Legislator Case Law & Legislation
d105a89c-68bd-4c1a-b1eb-877bd13f4e51 AI generated

d105a89c-68bd-4c1a-b1eb-877bd13f4e51 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d105a89c-68bd-4c1a-b1eb-877bd13f4e51
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

T., R. S., R. V. ir V. Å . dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovų pusėje bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Rotonda“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB ,,Pastatas“ kreipėsi į teismÄ su tiesioginiu ieÅ¡kiniu atsakovams – juridinio asmens valdymo organų nariams, praÅ¡ydama priteisti 60 602,61 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 2012 m. sausio 30 d. iki bylos iÅ¡kėlimo teisme bei 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas.

Legislator headnote

AI generated

d105a89c-68bd-4c1a-b1eb-877bd13f4e51 · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsakovai nurodė, kad pagal bendrovės įstatus bendrovės veiklai vadovavo bendrovės vadovas – direktorius. Bendrovės įstatų 10.3 punktas numatė, jog bendrovės vadovas bendrovės vardu sudaro sandorius, organizuoja ir vykdo bendrovės kasdieninę veiklÄ ir t. t. Bendrovės valdyba nėra priėmusi nei vieno sprendimo dėl Å iaulių Gytarių pagrindinės mokyklos pastato rangos darbų atlikimo ir nėra sprendusi klausimų dėl jų apmokėjimo ar ieÅ¡kovės kreditorinio reikalavimo dydžio, nes tai buvo ne valdybos kompetencijos klausimai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-631-330/2019 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00420-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatas“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-405-856/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatas“ ieÅ¡kinį atsakovams R.

T., R. S., R. V. ir V. Å . dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovų pusėje bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Rotonda“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB ,,Pastatas“ kreipėsi į teismÄ su tiesioginiu ieÅ¡kiniu atsakovams – juridinio asmens valdymo organų nariams, praÅ¡ydama priteisti 60 602,61 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 2012 m. sausio 30 d. iki bylos iÅ¡kėlimo teisme bei 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad 2010 m. gegužės 3 d. ieškovė ir atsakovo R. S. vadovaujama UAB „Rotonda“ sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį dėl Šiaulių Gytarių vidurinės mokyklos pastato (Korsako g. 10, Šiauliai) rekonstravimo darbų 1 etapo pirkimo, 2010 m. liepos 20 d. sudarė Projektavimo darbų sutartį, 2011 m. sausio 14 d. sudarė Statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį. Šalys 2011 m. kovo 2 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį dėl Šiaulių Gytarių vidurinės mokyklos pastato rekonstravimo darbų 2 etapo pirkimo, 2011 m. gegužės 16 d. sudarė Projektavimo darbų sutartį, 2011 m. rugpjūčio 4 d. ir 2011 m. rugpjūčio 8 d. sudarė Statinio projekto vykdymo priežiūros sutartis.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyse, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ , gebėjimus ir veiklos specifikÄ , Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovei už dalyvavimÄ konkurse su UAB „Rotonda“ laimėjimo atveju priklausys 3 procentai nuo bendros sutarčių vertės (Sutarčių 1 p.).

3. IÅ¡ viso pagal ieÅ¡kovės nurodytas projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros sutartis bei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugas likusi neapmokėta suma yra 25 235,60 Eur. Pagal jungtinės veiklos sutartis ieÅ¡kovė jokio atsiskaitymo negavusi. Remiantis VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra” ir Ūkio ministerijos vieÅ¡ai teikiamais duomenimis, bendra projekto kaina sudarė 951 799,12 Eur. Tokiu atveju ieÅ¡kovės dalis iÅ¡ jungtinės veiklos sutarčių sudarytų 28 553, 97 Eur.

