d1082ee3-dd72-4bb0-87bf-72b490bca1c8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2628-484/2012Proceso Nr. 3-61-3-00791-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S) S P R E N D I MA SLietuvos Respublikos vardu2012 m. gegužės 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Vidai Verikienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. L. (L. L.) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. L. skundÄ atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                                      n u s t a t ė :

        pareiÅ¡kėjas L. L. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 2007 metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais bei 2008 metų kovo mėnesį neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 923,33 Lt (devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt tris litus 33 ct).          Skunde nurodė, kad nuo 2004-02-02 iki 2008-06-25 dirbo Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose, po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai, Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyresniojo prižiÅ«rėtoju.

Atsakovas, apskaičiuodamas jo 2007 metų darbo užmokestį, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) 23 straipsnio 2 dalimi (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) ir taikė bendrÄ mokamų priedų ir priemokų dydžio (sumos) ribojimÄ , nustatantį, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Å¡iÄ ribÄ , nes dirbo virÅ¡valandinį darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis, todėl 2007 metais buvo nesumokėta dalis darbo užmokesčio – 913,53 Lt.

Dėl tos pačios priežasties, taikant minėtÄ ribojimÄ pagal VTÄ® 23 straipsnio 2 dalį (2002 m. balandžio 23 d. ir 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) 2008 metais buvo neiÅ¡mokėta 9,80 Lt. Dalies atlyginimo neiÅ¡mokėjimas jam nebuvo atlygintas kitokiu bÅ«du, kadangi to nenumatė tuo metu galioję teisės aktai.            Apie pažeistÄ teisę į teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ sužinojo Konstituciniam Teismui paskelbus 2009-12-11 nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatuota, kad minėtas teisinis reguliavimas yra neteisėtas.

Iki tol abejonių dėl VTÄ® konstitucingumo neturėjo.            Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 teigia, kad sprendimas, priimtas taikant Valstybės tarnybos įstatymu numatytus priemokų ir priedų ribojimus nesumokėti darbo užmokesčio dalies, nelaikomas „įvykdytu sprendimu“, kadangi jis turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme.            Taip pat nurodė, kad pagal Darbo kodekso 298 straipsnį, su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Å ioje normoje nėra imperatyviai nurodyta, kad gali bÅ«ti priteisiamos tik paskutiniais trejais metais nesumokėtos sumos, vadinasi, galima pasirinkti palankų laikotarpį, kuris neturi virÅ¡yti trejų metų (b. l. 1-3).           Atsakovas Vilniaus pataisos namai su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Nors Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad VTÄ® VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias, Å¡iuo atveju taikė atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai, tačiau pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo jo priėmimo momento.

Mano, kad kol nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad VTÄ® 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, ji buvo teisėta ir valstybės institucijos privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimus mokėdamos priedus ir priemokas valstybės pareigÅ«nams. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigÅ«nams, tiek valstybės valdžios institucijoms. Teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, skaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.           Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2012-03-13 ir praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 m. spalio mėn. ir 2008 m. kovo mėn., todėl vadovaudamasis Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis dėl dalies pareiÅ¡kėjo reikalavimų praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Teismui nusprendus tenkinti ar iÅ¡ dalies tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ , atsakovas praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams (b. l. 11-12).           PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje prašė teismo skundÄ tenkinti remdamasis jame nurodytais motyvais.             Skundas atmestinas.              Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2007-2008 metais dirbo Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose (po reorganizacijos Vilniaus pataisos namai) Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyresniuoju prižiÅ«rėtoju (b. l. 13-16).

           Remiantis Vilniaus pataisos namų darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių duomenimis Vilniaus pataisos namai dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbÄ 2007 metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais bei 2008 metų kovo mėnesį pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėjo dalies darbo užmokesčio (b. l. 4-6).Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokesčio klausimus reglamentuoja VTÄ® VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis VTÄ® 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.VTÄ® (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 23 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos.VTÄ® 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) nustatytas valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas – priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.To paties įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . VTÄ® 25 straipsnio 7 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. VTÄ® 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalyje nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal VTÄ® 26 straipsnio 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 261, 431, straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo, priimto 2008-12-09, 6 straipsniu (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija) buvo pakeistas ir papildytas VTÄ® 23 straipsnis, kurio 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.           PareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl VTÄ® 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto darbo užmokesčio priedų ir priemokų dydžio ribojimo, dėl kurio jis negavo viso jam priklausančio darbo užmokesčio už darbÄ 2007 metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais bei 2008 metų kovo mėnesį.           Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad VTÄ® VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) tiek, kiek jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ Â vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, naktį, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

            Pagal Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (administracinė byla Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, suteikia teisę pareiÅ¡kėjui teisme reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl VTÄ® įtvirtinto apribojimo taikymo.

Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbÄ , kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl VTÄ® 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas. Teismui nevykdant iÅ¡ Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc Å¡alinti Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo spragas ir nepriteisiant pareiÅ¡kėjui teisingo atlyginimo už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ , įstatymuose nustatytas reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikomas.

Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011-05-11 nutarimas).

             Taigi, tai, kad mokant pareiÅ¡kėjui ne visÄ darbo užmokestį dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ nustatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ . Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (administracinė byla Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susiję su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.).

Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iÅ¡ darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieÅ¡kinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. IeÅ¡kinio senatis - tai laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 1.124 str.). Atitinkamais atvejais Å¡is terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iÅ¡ Konstitucijos.

Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekso 298 straipsnis, kuriame nustatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, nustato ne ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-29 nutartis a. b. A575-572/2011).Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų.

Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į skundÄ praÅ¡o taikyti senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos (žr.

LVAT 2011-11-14 nutartį a. b. Nr. A575-1839/2011). Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, susidariusį 2007 metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais bei 2008 metų kovo mėnesį dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo. PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi su skundu 2012-03-14. Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas praleido valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinÄ Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė:

           L. L. (L. L.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                        Ina Kirkutienė