d1139a46-8119-4cc5-b071-e4e5e5143fba · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1094-657/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14764-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.6.2.; 2.4.2.2.; 2.1.5.1.3.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2. Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V.

K. ir R. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. K. ir R. K. ieÅ¡kinį atsakovams A. M., E. S. dėl statybos pripažinimo neteisėta ir neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. K. ir R. K. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami pripažinti atsakovų A. M. ir E. S. statinį S-MN neteisėtu ir įpareigoti atsakovus per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ S-MN pastatÄ , esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2018 m,. rugpjūčio 20 d. pažymėtÄ IÄ® „Geobaitas“ primatavimų schemoje, kuris įsiterpęs (3,43 m Å¡iaurinėje pusėje ir 3,27 m pietinėje pusėje) į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytÄ terminÄ , skirti jiems baudÄ bei pripažinti ieÅ¡kovams teisę Å¡iuos veiksmus atlikti patiems, iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovų A. M. bei E. S..

2. Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 0,2700 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovams priklauso po 1/4 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovams priklausančiu sklypu. Ant ieškovams priklausančio žemės sklypo dalies pastatytas neaiškios paskirties savavališkas pastatas, dėl ko ieškovai kreipėsi į atsakovę A. M., tačiau ji melagingai nurodė, kad nėra šio pastato savininkė. Vėliau ieškovai išsiaiškino, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimo pagrindu A.

M. atiteko ½ dalis žemės sklypo bei ½ dalis pastato, pažymėto indeksu 2Glp. Atsakovė A. M. iki Å¡iol piktybiÅ¡kai vengia nuosavybės teise priklausančias dalis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Å io sprendimo priėmimo metu žemės sklype, iÅ¡skyrus pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , kuris VÄ® Registrų centre įregistruotas indeksu 2G1p nebuvo jokių pastatų. IÅ¡ pateiktos 2018 m. rugpjūčio 20 d. IÄ® „Geobaitas“ schemos matyti, kad atsakovams priklausančiame sklype Å¡alia jiems priklausančio pastato pažymėto 2G1p, yra pastatytas statinys S-MN, kurio dalis (43,58 kv.

m) patenka į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ . Kita neteisėtai pastatyto pastato dalis nuo ieÅ¡kovų sklypo ribos iki atsakovams priklausančio pastato 2G1p, per plotį Å¡iaurinėje pusėje yra 1,30 m, pietinėje pusėje – 1,45 m. Pastatas S-MN ant ieÅ¡kovų žemės pastatytas be raÅ¡ytinio žemės sklypo savininkų sutikimo, taip pat neiÅ¡laikytas 3 m pločio atstumas nuo ribos, todėl Å¡is statinys yra neteisėtas ir turi bÅ«ti nugriautas.

3. Atsakovas E. S. su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2012 metų pabaigoje A. M. pradėjo statyti ieÅ¡kovų nurodomÄ pastatÄ S-MN iÅ¡ senų pastatų likusių medžiagų, kas neatitiko statybai keliamų reikalavimų. Pastatas pastatytas be jokių sutikimų ir leidimų, neiÅ¡laikant atstumų iki kaimyninio sklypo ribos ir ant ieÅ¡kovų žemės, neatitinka prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų, jo bÅ«klė avarinė, pastatas nesandarus, dėl to niokojamas jam priklausantis pastatas – garažas. Teismo iÅ¡laidas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės A. M..

4. Atsakovė A. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 0,2700 ha žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). ieÅ¡kovai įsigijo jau po to, kai buvo pastatytas jų reikalaujamas nugriauti pastatas. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr.2-444-720/2012 konstatuota, kad A. M. ir K. S. nuo 1993-1994 m. gyvendami kartu, vedė bendrÄ Å«kį, pastatė pastatus, juos įrengė. UAB „Architektų pastogė“ 1995 m. birželio 1 d. pažyma patvirtina, kad ginčo statinio statyba prasidėjo dar 1995 metais.