Pasak ieÅ¡kovės, kitas projekto metu pagal jungtinę veiklÄ jos patirtas iÅ¡laidas sudarė kuro ir kelionių bilietų sÄ naudos. Tokių iÅ¡laidų suma – 4 300 Eur. Be to, ieÅ¡kovė turėjo sumokėti 2 513,61 Eur pelno mokestį. 4. 2012 m. birželio 6 d. UAB „Rotonda“ iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla. IeÅ¡kovė apie tai nebuvo informuota, į Å¡iÄ bylÄ kreditore neįtraukta, nors jos kreditoriniai reikalavimai nebuvo patenkinti. Å iaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi UAB „Rotonda“ iÅ¡kelta bankroto byla, 2014 - 2017 metais patvirtintuose kreditorių sÄ raÅ¡uose ieÅ¡kovės reikalavimas nurodytas 25 235,60 Eur dydžio.

Tik 2017 m. rugpjūčio 29 d. iÅ¡ BUAB „Rotonda“ bankroto administratoriaus buvo sužinota, kad skolos ieÅ¡kovei suma pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis į kreditorinių reikalavimų sumÄ neįtraukta. Paskirtas BUAB „Rotonda“ bankroto administratorius neteikė ieÅ¡kovei jokių atsakymų iki 2017 metų rugpjūčio mėn. IÅ¡ gautų duomenų ieÅ¡kovė suprato, kad BUAB „Rotonda“ valdę asmenys – valdybos nariai – savarankiÅ¡kai sprendė, kuriuos kreditorinius reikalavimus apmokėti, o kuriuos – ne, tokiu bÅ«du turėdami sprendimo laisvę kolegialiai sprendė ieÅ¡kovei UAB „Pastatas“ nemokėti, o mokėti kitiems kreditoriams, nepaisant kreditorių eiliÅ¡kumo.

UAB „Rotonda“ valdyba, tikėtina, nuslėpė jungtinės veiklos sutartis ir nepranešė apie jų egzistavimÄ net teismui.

5. IeÅ¡kovės įsitikinimu, atsakovai, bÅ«dami UAB „Rotonda“ valdybos nariais, tiesiogiai dalyvaudami įmonės finansinės apskaitos tvirtinimo sprendimuose, spręsdami sandorių/sutarčių, kurių vertė virÅ¡ija 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, sudarymo klausimus turėjo žinoti ir žinojo, kad neįtraukdami į finansinę atskaitomybę jungtinės veiklos sau ieÅ¡kove sutarčių ir nenurodydami trijų procentų dydžio nuo viešųjų pirkimų konkurse gautos sumos kaip ieÅ¡kovės kreditorinio reikalavimo, savo veiksmais padarė žalÄ ieÅ¡kovei, kuri, turėdama teisę į jungtinės veiklos sutarčių pagrindu laimėto konkurso finansinį rezultatÄ , Å¡io negavo.

Atsakovų veiksmai nebuvo sÄ Å¾iningi, nes pradėjus vykdyti pirkimo sutartį ir gavus pirmÄ sias įmokas iÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybės, trijų procentų nuo gautų pajamų UAB „Rotonda“ ieÅ¡kovei nemokėjo, nesistengė informuoti ieÅ¡kovės apie gautas pajamas, teigė, kad pinigų esÄ negavo.

6. IeÅ¡kovės teigimu, jei nebÅ«tų tarp atsakovų neteisėtų susitarimų bei sÄ moningai nevykdomų ir netinkamai vykdomų sandorių, savo nuožiÅ«ra atliekamų pavedimų ir/ar atsiskaitymų, taip privedant UAB „Rotonda“ prie bankroto ir iÅ¡vengiant mokėjimų ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi atlygį už UAB „Rotonda“ naudai sukurtÄ turtÄ â€“ intelektinę nuosavybę. Yra visos sÄ lygos atsakovų atsakomybei kilti, nes: atlikti nesÄ Å¾iningi juridinio asmens dalyvių veiksmai ieÅ¡kovės atžvilgiu – nevykdymas ir akivaizdus neketinimas vykdyti sutartinių prievolių ieÅ¡kovės atžvilgiu, nors ieÅ¡kovės indėlis į bendrÄ veiklÄ padėjo pasiekti pageidaujamÄ rezultatÄ â€“ laimėjimÄ konkurse; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės – UAB „Rotonda“ nemokumas; priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės – esamų kreditorinių reikalavimų padengimo, nuslepiant informacijÄ , turinčiÄ Ä¯takos ieÅ¡kovės kreditorinio reikalavimo tenkinimo galimybei.

