d114ea6b-975e-4e55-abac-90613a77a47a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AdmAdministracinė byla Nr. I-2978-426/2014                      Proceso Nr. 3-61-3-05705-2013-6                      Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. R. (A. R.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl žalos priteisimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. R. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 100 000 Lt kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–6) Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog LukiÅ¡kių TI-K įvairiose kamerose, kurių plotas 6–8 kv. m. buvo laikomas nuo 2010-02-24 iki Å¡iol su dar 1-5 asmenimis.

Nurodo, jog buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, orumÄ Å¾eminančiomis, žiaurioms sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktus. PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad patyrė didžiulę neturtinę žalÄ , psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ . Pasak A. R., pablogėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, nervuotas, jaučia padidėjusiÄ baimę aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K su skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti (b. l. 12-25).

Skunde teismui pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas nuo           2010-02-24 iki 2013-10-23 – kamerų plotus, kartu laikomų asmenų skaičių. Pažymi, kad pateikti duomenys liudija, jog kai kuriomis dienomis kamerų plotas atitiko keliamiems reikalavimams. Atkreipė dėmesį, jog skundÄ A. R. teismui pateikė 2013-10-23, todėl praÅ¡o taikyti trejų metų senaties terminÄ . Taip pat pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ .

Maksimalus leistinas tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų skaičius – 625, areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius neturi virÅ¡yti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje kalėjime – 29, nuteistųjų skaičius kalėjime neturi virÅ¡yti 300. Atsakovės įgaliota institucija atsiliepime pabrėžia, jog leistina norma virÅ¡ijama, dažniausiai laikoma iki 1 000 asmenų. DidžiausiÄ dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos (pvz., Å¡iai dienai jų yra 88) bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti Å«kio darbus.

Nuteistieji iki gyvos galvos laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių praÅ¡ymu jie gali bÅ«ti laikomi po 2 asmenis). Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį.

Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o, vykdydama teismų nuosprendžius ir nutartis, jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo. Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų suimtųjų ir nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.Pažymi, kad dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos, ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau stengiamasi, kad tokiomis sÄ lygomis asmenys bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras.

Pabrėžė, jog administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad atsakovo įgaliotos institucijos pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo nurodytos žalos atsiradimÄ . Tvirtina, kad ginčo atveju nėra nustatyta sÄ lygų, kurioms esant kyla valstybės civilinė atsakomybė, visuma.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės      100 000 Lt kompensacija neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.IÅ¡ teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad nuo 2010-02-24 iki Å¡iol LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė normatyvinių reikÅ¡mių, kamerose veisėsi pelėsis, drėgmė, stigo privatumo).

Pareiškėjo teigimu, šiais pažeidimais jam buvo sukelti neigiami dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, pablogėjo reputacija ir sveikata, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl minėtos aplinkybės pripažintinos neturtine žala. Pagal Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Pažymėtina, kad A. R. teismui skundÄ , kuriame praÅ¡oma priteisti nuo 2010-02-24 dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patirtÄ Å¾alÄ , pateikė tik 2013-10-24, t. y. praleidęs Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. numatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį praÅ¡o taikyti atsakovės atstovas.Ä®vertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, kad, A. R. skundo reikalavimas toje dalyje, kurioje praÅ¡oma priteisti neturtinę žalÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų iki 2010-10-23, reiÅ¡kiamas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir atsakovės atstovo praÅ¡ymas šį terminÄ taikyti tenkintinas.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , vertintini ir analizuotini LukiÅ¡kių TI-K veiksmai nuo 2010-10-24.Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. sakoma, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taigi, sprendžiant ginÄÄ , bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas   A. R. nurodytu atveju. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, procesiniuose sprendimuose ne kartÄ nurodė, jog aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiÅ¡kai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).

Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.Departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Ä®sakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Byloje nėra ginčo dėl LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime teismui pateiktų duomenų (b. l. 12–25) apie   A.

R. kalinimo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu teisingumo. Teismui pateikta informacija patvirtina, kad nuo 2010-10-24 iki 2013-10-23 (iÅ¡skyrus atskirus laikotarpius ir dienas, kurių suminė vertė lygi maždaug penkiems su puse mėnesio, kai vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas atitiko higienos normų reikalavimus, ar nuo norminės vertės skyrėsi visiÅ¡kai nežymiai), pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,60 kv. m., t. y. neatitiko Ä®sakymo 1.3.1 p. nurodytos minimalios vertės. Minėtų duomenų analizė liudija, kad A.

R. teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis iÅ¡ viso buvo laikomas apie 30,5 mėnesio, o vienam asmeniui tekdavo vidutiniÅ¡kai apie 1,80–2,80 kv. m. patalpų ploto, t. y. gerokai mažiau negu nustatyta Ä®sakymo 1.3.1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose pareiÅ¡kėjams buvo skiriama mažiau nei 3 kv. m. asmeninės erdvės, yra pripažinęs, kad kamerų perpildymas buvo toks rimtas, jog Å¡ios aplinkybės konstatavimas savaime reiÅ¡kia Konvencijos 3 str. pažeidimÄ (2009-07-16 sprendimas byloje Sulejmanovic v.

ItalijÄ ; 2007-12-06 sprendimas byloje Lind v. RusijÄ ; 2007-06-21 sprendimas byloje Kantyrev v. RusijÄ ir kt.). Tokiu atveju nebÅ«tina nustatinėti kitų aspektų, susijusių su nepriimtinomis kalinimo sÄ lygomis.Vertinant kitas pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, iÅ¡ kurių yra kildinama neturtinė žala (kamerose tvyrojęs pelėsis, Å¡altis), pažymėtina, kad įrodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas).

Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d., įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Å ia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes.

Tokiu atveju sprendimas priimamas tos Å¡alies kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas), nenaudai, (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-03-18 nutartis adm. b. Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį adm. b. Nr. A17-301/2007). Teismų praktikoje analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose taip pat ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, atsižvelgus į kilusio ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo statusÄ , pareiga paneigti skundo teiginius, susijusius su teisės aktų pažeidimu, tenka atsakovei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-02 nutartis adm. b.

Nr. A492-176/2013 ir kt.)Byloje esantys duomenys liudija, kad atsakovė jokių argumentų bei įrodymų, paneigiančių     A. R. nurodytas aplinkybes, taip pat tvirtinančių, jog kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo užtikrintos oro bei patalpų higienos sÄ lygos, nepateikė. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kamerose nebuvo užtikrintos higienos sÄ lygos ir tuo buvo pažeistos jo teisės, iÅ¡ esmės yra pagrįsti. Toks, analogiÅ¡kos aptartai, teisinės situacijos vertinimas ir aiÅ¡kinimas ne kartÄ pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013-07-09 nutartis adm. b.

      Nr. A822-1427/2013; 2013-02-11 nutartis adm. b. Nr. A662-410/2013 ir kt.).IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , susijusiÄ su jo kalinimu pažeidžiant higienos normų nuostatas, iÅ¡ esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 100 000 Lt piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.Teismas, įvertinęs A.

R. patirtų pažeidimų mastÄ bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 6 100 Lt kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti. Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įst. 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str., 129 str., teismas n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo A. R. (A. R.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. R. (A.

R.) naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 6 100 Lt (Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai vienas Å¡imtas litų) kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti.LikusiÄ skundo reikalavimų dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ pateikiant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                      RÅ«ta Miliuvienė                                       Â