d112eec9-71e8-4b28-bac0-21690baccd0a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-139/2012              Procesinio sprendimo kategorija 73.1., 73.2.9., 38. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, ArtÅ«ro Driuko ir Algirdo GailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Coface Austria Kreditversicherung AG apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1005-578/2010 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Staticus“ ieÅ¡kinį atsakovui Coface Austria Kreditversicherung AG dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo ir n u s t a t ė :                                                I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 107 392,44 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 917,98Lt delspinigių ir 6% dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki prievolių įvykdymo. Nurodė, kad, gavęs iÅ¡ atsakovo draudimo apsaugÄ 250 000 Lt sumai, atliko darbus skolininkui AB „Gargždų statyba“, kuris neapmokėjo 2008 m. balandžio 30 d. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros ir liko skolingas ieÅ¡kovui 119 324,94 Lt. Atsakovas pripažino ieÅ¡kovo nuostolį nedraustu ir atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Atsakovas įvykį laikė nedraudiminiu, kadangi ieÅ¡kovas atsakovui praneÅ¡imÄ apie pirkėjo atsiskaitymų vėlavimÄ iÅ¡siuntė 2008 m. rugpjūčio 29 d., t.y. pavėlavus, be to, žinodamas, kad AB „Gargždų statyba“ neapmoka sÄ skaitų, toliau tęsė subrangos darbus, taip pat todėl, kad ieÅ¡kovo apie apyvartÄ pateikta deklaracija buvo netiksli.IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovas jau anksčiau žinojo apie ieÅ¡kovo skolininkÄ AB „Gargždų statyba“. Atsakovas žinojo ir apie ieÅ¡kovo klaidÄ deklaracijoje, tačiau sÄ moningai ieÅ¡kovo apie tai neinformavo, dėl ko vėliau atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .Draudikas 2009 m. sausio 7 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi gavo visas teises į skolininko AB „Gargždų statyba“ skolÄ , todėl privalo ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad atsisakė ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl pavėluoto praneÅ¡imo apie pirkėjo atsiskaitymo vėlavimÄ pateikimo ir tikslios apyvartos nenurodymo deklaracijoje. AB „Gargždų statyba“ atsakovui vėlavo apmokėti sÄ skaitas, tačiau ieÅ¡kovas apie Å¡iÄ nepalankiÄ informacijÄ nepranešė atsakovui. Kol sÄ skaita yra neapmokėta, kitos sÄ skaitos iÅ¡ karto tampa nedraustomis. Nepateikus duomenų apie apyvartÄ ar pateikus neiÅ¡samius duomenis, draudimo apsauga nustoja galioti, kadangi nebÅ«na aiÅ¡ku, su kuo ir už kokias sumas ieÅ¡kovas prekiauja, negalima kontroliuoti, ar draudėjai veikia sÄ Å¾iningai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 18 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino:priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 107 392,44 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 917,98 Lt palÅ«kanų ir 3 166 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 6% dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 108 310,42 Lt sumÄ nuo 2009 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;priteisė iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ 12,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.Teismas pažymėjo, kad draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikÅ¡mę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę.

Draudiko sprendimÄ atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar Å¡iÄ iÅ¡mokÄ sumažinti turi lemti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje numatyti kriterijai, tarp kurių itin reikÅ¡mingas kriterijus - sutarties pažeidimo priežastinis ryÅ¡ys su draudiminiu įvykiu. Atsakovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo padaryto draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo ir atsiradusių nuostolių. Atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo.

Be to, atsakovas, pripažinęs pirkėjo skolÄ apdrausta, privalėjo iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas pripažino ieÅ¡kovo 119 324,94 Lt nuostolį nedraustu dėl Å¡ių priežasčių: ieÅ¡kovas pavėluotai pranešė apie pirkėjui 2008 m. kovo 31 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ ; ieÅ¡kovas ir toliau teikė pirkėjui prekes, kai jau buvo pasibaigęs sutartyje nustatytas atidėto mokėjimo terminas; ieÅ¡kovas neinformavo atsakovo apie nepalankiÄ informacijÄ apie pirkėjÄ , be to, pateikė atsakovui neiÅ¡samiÄ laikotarpio nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. apyvartos ataskaitÄ .Tesimas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepavėlavo praneÅ¡ti atsakovui apie pirkėjui 2008 m. kovo 31 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ .

Pagal Globalliance prekinio kredito draudimo liudijimo specialiųjų sÄ lygų 6 punktÄ praneÅ¡imo apie uždelstÄ skolÄ terminas yra 120 dienų nuo sÄ skaitos už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas iÅ¡raÅ¡ymo datos (praÅ¡ymÄ draudimo iÅ¡mokai gauti ieÅ¡kovas pateikė pagal 2008 m. balandžio 30 d. sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ . Skolos dydis – 119 324,94 Lt. Apie skolÄ praneÅ¡ta 2008 m. rugpjūčio 29 d). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas, gavęs 2008 m. rugpjūčio 29 d. praneÅ¡imÄ , bÅ«tų ėmęsis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų.

PrieÅ¡ingai, matyti, kad ieÅ¡kovas tiesiogiai bendravo su AB „Gargždų statyba“ dėl įsiskolinimo pagal 2008 m. kovo 31 d. sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ .Dėl draudimo sutarties F3.04 modulio 1 punkto pažeidimo (neiÅ¡samios laikotarpio nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. apyvartos ataskaitos pateikimo) teismas sprendė, kad kredito limito nustatymo metu 2008 m. kovo 19 d., atsakovas žinojo (turėjo žinoti) apie ieÅ¡kovo apyvartÄ su AB „Gargždų statyba“. Matydamas, kad ataskaita yra neiÅ¡sami, atsakovas nesikreipė į ieÅ¡kovÄ dėl ataskaitos patikslinimo.

Be to, atsakovas nenurodė, kokį ryšį turi draudiminio įvykio kilimo rizika ir neiÅ¡samios apyvartos ataskaitos pateikimas. Tolimesnį prekių tiekimÄ skolininkui, pasibaigus sutartyje nustatytam atidėto mokėjimo terminui, taip pat neiÅ¡samios apyvartos ataskaitos pateikimÄ teismas vertino kaip formalius draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimus, kurie nesusiję priežastiniu ryÅ¡iu su draudiminiu įvykiu. Bylos aplinkybę, kad 2009 m. sausio 7 d. Å¡alys sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas perleido atsakovui reikalavimÄ Ä¯ AB „Gargždų statyba“ 119 324,94 Lt skolÄ , ir Å¡ios sutarties pagrindu atsakovas ėmėsi skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ AB „Gargždų statyba“ veiksmų, teismas vertino kaip atsakovo pripažinimÄ , kad pirkėjo skola yra apdrausta (Taisyklių 3.3.p. nustatyta, kad atsakovei subrogacijos pagrindais pereis visos ieÅ¡kovo teisės į pagrindinę apdraustÄ jÄ pirkėjo skolos dalį, palÅ«kanas (delspinigius), o taip pat į prievolių užtikrinimo priemones).

Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovas žinojo aplinkybes, dėl kurių atsisako apmokėti ieÅ¡kovui skolÄ . Atsakovo naudai jau yra priimtas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas priteisti iÅ¡ AB „Gargždų statyba“ 119 324 Lt skolÄ , delspinigius ir procesines palÅ«kanas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

SkundÄ grindžia Å¡iais svarbiausiais argumentais:1. Teismas nepagrįstai taikė Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalį, kuriÄ Draudimo įstatymas leidžia prekinio kredito draudimo teisinių santykių Å¡alims savo sutartimi pakeisti ir kuri draudimo sutartimi yra pakeista. Pabrėžtina, kad kredito draudimo teisiniams santykiams kaip didelės rizikos draudimo teisiniams santykiams yra taikoma Draudimo įstatymo 75 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad draudimo sutarties sÄ lygos turi pirmumÄ prieÅ¡Â Draudimo įstatymo 5 skyriaus 1-3 skirsnio normas, reglamentuojančias draudimo taisyklių turinį, informacijos draudėjui pareikimÄ , draudimo iÅ¡mokos mokėjimo tvarkÄ , draudiko pareigos nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo atleidimo pagrindus, juos siejant su draudėjo veiksmais, pasireiÅ¡kiančiais neatsargumu ir kt.2.