7. Atsakovai R. T., R. S., R. V. ir V. Š. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti, be kita ko, taikyti ir ieškinio senatį.

8. Atsakovai nurodė, kad pagal bendrovės įstatus bendrovės veiklai vadovavo bendrovės vadovas – direktorius. Bendrovės įstatų 10.3 punktas numatė, jog bendrovės vadovas bendrovės vardu sudaro sandorius, organizuoja ir vykdo bendrovės kasdieninę veiklÄ ir t. t. Bendrovės valdyba nėra priėmusi nei vieno sprendimo dėl Å iaulių Gytarių pagrindinės mokyklos pastato rangos darbų atlikimo ir nėra sprendusi klausimų dėl jų apmokėjimo ar ieÅ¡kovės kreditorinio reikalavimo dydžio, nes tai buvo ne valdybos kompetencijos klausimai.

9. Atsakovai pažymėjo, kad žala yra kildinama iÅ¡ ieÅ¡kovės sudarytų su UAB „Rotonda“ sutarčių vykdymo tinkamumo, neatsiskaitymo už atliktus rangos darbus, kÄ sÄ lygojo ne konkretÅ«s valdybos narių atlikti neteisėti veiksmai, bet UAB „Rotonda” nemokumas. UAB „Rotonda” bankrotas nėra pripažintas tyčiniu, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės pateikti tiesioginį ieÅ¡kinį atsakovams, kaip buvusiems trečiojo asmens valdymo organo nariams. Pagal pasiraÅ¡ytas jungtinės veiklos sutartis Å¡alys susitarė dėl jų įsipareigojimų dalių bendroje sutarties vertėje:

UAB „Rotonda“ – 97 procentai, o UAB „Pastatas“ – 3 procentai. UAB „Rotonda“, laimėjus konkursÄ , buvo įgaliota pasiraÅ¡yti rangos darbų pirkimo sutartį su perkančiÄ ja organizacija, taip pat buvo sutarta, kad kiekvienas partneris atsako už bendras iÅ¡laidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui, o dėl gauto pelno iÅ¡ bendros jungtinės veiklos paskirstymo Å¡alys nesusitarė.

10. IeÅ¡kovė vėlavo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, todėl perkančioji organizacija negalėjo pervesti lėšų už atliktus darbus. Å iaulių Gytarių pagrindinės mokyklos pastato rangos darbų projektas rangovei UAB „Rotonda” buvo nuostolingas ir ji pelno negavo, be to, už darbų vėlavimÄ Å iaulių miesto savivaldybei teko sumokėti 44 270 Eur dydžio netesybas, kuriomis buvo sumažinta Å iaulių miesto savivaldybės mokėtina suma už atliktus rangos darbus.

11. IeÅ¡kovė apie tai, kad turi teisę gauti bendro pelno dalį ar reikalauti atlyginti patirtas bendras iÅ¡laidas, turėjo sužinoti nuo tada, kai buvo atlikti visi projektavimo ir statybos darbai, t. y. 2012 metų sausio mėnesį, apie kÄ ieÅ¡kovė ir nurodo savo ieÅ¡kinyje. Vadinasi, ieÅ¡kovė yra praleidusi 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo 2017 m. liepos 15 d., kai gavo UAB „Rotonda” balansus.

