2016-06-29 Nr. AB-13501-3-62-3-01513-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-571-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01513-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 59.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, R. B., J. T., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lazdijų rajono savivaldybei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarei A. B. dėl sprendimo panaikinimo, sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama: 1) panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2012 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 4S-90 atkurti nuosavybės teises J. T. į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,9435 ha vandens telkinio, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 10,44 ha ploto (vertė 9500 Lt devyni tūkstančiai penki šimtai) vandens ūkio paskirties sklypo dalį (iš bendro 14,90 ha ploto) bendrosios nuosavybės teise su Lietuvos Respublika (4,46 ha), esančią (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia Palangos miesto savivaldybės notarų biuro notarės A. B. patvirtintą 2012 m. gegužės 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1693, kuria per įgaliotinį F. U. J. T. pardavė, o R. B. pirko (duomenys neskelbtini) dalį žemė sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) už 95000 Lt (devyniasdešimt penkis tūkstančius) 3) taikyti restituciją, įpareigojant R. B. grąžinti valstybei 10,44 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), o Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba, atsakovas), įpareigotina paskutiniam turto įgijėjui R. B. atlyginti jo patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimu (tolius – ir 2016 m. vasario 12 d. sprendimas) pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies: panaikintas NŽT 2012 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. 4S-90 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. T., pripažinta negaliojančia Palangos miesto savivaldybės notarų biuro notarės A. B. patvirtinta 2012 m. gegužės 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 2-1693) (toliau – ir pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-1693) ir iš dalies taikyta restitucija, įpareigojant pirkėją R. B. grąžinti valstybei (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. gegužės 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 2-1693) pagrindu, netenkintas pareiškėjos prašymas dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, įpareigojimo paskutiniam turto įgijėjui R. B. atlyginti jo patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos.

Aatsakovo R. B. atstovė advokatė R. Ž. 2016 m. vasario 25 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė priteisti iš pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros ir atsakovės NŽT solidariai 1936 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2015 m. lapkričio 12 d. ir 2016 m. sausio 19 d. prašymais (b. l. 46, 57) prašė teismą priteisti iš NŽT 39,79 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Atsakovas NŽT atsiliepime į prašymus dėl išlaidų atlyginimo su prašymais nesutiko. Nurodė, kad prašomos priteisti teismo išlaidos turi būti priteisiamos ne iš jos, o iš Kauno apygardos prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi (toliau – ir 2016 m. balandžio 19 d. nutartis) atsakovo R. B. atstovės advokatės R. Ž. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino. Trečiojo suinteresuotojo asmens Aplinkos ministerijos prašymą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės NŽT trečiajam suinteresuotajam asmeniui Aplinkos ministerijai 33 Eur (trisdešimt tris eurus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Teismas, spręsdamas atsakovo R. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad 2016 m. vasario 12 d. sprendimas buvo priimtas ne atsakovo R. B. naudai, nes šiuo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-1693, kuria R. B. pirko (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei taikyta restitucija, įpareigojant R. B. grąžinti valstybei 10,44 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat netenkintas pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo Lietuvos valstybę, atstovaujamą NŽT, atlyginti R. B. jo patirtas 10,44 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos. Teismas konstatavo, kad priimtas sprendimas nepalankus atsakovui R. B., nes juo nebuvo apginti atsakovo siekiami interesai, todėl atsakovo R. B. atstovės prašymas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo šioje byloje negali būti patenkintas (ABTĮ 44 ir 45 str.).

III. A. R. Brasas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį dalyje, kuria atmestas atsakovo R. B. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šį prašymą tenkinti.

Atsakovas nurodo, kad principas „pralaimėjęs moka“ Lietuvos teisinėje sistemoje nėra absoliutus, jo taikymo ribos priklauso nuo teisinių santykių pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015). Pažymi, kad Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą byloje, konstatavo valstybės institucijų neteisėtus veiksmus, dėl ko buvo panaikintas administracinis aktas ir pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu R. B. įsigijo nekilnojamąjį turtą. Be to, teismas nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises, buvo padaryti ne formalaus, procedūrinio pobūdžio, o esminiai materialinės teisės imperatyvių normų. Atsižvelgus į išdėstytą, akivaizdu, kad atsakovas R. B. į susiklosčiusią situaciją pateko dėl netinkamo valstybės institucijų funkcijų vykdymo. Sąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas R. B. tinkamai vykdė savo prievoles, tačiau dėl NŽT neteisėtų veiksmų buvo priverstas teikti atsiliepimą, dalyvauti teismo posėdžiuose, rinkti įrodymus byloje. Atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, procese elgėsi apdairiai ir rūpestingai. Remiasi teisėtų lūkesčių apsaugos principu ir nurodo, kad valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos privataus asmens sąskaita (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1523-858/2015). Kai tam tikri leidimai ar sandoriai yra panaikinami dėl valstybės institucijų padarytos klaidos (ar dėl valstybės institucijų kaltės), privatūs asmenys neturi dėl to patirti neproporcingų neigiamų pasekmių, įskaitant išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėjos prašymas buvo tenkintas tik iš dalies, o skundą patenkinus iš dalies, teismo išlaidos priteisiamos pareiškėjui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų skundo reikalavimų daliai. Dėl to teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta atsakovui priteisti absoliučiai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas yra neteisėta. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų apimtį, atsakovo išlaidų priteisimui taikytinas 0,17 koeficientas, kurį pritaikius, R. B. turi būti priteista bent 329,12 Eur (1936 Eur x 0,17) teismo išlaidų.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas šį skundą atmesti.

Pareiškėjas sutinka su teismo pozicija, kad teismo sprendimas buvo priimtas ne atsakovo R. B. naudai, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas šį skundą atmesti.

Tarnyba remiasi Civilinio proceso kodekso 961 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad visiškai ar iš dalies atmetus prokuroro ieškinį viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties dalies, kuria atmestas atsakovo R. B. reikalavimas dėl bylinėjimo išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl byloje analizuojamų teisinių santykių, visų pirma pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą ir patenkindamas pareiškėjo skundą, apgina jo subjektinę teisę, kurią pažeidė atsakovas, arba viešąjį interesą, o atmesdamas pareiškėjo skundą, apgina atsakovą nuo nepagrįstų pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų arba atitinkamus subjektus nuo nepagrįsto siekio apginti viešąjį interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.).

Dėl kreipimosi į teismą dažnai atsiranda atitinkamos bylinėjimosi išlaidos, kurios vėliau vadovaujantis įtvirtintu reguliavimu yra paskirstomos atitinkamoms proceso šalims. Pažymėtina, jog Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“. Šį principą išreiškia ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pastebėtina, jog pagal ABTĮ 44 straipsnį šalis, dėl kurios priimtas nepalankus sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, kuri neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir kuriai atitinkamai gali tekti atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Žinojimas, kad pralaimėjusi šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, apsaugantį nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Tokiu būdu, be kita ko, yra reguliuojamas byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, atgrasoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, skatinamas sąžiningas ir tinkamas materialiųjų teisinių pareigų vykdymas, užtikrinama pagarba teisei.

Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad galutinis teismo sprendimas ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies prasme buvo priimtas pareiškėjos naudai patenkinant du reikalavimus pilna apimtimi, o trečiąjį skundo reikalavimą patenkinant iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas trečiojo suinteresuotojo asmens Aplinkos ministerijos prašymą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės NŽT trečiajam suinteresuotajam asmeniui Aplinkos ministerijai 33 Eur (trisdešimt tris eurus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o atsakovo R. B. prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Atsakovo R. B. atstovė advokatė R. Ž. savo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį dalyje, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl bylinėjimo išlaidų, teigdama, kad toks sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Nagrinėjamu atveju teismas nepriteisė atsakovo R. B. atstovės advokatės R. Ž. prašomų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad 2016 m. vasario 12 d. sprendimas buvo priimtas ne atsakovo R. B. naudai. Šiuo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-1693. Taikyta restitucija, įpareigojant R. B. grąžinti valstybei 10,44 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Netenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo Lietuvos valstybę, atstovaujamą NŽT, atlyginti R. B. jo patirtas 10,44 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi R. B. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo apginti atsakovo interesai. Pirmosios instancijos teismas sprendimu panaikino pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu R. B. buvo įsigijęs nekilnojamąjį turtą. Aplinkybė, jog nebuvo taikyta restitucija pilna apimtimi ir R. B. nebuvo priteistos šio turto įsigijimo išlaidos, nurodant, kad sąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl valdžios pareigūnų ar jiems prilygintų asmenų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindas teigti, kad šioje dalyje atsakovas R. B. laimėjo ginčą byloje (CK 6.271 str.), priešingai, nes jam nustatyta pareiga gražinti sklypą. Kai proceso šalies teisės byloje nėra apgintos, nėra pagrindo reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria jam nėra jam priteistos bylinėjimosi išlaidos, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo R. B. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties dalį, kuria netenkintas atsakovo R. B. atstovės advokatės R. Ž. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė