d111ef8a-76e1-47ca-86c9-31b691d7a701 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedValdimaro BavÄjano, Albino Bielskio, sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorei Rimai KriÅ¡ÄiÅ«naitei,gynÄjams Tomui VildžiÅ«nui, Ruslanui Mazurovui,nuteistajam D. T.,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro ir nuteistojo D. T. gynÄjo apeliacinius skundus dÄl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. laisvÄs atÄmimu 15 (penkiolikai) metų.
Legislator headnote
AI generatedd111ef8a-76e1-47ca-86c9-31b691d7a701 · Lietuvos apeliacinis teismas: Byloje jo atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nenustatyta, taÄiau nustatyta viena atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ. Vadovaujantis BK 27 str. 1 d., jis turÄjo bÅ«ti pripažintas recidyvistu, nes aukÅ¡Äiau minÄtos aplinkybÄs rodo, jog ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta ir atidÄta laisvÄs atÄmimo bausmÄ D. T. pozityvaus poveikio nepadarÄ, kas ypaÄ neigiamai apibÅ«dina jo asmenį ir byloja apie jo pavojingumÄ visuomenei bei liudija apie tai, kad jis nusikalto neatsitiktinai, o dÄl jau susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų.
Full text
PraneÅ¡Äjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-135/2014Proceso Nr. 1-82-1-00318-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.2.6.; (S)                                                                                                                                                                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Lino Å iukÅ¡tos (praneÅ¡Äjo),teisÄjų:
Valdimaro BavÄjano, Albino Bielskio, sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorei Rimai KriÅ¡ÄiÅ«naitei,gynÄjams Tomui VildžiÅ«nui, Ruslanui Mazurovui,nuteistajam D. T.,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro ir nuteistojo D. T. gynÄjo apeliacinius skundus dÄl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. laisvÄs atÄmimu 15 (penkiolikai) metų.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., Å¡iÄ bausmÄ visiÅ¡ko sudÄjimo bÅ«du subendrinus su KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų laisvÄs atÄmimo bausme, galutinÄ subendrinta bausmÄ D. T. paskirta laisvÄs atÄmimas 17 (septyniolikai) metų, bausmÄ paskiriant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ nuteistojo D. T. priteista 50 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo nukentÄjusiajai R. S.. NukentÄjusiosios R. S. civilinis ieÅ¡kinys dÄl 3000 Lt turtinÄs žalos atlyginimo atmestas.Be to, iÅ¡ nuteistojo D.
T. priteista 309,37 Lt ir 2305,23 Lt proceso iÅ¡laidų valstybei. Tuo paÄiu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., BK 238 str. 1 d. ir iÅ¡teisintas pagal BK 138 str. 1 d. M. M., dÄl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä: D. T. nuteistas už tai, kad itin žiauriai nužudÄ Å¾mogų. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarÄ tokiomis aplinkybÄmis.D. T. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 25 d., apie 24 val., Raseinių r. (duomenys neskelbtini), pamiÅ¡kÄje, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, o tai turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dÄl asmeninių paskatų, M.
M. nukentÄjusiÄ jÄ N. S. pastÅ«mus ir pastarajai nukritus ant žemÄs, panaudojo fizinį smurtÄ nukentÄjusiosios N. S. atžvilgiu, t. y. kojomis apžergÄs gulinÄiÄ N. S., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu pjaunanÄiu įrankiu apie 5 kartus pjovÄ jai kaklÄ , taip padarydamas nukentÄjusiajai N. S. pjautines žaizdas kakle su raumenų, miego arterijų ir lydinÄių venų, stemplÄs, kvÄpavimo takų pilnu atidalijimu, stuburo kaklinÄs dalies treÄio slankstelio kÅ«no pažeidimÄ , t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes nuo patirtų sužalojimų visumos, o tai sukÄlÄ Å«mų iÅ¡orinį nukraujavimÄ ir Å«mų vidaus organų mažakraujiÅ¡kumÄ po nukraujavimo, nukentÄjusioji N. S. įvykio vietoje mirÄ.Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje iÅ¡dÄstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas D.
T. atžvilgiu, nes buvo nepagrįstai nepripažintas BK 129 str. 2 d. 2 p. numatytas nužudymÄ kvalifikuojantis požymis bei paskirta aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmÄ. Prokuroras skunde nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino D. T. kaltu nužudžius N. S. itin žiauriai ir teisingai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., taÄiau nepagrįstai nepripažino jo kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., t.y. jog jis nužudÄ N. S. jai esant bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs, dÄl ko jam paskyrÄ neteisingÄ aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmÄ.
TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarÄ motyvuodamas tuo, kad nors nukentÄjusios N. S. kraujyje buvo rasta 3,70 promilÄs, o Å¡lapime 4, 82 promilÄs alkoholio, taÄiau iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad kai kurie sužalojimai teismo medicininiu požiÅ«riu galÄjo atsirasti tiek dengiantis, tiek ginantis, t.y. nukentÄjusioji prieÅ¡inosi D. T. prieÅ¡ jÄ naudojant smurtÄ , todÄl nukentÄjusioji nebuvo bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs. Tokia teismo iÅ¡vada yra neteisinga ir nepagrįsta.Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. (bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs), kai nužudomas asmuo, kuris dÄl fizinių ar dÄl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobÅ«džio, negali gintis ar kitaip iÅ¡vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui.
Tokia bÅ«sena gali bÅ«ti dÄl ligos, invalidumo, praradus sÄ monÄ arba dÄl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 13 punktas). IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad nukentÄjusioji N. S. buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Specialisto iÅ¡vadoje M 114/11 (10) nurodyta, kad nukentÄjusiosios N. S. lavono kraujyje buvo rasta 3,70 promilÄs etilo alkoholio, Å¡lapime buvo rasta 4,82 promilÄs etilo alkoholio ir tai atitinka sunkų girtumo laipsnį.
Tai D. T. matÄ, akivaizdžiai suprato ir pasinaudojo nukentÄjusiosios bejÄgiÅ¡ka bÅ«kle panaudodamas prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , sukÄlusį mirtį, todÄl Å¡ios aplinkybÄs patvirtina, kad nukentÄjusioji N. S. buvo nužudyta bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs.Skunde taip pat nurodoma, kad skirdamas bausmÄ teismas turÄjo atsižvelgti į padarytÄ nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes bei įvertinti kiekvienos aplinkybÄs reikÅ¡mÄ, taip pat paÄios bausmÄs tikslus ir paskirtį, kaip tai numato BK 41, 54, 61 straipsniai.
Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmÄ nuteistajam D. T. - tai ne tik jo nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltinamojo asmenybÄs įvertinimas, bet ir nukentÄjusiųjų nuo nusikaltimo teisÄtų interesų gynimas. Pagal susiklosÄiusiÄ teismų praktikÄ , teismas, vadovaudamasis teisine sÄ mone, turi tinkamai pritaikyti įstatymÄ konkreÄiam atvejui, siekti, kad paskirtoji bausmÄ bÅ«tų teisinga ir kad bÅ«tų pasiekti bausmÄs tikslai. Kaltininko asmenybÄs įvertinimas yra svarbi teisingos bausmÄs parinkimo sÄ lyga.
Ä®vertindamas kaltininko asmenybÄs pavojingumÄ bei parinkdamas bausmÄs dydį, teismas turi kreipti ypatingÄ dÄmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dÄl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosÄius aplinkybÄms, ar kaltininko antivisuomeninÄs nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo. D. T. padarÄ labai sunkiÄ tyÄinÄ, smurtinÄ nusikalstamÄ veikÄ , turinÄiÄ du kvalifikuojanÄius požymius - prieÅ¡ bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs žmogų ir itin žiauriai.
Jo padaryta nusikalstama veika sukÄlÄ negrÄ Å¾inamus padarinius â žmogaus mirtį, ypatingÄ Å¾alÄ visuomenei, ko pasÄkoje nukentÄjusioji dÄl jai artimo, mylimo žmogaus - motinos smurtinÄs mirties patyrÄ skausmÄ , iÅ¡gyvenimus ir didelį stresÄ . D. T. nusikalto bÅ«damas teistas realia laisvÄs atÄmimo bausme, jos vykdymÄ atidedant. Baustas administracine tvarka, taÄiau galiojanÄių administracinių nuobaudų neturi. Iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo, taÄiau buvo registruotas darbo biržoje, charakterizuojamas patenkinamai.
Byloje jo atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nenustatyta, taÄiau nustatyta viena atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ. Vadovaujantis BK 27 str. 1 d., jis turÄjo bÅ«ti pripažintas recidyvistu, nes aukÅ¡Äiau minÄtos aplinkybÄs rodo, jog ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta ir atidÄta laisvÄs atÄmimo bausmÄ D. T. pozityvaus poveikio nepadarÄ, kas ypaÄ neigiamai apibÅ«dina jo asmenį ir byloja apie jo pavojingumÄ visuomenei bei liudija apie tai, kad jis nusikalto neatsitiktinai, o dÄl jau susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų.
NežiÅ«rint į nurodytas aplinkybes, teismas D. T. paskyrÄ aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmÄ, neteisingai pritaikydamas BK bendrosios dalies normas, reglamentuojanÄias bausmÄs skyrimÄ . PraÅ¡o Å iaulių apygardos teismo nuosprendį pakeisti. Pripažinti N. S. nužudyme D. T. veiksmuose esantį dar vienÄ veikÄ kvalifikuojantį požymį - nusikaltimo padarymÄ prieÅ¡ bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs žmogų pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. ir paskirti D. T. pagal BK 129 str. 2 d. 2 ir 6 p. laisvÄs atÄmimÄ 16 metų. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., paskirtÄ bausmÄ subendrinti visiÅ¡ko sudÄjimo bÅ«du su 2010-06-03 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų laisvÄs atÄmimo bausme ir paskirti D.
T. galutinÄ subendrintÄ bausmÄ laisvÄs atÄmimÄ 18 (aÅ¡tuoniolikai) metų, bausmÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 27 str. 1 d. pripažinti D. T. recidyvistu.Nuteistojo D. T. gynÄjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra neteisÄtas, nepagrįstas dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmÄs. DÄl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo. Nuosprendis turi bÅ«ti teisÄtas ir pagrįstas, t. y. jame negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų, iÅ¡vados dÄl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 str. 5 d., 331 str. 2, 3 d.), atitinkanÄiais BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus, taip pat suformuluotos taip, kad nekiltų abejonių dÄl jų pagrįstumo.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 âDÄl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanÄias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ " 3.1.8 punkto 1 dalyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. BPK 1 str. numato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir pilieÄio teises bei laisves greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.
Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dÄl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai.Baudžiamoji atsakomybÄ už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybÄ atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyÄia.
Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyÄia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kÄsinasi į kito žmogaus gyvybÄ, numatÄ, kad gali atimti gyvybÄ kitam žmogui ir norÄjo jÄ atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyÄia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kÄsinasi į kito žmogaus gyvybÄ, numatÄ, kad gali atimti gyvybÄ kitam žmogui, ir, nors ir nenorÄjo atimti gyvybÄs, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginÄs tyÄios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybÄs atÄmimui.
Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui gyvybÄ bus atimta neiÅ¡vengiamai, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyÄia. Nužudymas gali bÅ«ti padarytas tiesiogine apibrÄžta tyÄia, kai veikiama siekiant atimti gyvybÄ, ir neapibrÄžta tyÄia, kai veikiama siekiant ar sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , ar atimti gyvybÄ. NeapibrÄžtos tyÄios atveju kaltininkas galimybÄ atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentÄjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirÄiai) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monÄje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo.
Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dÄl gyvybÄs atÄmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu. Kankinimas - tai tam tikrÄ laikÄ trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kanÄias nukentÄjusiajam tiesioginiu poveikiu j jo kÅ«nÄ arba sudarantys sÄ lygas kilti tokioms kanÄioms (dÄl skausmo, alkio, troÅ¡kulio, Å¡alÄio, karÅ¡Äio, verÄiant atlikti nukentÄjusįjį žeminanÄius veiksmus ir pan.).
Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybÄ atimama itin skausmingu bÅ«du (pvz., nuodijant skausmingai veikianÄiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iÅ¡ didelio aukÅ¡Äio ir pan.) arba padarant nukentÄjusiajam daug kÅ«no sužalojimų. Å iuo atveju neturi reikÅ¡mÄs, kiek laiko nukentÄjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautÄ kÅ«no sužalojimų sukeltÄ skausmÄ . Nužudymas itin žiauriai gali bÅ«ti pripažintas ir tada, kai prieÅ¡ atimant gyvybÄ ar jos atÄmimo metu iÅ¡ nukentÄjusiojo buvo tyÄiojamasi (jis verÄiamas pats save žaloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyÄia trukdo suteikti pagalbÄ jo sužalotam nukentÄjusiajam, arba kai nužudoma suardant žmogaus kÅ«no anatominį vientisumÄ (pvz., nukertama galva ir pan.), arba kai nukentÄjusysis nužudomas jo artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kanÄias.
Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktÄ , jei kaltininkas suvokÄ itin žiaurų gyvybÄs atÄmimo ypatumÄ (2004 m. birželio 18 d. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo senato nutarimo Nr. 46 âDÄl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei byloseâ 17 p.).Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo tariamus D. T. veiksmus pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. Tiek teismo ekspertizÄs iÅ¡vada, tiek teismo posÄdžio metu apklaustas ekspertas patvirtino, kad N. S. mirtis įvyko 5 trauminių poveikių pasÄkoje, padarytų keliolikos -keliasdeÅ¡imt sekundžių intervalu.
NukentÄjusiajai nustatytas sunkus girtumo laipsnis mažino skausminio jutimo slenkstį. Esant Å¡ioms aplinkybÄms negalima konstatuoti, kad gyvybÄ buvo atimta kankinant ar kitaip itin žiauriai. Be to, nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme visiÅ¡kai nebuvo aiÅ¡kinamasi, ar tariamas kaltininkas, bÅ«damas neblaivus, suvokÄ itin žiaurų gyvybÄs atÄmimo ypatumÄ .IÅ¡ baudžiamojoje byloje esanÄių įrodymų akivaizdu, kad D. T. kaltÄ grindžiama vien tik kito kaltinamojo M. M. parodymais, kurie negali bÅ«ti objektyvÅ«s dÄl sekanÄių priežasÄių.
Teisminio nagrinÄjimo metu D. T. nurodÄ, dÄl kokių priežasÄių ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino įvykdÄs nusikalstamÄ veikÄ t.y. todÄl, kad M. M., jiems bÅ«nant Norvegijoje, liepÄ jam prisipažinti kaltu dÄl nužudymo, prieÅ¡ingu atveju grasino susidoroti su D. T. artimais žmonÄmis. Pirmos instancijos teisme buvo konstatuota, kad M. M. dÄl girtumo visų detalių neprisimena. Pats M. M. pripažino, kad tuo metu buvo labai girtas. TodÄl M. M. parodymai apie tai, kad jis 24. 00 val. (esant tamsiam paros metui ir neapÅ¡viestoje teritorijoje) 15 metrų atstumu matÄ, kaip D.
T. priklaupÄ prie gulinÄios N. S. ir jo rankose matÄ peiliukÄ bei matÄ, kad D. T. mosikuoja peiliuku, vertintini kritiÅ¡kai. M. M. teisminio nagrinÄjimo metu prisipažino, kad sudavÄ 2 smÅ«gius, taÄiau teisminio nagrinÄjimo metu neginÄijamai buvo nustatyta, kad M. M. sudavÄ ne mažiau kaip 10 smÅ«gių ir smaugÄ N. S.. Tokie jo parodymai duoda pagrindo manyti, kad M. M. siekÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs bandydamas versti kaltÄ D. T.. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad M. M. neigÄ, kad buvo užÄjÄs į daržinÄ, taÄiau Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtino liudytojai A.
T. ir G. V.. Ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodymų patikrinimo vietoje metu parodÄ vietÄ , kur neva D. T. iÅ¡metÄ nusikaltimo įrankį- peilį, taÄiau nusikaltimo įrankis M. M. parodytoje vietoje nebuvo surastas. Å i aplinkybÄ taip pat leidžia manyti, kad M. M. klaidino ikiteisminį tyrimÄ atliekanÄias institucijas. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino to, kad motyvo žudyti N. S. D. T. nebuvo. PrieÅ¡ingai, liudytoja G. V. patvirtino tai, kad D. T. važiuojant automobiliu laikÄ N. S., kad Å¡i neiššoktų iÅ¡ automobilio ir nevartojo automobilyje jokio smurto jos atžvilgiu, prieÅ¡ingai nei M.
M.. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad D. T. kaltÄ patvirtina kraujo pÄdsakų buvimas ant jo rankos. D. T. neneigÄ to fakto, kad M. M. jam padavÄ peiliukÄ , nuo kurio jis ir iÅ¡sikruvino rankÄ . M. M. bylos nagrinÄjimo metu parodÄ, kad D. T. deÅ¡inÄ ranka buvo kruvina, taÄiau D. T. yra kairiarankis, todÄl jis fiziÅ¡kai su deÅ¡ine ranka negalÄjo atlikti jam inkriminuojamų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino.Vienas iÅ¡ pagrindinių baudžiamosios teisÄs principų yra tai, kad visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai yra aiÅ¡kinami kaltinamojo naudai.
Nesant įrodymų, patvirtinanÄių D. T. kaltÄ dÄl N. S. nužudymo, galima konstatuoti, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .DÄl paskirtos bausmÄs. Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu D. T. paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmÄ. ApeliacinÄs instancijos teismas yra įstatymo įgaliotas ir įpareigotas iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo klaidas, kai pirmosios instancijos teismo paskirta bausmÄ, nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, taÄiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiÅ¡kiai per griežta (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 53).
BK 61 str. 1 d. yra nuoroda į tai, kad skirdamas bausmÄ teismas turi atsižvelgti, ar yra nustatyta tik atsakomybÄ lengvinanÄių, ar tik atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ar yra ir atsakomybÄ lengvinanÄių, ir atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių bei įvertinti kiekvienos aplinkybÄs reikÅ¡mÄ. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinÄs atsakomybÄ lengvinanÄias ir (ar) sunkinanÄias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšį, taip pat skiriamos bausmÄs dydį, skaiÄiuodamas nuo jos vidurkio.
Å i baudžiamojo įstatymo nuostata iÅ¡vardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmÄs rūšį ir nustatydamas bausmÄs dydį. BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisÄs pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs rūšies ar nustatyti jos dydžio, taÄiau reikalauja motyvuoti atitinkamÄ sprendimÄ bei nurodo, kad bausmÄs dydis turi bÅ«ti skaiÄiuojamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra pažymÄta, kad D.
T. atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nebuvo nustatyta. Jo atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ yra ta, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigÄs nuo alkoholio ir tai turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Å ioje byloje nÄra duomenų, patvirtinanÄių, kad D. T. neblaivumas turÄjo įtakos jo tariamiems nusikalstamiems veiksmams, Å¡ios aplinkybÄs nebuvo nustatytos, jų teismas nesiaiÅ¡kino.BK 64 str. 1 d. numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikÄs paskirtos bausmÄs, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ arba naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpiu, teismas, paskyrÄs bausmÄ už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , bausmes subendrina.
Skirdamas subendrintÄ bausmÄ, teismas gali bausmes visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudÄti. Kai bausmÄs visiÅ¡kai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmÄs pridedama visa neatliktos bausmÄs dalis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priÄmimo metu D. T. jau buvo atlikÄs 2010-06-03 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmÄ. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuodamas subendrino bausmes (nenurodydamas, dÄl kokių priežasÄių nebuvo galima taikyti dalinio bausmių sudÄjimo bÅ«do) visiÅ¡ko sudÄjimo bÅ«du.
Be to, atkreiptinas dÄmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį nepasisakÄ dÄl 2012-04-26 D. T. atžvilgiu priimto KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje nr. (duomenys neskelbtini). Teismas subjektyviai vertino faktines bylos aplinkybes, iÅ¡skirdamas iÅ¡ jų tik argumentus, kurie, teismo nuomone, patvirtina nuteistojo kaltÄ, nuosprendį pagrindÄ prielaidomis bei netinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus. Teismas nepagrįstai pripažino D.
T. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 6 p. PraÅ¡o Å iaulių apygardos teismo nuosprendį D. T. atžvilgiu panaikinti ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Teismo posÄdyje prokurorÄ praÅ¡o Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ patenkinti, iÅ¡skyrus Å¡io skundo dalį, kuria praÅ¡oma D. T., vadovaujantis BK 27 str. 1 d., pripažinti recidyvistu, nuteistojo D. T. gynÄjo apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti. Nuteistojo D. T. gynÄjas ir pats nuteistasis D.
T. praÅ¡o gynÄjo apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo M. M., dÄl kurio nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas, gynÄjas praÅ¡o prokuroro ir nuteistojo D. T. gynÄjo apeliacinius skundus atmesti. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro ir nuteistojo D. T. gynÄjo apeliaciniai skundai atmetami. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjo visas Å¡ios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino iÅ¡nagrinÄtų įrodymų visumÄ ir pagrįstai pripažino D.
T. kaltu. Kvalifikuojant pripažintÄ Ä¯rodyta D. T. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ irgi pritaikÄ tinkamai ir paskyrÄ teisingÄ bausmÄ. GalutinÄ subendrinta bausmÄ D. T. irgi paskirta nepažeidžiant įstatymo, t.y. BK 64 str., reikalavimų.Kad nuteistasis D. T. nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nustatytomis aplinkybÄmis padarÄ kvalifikuotÄ nužudymÄ , patvirtina jo paties parodymai ikiteisminio tyrimo teisÄjui, kito nuteistojo M. M., liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vada bei kiti raÅ¡ytiniai įrodymai.
Visi Å¡ie įrodymai iÅ¡dÄstyti ir iÅ¡samiai aptarti skundžiamame nuosprendyje. Nuteistojo D. T. gynÄjas apeliaciniame skunde nurodo, kad D. T. kaltÄ grindžiama tik M. M. parodymais, kurie nÄra objektyvÅ«s ir yra prieÅ¡taringi, D. T. neturÄjo jokio motyvo žudyti N. S.. Ne jis, o bÅ«tent M. M. naudojo prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ smurtÄ . Be to, negalima konstatuoti, jog N. S. buvo nužudyta itin žiauriai, nes posÄdyje apklaustas ekspertas paaiÅ¡kino, jog sunkus girtumo laipsnis mažino skausminio jutimo slenkstį.
Tuo tarpu prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nepripažino D. T. veikos kvalifikuojanÄio požymio, kad jis nužudÄ N. S. jai esant bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs. Ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jos girtumas atitiko sunkų girtumo laipsnį ir D. T. tai suprato. Visus Å¡iuos apeliacinių skundų argumentus kolegija atmeta. Pirmiausia kolegija pasisako dÄl nuteistojo D. T. dalyvavimo N. S. nužudyme klausimo.Pats D. T. kaltÄ neigia, teisme parodÄ, kad nusikaltimo nepadarÄ. Jo draugÄ G.
V. jį su M. M. nuveÅ¾Ä pas jo tÄvÄ A. T.. Pakeliui jie užsuko pas tÄvo seserį G. D.. Ji pasakÄ, kad reikia iÅ¡vežti tÄvo sugyventinÄ N. S. į Mažeikius pas jos gimines, nes pastaroji girtauja kartu su jo tÄvu. Nuvažiavus pas tÄvÄ Ä¯ sodybÄ , G. V. liko automobilyje, o jis su M. M. nuÄjo prie daržinÄs, ten ant Å¡ieno rado mieganÄius tÄvÄ ir N. S.. Jis su tÄvu nulipo žemyn ir nuÄjo prie automobilio, o M. M. pasiliko su N. S.. AtÄjÄs prie automobilio M. M. ranka vienÄ kartÄ sudavÄ N. S. į veidÄ . Prie automobilio jie visi gÄrÄ degtinÄ.
Po to G. V. juos nuveÅ¾Ä prie degalinÄs, ten jis nupirko butelį degtinÄs. Po to jis G. V. liepÄ važiuoti link Kauno miesto. Važiuojant M. M. sudavÄ N. S., į kuriÄ vietÄ nematÄ. Kai jis pasakÄ N. S., kad jÄ veža į Mažeikius, Å¡i bandÄ iššokti iÅ¡ automobilio. Tada M. M. nukentÄjusiajai daug kartų sudavÄ. Jis liepÄ G. V. pasukti iÅ¡ automagistralÄs į kokį keliukÄ . G. V. pasukus iÅ¡ automagistralÄs, važiavo kažkokiu keliu, pravažiavo kažkokias fermas, jis liepÄ G.
V. sustoti. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, jis apsikabino N. S. ir jie eidami kalbÄjosi. PriÄjus kažkokį miÅ¡kelį, ruoÅ¡Äsi apsisukti ir eiti atgal, bet staiga M. M. N. S. pastÅ«mÄ ir pastaroji nukrito ant žemÄs. Tada ant jos užšoko M. M., o jis, supratÄs, kad M. M. jÄ muÅ¡, apsisuko ir nuÄjo link maÅ¡inos. Jį pasivijÄs M. M. kažkÄ pasakÄ ir į rankÄ jam padavÄ peiliukÄ . Tada jis nuÄjo prie N. S., kuri buvo jau negyva, o ant jos kaklo pamatÄ daug kraujo. Ryte jis automobilyje rado peiliukÄ ir pamatÄ, kad jo viena ranka kruvina.
N. S. nužudÄ ne jis, o M. M.. Nors D. T. savo kaltÄ neigia, ji yra įrodyta kitais iÅ¡nagrinÄtais ir nuosprendyje iÅ¡dÄstytais įrodymais.IÅ¡ bylos matosi, kad įvykio vieta yra Raseinių r., (duomenys neskelbtini) kaime, pamiÅ¡kÄje, pievoje, ten rastas gulintis ant nugaros, su drabužiais ir smurto žymÄmis N. S. lavonas. Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog N. S. mirtis įvyko nuo pjautinių žaizdų kakle su raumenų, miego arterijų ir lydinÄių venų, stemplÄs, kvÄpavimo takų pilnu atidalijimu, stuburo kaklinÄs dalies treÄio slankstelio kÅ«no pažeidimu, tai sukÄlÄ Å«mų iÅ¡orinį nukraujavimÄ , Å«mų vidaus organų mažakraujiÅ¡kumÄ po nukraujavimo.
Teisiamajame posÄdyje apklaustas ekspertas A. J. patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ bei paaiÅ¡kino, kad N. S. mirtis įvyko nuo pjautinių žaizdų kakle su raumenų miego arterijų ir lydinÄių venų, stemplÄs, kvÄpavimo takų pilnu atidalijimu, stuburo kaklinÄs dalies treÄio slankstelio kÅ«no pažeidimu, tai sukÄlÄ Å«mų iÅ¡orinį nukraujavimÄ , Å«mų vidaus organų mažakraujiÅ¡kumÄ po nukraujavimo. Po tokių sužalojimų iÅ¡gelbÄti gyvybÄs nebuvo įmanoma. Po tokių pjautinių sužalojimų kakle mirtis įvyksta per keliolika-keliasdeÅ¡imt sekundžių.
Å ie sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti peiliu, nukentÄjusiajai gulint ant nugaros ar panaÅ¡ioje padÄtyje, ir pjauta ant jos užlipus, nes žaizdų pobÅ«dis buvo iÅ¡ vienos kaklo pusÄs į kitÄ kaklo pusÄ. Nors D. T. teisme savo kaltÄ neigÄ ir bandÄ jÄ versti kitam nuteistajam â M. M., nurodydamas, kad jis neturÄjo jokio motyvo žudyti N. S., teismas Å¡iÄ jo versijÄ pagrįstai atmetÄ, juolab, kad bÅ«tent jis ir turÄjo motyvÄ â N. S. buvo bÅ«tent jo tÄvo A. T. sugyventinÄ, kuri, jo manymu, girdydavo tÄvÄ ir kuriÄ jis ne kartÄ buvo sumuÅ¡Äs iki nužudymo.
Tai teisme patvirtino apklausta nukentÄjusioji R. S., parodžiusi, kad yra maÄiusi sumuÅ¡tÄ mamÄ (N. S.), mama sakÄ, kad jÄ sumuÅ¡Ä D. T., bei liudytojas M. S., parodÄs, kad matÄ D. T., muÅ¡antį jo mamÄ (N. S.). Taip pat atkreipiamas dÄmesys į tai, kad nuteistasis M. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visuomet davÄ vienodus ir nuoseklius parodymus apie tai, kad jis nenužudÄ N. S., kad tai padarÄ D. T. ir jis pats tai matÄ. M. M. teisme parodÄ, kad jis savo namuose gÄrÄ degtinÄ su D.
T.. VÄliau D. T. draugÄ G. V. nuveÅ¾Ä juos pas D. T. tÄvÄ A. T., bet prieÅ¡ tai jie dar buvo užvažiavÄ pas D. T. tetÄ G. D.. Nuvažiavus į A. T. sodybÄ , G. V. liko prie automobilio, o jis su D. T. nuÄjo ieÅ¡koti jo tÄvo. D. T. pažadino savo tÄvÄ ir su juo atÄjo prie automobilio. Jis į daržinÄ užlipÄs nebuvo ir N. S. nemuÅ¡Ä. Po to visi susÄdo į automobilį, kurį vairavo G. V., ir važiavo link Žiežmarių. D. T. sakÄ, kad reikia N. S. nuvežti į Mažeikius.
Jie užsuko į degalinÄ, kurioje D. T. ar G. V. nupirko degtinÄs, jÄ važiuodami gÄrÄ. Važiuojant N. S. sudavÄ A. T. per veidÄ , jam pradÄjo tekÄti iÅ¡ nosies kraujas. Tada jis N. S. sudavÄ ne mažiau kaip du kartus ranka per veidÄ . DÄl girtumo visų detalių neprisimena, tik pamena, kad pradÄjo atsigauti vaikÅ¡tant kažkokioje pievoje, taÄiau nei kur, nei kokioje pievoje, nežino. Jis pamatÄ, kaip D. T. apsikabinÄs N. S. kažkur Äjo. Jis Äjo jiems iÅ¡ paskos. Jis, pasakÄs D.
T., kad paliktų Äia N. S., jÄ pastÅ«mÄ. Å i nuo pastÅ«mimo nuvirto ant žemÄs. Tada jis apsisuko ir Äjo link automobilio. PaÄjus nuo jų apie 10â15 metrų, iÅ¡girdo kažkokį keistÄ traÅ¡kesį. Atsisuko, grįžo ir pamatÄ D. T. priklaupusį prie gulinÄios N. S., o jo rankoje pamatÄ peiliukÄ , D. T. juo mosikavo iÅ¡ deÅ¡inÄs į kairÄ ir iÅ¡ kairÄs į deÅ¡inÄ. Tai pamatÄs pradÄjo Å¡aukti, kadangi suprato, kad D. T. žudo N. S., taÄiau D. T. pasakÄ, kad jis nesikiÅ¡tų.
Tada jis grįžo prie automobilio. Netrukus prie automobilio sugrįžo D. T. ir liepÄ greitai važiuoti iÅ¡ Äia. PradÄjus važiuoti, jis automobilyje užmigo ir atsibudo tik tada, kai jį parveÅ¾Ä Ä¯ namus. GrįžÄs namo, nuÄjo miegoti. Kitos dienos rytÄ jis nuvažiavo pas D. T. ir Å¡is prisipažino nužudÄs N. S.. Liudytoja G. V., kuri vairavo automobilį įvykio vakarÄ , parodÄ, kad vežant N. S. į Mažeikius, bÅ«tent D. T. liepÄ jai pasukti iÅ¡ kelio į nuoÅ¡alų keliukÄ prie miÅ¡ko.
Jai sustojus iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo D. T., M. M. ir N. S.. D. T. bagažinÄje kažko ieÅ¡kojo, o paskui sugniaužÄs kumÅ¡tį, lyg kÄ pasiÄmÄs, pasakÄ, kad Å¡itas tiks, uždarÄ bagažinÄ ir nuÄjo. Ä® automobilį grįžo D. T. ir M. M., D. T. atsisÄdo į priekį Å¡alia jos, buvo sutrikÄs. Ji pamatÄ, kad D. T. ranka kruvina, paklausÄ jo, kas atsitiko, kodÄl jo ranka kruvina, jis liepÄ nesigilint ir važiuoti. Ryte ji sudegino D. T. rÅ«bus, nes jis to praÅ¡Ä. Liudytojas A.
T., nors kartu ir važiavo automobilyje, taÄiau nusukimo į nuoÅ¡alų keliukÄ nematÄ, nes girtas automobilyje miegojo. Liudytojas nuteistojo M. M. brolis T. M. parodÄ, kad jo brolis kartu su D. T. gÄrÄ alkoholinius gÄrimus, vÄliau abu iÅ¡važiavo. Ä® namus grįžÄs brolis (M. M.) pasakÄ, kad D. T. nužudÄ N. S.. Jis nepatikÄjo, nes brolis buvo girtas. Kad M. M. bÅ«tų kruvinas, jis nematÄ. Drabužius bei avalynÄ, kuriais brolis vilkÄjo ir avÄjo, jis perdavÄ policijai. Kita liudytoja G.
D. parodÄ, kad N. S. buvo jo brolio sugyventinÄ, įvykio vakarÄ ji paskambino D. T. ir papraÅ¡Ä, kad jis iÅ¡vežtų N. S. iÅ¡ A. T. namų pas jos gimines, nes ji (N. S.) girtauja su A. T.. KitÄ dienÄ ji paskambino D. T. ir paklausÄ kur jis paliko N. S.. D. T. jai atsakÄ, kad nuveÅ¾Ä jÄ pas gimines ir pasakÄ âteta, jei jÅ«sų kas klaus, tai sakykit, kad jų vakar nematÄtâ. IÅ¡ Å¡ios liudytojos parodymų akivaizdu, kad D. T. buvo suinteresuotas slÄpti buvÄs kartu su N. S. jos nužudymo metu.
Kaip minÄta, nuteistasis M. M. visada davÄ nuoseklius parodymus ir apie tai, kad pats nežudÄ N. S. ir kad tai padarÄ bÅ«tent D. T.. Tas paÄias esmines įvykių aplinkybes jis vienodai nurodÄ ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme. Nors pats M. M. iÅ¡ pradžių irgi buvo įtariamas dalyvavÄs nužudyme, dar ikiteisminio tyrimo metu byla jo atžvilgiu Å¡ioje dalyje buvo nutraukta. Tuo tarpu nuteistasis D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davÄ ne vienÄ kartÄ , raÅ¡Ä prisipažinimus ir kiekvienÄ kartÄ savo pozicijÄ keitÄ â prisipažindavo nužudÄs N. S., o po to vÄl versdavo kaltÄ M.
M.. Teisme BPK 276 str. 4 d. tvarka perskaityti D. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu pirmÄ kartÄ . IÅ¡ jų matosi, kad D. T. kaltÄ pripažino ir papasakojo esmines įvykio aplinkybes. Be to, sprendžiant suÄmimo paskyrimo klausimÄ , teisme jis taip pat prisipažino nužudÄs N. S.. Toliau sekÄ apklausos ir prisipažinimai, kuriuose kaltÄ D. T. neigÄ, nurodydamas, kad nukentÄjusiÄ jÄ nužudÄ M. M.. Po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ , kurios metu jis kaltÄ neigÄ, po trijų dienų jis paraÅ¡Ä atvirÄ prisipažinimÄ , kuris taip pat perskaitytas teisiamajame posÄdyje, ir kuriame D.
T. kaltÄ vÄl pripažino pilnai ir parodÄ apie nusikaltimo padarymo aplinkybes bei nurodÄ, kad bÅ«damas sulaikytas manÄ, jei neprisipažins, iÅ¡vengs bausmÄs, ir atsipraÅ¡Ä ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisÄjos, kad trukdÄ tyrimui. Å iame prisipažinime jis taip pat nurodÄ, kad pyko ant N. S., jog ji girdydavo jo tÄvÄ . Pagal BPK 20 str. nuostatas ikiteisminio tyrimo teisÄjui duoti parodymai gali bÅ«ti pripažįstami įrodymais. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, Å¡iuo atveju pagrįstai rÄmÄsi bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu D.
T. duotais parodymais, kur jis kaltÄ pripažino, kadangi jie atitinka kitus byloje iÅ¡nagrinÄtus įrodymus. Be to, daugiau niekas ir neturÄjo jokio motyvo žudyti N. S.. Visa įvykių seka patvirtina bÅ«tent D. T. kaltÄ: vežant N. S. automobiliu bÅ«tent jis liepÄ G. V. nusukti į nuoÅ¡alų keliukÄ , tuomet iÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio bagažinÄje kažko ieÅ¡kojo, o suradÄs, sugniauÅ¾Ä Ä¯ kumÅ¡tį ir pasakÄ, kad Å¡itas tiks, tai patvirtina liudytojos G. V. parodymai. Tuomet jis su N. S. nuÄjo link miÅ¡kelio, to neneigia nei jis pats, tÄ patvirtina ir liudytoja G.
V. bei nuteistasis M. M.. N. S. M. M. pastÅ«mÄ ir jai nukritus D. T. jÄ apžergÄ ir peiliuku pjaustÄ jai kaklÄ . Tai patvirtino M. M., kuris matÄ nužudymÄ . GynÄjas apeliaciniame skunde kritikuoja M. M. parodymus, kad jis matÄ D. T. mosavus N. S. prie kaklo peiliu, nurodo, kad jis to negalÄjo matyti iÅ¡ 15 metrų atstumo ir dar naktį. Kolegija atkreipia dÄmesį, jog Å¡ie gynÄjo argumentai nÄra visiÅ¡kai teisingi, kadangi, kaip matosi iÅ¡ teisiamojo posÄdžio protokolo, M. M. teisme parodÄ, jog kai N. S. nukrito, jis, palikÄs jÄ su D.
T., Äjo link automobilio, tada iÅ¡girdo keistÄ traÅ¡kesį, atsisuko ir pamatÄ D. T. apžergusį N. S., tuo metu jis buvo nuo jų apie 10-15 m, taÄiau grįžo prie jų ir kai buvo apie 2 m atstumu, matÄ, kad D. T. peiliu mosuoja iÅ¡ kairÄs į deÅ¡inÄ ir iÅ¡ deÅ¡inÄs į kairÄ. Beje, Å¡ie M. M. parodymai atitinka jau minÄtoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) N. S. nustatytų sužalojimų pobÅ«dį. DÄl tamsaus paros meto automobiliu visi važiavÄ asmenys patvirtino, kad buvo Å¡viesi naktis, net ir pats D.
T. buvo tai nurodÄs, kad buvo Å¡viesu, gerai matÄsi. Paskui, nuteistiesiems grįžus į automobilį, liudytoja G. V. matÄ D. T. kruvinÄ rankÄ . GynÄjas dar skunde nurodo, jog M. M. parodÄ, kad D. T. deÅ¡inÄ ranka buvo kruvina, o D. T. yra kairiarankis, todÄl nebÅ«tų galÄjÄs atlikti prieÅ¡ N. S. jam inkriminuotų veiksmų. Byloje nenustatyta, ar D. T. nusikaltimo įrankį, kuriuo nužudÄ N. S., laikÄ kaire, ar deÅ¡ine ranka. EsminÄs reikÅ¡mÄs Å¡i aplinkybÄ neturi. Be to, net ir tikint tuo, kad D.
T. kairiarankis, tai nepaneigia jo galimybÄs nužudyti nukentÄjusiÄ jÄ laikant peilį ar kitokį įrankį tiek kaire, tiek ir deÅ¡ine ranka. Kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad ir pats D. T. neneigÄ, kad jo ranka buvo kruvina, tai patvirtino ir liudytoja G. V.. Nepaisant gynÄjo abejonių, byloje įrodyta, kad bÅ«tent D. T. ranka buvo kruvina. Jokių kitų asmenų rankos nebuvo iÅ¡teptos krauju. Netiesiogiai, bet D. T. kaltÄ patvirtina dar ir tai, kad po įvykio kitÄ rytÄ jis liepÄ G. V. sudeginti jo įvykio naktį vilkÄtus drabužius, kÄ liudytoja ir padarÄ.
KodÄl D. T. liepÄ sudeginti jo rÅ«bus, kuriais jis vilkÄjo bÅ«tent N. S. nužudymo naktį, jis paaiÅ¡kinti negalÄjo. D. T. gynÄjas apeliaciniame skunde nurodo ir apie tai, kad nors M. M. parodÄ, jog gali nurodyti vietÄ , kur D. T. iÅ¡metÄ nusikaltimo įrankį â peilį, parodymų patikrinimo vietoje metu tas peilis nebuvo surastas. Å ia aplinkybe gynÄjas vÄlgi bando sumenkinti M. M. parodymų patikimumÄ , taÄiau Å¡is argumentas taip pat atmetamas. DÄl M. M. parodymų patikimumo ir jų atitikimo kitiems bylos duomenims skundžiamame nuosprendyje ir Å¡ioje nutartyje jau buvo pasisakyta.
Nuteistasis M. M. pripažįsta, kad įvykio metu buvo girtas, todÄl jo parodymai apie tai, kur konkreÄioje vietoje iÅ¡mestas peilis (M. M. nurodo, kad tas įrankis jam buvo panaÅ¡us į popieriui pjaustyti skirtÄ peiliukÄ ), galÄjo bÅ«ti netikslÅ«s. TaÄiau tai nepaneigia ir neleidžia netikÄti kitais jo parodymais apie esmines bylos aplinkybes, t.y. apie tai, kad jis pats iÅ¡ artimo atstumo matÄ kaip D. T., priklaupÄs prie jo (M. M.) pargriautos N. S., kažkokiu įrankiu pjaustÄ N. S. kaklÄ . Tai, kad nusikaltimo įrankis iÅ¡ tikrųjų nebuvo surastas, irgi negali bÅ«ti laikoma ta aplinkybe, dÄl kurios D.
T. nebÅ«tų buvÄ pagrindo pripažinti kaltu. Byloje įrodyta, kad kažkokiu pjaunanÄiu įrankiu (greiÄiausiai tai buvo peilis, nors kaltinime apie tai konkreÄiai ir nenurodoma), D. T. tikrai keletÄ kartų pjovÄ N. S. gerklÄ ir tai patvirtina ne tik nuteistojo M. M. parodymai, bet ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada bei eksperto paaiÅ¡kinimai teisme apie N. S. sužalojimų, sukÄlusių jo mirtį, padarymo mechanizmÄ .Å ioje nutartyje jau iÅ¡dÄstyti įrodymai labai iÅ¡samiai buvo aptarti ir įvertinti ir skundžiamame nuosprendyje.
Tai, kas jau buvo iÅ¡dÄstyta, visiÅ¡kai paneigia D. T. gynÄjo skundo argumentus apie tai, kad jo ginamojo kaltÄ grindžiama tik vieninteliais kito nuteistojo M. M. parodymais. IÅ¡ tikrųjų D. T. kaltÄ nužudžius N. S. patvirtina iÅ¡nagrinÄtų Å¡ioje byloje įrodymų visuma, tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai, kurių visumÄ pirmosios instancijos teismas įvertino teisingai ir nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Teisingai įvertinÄs iÅ¡nagrinÄtų įrodymų visumÄ , teismas pagrįstai pripažino D.
T. kaltu nužudžius N. S. dÄl asmeninių paskatų ir kitomis nuosprendžio nustatomojoje dalyje iÅ¡dÄstytomis aplinkybÄmis. Baudžiamoji atsakomybÄ už kito žmogaus gyvybÄs atÄmimÄ atsiranda tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentÄjusiojo mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentÄjusiojo mirtis â dÄsningas, neatsitiktinis, valinis kaltininko neteisÄtos veikos rezultatas. Kaip jau minÄta, pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M (duomenys neskelbtini) N. S. mirÄ nuo pjautinių žaizdų kakle.
Akivaizdu, kad tarp D. T. pjÅ«vių N. S. į kaklÄ ir kilusių padarinių (jos mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys. Teismas taip pat teisingai nustatÄ, kad D. T. veikÄ tiesiogine tyÄia. Nužudymas padaromas tiesiogine tyÄia, kai kaltininkas supranta, kad jis savo veika kÄsinasi į kito žmogaus gyvybÄ, numato, kad gali atimti gyvybÄ ir nori jÄ atimti. D. T. suprato, kad peiliu pjaudamas gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ kaklÄ kÄsinasi į N. S. gyvybÄ, numatÄ, kad gali atimti gyvybÄ, ir norÄjo jÄ atimti.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatÄ nužudymÄ kvalifikuojantį požymį ir pagrįstai nuteistojo padarytÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. Nužudymas pagal galiojanÄiÄ teisminÄ praktikÄ kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dÄl gyvybÄs atÄmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybÄ atimama itin skausmingu bÅ«du (pvz., nuodijant skausmingai veikianÄiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iÅ¡ didelio aukÅ¡Äio ir pan.) arba padarant nukentÄjusiajam daug kÅ«no sužalojimų.
Å iuo atveju neturi reikÅ¡mÄs, kiek laiko nukentÄjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautÄ kÅ«no sužalojimų sukeltÄ skausmÄ . Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktÄ , jei kaltininkas suvokÄ itin žiaurų gyvybÄs atÄmimo ypatumÄ . Ä®statymų leidÄjo vartojama sÄ voka ,,itin žiauriaiâ yra vertinamasis požymis, todÄl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumÄ remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybÄmis (kasacinÄ nutartis 2K-14/2012). Itin žiaurų nužudymo ypatumÄ gali nustatyti tik teismas, atsižvelgÄs, be kita ko, į panaudoto smurto pobÅ«dį, jo laikÄ , intensyvumÄ , padarytų sužalojimų kiekį, lokalizacijÄ , įrankius bei kitas aplinkybes.Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo âDÄl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei byloseâ 17 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dÄl gyvybÄs atÄmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu.
Kankinimas â tai tam tikrÄ laikÄ trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kanÄias nukentÄjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kÅ«nÄ arba sudarantys sÄ lygas kilti tokioms kanÄioms (dÄl skausmo, alkio, troÅ¡kulio, Å¡alÄio, karÅ¡Äio, verÄiant atlikti nukentÄjusįjį žeminanÄius veiksmus ir pan.). Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybÄ atimama itin skausmingu bÅ«du (pvz., nuodijant skausmingai veikianÄiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iÅ¡ didelio aukÅ¡Äio ir pan.) arba padarant nukentÄjusiajam daug kÅ«no sužalojimų.
Å ioje baudžiamojoje byloje teismas pagrįstai D. T. inkriminavo šį kvalifikuojantį požymį. Nors gynÄjas apeliaciniame skunde su tuo nesutinka, nurodydamas, kad N. S. mirtis įvyko 5 trauminių poveikių pasÄkoje, jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis mažino skausminio jutimo slenkstį, kolegija Å¡iuos argumentus atmeta. IÅ¡ tiesų jau aptartoje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog sužalojimų masyvumas rodo, kad nukentÄjusioji galÄjo jausti tam tikro intensyvumo skausmÄ , taÄiau sunkus girtumo laipsnis (kraujyje rasta 3,70 promilÄs etilo alkoholio, Å¡lapime rasta 4,82 promilÄs etilo alkoholio) galÄjo tik sumažinti skausminio jutimo slenkstį.
TaÄiau toje paÄioje specialisto iÅ¡vadoje pažymÄta dar ir tai, kad nÄra žinoma nukentÄjusiosios tolerancija alkoholiui, todÄl atsakyti kategoriÅ¡kai nÄra galimybÄs. IÅ¡ bylos matosi, kad nukentÄjusioji pati Äjo su D. T., kalbÄjosi, todÄl, įvertinus tai ir jau nurodytÄ specialisto iÅ¡vadÄ , nÄra pagrindo abejoti, kad nukentÄjusioji, bÅ«dama neblaivi jautÄ skausmÄ ir patyrÄ fizines kanÄias. IÅ¡ bylos duomenų matosi, kad N. S. mirÄ nuo pjautinių žaizdų kakle su raumenų, miego arterijų ir lydinÄių venų, stemplÄs, kvÄpavimo takų pilnu atidalijimu, stuburo kaklinÄs dalies treÄio slankstelio.
Å ie sužalojimai padaryti veikiant kaklÄ iÅ¡ priekio ir Å¡onų 5 trauminiais poveikiais. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad toks nužudymo bÅ«das nukentÄjusiajai N. S. buvo itin skausmingas, o nužudymo bÅ«das itin žiaurus â 5 trauminiai poveikiai veikiant kaklÄ iÅ¡ priekio ir Å¡onų. Tai, kad po sužalojimų iki mirties praÄjo nedaug laiko â iki keliasdeÅ¡imt sekundžių, Å¡io požymio inkriminavimui reikÅ¡mÄs neturi. Atsakant į gynÄjo apeliacinio skundo argumentus dÄl BK 129 str. 2 d. 6 p. numatyto nužudymÄ kvalifikuojanÄio požymio kolegija atkreipia dÄmesį dar ir į papildomas aplinkybes.
IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadÄ , N. S. buvo nužudyta itin žiauriai, motyvavo vien tik tuo, kad nukentÄjusioji dÄl jos nužudymo bÅ«do jautÄ didelį fizinį skausmÄ . Su Å¡ia teismo iÅ¡vada, kaip jau buvo nurodyta, kolegija sutinka. TaÄiau tame paÄiame Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 46 buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ir apie tai, kad nužudymas itin žiauriai gali bÅ«ti pripažintas ir tada, kai nužudoma suardant žmogaus kÅ«no anatominį vientisumÄ (pvz., nukertama galva ir pan.).
PažymÄtina, kad apie tai nuteistojo D. T. gynÄjas netgi pats nurodo savo apeliaciniame skunde, tuo tarpu panaÅ¡ios N. S. nužudymo aplinkybÄs ir yra nustatytos Å¡ioje byloje. Galima sutikti su tuo, kad N. S. kÅ«no anatominis vientisumas visiÅ¡kai nebuvo suardytas, galva jai visiÅ¡kai nebuvo nupjauta. TaÄiau teismo medicinos specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad N. S. mirtis įvyko nuo pjautinių žaizdų kakle su raumenų, miego arterijų ir lydinÄių venų, taip pat stemplÄs ir kvÄpavimo takų pilnu atidalinimu, stuburo kaklinÄs dalies treÄio slankstelio kÅ«no pažeidimu.
Taigi nors nukentÄjusiajai galva ir nebuvo visiÅ¡kai nupjauta, taÄiau jai buvo padaryti tokie pjautiniai sužalojimai, kurie faktiÅ¡kai jau buvo visiÅ¡kai artimi nukentÄjusiosios kÅ«no anatominio vientisumo suardymui. Å i aplinkybÄ, kartu su jau aptarta teismo iÅ¡vada apie tai, nukentÄjusioji po panaudoto smurto iki mirties jautÄ didelius kÅ«no sužalojimų sukeltus skausmus, patvirtina, kad N. S. iÅ¡ tikrųjų buvo nužudyta itin žiauriai. GynÄjo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar D.
T., bÅ«damas girtas, galÄjo suvokti itin žiaurų gyvybÄs atÄmimÄ , irgi nepagrįstas. Pirmiausia, aiÅ¡kintis Å¡iÄ aplinkybÄ apklausiant patį D. T. teismas iÅ¡ viso neturÄjo galimybÄs, nes nuteistasis neprisipažino kaltu ir iÅ¡ viso kategoriÅ¡kai neigÄ savo dalyvavimÄ nužudyme. Pagal BK 19 str. 1 d. asmuo, kuris nusikalstamÄ veikÄ padarÄ apsvaigÄs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybÄs neatleidžiamas.
Kita vertus, nors byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu D. T. buvo apsvaigÄs nuo alkoholio ir jis pats to neneigia, jo paties parodymai apie įvykio aplinkybes, taip pat ir kito nuteistojo M. M. bei liudytojų parodymai apie D. T. elgesį įvykio metu leidžia padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad D. T. nebuvo nei patologinio girtumo, nei tokio sunkaus girtumo laipsnio, dÄl kurio nebÅ«tų galÄjÄs suvokti savo veiksmų ir jų valdyti, taip pat ir suprasti savo veiksmus nužudant N. S.. Pjaudamas gulinÄiai N. S. kaklÄ , nuteistasis ne tik jÄ itin žiauriai nužudÄ, bet ir suvokÄ itin žiaurų gyvybÄs atÄmimo nukentÄjusiajai ypatumÄ .
TodÄl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nurodytÄ nužudymÄ kvalifikuojantį požymį nustatÄ pagrįstai ir nuteistojo D. T. nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.D. T. buvo kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 6 p., t.y. kad nužudÄ N. S. ne tik itin žiauriai, bet ir bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs, t.y. pasinaudodamas nukentÄjusiosios bejÄgiÅ¡ka bÅ«kle dÄl apsvaigimo nuo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas šį nužudymÄ kvalifikuojantį požymį iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino.
Nuosprendyje teismas tai motyvavo tuo, kad nors N. S. kraujyje buvo rasta 3,70, o Å¡lapime 4,82 promilių alkoholio, taÄiau specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog kai kurie sužalojimai medicininiu požiÅ«riu galÄjo atsirasti nukentÄjusiajai tiek dengiantis, tiek ginantis, t.y. nukentÄjusioji prieÅ¡inosi kaltinamajam prieÅ¡ jÄ naudojant smurtÄ . DÄl to teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusioji bejÄgiÅ¡koje bÅ«klÄje nebuvo.Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentÄjusioji N. S. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, o specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad nukentÄjusiosios N. S. lavono kraujyje buvo rasta 3,70 promilÄs etilo alkoholio, Å¡lapime buvo rasta 4,82 promilÄs etilo alkoholio ir tai atitinka sunkų girtumo laipsnį.
Tai D. T. matÄ, akivaizdžiai suprato ir pasinaudojo nukentÄjusiosios bejÄgiÅ¡ka bÅ«kle panaudodamas prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , sukÄlusį mirtį, todÄl Å¡ios aplinkybÄs patvirtina, kad nukentÄjusioji N. S. buvo nužudyta bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs. Kolegija Å¡iuos prokuroro apeliacinio skundo argumentus atmeta. Pagal galiojanÄiÄ teisminÄ praktikÄ , nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. (bejegiÅ¡kos bÅ«klÄs), kai nužudomas asmuo, kuris ar dÄl fizinių, ar dÄl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobÅ«džio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui.
Tokia bÅ«sena gali bÅ«ti dÄl ligos, invalidumo ar senatvÄs, taip pat apalpus, praradus sÄ monÄ, miegant arba dÄl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų ir pan. Apie bejÄgiÅ¡kumo bÅ«senÄ teismas sprendžia pagal konkreÄias nukentÄjusiojo fizinÄ ar psichinÄ bÅ«klÄ apibÅ«dinanÄias aplinkybes. Kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad, kaip jau buvo minÄta, sustojus automobiliui, N. S. su D.
T. Äjo kartu, kalbÄjosi, todÄl prokuroro skundo argumentas, kad ji dÄl girtumo buvo bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs, nepagrįstas. Be to, toje paÄioje specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad poodines kraujosruvas dilbiuose, deÅ¡inÄje plaÅ¡takoje, Å¾Ä stų priekiniuose vidiniuose pavirÅ¡iuose, įvertinus jų pobÅ«dį, masiÅ¡kumÄ , iÅ¡sidÄstymÄ , galima vertinti ir kaip padarytas nukentÄjusiajai dengiantis nuo smÅ«gių, ginantis, nukentÄjusiÄ jÄ laikant, tempiant už rankų ir pan.
TodÄl daryti iÅ¡vadÄ , kad N. S. buvo bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs, o juo labiau, kad D. T. tai suvokÄ, pagrindo nÄra. Kolegijos nuomone, iÅ¡nagrinÄti įrodymai nepatvirtina, kad nukentÄjusioji, nors jos kraujyje tikrai rastas didelis kiekis etilo alkoholio, dÄl to nebÅ«tų galÄjusi gintis arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui. TodÄl pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikÄ tinkamai, o prokuroro skunde iÅ¡dÄstytas praÅ¡ymas perkvalifikuoti D. T. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 str. 2 d. 6 p. į BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., nepagrįstas ir yra atmetamas.
Tiek nuteistojo D. T. gynÄjas, tiek prokuroras apeliaciniuose skunduose nesutinka su D. T. paskirta bausme. GynÄjas nurodo, kad paskirta bausmÄ yra per griežta, o prokuroras praÅ¡o, pripažinus dar vienÄ nužudymÄ kvalifikuojantį požymį, bausmÄ sugriežtinti. Kolegija abiejų apeliantų praÅ¡ymus atmeta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. T. bausmÄ, įvertino visas bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Skiriant bausmÄ, teismas vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmÄs paskirtį bei BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmÄs skyrimo pagrindais.
Be to, skiriant bausmes, atsižvelgiama ne tik į kaltininko atsakomybÄ lengvinanÄias ir sunkinanÄias aplinkybes, jų buvimÄ ar nebuvimÄ , jų reikÅ¡mÄ bei tarpusavio santykį, taÄiau atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, iÅ¡vardintas BK 54 str. 2 d. Tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltÄs forma ir rūšis, kaltininko asmenybÄ ir kt. Teismas D. T. atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nenustatÄ. AtsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamÄ veikÄ D.
T. padarÄ apsvaigÄs nuo alkoholio ir tai turÄjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors D. T. iÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo nebuvo sulaikytas ir jo girtumas įvykio metu tiksliai nebuvo nustatytas, teismo iÅ¡vadÄ , kad nužudymÄ nuteistasis padarÄ bÅ«damas apsvaigÄ nuo alkoholio, patvirtina abiejų nuteistųjų ir liudytojų parodymai, kurie jau buvo iÅ¡dÄstyti. Be to, teismo iÅ¡vada, kad D. T. apsvaigimas nuo alkoholio turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat pagrįsta ir nekelia abejonių.
Nors D. T. nužudyti N. S. turÄjo motyvÄ , t.y. nepasitenkinimÄ tuo, kad nukentÄjusioji gyvena su jo tÄvu ir kartu su juo girtauja, teismas nuosprendyje padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vien tik tokio motyvo buvimas negali paaiÅ¡kinti D. T. smurtinių veiksmų prieÅ¡ N. S. ir jai padarytų mirtinų sužalojimų. Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju, nors D. T. nužudÄ N. S. dÄl asmeninių paskatų, taÄiau jo elgesį padarant nusikaltimÄ neabejotinai įtakojo bÅ«tent apsvaigimas nuo alkoholio. TodÄl nuteistojo atsakomybÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ, numatytÄ BK 60 str. 1 d. 9 p., teismas nustatÄ pagrįstai.
IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad svarbiÄ reikÅ¡mÄ skiriant bausmÄ turÄjo ir nusikaltimo padarymo bÅ«das, nusikaltimo pavojingumo laipsnis, taip pat tai, kad D. T. nužudymÄ padarÄ tiesiogine tyÄia. Be to, nusikalto neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui. Nesutikdami su D. T. pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. paskirta bausme, gynÄjas ir prokuroras apeliaciniuose skunduose dÄsto iÅ¡ esmÄs tuos paÄius argumentus, nurodo, kad teismas skirdamas bausmÄ nesivadovavo BK 41 str. nuostatomis apie bausmÄs paskirtį, taip pat neatsižvelgÄ Ä¯ BK 54 str. 2 d. iÅ¡vardintas aplinkybes.
TaÄiau vieno apelianto nuomone, D. T. už kvalifikuotÄ nužudymÄ paskirta bausmÄ yra per griežta, o kito â per Å¡velni. Vis dÄlto abiejuose apeliaciniuose skunduose neiÅ¡dÄstyta jokių pagrįstų argumentų, dÄl kurių teismo paskirta D. T. bausmÄ galÄtų bÅ«ti laikoma neteisinga. Teismas konkreÄios bausmÄs paskyrimÄ D. T. iÅ¡samiai motyvavo, be to, paskiriant bausmÄ, kaip jau buvo nurodyta, buvo atsižvelgta į visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, nepažeistos ir kitų BK bendrosios dalies normų nuostatos.
BK 129 str. 2 d. sankcijos vidurkis yra 14 metų laisvÄs atÄmimo. Teismas, įvertinÄs tai, kad nenustatyta jokių nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄių, o nustatyta tik viena atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ, taip pat ir atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį bei kitas aplinkybes, paskyrÄ D. T. sankcijos vidurkį nežymiai virÅ¡ijanÄiÄ 15 metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ. TodÄl nuteistojo gynÄjo skundo argumentai, kad Å¡i bausmÄ aiÅ¡kiai per griežta, yra nepagrįsti.
Tuo tarpu prokuroras apeliaciniame skunde pirmiausia nurodo apie tai, kad neteisingos bausmÄs D. T. paskyrimÄ nulÄmÄ netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, t.y. tai, kad teismas iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino vienÄ nužudymÄ kvalifikuojantį požymį. Kadangi kolegija prokuroro skundo argumentus dÄl D. T. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo į BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. atmeta, tuo paÄiu atmetami ir skundo argumentai dÄl naujos bei griežtesnÄs bausmÄs paskyrimo. Taip pat atkreiptinas dÄmesys į tai, kad nors apeliaciniame skunde prokuroras praÅ¡o pasunkinti D.
T. padÄtį pripažįstant jį kaltu padarius nužudymÄ su dviem kvalifikuojanÄiais požymiais, už Å¡iÄ sunkesnÄ nusikalstamÄ veikÄ skunde nuteistajam praÅ¡oma paskirti tik 1 metais griežtesnÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Tai irgi tik dar kartÄ patvirtina, kad D. T. teismo paskirta bausmÄ nÄra aiÅ¡kiai per Å¡velni. Kolegijos nuomone, teismo pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. paskirta bausmÄ nÄra nei aiÅ¡kiai per griežta, nei aiÅ¡kiai per Å¡velni, ji yra teisinga ir atitinka tiek D. T. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek jo asmenybÄ.
Keisti Å¡iÄ bausmÄ jokio pagrindo nÄra.Nuteistojo D. T. gynÄjas apeliaciniame skunde nesutinka su paskirta galutine subendrinta bausme. Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje neiÅ¡dÄstÄ motyvų, kodÄl, vadovaujantis BK 64 str., buvo pridÄta visa ankstesniu nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmÄ, o ne tos neatliktos bausmÄs dalis. Taip pat nurodo, kad iki skundžiamo nuosprendžio priÄmimo D. T. ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmÄ jau buvo atlikÄs. Dar nurodo apie tai, kad teismas iÅ¡ viso nepasisakÄ dÄl dar vieno apkaltinamojo nuosprendžio, kurį KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismas priÄmÄ 2012 m. balandžio 26 d. dar kitoje baudžiamojoje byloje.
Å iuos gynÄjo skundo argumentus kolegija taip pat atmeta.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas D. T. pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. paskirtÄ bausmÄ, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., visiÅ¡ko sudÄjimo bÅ«du subendrino su KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme. Å iuo nuosprendžiu D. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir jam buvo paskirta galutinÄ subendrinta 2 metų ir 1 mÄnesio laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
Vadovaujantis BK 75 str., Å¡ios bausmÄs vykdymas buvo atidÄtas 2 metams (4 t., 29-31 b.l.). GynÄjo skundo argumentai, kad iki skundžiamo nuosprendžio priÄmimo D. T. nurodytu ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ bausmÄ jau buvo atlikÄs, yra niekuo nepagrįsti. Pirmiausia kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad, vadovaujantis BK 64 str., subendrinta bausmÄ skiriama ne tais atvejais, kai nepasibaigus bausmÄs atidÄjimo laikotarpiui priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, o tais atvejais, kai nuteistasis padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpiu (BK 64 str. 1 d.).
D. T., kuriam 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmÄs vykdymas buvo atidÄtas 2 metams, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , t.y. kvalifikuotÄ nužudymÄ , padarÄ 2011 m. birželio 25 d., t.y. nepraÄjus 2 metų anksÄiau paskirtos bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikui, todÄl teismas, subendrindamas bausmes BK 64 str. pagrindu, baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikÄ tinkamai. Nors apie tai nenurodoma nei apeliaciniuose skunduose, nei paminÄta skundžiamame nuosprendyje, iÅ¡ bylos matosi, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismas 2011 m. liepos 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 75 str. 4 d. 3 p. ir BPK 358 str., patenkino KaiÅ¡iadorių rajono pataisos inspekcijos teikimÄ ir nuteistajam D.
T. bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ panaikino bei nutarÄ jį pasiųsti atlikti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtÄ 2 metų 1 mÄnesio laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Å ia nutartimi laisvÄs atÄmimo bausmÄ paskirta atlikti pataisos namuose, o bausmÄs atlikimo pradžiÄ nutarta pradÄti skaiÄiuoti nuo D. T. sulaikymo vykdant Å¡iÄ nutartį dienos (4 t., 47 b.l.). TaÄiau Å¡i aplinkybÄ, t.y. teismo nutarties dÄl bausmÄs vykdymo atidÄjimo panaikinimo priÄmimas, irgi nepatvirtina, kad D.
T. ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ bausmÄ jau visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atliko. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys tai visiÅ¡kai paneigia. Skundžiamu nuosprendžiu teismas D. T., vadovaujantis BK 66 str., į paskirtÄ bausmÄ Ä¯skaitÄ kardomojo kalinimo laikÄ nuo 2011 m. liepos 3 d. iki skundžiamo nuosprendžio priÄmimo dienos. IÅ¡ bylos matosi, kad D. T., įtariant jį N. S. nužudymu, vadovaujantis BPK 140 str., buvo sulaikytas 2011 m. liepos 3 d., to paties mÄnesio 4 d. teismas paskyrÄ jam kardomÄ jÄ priemonÄ suÄmimÄ , kurio terminas buvo tÄsiamas iki Å¡iol (3 t., 23, 36 b.l.).
Tuo tarpu teismo nutartis dÄl ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmÄs vykdymo atidÄjimo panaikinimo buvo priimta tik 2011 m. liepos 21 d. Byloje (kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniuose registruose ir kituose dokumentuose), jokių duomenų apie tai, kad 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu D. T. paskirta bausmÄ buvo pradÄta vykdyti, nÄra. To ir negalÄjo bÅ«ti, nes D. T. tuo metu, t.y. nuo 2011 m. liepos 3 d. jau buvo suimtas Å¡ioje nužudymo byloje. Tai reiÅ¡kia, kad ankstesniu 2010 m. liepos 3 d. paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs D.
T. iÅ¡ viso neatlikinÄjo ir skiriant galutinÄ subendrintÄ bausmÄ, vadovaujantis BK 64 str., teismas turÄjo pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. paskirtÄ bausmÄ subendrinti su visa ankstesniu nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme.BK 64 str. 1 d. nurodyta, kad skiriant subendrintÄ bausmÄ, teismas gali bausmes visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudÄti. TaÄiau, skirtingai negu BK 63 str., skiriant bausmÄ, kai neatlikus bausmÄs padaryta nauja nusikalstama veika, nei BK 64 str., nei kiti BPK straipsniai nieko nenurodo apie tai, kokiais atvejais bausmÄs turi bÅ«ti sudedamos visiÅ¡kai, o kokiais iÅ¡ dalies.
Pagal galiojanÄiÄ teisminÄ praktikÄ , bausmių subendrinimo bÅ«dÄ teismas parenka savo nuožiÅ«ra atsižvelgdamas į galimybes individualizuoti bausmÄ. Iš dalies galima sutikti su D. T. gynÄjo skundo argumentu dÄl to, kad teismas skundžiamame nuosprendyje neiÅ¡dÄstÄ jokių motyvų kodÄl, vadovaujantis BK 64 str., bausmÄs D. T. buvo subendrintos visiÅ¡ko sudÄjimo bÅ«du. Kita vertus, kolegijos nuomone, tai nÄra esminis nuosprendžio trÅ«kumas, o patį bausmių subendrinimo bÅ«dÄ , numatytÄ BK 64 str. 2 d., teismas parinko teisingai ir pagrįstai.
Ankstesniu 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu D. T. buvo nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., t.y. už smurtines nusikalstamas veikas, o skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už kvalifikuotÄ nužudymÄ . Be to, jau buvo nurodyta apie tai, kad ankstesniu nuosprendžiu atidÄjus paskirtos bausmÄs vykdymÄ , nuteistasis nevykdÄ teismo įpareigojimų, be to, darÄ naujus teisÄs pažeidimus, todÄl 2011 m. liepos 21 d. bausmÄs vykdymo atidÄjimas jam buvo panaikintas. Kolegijos nuomone, Å¡ios aplinkybÄs patvirtina, kad paskiriant D.
T. galutinÄ subendrintÄ bausmÄ vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., teismas pagrįstai taikÄ visiÅ¡ko bausmių sudÄjimo bÅ«dÄ , baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikÄ tinkamai, o D. T. paskirta galutinÄ subendrinta bausmÄ irgi nÄra aiÅ¡kiai per griežta ir jÄ Å¡velninti taip pat nÄra pagrindo.Atsakant į gynÄjo skundo argumentus dÄl bausmių subendrinimo bÅ«do ir paskirtos galutinÄs subendrintos bausmÄs dydžio kolegija atkreipia dÄmesį ir į dar vienÄ aplinkybÄ. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu D.
T. buvo paskirta ne 2 metų, o 2 metų ir 1 mÄnesio galutinÄ subendrinta laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje (jo įžanginÄje dalyje) nurodoma, kad Å¡i bausmÄ yra tik 2 metai laisvÄs atÄmimo. Akivaizdu, kad teismas Å¡iuo atveju padarÄ techninÄ klaidÄ , be to, pažymÄtina, kad ta pati klaida padaryta ir kaltinamajame akte ir netgi prokuroro pateiktame apeliaciniame skunde. Å i klaida ir nulÄmÄ tai, kad nors ir taikydamas visiÅ¡ko bausmių sudÄjimo bÅ«dÄ , teismas, skirdamas D.
T. galutinÄ subendrintÄ bausmÄ, prie už nužudymÄ paskirtos bausmÄs pridÄjo ne 2 metų ir 1 mÄnesio, o tik 2 metų ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ neatliktÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Taigi faktiÅ¡kai buvo subendrinta ne visa D. T. neatlikta bausmÄ, o tik jos dalis. TaÄiau dÄl Å¡ios klaidos apeliaciniai skundai nepaduoti. Pagal BPK 320 str. 3 d., 4 d. nuostatas bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka, ta byla patikrinama tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, o pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo padÄtį apeliacinÄs instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dÄl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai.
Nuteistojo ir iÅ¡teisintojo padÄtis negali bÅ«ti pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Å ioje byloje dÄl to, kad teismas padarÄ techninÄ klaidÄ ir, taikydamas visiÅ¡ko bausmių sudÄjimo subendrinimo bÅ«dÄ , iÅ¡ tikrųjų subendrino ne visÄ ankstesniu nuosprendžiu D. T. paskirtÄ neatliktÄ bausmÄ, apeliaciniai skundai nepaduoti, todÄl dÄl to nuosprendį keisti ir tuo paÄiu pabloginti nuteistojo padÄtį nÄra pagrindo.Nuteistojo D. T. gynÄjo skunde nurodoma aplinkybÄ apie tai, kad D.
T. atžvilgiu yra priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, pasitvirtino. Liteko duomenys rodo, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismas 2012 m. balandžio 26 d. iÅ¡ tikrųjų priÄmÄ nuosprendį, kuriuo D. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvÄs atÄmimu 1 metams ir 5 mÄnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., Å¡iÄ bausmÄ ir to paties teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtÄ neatliktÄ bausmÄ subendrinus daliniu sudÄjimo bÅ«du, D. T. galutinÄ subendrinta bausmÄ paskirta laisvÄs atÄmimas 2 metams ir 7 mÄnesiams.
IÅ¡ bylos matosi, kad nors joje yra kai kurie duomenys apie dar vienÄ ikiteisminį tyrimÄ , nurodytas 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendis prie bylos nepridÄtas, apie šį D. T. teistumÄ nieko nenurodoma nei skundžiamame nuosprendyje, nei kaltinamajame akte, nors jo suraÅ¡ymo metu paminÄtas nuosprendis jau buvo priimtas. Daroma iÅ¡vada, kad nagrinÄjant Å¡iÄ bylÄ teismui apie paminÄtÄ dar vienÄ D. T. teistumÄ nebuvo žinoma, todÄl teismas to ir neaptarÄ, ir nesprendÄ bausmių subendrinimo klausimo.
Subendrinti dar ir nurodytu 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu D. T. paskirtÄ bausmÄ apeliacinÄs instancijos teismas taip pat neturi pagrindo, nes, visų pirma, to nepraÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, be to tai galÄtų pabloginti nuteistojo padÄtį ir bÅ«tų pažeistos jau paminÄtas BPK 320 str. 3 d., 4 d. nuostatos. Å iuo atveju kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad įsiteisÄjus Å¡iam nuosprendžiui, bausmių, paskirtų skundžiamu nuosprendžiu ir nurodytu 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, subendrinimo klausimas galÄs bÅ«ti iÅ¡sprÄstas BPK VII dalyje nustatyta tvarka.
BPK 347 str. nurodyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vÄliausiÄ nuosprendį priÄmÄs teismas, Å¡is teismas pats ar kitas tos paÄios pakopos arba aukÅ¡tesnysis teismas pagal vÄliausiojo nuosprendžio vykdymo vietÄ privalo priimti sprendimÄ , kokia tvarka bus vykdomas bausmÄs, numatytos visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.Prokuroro apeliaciniame skunde dar praÅ¡oma, vadovaujantis BK 27 str. 1 d., pripažinti D.
T. recidyvistu. Tuo tarpu apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje dalyvavusi prokurorÄ praÅ¡o Å¡ios apeliacinio skundo dalies netenkinti, nes nurodytas praÅ¡ymas nepagrįstas. Kolegija taip pat šį prokuroro praÅ¡ymÄ laiko nepagrįstu ir jį atmeta. BK 27 str. 1 d. nurodyta, kad nusikaltimo recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyÄinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykÄs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vÄl padaro vienÄ ar daugiau tyÄinių nusikaltimų.
Toks asmuo yra recidyvistas. Kad nuteistasis D. T., turintis neiÅ¡nykusį teistumÄ už tyÄinius nusikaltimus ir vÄl padarÄs naujÄ tyÄinį nusikaltimÄ , t.y. kvalifikuotÄ nužudymÄ , yra recidyvistas, jokių abejonių nekyla. Apie tai nurodoma ir skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje. Kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad pagal baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimus teismas sprendimo pripažinti asmenį recidyvistu nepriima, o asmuo, atitinkantis BK 27 str. 1 d. nuostatas, tiesiog yra laikomas recidyvistu.
Teismas gali priimti sprendimÄ asmenį pripažinti tik pavojingu recidyvistu, kai tam yra BK 27 str. 2 d. ir 3 d. numatytos aplinkybÄs. TaÄiau paduotame apeliaciniame skunde prokuroras pripažinti D. T. pavojingu recidyvistu nepraÅ¡o. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro ir nuteistojo D. T. gynÄjo apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                                        Linas Å iukÅ¡ta TeisÄjai                                                                                                                        Valdimaras BavÄjanas                                                                                                                                             Albinas Bielskis