Legislator Case Law & Legislation
d111ef8a-76e1-47ca-86c9-31b691d7a701 AI generated

d111ef8a-76e1-47ca-86c9-31b691d7a701 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d111ef8a-76e1-47ca-86c9-31b691d7a701
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Valdimaro Bavėjano, Albino Bielskio, sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorei Rimai KriščiÅ«naitei,gynėjams Tomui VildžiÅ«nui, Ruslanui Mazurovui,nuteistajam D. T.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro ir nuteistojo D. T. gynėjo apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų.

Legislator headnote

AI generated

d111ef8a-76e1-47ca-86c9-31b691d7a701 · Lietuvos apeliacinis teismas: Byloje jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vadovaujantis BK 27 str. 1 d., jis turėjo bÅ«ti pripažintas recidyvistu, nes aukščiau minėtos aplinkybės rodo, jog ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta ir atidėta laisvės atėmimo bausmė D. T. pozityvaus poveikio nepadarė, kas ypač neigiamai apibÅ«dina jo asmenį ir byloja apie jo pavojingumÄ visuomenei bei liudija apie tai, kad jis nusikalto neatsitiktinai, o dėl jau susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-135/2014Proceso Nr. 1-82-1-00318-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.2.6.; (S)                                                                                                                                                                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų:

Valdimaro Bavėjano, Albino Bielskio, sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorei Rimai KriščiÅ«naitei,gynėjams Tomui VildžiÅ«nui, Ruslanui Mazurovui,nuteistajam D. T.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro ir nuteistojo D. T. gynėjo apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., Å¡iÄ bausmę visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinus su KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų laisvės atėmimo bausme, galutinė subendrinta bausmė D. T. paskirta laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ nuteistojo D. T. priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. S.. Nukentėjusiosios R. S. civilinis ieÅ¡kinys dėl 3000 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas.Be to, iÅ¡ nuteistojo D.

T. priteista 309,37 Lt ir 2305,23 Lt proceso iÅ¡laidų valstybei. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., BK 238 str. 1 d. ir iÅ¡teisintas pagal BK 138 str. 1 d. M. M., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: D. T. nuteistas už tai, kad itin žiauriai nužudė žmogų. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė tokiomis aplinkybėmis.D. T. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 25 d., apie 24 val., Raseinių r. (duomenys neskelbtini), pamiÅ¡kėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų, M.

M. nukentėjusiÄ jÄ N. S. pastÅ«mus ir pastarajai nukritus ant žemės, panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiosios N. S. atžvilgiu, t. y. kojomis apžergęs gulinčiÄ N. S., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu pjaunančiu įrankiu apie 5 kartus pjovė jai kaklÄ , taip padarydamas nukentėjusiajai N. S. pjautines žaizdas kakle su raumenų, miego arterijų ir lydinčių venų, stemplės, kvėpavimo takų pilnu atidalijimu, stuburo kaklinės dalies trečio slankstelio kÅ«no pažeidimÄ , t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes nuo patirtų sužalojimų visumos, o tai sukėlė Å«mų iÅ¡orinį nukraujavimÄ ir Å«mų vidaus organų mažakraujiÅ¡kumÄ po nukraujavimo, nukentėjusioji N. S. įvykio vietoje mirė.Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas D.

T. atžvilgiu, nes buvo nepagrįstai nepripažintas BK 129 str. 2 d. 2 p. numatytas nužudymÄ kvalifikuojantis požymis bei paskirta aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Prokuroras skunde nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino D. T. kaltu nužudžius N. S. itin žiauriai ir teisingai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., tačiau nepagrįstai nepripažino jo kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., t.y. jog jis nužudė N. S. jai esant bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, dėl ko jam paskyrė neteisingÄ aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė motyvuodamas tuo, kad nors nukentėjusios N. S. kraujyje buvo rasta 3,70 promilės, o Å¡lapime 4, 82 promilės alkoholio, tačiau iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad kai kurie sužalojimai teismo medicininiu požiÅ«riu galėjo atsirasti tiek dengiantis, tiek ginantis, t.y. nukentėjusioji prieÅ¡inosi D. T. prieÅ¡ jÄ naudojant smurtÄ , todėl nukentėjusioji nebuvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Tokia teismo iÅ¡vada yra neteisinga ir nepagrįsta.Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. (bejėgiÅ¡kos bÅ«klės), kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobÅ«džio, negali gintis ar kitaip iÅ¡vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui.

Tokia bÅ«sena gali bÅ«ti dėl ligos, invalidumo, praradus sÄ monę arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 13 punktas). IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjusioji N. S. buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Specialisto iÅ¡vadoje M 114/11 (10) nurodyta, kad nukentėjusiosios N. S. lavono kraujyje buvo rasta 3,70 promilės etilo alkoholio, Å¡lapime buvo rasta 4,82 promilės etilo alkoholio ir tai atitinka sunkų girtumo laipsnį.

Tai D. T. matė, akivaizdžiai suprato ir pasinaudojo nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle panaudodamas prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , sukėlusį mirtį, todėl Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji N. S. buvo nužudyta bejėgiÅ¡kos bÅ«klės.Skunde taip pat nurodoma, kad skirdamas bausmę teismas turėjo atsižvelgti į padarytÄ nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei įvertinti kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, taip pat pačios bausmės tikslus ir paskirtį, kaip tai numato BK 41, 54, 61 straipsniai.

Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę nuteistajam D. T. - tai ne tik jo nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltinamojo asmenybės įvertinimas, bet ir nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo teisėtų interesų gynimas. Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , teismas, vadovaudamasis teisine sÄ mone, turi tinkamai pritaikyti įstatymÄ konkrečiam atvejui, siekti, kad paskirtoji bausmė bÅ«tų teisinga ir kad bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai. Kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga.

Ä®vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingÄ dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo. D. T. padarė labai sunkiÄ tyčinę, smurtinę nusikalstamÄ veikÄ , turinčiÄ du kvalifikuojančius požymius - prieÅ¡ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų ir itin žiauriai.

Jo padaryta nusikalstama veika sukėlė negrÄ Å¾inamus padarinius – žmogaus mirtį, ypatingÄ Å¾alÄ visuomenei, ko pasėkoje nukentėjusioji dėl jai artimo, mylimo žmogaus - motinos smurtinės mirties patyrė skausmÄ , iÅ¡gyvenimus ir didelį stresÄ . D. T. nusikalto bÅ«damas teistas realia laisvės atėmimo bausme, jos vykdymÄ atidedant. Baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo, tačiau buvo registruotas darbo biržoje, charakterizuojamas patenkinamai.

Byloje jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vadovaujantis BK 27 str. 1 d., jis turėjo bÅ«ti pripažintas recidyvistu, nes aukščiau minėtos aplinkybės rodo, jog ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta ir atidėta laisvės atėmimo bausmė D. T. pozityvaus poveikio nepadarė, kas ypač neigiamai apibÅ«dina jo asmenį ir byloja apie jo pavojingumÄ visuomenei bei liudija apie tai, kad jis nusikalto neatsitiktinai, o dėl jau susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų.

NežiÅ«rint į nurodytas aplinkybes, teismas D. T. paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę, neteisingai pritaikydamas BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimÄ . PraÅ¡o Å iaulių apygardos teismo nuosprendį pakeisti. Pripažinti N. S. nužudyme D. T. veiksmuose esantį dar vienÄ veikÄ kvalifikuojantį požymį - nusikaltimo padarymÄ prieÅ¡ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. ir paskirti D. T. pagal BK 129 str. 2 d. 2 ir 6 p. laisvės atėmimÄ 16 metų. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., paskirtÄ bausmę subendrinti visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su 2010-06-03 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti D.

T. galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 18 (aÅ¡tuoniolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 27 str. 1 d. pripažinti D. T. recidyvistu.Nuteistojo D. T. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo. Nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, t. y. jame negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų, iÅ¡vados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 str. 5 d., 331 str. 2, 3 d.), atitinkančiais BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus, taip pat suformuluotos taip, kad nekiltų abejonių dėl jų pagrįstumo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ " 3.1.8 punkto 1 dalyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. BPK 1 str. numato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo jÄ atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui gyvybė bus atimta neiÅ¡vengiamai, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia. Nužudymas gali bÅ«ti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant ar sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų at­siradimo.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu. Kankinimas - tai tam tikrÄ laikÄ trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu j jo kÅ«nÄ arba sudarantys sÄ lygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troÅ¡kulio, Å¡alčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.).

Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu bÅ«du (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iÅ¡ didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų. Å iuo atveju neturi reikÅ¡mės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kÅ«no sužalojimų sukeltÄ skausmÄ . Nužudymas itin žiauriai gali bÅ«ti pripažintas ir tada, kai prieÅ¡ atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iÅ¡ nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbÄ jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nužudoma suardant žmogaus kÅ«no anatominį vientisumÄ (pvz., nukertama galva ir pan.), arba kai nukentėjusysis nužudomas jo artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kančias.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktÄ , jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumÄ (2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimo Nr. 46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 17 p.).Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo tariamus D. T. veiksmus pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. Tiek teismo ekspertizės iÅ¡vada, tiek teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas patvirtino, kad N. S. mirtis įvyko 5 trauminių poveikių pasėkoje, padarytų keliolikos -keliasdeÅ¡imt sekundžių intervalu.

Nukentėjusiajai nustatytas sunkus girtumo laipsnis mažino skausminio jutimo slenkstį. Esant Å¡ioms aplinkybėms negalima konstatuoti, kad gyvybė buvo atimta kankinant ar kitaip itin žiauriai. Be to, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme visiÅ¡kai nebuvo aiÅ¡kinamasi, ar tariamas kaltininkas, bÅ«damas neblaivus, suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumÄ .IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad D. T. kaltė grindžiama vien tik kito kaltinamojo M. M. parodymais, kurie negali bÅ«ti objektyvÅ«s dėl sekančių priežasčių.

Teisminio nagrinėjimo metu D. T. nurodė, dėl kokių priežasčių ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ t.y. todėl, kad M. M., jiems bÅ«nant Norvegijoje, liepė jam prisipažinti kaltu dėl nužudymo, prieÅ¡ingu atveju grasino susidoroti su D. T. artimais žmonėmis. Pirmos instancijos teisme buvo konstatuota, kad M. M. dėl girtumo visų detalių neprisimena. Pats M. M. pripažino, kad tuo metu buvo labai girtas. Todėl M. M. parodymai apie tai, kad jis 24. 00 val. (esant tamsiam paros metui ir neapÅ¡viestoje teritorijoje) 15 metrų atstumu matė, kaip D.

T. priklaupė prie gulinčios N. S. ir jo rankose matė peiliukÄ bei matė, kad D. T. mosikuoja peiliuku, vertintini kritiÅ¡kai. M. M. teisminio nagrinėjimo metu prisipažino, kad sudavė 2 smÅ«gius, tačiau teisminio nagrinėjimo metu neginčijamai buvo nustatyta, kad M. M. sudavė ne mažiau kaip 10 smÅ«gių ir smaugė N. S.. Tokie jo parodymai duoda pagrindo manyti, kad M. M. siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės bandydamas versti kaltę D. T.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. M. neigė, kad buvo užėjęs į daržinę, tačiau Å¡iÄ aplinkybę patvirtino liudytojai A.

T. ir G. V.. Ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietÄ , kur neva D. T. iÅ¡metė nusikaltimo įrankį- peilį, tačiau nusikaltimo įrankis M. M. parodytoje vietoje nebuvo surastas. Å i aplinkybė taip pat leidžia manyti, kad M. M. klaidino ikiteisminį tyrimÄ atliekančias institucijas. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino to, kad motyvo žudyti N. S. D. T. nebuvo. PrieÅ¡ingai, liudytoja G. V. patvirtino tai, kad D. T. važiuojant automobiliu laikė N. S., kad Å¡i neiššoktų iÅ¡ automobilio ir nevartojo automobilyje jokio smurto jos atžvilgiu, prieÅ¡ingai nei M.

M.. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad D. T. kaltę patvirtina kraujo pėdsakų buvimas ant jo rankos. D. T. neneigė to fakto, kad M. M. jam padavė peiliukÄ , nuo kurio jis ir iÅ¡sikruvino rankÄ . M. M. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad D. T. deÅ¡inė ranka buvo kruvina, tačiau D. T. yra kairiarankis, todėl jis fiziÅ¡kai su deÅ¡ine ranka negalėjo atlikti jam inkriminuojamų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino.Vienas iÅ¡ pagrindinių baudžiamosios teisės principų yra tai, kad visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai yra aiÅ¡kinami kaltinamojo naudai.

Nesant įrodymų, patvirtinančių D. T. kaltę dėl N. S. nužudymo, galima konstatuoti, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .Dėl paskirtos bausmės. Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu D. T. paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Apeliacinės instancijos teismas yra įstatymo įgaliotas ir įpareigotas iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo klaidas, kai pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiÅ¡kiai per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 53).

BK 61 str. 1 d. yra nuoroda į tai, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei įvertinti kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Å i baudžiamojo įstatymo nuostata iÅ¡vardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamÄ sprendimÄ bei nurodo, kad bausmės dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra pažymėta, kad D.

T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Å ioje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. T. neblaivumas turėjo įtakos jo tariamiems nusikalstamiems veiksmams, Å¡ios aplinkybės nebuvo nustatytos, jų teismas nesiaiÅ¡kino.BK 64 str. 1 d. numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ arba naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas, paskyręs bausmę už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , bausmes subendrina.

Skirdamas subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudėti. Kai bausmės visiÅ¡kai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu D. T. jau buvo atlikęs 2010-06-03 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuodamas subendrino bausmes (nenurodydamas, dėl kokių priežasčių nebuvo galima taikyti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«do) visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį nepasisakė dėl 2012-04-26 D. T. atžvilgiu priimto Kaišiadorių rajono apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje nr. (duomenys neskelbtini). Teismas subjektyviai vertino faktines bylos aplinkybes, išskirdamas iš jų tik argumentus, kurie, teismo nuomone, patvirtina nuteistojo kaltę, nuosprendį pagrindė prielaidomis bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas nepagrįstai pripažino D.

T. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 6 p. PraÅ¡o Å iaulių apygardos teismo nuosprendį D. T. atžvilgiu panaikinti ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Teismo posėdyje prokurorė praÅ¡o Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ patenkinti, iÅ¡skyrus Å¡io skundo dalį, kuria praÅ¡oma D. T., vadovaujantis BK 27 str. 1 d., pripažinti recidyvistu, nuteistojo D. T. gynėjo apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti. Nuteistojo D. T. gynėjas ir pats nuteistasis D.

T. praÅ¡o gynėjo apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo M. M., dėl kurio nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas, gynėjas praÅ¡o prokuroro ir nuteistojo D. T. gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro ir nuteistojo D. T. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas Å¡ios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ ir pagrįstai pripažino D.

T. kaltu. Kvalifikuojant pripažintÄ Ä¯rodyta D. T. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ irgi pritaikė tinkamai ir paskyrė teisingÄ bausmę. Galutinė subendrinta bausmė D. T. irgi paskirta nepažeidžiant įstatymo, t.y. BK 64 str., reikalavimų.Kad nuteistasis D. T. nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis padarė kvalifikuotÄ nužudymÄ , patvirtina jo paties parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui, kito nuteistojo M. M., liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vada bei kiti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Visi Å¡ie įrodymai iÅ¡dėstyti ir iÅ¡samiai aptarti skundžiamame nuosprendyje. Nuteistojo D. T. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad D. T. kaltė grindžiama tik M. M. parodymais, kurie nėra objektyvÅ«s ir yra prieÅ¡taringi, D. T. neturėjo jokio motyvo žudyti N. S.. Ne jis, o bÅ«tent M. M. naudojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurtÄ . Be to, negalima konstatuoti, jog N. S. buvo nužudyta itin žiauriai, nes posėdyje apklaustas ekspertas paaiÅ¡kino, jog sunkus girtumo laipsnis mažino skausminio jutimo slenkstį.

Tuo tarpu prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nepripažino D. T. veikos kvalifikuojančio požymio, kad jis nužudė N. S. jai esant bejėgiškos būklės. Ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jos girtumas atitiko sunkų girtumo laipsnį ir D. T. tai suprato. Visus šiuos apeliacinių skundų argumentus kolegija atmeta. Pirmiausia kolegija pasisako dėl nuteistojo D. T. dalyvavimo N. S. nužudyme klausimo.Pats D. T. kaltę neigia, teisme parodė, kad nusikaltimo nepadarė. Jo draugė G.

V. jį su M. M. nuvežė pas jo tėvÄ A. T.. Pakeliui jie užsuko pas tėvo seserį G. D.. Ji pasakė, kad reikia iÅ¡vežti tėvo sugyventinę N. S. į Mažeikius pas jos gimines, nes pastaroji girtauja kartu su jo tėvu. Nuvažiavus pas tėvÄ Ä¯ sodybÄ , G. V. liko automobilyje, o jis su M. M. nuėjo prie daržinės, ten ant Å¡ieno rado miegančius tėvÄ ir N. S.. Jis su tėvu nulipo žemyn ir nuėjo prie automobilio, o M. M. pasiliko su N. S.. Atėjęs prie automobilio M. M. ranka vienÄ kartÄ sudavė N. S. į veidÄ . Prie automobilio jie visi gėrė degtinę.

Po to G. V. juos nuvežė prie degalinės, ten jis nupirko butelį degtinės. Po to jis G. V. liepė važiuoti link Kauno miesto. Važiuojant M. M. sudavė N. S., į kuriÄ vietÄ nematė. Kai jis pasakė N. S., kad jÄ veža į Mažeikius, Å¡i bandė iššokti iÅ¡ automobilio. Tada M. M. nukentėjusiajai daug kartų sudavė. Jis liepė G. V. pasukti iÅ¡ automagistralės į kokį keliukÄ . G. V. pasukus iÅ¡ automagistralės, važiavo kažkokiu keliu, pravažiavo kažkokias fermas, jis liepė G.

V. sustoti. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, jis apsikabino N. S. ir jie eidami kalbėjosi. Priėjus kažkokį miÅ¡kelį, ruošėsi apsisukti ir eiti atgal, bet staiga M. M. N. S. pastÅ«mė ir pastaroji nukrito ant žemės. Tada ant jos užšoko M. M., o jis, supratęs, kad M. M. jÄ muÅ¡, apsisuko ir nuėjo link maÅ¡inos. Jį pasivijęs M. M. kažkÄ pasakė ir į rankÄ jam padavė peiliukÄ . Tada jis nuėjo prie N. S., kuri buvo jau negyva, o ant jos kaklo pamatė daug kraujo. Ryte jis automobilyje rado peiliukÄ ir pamatė, kad jo viena ranka kruvina.

N. S. nužudė ne jis, o M. M.. Nors D. T. savo kaltę neigia, ji yra įrodyta kitais iÅ¡nagrinėtais ir nuosprendyje iÅ¡dėstytais įrodymais.IÅ¡ bylos matosi, kad įvykio vieta yra Raseinių r., (duomenys neskelbtini) kaime, pamiÅ¡kėje, pievoje, ten rastas gulintis ant nugaros, su drabužiais ir smurto žymėmis N. S. lavonas. Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog N. S. mirtis įvyko nuo pjautinių žaizdų kakle su raumenų, miego arterijų ir lydinčių venų, stemplės, kvėpavimo takų pilnu atidalijimu, stuburo kaklinės dalies trečio slankstelio kÅ«no pažeidimu, tai sukėlė Å«mų iÅ¡orinį nukraujavimÄ , Å«mų vidaus organų mažakraujiÅ¡kumÄ po nukraujavimo.

Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas A. J. patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ bei paaiÅ¡kino, kad N. S. mirtis įvyko nuo pjautinių žaizdų kakle su raumenų miego arterijų ir lydinčių venų, stemplės, kvėpavimo takų pilnu atidalijimu, stuburo kaklinės dalies trečio slankstelio kÅ«no pažeidimu, tai sukėlė Å«mų iÅ¡orinį nukraujavimÄ , Å«mų vidaus organų mažakraujiÅ¡kumÄ po nukraujavimo. Po tokių sužalojimų iÅ¡gelbėti gyvybės nebuvo įmanoma. Po tokių pjautinių sužalojimų kakle mirtis įvyksta per keliolika-keliasdeÅ¡imt sekundžių.

Å ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti peiliu, nukentėjusiajai gulint ant nugaros ar panaÅ¡ioje padėtyje, ir pjauta ant jos užlipus, nes žaizdų pobÅ«dis buvo iÅ¡ vienos kaklo pusės į kitÄ kaklo pusę. Nors D. T. teisme savo kaltę neigė ir bandė jÄ versti kitam nuteistajam – M. M., nurodydamas, kad jis neturėjo jokio motyvo žudyti N. S., teismas Å¡iÄ jo versijÄ pagrįstai atmetė, juolab, kad bÅ«tent jis ir turėjo motyvÄ â€“ N. S. buvo bÅ«tent jo tėvo A. T. sugyventinė, kuri, jo manymu, girdydavo tėvÄ ir kuriÄ jis ne kartÄ buvo sumušęs iki nužudymo.

Tai teisme patvirtino apklausta nukentėjusioji R. S., parodžiusi, kad yra mačiusi sumuÅ¡tÄ mamÄ (N. S.), mama sakė, kad jÄ sumušė D. T., bei liudytojas M. S., parodęs, kad matė D. T., muÅ¡antį jo mamÄ (N. S.). Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis M. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visuomet davė vienodus ir nuoseklius parodymus apie tai, kad jis nenužudė N. S., kad tai padarė D. T. ir jis pats tai matė. M. M. teisme parodė, kad jis savo namuose gėrė degtinę su D.

T.. Vėliau D. T. draugė G. V. nuvežė juos pas D. T. tėvÄ A. T., bet prieÅ¡ tai jie dar buvo užvažiavę pas D. T. tetÄ G. D.. Nuvažiavus į A. T. sodybÄ , G. V. liko prie automobilio, o jis su D. T. nuėjo ieÅ¡koti jo tėvo. D. T. pažadino savo tėvÄ ir su juo atėjo prie automobilio. Jis į daržinę užlipęs nebuvo ir N. S. nemušė. Po to visi susėdo į automobilį, kurį vairavo G. V., ir važiavo link Žiežmarių. D. T. sakė, kad reikia N. S. nuvežti į Mažeikius.

Jie užsuko į degalinę, kurioje D. T. ar G. V. nupirko degtinės, jÄ važiuodami gėrė. Važiuojant N. S. sudavė A. T. per veidÄ , jam pradėjo tekėti iÅ¡ nosies kraujas. Tada jis N. S. sudavė ne mažiau kaip du kartus ranka per veidÄ . Dėl girtumo visų detalių neprisimena, tik pamena, kad pradėjo atsigauti vaikÅ¡tant kažkokioje pievoje, tačiau nei kur, nei kokioje pievoje, nežino. Jis pamatė, kaip D. T. apsikabinęs N. S. kažkur ėjo. Jis ėjo jiems iÅ¡ paskos. Jis, pasakęs D.

