d1103ca1-0a4e-412d-bb0c-56c52b1e8adf · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1860-527/2012;procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3., 75.6.1.; 75.7.; 75.8.; 121.14. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės (pirmininkė) ir Gintauto Koriagino, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-342-358/2012 pagal ieÅ¡kovės V. B. ieÅ¡kinį atsakovui M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 1-6) prašė:

1) pripažinti, jog santuokos iširimo momentu laikytina 2011-04-20;

2) nutraukti Å¡alių santuokÄ , sudarytÄ 2005-06-23, įregistruotÄ Kauno m. Civilinės Metrikacijos Biure, akto įraÅ¡o Nr.885, dėl atsakovo kaltės;

3) po santuokos nutraukimo palikti pavardes atsakovui B., o ieškovei B.;

4) sugrÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ : 1/2 dalį 0,0512 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/2 dalį sodo pastato, plane pažymėto 116Slp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį Å«kinio pastato, plane pažymėto 116Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 1/2 dalį stoginės, plane pažymėtos 116Plp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dovanotÄ pagal 2006-12-01 dalies žemės sklypo ir dalies pastatų dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 16159, pripažįstant šį nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe;

5) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį Opel Vectra, v. Nr. (duomenys neskelbtini) 4.000 Lt vertės.Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl dovanoto nekilnojamojo turto grÄ Å¾inimo atmesti, nes jis į šį turtÄ investavo daug darbo ir lėšų.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno rajono apylinkės teismas 2012-04-30 sprendimu (t. 2, b. l. 29-34) ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai:

1) pripažino, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2011-04-20;

2) nutraukė Å¡alių santuokÄ , sudarytÄ 2005-06-23d, įregistruotÄ Kauno m. Civilinės Metrikacijos Biure, akto įraÅ¡o Nr.885, dėl atsakovo kaltės;

3) po santuokos nutraukimo paliko pavardes: atsakovui – B., o ieškovei – B.;

4) sugrÄ Å¾ino iÅ¡ atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ : 1/2 dalį 0,0512 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/2 dalį sodo pastato, plane pažymėto 116Slp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį Å«kinio pastato, plane pažymėto 116Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 1/2 dalį stoginės, plane pažymėtos 116Plp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), padovanotÄ pagal 2006-12-01 dalies žemės sklypo ir dalies pastatų dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 16159, ieÅ¡kovei, pripažįstant šį nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe;5) priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį Opel Vectra, v.

Nr. (duomenys neskelbtini) 4.000 Lt vertės. Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, liudytojų N. M. B., L. S., M. G., A. L., O. M., D. B., G. B. parodymų sprendė, kad labiau tikėtina, kad bÅ«tent atsakovas, piktnaudžiavęs alkoholiu, naudojęs fizinį bei psichologinį smurtÄ , iÅ¡ esmės pažeidė sutuoktinio pareigas. Teismas nustatė, kad įsigyto sodo pastato renovavimas vyko ieÅ¡kovės lėšomis, o atsakovas nei lėšomis, nei darbu neprisidėjo. Atsakovas buvo grįžęs iÅ¡ privalomos tarnybos, pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturėjo bei nebuvo įsigijęs jokio nekilnojamojo turto.

IeÅ¡kovė įdarbino sutuoktinį savo įmonėje, pardavė butÄ ir įsigijo sodo pastatÄ , jį renovavo, vėliau ½ dalį Å¡io nekilnojamojo turto padovanojo sutuoktiniui. Toks elgesys, teismo nuomone, rodo, kad ieÅ¡kovė siekė bendro gyvenimo su atsakovu. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių Å¡ias aplinkybes. Atsakovo pakviesti liudytojai J. B., I. R. R., A. B., B. R., J. B. apie sutuoktinių santykius faktinių duomenų nepateikė, apie atsakovo atliktus darbus nurodė, kad „smalavo pamatus“.

Apie kitokių darbų atlikimÄ , jų nepertraukiamumÄ ir vientisumÄ duomenų nepateikė. Atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos apie atsakovo dalyvavimÄ statybos darbuose nėra pakankami įrodymai (t. 2, b. l. 11). IeÅ¡kovės pateiktos sÄ skaitos (t. 1, b. l. 155-189) bei ieÅ¡kovės motinos N. B. pateikti įrodymai apie turėtas bei gautas pajamas (t. 1, b. l. 128-147) pagrindžia ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad ji turėjo lėšų namo remontui. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad jis savo lėšomis taip pat galėjo prisidėti prie namo remonto.

Pateikti rašytiniai įrodymai apie pirktas prekes (t. 2, b. l. 2-10) neįrodo, kad buvo pirkta atsakovo lėšomis. Ieškovė neginčija, kad atsakovui duodavo pinigų tam tikroms prekėms nupirkti. Neįrodyta atsakovo aplinkybė, kad jis investavo jam padovanotus 38.000 Lt (t. 1, b. l. 78). Labiau tikėtina, kad ši aplinkybė nesusijusi su ieškovės sudaryta ½ dalies nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi, nes nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis sudaryta 2006-12-01 (t. 1, b. l. 13), o pinigų dovanojimo sutartis 2007-01-29 (t. 1, b. l. 78).