Kredito draudimo sutarčių sÄ lygų pažeidimas yra vertinamas griežtai ir preciziÅ¡kai.

3. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalimi, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Aplinkybės, atleidžiančios draudikÄ nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, nėra iÅ¡imtinai tik Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nurodytos aplinkybės (atsisakymas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl draudėjo padaryto pažeidimo, nulėmusio žalos atsiradimÄ ) - tai yra tiek nedraudiminiai įvykiai, nurodyti draudimo taisyklių nedraudiminių įvykių sÄ raÅ¡e, tiek Å¡alių susitarimu apibrėžti atvejai, kada draudimo iÅ¡moka nėra mokama (remiantis didelės rizikos draudimo sutarties pirmumo prieÅ¡ įstatymÄ principu, įtvirtintu Draudimo įstatymo 75 str. 4 d.).4.

IeÅ¡kovo neiÅ¡samios ataskaitos pateikimo faktas pripažintinas draudimo sutarties pažeidimu (draudimo sutarties Modulis F3.04.), kurio įtaka žalos atsiradimui apskritai nėra vertintina. Modulio F3.04 1 dalyje nustatyta: „per nustatytÄ laikÄ ir nepaisant raÅ¡tiÅ¡ko priminimo, nepateikus duomenų apie apyvartÄ arba pateikus juos neiÅ¡samius, draudimo apsauga Å¡ioms nedeklaruotoms skoloms nustoja galioti”. Remiantis apyvartos ataskaitos duomenimis yra apskaičiuojama draudimo įmoka. Didėjant apyvartai, didėja draudimo įmokos dydis.

Turint omenyje tiesioginę proporcijÄ tarp apyvartos dydžio ir draudimo įmokos, draudėjui yra naudingiau, kai deklaruojama apyvarta yra mažesnė. Pateikdamas neiÅ¡samiÄ apyvartos ataskaitÄ , draudėjas rizikuoja, kad bÅ«tent tas pirkėjas, kurio apyvarta buvo nuslėpta, neatsiskaitys, ir pagal draudimo sutarties sÄ lygas jam draudimo apsauga nustos galioti. Pirkėjo apyvartos nenurodymas draustos apyvartos ataskaitoje reiÅ¡kia, jog apyvarta yra nedrausta - Å¡io pirkėjo neatsiskaitymo rizikÄ prisiima pats draudėjas, o ne draudikas.5.

Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad priminimas pateikti apyvartos ataskaitÄ turi bÅ«ti iÅ¡siųstas tiek draudėjui nepateikus ataskaitos, tiek pateikus neiÅ¡samiÄ ataskaitÄ . Priminimas pateikti ataskaitÄ reikalingas tam, kad draudėjas prisimintų savo pareigÄ pateikti informacijÄ apie draustÄ apyvartÄ (nagrinėjamu atveju ji buvo pateikta). Draudikas negali „priminti” pateikti iÅ¡samiÄ ataskaita, nes nežino, ar draudėjas apskritai turi apyvartÄ su tam tikru subjektu, kuriam suteiktas kredito limitas.6.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad kredito limito nustatymo metu (2008 m. kovo 18 d.) atsakovas žinojo (turėjo žinoti) apie ieÅ¡kovo apyvartÄ su AB ,,Gargždu statyba”. Kredito limitai galioja į ateitį.

7. Teismas, konstatavęs, jog „matydamas, kad ataskaita yra neiÅ¡sami, atsakovas nesikreipė į ieÅ¡kovÄ dėl ataskaitos patikslinimo” įteisino nesÄ Å¾iningÄ draudėjų elgesį, kenkiantį draudiko interesams gauti atlygį už prisiimtÄ rizikÄ ir neturintį neigiamų pasekmių nesÄ Å¾iningai besielgiančiam draudėjui. Draudikas negali pastebėti draudėjo pateiktos apyvartos ataskaitos netikslumų su tais pirkėjais, kurie laiku apmokėjo skolas, ir gali pastebėti netikslumus tik įvykus draudžiamajam įvykiui.

Esant tokiam teismo suformuluotam sutarties aiÅ¡kinimui, draudėjas niekada tiksliai nesužinotų, kokiÄ tiksliai apyvartÄ jis buvo apdraudęs.8. Teismas nepagrįstai įvykiui, nurodytam nedraudiminių įvykių sÄ raÅ¡e, taiko Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalį, kuri yra taikomas draudikui atsisakant mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Pripažįstant įvykį nedraudiminiu pagal konkretų nedraudiminių įvykių sÄ raÅ¡o punktÄ , draudikas ne atsisako mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o pripažįsta įvykį nedraudiminiu.

Ä®vykį pripažinus nedraudiminiu, pažeidimai nėra ir neturi bÅ«ti siejami su žala.9. PrieÅ¡ingai nei iÅ¡aiÅ¡kino teismas, draudimo sutartis nereikalauja nutraukti subrangos sutarties vykdymo, tačiau nustatoma, kad draudimo sutartimi nėra draudžiami nuostoliai, kilę po to, kai draudikas turėjo gauti iÅ¡ draudėjo nepalankiÄ informacijÄ . IeÅ¡kovas gali ir toliau vykdyti darbus, kurių draudimo sutartis nedraudžia, tiesiog atsiskaitymo už juos rizikos atsakovas nebeprisiima - rizika priklauso pačiam draudėjui.10.

Teismas, vertindamas 2009 m. sausio 7 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarti, padarė neteisingÄ ir CK 6.1015 straipsniu prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad subrogacija (reikalavimo teisės perėjimas pagal įstatymÄ ) įvyko Å¡alių sutarimu. Subrogacija įvyksta ne Å¡alių susitarimu, o įstatymo pagrindu. Subrogacijai įvykti bÅ«tinas elementas - įvykio pripažinimas draudiminiu ir draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas niekada neįvyko.11. Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas 2009 m. sausio 7 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu žinojo visas aplinkybes, tarp jų - apie neiÅ¡samios ieÅ¡kovo apyvartos ataskaitos pateikimÄ .

Teismas neatkreipė dėmesio į byloje esančius įrodymus - neišsami apyvartos ataskaita atsakovui buvo pateikta tik 2009 m. balandžio 1 d., t.y. praėjus 3 mėnesiams po reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymo. 12. 2009 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas įgijo teisę reikalauti iš pirkėjo AB „Gargždų statyba“ įvykdyti prievoles pagal ieškovo ir pirkėjo subrangos sutartį, o ieškovas įgijo teisę reikalauti atsakovo iš pirkėjo išieškotų sumų.

Tokia sutartis nenutraukė ir nepakeitė Å¡alių santykio draudimo sutartyje. Atsakovo teisė reikalauti, kad pirkėjas įvykdytų prievoles, kylančias iÅ¡ subrangos sutarties su ieÅ¡kovu, nepatvirtina atsakovo prievolės mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos svarbiausius argumentus:1. Draudimo teisiniai santykiai privalo bÅ«ti grindžiami dideliu Å¡alių tarpusavio pasitikėjimu. Draudikas (atsakovas) turi įgaliojimus ne tik vertinti rizikÄ , bet ir santykiuose su pirkėjais veikti (draudėjo) ieÅ¡kovo vardu, pavyzdžiui, rinkti informacijÄ apie pirkėjus.

Atsakovas taip pat turi įgaliojimus ieÅ¡kovo vardu siekti sumažinti gresiančius nuostolius. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovui pasitikint atsakovu, pastarasis netgi reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu tapo kreditoriumi. Perėmęs reikalavimo teisę, atsakovas turėjo galimybę reikalauti, kad skolÄ padengtų užsakovas L. B., tačiau iÅ¡ užsakovo skolos padengimo nereikalavo.

2. Už apyvartÄ su UAB „Gargždų statyba“ primokėtina draudimo įmokos dalis (1136 Lt.), lyginant su sumokėta minimalios draudimo įmokos suma (126.000,00 Lt), ieÅ¡kovui yra mažareikÅ¡miÅ¡ka. Atsakovui pateiktoje apyvartos ataskaitoje už draudimo laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. nurodyta bendra UAB „Hronas“ ir UAB „Hrono fasadai“ apyvarta siekia 82 433 505 Lt, o nedeklaruota apyvarta su UAB „Gargždų statyba“ tuo laikotarpiu buvo 541 046,53 Lt.

3. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais dėl Draudimo įstatymo 5 skyriaus 1-3 skirsnio normų netaikymo. Pažymėtina, kad Draudimo įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutartinius santykius, didelių draudimo rizikų draudimo sutartims taikomos tiek, kiek draudimo sutarties Å¡alys nesusitarė kitaip. Å iose normose nenustatyta, kad Å¡alių sudarytos sutarties nuostatos turėtų pirmumÄ ir draudimo įstatymas apskritai nebÅ«tų taikomas, o nustatyta, kad Draudimo įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek Å¡alys nesusitarė kitaip.IeÅ¡kovas nuomone, Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalis privalo bÅ«ti taikoma, kai Å¡alių susitarimu apibrėžtais atvejais draudimo iÅ¡moka nėra mokama.

Draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Draudimo įstatymo 5 skyriaus 1-3 skirsnio normų netaikymas galimas tik Å¡alims aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ dėl netaikymo ir teismui nusprendus, kad Å¡ios normos nelaikytinos imperatyviomis. Draudimo įstatymo 82 straipsnis imperatyviai nustato draudiko pareigas ir Å¡iame straipsnyje nėra numatytos galimybės Å¡alims susitarti jo netaikyti.

Draudimo įstatymo 82 straipsnyje suformuluotÄ teisės normÄ imperatyvia laiko ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisija (žr. Draudimo priežiÅ«ros komisijos paskelbtÄ dokumentÄ - Imperatyvios teisės normos, ginančios vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kurios yra privalomos kitų Europos SÄ jungos valstybių narių draudimo ir perdraudimo įmonių filialams, įsisteigusiems Lietuvos Respublikoje, ir kitų Europos SÄ jungos valstybių narių draudimo ir perdraudimo įmonėms, teikiančioms paslaugas Lietuvos Respublikoje).

4. Draudėjas sutartį sudarė pagal standartines draudiko nustatytas sÄ lygas.Draudimo sutarties modulyje F3.04 numatyta, kad draudimo apsauga nustoja galioti, jei per nustatytÄ laikÄ ir nepaisant draudiko priminimo nepateikiama informacija. Tai nėra absoliutus atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡moka pagrindas ir jį taikant turi bÅ«ti taikomi ir Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje numatyti reikalavimai. Atsakovas nepagristai suabsoliutina teisę atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl pavėluoto deklaracijos pateikimo.

Draudimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad draudimo taisyklėse privalo bÅ«ti nurodyti nedraudžiamieji įvykiai. Atsakovas nedraudiminius įvykius įtvirtino Taisyklų 1.2. punkte, taip pat Nuostolių atsiradimo priežasties modulio 2 punkte, tačiau Å¡iose draudimo sutarties sÄ lygose nėra įtvirtinta draudiko teisė atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl pavėluoto apyvartos ataskaitos pateikimo. Taisyklių 9 Punkte, kuriame atsakovas nustatė atvejus, kai draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, taip pat nėra įtvirtinta atvejo, leidžiančio atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl pavėluoto apyvartos ataskaitos pateikimo.

5. Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia neįrodytomis prielaidomis apie draudėjo galima suinteresuotumÄ pateikti nepilnas apyvartos deklaracijas. IeÅ¡kovo vertinimu, atsitikus taip, kad buvo pateikta neiÅ¡sami apyvartos ataskaita, tai negali bÅ«ti laikoma absoliučiu pagrindu atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes papildoma įmoka gali bÅ«ti įskaičiuojama iÅ¡ draudimo iÅ¡mokos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006). Ypač bÅ«tų neteisinga atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kai draudikas žinojo, kad yra vykdoma apyvarta, tačiau jos nedeklaravus, nepriminė draudėjui, kad tai reikia padaryti, o po to remdamasis tokiu pažeidimo faktu atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Draudikas jau 2008 m. kovo 18 d. (suteikdamas ieÅ¡kovui kredito limitÄ ) žinojo, kad su UAB „Gargždų statyba“ vykdoma apyvarta ir ieÅ¡kovui nedeklaravus apyvartos su UAB „Gargždų statyba“ galėjo užklausti dėl Å¡io pirkėjo.

