ jos iÅ¡vyko 10:10:47 val. (t 3. b. l. 137-144 ).IÅ¡ Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų seka, kad automobilio Mitsubishi Eclipse, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , savininku nuo 2010-09-23 įregistruotas A. S. ( t 4, b. l. 118-119). IÅ¡ faktinių aplinkybių konstatavimo matyti, kad antstolė S. Ž. vykdydama A. B. pavedimÄ iÅ¡ pateiktos kompaktinės plokÅ¡telės iÅ¡Å¡ifruoti joje įraÅ¡ytÄ dviejų vyriÅ¡kių pokalbį konstatavo, kad pateiktoje kompaktinėje plokÅ¡telėje užfiksuotas dviejų vyriÅ¡kių pokalbis, nurodytas Å¡io pokalbio turinys rusų ir lietuvių k.

Pokalbis vyksta rusų kalba. Vienas iÅ¡ vyrų nurodo, kad tardytojai, kurie užsiėmė Å¡ia byla, sakė, kad yra vienas žmogus, kuris neprisidėjęs prie Å¡ito, kurį jie nori pasodinti, jie netgi parodė to asmens nuotraukÄ , kad tai ne jo problemos, tai jų apmulkinimai kaip jį pasodins, kad yra grupuotė, kad nėra už kÄ prikabinti Å¡iÄ grupuotę, kad jiems reikia paprasčiausiai, kad jis pasėdėtų. Jis Å¡iems asmenims sakė, kad tai ne jo problemos, kad jie čia spręstų, kad vaikinas yra iÅ¡ vieno iÅ¡ pokalbyje dalyvavusių asmenų komandos, kalbama, kad vienas iÅ¡ asmenų turėtų atvykti į teismo posėdį ir visa tai paaiÅ¡kinti teisme arba suraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

Asmuo nurodo, kad jis apie teismo posėdį žino, bet negali atvykti dėl netvarkingų dokumentų. Konkrečių pasakymų, kad asmuo atpažino iÅ¡ tikrųjų nusikaltime nedalyvavusį asmenį, nėra ( t. 4 , b. l. 121). Nors A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme neigė dalyvavęs darant nusikalstamÄ veikÄ , neigė pažinojęs V. A., nukentėjusįjį ar A. S., tačiau jo kaltė dalyvavus nusikalstamos veikos padaryme įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kurie kartu su kitais bylos duomenimis - asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolu sudaro nuosekliÄ logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę.

Nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas, apeliacinės instancijos teisme išnaudojus visas procesines galimybes, nustatyta, jog nukentėjusįjį apklausti teisiamajame posėdyje nėra galimybių, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, pirmosios instancijos teisme perskaityti BPK 276 str. 1 d. pagrindu, kaip jau aptarta anksčiau, pagrįstai laikyti įrodymais. Kaip jau aptarta anksčiau, apylinkės teismas pagrįstai D. M. parodymus laikė patikimais ir nuosekliais dėl V.

A. veiksmų, pagrįstai nustatė, jog nukentėjusysis kartu su A. S. atvykus į Marijampolę susitiko su A. S. pažįstamu asmeniu, t. y. V. A., su kuriuo buvo dar vienas asmuo, po to nukentėjusysis buvo nuvežtas į pramoninį rajonÄ , kur girdėjo užtaisomÄ ginklÄ ir vienam asmeniui (kaip nustatyta V. A.) pagrasinus Å¡iuo užtaisytu ginklu, kitam įrėmus į Å¡onÄ didelį peilį ar durklÄ , Å¡ie asmenys pareikalavo atiduoti pinigus ir jis atidavė turėtus 9 200 Lt, o paklausus, kas bus su automobiliu „Mitsubishi“, kuriuo jis atvažiavo, jam pasakė, kad automobilį taip pat pasilieka.

Kaip jau aptarta anksčiau, teismas pagrįstai nustatė, jog asmuo grasinęs ginklu buvo V. A.. Be to, pagrįstai nukentėjusiojo parodymais, kurie sutapo tiek apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tiek ir pas tyrėjÄ , nustatyta, jog buvo dar vienas asmuo, grasinęs peiliu. Nors nukentėjusysis skirtingai nurodė kÅ«no vietÄ , į kuriÄ jam buvo įremtas peilis (Å¡onÄ , nugarÄ , pilvÄ ), tačiau tai nelaikytina jo parodymų nenuoseklumu ar esminiu trÅ«kumu, nes jis iÅ¡ esmės nurodo tÄ pačiÄ kÅ«no vietÄ â€“ ne virÅ¡utinę (galvÄ , kalÄ , krÅ«tinę), ne apatinę (kojas), tačiau vidurinę.

Tai, kad plėšime aktyvius veiksmus – grasino peiliu, ginklu atliko du skirtingi asmenys, nukentėjusysis teigė nuolat, be to, jis asmens atpažinimo iÅ¡ nuotraukų metu A. B. atpažino bÅ«tent kaip asmenį, kuris buvo įrėmęs į Å¡onÄ didelį peilį, kai iÅ¡ jo buvo atimti pinigai ir automobilis (t 1, b. l. 30-33). Šį asmenį atpažino iÅ¡ veido bruožų. Šį atpažinimÄ apylinkės teismas vertina kaip nepatikimÄ todėl, kad tuo pačiu metu D. M. suklydo atpažindamas kitÄ nusikaltime dalyvavusį asmenį bei dėl to, jog nekonkretizuota iÅ¡ kokių bÅ«tent veido bruožų D.

M. atpažino A. B.. Toks vertinimas nepagrįstas. Pažymėtina, jog parodymas atpažinti iÅ¡ nuotraukų buvo atliktas 2011 m. sausio 8 d. 16:55–17,10, t. y. po to, kai nukentėjusysis buvo apklaustas liudytoju (t1, b. l. 26-28) ir detaliai apibÅ«dino vyrÄ , buvusį su dideliu peiliu – apie 23-25 metų, apie 180 cm Å«kio, lieso kÅ«no sudėjimo, trumpų plaukų, pailgo spuoguoto veido. Be to, pažymėtina, jog D. M. akistatos su A. B. metu liko prie savo duotų parodymų (t 1 b. l. 128-129) ir nurodė, jog šį asmenį pažįsta nuo įvykio, kad tai asmuo, kuris buvo įrėmęs įvykio metu į pilvÄ peilį, o jo draugas grasino pistoletu.

Be to, liudytojas V. Å . parodė, jog Å¡ios akistatos metu papraÅ¡ius A. B. užsidėti kapiÅ¡onÄ , D. M. kategoriÅ¡kai patvirtino, jog tai tas asmuo, grasinęs peiliu. Taip pat pažymėtina, jog apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nukentėjusysis taip pat A. B. nurodė kaip asmenį, grasinusį jam peiliu. Å ios apklausos metu dalyvavo abu įtariamieji, jų advokatai, todėl teismas nepagrįstai teigė, jog Å¡iuo atveju atpažinimas taip pat nelaikytinas patikimu, nes A. B. buvo vienas. Visos Å¡ios aplinkybės – tai, kad nukentėjusysis A.

B. iÅ¡ karto po įvykio atpažino kaip asmenį, grasinusį jam peiliu, natÅ«roje A. B. atpažino akistatos metu bei apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , prieÅ¡ atpažinimo veiksmÄ buvo nurodęs konkrečius Å¡io asmens požymius, pagrįstai leidžia kartu su nuosekliais D. M. parodymais vertinti kaip patikimus A. B. kaltės įrodymus. Tai, kad D. M. suklydo tÄ pačiÄ dienÄ atpažindamas kitÄ Ä¯vykyje dalyvavusį ir aktyvius veiksmus atlikusį asmenį, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, neleidžia pagrįstai abejoti atpažinimo patikimumu, nes po to, kai D.

M. atpažino ir V. A., apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ D. M. taip pat atpažino A. B., kaip asmenį grasinusį jam peiliu. Pažymėtina, jog V. A. ir A. S. yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai dėl A. B. nedalyvavimo veikoje nelaikytini patikimas. Be to, jų parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, o versija apie trečiÄ asmenį, kalbantį lenkiÅ¡kai, atsirado tik teisme, t.y. tuo metu, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, kai kaltinamasis ir liudytojas galėjo bendrauti bei susisiekti.