Pagrįstas ir tenkintinas ieÅ¡kovės reikalavimas grÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovo jam padovanotÄ Â½ dalį nekilnojamojo turto. Santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, nuo dovanojimo sutarties nėra praėję daugiau kaip 10 metų, nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 36-40) praÅ¡o panaikinti 2012-04-30 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ Å¡iais argumentais:Dėl kaltės. Atsakovas dėl tariamo jo besaikio alkoholio vartojimo nėra registruotas priklausomybės ligų centre ar pristatytas į policijos įstaigas dėl alkoholio vartojimo ar dėl kitokių įvykių, susijusių su apsvaigimu nuo alkoholio ar jo vartojimo vieÅ¡oje vietoje, ar pasirodymu apsvaigusiam vieÅ¡oje vietoje, todėl teismas be pagrindo rėmėsi liudytojo parodymais, kad jis ne tik po savaitę ar mėnesį, bet net po pusmetį vartodavo alkoholį ir taip vartojo eile metų.

Atsakovo teigimu, tokiu atveju jis turėjo bent jau vartoti alkoholį vieÅ¡oje vietoje (prie parduotuvės anksti ryte pagirių atveju) ar bÅ«ti apsvaigęs vieÅ¡oje vietoje (eiti iki ar iÅ¡ parduotuvės neÅ¡inas alkoholiu namo). Be to, byloje nėra jokių kitų įrodymų, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovės liudytojų parodymus, apie fizinio smurto vartojimÄ jos atžvilgiu. Liudytojais buvo ieÅ¡kovės draugės ir giminaičiai, kurie buvo ir yra suinteresuoti, kad bylÄ â€žlaimėtų“ ieÅ¡kovė, iÅ¡skyrus vienÄ kaimynÄ , kuris proceso metu niekaip negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl atsakovas yra neigiamas asmuo.

Sudaužyto Å¡ildymo katilo nuotrauka neįrodo atsakovo smurtavimo prieÅ¡ ieÅ¡kovę, o tik konstatuoja faktÄ apie tai, kad katilas yra iÅ¡oriÅ¡kai pažeistas, t. y. sulankstytas. Apie tai, kad katilas yra sulankstytas, jis sužinojo tik iÅ¡ nuotraukos, nes prieÅ¡ jam iÅ¡važiuojant į NorvegijÄ jis buvo tvarkingas. Dėl psichologinio smurto sprendime net nenurodyta, kaip ir kokiu bÅ«du toks smurtas buvo naudojamas ir kuo jis pasireiÅ¡kė. Teismas sprendime nurodė, jog atsakovas yra nelojalus, nesirÅ«pina sutuoktine tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Tačiau bylos eigoje pati ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas dirbo jos įmonėje. Dirbant kartu Å¡alys ir kaip sutuoktiniai, ir kaip bendradarbiai, siekė vieno tikslo - uždirbti lėšų jų bendram gyvenimui, tuo tikslu važiuodavo į OlandijÄ atsivežti naudotų baldų, kuriuos atsakovas restauruodavo ir padėdavo parduoti, taip pat dirbdavo prie namo renovacijos. Krizės laikotarpiu smuko prekyba baldais ir neradęs gerai apmokamo darbo Lietuvoje, atsakovas iÅ¡važiavo į NorvegijÄ , kad užsidirbtų lėšų Å¡eimos poreikiams tenkinti, tačiau ieÅ¡kovė ir teismas tokius atsakovo veiksmus laikė nesirÅ«pinimu Å¡eima, nors Lietuvoje taip gyvena kas antra Å¡eima, kurioje vienas iÅ¡ Å¡eimos narių dirba svetur, tikslu užsidirbti lėšų Å¡eimos poreikiams tenkinti.Dėl nekilnojamojo turto.

Teismas visai nesivadovavo atsakovo liudytojų duotais paaiÅ¡kinimais, tik nurodė, jog jie nepateikė duomenų apie darbų atlikimÄ , jų nepertraukiamumÄ , vientisumÄ . Tačiau atsakovo liudytojai yra atsitiktiniai asmenys, t. y. pardavėjas, kuris parduodavo atsakovui įrankius, reikalingus renovuojant namÄ , kaimynai, kurie matė kaip atsakovas dirbo, bei kiti asmenys, kurie atsakovui padėjo dirbti renovuojant namÄ . Å ie liudytojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jie paprasčiausiai nurodė tai, kas jiems žinoma ir kÄ matė.

VisiÅ¡kai logiÅ¡ka, kad nei vienas iÅ¡ jų nematė visų renovavimo etapų, nes jie nebuvo prie namo nuo pradžios iki galo, tačiau jie konkrečiai nurodė, kad vis dėl to atsakovas dirbo, pirko tam reikalingas medžiagas ir įrankius ir t. t. Teismas jais nesivadovavo, o vadovavosi vien tik ieÅ¡kovės liudytojų parodymais. Teismas negali vienos Å¡alies įrodymams ar liudytojų parodymams suteikti didesnę ir iÅ¡skirtinę įrodomÄ jÄ galiÄ nei kitos Å¡alies. Ir tai sudaro prielaidas, jog teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai, nes nėra nurodyta, kodėl vadovavosi ne visų įrodymų visuma, bet ieÅ¡kovės ir jos liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, kurių nepagrindžia jokie kiti byloje surinkti įrodymai.

Taip pat teismas nurodė, jog neįrodyta aplinkybė, kad atsakovas investavo į namo renovacijÄ 38.000 Lt, nes ½ namo ir kitas nekilnojamasis turtas buvo atsakovui padovanotas 2006-12-01, o 38.000 Lt atsakovui padovanoti – 2007-01-29. Atsakovas su tokia teismo nustatyta aplinkybe sutiktų, jei sodo namelis bÅ«tų baigtas renovuoti prieÅ¡ suraÅ¡ant dovanojimo sutartį (2006-12-01), tačiau pati ieÅ¡kovė yra teismui bylos eigoje pareiÅ¡kusi, kad namas nėra iki Å¡iol galutinai renovuotas.IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 47-51) praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti.

IeÅ¡kovė nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, nes bÅ«tent dėl jo kaltės - netinkamo elgesio, nenoro vesti bendrÄ Å«kį ir gyventi normalų santuokinį gyvenimÄ iÅ¡iro Å¡eima, nors ieÅ¡kovė dėjo visas pastangas ne tik Å¡eimÄ iÅ¡saugoti (ilgai slėpė net nuo artimųjų tiek sutuoktinio girtavimÄ , tiek ir jo agresyvų elgesį ir net smurtÄ jos atžvilgiu), bet ir siekė įsiteikti sutuoktiniui - nuolat jam duodavo pinigų, nupirko automobilį Reno Espace, tenkino įvairias jo užgaidas, o vėliau (jau bÅ«nant santuokoje) net padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusios sodo valdos ½ dalį, vis tikėdamasi, jog bÅ«tent su juo gyvens ilgai ir laimingai, o jis, turėdamas ½ dalį sodo valdos, bus saugus ir norės rÅ«pintis namais ir Å¡eima.

Be to, norėdama gerų santykių ir su atsakovo tėvais bei giminaičiais, aprÅ«pino juos baldais, apmokėjo už plastikinius langus, kurie buvo nupirkti atsakovo tėvų namui ir kt. IeÅ¡kovės lÅ«kesčiai nepasiteisino, nes atsakovas nenorėjo prisidėti prie Å¡eimos gerbÅ«vio kÅ«rimo, kaip ieÅ¡kovė suprato santuokos nutraukimo proceso metu iÅ¡ atsakovo pateiktų nuotraukų apie sodo namo remontÄ , jis tik siekė sudaryti tokį įspÅ«dį, jog jis remontuoja „savo“ namÄ , o apie ieÅ¡kovės egzistavimÄ niekam net neužsimindavo.

Kai kurie atsakovo liudytojai tik teismo proceso metu sužinojo, kad ieÅ¡kovė yra atsakovo žmona, kad jai faktiÅ¡kai priklausė sodo sklypas su nameliu ir kad vien tik už jos ir jos mamos N. M. B. pinigus jis buvo įgytas bei remontuojamas. Atsakovo pakviesti liudytojai nurodė, jog ieÅ¡kovės jie prie namo nematę, o namas „priklausantis M. B., kuris jį ir remontavo“, tačiau net atsakovo tėvas J. B. pripažino, jog sÅ«nus vartodavęs alkoholį, o jam kartÄ atvykus į svečius kilo konfliktas (M.

B. buvo neblaivus), o jam, norėjusiam pas juos pernakvoti, teko vėlai vakare iÅ¡važiuoti. Taip pat atsakovo tėvas nurodė, kad sÅ«nus dažnai kompiuteriu atsiųsdavo remontuojamo namo ir sklypo nuotraukas, „parodydamas“ kaip vyksta remontas ir kÄ jis „darantis“, nors J. B. pripažino, kad jokių lėšų jo sÅ«nus neturėjo, nes nei oficialiai, nei faktiÅ¡kai nedirbo. Iki iÅ¡vykimo į KaunÄ buvo neseniai grįžęs iÅ¡ privalomos karinės tarnybos. Taigi akivaizdu yra tai, jog atsakovas tik siekė sudaryti įvaizdį apie tai, jog jis viskuo rÅ«pinasi, nors faktiÅ¡kai pats statybos bei remonto darbų neatlikinėjo ir nemokėjo atlikti, o dirbdavo samdomi asmenys.