6. Pats atsakovas santykiuose su ieÅ¡kovu pažeidė įsipareigojimus sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos priimdamas 2009 m. rugsėjo 11 d. (praneÅ¡imas atsakovui apie uždelstÄ skolÄ pateiktas 2008 m. rugpjūčio 29 d.) ir taip draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo terminÄ praleisdamas daugiau kaip 11 mėnesių (Nuostolių atsiradimo priežasties modulio 3 punktas).

7. Draudimo liudijimo Specialiųjų sÄ lygų 6 punkte numatytas praneÅ¡imo apie uždelstÄ skolÄ pateikimo terminas yra 120 dienų nuo sÄ skaitos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas iÅ¡raÅ¡ymo dienos. SÄ skaita, kurios neapmokėjus atsakovas laiko, kad privalėjo bÅ«ti sustabdyti darbai, buvo iÅ¡raÅ¡yta 2008 m. kovo 31 d., vadinasi ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ informacijÄ apie Å¡ios sÄ skaitos neapmokėjimÄ pateikti po 120 dienų ir atitinkamai darbų tęsimas balandžio mėnesį negali bÅ«ti laikomas nedraudiminiu įvykiu, vadovaujantis Taisyklių 1.2.3 p. )., kur nustatyta, kad draudimo sutartimi nėra draudžiami nuostoliai, kilę po to, kai draudikas turėjo gauti iÅ¡ draudėjo nepalankiÄ informacijÄ .

Pats atsakovas nebuvo nei nurodęs, nei rekomendavęs sustabdyti darbus. Pažymėtina ir tai, kad darbų, atliekamų pagal terminuotÄ sutartį, sustabdymas bÅ«tų reiÅ¡kęs esminį sutarties pažeidimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės ir sukėlę ieÅ¡kovui nuostolius. Be to, 2008 m. kovo 31 d. sÄ skaita, kurios neapmokėjus, atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas turėjo stabdyti darbų atlikimÄ , vėliau (2008 m. gruodžio 1 d.) buvo apmokėta.

8. Skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo modulio 1 punktas nustato, jog atsakovas teikia tik apdraudžiamu skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo paslaugas. Vadovaujantis modulio 5 punktu skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo paslaugos neteikiamos ginčijamu skolų iÅ¡ieÅ¡kojimui. Darytina iÅ¡vada, kad reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymas yra veiksmas, kuris atliekamas draudikui įvertinus, ar skola yra apdrausta, ir de facto priėmus sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Tiek reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.3. punkte, tiek 2.6., 2.8. punktuose taip pat įtvirtinta, kad reikalavimo teisių perleidimas ir draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas neatsiejami.

9. Panaikinus teismo sprendimÄ , susidarytų situacija, kai ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės į pirkėjo skolÄ , kadangi 2009 m. sausio 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Å¡i reikalavimo teisė yra perleista atsakovui, o 2009 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu Å¡i skola priteista ir priverstinai vykdoma atsakovo naudai. IeÅ¡kovas taip pat neturėtų teisės reikalauti draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ atsakovo. Tokia situacija pažeistų ieÅ¡kovo teises, prieÅ¡tarautų protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Å ios bylos tinkamam iÅ¡nagrinėjimui svarbu nustatyti, kokiu pagrindu atsakovas 2009 m. sausio 7 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi (b.l.

66) perėmė ieÅ¡kovo reikalavimo teisę į AB „Gargždų statyba“.Tarp ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Staticus“ ir atsakovo Coface Austria Kreditversicherung AG buvo susiklostę prekinio kredito draudimo teisiniai santykiai. Draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

Draudikui iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ , pasikeičia draudiko statusas ir teisių bei pareigų visuma, kadangi draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (CK 6.1015 str. 1 d.). Toks draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui vadinamas subrogacija. Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, įšskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje numatyta kitaip ar subrogacijÄ draudžia įstatymas, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tÄ patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingÄ asmenį.