T., kad paliktų čia N. S., jÄ pastÅ«mė. Å i nuo pastÅ«mimo nuvirto ant žemės. Tada jis apsisuko ir ėjo link automobilio. Paėjus nuo jų apie 10–15 metrų, iÅ¡girdo kažkokį keistÄ traÅ¡kesį. Atsisuko, grįžo ir pamatė D. T. priklaupusį prie gulinčios N. S., o jo rankoje pamatė peiliukÄ , D. T. juo mosikavo iÅ¡ deÅ¡inės į kairę ir iÅ¡ kairės į deÅ¡inę. Tai pamatęs pradėjo Å¡aukti, kadangi suprato, kad D. T. žudo N. S., tačiau D. T. pasakė, kad jis nesikiÅ¡tų.

Tada jis grįžo prie automobilio. Netrukus prie automobilio sugrįžo D. T. ir liepė greitai važiuoti iÅ¡ čia. Pradėjus važiuoti, jis automobilyje užmigo ir atsibudo tik tada, kai jį parvežė į namus. Grįžęs namo, nuėjo miegoti. Kitos dienos rytÄ jis nuvažiavo pas D. T. ir Å¡is prisipažino nužudęs N. S.. Liudytoja G. V., kuri vairavo automobilį įvykio vakarÄ , parodė, kad vežant N. S. į Mažeikius, bÅ«tent D. T. liepė jai pasukti iÅ¡ kelio į nuoÅ¡alų keliukÄ prie miÅ¡ko.

Jai sustojus iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo D. T., M. M. ir N. S.. D. T. bagažinėje kažko ieÅ¡kojo, o paskui sugniaužęs kumÅ¡tį, lyg kÄ pasiėmęs, pasakė, kad Å¡itas tiks, uždarė bagažinę ir nuėjo. Ä® automobilį grįžo D. T. ir M. M., D. T. atsisėdo į priekį Å¡alia jos, buvo sutrikęs. Ji pamatė, kad D. T. ranka kruvina, paklausė jo, kas atsitiko, kodėl jo ranka kruvina, jis liepė nesigilint ir važiuoti. Ryte ji sudegino D. T. rÅ«bus, nes jis to prašė. Liudytojas A.

T., nors kartu ir važiavo automobilyje, tačiau nusukimo į nuoÅ¡alų keliukÄ nematė, nes girtas automobilyje miegojo. Liudytojas nuteistojo M. M. brolis T. M. parodė, kad jo brolis kartu su D. T. gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau abu iÅ¡važiavo. Ä® namus grįžęs brolis (M. M.) pasakė, kad D. T. nužudė N. S.. Jis nepatikėjo, nes brolis buvo girtas. Kad M. M. bÅ«tų kruvinas, jis nematė. Drabužius bei avalynę, kuriais brolis vilkėjo ir avėjo, jis perdavė policijai. Kita liudytoja G.

D. parodė, kad N. S. buvo jo brolio sugyventinė, įvykio vakarÄ ji paskambino D. T. ir paprašė, kad jis iÅ¡vežtų N. S. iÅ¡ A. T. namų pas jos gimines, nes ji (N. S.) girtauja su A. T.. KitÄ dienÄ ji paskambino D. T. ir paklausė kur jis paliko N. S.. D. T. jai atsakė, kad nuvežė jÄ pas gimines ir pasakė „teta, jei jÅ«sų kas klaus, tai sakykit, kad jų vakar nematėt“. IÅ¡ Å¡ios liudytojos parodymų akivaizdu, kad D. T. buvo suinteresuotas slėpti buvęs kartu su N. S. jos nužudymo metu.

Kaip minėta, nuteistasis M. M. visada davė nuoseklius parodymus ir apie tai, kad pats nežudė N. S. ir kad tai padarė bÅ«tent D. T.. Tas pačias esmines įvykių aplinkybes jis vienodai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme. Nors pats M. M. iÅ¡ pradžių irgi buvo įtariamas dalyvavęs nužudyme, dar ikiteisminio tyrimo metu byla jo atžvilgiu Å¡ioje dalyje buvo nutraukta. Tuo tarpu nuteistasis D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė ne vienÄ kartÄ , rašė prisipažinimus ir kiekvienÄ kartÄ savo pozicijÄ keitė – prisipažindavo nužudęs N. S., o po to vėl versdavo kaltę M.

M.. Teisme BPK 276 str. 4 d. tvarka perskaityti D. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu pirmÄ kartÄ . IÅ¡ jų matosi, kad D. T. kaltę pripažino ir papasakojo esmines įvykio aplinkybes. Be to, sprendžiant suėmimo paskyrimo klausimÄ , teisme jis taip pat prisipažino nužudęs N. S.. Toliau sekė apklausos ir prisipažinimai, kuriuose kaltę D. T. neigė, nurodydamas, kad nukentėjusiÄ jÄ nužudė M. M.. Po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kurios metu jis kaltę neigė, po trijų dienų jis parašė atvirÄ prisipažinimÄ , kuris taip pat perskaitytas teisiamajame posėdyje, ir kuriame D.

T. kaltę vėl pripažino pilnai ir parodė apie nusikaltimo padarymo aplinkybes bei nurodė, kad bÅ«damas sulaikytas manė, jei neprisipažins, iÅ¡vengs bausmės, ir atsiprašė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjos, kad trukdė tyrimui. Å iame prisipažinime jis taip pat nurodė, kad pyko ant N. S., jog ji girdydavo jo tėvÄ . Pagal BPK 20 str. nuostatas ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai gali bÅ«ti pripažįstami įrodymais. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, Å¡iuo atveju pagrįstai rėmėsi bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu D.

T. duotais parodymais, kur jis kaltę pripažino, kadangi jie atitinka kitus byloje iÅ¡nagrinėtus įrodymus. Be to, daugiau niekas ir neturėjo jokio motyvo žudyti N. S.. Visa įvykių seka patvirtina bÅ«tent D. T. kaltę: vežant N. S. automobiliu bÅ«tent jis liepė G. V. nusukti į nuoÅ¡alų keliukÄ , tuomet iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio bagažinėje kažko ieÅ¡kojo, o suradęs, sugniaužė į kumÅ¡tį ir pasakė, kad Å¡itas tiks, tai patvirtina liudytojos G. V. parodymai. Tuomet jis su N. S. nuėjo link miÅ¡kelio, to neneigia nei jis pats, tÄ patvirtina ir liudytoja G.

V. bei nuteistasis M. M.. N. S. M. M. pastÅ«mė ir jai nukritus D. T. jÄ apžergė ir peiliuku pjaustė jai kaklÄ . Tai patvirtino M. M., kuris matė nužudymÄ . Gynėjas apeliaciniame skunde kritikuoja M. M. parodymus, kad jis matė D. T. mosavus N. S. prie kaklo peiliu, nurodo, kad jis to negalėjo matyti iÅ¡ 15 metrų atstumo ir dar naktį. Kolegija atkreipia dėmesį, jog Å¡ie gynėjo argumentai nėra visiÅ¡kai teisingi, kadangi, kaip matosi iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, M. M. teisme parodė, jog kai N. S. nukrito, jis, palikęs jÄ su D.

T., ėjo link automobilio, tada iÅ¡girdo keistÄ traÅ¡kesį, atsisuko ir pamatė D. T. apžergusį N. S., tuo metu jis buvo nuo jų apie 10-15 m, tačiau grįžo prie jų ir kai buvo apie 2 m atstumu, matė, kad D. T. peiliu mosuoja iÅ¡ kairės į deÅ¡inę ir iÅ¡ deÅ¡inės į kairę. Beje, Å¡ie M. M. parodymai atitinka jau minėtoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) N. S. nustatytų sužalojimų pobÅ«dį. Dėl tamsaus paros meto automobiliu visi važiavę asmenys patvirtino, kad buvo Å¡viesi naktis, net ir pats D.

T. buvo tai nurodęs, kad buvo Å¡viesu, gerai matėsi. Paskui, nuteistiesiems grįžus į automobilį, liudytoja G. V. matė D. T. kruvinÄ rankÄ . Gynėjas dar skunde nurodo, jog M. M. parodė, kad D. T. deÅ¡inė ranka buvo kruvina, o D. T. yra kairiarankis, todėl nebÅ«tų galėjęs atlikti prieÅ¡ N. S. jam inkriminuotų veiksmų. Byloje nenustatyta, ar D. T. nusikaltimo įrankį, kuriuo nužudė N. S., laikė kaire, ar deÅ¡ine ranka. Esminės reikÅ¡mės Å¡i aplinkybė neturi. Be to, net ir tikint tuo, kad D.

T. kairiarankis, tai nepaneigia jo galimybės nužudyti nukentėjusiÄ jÄ laikant peilį ar kitokį įrankį tiek kaire, tiek ir deÅ¡ine ranka. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir pats D. T. neneigė, kad jo ranka buvo kruvina, tai patvirtino ir liudytoja G. V.. Nepaisant gynėjo abejonių, byloje įrodyta, kad bÅ«tent D. T. ranka buvo kruvina. Jokių kitų asmenų rankos nebuvo iÅ¡teptos krauju. Netiesiogiai, bet D. T. kaltę patvirtina dar ir tai, kad po įvykio kitÄ rytÄ jis liepė G. V. sudeginti jo įvykio naktį vilkėtus drabužius, kÄ liudytoja ir padarė.

Kodėl D. T. liepė sudeginti jo rÅ«bus, kuriais jis vilkėjo bÅ«tent N. S. nužudymo naktį, jis paaiÅ¡kinti negalėjo. D. T. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo ir apie tai, kad nors M. M. parodė, jog gali nurodyti vietÄ , kur D. T. iÅ¡metė nusikaltimo įrankį – peilį, parodymų patikrinimo vietoje metu tas peilis nebuvo surastas. Å ia aplinkybe gynėjas vėlgi bando sumenkinti M. M. parodymų patikimumÄ , tačiau Å¡is argumentas taip pat atmetamas. Dėl M. M. parodymų patikimumo ir jų atitikimo kitiems bylos duomenims skundžiamame nuosprendyje ir Å¡ioje nutartyje jau buvo pasisakyta.

Nuteistasis M. M. pripažįsta, kad įvykio metu buvo girtas, todėl jo parodymai apie tai, kur konkrečioje vietoje iÅ¡mestas peilis (M. M. nurodo, kad tas įrankis jam buvo panaÅ¡us į popieriui pjaustyti skirtÄ peiliukÄ ), galėjo bÅ«ti netikslÅ«s. Tačiau tai nepaneigia ir neleidžia netikėti kitais jo parodymais apie esmines bylos aplinkybes, t.y. apie tai, kad jis pats iÅ¡ artimo atstumo matė kaip D. T., priklaupęs prie jo (M. M.) pargriautos N. S., kažkokiu įrankiu pjaustė N. S. kaklÄ . Tai, kad nusikaltimo įrankis iÅ¡ tikrųjų nebuvo surastas, irgi negali bÅ«ti laikoma ta aplinkybe, dėl kurios D.

T. nebÅ«tų buvę pagrindo pripažinti kaltu. Byloje įrodyta, kad kažkokiu pjaunančiu įrankiu (greičiausiai tai buvo peilis, nors kaltinime apie tai konkrečiai ir nenurodoma), D. T. tikrai keletÄ kartų pjovė N. S. gerklę ir tai patvirtina ne tik nuteistojo M. M. parodymai, bet ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada bei eksperto paaiÅ¡kinimai teisme apie N. S. sužalojimų, sukėlusių jo mirtį, padarymo mechanizmÄ .Å ioje nutartyje jau iÅ¡dėstyti įrodymai labai iÅ¡samiai buvo aptarti ir įvertinti ir skundžiamame nuosprendyje.

Tai, kas jau buvo iÅ¡dėstyta, visiÅ¡kai paneigia D. T. gynėjo skundo argumentus apie tai, kad jo ginamojo kaltė grindžiama tik vieninteliais kito nuteistojo M. M. parodymais. IÅ¡ tikrųjų D. T. kaltę nužudžius N. S. patvirtina iÅ¡nagrinėtų Å¡ioje byloje įrodymų visuma, tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai, kurių visumÄ pirmosios instancijos teismas įvertino teisingai ir nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Teisingai įvertinęs iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ , teismas pagrįstai pripažino D.

T. kaltu nužudžius N. S. dėl asmeninių paskatų ir kitomis nuosprendžio nustatomojoje dalyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis, valinis kaltininko neteisėtos veikos rezultatas. Kaip jau minėta, pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M (duomenys neskelbtini) N. S. mirė nuo pjautinių žaizdų kakle.

Akivaizdu, kad tarp D. T. pjÅ«vių N. S. į kaklÄ ir kilusių padarinių (jos mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys. Teismas taip pat teisingai nustatė, kad D. T. veikė tiesiogine tyčia. Nužudymas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas supranta, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę ir nori jÄ atimti. D. T. suprato, kad peiliu pjaudamas gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ kaklÄ kėsinasi į N. S. gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę, ir norėjo jÄ atimti.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė nužudymÄ kvalifikuojantį požymį ir pagrįstai nuteistojo padarytÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. Nužudymas pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu bÅ«du (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iÅ¡ didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų.

Å iuo atveju neturi reikÅ¡mės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kÅ«no sužalojimų sukeltÄ skausmÄ . Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktÄ , jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumÄ . Ä®statymų leidėjo vartojama sÄ voka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumÄ remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis (kasacinė nutartis 2K-14/2012). Itin žiaurų nužudymo ypatumÄ gali nustatyti tik teismas, atsižvelgęs, be kita ko, į panaudoto smurto pobÅ«dį, jo laikÄ , intensyvumÄ , padarytų sužalojimų kiekį, lokalizacijÄ , įrankius bei kitas aplinkybes.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 17 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu.

Kankinimas – tai tam tikrÄ laikÄ trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kÅ«nÄ arba sudarantys sÄ lygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troÅ¡kulio, Å¡alčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.). Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu bÅ«du (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iÅ¡ didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų.

Å ioje baudžiamojoje byloje teismas pagrįstai D. T. inkriminavo šį kvalifikuojantį požymį. Nors gynėjas apeliaciniame skunde su tuo nesutinka, nurodydamas, kad N. S. mirtis įvyko 5 trauminių poveikių pasėkoje, jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis mažino skausminio jutimo slenkstį, kolegija Å¡iuos argumentus atmeta. IÅ¡ tiesų jau aptartoje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog sužalojimų masyvumas rodo, kad nukentėjusioji galėjo jausti tam tikro intensyvumo skausmÄ , tačiau sunkus girtumo laipsnis (kraujyje rasta 3,70 promilės etilo alkoholio, Å¡lapime rasta 4,82 promilės etilo alkoholio) galėjo tik sumažinti skausminio jutimo slenkstį.

Tačiau toje pačioje specialisto iÅ¡vadoje pažymėta dar ir tai, kad nėra žinoma nukentėjusiosios tolerancija alkoholiui, todėl atsakyti kategoriÅ¡kai nėra galimybės. IÅ¡ bylos matosi, kad nukentėjusioji pati ėjo su D. T., kalbėjosi, todėl, įvertinus tai ir jau nurodytÄ specialisto iÅ¡vadÄ , nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji, bÅ«dama neblaivi jautė skausmÄ ir patyrė fizines kančias. IÅ¡ bylos duomenų matosi, kad N. S. mirė nuo pjautinių žaizdų kakle su raumenų, miego arterijų ir lydinčių venų, stemplės, kvėpavimo takų pilnu atidalijimu, stuburo kaklinės dalies trečio slankstelio.

Å ie sužalojimai padaryti veikiant kaklÄ iÅ¡ priekio ir Å¡onų 5 trauminiais poveikiais. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad toks nužudymo bÅ«das nukentėjusiajai N. S. buvo itin skausmingas, o nužudymo bÅ«das itin žiaurus – 5 trauminiai poveikiai veikiant kaklÄ iÅ¡ priekio ir Å¡onų. Tai, kad po sužalojimų iki mirties praėjo nedaug laiko – iki keliasdeÅ¡imt sekundžių, Å¡io požymio inkriminavimui reikÅ¡mės neturi. Atsakant į gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl BK 129 str. 2 d. 6 p. numatyto nužudymÄ kvalifikuojančio požymio kolegija atkreipia dėmesį dar ir į papildomas aplinkybes.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadÄ , N. S. buvo nužudyta itin žiauriai, motyvavo vien tik tuo, kad nukentėjusioji dėl jos nužudymo bÅ«do jautė didelį fizinį skausmÄ . Su Å¡ia teismo iÅ¡vada, kaip jau buvo nurodyta, kolegija sutinka. Tačiau tame pačiame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 46 buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ir apie tai, kad nužudymas itin žiauriai gali bÅ«ti pripažintas ir tada, kai nužudoma suardant žmogaus kÅ«no anatominį vientisumÄ (pvz., nukertama galva ir pan.).

Pažymėtina, kad apie tai nuteistojo D. T. gynėjas netgi pats nurodo savo apeliaciniame skunde, tuo tarpu panašios N. S. nužudymo aplinkybės ir yra nustatytos šioje byloje. Galima sutikti su tuo, kad N. S. kūno anatominis vientisumas visiškai nebuvo suardytas, galva jai visiškai nebuvo nupjauta. Tačiau teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad N. S. mirtis įvyko nuo pjautinių žaizdų kakle su raumenų, miego arterijų ir lydinčių venų, taip pat stemplės ir kvėpavimo takų pilnu atidalinimu, stuburo kaklinės dalies trečio slankstelio kūno pažeidimu.

Taigi nors nukentėjusiajai galva ir nebuvo visiškai nupjauta, tačiau jai buvo padaryti tokie pjautiniai sužalojimai, kurie faktiškai jau buvo visiškai artimi nukentėjusiosios kūno anatominio vientisumo suardymui. Ši aplinkybė, kartu su jau aptarta teismo išvada apie tai, nukentėjusioji po panaudoto smurto iki mirties jautė didelius kūno sužalojimų sukeltus skausmus, patvirtina, kad N. S. iš tikrųjų buvo nužudyta itin žiauriai. Gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neišsiaiškino, ar D.

T., bÅ«damas girtas, galėjo suvokti itin žiaurų gyvybės atėmimÄ , irgi nepagrįstas. Pirmiausia, aiÅ¡kintis Å¡iÄ aplinkybę apklausiant patį D. T. teismas iÅ¡ viso neturėjo galimybės, nes nuteistasis neprisipažino kaltu ir iÅ¡ viso kategoriÅ¡kai neigė savo dalyvavimÄ nužudyme. Pagal BK 19 str. 1 d. asmuo, kuris nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

Kita vertus, nors byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu D. T. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir jis pats to neneigia, jo paties parodymai apie įvykio aplinkybes, taip pat ir kito nuteistojo M. M. bei liudytojų parodymai apie D. T. elgesį įvykio metu leidžia padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad D. T. nebuvo nei patologinio girtumo, nei tokio sunkaus girtumo laipsnio, dėl kurio nebÅ«tų galėjęs suvokti savo veiksmų ir jų valdyti, taip pat ir suprasti savo veiksmus nužudant N. S.. Pjaudamas gulinčiai N. S. kaklÄ , nuteistasis ne tik jÄ itin žiauriai nužudė, bet ir suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo nukentėjusiajai ypatumÄ .

Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nurodytÄ nužudymÄ kvalifikuojantį požymį nustatė pagrįstai ir nuteistojo D. T. nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.D. T. buvo kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 6 p., t.y. kad nužudė N. S. ne tik itin žiauriai, bet ir bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, t.y. pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl apsvaigimo nuo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas šį nužudymÄ kvalifikuojantį požymį iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino.

Nuosprendyje teismas tai motyvavo tuo, kad nors N. S. kraujyje buvo rasta 3,70, o Å¡lapime 4,82 promilių alkoholio, tačiau specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog kai kurie sužalojimai medicininiu požiÅ«riu galėjo atsirasti nukentėjusiajai tiek dengiantis, tiek ginantis, t.y. nukentėjusioji prieÅ¡inosi kaltinamajam prieÅ¡ jÄ naudojant smurtÄ . Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje nebuvo.Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusioji N. S. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, o specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad nukentėjusiosios N. S. lavono kraujyje buvo rasta 3,70 promilės etilo alkoholio, Å¡lapime buvo rasta 4,82 promilės etilo alkoholio ir tai atitinka sunkų girtumo laipsnį.

Tai D. T. matė, akivaizdžiai suprato ir pasinaudojo nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle panaudodamas prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , sukėlusį mirtį, todėl Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji N. S. buvo nužudyta bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Kolegija Å¡iuos prokuroro apeliacinio skundo argumentus atmeta. Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 str. 2 d. 2 p. (be­je­giÅ¡kos bÅ«k­lės), kai nužudo­mas as­muo, ku­ris ar dėl fi­zi­nių, ar dėl psi­chi­nių sa­vy­bių ne­ga­li su­pras­ti kal­ti­nin­ko vei­kos po­bÅ«džio, ne­ga­li gin­tis ar ki­taip veng­ti pa­vo­jaus ar­ba ak­ty­viai pa­si­prieÅ¡in­ti kal­ti­nin­kui.

To­kia bÅ«se­na ga­li bÅ«ti dėl li­gos, in­va­li­du­mo ar se­nat­vės, taip pat apal­pus, pra­ra­dus sÄ mo­nę, mie­gant ar­ba dėl stip­raus ap­svai­gi­mo nuo al­ko­ho­lio, nar­ko­ti­nių, psi­chot­ro­pi­nių ar ki­tų psi­chi­kÄ vei­kian­Äių medžia­gų ir pan. Apie be­jėgiÅ¡ku­mo bÅ«se­nÄ teis­mas sprendžia pa­gal kon­kre­Äias nu­ken­tėju­sio­jo fi­zi­nę ar psi­chi­nę bÅ«k­lę api­bÅ«di­nan­Äias ap­lin­ky­bes. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip jau buvo minėta, sustojus automobiliui, N. S. su D.

T. ėjo kartu, kalbėjosi, todėl prokuroro skundo argumentas, kad ji dėl girtumo buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, nepagrįstas. Be to, toje pačioje specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad poodines kraujosruvas dilbiuose, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, Å¾Ä stų priekiniuose vidiniuose pavirÅ¡iuose, įvertinus jų pobÅ«dį, masiÅ¡kumÄ , iÅ¡sidėstymÄ , galima vertinti ir kaip padarytas nukentėjusiajai dengiantis nuo smÅ«gių, ginantis, nukentėjusiÄ jÄ laikant, tempiant už rankų ir pan.

Todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad N. S. buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, o juo labiau, kad D. T. tai suvokė, pagrindo nėra. Kolegijos nuomone, iÅ¡nagrinėti įrodymai nepatvirtina, kad nukentėjusioji, nors jos kraujyje tikrai rastas didelis kiekis etilo alkoholio, dėl to nebÅ«tų galėjusi gintis arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui. Todėl pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai, o prokuroro skunde iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas perkvalifikuoti D. T. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 str. 2 d. 6 p. į BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., nepagrįstas ir yra atmetamas.

Tiek nuteistojo D. T. gynėjas, tiek prokuroras apeliaciniuose skunduose nesutinka su D. T. paskirta bausme. Gynėjas nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta, o prokuroras praÅ¡o, pripažinus dar vienÄ nužudymÄ kvalifikuojantį požymį, bausmę sugriežtinti. Kolegija abiejų apeliantų praÅ¡ymus atmeta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. T. bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Be to, skiriant bausmes, atsižvelgiama ne tik į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų buvimÄ ar nebuvimÄ , jų reikÅ¡mę bei tarpusavio santykį, tačiau atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, iÅ¡vardintas BK 54 str. 2 d. Tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, kaltininko asmenybė ir kt. Teismas D. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamÄ veikÄ D.

T. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors D. T. iÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo nebuvo sulaikytas ir jo girtumas įvykio metu tiksliai nebuvo nustatytas, teismo iÅ¡vadÄ , kad nužudymÄ nuteistasis padarė bÅ«damas apsvaigę nuo alkoholio, patvirtina abiejų nuteistųjų ir liudytojų parodymai, kurie jau buvo iÅ¡dėstyti. Be to, teismo iÅ¡vada, kad D. T. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat pagrįsta ir nekelia abejonių.

Nors D. T. nužudyti N. S. turėjo motyvÄ , t.y. nepasitenkinimÄ tuo, kad nukentėjusioji gyvena su jo tėvu ir kartu su juo girtauja, teismas nuosprendyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vien tik tokio motyvo buvimas negali paaiÅ¡kinti D. T. smurtinių veiksmų prieÅ¡ N. S. ir jai padarytų mirtinų sužalojimų. Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju, nors D. T. nužudė N. S. dėl asmeninių paskatų, tačiau jo elgesį padarant nusikaltimÄ neabejotinai įtakojo bÅ«tent apsvaigimas nuo alkoholio. Todėl nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 str. 1 d. 9 p., teismas nustatė pagrįstai.

IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad svarbiÄ reikÅ¡mę skiriant bausmę turėjo ir nusikaltimo padarymo bÅ«das, nusikaltimo pavojingumo laipsnis, taip pat tai, kad D. T. nužudymÄ padarė tiesiogine tyčia. Be to, nusikalto neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui. Nesutikdami su D. T. pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. paskirta bausme, gynėjas ir prokuroras apeliaciniuose skunduose dėsto iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, nurodo, kad teismas skirdamas bausmę nesivadovavo BK 41 str. nuostatomis apie bausmės paskirtį, taip pat neatsižvelgė į BK 54 str. 2 d. iÅ¡vardintas aplinkybes.

Tačiau vieno apelianto nuomone, D. T. už kvalifikuotÄ nužudymÄ paskirta bausmė yra per griežta, o kito – per Å¡velni. Vis dėlto abiejuose apeliaciniuose skunduose neiÅ¡dėstyta jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių teismo paskirta D. T. bausmė galėtų bÅ«ti laikoma neteisinga. Teismas konkrečios bausmės paskyrimÄ D. T. iÅ¡samiai motyvavo, be to, paskiriant bausmę, kaip jau buvo nurodyta, buvo atsižvelgta į visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, nepažeistos ir kitų BK bendrosios dalies normų nuostatos.

BK 129 str. 2 d. sankcijos vidurkis yra 14 metų laisvės atėmimo. Teismas, įvertinęs tai, kad nenustatyta jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių, o nustatyta tik viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat ir atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį bei kitas aplinkybes, paskyrė D. T. sankcijos vidurkį nežymiai virÅ¡ijančiÄ 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Todėl nuteistojo gynėjo skundo argumentai, kad Å¡i bausmė aiÅ¡kiai per griežta, yra nepagrįsti.

Tuo tarpu prokuroras apeliaciniame skunde pirmiausia nurodo apie tai, kad neteisingos bausmės D. T. paskyrimÄ nulėmė netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, t.y. tai, kad teismas iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino vienÄ nužudymÄ kvalifikuojantį požymį. Kadangi kolegija prokuroro skundo argumentus dėl D. T. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo į BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. atmeta, tuo pačiu atmetami ir skundo argumentai dėl naujos bei griežtesnės bausmės paskyrimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apeliaciniame skunde prokuroras praÅ¡o pasunkinti D.

T. padėtį pripažįstant jį kaltu padarius nužudymÄ su dviem kvalifikuojančiais požymiais, už Å¡iÄ sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ skunde nuteistajam praÅ¡oma paskirti tik 1 metais griežtesnę laisvės atėmimo bausmę. Tai irgi tik dar kartÄ patvirtina, kad D. T. teismo paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni. Kolegijos nuomone, teismo pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. paskirta bausmė nėra nei aiÅ¡kiai per griežta, nei aiÅ¡kiai per Å¡velni, ji yra teisinga ir atitinka tiek D. T. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek jo asmenybę.

Keisti Å¡iÄ bausmę jokio pagrindo nėra.Nuteistojo D. T. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su paskirta galutine subendrinta bausme. Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje neiÅ¡dėstė motyvų, kodėl, vadovaujantis BK 64 str., buvo pridėta visa ankstesniu nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmė, o ne tos neatliktos bausmės dalis. Taip pat nurodo, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo D. T. ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę jau buvo atlikęs. Dar nurodo apie tai, kad teismas iÅ¡ viso nepasisakė dėl dar vieno apkaltinamojo nuosprendžio, kurį KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas priėmė 2012 m. balandžio 26 d. dar kitoje baudžiamojoje byloje.

Å iuos gynėjo skundo argumentus kolegija taip pat atmeta.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas D. T. pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. paskirtÄ bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrino su KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme. Å iuo nuosprendžiu D. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str., Å¡ios bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams (4 t., 29-31 b.l.). Gynėjo skundo argumentai, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo D. T. nurodytu ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę jau buvo atlikęs, yra niekuo nepagrįsti. Pirmiausia kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis BK 64 str., subendrinta bausmė skiriama ne tais atvejais, kai nepasibaigus bausmės atidėjimo laikotarpiui priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, o tais atvejais, kai nuteistasis padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (BK 64 str. 1 d.).

D. T., kuriam 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , t.y. kvalifikuotÄ nužudymÄ , padarė 2011 m. birželio 25 d., t.y. nepraėjus 2 metų anksčiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikui, todėl teismas, subendrindamas bausmes BK 64 str. pagrindu, baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai. Nors apie tai nenurodoma nei apeliaciniuose skunduose, nei paminėta skundžiamame nuosprendyje, iÅ¡ bylos matosi, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 75 str. 4 d. 3 p. ir BPK 358 str., patenkino KaiÅ¡iadorių rajono pataisos inspekcijos teikimÄ ir nuteistajam D.

T. bausmės vykdymo atidėjimÄ panaikino bei nutarė jį pasiųsti atlikti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtÄ 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Å ia nutartimi laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, o bausmės atlikimo pradžiÄ nutarta pradėti skaičiuoti nuo D. T. sulaikymo vykdant Å¡iÄ nutartį dienos (4 t., 47 b.l.). Tačiau Å¡i aplinkybė, t.y. teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo priėmimas, irgi nepatvirtina, kad D.

T. ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę jau visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atliko. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys tai visiÅ¡kai paneigia. Skundžiamu nuosprendžiu teismas D. T., vadovaujantis BK 66 str., į paskirtÄ bausmę įskaitė kardomojo kalinimo laikÄ nuo 2011 m. liepos 3 d. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos. IÅ¡ bylos matosi, kad D. T., įtariant jį N. S. nužudymu, vadovaujantis BPK 140 str., buvo sulaikytas 2011 m. liepos 3 d., to paties mėnesio 4 d. teismas paskyrė jam kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ , kurio terminas buvo tęsiamas iki Å¡iol (3 t., 23, 36 b.l.).

Tuo tarpu teismo nutartis dėl ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo buvo priimta tik 2011 m. liepos 21 d. Byloje (kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniuose registruose ir kituose dokumentuose), jokių duomenų apie tai, kad 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu D. T. paskirta bausmė buvo pradėta vykdyti, nėra. To ir negalėjo būti, nes D. T. tuo metu, t.y. nuo 2011 m. liepos 3 d. jau buvo suimtas šioje nužudymo byloje. Tai reiškia, kad ankstesniu 2010 m. liepos 3 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės D.

T. iÅ¡ viso neatlikinėjo ir skiriant galutinę subendrintÄ bausmę, vadovaujantis BK 64 str., teismas turėjo pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. paskirtÄ bausmę subendrinti su visa ankstesniu nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme.BK 64 str. 1 d. nurodyta, kad skiriant subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudėti. Tačiau, skirtingai negu BK 63 str., skiriant bausmę, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, nei BK 64 str., nei kiti BPK straipsniai nieko nenurodo apie tai, kokiais atvejais bausmės turi bÅ«ti sudedamos visiÅ¡kai, o kokiais iÅ¡ dalies.

Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , bausmių subendrinimo bÅ«dÄ teismas parenka savo nuožiÅ«ra atsižvelgdamas į galimybes individualizuoti bausmę. Iš dalies galima sutikti su D. T. gynėjo skundo argumentu dėl to, kad teismas skundžiamame nuosprendyje neiÅ¡dėstė jokių motyvų kodėl, vadovaujantis BK 64 str., bausmės D. T. buvo subendrintos visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du. Kita vertus, kolegijos nuomone, tai nėra esminis nuosprendžio trÅ«kumas, o patį bausmių subendrinimo bÅ«dÄ , numatytÄ BK 64 str. 2 d., teismas parinko teisingai ir pagrįstai.

Ankstesniu 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu D. T. buvo nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., t.y. už smurtines nusikalstamas veikas, o skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už kvalifikuotÄ nužudymÄ . Be to, jau buvo nurodyta apie tai, kad ankstesniu nuosprendžiu atidėjus paskirtos bausmės vykdymÄ , nuteistasis nevykdė teismo įpareigojimų, be to, darė naujus teisės pažeidimus, todėl 2011 m. liepos 21 d. bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas. Kolegijos nuomone, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad paskiriant D.

T. galutinę subendrintÄ bausmę vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., teismas pagrįstai taikė visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai, o D. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė irgi nėra aiÅ¡kiai per griežta ir jÄ Å¡velninti taip pat nėra pagrindo.Atsakant į gynėjo skundo argumentus dėl bausmių subendrinimo bÅ«do ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžio kolegija atkreipia dėmesį ir į dar vienÄ aplinkybę. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu D.

T. buvo paskirta ne 2 metų, o 2 metų ir 1 mėnesio galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje (jo įžanginėje dalyje) nurodoma, kad Å¡i bausmė yra tik 2 metai laisvės atėmimo. Akivaizdu, kad teismas Å¡iuo atveju padarė techninę klaidÄ , be to, pažymėtina, kad ta pati klaida padaryta ir kaltinamajame akte ir netgi prokuroro pateiktame apeliaciniame skunde. Å i klaida ir nulėmė tai, kad nors ir taikydamas visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , teismas, skirdamas D.

T. galutinę subendrintÄ bausmę, prie už nužudymÄ paskirtos bausmės pridėjo ne 2 metų ir 1 mėnesio, o tik 2 metų ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ neatliktÄ laisvės atėmimo bausmę. Taigi faktiÅ¡kai buvo subendrinta ne visa D. T. neatlikta bausmė, o tik jos dalis. Tačiau dėl Å¡ios klaidos apeliaciniai skundai nepaduoti. Pagal BPK 320 str. 3 d., 4 d. nuostatas bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, ta byla patikrinama tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, o pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai.

Nuteistojo ir iÅ¡teisintojo padėtis negali bÅ«ti pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Å ioje byloje dėl to, kad teismas padarė techninę klaidÄ ir, taikydamas visiÅ¡ko bausmių sudėjimo subendrinimo bÅ«dÄ , iÅ¡ tikrųjų subendrino ne visÄ ankstesniu nuosprendžiu D. T. paskirtÄ neatliktÄ bausmę, apeliaciniai skundai nepaduoti, todėl dėl to nuosprendį keisti ir tuo pačiu pabloginti nuteistojo padėtį nėra pagrindo.Nuteistojo D. T. gynėjo skunde nurodoma aplinkybė apie tai, kad D.

T. atžvilgiu yra priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, pasitvirtino. Liteko duomenys rodo, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 26 d. iÅ¡ tikrųjų priėmė nuosprendį, kuriuo D. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams ir 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., Å¡iÄ bausmę ir to paties teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtÄ neatliktÄ bausmę subendrinus daliniu sudėjimo bÅ«du, D. T. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 7 mėnesiams.

IÅ¡ bylos matosi, kad nors joje yra kai kurie duomenys apie dar vienÄ ikiteisminį tyrimÄ , nurodytas 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendis prie bylos nepridėtas, apie šį D. T. teistumÄ nieko nenurodoma nei skundžiamame nuosprendyje, nei kaltinamajame akte, nors jo suraÅ¡ymo metu paminėtas nuosprendis jau buvo priimtas. Daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ teismui apie paminėtÄ dar vienÄ D. T. teistumÄ nebuvo žinoma, todėl teismas to ir neaptarė, ir nesprendė bausmių subendrinimo klausimo.

Subendrinti dar ir nurodytu 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu D. T. paskirtÄ bausmę apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo, nes, visų pirma, to nepraÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, be to tai galėtų pabloginti nuteistojo padėtį ir bÅ«tų pažeistos jau paminėtas BPK 320 str. 3 d., 4 d. nuostatos. Å iuo atveju kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įsiteisėjus Å¡iam nuosprendžiui, bausmių, paskirtų skundžiamu nuosprendžiu ir nurodytu 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, subendrinimo klausimas galės bÅ«ti iÅ¡spręstas BPK VII dalyje nustatyta tvarka.

BPK 347 str. nurodyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausiÄ nuosprendį priėmęs teismas, Å¡is teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukÅ¡tesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietÄ privalo priimti sprendimÄ , kokia tvarka bus vykdomas bausmės, numatytos visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.Prokuroro apeliaciniame skunde dar praÅ¡oma, vadovaujantis BK 27 str. 1 d., pripažinti D.

T. recidyvistu. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė praÅ¡o Å¡ios apeliacinio skundo dalies netenkinti, nes nurodytas praÅ¡ymas nepagrįstas. Kolegija taip pat šį prokuroro praÅ¡ymÄ laiko nepagrįstu ir jį atmeta. BK 27 str. 1 d. nurodyta, kad nusikaltimo recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Toks asmuo yra recidyvistas. Kad nuteistasis D. T., turintis neiÅ¡nykusį teistumÄ už tyčinius nusikaltimus ir vėl padaręs naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , t.y. kvalifikuotÄ nužudymÄ , yra recidyvistas, jokių abejonių nekyla. Apie tai nurodoma ir skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimus teismas sprendimo pripažinti asmenį recidyvistu nepriima, o asmuo, atitinkantis BK 27 str. 1 d. nuostatas, tiesiog yra laikomas recidyvistu.

Teismas gali priimti sprendimÄ asmenį pripažinti tik pavojingu recidyvistu, kai tam yra BK 27 str. 2 d. ir 3 d. numatytos aplinkybės. Tačiau paduotame apeliaciniame skunde prokuroras pripažinti D. T. pavojingu recidyvistu nepraÅ¡o. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro ir nuteistojo D. T. gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                                        Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                                                                        Valdimaras Bavėjanas                                                                                                                                             Albinas Bielskis