2018-09-26 Nr. AB-16654-3-61-3-00314-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2360-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00314-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI‑K), 41 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2014 m. birželio 14 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios buvo neremontuotos, jose buvo pelėsio ir buitinių parazitų, nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija ir temperatūra, buvo drėgna, nebuvo iškvietimo mygtukų arba jie neveikė, kamerų natūralus apšvietimas neatitiko reikalavimų, o dirbtinis apšvietimas buvo per stiprus. Ploto trūkumas kamerose nebuvo kompensuojamas jokiomis socialinės reabilitacijos programomis, kultūros, sporto, mokslo ar kitais renginiais. Kamerose buvo tik 2 kėdės, o už kameros lango stovėjo šiukšlių konteineris. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, be to, juose nebuvo veidrodžio ir higienos reikmenų lentynėlės. Nusiprausti galėjo tik kartą per savaitę, tačiau dažnai nebūdavo karšto vandens, dušo patalpos buvo nešvarios, kranai sulūžę. Pasivaikščioti gryname ore galėjo tik 1 val. per dieną, pasivaikščiojimo kiemelių būklė buvo prasta, Lukiškių TI-K stogų, sienų bei kanalizacijos konstrukcijose buvo asbesto. Nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne bei rankšluosčiais, jam trūko tualetinio popieriaus. Lukiškių TI-K nebuvo sudaryta sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius. Lukiškių TI-K duodamas maistas buvo nekaloringas, neskanus, jo trūko, maistas buvo dalijamas nehigieniškomis sąlygomis, atšalęs. Be to, jam neskirdavo maisto jo etapavimo iš Lukiškių TI-K metu. Dėl šių neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų patyrė psichologinių išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų, buvo pažemintas jo orumas.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjui tekęs kamerų plotas visiškai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui, bei universalus valiklis. Siekiant palaikyti švarą kamerose, nuo 2013 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. – su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją.

Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše, tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Lukiškių TI-K tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore, tai atitinka teisės aktuose numatytus režimo reikalavimus. Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami. Lukiškių TI-K sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.

Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti apmokėjus už skalbimo paslaugą, kuria suimtieji ir nuteistieji gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Jei asmuo neturi sąskaitoje pinigų, jis gali raštu kreiptis dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami sausi. Lukiškių TI-K administracijoje nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, susijusių su rūbų ar patalynės skalbimu. Lukiškių TI-K laikomų asmenų valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Prieš išduodant maistą, jo kokybė yra patikrinama. Maistas dalijamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį, visas maistas yra sveriamas, porcijos tikrinamos. Pagamintas maistas išduodamas laikantis higienos reikalavimų, termosai, kuriuose laikomas maistas, atidaromi tik maisto dalijimo metu, todėl išduodamas maistas yra šiltas. Maisto dalintojų sveikatos būklė tikrinama. Skiriamų maisto produktų kiekis išduodamas, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgas.

Lukiškių TI-K nurodo, kad patyrė 4,50 Eur bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino – priteisė jam iš atsakovo 50 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų iš Lietuvos valstybės prašė priteisti neturtinę žalą, be kita ko, patirtą laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2014 m. sausio 26 d. Lukiškių TI-K atsiliepime teismo prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį. Pareiškėjas skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų teismui išsiuntė tik 2017 m. sausio 26 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimo savo teisių pažeidimo laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2014 m. sausio 26 d. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per šiuos 3 metus būtų veikęs protingai ir sąžiningai, būtų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų, siekdamas ginti savo pažeistas teises. Teismo vertinimu, 3 metų ieškinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Skunde pareiškėjas teigė, kad kalinimo sąlygos buvo žeminančios jo orumą ir kad dėl to patyrė dvasinių išgyvenimų. Taigi, jei pareiškėjas jautė tokius išgyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Byloje nenustačius objektyvių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas neturėjo pagrindo šį terminą atnaujinti ex officio (lot. pagal pareigas). Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2014 m. sausio 26 d., atmetė, o pareiškėjo skundą toliau nagrinėjo dėl neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 26 d. iki 2014 m. birželio 14 d., atlyginimo.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 5 d. atvyko į Lukiškių TI-K, buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, kurios plotas 7,45 kv. m, kameroje buvo 1 asmuo; 2014 m. birželio 6 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 258, kurios plotas 34,71 kv. m, joje buvo laikomas iki 2016 m. birželio 14 d., kameroje buvo 5–9 asmenys. Taigi pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 26 d. iki 2014 m. birželio 14 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas 10 dienų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V‑124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Teismas nustatė, kad pareiškėjui minimalus kameros plotas buvo užtikrintas visą ginčui aktualų jo buvimo Lukiškių TI-K laiką, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