Toks reikalavimo teisės perėjimas yra susijęs su draudimo iÅ¡mokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu.Pagal bylos duomenis ieÅ¡kovas 2008 m. rugpjūčio 29 d. pranešė draudikui apie 179 324,94 UAB „Gargždų statyba“ neapmokėtÄ skolÄ , o 2008 m. gruodžio 1 d. apie to paties skolininko neapmokėtÄ 119 324,94 Lt skolÄ . Å alys 2009 m. sausio 7 d. pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį , kuria ieÅ¡kovas atsakovui perleido reikalavimo teisę į UAB „Gargždų statyba“ 119 324,94 Lt sumai.

Å alys sutartį sudarė vadovaudamosi Globalliallians Prekinio kredito draudimo taisyklėmis Nr. 2 (Sutarties 1.1 punktas). Taisyklėse Nr. 2 numatyta, kad draudikui subrogacijos pagrindais pereis visos draudėjo teisės į pagrindinę apdraustÄ jÄ pirkėjo ar trečiojo asmens skolos dalį, palÅ«kanas (delspinigius), o taip pat į prievolių užtikrinimo prievoles (Taisyklių 3.3 punktas).Å alių sudaryto prekinio kredito draudimo liudijimo (poliso) skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo modulyje numatyta draudiko įsipareigojimas draudėjo praÅ¡ymu teikti draudėjo skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo paslaugas.

Å iuo atveju draudikas veikia draudėjo vardu (skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo modulio 3 punktas). Skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo paslaugos gali bÅ«ti teikiamos neginčijamoms, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies apdraudžiamoms skoloms (skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo modulio 1, 2 ir 3 punktai). 2009 m. sausio 7 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi draudikas perėmė ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir Å¡io perėmimo pagrindu Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu už akių priteisė Coface Austria Kreditversicherung AG naudai iÅ¡ UAB „Gargždų statyba“ 119 324,94 Lt skolos, 4 295,7 Lt delspinigių, 6 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2009 m. vasario 12 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 3 472 Lt teismo iÅ¡laidų.

Akivaizdu, kad Å¡is teismo sprendimas nebuvo priimtas draudikui teikiant iÅ¡ieÅ¡kojimo paslaugas (draudikas buvo ieÅ¡kovas byloje, veikė savo vardu) ir, kadangi reikalavimo teisės perleidimo sutartyje kaip jos pagrindas nurodomos Prekinio kredito draudimo taisyklės Nr. 2, o jose numatyta draudiko teisė perimti reikalavimo teisę bÅ«tent subrogacijos pagrindu, darytina iÅ¡vada, kad sudarydamos 2009 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartį, Å¡alys jÄ suprato kaip subrogacijos įgyvendinimÄ . Pati sutartis savo turiniu irgi artima subrogacijos įforminimui, kadangi numato draudikui, iÅ¡ieÅ¡kojusiam skolÄ iÅ¡ draudėjo skolininko, teisę pasilikti tiek iÅ¡ieÅ¡kotos sumos, kiek iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡mokos bei atskaityti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas.

LikusiÄ iÅ¡ieÅ¡kotÄ sumÄ draudikas privalo grÄ Å¾inti draudėjui (sutarties 2.3 punktas). Reikalavimo teisės perleidimo sutarties 2.3 punkte taip pat numatyta, kad, jeigu reikalavimo teisė realizuojama iki draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, tai naujais kreditorius, atskaitęs nedraustos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas (Sutarties 2.5 punktas), privalo pradiniam kreditoriui pervesti visas gautas sumas. Tokia sutarties nuostata taip pat rodo, kad Å¡alys reikalavimo teisės perleidimo sutartimi siekė sukurti tarpusavio teisinius santykius savo esme prilygstančius subrogacijos pasekmėms.