IÅ¡ K. S. namų valdos žemės sklypo ribų plano, pasiraÅ¡yto Žemėtvarkos tarnybos vadovas 1995 m. sausio 27 d., bei UAB „Architektų pastogė“ parengto sklypo plano, patvirtinto Kauno rajono vyriausiojo architekto, matyti, kad 1995 metais Å¡laite, kur Å¡iuo metu sklypÄ turi ieÅ¡kovai, pažymėta „fondinė žemė“. Tuo metu, kai buvo statomas ginčo statinys, ieÅ¡kovai jokios nuosavybės toje vietoje neturėjo, o už sklypo, ant kurio ribos buvo statomas ginčo statinys, buvo nenaudojamas Å¡laitas – valstybinė fondinė žemė.

Ä®sigyjant žemės sklypÄ , jame jau stovintis ginčo statinys ieÅ¡kovams netrukdė. Sutikimo dėl jau stovinčio pastato niekas neprašė, jokių pretenzijų nei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei nereiÅ¡kė iki 2018 metų. IeÅ¡kovai žinojo apie ginčo statinį, todėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžia sietina su ieÅ¡kovų sužinojimo apie ginčo statinį momentu, t. y. žemės sklypo įsigijimo momentu. IeÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

5. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieÅ¡kiniu sutiko. Nurodė, kad 2018 m. birželio 21 d. buvo gautas ieÅ¡kovo V. K. skundas dėl neteisėtos statybos kaimyniniame sklype, tačiau skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas, kadangi vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi Inspekcija nenagrinėja skundų ir praneÅ¡imų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieÅ¡ 10 metų, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimÄ arba yra įtarimų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė bei priteisė solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

7. Teismas nurodė, kad ginčo priestatas, kuris yra apie 4,60 m pločio, apie 13,30 m ilgio ir apie 3,15 m aukščio, priskirtinas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, nes jo aukÅ¡tis nevirÅ¡ija 8,5 m, plotas – 80 kv. m. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 3 priedo 1 punktu statybÄ leidžiantis dokumentas ginčo priestato statybai neprivalomas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo pastatas Å¡iuo metu yra ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ir užima jo dalį.

8. Atsakovė A. M. ieÅ¡kinio reikalavimams prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes statinys pastatytas 1995 metais. Å iÄ aplinkybę patvirtina UAB „Architektų biuras“ 1995 m. birželio 1 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad K. S. statė gyvenamÄ jį namÄ su garažu, Å«kiniu pastatu (duomenys neskelbtini), bei byloje apklausti liudytojai. Pagal Statybos įstatymo nuostatas taikytinas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nes nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovų, kuriems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pastatytas pastatas S-MN, nuosavybės teisių pažeidimas yra nuolatinis, t. y. tęstinio pobÅ«džio, kaip teigė ieÅ¡kovų atstovas, ir tęsėsi iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme bei tęsiasi iki Å¡iol.

IeÅ¡kovai įgijo žemės sklypÄ 2013 m. lapkričio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, į teismÄ kreipėsi 2018 m. rugsėjo 5 d., t. y. praleidę ieÅ¡kinio senatį, nes pirkdami žemės sklypÄ turėjo matyti perkamame sklype esantį statinį ir žinoti apie jį. Žemės sklypo įsigijimo metu praÅ¡omas nugriauti pastatas ieÅ¡kovų žemės sklype jau stovėjo, todėl ieÅ¡kinio senaties pradžia Å¡iuo atveju sietina su ieÅ¡kovų žemės sklypo įgijimo momentu, t. y. 2013 m. lapkričio 11 d.

Pripažinus, kad ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ , teismas ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovei A. M. bei iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai V. K. ir R. K. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas ieÅ¡kovų reikalavimo dėl nuosavybės teisių gynimo netenkino tik dėl to, kad atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė senaties eigÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, ir nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovų nuosavybės teisių pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio. IeÅ¡kovai 2013 m. lapkričio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigydami 0,2700 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nežinojo ir nenumanė, kad gali bÅ«ti pažeidžiamos jų nuosavybės teisės į perkamÄ Å¾emės sklypÄ , kÄ patvirtina teismui pateikta pirkimo – pardavimo sutartis.

Atsakovų ginčo statinys S-MN tebestovi ant ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo, ieÅ¡kovai reikalauja jį nugriauti, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nėra pasibaigęs, nes atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotas teisės aiÅ¡kinimo taisykles, ieÅ¡kovų nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio ir ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda kiekvienÄ atlikto pažeidimo dienÄ . 1.2. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, ir nepagrįstai sprendė, kad pastatas pastatytas 1995 metais.