O tai, kad liudytojai pareigÅ«nai V. Å . ir T. R. nepateikė jokių duomenų dėl A. B. ir kito nuteistojo V. A. ar A. S. sÄ sajų nei patvirtina, nei paneigia A. B. dalyvavimÄ nusikalstamoje veikoje, kaip ir ta aplinkybė, jog A. B. telefonas nusikalstamos veikos padarymu metu buvo iÅ¡jungtas ir nenustatyta jokių kitų A. B. sÄ sajų su nusikaltimo įvykio vieta. Å ios aplinkybės nepakankamos paneigti nuoseklius D. M. parodymus bei suabejoti atpažinimo patikimumu. Be to, byloje nustatyta, jog D. M. nei vieno iÅ¡ kaltinamųjų nebuvo anksčiau matęs, tačiau nuosekliai apibÅ«dino jam grasinusių asmenų iÅ¡vaizdÄ ir viso proceso metu A.

B. atpažino kaip asmenį, grasinusį jam peiliu. Tai tik dar labiau suteikia pagrindÄ tikėti nukentėjusiuoju bei jo nurodytų aplinkybių, o taip pat ir atpažinimo, patikimumu. Kaip vienÄ iÅ¡ pagrindų, keliančių abejonių parodymo atpažinti patikimumu, teismas nurodo ir gynybos pateiktame garso įraÅ¡e bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančius duomenis, jog vienas iÅ¡ kalbančių asmenų nurodo, jog jam buvo parodyta nuotrauka, kad ten dalyvavo du asmenys panaÅ¡Å«s vienas į kitÄ ir kt.

Pažymėtina, jog teismas nenuoseklus vertindamas šį įrodymÄ , nes apraÅ¡ant įrodymus (t 4, b. l. 189) nurodė, jog konkrečių pasakymų, kad asmuo atpažino iÅ¡ tikrųjų nusikaltime nedalyvavusį asmenį, nėra. Tai yra Å¡ių duomenų nevertino kaip teisinančių A. B., nevertino kaip keliančių abejonių atpažinimo tikrumu. Tuo tarpu atskirai aptariant įrodymus, liečiančius A. B. veiksmus, jau teigia, jog Å¡ie duomenys taip pat kelia abejonių dėl atpažinimo tikrumo.

AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, minėtas įraÅ¡as ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nėra patikimas įrodymų Å¡altinis ir iÅ¡ tiesų nesuteikia rimto pagrindo abejoti atpažinimo patikimumu, nes, pirma, nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių identifikuoti kalbančius asmenis, iÅ¡skyrus vien jokiais kitais duomenimis nepatvirtintus liudytojo D. K. teiginius, kad tai jo pokalbis su D. M., antra, iÅ¡ pokalbio turinio matyti, jog nėra jokių konkrečių pasakymų, kad asmuo atpažino iÅ¡ tikrųjų nusikaltime nedalyvavusį asmenį, be to, Å¡is įraÅ¡as atsirado tik bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme.

Todėl tai negali bÅ«ti vertinama kaip dar viena aplinkybė suteikianti pagrindÄ abejoti nukentėjusiojo parodymų nuoseklumu ar jo atpažinimo tikrumu. Liudytojai R. P. ir M. P. yra artimi A. B. Å¡eimos nariai (R. P. - artima draugė, su kuria jis gyveno, o M. P. jos brolis, visi kartu gyveno viename bute ) ir yra suinteresuoti padėti A. B. iÅ¡vengti atsakomybės, be to, jų parodymų, kad įvykio dienÄ A. B. buvo namuose, nepatvirtina kiti patikimi bylos duomenys, todėl Å¡ie jų parodymai nelaikytini patikimais duomenimis, galinčiais paneigti, kad A.

B. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Liudytojai V. Å . bei T. R. kategoriÅ¡kai paneigė gynybos keliamÄ versijÄ , jog pareigÅ«nai neva sakę, kad žino, jog A. B. nebuvo nusikalstamos veikos vietoje. PareigÅ«nai nurodė iÅ¡samias aplinkybes kaip vyko tyrimas, kokios aplinkybės aiÅ¡kėjo, kokios buvo keliamos versijos, tai atitiko byloje surinktais duomenimis fiksuotÄ tyrimo eigÄ , todėl apylinkės teismas pagrįstai jų parodymus laikė patikimais, jais tikėjo ir Å¡iÄ versijÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Taip pat pažymėtina, jog A. B., apklausiamas apie buvimo vietÄ nusikaltimo padarymo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams pirmiausiai nurodė ir kategoriÅ¡kai tvirtino (taip pat ir teismo posėdžio metu sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimÄ ), kad buvo pas tyrėjÄ A. V.. Tik po to, kai buvo surinkti tai paneigiantys ir nenuginčijami faktiniai duomenys, nurodė, kad jis buvo namuose. Tai tik dar labiau suteikia pagrindÄ abejoti A. B. nuoÅ¡irdumu, jo parodymų teisingumu ir leidžia tikėti gana nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, juo labiau, jog A.

B., jo anksčiau nematęs ir nepažinodamas, nukentėjusysis atpažino ir detaliai apibÅ«dino jo iÅ¡vaizdÄ nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kas tik suteikia pagrindÄ tikėti bÅ«tent nukentėjusiuoju. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuojama, jog byloje surinkta pakankamai patikimų duomenų – nukentėjusiojo parodymai, parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų protokolas, akistatos protokolas, leidžiančių teigti, jog A. B. buvo bÅ«tent tas asmuo, kuris kaltinime nurodytoje vietoje bei nurodytu laiku veikdamas bendrai su V.

A. ir kitu tyrimo nenustatytu asmeniu, V. A. ir kitam asmeniui laikant nukentėjusįjį iÅ¡ abiejų pusių už rankų, A. B. įrėmus peilį į kairį Å¡onÄ o V. A. nukreipus į nukentėjusįjį užtaisytÄ pistoletÄ â€žMakarov“, taip atėmus nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, pagrobė nukentėjusiajam D. M. priklausantį turtÄ â€“ 9 200 litų ir automobilį „Mitsubishi eclipse“ ir taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam D. M. bendrÄ 11 700 litų turtinę žalÄ .

A. B. buvo kaltinamas įvykdęs šį nusikaltimÄ organizuotoje grupėje, tačiau Å¡is požymis byloje nenustatytas. Bendrininkavimo formas reglamentuoja BK 25 straipsnis. BK 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, jog organizuota grupė yra tuomet, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai.

Todėl tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju gali bÅ«ti du ar daugiau vykdytojų. Tačiau Å¡ias bendrininkavimo formas skiria organizuotumo lygis. Organizuotoje grupėje organizuotumo lygis yra aukÅ¡tesnis nei bendrininkų grupėje. Vienas iÅ¡ organizuotÄ grupę apibrėžiančių požymių yra iÅ¡ankstinis bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ , t. y. kuomet organizuotos grupės nariai iÅ¡ anksto aptaria nusikalstamos veikos planÄ , numato įvykdymo mechanizmÄ , pasiskirsto užduotis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo bÅ«do, vietos ir laiko.

Å ios aplinkybės įtakoja glaudžių, besitęsiančių ryÅ¡ių atsiradimÄ , suformuoja suvokimÄ apie priklausymÄ tokiai grupei. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys neleidžia konstatuoti, kad A. B. bÅ«tų iÅ¡ anksto susitaręs daryti sunkų nusikaltimÄ ar kelias nusikalstamas veikas. Byloje nėra duomenų, jog jis iÅ¡ anksto bÅ«tų aptaręs nusikalstamų veikų planÄ , jų įvykdymo mechanizmÄ , pasiskirstęs užduotimis, susitaręs dėl nusikaltimo padarymo bÅ«do, vietos ir laiko.