NeaiÅ¡ku, kuo balansų gavimas yra susijęs su bendro pelno gavimu, paskirstymu pagal 2010-2011 metais sudarytas jungtinės veiklos sutartis. Be to, ieÅ¡kovė įmonės balansus yra gavusi su UAB „Rotonda“ restruktÅ«rizavimo planu dar 2012 metais, balansai kreditoriams buvo teikiami tiek ir UAB „Rotonda“ restruktÅ«rizavimo metu, tiek ir iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12. Å iaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

13. Sprendime nurodoma, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi UAB „Rotonda“ iškelta restruktūrizavimo byla, o 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi patvirtinti restruktūrizuojamos UAB „Rotonda“ kreditoriniai reikalavimai, tarp kurių patvirtintas ir ieškovės UAB „Pastatas“ 28 922 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartimi UAB „Rotonda“ iškelta bankroto byla, 2014 m. gegužės 19 d. patvirtinti BUAB „Rotonda“ kreditoriniai reikalavimai, tarp jų ir ieškovės UAB „Pastatas“ 25 232,6 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas.

14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės argumentus, kad UAB „Rotonda“ netinkamai apskaitė duomenis apie minėtų jungtinės veiklos sutarčių vykdymÄ . Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-560-368/2018) ieÅ¡kovės UAB „Pastatas“ pareiÅ¡kimas dėl UAB „Rotonda“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmestas, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi paminėta nutartis palikta nepakeista, konstatavus, kad teiginių apie BUAB „Rotonda“ finansų valdymo neskaidrumÄ , netinkamÄ buhalterinės apskaitos vedimÄ nepagrįstumÄ patvirtina 2012 m. gegužės 4 d. atliktas UAB „Rotonda“ veiklos auditas bei pateikta UAB „Audilita“ audito ataskaita. Teismas sprendė, kad Å¡ios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais.

15. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl pagal Jungtinės veiklos sutartis jai priklausančios 3 procentų bendros sutarties vertės dalies. IÅ¡analizavęs Jungtinės veiklos sutartis, teismas nustatė, kad jose nebuvo susitarta dėl tokios pinigų sumos iÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovei konkurso laimėjimo atveju – sutarties Å¡alys susitarė tik dėl įsipareigojimų dalies bendroje sutarties vertėje (UAB „Rotonda“ įsipareigojimų dalis yra 97 procentai, UAB „Pastatas“ – 3 procentai).

16. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus tiesiogiai į ieÅ¡kovę, dėl ko jai esÄ buvo padaryta turtinė žala, neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos, be to, neįrodė ir žalos padarymo fakto, todėl ieÅ¡kinį atmetė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, jog atsakovai, atsiskaitydami su kreditoriais, bÅ«tų pažeidę atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ .

17. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas ir dėl praleistos ieÅ¡kinio senaties. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės direktorė aktyviai dalyvavo UAB „Rotonda” restruktÅ«rizavimo procese, pati pasirašė 2012 m. lapkričio 29 d. UAB „Rotonda” kreditorių susirinkimo balsavimo raÅ¡tu biuletenį, turėjo visÄ kreditoriams reikalingÄ informacijÄ , buvo susipažinusi su įmonės balansais, pati pritarė pateiktam RUAB „Rotonda” restruktÅ«rizavimo plano projektui, teikė dokumentus kreditorinio reikalavimo patvirtinimui. Be to, nei UAB „Rotonda“ restruktÅ«rizavimo, nei bankroto proceso metu nebuvo keliamas klausimas dėl ieÅ¡kovės didesnio kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė apie savo interesų pažeidimÄ turėjo sužinoti 2014 m. gegužės 19 d., kai tos dienos Å iaulių apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas jos kreditorinis reikalavimas BUAB „Rotonda” bankroto byloje.

18. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2017 m. spalio 6 d., t. y. praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo ir nėra jokių svarbių aplinkybių, dėl ko Å¡is terminas galėtų bÅ«ti atnaujintas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 24. IeÅ¡kovė UAB „Pastatas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: 24.1. Teismas neteisingai aiÅ¡kino jungtinės veiklos sutarčių nuostatas ir pažeidė CK 6.976 straipsnį, pagal kurį pelnas, gautas iÅ¡ jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrÄ veiklÄ vertei. Teismas paneigė UAB „Rotonda” pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kove, įvertinus gautÄ pelnÄ . 24.2. Teismas neteisingai įvertino jungtinės veiklos sutarčių partnerių pareigas, susijusias su buhalterinės apskaitos vedimu.

UAB „Rotonda”, bÅ«dama pagrindiniu partneriu, privalėjo buhalterinę apskaitÄ , susijusiÄ su jungtine veikla, vesti atskirai nuo kitos buhalterijos. Byloje apklausta atsakovė V. Å . pripažino, kad jungtinei veiklai skirtos apskaitos nevedė. 24.3. Jei nebÅ«tų neteisėtų atsakovų veiksmų – savo nuožiÅ«ra atliekamų atsiskaitymų, nesilaikant eiliÅ¡kumo ir tokiu bÅ«du privedant UAB ,,Rotonda“ prie bankroto bei iÅ¡vengiant mokėjimų ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovė bÅ«tų iÅ¡vengusi turtinių praradimų. 24.4.

Teismas nepagrįstai rėmėsi BUAB „Rotonda” bankroto byloje priimta Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi, kuria atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas pripažinti BUAB „Rotonda” bankrotÄ tyčiniu. Teismas, spręsdamas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nenagrinėjo Å¡ioje byloje kilusio ginčo ir jam aktualių aplinkybių. IeÅ¡kinys Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas atsakovams kaip valdymo organo nariams, o ne bankrutavusiai bendrovei. 24.5. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2012 m. gegužės 4 d.

UAB „Audilita“ atlikta BUAB „Rotonda” audito ataskaita, kuri, kaip įrodymas, nebuvo įtraukta į bylÄ , nebuvo vertinama Å¡ios bylos kontekste (kiek tai susiję su byla). 24.6. Teismas neteisėtai atsisakė tenkinti praÅ¡ymus dėl įrodymų iÅ¡ BUAB „Rotonda” iÅ¡reikalavimo, todėl ieÅ¡kovė negalėjo įrodyti savo teiginių dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. 24.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Aplinkybės, kad įmonė buvo valdoma ir sutartinės prievolės buvo įgyvendinamos netinkamai, kad įmonė nėra pajėgi įvykdyti restruktÅ«rizavimo plane numatytų įsipareigojimų, paaiÅ¡kėjo tik sudarius 2014 metų finansinius duomenis, kurie buvo pateikti vieÅ¡am registrui 2015 metų gegužės mėnesį.

BÅ«tent tada ieÅ¡kovė įgijo pagrindÄ reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos. 24.8. IeÅ¡kovė prašė atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tačiau teismas dėl to nepasisakė.

2. Atsakovai R. T., R. S., R. V. ir V. Å . atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 25.1. UAB ,,Rotonda“ apskaita buvo vedama tinkamai pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Teismas, konstatuodamas šį faktÄ , pagrįstai rėmėsi atsakovų pateikta UAB ,,Audilita“ audito ataskaita, kurioje nurodyta, kad UAB ,,Rotonda“ apskaitÄ tvarkė tinkamai, o ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad Å¡ioje audito ataskaitoje nurodyti duomenys yra neteisingi. 25.2.

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, atsakovė V. Å . teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB ,,Rotonda“ apskaita buvo vedama pagal gautus juridinę galiÄ turinčius buhalterinės apskaitos dokumentus, suvedant juos pagal atskirus apskaitos objektus. 25.3. Pati ieÅ¡kovė sprendė, kokio dydžio kreditorinį reikalavimÄ pareikÅ¡ti bankrutuojančiai įmonei. Å iuo atveju kreditorinis reikalavimas dėl 60 602,61 Eur nebuvo pareikÅ¡tas, o atsiradusi skola yra kildinama iÅ¡ neįvykdytų rangos ir jungtinės veiklos sutarčių, kurias turėjo įvykdyti ne atsakovai kaip fiziniai asmenys, o UAB ,,Rotonda“, su kuria tos sutartys ir buvo sudarytos.

Pagrindinė sutarčių su ieÅ¡kove neįvykdymo ir neatsiskaitymo priežastis buvo ne apgaulingi atsakovų veiksmai ar neveikimas, bet UAB „Rotonda“ nemokumas. 25.4. IeÅ¡kovė galėtų reikÅ¡ti tik netiesioginį ieÅ¡kinį pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, remdamasi motyvu, kad žala padaryta visiems kreditoriams kaip interesų grupei. Ä®siteisėjusia Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi pripažinta, kad BUAB „Rotonda“ bankrotas nebuvo tyčinis. Taigi Å¡iuo atveju nebuvo sÄ lygų, dėl kurių ieÅ¡kinys galėjo bÅ«ti patenkintas. 25.5.

Teismas tinkamai aiÅ¡kino jungtinės veiklos sutartį. Å alys susitarė, kad jų įsipareigojimų dalys bendroje sutarties vertėje yra tokios: UAB ,,Rotonda“ – 97 proc., o UAB ,,Pastatas“ – 3 proc., taip pat buvo sutarta, kad kiekvienas partneris atsako už bendras iÅ¡laidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. Taigi dėl gauto pelno iÅ¡ bendros jungtinės veiklos paskirstymo Å¡alys nesusitarė. Tam, kad teismas galėtų paskirstyti Å¡alių gautÄ pelnÄ , pagal CK 6.976 straipsnio1 dalyje įtvirtintÄ taisyklę ieÅ¡kovė turi pirmiausia tokį reikalavimÄ pareikÅ¡ti bankrutuojančiai įmonei ir įrodyti, kokį bendrÄ pelnÄ Å¡alys gavo vykdydamos rangos sutartį, o tik po to reikalauti atlyginimo iÅ¡ valdybos narių, jeigu jie atliko neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu. 25.6.

Teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris skaičiuojamas nuo 2014 m. gegužės 19 d., kai Å iaulių apygardos teismas patvirtino pačios ieÅ¡kovės 2014 m. balandžio 16 d. pateiktÄ kreditorinį reikalavimÄ . Iki to ieÅ¡kovė buvo gavusi visus dokumentus, iÅ¡ kurių galėjo suprasti, kad jos teisės ir interesai dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo gali bÅ«ti pažeisti. Tai, kad ieÅ¡kovė, siekdama pateisinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , 2017 m. liepos 15 d. pakartotinai gavo UAB ,,Rotonda“ balansus, nepaneigia tos aplinkybės, kad apie savo galimÄ teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovė jau žinojo anksčiau.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu bankrutavusios BUAB ,,Rotonda“ valdymo organo – valdybos nariams dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kinys buvo grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovė sutiko sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį su atsakovų vadovaujama įmone tik dėl to, jog buvo numatyta konkreti ieÅ¡kovei mokėtina dalis nuo projekto kainos (vertės). Atsakovai, neįtraukdami į įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus Jungtinės veiklos sutarčių ir nenurodydami ieÅ¡kovės trijų procentų dydžio dalies kaip kreditorinio reikalavimo, ieÅ¡kovės teigimu, pažeidė jos turtinius interesus, todėl privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo neturįs pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovai (trečiojo asmens valdybos nariai) atliko neteisėtus (nesÄ Å¾iningus) veiksmus, nukreiptus tiesiogiai prieÅ¡ ieÅ¡kovę. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, apeliuoja į netinkamÄ civilinės atsakomybės sÄ lygų taikymÄ , jungtinės veiklos partnerystę reguliuojančių teisės normų aiÅ¡kinimÄ ir įrodymų vertinimo proceso ydingumÄ .