IeÅ¡kovai pareiÅ¡kė negatorinį ieÅ¡kinį. Gyvenamasis namas su garažu, Å«kinis pastatas ir savavaliÅ¡kos statybos statinys, pažymėtas S-MN, yra visiÅ¡kai atskiri statiniai. Atsakovų statinys S-MN užima dalį ieÅ¡kovų sklypo, tuo pažeidžiamos ieÅ¡kovų nuosavybės teisės, o UAB „Architektų biuras“ 1995 m. birželio 1 d. pažymoje nurodyta tik statomo gyvenamojo namo su garažu ir Å«kiniu pastatu apytikrė sÄ matinė vertė, bet nekalbama apie pastato S-MN statybÄ . 1.3.

Teismas nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Ä® bylÄ nebuvo pateiktas turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apskaičiavimas bei pagrindimas.

10. Atsakovas E. S. su apeliaciniu skundu sutiko. Atsiliepime nurodė, kad ginčo statinys niekada nebuvo suprojektuotas. Kadangi statinys iki Å¡iol stovi ant ieÅ¡kovų žemės, jo teisinė registracija neįmanoma, todėl ieÅ¡kovų nuosavybės teisių pažeidimas yra tęstinis. Teismas neįvertino, kad ginčo pastatas yra avarinės bÅ«klės, jį privaloma griauti. Teismas ginÄÄ iÅ¡sprendė netinkamai, nes liko neapgintos pažeistos ieÅ¡kovų teisės. IeÅ¡kovų iÅ¡laidas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės A. M., nes ji yra pastato statytoja, todėl yra atsakinga už kilusius padarinius.

11. Atsakovė A. M. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ nurodė, kad: 3.1. IeÅ¡kovų atstovas 2019 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu pareiÅ¡kė, kad ieÅ¡kovai neneigia faktinės aplinkybės, jog tuo metu, kai ieÅ¡kovai įsigijo 0,2700 ha žemės sklypÄ ginčo pastatas, įsiterpiantis į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ , jau buvo pastatytas, todėl neturi esmės aplinkybė, kada Å¡is pastatas buvo pastatytas – 1995 metais ar vėliau.

Pirkdami žemės sklypÄ ieÅ¡kovai turėjo matyti perkamame sklype esantį statinį ir žinoti apie jį. Be to, bylos raÅ¡ytiniai įrodymai, liudytojų paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ginčo pastatas buvo pastatytas 1995 metais. Teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kinio senaties taikymas reikalavimams pripažinti statybÄ neteisėta reikÅ¡ti yra specifinis, ir toks pažeidimas nelaikytinas trunkamuoju. Jis įvyksta tuo momentu kai statinys pastatomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. 3.2.

IeÅ¡kovai ieÅ¡kinį grindė teisės normomis, reglamentuojančiomis statybų teisinius santykius, įrodinėjo, kad ginčo statinys yra savavaliÅ¡ka statyba ir todėl prašė ginčo statinį nugriauti, tačiau įrodymų negali paneigti vien tik deklaratyvÅ«s ieÅ¡kovų teiginiai. 3.3. Teismui buvo pateiktas 2019 m. vasario 19 d. advokato E. S. pinigų priėmimo kvitas Nr. 885842, kuriame yra aiÅ¡kiai pabraukta, kad 300,00 Eur A. M. sumokėjo už atstovavimÄ , dokumento suraÅ¡ymÄ . Pinigų priėmimo kvito prijungimui prie civilinės bylos ieÅ¡kovų atstovas neprieÅ¡taravo, o savo baigiamojoje kalboje jokių argumentų dėl netinkamo atsakovės A.

M. bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrindimo nepareiÅ¡kė. Atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra neprotingai didelės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad ieškovams V. K. ir R. K. nuosavybės teise priklauso 0,2700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2013 m. lapkričio 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovams E. S. ir A. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso 0,2555 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovams priklausančiame žemės sklype yra sekantys statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 1A1ž, statytas 1993 m. (neįregistruotas), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 2G1p, statytas 1995 m., ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 3I1p, statytas 1995 m. (neįregistruotas). Atsakovui E. S. nuosavybės teise priklauso ½ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovės A. M. nuosavybės teisės į pastatus neįregistruotos, nors Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimu jai pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį aukščiau minėto garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (prijungta civilinė byla Nr. 2-444-720/2012).

14. Ieškovai, kaip žemės sklypo savininkai, gindami savo pažeistas teises, pareiškė negatorinį ieškinį, reikalaudami pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnyje įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

16. Pagal kasacinio teismo praktikÄ daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. PrieÅ¡ingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiÅ¡kia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu.

17. Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybÄ leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. PrieÅ¡ iÅ¡duodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 3 p.).

18. Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi bÅ«ti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytÄ statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų bÅ«ti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiÅ¡kia, kad statybos procedÅ«ros turi bÅ«ti organizuojamos taip, kad nebÅ«tų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedÅ«rų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių.

19. Pagal nagrinėjamoje byloje suformuluotÄ ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovai siekia apginti savo, kaip žemės sklypo savininkų, daiktines teises, nesusijusias su valdymo netekimu. Jos buvo apribotos ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatant dalį atsakovams priklausančio pastato.

20. Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad ieškovai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). savininkai.

21. Kaip matyti iÅ¡ prijungtoje civilinėje byloje esančios 1995 m. kovo 14 d. sutarties, K. S. įsigijo 2555 kv. m žemės sklypÄ be pastatų (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-444-720/2012, T. 1, b.l. 16). IÅ¡ byloje pateikto UAB „Architektų pastogė“ 1995 m. parengto plano, matyti, jog sklype buvo projektuojami (planuojami statyti) gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 165,51 kv. m, tÅ«ris 662 kub. m ir Å«kinis pastatas, kurio bendras plotas 63,56 kv. m, tÅ«ris 342 kub. m. Kaip jau minėta, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e yra nurodyta, kad sklype yra gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 237,33 kv. m, tÅ«ris – 693 kub. m, Å«kinis pastatas, kurio užstatytas plotas 53,00 kv. m, tÅ«ris – 186 kub. m, pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 2G1p, pastatytas 1995 m., jo baigtumas 100 proc., bendras pastato plotas 24 kv. m (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-444-720/2012, T. 1, b.l. 67-68).

Analogiški duomenys užfiksuoti ir 2018 vasario 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (el. byla b.l. 11-13).

22. IÅ¡ byloje pateiktos 2018 m. rugpjūčio 20 d. IÄ® „Geobaitas“ schemos matyti, kad atsakovams priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie jiems priklausančio pastato 2G1p yra 72,34 kv. m bendro ploto priestatas S-MN, kurio dalis (43,58 kv. m) – 3,3 m pločio Å¡iaurės pusėje, 3,27 m pločio pietų pusėje bei 13 m ilgio, pastatyta ieÅ¡kovams priklausančioje žemės sklypo dalyje (el. bylos b .l. 16, 24). Taigi, ieÅ¡kovai byloje įrodė abi sÄ lygas – tai, kad jie yra turto savininkai, ir kad statinys S-MN pažeidžia jų teises 23. Tuo tarpu, atsakovai turėjo įrodyti, kad jų elgesys statant statinį S-MN (2G1p priestatÄ ) visiÅ¡kai atitiko teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant statybos teisėtumÄ , nagrinėjamu atveju reikÅ¡mingas yra statybos metu galiojęs statybos teisinis reglamentavimas.

24. Jeigu pastatas 2G1p ir jo priestatas S-MN pastatyti 1995 m., kaip teigia atsakovė A. M., tai tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ 1.5 punkte buvo numatyta, kad sklypo savininkas gali pradėti statyti individualų gyvenamÄ jį namÄ , jo priklausinius, turėdamas įregistruotÄ miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje sklypo pirkimo – pardavimo ar nuomos sutartį arba žemės nuosavybės aktÄ , miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintÄ projektÄ ir įregistravęs statybÄ valstybinės priežiÅ«ros tarnyboje.