Jis dažnai „padėdavo“ įvairiems kaimynams jų namuose smulkiuose Å«kio darbuose, tokiu bÅ«du sukurdamas apie save palankiÄ nuomonę, bei niekada nepasakodamas apie turimÄ Å¾monÄ leido Å¡iems žmonėms susidaryti neteisingÄ nuomonę apie tai, jog remontuojamas sodo namas priklauso jam. Kiti atsakovo pakviesti liudytojai (ypač jo pusbrolis), nors ir siekė parodyti, kaip M. B. „dirbo“ prie namo, tačiau tegalėjo pasakyti tiek, jog M. B. „virė smalÄ â€œ ir „smalavo pamatus“ bei pirko įvairius įrankius, o dažniausiai „vadovaudavo“ prie namo dirbantiems darbininkams, kuriems, pabrėžtina, mokėdavo ieÅ¡kovė.

Taigi ne ieÅ¡kovės, o bÅ«tent atsakovo surasti ir įkalbėti liudyti asmenys (manytina ne atsitiktiniai, o tie, su kuriais tikslingai atsakovas susipažino ir palaikė ryÅ¡ius, gyvendamas sodų bendrijoje) duodami paaiÅ¡kinimus siekė, jog teismo sprendimas bÅ«tų palankus tik jam. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų namo nuotraukų puikiai matosi, jog jai tenka Å¡alinti visas tokio atsakovo „remontavimo“ - „smalavimo“ pasekmes, nes pamatai ne tik Å¡lampa, bet jau ir visa siena pelija, o visus santuokos metu supirktus įrankius, laikytus namo garaže ant lentynų, atsakovas iÅ¡vežė (didžiausia tikimybė, jog savo tėvams, o gal ir pardavė), kaip ir pasisavino ieÅ¡kovės įmonės kompiuterį, dokumentus (tame tarpe remonto sÄ skaitas) bei kitus ieÅ¡kovės asmeninius daiktus.

Per pastaruosius porÄ metų ieÅ¡kovė yra priversta dar kartÄ mokėti už pakartotinai atliekamus darbus - stoglangių perdėjimÄ , durų perstatymÄ , namo aptinkavimÄ ir kt. Kad ir kaip ieÅ¡kovė stengėsi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ ir net padovanojo dalį savo turėto nekilnojamojo turto, tikėdamasi santykių pagerėjimo, tačiau realiai tik keletÄ mėnesių atsakovas su ieÅ¡kove elgėsi normaliai, o vėliau, t. y. ieÅ¡kovei jau bebaigiant remontuoti sodo namÄ , pradėjo agresyviai iÅ¡ jos reikalauti pinigų alkoholiui, jo asmeninių poreikių tenkinimui (cigaretėms, motociklui ir pan.), nors pats gerai žinojo, kad ieÅ¡kovės verslas nebeduoda beveik jokių pajamų, o Å¡alys faktiÅ¡kai gyvena tik iÅ¡ ieÅ¡kovės mamos paskolintų pinigų, kuriuos naudojo net jo asmeninės turtinės padėties gerinimui - nuosavybės teisių atkÅ«rimo, o vėliau paveldėjimo dokumentų tvarkymui.

Å iems sutuoktinio „reikalams“ sutvarkyti, kuriais rÅ«pinosi ieÅ¡kovė viena, kaip patvirtino ir jo tėvai teismo posėdžio metu, buvo iÅ¡leista apie 7.000 Lt, todėl Å¡iandien ieÅ¡kovė teturi vienintelį nekilnojamÄ jį turtÄ - ½ dalį jos turėto žemės sklypo, esančio Kauno raj. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl., s. b. „(duomenys neskelbtini)“, 116 skl., bei ½ dalį sodo namo ir kitų Å«kio statinių, o apelianto vardu yra registruoti dar ir 2 sklypai Lazdijų rajone bei 3/10 dalys žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) pl. 63H.

Kaip ieÅ¡kovė suprato teisminio proceso metu, apeliantas dar iki santuokos su ja (t. y. 2005 m.) jau buvo kreipęsis teisinių konsultacijų dėl Vedybinės sutarties sudarymo, turto įsigijimo ir t. t. Taigi akivaizdu yra ir tai, jog visi apelianto veiksmai - siekis sudaryti santuokÄ ir įkalbėti jam padovanoti dalį sodo valdos ir namo, fotografuotis prie „remontuojamo“ namo, buvo iÅ¡ anksto apgalvoti. Kaip ir apgalvotas buvo jo siekis, kad jo močiutė J. S., visÄ gyvenimÄ skurdusi ir gavusi nedidelę pensijÄ , dėl to negalėjusi susitvarkyti nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo dokumentų, 2007-01-29 „padovanotų“ jam 38.000 Lt.

Teismo išreikalauti duomenys apie J. S. turėtas pajamas, ieškovės manymu, patvirtina tai, jog J. S. tokios pinigų sumos negalėjo nei sutaupyti, nei padovanoti. Taigi akivaizdu, jog J. S. tokių pinigų neturėjo ir jie realiai minėta „dovanojimo“ sutartimi nebuvo perduoti. Be to, ir pats apeliantas, susipainiojo savo pateikiamose šių „pinigų“ „panaudojimo remontui“ versijose: atsiliepime į ieškinį jis teigė, jog ieškovė jam ne va už tai, kad 38.000 Lt buvo panaudoti namo remontui, padovanojo dalį gyvenamojo namo ir sklypo, nors akivaizdu yra tai, jog namo dovanojimo sutartis sudaryta 2006-12-01, o močiutės „dovanoti pinigai“ buvo tik 2007-01-29.

Apeliaciniame skunde atsakovas jau nurodo, kad bÅ«tent dovanotus pinigus jis investavo į namo remontÄ . Tačiau, vėlgi iÅ¡ byloje esančių remonto sÄ skaitų bei nuotraukų ir jose užfiksuotų datų matosi, jog visi esminiai remonto darbai buvo užbaigti iki 2006-03-23 bei 2006 m. lapkričio, už ieÅ¡kovės ir jos mamos N. M. B. pinigus. Aplinkybės, jog ieÅ¡kovės mama N. M. B. investavo labai dideles lėšas į ieÅ¡kovės įsigytÄ sodo sklypÄ su namu, patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurių dalis taip pat patvirtina ir tÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovės mama turėjo pakankamai pajamų, ir Å¡ie pinigai ieÅ¡kovei realiai buvo perduoti.

Atsakovas, bendraudamas su ieÅ¡kove ir sudarydamas su ja santuokÄ , siekė savanaudiÅ¡kų tikslų. Tačiau ieÅ¡kovei tik nuo 2011 m. birželio mėnesio pabaigos tapo visiÅ¡kai aiÅ¡ku, jog atsakovas jau seniai nebelaiko ieÅ¡kovės savo sutuoktine, t. y. nuo visiÅ¡ko nesiskaitymo su ieÅ¡kove jis perėjo prie nuolatinio psichologinio smurto (fiziÅ¡kai smurtauti atsakovas nebedrįso po to, kai ieÅ¡kovei girdint vienas iÅ¡ jo sugėrovų jį įspėjo, kad muÅ¡ti ieÅ¡kovės negalima, nes tada jis bus kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, o ieÅ¡kovė ir taip galinti numirti nuo psichologinio spaudimo, nes, pasak atsakovo, yra „širdininkė“), atsakovas visÄ laikÄ siekė, jog ieÅ¡kovė nuolat patirtų stresines situacijas, ko pasekoje pablogėtų jos sveikata, ji numirtų, o jis paveldėtų ir privalomÄ jÄ sutuoktinio dalį.

Apie tokius savo „tikslus“ atsakovas pastaruoju metu jau net nesigėdijo ieÅ¡kovei pasakyti tiesiogiai, o kad jis tokiu „bÅ«du“, t. y. po ieÅ¡kovės mirties, tikisi tapti „dar turtingesniu“, ieÅ¡kovei yra prasitarę net jo artimieji (po santuokos sudarymo ir turto dalies padovanojimo), kartais net akivaizdžiai iÅ¡ ieÅ¡kovės pasiÅ¡aipydami. Supratusi, jog atsakovo elgesys kelia tiesioginį pavojų ieÅ¡kovės sveikatai, ieÅ¡kovė apsisprendė santuokÄ su atsakovu nutraukti ir apie tai informuoti sutuoktinį.

Aplinkybes, jog atsakovas tapdavo itin agresyvus, nesivaldantis ir iÅ¡ esmės net nesuvokdavo kÄ darantis, patvirtino byloje pateiktos nuotraukos apie sudaužytus ir sugadintus name esančius daiktus, apie sugadintus daiktus paliudijo ir liudytojai: ieÅ¡kovės mama N. M. B., A. L., kaimynas D. B., kuriam pats apeliantas prisipažino kirviu sukapojęs kieto kuro katilÄ . Apie piktnaudžiavimÄ alkoholiu, smurtavimÄ paliudijo liudytojai M. G., L. S. ir O. M.. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas pripažino savo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, nurodydamas „šalių nesutarimus“, tačiau apeliaciniame skunde jis jau siekia pateikti kitÄ â€žversijÄ â€œ - neva tai į NorvegijÄ iÅ¡vykęs uždirbti lėšų Å¡eimai, tačiau į bylÄ nepateikė nei vieno raÅ¡ytino įrodymo apie kokias nors savo turėtas/gautas lėšas ne tik santuokos metu, bet ir iki santuokos.

Apeliantas nepateikė teismui nei vieno įrodymo, patvirtinančio jo gautas pajamas Lietuvoje ar Norvegijoje, ar Å vedijoje (į kuriÄ iÅ¡vyko 2011 metų vasarÄ ir kurioje esantį adresÄ nurodė sudarant Vedybinę sutartį dėl automobilio padalijimo), kurias jis neva tai panaudojo Å¡eimai, kadangi atsakovas, gyvendamas su ieÅ¡kove, beveik iÅ¡kart po santuokos sudarymo nusprendė daugiau oficialiai nebedirbti ir jokio darbo Lietuvoje jis neieÅ¡kojo, nes jam ir taip buvo patogu gyventiIV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje nėra tikslingas žodinis bylos nagrinėjimas, nes ginčui iÅ¡spręsti pakanka Å¡alių paaiÅ¡kinimų, iÅ¡dėstytų procesiniuose dokumentuose bei byloje pateiktų įrodymų (CPK 322 str.).

Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginÄÄ dėl santuoka iÅ¡irimo priežasčių (Å¡alių kaltės), turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sÄ lygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiÅ¡kindama sutuoktinio pareigų sÄ vokÄ , pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos.

CK yra nustatyti atvejai, kai vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra (buvo) neiÅ¡tikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, ar paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neiÅ¡tikimybę).

AiÅ¡kinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, jog pakanka įrodyti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad bÅ«tų laikoma, jog santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos. Kaip matyti iÅ¡ pradinio 2011-09-07 teisme gauto ieÅ¡kinio (t. 1, b. l. 1-6), ieÅ¡kovė santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės pagrindu nurodė atsakovo piktnaudžiavimÄ alkoholiniais gėrimais ir fizinio smurto prieÅ¡ jÄ naudojimÄ . IeÅ¡kovės teigimu, Å¡alys pažįstamos nuo 2003 metų, tačiau bÅ«tent nuo 2005 metų, kuomet buvo pradėtas jos 2004-07-20 įsigyto sodo namo remontas, atsakovo elgesys tapo labai agresyvus, jis pradėjo dažnai vartoti alkoholį, o bÅ«damas neblaivus – fiziÅ¡kai prieÅ¡ jÄ smurtauti.

Å alys, manydamos, jog santuoka pataisys judviejų santykius, 2005-06-23 susituokė, tačiau, ieÅ¡kovės teigimu, santykiai nepasikeitė. IeÅ¡kovė, atsakovo praÅ¡ymu, kad jis jaustųsi saugiai ir stabiliai su ja, 2006-12-01 padovanojusi jam ½ žemės sklypo Kauno raj. Sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl., s. b. „(duomenys neskelbtini)“ 116 skl., bei ½ dalį sodo namelio ir Å«kio statinių, tačiau santykiai pagerėjo tik trumpam, sutuoktinis ir toliau smurtavo, siekė, jog ji patirtų stresines situacijas, ko pasekoje pablogėtų ieÅ¡kovės sveikata, o po jos mirties jis paveldėtų ir likusiÄ nekilnojamojo turto dalį.

IeÅ¡kovės teigimu, agresijÄ atsakovas iÅ¡liedavo ne tik ant ieÅ¡kovės, bet ir ant daiktų. IeÅ¡kovė 2011 m. liepos mėnesio viduryje apsisprendė skirtis tik dėl atsakovo žiauraus elgesio su ja, nenoro vesti bendrÄ Å«kį, gyventi normalų santuokinį gyvenimÄ , rÅ«pintis Å¡eima ir Å¡eimos gerove. Nustatyta, jog byloje nėra duomenų (praneÅ¡imų policijai, medicininių dokumentų ir pan.), kurie leistų pagrįstai manyti, jog atsakovas santuokos metu prieÅ¡ ieÅ¡kovę naudojo fizinį smurtÄ ir besaikiai girtuokliavo.

IeÅ¡kovė Å¡ias aplinkybes įrodinėjo tik liudytojų parodymais (t. 1, b. l. 197-198), kurie, kolegijos nuomone, neabejotinai paremti subjektyviÅ¡kumo požymiu, liudijant apie aplinkybes, kurių stebėjimas ir vertinimas neabejotinai yra susijęs ir su Å¡alies, kuri tÄ asmenį kvietė liudyti, aplinkybių subjektyviu vertinimu. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik vien tik ieÅ¡kovei palankiais jos kviestų liudytojų parodymais, padarė iÅ¡vadÄ , jog santuokos iÅ¡irimui įtakos turėjo atsakovo smurtas ir piktnaudžiavimas alkoholiu.

Kolegija atkreipia dėmesį į pačios ieÅ¡kovės teiginius, jog atsakovas jau prieÅ¡ santuokÄ , apie 2005 m. pradžiÄ , pradėjo smurtauti ir girtuokliauti, tačiau, nepaisant to, po pusmečio (2005 m. birželį) ieÅ¡kovė su juo susituokė, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad santuoka iÅ¡iro vien tik dėl atsakovo kaltės. Be to, tiek ieÅ¡kinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė kaip netinkamÄ atsakovo elgesį nurodė tai, jog „2006 m. sutuoktinis be jos žinios paėmė 8.000 Lt, kuriuos jos mama buvo paskolinusi pirkti namo remontui reikalingoms statybinėms medžiagoms“, tačiau, kaip spręstina iÅ¡ to paties ieÅ¡kinio aplinkybių, nepaisant tokio elgesio, ieÅ¡kovė 2006 m. pabaigoje padovanoja savo sutuoktiniui pusę jai priklausančio nekilnojamojo turto, dargi teigdama, jog „jokių piktų sutuoktinio kėslų nenumatė“.

Kolegijos nuomone, ieÅ¡kovė sau prieÅ¡tarauja, teigdama, kad sutuoktinio smurtas ir piktnaudžiavimas alkoholiu buvo lemiamas veiksnys Å¡alių skyryboms, nes akivaizdu, kad bÅ«tent tie patys veiksniai nesutrukdė nei sudaryti santuokos, nei padovanoti ginčo turto. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų (t. 1, b. l. 97), kurie leistų pagrįstai manyti, jog atsakovas buvo priklausomas nuo alkoholio, jog dėl to buvo kviečiama policija arba dėl to atsakovui bÅ«tų taikytos administracinio poveikio priemonės. Nors ieÅ¡kovės kviesti liudytojai aiÅ¡kino, kad matydavo atsakovÄ girtÄ (t. 1, b. l. 199-200, 200-201, t. 2, b. l. 18), tačiau atsakovo kviesti liudytojai tvirtino (t. 1, b. l. 121, t. 1, b. l. 202, 203-204), kad jis alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiavo.

Esant prieÅ¡taringiems liudytojų parodymams, be to, net ir ieÅ¡kovės kviestiems liudytojams paaiÅ¡kinus tik tiek, kad matydavo atsakovÄ girtÄ , negalima daryti iÅ¡vados, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir kad tai buvo santuokos nutraukimo priežastis, tuo labiau, kad, pačios ieÅ¡kovės teigimu, atsakovas girtuokliauti pradėjo dar iki santuokos sudarymo. Pats alkoholio vartojimo faktas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovas nuolatinai piktnaudžiavo alkoholiu ir laikyti tai santuokos iÅ¡irimo prižastimi, o ne tiesiog padaryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas vartojo alkoholį tik epizodiÅ¡kai.Kolegijos nuomone, pagrindinė Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastis yra ne vienos kurios nors iÅ¡ jų kaltė, o skirtingi Å¡alių požiÅ«riai į atskirų problemų sprendimÄ (ypač turint omenyje Å¡alių amžiaus skirtumÄ ), skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas Å¡ių požiÅ«rių suderinti tarpusavyje, dėl ko Å¡eimoje kildavo nesutarimai ir tai bendrÄ sutuoktinių gyvenimÄ padarė negalimu.

Tikėtina, jog Å¡alys pradėjo nerasti bendro intereso ir susitarimo, pradėjo turėti skirtingas nuomones, dėl ko ir pasidarė sunku ir nebeįmanoma kartu gyventi, o ieÅ¡kovė, nebenorėdama toliau ieÅ¡koti kompromiso, apsisprendė nutraukti santuokÄ . IeÅ¡kovei neįrodžius, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas bÅ«tent vien tik atsakovas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, vien tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais pripažinęs atsakovo kaltę, pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir jų įvertinimÄ (CPK 176, 185 str.), dėl ko nepagrįstai pripažino, kad santuoka iÅ¡iro tik dėl vieno atsakovo kaltės, kas yra pagrindas Å¡iÄ sprendimo dalį pakeisti, pripažįstant, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog apeliantas turėtų grÄ Å¾inti 2006-12-01 dovanojimo sutartimi (b. l. 13-17) ieÅ¡kovės jam dovanotus ½ dalį žemės sklypo ir pastatų, esančių Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) mstl.

SB „(duomenys neskelbtini)“ sklypo Nr. 116.Tam, kad dovanotojas Å¡ia teise, nustatyta CK 3.70 straipsnio 4 dalyje, galėtų pasinaudoti, turi bÅ«ti tam tikrų aplinkybių visetas: pirma, Å¡alys turi bÅ«ti sutuoktiniai, o dovanojimo sutartis turi bÅ«ti sudaryta santuokos metu; antra, reikalauti grÄ Å¾inti dovanÄ galima tik tada, jei santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės; trečia, reikalauti grÄ Å¾inti galima tik padovanotus nekilnojamuosius daiktus; ketvirta, nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki reikalavimo grÄ Å¾inti dovanÄ pareiÅ¡kimo teisme turi bÅ«ti praėję ne daugiau kaip deÅ¡imt metų (Å¡is terminas priskirtinas prie naikinamųjų terminų (CK 3.70 str. 4 d., 1.117 str. 6 d.); penkta, nekilnojamasis daiktas – dovana – apdovanotojo neturi bÅ«ti perleistas tretiesiems asmenims (LAT 2010-06-21 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-275/2010). Dovanos davimo motyvai, sprendžiant dovanoto nekilnojamojo daikto grÄ Å¾inimo klausimÄ , pagal CK 3.70 straipsnio 4 dalį yra nereikÅ¡mingi. Taigi teismas, nagrinėjantis reikalavimÄ dėl dovanos grÄ Å¾inimo, turi aiÅ¡kintis, ar egzistuoja įstatyme nustatytos sÄ lygos, kuriomis dovana turi bÅ«ti grÄ Å¾inta. Sprendžiant reikalavimÄ dėl dovanos grÄ Å¾inimo kitų, iÅ¡skyrus iÅ¡vardytas, sÄ lygų ir apribojimų įstatyme nenustatyta.IeÅ¡kovė reikalavimÄ grÄ Å¾inti atsakovui 2006-12-01 dovanotus nekilnojamuosius daiktus grindė tuo, jog ji tai padarė tikėdamasi, jog nuo tokio poelgio Å¡alių santykiai pagerės. Tačiau, kaip paminėta, dovanos davimo motyvai sprendžiant dovanoto nekilnojamojo daikto grÄ Å¾inimo klausimÄ pagal CK 3.70 straipsnio 4 dalį yra nereikÅ¡mingi.

Todėl CK 3.70 straipsnio 4 dalies taikymui bÅ«tina nustatyti tam tikrų aplinkybių visetÄ , kurios nustatytinos remiantis surinktais byloje įrodymais. Bylos duomenimis, Å¡alių santuoka buvo įregistruota 2005-06-23, o dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2006-12-01 (t. 1, b. l. 13-17), taigi Å¡alys dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo sutuoktiniai. Kolegija nustatė, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ginčo dovanos objektas Å¡ioje byloje yra nekilnojamasis turtas. Kadangi ieÅ¡kovė 2011-09-07 kreipėsi į teismÄ dėl dovanos, atsakovo gautos 2006-12-01, grÄ Å¾inimo (t. 1, b. l. 1), akivaizdu, jog nuo dovanos perdavimo nepraėjo daugiau kaip deÅ¡imt metų.

Remiantis nekilnojamo turto registracijos duomenimis (t. 1, b. l. 19-20, 21-29), akivaizdu, jog ginčo nekilnojamasis turtas neperleistas tretiesiems asmenims. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, yra visos sÄ lygos patenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir įpareigoti atsakovÄ dovanÄ grÄ Å¾inti (CPK 185 str.). Apeliantas nurodo, jog jis į ginčo namo rekonstrukcijÄ investavo jam padovanotus 38.000 Lt (b. l. 78), bÅ«tent todėl ieÅ¡kovė jam padovanojo ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , be to, jam pelnytai priklauso padovanoto turto dalis, nes jis prie ginčo namo renovacijos prisidėjo ne tik materialiai, bet ir darbu.

Kaip jau minėta, dovanos davimo motyvai, sprendžiant dovanoto nekilnojamojo daikto grÄ Å¾inimo klausimÄ , pagal CK 3.70 straipsnio 4 dalį yra nereikÅ¡mingi. Å ioje byloje neginčijama, jog ginčo turtas iki santuokos priklausė ieÅ¡kovei, kurį ji įsigijo 2004-07-21 pirkimo-pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 10-12), be to, ieÅ¡kovė įrodė turėjusi pinigų sodo namo remontui (2005-06-21 pardavė butÄ už 133.000 Lt (t. 1, b. l. 48-50, 51-52), dalį pinigų investavo ir ieÅ¡kovės motina (t. 1, b. l. 128-147)), todėl konstatuotina, jog atsakovas, teigdamas, kad jis prisidėjo prie ginčo namo renovavimo tiek materialiai (asmeninėmis piniginėmis lėšomis), tiek savo darbu, turėjo savo teisę ginti reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl kompensacijos už turto pagerinimÄ priteisimo (kurio Å¡ioje byloje nereiÅ¡kė), o ne tokiais motyvais ginčyti ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl dovanoto turto grÄ Å¾inimo.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, keistina tik sprendimo dalis, kuria pripažinta, jog santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, ir nustatytina, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o likusi 2012-04-30 sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimo iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti viso 4.396,5 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (t. 2, b. l. 53-54): pirmosios instancijos teisme - 3.000 Lt už advokato pagalbÄ (t. 1, b. l. 63-64, 192-193), 700 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 7, 69, 66) ir 96,5 Lt kitas iÅ¡laidas, o apeliacinėje instancijoje – 600 Lt.Kadangi ieÅ¡kinys tenkintas tik iÅ¡ dalies, perskirstytinos teismo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Turtinį ginÄÄ (ieÅ¡kinio reikalavimas dėl turto grÄ Å¾inimo), už kurį mokėtinas 1.260 Lt žyminis mokestis, atsakovas pralaimėjo, o neturtinį ginÄÄ ((ieÅ¡kinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo pagrindo), už kurį mokėtinas 139 Lt žyminis mokestis – laimėjo, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina (CPK 93 str. 2 d.) 561 Lt žyminio mokesčio (700 - 139), nes ieÅ¡kovė sumokėjo tik 700 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį, nuo likusios 699 Lt dalies (viso mokėtina 1.399 Lt) buvo atleista (t. 1, b. l. 66).Valstybei iÅ¡ atsakovo priteistina 699 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieÅ¡kovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.).

Kolegijos nuomone, įvertinus bylos aplinkybes, protinga ir pagrįsta iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei bÅ«tų priteisti 1.500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme bei 300 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 4 d.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, ir nustatyti, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Sumažinti priteistÄ iÅ¡ atsakovo M.

B. ieÅ¡kovei V. B. žyminį mokestį iki 561 Lt, už advokato paslaugas iki 1.500 Lt ir bendrÄ priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 2.157,5 LtLikusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei V. B. (a.k(duomenys neskelbtini) 300 Lt už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                      Jolita Cirulienė Virginija Gudynienė Gintautas Koriaginas