Taip pat byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog tarp kaltinamojo ir kitų nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų buvo glaudus, ilgÄ laikÄ trunkantis ryÅ¡ys. Nenustatyta kaltinamųjų bendravimo su kitais nenustatytais asmenimis lygis, organizuotumo lygis. Å ios aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog veika padaryta veikiant organizuotoje grupėje, tokio požymio nenustatė ir apylinkės teismas V. A. veikoje, todėl iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė jog A. B. nusikalstamÄ Â veikÄ padarė veikdamas organizuotoje grupėje.

A. B. veiksmai – kartu nuvežimas nuo pažįstamo asmens (A. S.) prirėmimas peilio, kai kiti du bendrininkai nekentėjusįjį laikė už rankų, V. A. grasino pistoletu, po ko nukentėjusysis atidavė pinigus, rodo, jog A. B. suvokė veikos pobÅ«dį bei pavojingumÄ , suvokė, jog tai neteisėta nusikalstama veika, jog tokiu bÅ«du atimama galimybė nukentėjusiajam prieÅ¡intis ir užvaldomas svetimas turtas ir to siekė, norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia.A. B. veika atitinka BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

A. B. kaltas ir baustinas.Skiriant A. B. bausmę vadovaujamasi 41 straipsnyje numatytais bausmės tikslais, BK 54 straipsnyje bei 61 straipsnyje numatytomis nuostatomis. Atsižvelgiama į A. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – anksčiau ne kartÄ teistas, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui, po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo taip pat kartÄ teistas, charakterizuojamas patenkinamai. Taip pat atsižvelgiama į veikos pobÅ«dį bei pavojingumÄ â€“ padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, kurio metu pasikėsinta ne tik į svetimÄ turtÄ , tačiau ir į asmens sveikatÄ , grasinta net dviejų rÅ«Å¡ių ginklais – pistoletu bei peiliu, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Ä®vertinus Å¡ių aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti A. B. skirtina sankcijos vidurkiui artima laisvės atėmimo bausmė.A. B. atžvilgiu Marijampolės rajono apylinkės teismo priimtas 2012 m. gruodžio 14 d. iÅ¡teisinamasis nuosprendis panaikinamas ir dėl A. B. priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.). Pripažinus A. B. dalyvavus bendrai nusikalstamoje veikoje su V. A., keistina ir apraÅ¡ytos veikos, dėl kurios pripažintas kaltu V. A., aplinkybė, jog jis nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrai su įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nustatant, jog plėšimÄ V.

A. įvykdė veikdamas bendrai su A. B. ir įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 straipsnio 2 p., n u s p r e n d ė : Nuteistojo V. A. ir jo gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinius skundus atmesti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės prokuratÅ«ros prokurorės Eglės Kirpienės apeliacinį skundÄ tenkinti.A. B. atžvilgiu priimtÄ Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį A.

B. atžvilgiu. A. B. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaityti suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011-01-11 iki 2011-05-11. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio apraÅ¡omÄ jÄ dalį, kurioje nurodyta, kad V. A. plėšimÄ Ä¯vykdė veikdamas bendrai su įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nustatant, kad:

V. A. veikdamas bendrai su A. B. ir įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įvykdė plėšimÄ , t. y. 2011 m. sausio 7 d. apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini)e, veikdami kartu su įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, grasinant tuoj pat panaudoti D. M. atžvilgiu fizinį smurtÄ , tai yra V. A. ir įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikant nukentėjusįjį iÅ¡ abiejų pusių už rankų, A. B. įrėmus peilio geležtę nukentėjusiajam į kairį Å¡onÄ , V. A. nukreipė į nukentėjusįjį užtaisytÄ pistoletÄ â€žMakarov“, taip atimant nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, ir pagrobė nukentėjusiajam D.

M. priklausantį turtÄ â€“ 9 200 litų ir automobilį „Mitsubishi Eclipse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2500 vertės, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam D. M. bendrÄ 11 700 litų turtinę žalÄ .Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti. Kolegijos pirmininkas              Gytis Večerskas Teisėjai              JÅ«ratė Jakubonienė              Algirdas Jaliniauskas