8. Teismas iš Lukiškių TI-K atsiliepimo ir 2017 m. kovo 14 d. pranešimo Nr. 24-1352 „Dėl Ž. B. skundo“ nustatė, kad Lukiškių TI-K kamerose Nr. 115 ir Nr. 258 sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara, kameros Nr. 115 sanitariniame mazge papildomai įrengtos užuolaidos. Iš to teismas nustatė, kad sanitarinio mazgo patalpa nėra atskirose patalpose ir neturi atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos. Teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K neužtikrino Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Konstatavęs minėtas aplinkybes, teismas atskirai nebepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu (veidrodžio ir lentynėlės nebuvimu).

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“, Lukiškių TI-K atsiliepimu, kuriame nurodyta, jog visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti bei higienos priemonėms susidėti, tačiau dėl kamerų ploto nėra galimybės jų įrengti papildomai, padarė išvadą, jog Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtas visas pagal teisės aktus privalomas kietasis inventorius ir tik dėl mažo kamerų ploto nėra galimybės įrengti papildomo kietojo inventoriaus. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo aprūpinimo baldais atmetė.

10. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Byloje pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017 m. kovo 13 d. rašte Nr. 2.10-2681(16.16.1.10.12) nurodyta, jog ginčo laikotarpiu nebuvo gauta pareiškėjo skundų dėl laikymo Lukiškių TI-K sąlygų. Analogiški duomenys pateikti ir Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2017 m. kovo 10 d. pažymoje Nr. 24-1315. Tuo tarpu iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų teismas nustatė, jog Lukiškių TI-K kameroje Nr. 258 (duomenų apie kameroje Nr. 115 ginčo ar jam artimu laikotarpiu atliktus patikrinimus byloje nėra) atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatyta, kad kameros Nr. 258 apšvietimas ir oro judėjimo greitis atitiko teisės aktų reikalavimus, kamera vėdinama per langą, kuris atsidaro. Teismas, atsižvelgęs į nurodytus įrodymus bei į tai, jog daugiau duomenų, kad pareiškėjo buvimo kamerose Nr. 115 ir Nr. 258 metu būtų nustatyti kokie nors higienos normų reikalavimų pažeidimai, byloje nėra, pareiškėjo argumentus dėl Lukiškių TI-K kamerų vėdinimo, drėgmės, temperatūros, apšvietimo, remonto bei pelėsio atmetė.

11. Teismas pareiškėjo argumentus dėl buitinių parazitų naikinimo Lukiškių TI-K laikė prieštaringais, nes, viena vertus, pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K apskritai nevykdė jokios deratizacijos ir (ar) dezinsekcijos, kita vertus, nurodė, jog Lukiškių TI-K atliekama buitinių kenkėjų kontrolė buvo neveiksminga. Dėl šios priežasties teismas kritiškai vertino ir pareiškėjo argumentus, kad iš karto po buitinių kenkėjų kontrolės asmenys buvo gražinami į tą pačią kamerą. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė, kada (bent apytiksliai) ir kurioje kameroje tokie veiksmai galbūt buvo atliekami. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo darbų buvo sudaręs sutartį su licencijuota įmone ir ją pateikė. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma rodė, kad Lukiškių TI-K sistemingai vykdo tokio pobūdžio priežiūrą ir profilaktiką, todėl pareiškėjo argumentus dėl buitinių parazitų kamerose buvimo atmetė.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl už lango stovėjusio šiukšlių konteinerio, nuo kurio sklido blogas kvapas, nurodė, kad pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokiu laikotarpiu ir prie kurios kameros lango buvo netinkamai laikomos buitinės atliekos. Byloje nėra šiuos pareiškėjo teiginius patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. balandžio 3 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-458 konstatuota, jog Lukiškių TI-K kiemo teritorija tvarkinga, sąvartyno/sąšlavyno nėra. Dėl nurodytų priežasčių teismas analizuojamus pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

13. Teismas pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo laiko ir kiemelių būklės atmetė remdamasis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, taip pat tuo, kad pareiškėjas nedetalizavo, kurie konkrečiai kiemeliai buvo blogos būklės, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai ginčo laikotarpiu buvo techniškai netvarkingi ir (ar) kėlė grėsmę pareiškėjo sveikatai, be to, pareiškėjas dėl to anksčiau nesiskundė.

14. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius dėl asbesto buvimo Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių stogų dangoje, taip pat sienų bei kanalizacijos konstrukcijose. Pareiškėjas šių savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais, nedetalizavo, kuo remdamasis teigė, kad Lukiškių TI-K statybos procese buvo panaudotas asbestas. Tuo tarpu Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, jog gofruoti ir kiti lakštai, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai iš asbesto Lukiškių TI-K nenaudojami.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl dušo, rėmėsi Higienos normos HN 76:2010 68 punktu ir pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu. Pareiškėjas skunde nenurodė, kada Lukiškių TI-K visai nebuvo karšto vandens, nedetalizavo, kaip dažnai tokia situacija kartodavosi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais dėl naudojimosi dušu tvarkos ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ir (ar) kitas institucijas. Tuo tarpu iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro aktų teismas nustatė, jog Lukiškių TI-K dušo patalpos valomos dezifekantų turinčiais valikliais, dušų kranai nesulūžę, šalto ir karšto vandens tiekimas užtikrintas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas analizuojamus pareiškėjo argumentus atmetė.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl maisto, rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punktu, kuriame nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl trūkstant maisto pareiškėjas galėjo šia teise pasinaudoti. Taip pat teismas rėmėsi Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, kuriomis remiantis yra parengti valgiaraščiai ir organizuojamas laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas. Teismas pareiškėjo teiginius dėl menkaverčio maisto vertino kritiškai, nes jie nėra paremti jokiais įrodymais. Skunde pareiškėjas nedetalizavo, kokie galimai netinkami maisto produktai jam buvo tiekiami ir kokių maisto produktų trūko, nepaaiškino, kuo remdamasis teigė, kad maisto kaloringumas buvo tik 1 300–1 500 kcal. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodamo maisto svoris ir kokybė yra nuolat tikrinami, maistas išduodamas konkrečios talpos samčiais, atitinkančiais reikalingą svorį. Maistas laikomas termosuose iki pat jo išdavimo, todėl jis asmenims išduodamas šiltas. Maistą dalijančių asmenų sveikatos būklė yra tikrinama, jiems išduodama speciali apranga. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ nuostatas, pirštines mūvėti būtina tik liečiantis prie paruošto vartoti maisto, kuris yra skirtas vartoti neapdorotas šiluma ir nenuplautas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė kokias nors higienos normas, susijusias su maisto dalijimu.

17. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nebuvo skiriamas maistas jo etapavimo iš Lukiškių TI-K metu, teismas pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas iš Lukiškių TI-K etapu nebuvo išvykęs, todėl minėtus pareiškėjo argumentus atmetė.

18. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad Lukiškių TI-K nebuvo sudaryta sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius. Atsiliepime bei Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. kovo 14 d. pranešime Nr. 24-1352 „Dėl Ž. B. skundo“ nurodyta, kad apatiniai suimtųjų drabužiai kartą per savaitę yra skalbiami nemokamai. Be to, suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gali pasinaudoti teikiama mokama asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga, o neturintieji asmeninėje sąskaitoje pinigų gali teikti prašymus dėl viršutinių drabužių išskalbimo nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami jau sausi. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją dėl drabužių skalbimo nesikreipė. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos suimtiesiems skalbti ir džiovinti drabužius. Ši aplinkybė užfiksuota ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-523 bei 2014 m. vasario 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-96.

19. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos), taip pat tuo, kad atsakovo atstovas atsiliepime abstrakčiai nurodė, jog pareiškėjui patalynė buvo išduodama pagal teisės aktų reikalavimus, o armatūrinės kortelės, kuriose fiksuojami suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodamų patalynės ir drabužių kiekiai, įstaigoje saugomos tik vienerius metus po asmens išvykimo, konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne ir rankšluosčiais, nepaneigti byloje esančiais įrodymais, todėl padarė išvadą, kad ši pareiškėjo teisė ginčo laikotarpiu buvo pažeista.

20. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, jog jam dviem savaitėms buvo išduodama tik pusė rulono tualetinio popieriaus, kurio jam neužteko, rėmėsi Aprūpinimo normomis, kuriose nustatyta, kad vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui nebuvo išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį, analizuojamus pareiškėjo nusiskundimus atmetė kaip nepagrįstus.

21. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl iškvietimo mygtukų nebuvimo ar jų neveikimo, rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 ir 14.4 punktais bei konstatavo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosioms patalpoms nėra taikomas reikalavimas dėl signalizacijos mygtukų įrengimo, nes tai susiję su patalpos rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu, tuo tarpu aptariamos taisyklės numato, kad jos nėra taikomos jau pastatytiems tardymo izoliatoriams. Kita vertus, Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys išsikviesti budintį pareigūną, yra įrengti. Pareiškėjas skunde nenurodė, konkrečios situacijos (kada ir kokiomis aplinkybėmis), kurios metu ginčo laikotarpiu jam buvo iškilusi grėsmė, dėl kurios reikėtų kviesti budintį pareigūną, byloje tokių duomenų taip pat nėra. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjo argumentus dėl pavojaus mygtukų įrengimo kamerose laikė abstrakčiais ir nesusijusiais su pareiškėjo teisių pažeidimu.

22. Teismas pareiškėjo teiginius, kad kamerų ploto trūkumas Lukiškių TI-K nebuvo kompensuojamas jokiomis socialinės reabilitacijos programomis, kultūros, sporto, mokslo ar kitais renginiais, laikė prieštaringais ir vertino kritiškai, nes pats pareiškėjas skunde nurodė, jog kiekvieną dieną sportuodavo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų buvęs aktyvus ir išreiškęs norą dalyvauti kokiose nors socialinėse ir (ar) kitokiose programose, Lukiškių TI-K administracija tokių jo prašymų nėra gavusi.

23. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikata. Be to, teismas jau nustatė, kad konstatuoti kokius nors pažeidimus, susijusius su Lukiškių TI-K kamerų Nr. 115 ir Nr. 258 apšvietimu, temperatūra, vėdinimu ir drėgmės normomis, nėra pagrindo. Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2017 m. kovo 13 d. rašte Nr. S-1387 nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais dėl pablogėjusios sveikatos nesikreipė. Taigi byloje nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiškėjo sveikatos pakitimus, kuriuos nulėmė netinkamos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu.

24. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų (netinkamą sanitarinio mazgo įrengimą, teisės į tinkamą aprūpinimą patalyne ir rankšluosčiais pažeidimą) mastą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 50 Eur, priteistina iš atsakovo.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

26. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos Lukiškių TI‑K neatitiko įstatymo nustatytų reikalavimų – higienos normų. Kameros nuolat buvo perpildytos (asmenų buvo laikoma tiek, kiek buvo įrengta miegamųjų vietų), patalpose tamsu, drėgna, šalta.

27. Pareiškėjas nurodo, kad duše, kuriame įrengti 3 rageliai, vienu metu turėjo praustis 6 asmenys, suteikiant jiems 20 min., kai vienam asmeniui turėjo būti suteikta 15 min.

28. Pareiškėjas teigia, kad pasivaikščiojimo kiemeliai labai maži, ploto pasivaikščioti užtektų 3 asmenims, o lauke būdavo 5–6 asmenys.

29. Pareiškėjas nurodo, kad neturtinę žalą kildina ir dėl netinkamo pareigūnų elgesio bei nuolatinių provokacijų. Tokiu būdu buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintas kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas. Juo labiau, kad jam kameroje teko mažiau kaip 1 kv. m laisvo ploto. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jam padarytos žalos mastą bei, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir pripažinęs patį neteisėtą faktą, kad 12 mėnesių buvo kalinamas nežmoniškomis, žeminančiomis ir higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis, nepagrįstai nepriteisė jam piniginės kompensacijos.

30. Pareiškėjas pažymi, kad Konvencijoje nenustatytas ieškinio senaties terminas, Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintos teisės yra absoliučios. Pažeidimas tęsėsi nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2014 m. liepos 8 d., todėl jis turėjo būti pripažintas už visą laikotarpį, juo labiau, kad ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams. Žala buvo padaryta sąmoningai tyčia, todėl nei pats žmogaus teisių pažeidimo konstatavimas, nei galimi kaltųjų asmenų atsiprašymai negali būti laikomi pakankama satisfakcija.

31. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei paliki pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

32. Lukiškių TI-K nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nekonkretūs. Pareiškėjo nurodytas žalos atlyginimo dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių ar kitaip nepagrindžia skunde nurodytos sumos dydžio.

33. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo dalį, kuria skundas buvo atmestas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 34. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl žalos, kuri, pareiškėjo vertinimu, kilo dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2014 m. birželio 14 d., atlyginimo.

35. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų iš dalies yra pagrįstos, t. y. buvo nustatyta, jog Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą aprūpinimą patalyne ir rankšluosčiais, todėl priteisė jam 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitos pareiškėjo pretenzijos buvo pripažintos nepagrįstomis.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo jo skundo reikalavimams pritaikytu ieškinio senaties terminu, pažymi, kad kameros buvo perpildytos, neatitiko higienos normų reikalavimų, jose buvo tamsu, šalta ir drėgna, dušu galėjo naudotis tik apie 10 min., pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, pareigūnai jį provokuodavo, dėl šių aplinkybių jam turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

37. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo teiginius dėl nepagrįstai jo skundo reikalavimams pritaikyto ieškinio senaties termino, konstatuoja, kad šį terminą pirmosios instancijos teismas pritaikė pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog senaties terminas Konvencijoje nenumatytas, todėl netaikomas. Šiuo aspektu pasisakytina, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, tačiau EŽTT yra akcentavęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2006 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Scordino prieš Italiją Nr. 189 p. (pareiškimo Nr. 36813/97).

EŽTT taip pat yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtinti ribojimai būtų proporcingi, jais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Bellet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 23805/94), 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 8225/78), 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70).

EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93), taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1592-624/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1864-624/2017 ir kt.).

39. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl per mažo kameros ploto, nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. sausio 26 d. iki 2014 m. birželio 14 d.) Lukiškių TI-K praleido 10 dienų (b. l. 51). Pareiškėjas 2014 m. birželio 6 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas kameroje Nr. 115 (7,45 kv. m, 1 asmuo), 2014 m. birželio 6–14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 258 (34,71 kv. m, 5–9 asmenys). Iš to matyti, kad pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,85 kv. m kameros ploto, kai pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taigi šiuo aspektu pagrįstai nebuvo nustatytas joks pareiškėjo teisių pažeidimas.

40. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl higienos normų pažeidimų (tamsu, drėgna, šalta), nustatė, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras, patikrinęs kamerą Nr. 258, kurioje ir buvo laikomas pareiškėjas, 2014 m. vasario 5 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-71 (b. l. 89–90) nurodė, kad minėtoje kameroje oro judėjimo greitis ir apšvieta atitiko higienos normų reikalavimus, vėdinimas natūralus, per langus; pareiškėjas su skundais dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų į Visuomenės sveikatos centrą nesikreipė (b. l. 48); minėtoje kameroje ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas vasarą. Iš to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokio pareiškėjo teisių pažeidimo nagrinėjamu aspektu.

41. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl per trumpo naudojimosi dušu, pažymi, kad pagal Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-109 patvirtintą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę (b. l. 112), teisė pasinaudoti dušu suteikiama iki 15 min. Pareiškėjas neneigė, kad jam buvo suteikta galimybė pasinaudoti dušu, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą nagrinėjamu aspektu.

42. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemelio, pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja šių kiemelių dydžio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas nenurodo, koks, jo vertinimu, buvo šio kiemelio plotas, kokio dydžio jis turėtų būti, todėl nagrinėjami pareiškėjo argumentai laikytini abstrakčiais ir nesudarančiais pagrindo konstatuoti jo teisių pažeidimą.

43. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pareigūnų provokacijų, nurodo, kad šis teiginys yra abstraktus, nedetalizuotas (pareiškėjas nenurodė, kas ir kada jį provokavo, kokiais žodžiais, kokiomis aplinkybėmis ir pan.), todėl negali būti pagrindu konstatuoti jo teisių pažeidimą.

44. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su jam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma (priteista 50 Eur, o pareiškėjas prašė 41 000 Eur). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad buvo konstatuota, jog Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas bei buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą aprūpinimą patalyne ir rankšluosčiais, į tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K praleido tik 10 dienų ir jokių kitų pažeidimų nebuvo nustatyta, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar detalizuotų paaiškinimų, patvirtinančių būtent dėl nustatytų pažeidimų atsiradusią neturinę žalą, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, taip pat pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes (žr. Nutarties 23 ir 24 p.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 50 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

45. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė