2019-11-20 Nr. AB-21911-3-61-3-03253-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-741-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03253-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – T. G. ir L. L.-G.) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. rugsėjo 17 d. gautas pareiškėjos D. P. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo ji prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pavaduotojo 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. A30-2596/18(2.1.22E-TD2) (toliau – ir Įsakymas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi konstatavo, jog terminas skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti yra praleistas ir nėra prašoma jį atnaujinti, todėl nustatė pareiškėjai terminą iki 2019 m. spalio 10 d. pašalinti paduoto skundo trūkumus – pasiūlė pareiškėjai pateikti motyvuotą prašymą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo, jame nurodant termino praleidimo priežastis.

Pareiškėja 2019 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad pasiūlymas pirkti laisvos valstybinės žemės plotą bei informacija apie planuojamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) jai nebuvo įteiktas registruota pašto siunta, ŽPDRIS esantys duomenys pareiškėjai nebuvo žinomi iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., duomenų, kad pareiškėja ŽPDRIS informaciją tikrino anksčiau nei 2019 m. rugpjūčio 27 d., byloje nėra, todėl laikytina, jog faktiškai apie skundžiamą Įsakymą pareiškėja sužinojo būtent 2019 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėja taip pat akcentavo, jog apie galimybę įsigyti valstybinės žemės sklypą turi būti pranešama raštu, todėl šiuo atveju aplinkybė, kad pranešimas apie galimybę įsigyti valstybinės žemės sklypą buvo paskelbtas internetinėje svetainėje, negali būti laikoma pagrindu spręsti, kad pareiškėja praleido terminą Įsakymui apskųsti. Pareiškėjai nežinant, kad yra rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, ji neturėjo pagrindo tikrinti ŽPDRIS. Pareiškėjos teigimu, skundo dėl Įsakymo ji teismui laiku nepateikė dėl atsakovo netinkamo (nerūpestingo) elgesio. Be to, sužinojusi apie skundžiamą Įsakymą pareiškėja buvo rūpestinga ir nedelsdama aktyviais veiksmais ėmėsi ginti savo pažeistas teises, todėl praleistas skundo dėl Įsakymo padavimo terminas turi būti atnaujintas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekami per ŽPDRIS, prie kurios prisijungusi pareiškėja turėjo galimybę sekti atitinkamų būsenų pasikeitimą, gauti elektroninių paslaugų rezultatus, teikti prašymus pirkti įsiterpusį valstybės žemės plotą ir tapti projekto rengimo iniciatore. Pareiškėjai ŽPDRIS buvo suteiktas paslaugos registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog apie siūlymą pateikti prašymą pirkti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dalį buvo paskelbta viešai dar 2018 m. spalio 5 d. bei nurodyta, kad valia dėl įsiterpusio žemės sklypo įsigijimo Administracijai turi būti pareikšta raštu per 20 darbo dienų. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja neneigė, jog su ginčijamu Įsakymu ji galėjo susipažinti prisijungusi prie ŽPDRIS, tačiau veikdama neapdairiai ir neatsakingai to nedarė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja terminą paduoti skundą praleido dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių.

III. Pareiškėja D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį ir priimti pareiškėjos skundą.

Atskirajame skunde pareiškėja pakartoja Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2019 m. spalio 8 d. pateiktame pareiškime išdėstytas aplinkybes bei motyvus, akcentuodama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjai nebuvo įteiktas Administracijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. A5z1-68281/18(2.14.2.12-MP8), kuriuo jai siūlyta įsigyti įsiterpusį žemės sklypą ir kuriame buvo nurodytas ŽPDRIS suteiktas paslaugos registracijos numeris, todėl pareiškėja objektyviai negalėjo žinoti šios informacijos. Ši informacija nebuvo nurodyta ir Administracijos internetinėje svetainėje viešai paskelbtoje informacijoje apie siūlymą pirkti žemės sklypą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja galėjo susipažinti su minėtoje sistemoje pateiktais duomenimis, yra nepagrįsta. Pareiškėjos teigimu, teismas ne tik netinkamai vertino faktines aplinkybes bei teisinį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo teisinį reguliavimą, bet ir netinkamai skaičiavo termino skundui dėl administracinio akto panaikinimo pateikti eigos pradžią. Pareiškėja aiškiai nurodė, kad apie skundžiamą Įsakymą sužinojo tik 2019 m. rugpjūčio 27 d., po to kai susipažino su 2019 d. rugpjūčio 23 d. kvietimu atvykti į žemės sklypo ribų ženklinimą. Būtent nuo šio momento, kai pareiškėja realiai sužinojo apie ginčijamą administracinį aktą, t. y. susipažino su jo turiniu, turėtų būti skaičiuojama jo apskundimo termino pradžia. Šiuo atveju atsakovo veiksmai nesilaikant teisės aktų dėl rašytinio pranešimo išsiuntimo apie žemės sklypo formavimą negali būti vertinami kaip neapdairus ir neatsakingas pareiškėjos elgesys. Ne pareiškėjos, o atsakovo veiksmai (neveikimas) lėmė, kad apie skundžiamą Įsakymą pareiškėja sužinojo tik 2019 m. rugpjūčio 27 d. Šios aplinkybės vertintinos kaip svarbios ir ne nuo pareiškėjos valios priklausančios priežastys, todėl manant, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas, jis turėjo būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius parengė ir pareiškėjai registruotu laišku išsiuntė 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. A51-68281/18(2.14.2.12-MP8), kuriuo informavo apie planuojamą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, siūlė pareiškėjai pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą ir prašė savo valią dėl to pareikšti raštu per 20 darbo dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo, taip pat nurodė, kad pareiškėjai nepareiškus dėl to valios bus laikoma, jog siūlymo ji atsisakė. Minėtame rašte Administracija pareiškėją taip pat informavo apie tai, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami per ŽPDRIS, prie kurios pareiškėja gali prisijungti paslaugos registracijos numeriu (duomenys neskelbtini).

Administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. A51-68281/18(2.14.2.12-MP8) pareiškėjai nebuvo įteiktas. Duomenys apie planuojamą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą 2018 m. spalio 5 d. buvo paskelbti Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje, taip pat 2018 m. rugpjūčio 8 d. perduoti paskelbti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto puslapyje.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. A30-2596/18(2.1.22E-TD2) nustatė, kad pradedamas rengti apie 1 910 kv. m ploto teritorijos, kurioje yra 1 687 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir apie 223 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, formavimo ir pertvarkymo projektas.

Pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo įteiktas kvietimas į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų ženklinimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja į teismą kreipėsi siekdama nuginčyti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. lapkričio 19 d. priimtą Įsakymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir laisvos valstybinės žemės ploto formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Pareiškėjos teigimu, ABTĮ nustatyto termino šiam Įsakymui apskųsti ji nėra praleidusi, kadangi Įsakymas pareiškėjai nebuvo įteiktas, o su Įsakymo turiniu pareiškėja susipažino tik 2019 m. rugpjūčio 27 d.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuoja Taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d.), kuriose nustatyta, kad projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS, jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip (17 p.). Kai prašymas organizuoti projekto rengimą ir jo priedai pateikiami ne per ŽPDRIS, organizatorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų gavimo įkelia juos į ŽPDRIS ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo raštu (registruotu laišku arba įteikiant pasirašytinai) informuoja prašymą pateikusį iniciatorių, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per ŽPDRIS, paaiškina apie galimybę sekti elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus.

Registruoto laiško išsiuntimo pažymos (kvito) arba įteikto pasirašytinai rašto kopijos įkeliamos į ŽPDRIS (20 p.). Organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 p. nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Tais atvejais, kai projektą pageidaujama rengti įsiterpusiame valstybinės žemės plote (išskyrus mėgėjų sodų teritorijoje esantį plotą), organizatorius, prieš priimdamas sprendimą pradėti rengti projektą, atlieka Taisyklių 56 punkte nurodytus veiksmus, o sprendimą pradėti rengti Projektą priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus Taisyklių 47–48 punktuose nurodytuose teisės aktuose nustatytam terminui, per kurį besiribojančių žemės sklypų savininkai ar naudotojai turi informuoti organizatorių apie pageidavimą tapti projekto iniciatoriais (21 p.).

Kai projektas rengiamas Taisyklių 2.6 papunktyje nurodytu atveju (įsiterpęs žemės sklypas) (išskyrus, kai Projektas rengiamas mėgėjų sodų teritorijai), organizatorius apie planuojamą rengti projektą Taisyklių 47–48 punktuose nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes, taip pat apie galimybę teikti prašymus pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir tapti iniciatoriais (56 p.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte taip pat nustatyta, kad, jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorius praneša raštu su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje arba tik Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresai neįrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ar Juridinių asmenų registrą, ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki detaliojo plano ar žemės valdos projekto, pagal kurį formuojamas šis įsiterpęs žemės plotas, rengimo pradžios. Besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos turi pareikšti raštu pranešimą pateikusiam subjektui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo arba informacijos Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje paskelbimo, jeigu pranešimas nesiunčiamas.

Minėtą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, galima daryti išvadą, kad su įsiterpusiu laisvu valstybinės žemės sklypu besiribojančių sklypų valdytojus ir naudotojus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizatorius (šiuo atveju Administracija) privalo raštu informuoti tik apie planuojamą rengti projektą bei galimybę tapti tokio projekto iniciatoriais, kartu nurodant, kad tolesnės procedūros bus vykdomos per ŽPDRIS bei paaiškinant apie galimybę sekti elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus. Atitinkamai – visi kiti su tokio projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūromis susiję duomenys yra skelbiami ŽPDRIS. Vadinasi, apie galutinius dėl prašymų parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus priimtus sprendimus projekto organizatorius skelbia tik per ŽPDRIS.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįstais laikytini pareiškėjos teiginiai, kad Administracijos direktoriaus Įsakymas, kuriuo nuspręsta rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir laisvos valstybinės žemės ploto formavimo ir pertvarkymo projektą, jai turėjo būti įteiktas. Teisės aktai nenustato Administracijai pareigos Įsakymą pareiškėjai įteikti, tačiau nustato pareigą apie jį paskelbti ŽPDRIS. Todėl būtent nuo Įsakymo paskelbimo ŽPDRIS turi būti skaičiuojama Įsakymo apskundimo termino eigos pradžia. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ginčo Įsakymas ŽPDRIS buvo paskelbtas 2018 m. lapkričio 29 d. (b. l. 30), o pareiškėja skundą teismui padavė tik 2019 m. rugsėjo 19 d., t. y. praleidusi ABTĮ įtvirtintą šio administracinio akto apskundimo terminą.

Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atnaujinti praleistą Įsakymo apskundimo terminą, tokį prašymą motyvuodama aplinkybe, kad jai nebuvo įteiktas Administracijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. A51-68281/18(2.14.2.12-MP8), kuriuo pareiškėjai teikta informacija apie planuojamą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, siūlymą tapti jo iniciatore bei galimybę projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūras sekti ŽPDRIS. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. spalio 17 d. nutartimi šių pareiškėjos nurodytų priežasčių nelaikė svarbiomis, konstatavo, jog informacija apie rengiamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje, o su Administracijos direktoriaus Įsakymu pareiškėja galėjo susipažinti ŽPDRIS, todėl prašymo atnaujinti praleistą Įsakymo apskundimo teismui terminą netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013). Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Kaip minėta, tam, kad iš būsimų ir esamų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų iniciatorių būtų galima reikalauti, kad jie visas su projektu susijusias procedūras stebėtų ŽPDRIS, jie apie tokią galimybę iš anksto turi būti informuoti raštu. Tik teisės aktais nustatyta tvarka suteikus asmeniui informaciją apie tai, kad nuspręsta rengti tam tikrą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kad asmuo gali būti tokio projekto iniciatoriumi ir kad su visomis su projekto rengimu ir tvirtinimu susijusiomis procedūromis bei dėl jo priimtais sprendimais asmuo gali susipažinti ŽPDRIS, tokiam asmeniui atsiranda pareiga būti rūpestingu ir ŽDPRIS domėtis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo eiga.

Byloje nėra ginčo, kad Administracijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. A51-68281/18(2.14.2.12-MP8), kuriuo pareiškėja turėjo būti informuota apie planuojamą rengti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei kuriuo pareiškėjai suteiktas konkretus ŽPDRIS registracijos numeris, pareiškėjai nebuvo įteiktas. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, susijusius su ankstesniu pareiškėjos ir Administracijos susirašinėjimu dėl aptariamo įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo įsigijimo, matyti, kad nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. jokie su ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu susiję veiksmai nebuvo atliekami. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjai neturint prisijungimo prie ŽPDRIS duomenų (registracijos numerio) bei ilgą laiką iš Administracijos apskritai negavus jokios informacijos apie įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo būklę, nėra pagrindo pareiškėjos argumentus, kad apie priimtą Administracijos direktoriaus pavaduotojo Įsakymą ji sužinojo tik 2019 m. rugpjūčio 23 d. gavusi kvietimą dalyvauti suformuoto žemės sklypo ženklinime, laikyti nepagrįstais. Šiuo konkrečiu atveju vertinimas, kad pareiškėja privalėjo nuolat domėtis Vilniaus miesto savivaldybės ar Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėse skelbiama informacija, taip pat yra neproporcingas ir apriboja pareiškėjos teisę kreiptis į teismą ir ginti, jos nuomone, pažeistas teises.

Pažymėtina, kad sužinojusi apie Administracijos direktoriaus pavaduotojo priimtą Įsakymą pareiškėja veikė operatyviai – kreipėsi į kvalifikuotą teisininką, kuris 2019 m. rugsėjo 17 d. teismui pateikė skundą dėl Įsakymo panaikinimo. Toks procesinio dokumento parengimo laikas negali būti vertinamas kaip neprotingai ilgas. Priešingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 17 d. nutartyje, pareiškėja veikė sąžiningai, savo teisę į teisminę gynybą siekė realizuoti nedelsdama, o Įsakymo apskundimo teismui terminą ji praleido dėl svarbių ir nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo dėl Administracijos direktoriaus pavaduotojo Įsakymo padavimo terminą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 17 d. nutartis naikinama, o pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą skundo dėl Įsakymo padavimo terminą tenkinamas. Atskirajame skunde pareiškėja taip pat prašo klausimą išspręsti iš esmės ir priimti jos pirmosios instancijos teismui teiktą skundą, tačiau skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismas (ABTĮ 33 str.), todėl atskirojo skundo reikalavimas skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės netenkinamas, o pareiškėjos skundo dėl Administracijos direktoriaus pavaduotojo Įsakymo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas, nutaręs priimti pareiškėjos skundą, turėtų apsvarstyti ir jos keliamą reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį.

Atnaujinti D. P. terminą skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. A30-2596/18(2.1.22E-TD2) paduoti ir perduoti pareiškėjos D. P. skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. A30-2596/18(2.1.22E-TD2) panaikinimo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius