2022-11-30 Nr. AB-29093-3-61-3-02627-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-870-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02627-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN) 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 42-599 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2020 m. liepos 7 d. raštą Nr. 2S-2424 „Dėl K. B. skundo išnagrinėjimo“; 3) tenkinti pareiškėjo prašymą perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) į Vilniaus PN Pusiaukelės namus (toliau – ir Pusiaukelės namai).

2. Pareiškėjas nurodė, jog Vilniaus PN administracija 2020 m. gegužės 7 d. priėmė Sprendimą, kurį jis apskundė Kalėjimų departamentui. Pareiškėjo nuomone, Kalėjimų departamentas visiškai neatsižvelgė į jo nurodytus argumentus, neatsakė į klausimus, nepateikė galimų vykdytinų įpareigojimų ar rekomendacijų situacijai pakeisti, tik pateikė šablonišką neigiamą atsakymą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus PN administracijos drausmės komisija (toliau – ir Komisija) nenurodė jokių objektyvių Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 2 dalyje ar Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 (toliau – ir Aprašas), 11 punkte numatytų vertinimo kriterijų perkėlimo prašymo nepatenkinimo priežasčių, nepateikė galimų vykdytinų įpareigojimų ar rekomendacijų priėmimui tenkinti. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas priimtas subjektyviai darant prielaidą iš savaip interpretuotų faktinių duomenų iki bausmės atlikimo pradžios, tačiau mano, kad tai neturėtų daryti tiesioginės įtakos priimant sprendimą.

4. Komisija nepaminėjo, jog pareiškėjas atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius, turi aukštąjį išsilavinimą, todėl neturi galimybių toliau studijuoti pataisos įstaigoje, tačiau turi potencialią darbo vietą Vilniuje perkėlimo atveju. Pareiškėjas buvo charakterizuotas teigiamai ir jam Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo sušvelninta bausmė. Pareiškėjo teigimu, vertindama jo prašymą perkelti ir būti rengiamam lygtiniam paleidimui, Komisija ignoravo terminą iki lygtinio paleidimo, bet kreipė dėmesį į bausmės pabaigos terminą, o, jo manymu, toks Komisijos motyvas yra netikslingas.

5. Komisija neteisingai interpretavo faktą apie pareiškėjo vaistų perdozavimą ir gydymąsi psichiatrinėje ligoninėje po teismo sprendimo, kuriuo jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė.

6. Komisijos veikla privalo atitikti gero administravimo principus, tačiau šiuo atveju ji tik selektyviai atsižvelgė į pavienes faktines aplinkybes, o ne faktų visetą. Komisija turėjo pareigą pateikti adekvačius, aiškius ir pakankamus motyvus, o nurodytos priežastys gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, tačiau Komisija apsiribojo tik šių priežasčių išvardijimu. Pareiškėjo nuomone, ši skundžiamo Sprendimo dalis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nors Apraše numatyta, jog reikia atsižvelgti į bausmės pabaigos datą, tačiau tai negali būti prioritetinis argumentas dėl neigiamo sprendimo, ypač dėl to, jog visi kiti kriterijai, numatyti Apraše, yra teigiami.

7. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovo teigimu, nors nuteistasis formaliai atitinka visas sąlygas, nurodytas BVK 69 straipsnio 2 dalyje dėl nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus, tačiau dar nereiškia, jog Komisija negali priimti neigiamo sprendimo, įvertinusi ir kitas reikšmingas prašymo nagrinėjimui aplinkybes bei tokį sprendimą motyvuodama. Atsakovas pabrėžė, kad tai neatima pareiškėjui galimybės ateityje pakartotinai teikti prašymą jį perkelti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10. Kalėjimų departamento teigimu, svarstydama pareiškėjo prašymą Komisija vertino Aprašo 11 punkte nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Tačiau Komisija, atsižvelgusi į tai, kad bausmės pabaiga numatoma tik 2026 m. lapkričio 22 d., prieš bausmės atlikimą pareiškėjas turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, o po teismo sprendimo, kuriuo jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, mėgino perdozuoti vaistų, dėl to buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę gydymui, padarė išvadą, kad šie faktai suponuoja prielaidą, jog pareiškėjui būdingas nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas ir problemų identifikavimo stoka, todėl nusprendė jo prašymo netenkinti.

11. Komisija savo kompetencijos ribose vertina ne kiekvieną aplinkybę atskirai, o pateiktų duomenų visumą ir pasiektą rezultatą. Komisija, gavusi nuteistojo prašymą, vertina jo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, taip pat kitas aplinkybes. Be to, teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga perkelti nuteistųjų į pusiaukelės namus, o Komisija turi diskrecijos teisę priimti sprendimą tenkinti arba netenkinti nuteistojo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, Vilniaus PN Sprendimą ir Kalėjimų departamento 2020 m. liepos 7 d. raštą panaikino ir įpareigojo Vilniaus PN pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus nagrinėti iš naujo.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme, nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė dekretą Nr. 1K-1511 „Dėl malonės suteikimo“, kuriuo nusprendė pareiškėjui paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vieneriais metais.

14. Pareiškėjas šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 29 d. Pravieniškių PN-AK direktoriui pateikė prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus (b. l. 105), taip pat kartu su prašymu pateikė 2020 m. balandžio 29 d. sutikimą dirbti bet kokį Pusiaukelės namų administracijos pasiūlytą darbą (b. l. 106), pranešimą dėl įdarbinimo, kuriuo patvirtinama, kad UAB „Etnoamatai“ pasirengusi įdarbinti pareiškėją vadybininku (b. l. 103).

15. Pravieniškių PN-AK, gavusi pareiškėjo prašymą, atliko socialinį jo asmenybės tyrimą. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 2345, kuri priimta 2020 m. balandžio 30 d. (b. l. 42–45), konstatuota, kad atlikdamas bausmę pareiškėjas buvo 9 kartus skatintas, vidaus tvarkos nepažeidinėja, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pareiškėjas turi nepilnametį sūnų. Konstatuota, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas žemas – 33 balai (pagal Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą OASys (toliau – ir OASys), įvertinimo data – 2020 m. kovo 26 d. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 7 balai (pagal OASys). 2017 m. sausio 25 d. pakartotinis nusikalstamos rizikos vertinimas – 36 balai, žema rizika. Padaryta išvada: nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, su polinkiu mažėti, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nurodyti kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai bei emocinė gerovė, o rekomenduojama – įsidarbinti ir pradėti dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Su išvados rezultatais pareiškėjas supažindintas 2020 m. balandžio 30 d.

16. 2020 m. gegužės 7 d. įvyko Komisijos posėdis (b. l. 38–39), kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl nuteistojo K. B. perkėlimo į Pusiaukelės namus. Komisija įvertino, kad nuteistasis pataisos įstaigoje pradėjo dirbti nuo 2016 m. gruodžio 12 d. pagal turimą specialybę elektriko pareigose, nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. įdarbintas vyresniojo darbininko pareigose, dirba iki šiol. Nuteistasis reguliariai kiekvieną mėnesį savanoriškai siunčia pinigus savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui, 9 kartus paskatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika žema – 33 balai, tačiau atsižvelgė į tai, jog bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 22 d., prieš bausmės atlikimą turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, po teismo sprendimo, kuriuo gavo terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis mėgino perdozuoti vaistų, dėl to buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę gydymui. Komisija priėjo prie išvados, jog nuteistajam būdingas nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas bei problemų identifikavimo stoka. Už sprendimą neperkelti pasisakė 6 Komisijos nariai, todėl Vilniaus PN direktoriui pasiūlyta neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo dėl nuteistojo K. B. perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Pusiaukelės namus. Komisija 2020 m. gegužės 15 d. siūlymu Nr. 85-24 (b. l. 40), vadovaudamasi BVK 69 straipsnio 2 dalimi, Aprašo 10.4 papunkčiu, siūlė Vilniaus PN direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo dėl nuteistojo pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Pusiaukelės namus. Vilniaus PN 2020 m. gegužės 20 d. priėmė Sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę Pusiaukelės namuose. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, 2020 m. birželio 1 d. pateikė skundą (b. l. 51–55) Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamentas 2020 m. liepos 7 d. raštu Nr. 2S-2424 įvertino, kad Komisija nepažeidė teisės aktuose nustatytos tvarkos, jos siūlymas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir galiojančiomis teisės aktų normomis, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

17. Teismas, išanalizavęs BVK 69 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktus, nurodė, kad į pusiaukelės namus gali būti perkeltas nuteistasis, atitinkantis nustatytas sąlygas, o jo buvimas tokiame specialiame padalinyje susijęs su intensyviu rengimu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir papildomų teisių, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atvirosiose kolonijose atliekantys nuteistieji, suteikimu.

18. Teismas išnagrinėjo Aprašo 3, 5, 6, 8, 10, 11, 15, 18 ir 19 punktus.

19. Teismas pažymėjo, kad tiek Komisija, tiek Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentas, nagrinėdami nuteistųjų prašymus perkelti į Pusiaukelės namus, veikia kaip viešojo administravimo subjektai, todėl jų veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo principo kylančius imperatyvus. Sprendimai dėl tokių nuteistųjų prašymų yra individualūs administraciniai aktai, todėl jie turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ (redakcija, galiojusi priimant ginčijamus sprendimus) 8 straipsnio 1 dalis).

20. Teismas nurodė, kad nuteistojo prašymą perkelti į Pusiaukelės namus Komisijai pateikia pataisos įstaigos, kurioje nuteistasis atlieka bausmę, direktorius. Jis prieš tai privalo įvertinti, ar iš nuteistojo gautas prašymas atitinka nurodytas sąlygas ir ar pateikti visi reikalingi dokumentai. Komisija, gavusi prašymą, vertina tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistojo taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, tiek nusikalstamo elgesio riziką, tiek galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, tiek kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo. Komisija turi plačią diskreciją atsižvelgti į kitas aplinkybes (įskaitant ir reikšmingas aplinkybes, kurios nesusijusios su nuteistojo bausmės atlikimu), kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo. Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentas, remdamiesi Komisijos siūlymu ir grįsdami sprendimą dėl nuteistojo (ne) perkėlimo į Pusiaukelės namus, privalo pateikti aiškius ir pakankamus motyvus dėl jų priimamo sprendimo patenkinti arba nepatenkinti nuteistojo prašymą.

21. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK atsakingų pareigūnų nuomone, pareiškėjas, pateikdamas prašymą priimti į Pusiaukelės namus, atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalyje ir Apraše nurodytas sąlygas.

22. Teismas, įvertinęs ginčijamų administracinių aktų turinį, nurodė, kad Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentas rėmėsi tik Komisijos padarytomis išvadomis, kurios iš esmės yra priešingos Pravieniškių PN-AK socialinio tyrimo išvadai, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies ir Aprašo kriterijus. Komisija nusprendė neteikti siūlymo perkelti pareiškėją į Pusiaukelės namus, argumentuodama, jog neatlikta didelė laisvės atėmimo bausmės dalis, t. y. bausmės pabaiga tik 2026 m. lapkričio 22 d. (nors pagal reikalavimus pareiškėjas atliko nustatytą vieną trečdalį bausmės), prieš bausmės atlikimą turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, o po teismo sprendimo, kuriuo nuteistasis gavo terminuotą laisvės atėmimo bausmę, mėgino perdozuoti vaistų, dėl to buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę gydymui. Šiuo atveju susidarė tokia situacija, kai nuteistasis neperkeltas į Pusiaukelės namus iš esmės vien dėl jo praeityje padarytų veiksmų, susijusių su narkotinių medžiagų vartojimu, ir neatliktos didelės bausmės dalies. Remdamasi šiais argumentais, Komisija padarė išvadą, kad minimi faktai suponuoja prielaidą, jog nuteistajam būdingas nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas ir problemų identifikavimo stoka. Tačiau iš ginčijamų sprendimų turinio nėra aišku, kokiais kriterijais ir konkrečiomis išvadomis remiantis buvo nuspręsta, kad pareiškėjui būdingas nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas ir problemų identifikavimo stoka, kuo tai susiję su jo išėjimu į laisvę ir įstatymų nesilaikymu ar rizika pakartotinai nusikalsti. Pagal socialinio tyrimo išvadą, pareiškėjo nusikalstamumo rizika žema, jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nėra baustas ar pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, buvo skatintas, dirba, vykdo socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, duomenų apie alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimą nebuvo užfiksuota. Šios aplinkybės iš esmės paneigia Komisijos padarytą išvadą, jog pareiškėjui būdingas nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas ir problemų identifikavimo stoka, kadangi visiškai nebuvo vertinamas jo elgesys bausmės atlikimo įstaigoje metu, remiantis tik jo gyvenimo būdu praeityje.

23. Teismo vertinimu, ginčijamuose sprendimuose nepateikta pakankamai argumentų, kodėl pritariama tokiai Komisijos išvadai ir kodėl neatsižvelgiama į Socialinio tyrimo išvadą. Vien tai, kad pareiškėjas praeityje vartojo psichotropines medžiagas ar kad yra neatlikta didelė bausmės dalis, negali būti laikoma pagrindu atsisakyti patenkinti jo prašymą, atsisakymo visiškai nemotyvuojant. Teismas konstatavo, kad ginčijami sprendimai yra nepakankamai motyvuoti, juose apsiribojama tik formaliu vertinimu, neįvertinus visų bylos aplinkybių.

24. Teismas darė išvadą, kad Vilniaus PN Sprendimas ir Kalėjimų departamento raštas neatitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), todėl teismas juos panaikino ir įpareigojo Vilniaus PN iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą.

III. 25. Atsakovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

26. Vilniaus PN, remdamasis Aprašo 11.9 punktu, atkreipia dėmesį į tai, jog Komisija atsižvelgia ir į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo. Komisija priėmė Sprendimą, įvertinusi Aprašo 11 punkte nurodytas aplinkybes ir padariusi išvadą, kad pareiškėjas yra nepakankamai paruoštas perkėlimui į mažiau struktūruotą aplinką ir intensyviam ruošimui lygtiniam paleidimui.

27. Atsakovas akcentuoja, kad Drausmės komisija savo veikloje vadovaujasi galiojančių teisės aktų nuostatomis, bendrais protingumo, sąžiningumo, tikslingumo principais ir turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į pusiaukelės namus. Komisija, įgyvendindama šią diskreciją, vadovaujasi ne tik asmens noru būti perkaltam į pusiaukelės namus, bet ir viešuoju interesu. Viešasis interesas šiuo atveju apima inter alia (be kita ko) siekį saugoti ir ginti asmenį bei visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, ir tai daryti veiksmingai.

28. Nei Vilniaus PN, nei Kalėjimų departamentas jokiais savo veiksmais ir sprendimais pareiškėjo teisių nepažeidė, priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prisidėjimu prie apeliacinio skundo sutinka su Vilniaus PN apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir reikalavimais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN Sprendimo ir Kalėjimų departamento rašto, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN Pusiaukelės namus, pagrįstumas ir teisėtumas.

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, konstatavo, kad Vilniaus PN Sprendimas ir Kalėjimų departamento raštas negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, nes jų turinys prieštarauja VAĮ (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 daliai.

32. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad Komisija sprendimą – siūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo dėl pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN pusiaukelės namus, priėmė įvertinusi Aprašo 11 punkte nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padariusi išvadą, jog pareiškėjas yra nepakankamai paruoštas perkėlimui į mažiau struktūruotą aplinką ir intensyviam ruošimui lygtiniam paleidimui.

33. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo Vilniaus PN apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina minėtų ribų neperžengdama.

34. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 29 d. Pravieniškių PN-AK direktoriui pateikė prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus. Pravieniškių PN-AK, gavusi pareiškėjo prašymą, atliko socialinį jo asmenybės tyrimą ir priėmė 2020 m. balandžio 30 d. Socialinio tyrimo išvadą Nr. 2345. 2020 m. gegužės 7 d. įvyko Komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjo perkėlimo į Pusiaukelės namus. Vilniaus PN 2020 m. gegužės 20 d. priėmė Sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę Pusiaukelės namuose. Kalėjimų departamentas 2020 m. liepos 7 d. raštu Nr. 2S-2424 pareiškėjo skundą atmetė dėl Vilniaus PN Sprendimo atmetė.

35. Ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl nuteistųjų perkėlimo į pataisos įstaigos specialų padalinį (pusiaukelės namus) įtvirtintas BVK (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio 20 d.) (2019 m. lapkričio 28 d. TAR, 2019, Nr. 2019-19863) ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 patvirtintame Apraše (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) (2020 m. kovo 16 d., Teisės aktų registras, 2020, Nr.: 2020-05513). BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.

36. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius, įsitikinęs, kad nuteistasis, kuris siekia būti perkeltas į pusiaukelės namus, atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus formaliuosius pagrindus (sąlygas), kuriems esant nuteistasis gali būti perkeltas į pusiaukelės namus, paveda Resocializacijos skyriaus atsakingam darbuotojui parengti sprendimui dėl perkėlimo priimti būtiną šią dokumentinę medžiagą (informaciją): nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą; socialinio tyrimo išvadą; nuteistojo prašymą perkelti į pusiaukelės namus bei sutikimą atskleisti asmens duomenis; nuteistojo sutikimą dirbti pusiaukelės namų pasiūlytą darbą arba kitą informaciją apie nuteistojo galimybes dirbti ir mokytis už pataisos įstaigos ribų; duomenis apie nuteistojo finansinius įsiskolinimus; informaciją apie ankstesnius teistumus, bausmės atlikimo terminą, galimo perkėlimo į pusiaukelės namus bei lygtinio paleidimo datą; nuosprendžio, pagal kurį nuteistasis atlieka bausmę kopiją arba išrašą (tik tuo atveju, jei Komisija neturi galimybės susipažinti su nuteistojo asmens byla); informaciją apie bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, gautus paskatinimus;

žinomą informaciją apie nustatytus apribojimus dirbti tam tikrą darbą (teismo sprendimą, neįgaliojo pažymėjimą, išvadą dėl darbo sąlygų ir pobūdžio ir pan.); galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją; kitą dokumentinę medžiagą (informaciją), kuri gali turėti reikšmės priimant sprendimą. Pagal Aprašo 8 punktą, pataisos įstaigos, į kurioje veikiančius pusiaukelės namus nuteistasis pageidauja būti perkeliamas, direktorius paveda drausmės komisijai nagrinėti dokumentinę medžiagą (informaciją), susijusią su nuteistojo prašymu perkelti į pusiaukelės namus.

Pagal Aprašo 11 punktą, drausmės komisija priimdama sprendimą, įvertina: nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu; nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus; individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus; nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius; nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje; nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį; ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą; kitas aplinkybes, kurios, drausmės komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą.

37. Pagal Aprašo 10 punktą drausmės komisija, išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, posėdyje priima vieną iš šių sprendimų: teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.1 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.2 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui kreiptis su teikimu į Kalėjimų departamento direktorių perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.3 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti jį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.4 p.). Pagal Aprašo 16 punktą pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas drausmės komisijos Aprašo 10.4 papunktyje nurodytą sprendimą, motyvuotu raštu apie tai informuoja prašymą pateikusį nuteistąjį ir pataisos įstaigos, kurioje bausmę atlieka nuteistasis, direktorių. Pataisos įstaigos direktoriaus sprendimai tenkinti nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus arba jo netenkinti arba grąžinti nuteistąjį iš pusiaukelės namų į pataisos namus gali būti BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui (51 p.).

38. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje pateiktus įrodymus nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Vilniaus PN sprendimas ir Kalėjimų departamento raštas negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, nes jų turinys prieštarauja VAĮ (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 daliai.

39. VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad: atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

40. Įvertinusi skundžiamuose teisės aktuose nurodytas priežastis, susijusias su Aprašo 11 punkte nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių nuspręsta neperkelti pareiškėją į Vilniaus PN Pusiaukelės namus, visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepateikė aiškių ir pakankamų motyvų, kokiais kriterijais ir konkrečiomis išvadomis remiantis buvo nuspręsta, kad pareiškėjui būdingas nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas ir problemų identifikavimo stoka, kaip tai susiję su jo išėjimu į laisvę ir įstatymų nesilaikymu ar rizika pakartotinai nusikalsti. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ginčijamuose sprendimuose nepateikta pakankamai argumentų, kodėl pritariama tokiai Komisijos išvadai ir kodėl neatsižvelgiama į Socialinio tyrimo išvadą. Pagal Socialinio tyrimo išvadą pareiškėjo nusikalstamumo rizika žema, jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nėra baustas ar pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, buvo skatintas, dirba, vykdo socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, duomenų apie alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimą nebuvo užfiksuota. Aplinkybė, kad pareiškėjas praeityje vartojo narkotines medžiagas ar tai, kad kartą bandė perdozuoti vaistų, nesudaro savaime pagrindo atsisakyti patenkinti pareiškėjo prašymą.

41. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus PN Sprendimas ir Kalėjimų departamento 2020 m. liepos 7 d. raštas neatitinka iš VAĮ 8 straipsnio 1 dalies kylančių motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi savo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-257-822/2022).

42. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, pagrįstai panaikino Vilniaus PN Sprendimą ir Kalėjimų departamento raštą, be kita ko, įpareigojo atsakovą Vilniaus PN iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 29 d. prašymą perkelti jį į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus. Todėl atsakovo Vilniaus PN apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Milda Vainienė