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija.

5. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bankrutuojančios įmonės kreditorius gali pareikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu Å¡ie subjektai padarė tiesioginę žalÄ konkrečiam kreditoriui (pagal CK 6.263 straipsnį), o ne iÅ¡vestinę žalÄ kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kreditorius, kai jam padaryta žala, gali reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį bankrutuojančios įmonės vadovams ir (ar) dalyviams neribojamas bankroto proceso stadijos.

Taigi kreditorių teisė pareikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį ribojama ne bankroto proceso stadijos, o pasirinkto ieÅ¡kinio pagrindo. Toks ieÅ¡kinys galimas iÅ¡imtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ â€“ veiksmų neteisėtumas turi pasireikÅ¡ti specifiÅ¡kai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrÄ jį deliktinei atsakomybei taikomÄ neteisėtumo kriterijų (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

6. Pažymėtina, kad tokiam individualiam kreditoriaus ieÅ¡kiniui tenkinti turi bÅ«ti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurios kreditoriaus pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atveju reiÅ¡kia į konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ (kreditoriaus klaidinimÄ , apgaulingos informacijos teikimÄ bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesÄ Å¾iningais veiksmais) ir bÅ«tent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusiÄ Å¾alÄ , o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimÄ ar mokumo sumažėjimÄ , kuris vienodai paveikia tiek ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir kt.).

7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sÄ Å¾iningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sÄ Å¾iningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimÄ vykdyti savo prievoles. Svarbu įvertinti juridinio asmens dalyvio vaidmenį ir jo realiÄ galimybę daryti įtakÄ juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012 ir kt.).

19. Nagrinėjamu atveju apeliantė reikalavimÄ kildina iÅ¡ jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių ir teigia, kad jas pažeidę atsakovai privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir UAB „Rotonda“ 2010 m. gegužės 3 d. ir 2011 m. kovo 2 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis dėl Å iaulių Gytarių vidurinės mokyklos pastato rekonstravimo darbų 1 ir 2 etapo pirkimo. IÅ¡analizavęs Jungtinės veiklos sutartis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jose nebuvo susitarta dėl 3 procentų nuo bendros sutarties vertės iÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovei konkurso laimėjimo atveju – sutarties Å¡alys susitarė tik dėl įsipareigojimų dalies bendroje sutarties vertėje, t. y.

UAB „Rotonda“ įsipareigojimų dalis sudarė 97 procentus, UAB „Pastatas“ – 3 procentus (Sutarčių 1 punktas). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, teigia, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino tiek sutarčių nuostatas, tiek ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias jungtinę veiklÄ , nes pagal CK 6.976 straipsnį pelnas, gautas iÅ¡ jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrÄ veiklÄ vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

20. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo.

Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017 ir kt.).

21. Pažymėtina, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifikÄ : nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautÄ pelnÄ , tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iÅ¡ bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iÅ¡ kito reikalauti įnašų grÄ Å¾inimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

22. CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnaÅ¡u pripažįstama visa, kÄ jis įneÅ¡a į bendrÄ veiklÄ â€“ pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai, o įnaÅ¡ai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Partnerių įneÅ¡tas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis).

Pelnas, gautas iÅ¡ jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrÄ veiklÄ vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Å is teisinis reglamentavimas suponuoja, kad sutartimi galima susitarti tiek dėl partnerių įnašų proporcijos, tiek dėl įneÅ¡to turto nuosavybės bei pelno paskirstymo. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, įstatymas Å¡iuo atveju taikomas tik tada, jei Å¡alys nesusitaria kitaip. Å ios teisės normos nepaneigia jungtinės veiklos sutarties Å¡alių laisvės susitarti dėl įnašų ir veiklos rezultato nuosavybės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 ir kt.).