Be to, šio nutarimo 1.8 punkto 2 dalyje nurodyta, kad laikoma, jog iš esmės nukrypta nuo projekto, jeigu pakeista pastato vieta, ilgis, plotis, aukštis, architektūrinis sprendimas arba pagrindinės laikančiosios konstrukcijos. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 243 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ RSN 151-92 2.7 punkte buvo nustatyta, kad minimalus atstumas atskirai stovinčių statinių nuo kaimyninio sklypo ribos turi būti ne mažesnis 1 metro.

Tais atvejais, kai pastatas talpinamas pietų pusėje nuo sklypo ribos, atstumÄ bÅ«tina didinti iki 3 metrų. Be to, statant naujus (perstatant esamus) namus, garažus, Å«kio ir buitinius pastatus esamose valdose, normatyvinių atstumų sumažinimÄ dėl nepakankamų nuotolių nuo esamų pastatų sprendžia miestų (rajonų) vyriausieji architektai kartu su vietos prieÅ¡gaisrinės apsaugos ir higienos tarnybomis (2.8 p.). Byloje pateiktas žemės sklypo ribų planas, patvirtintas Žemėtvarkos skyriaus vedėjo, bei vyriausiojo architekto patvirtintas projektas, tačiau nėra pateikta įrodymų, kad statyba buvo įregistruota valstybinės priežiÅ«ros tarnyboje, ar pastato vietos, matmenų ir iÅ¡ dalies vietos pakeitimas buvo suderintas su vyriausiuoju architektu ir higienos tarnybomis.

25. Pagal projektÄ Å«kinis pastatas Nr. 2, kurio plotis 6,34 m, o ilgis – 12 m turėjo bÅ«ti statomas 3 m nuo sklypo ribos (el. bylos b.l. 45). IÅ¡ IÄ® „Geobaitas“ schemos nustatyta, kad pastatyto statinio 2G1p su priestatu plotis ir ilgis neatitinka projekto duomenų, pakeista statinio vieta (jis nėra pastatytas 3 m) nuo sklypo ribos. Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro duomenys, bei Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendime (civilinė byla Nr. 2-444-720/2012) konstatuotos aplinkybės – leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog priestatas SN-M nebuvo pastatytas 1995 m., kaip teigia atsakovė A. M., pagal teisės aktų reikalavimus.

26. Jeigu pripažinti, kad pastatas 2G1p ir jo priestatas S-MN pastatyti 2012 m., kaip teigia atsakovas E. S., kÄ taip pat patvirtina situacijos planas M1:500, parengtas M. R. firmos, fotonuotrauka (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-444-720/2012, T.1, b.l. 72-73, 106), tai tuo metu galiojusio (2012 m.) Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalies redakcija numatė, jog nesudėtingas statinys – tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukÅ¡tų, rÅ«sio (pusrÅ«sio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp iÅ¡orinių sienų iÅ¡orinių pavirÅ¡ių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.

Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Statytojo teisių įgyvendinimÄ 2012 metais numatė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, kuri reglamentavo, kad teisė bÅ«ti statytoju įgyvendinama, kai:

1) statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;

2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ (kai tai privaloma) statinio projektÄ ar kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektÄ ;

3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos numatė statytojo pareigÄ turėti nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ (kai tai privaloma) statinio projektÄ bei įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimÄ . 27. 2012 metais galiojusioje Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (2012 m. redakcija) 1 lentelėje „Nesudėtingų statinių sÄ raÅ¡as“ 1 ir 2 punktuose buvo nurodyta, kad gyvenamasis namas, kurio aukÅ¡tis iki 8,5 m ir plotas iki 80 kv. m priskiriamas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai; pagalbinio Å«kio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų, kurių aukÅ¡tis nuo iki 5 m, o plotas iki 50 kv. m priskiriami I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, o tie, kurių aukÅ¡tis iki 8,5 m, o plotas iki 80 kv. m – II grupės nesudėtingų statinių kategorijai.

Lentelės pastabose nurodyta, kad minimalÅ«s atstumai nuo 1 lentelėje iÅ¡vardytų pastatų iki žemės sklypo ribos turi bÅ«ti 3 m, o mažinant pastatų atstumÄ iki žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi bÅ«ti iÅ¡laikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas gretimo žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raÅ¡tu. Pagal bendras 1 ir 2 lentelės pastabas I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taip pat I grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai.