Nuo tikrosios subrogacijos (CK 6.1015 str.) nagrinėjama situacija skiriasi tuo, kad 2009 m. sausio 7 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi draudikas perėmė reikalavimo teisę dar neiÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokos, netgi dar nepriėmus sprendimo dėl draudimo iÅ¡mokos (sprendimas dėl draudimo iÅ¡mokos (nemokėjimo) buvo priimtas tik 2009 m. rugsėjo 14 d.), taigi ir subrogacijai pagal įstatymÄ (CK 6. 1015 str., 6.101 str.4 d.) dar nebuvo pagrindo. BÅ«tent todėl, kad subrogacijos teisiniai santykiai dar negalėjo susiklostyti įstatymo pagrindu, Å¡alys sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ draudikas įgytų teises atlikti veiksmus, kurie bÅ«na atliekami subrogacijos pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad subrogacijos situacijoje susiklosto trinariai santykiai: nukentėjęs asmuo, žalÄ padaręs asmuo ir asmuo, kompensavęs nukentėjusiajam dalį žalos. Subrogacijos tikslai yra trys:

1) neleisti, kad žalos padaręs asmuo išvengtų atsakomybės;

2) neleisti nepagrįstai praturtėti nukentėjusiajam;

3) neleisti nepagrįstai praturtėti žalÄ padariusiam asmeniui. Taigi subrogacija turi restitucinį (kompensacinį), prevencinį ir sÄ Å¾iningumÄ užtikrinantį pobÅ«dį.IÅ¡ iÅ¡dėstytų motyvų matyti, kad 2009 m. reikalavimo teisės perleidimo sutarties turinys labiau bÅ«dingas subrogacijai, tačiau trÅ«ksta esminės subrogacijai įvykti sÄ lygos (pagrindo) – draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Atitinkamai Å¡alys skirtingai vertina 2009 m. reikalavimo perleidimo sutartį. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigia, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra veiksmas, kuris atliekamas draudikui įvertinus, ar skola yra apdrausta, ir de facto priėmus sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, o atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovui perleidus atsakovui teisę kontroliuoti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ draudėjo skolininko, siekiant maksimaliai užtikrinti galimų nuostolių sumažinimÄ , jeigu bÅ«tų iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad draudikui neiÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokos, tarp Å¡alių negalėjo susiklostyti ir subrogacijos teisiniai santykiai. Pažymėtina ir tai, kad draudikas, nei iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ (tai bÅ«tų pagrindas iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos suma sumažinti draudėjui grÄ Å¾inamÄ iÅ¡ AB „Gargždų statyba“ priteistÄ ir iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ ), nei grÄ Å¾ino draudikui Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu iÅ¡ AB „Gargždų statyba“ priteistÄ sumÄ , kas bÅ«tų bÅ«dinga tarp Å¡alių susiklosčius skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo paslaugų teikimo santykiams.

Esant tokioms bylos aplinkybėms ir atsižvelgus į aptartas 2009 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutarties sÄ lygas, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad draudikas savo veiksmais (sudarydamas 2009 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir pagal jÄ prisiteisdamas savo naudai pirminio kreditoriaus (ieÅ¡kovo) draudikui perleistÄ AB „Gargždų statyba“ skolÄ ) pripažino, jog ginčo įvykis (AB „Gargždų statyba“ neatsiskaitymas su ieÅ¡kovu) buvo draudiminis įvykis. Kitu atveju, nebuvo pagrindo perimti reikalavimo teisę, bylinėtis su AB „Gargždų statyba“ ne skolininko vardu (teikdamas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo paslaugas draudikas atlieka veiksmus skolininko vardu) ir prisiteisti iÅ¡ AB „Gargždų statyba“ pradiniam kreditoriui – ieÅ¡kovui priklausiusiÄ skolÄ (negrÄ Å¾inti jos pirminiam kreditoriui).

Dėl Å¡ių priežasčių draudikas privalo ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti ieÅ¡kiniu praÅ¡omas priteisti sumas ir pirmosios instancijos sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčo įvykio vertinimu (draudiminis ar ne) teisėjų kolegija nebepasisako kaip dėl nebereikÅ¡mingo ginčo iÅ¡sprendimui. Pagal bylos duomenis procesinių dokumentų įteikimo bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, todėl iÅ¡ proceso dalyvių nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                Virginija Čekanauskaitė               ArtÅ«ras Driukas               Algirdas GailiÅ«nas                                                                 Â