I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas.

28. Å iuo metu galiojančio Statybos įstatymo (redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 46 dalyje įtvirtinta, kad savavaliÅ¡ka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktÄ kai statinio statybai nereikia statybÄ leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių raÅ¡ytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.

29. Taigi, tuo atveju, kai statinio statybai nereikia statybÄ leidžiančio dokumento, statytojas privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinius sutikimus (susitarimus), jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.

30. Valstybinė statybos inspekcija, atlikusi patikrinimÄ pagal ieÅ¡kovų Valdo ir R. K. skundÄ , 2018 m. liepos 18 d. akte Nr. SPA-1008-(15.2) konstatavo, kad skundas yra pagrįstas, nes priestatas pastatytas galimai gretimame, ne statytojui nuosavybės teise priklausančiame sklype (el. bylos b.l. 91-101). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė A. M. ar K. S. turėjo leidimÄ statyti pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ 2G1p, kurio bendras plotas 24,00 kv. m, tÅ«ris – 121 kub. m, su priestatu (nustatymo schemoje pažymėtas S-MN, el. bylos b.l.

24) ant jiems priklausančio sklypo ribos, kurio dalis 28,76 kv. m yra atsakovams priklausančiame sklype, o kita priestato dalis, kurios plotas yra 43,58 kv. m yra įsiterpusi į ieÅ¡kovams priklausantį sklypÄ . A. M. teigimu, statant priestatÄ , pastatas buvo patrauktas į Å¡laitÄ â€“ „fondinę žemę“, tačiau byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė A. M. ar statytojas K. S. turėjo besiribojančių (gretimų) žemės sklypų savininkų ar valdytojų – valstybės ar buvusios gretimo sklypo savininkės M. M., iÅ¡ kurios sklypÄ Ä¯sigijo ieÅ¡kovai pagal 2013 m. lapkričio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-12085 (el. bylos b. l. 119-122) – sutikimus ar susitarimus su jais dėl pastato statybos, nors tai imperatyviai reikalavo teisės aktai.

31. Ä®vertinusi byloje nustatytas aplinkybes, bei aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek statinio pastatymas ant sklypo ribos, tiek jo dalies iÅ¡sikiÅ¡imas už atsakovams priklausančio sklypo ribos yra nepagrįstas nei įstatymu, nei Å¡alių sandoriu ir todėl teisiÅ¡kai turi bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas gretimo (besiribojančio) žemės sklypo užėmimas, pažeidžiantis ieÅ¡kovų teises, o atsakovai byloje neįrodė, kad jų elgesys (dėl priestato statybos) visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus (CPK 178 str.).

32. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamu atveju, yra teisinis pagrindas tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus ir pripažinti, jog atsakovų A. M. ir E. S. statinys S-MN pastatytas neteisėtai, todėl, konkrečiu atveju, nutraukiant savininkų (ieÅ¡kovų) nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus – atsakovai įpareigotini per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ S-MN pastatÄ , pažymėtÄ 2018 m. rugpjūčio 20 d. IÄ® „Geobaitas“ pastato vietos nustatymo schemoje, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir įsiterpusį (3,43 m Å¡iaurinėje pusėje ir 3,27 m pietinėje pusėje) į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini).

Atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytÄ terminÄ , skirti jiems baudÄ bei pripažinti ieÅ¡kovams teisę Å¡iuos veiksmus atlikti patiems, iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovų A. M. bei E. S.. Dėl ieÅ¡kinio senaties 34. Pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavo ieÅ¡kovų teisių pažeidimÄ , kad ginčo pastatas Å¡iuo metu yra ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ir užima jo dalį, tačiau ieÅ¡kinį atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieÅ¡kovai į teismÄ kreipėsi praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o atsakovė A.

M. prašė taikyti ieškinio senatį.

35. Apeliantai, nesutikdami su teismo argumentais, teigė, kad pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio, todėl teismas nepagrįstai taikė vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuodamas jį nuo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, t. y. nuo 2013 m. lapkričio 11 d.

36. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieÅ¡kovai praleido įstatymų nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių, nes apie savavaliÅ¡kos statybos faktÄ jiems turėjo tapti žinoma nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo 2013 m. lapkričio 11 d. Pažymėtina, kad sutartyje nėra nurodyta, jog sklype yra kitiems asmenims priklausantys statiniai, o iÅ¡ į bylÄ pateiktos Kadastro žemėlapio iÅ¡traukos nėra galimybės nustatyti ar atsakovams priklausantys statiniai yra įsiterpę į ieÅ¡kovų sklypÄ .

Pažymėtina, kad tokio dydžio ginčo statinys SN-M nėra priimtas naudotis ar įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovams priklausantis sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Iš byloje pateikto ieškovo V. K. skundo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, matyti, kad apie tai, jog ieškovams priklausančiame sklype yra atsakovams priklausančio statinio dalis, ieškovai sužinojo 2017 m. rudenį, kai buvo atliekami žemės sklypo matavimai (el. bylos b.l. 89-90).

IeÅ¡kovai kreipėsi į atsakovę A. M., bei 2018 m. birželio 21 d. į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ , o gavę 2018 m. liepos 19 d. atsakymÄ Nr. (15.2)-2D-10035, kreipėsi į teismÄ . IeÅ¡kinys teisme gautas 2018 m. rugsėjo 5 d., todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CK 1.5 str.), įvertinusi ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ pusiausvyrÄ , sprendžia, jog neteisėtai pastatytas statinio 2G1p priestatas S-NM (net jeigu pastatytas ir 1995 m.), negali bÅ«ti pripažintas kaip teisėtai įgyta atsakovų nuosavybė, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovų reikalavimas yra susijęs su nuosavybės teisės galimu praradimu, todėl ieÅ¡kinio senaties taikymas, nagrinėjamu atveju, pažeistų ieÅ¡kovų teises, o teigiant prieÅ¡ingai, atsakovai įgytų teisę naudotis ir disponuoti neteisėtai pastatytu statiniu, o tai prieÅ¡tarautų tiek CK 4.103 straipsnio, draudžiančio naudotis ir disponuoti neteisėtais statiniais, esmei ir paskirčiai, tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ akcentuotam principui, jog iÅ¡ ne teisės negali atsirasti teisė.

37. Dėl iÅ¡vardintų aukščiau aplinkybių, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai (CPK 326 str. 1d. 2 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 38. Pagal CPK 98 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Apeliacinį skundÄ patenkinus ir priėmus naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, ieÅ¡kovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės A. M., nes jos ir ieÅ¡kovų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, interesai – prieÅ¡ingi, kai tuo tarpu atsakovas E. S. ieÅ¡kinį pripažino ir su juo sutiko.

39. IeÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas, pagrįstas byloje pateiktais raÅ¡ytiniais dokumentais, pirmosios instancijos teisme sudaro 75,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 121,00 Eur IÄ® „Geobaitas“ už schemos parengimÄ , 1 300,00 Eur už advokato teiktÄ teisinę pagalbÄ (konsultacijas, ieÅ¡kinio parengimÄ , atstovavimÄ byloje), iÅ¡ viso 1 496,00 Eur. Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovai patyrė 775,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios yra pagrįstos į byloje esančiais dokumentais: tame tarpe 75,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir 700,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ .

IÅ¡ viso ieÅ¡kovų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 2 271,00 Eur (1 496 + 775), kurios atsižvelgiant į bylos baigtį, atsakovų pozicijÄ bylos nagrinėjimo metu priteistinos iÅ¡ atsakovės A. M.. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Pripažinti, jog atsakovų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pastato 2G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis – statinys (priestatas) S-MN, pažymėtas 2018 m. rugpjūčio 20 d. IÄ® „Geobaitas“ pastato padėties nustatymo schemoje M 1:500, pastatytas neteisėtai. Ä®pareigoti atsakovus A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavaliÅ¡kai pastatyto statinio 2G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priestatÄ S-MN, kurio dalis (43,58 kv. m), įsiterpusi į ieÅ¡kovams V.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytÄ terminÄ , skirti jiems baudÄ bei pripažinti ieÅ¡kovams V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę Å¡iuos veiksmus atlikti patiems, iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovų A.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliantui (ieÅ¡kovui) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 271,00 Eur (du tÅ«kstančius du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Å is Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Virginija Gudynienė