23. IÅ¡analizavus byloje pateiktų Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių turinį, jose, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nėra jokių konkrečių nuostatų nei apie ieÅ¡kovei neva priklausančiÄ gauti 3 procentų dalį nuo bendros projekto kainos, nei apie tokios dalies mokėjimų tvarkÄ , nei apie atskiros apskaitos vedimÄ . Taigi Å¡iuo atveju, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra duomenų, kad Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyse Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl pelno paskirstymo ieÅ¡kovės nurodomu bÅ«du ir sÄ lygomis (CPK 185 straipsnis).

24. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokias iÅ¡vadas iÅ¡ esmės patvirtina ir pačios apeliantės veiksmai, kiek tai susiję su Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių vykdymo aplinkybėmis. Å ios sutartys buvo pasiraÅ¡ytos 2010 m. gegužės 3 d. ir 2011 m. kovo 2 d. dėl Å iaulių Gytarių vidurinės mokyklos pastato rekonstravimo darbų. Kaip nurodė pati ieÅ¡kovė, Å¡io projekto pabaiga – 2012 metų sausio mėnuo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad ieÅ¡kovė tiek Å¡io projekto vykdymo metu, tiek jį užbaigus, bÅ«tų reiÅ¡kusi kokias nors pretenzijas partnerei UAB „Rotonda“, praÅ¡iusi suteikti su Å¡ių sutarčių vykdymu susijusiÄ informacijÄ ar reikalavusi mokėti atitinkamÄ pelno dalį.

Byloje nustatyta, kad ieškovė su UAB „Rotonda“ taip pat buvo sudariusi ir Projektavimo darbų, Statinio projekto vykdymo priežiūros sutartis dėl Šiaulių Gytarių vidurinės mokyklos pastato rekonstravimo. Kaip teigė šalys bylos nagrinėjimo metu, visi atsiskaitymai buvo vykdomi būtent šių sutarčių vykdymo pagrindu.

25. IeÅ¡kovė 2014 m. balandžio 16 d. BUAB „Rotonda“ bankroto administratoriui pateikė UAB „Rotonda“ atžvilgiu keliamus reikalavimus įrodančių dokumentų kopijas, t. y. 2012 m. gegužės 14 d., 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. sausio 15 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus, projektavimo darbų, jungtinės veiklos, statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros sutartis, PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriomis ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės grindė ir ieÅ¡kininius reikalavimus Å¡ioje byloje.

IeÅ¡kovė, teikdama BUAB „Rotonda“ bankroto administratoriui praÅ¡ymÄ patvirtinti jos kreditorinį reikalavimÄ , apie reikalavimÄ , kylantį bÅ«tent iÅ¡ Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių, nebuvo užsiminusi. Bankroto administratorius neginčijo praÅ¡omų patvirtinti ieÅ¡kovės reikalavimų, atsiradusių iÅ¡ Å¡ios nutarties 24 punkte nurodytų Projektavimo darbų ir Statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros darbų sutarčių vykdymo; BUAB „Rotonda“ bankroto byloje buvo patvirtintas bÅ«tent pačios ieÅ¡kovės nurodyto dydžio kreditorinis reikalavimas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė teigė, jog BUAB „Rotonda“ bankroto administratorius neteikė jokios informacijos ir jokių atsakymų iki 2017 metų rugpjūčio mėnesio. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų praÅ¡iusi suteikti kokiÄ nors informacijÄ ar teikusi paklausimus bankroto administratoriui iki 2017 metų rugpjūčio mėnesio. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kinyje apeliantė sako netiesÄ , teigdama, kad jai nebuvo žinoma apie 2012 m. birželio 6 d.

UAB „Rotonda“ iÅ¡keltÄ restruktÅ«rizavimo bylÄ . Tokius jos teiginius paneigia byloje pateikti duomenys, kad ieÅ¡kovė 2012 m. lapkričio 29 d. RUAB „Rotonda“ kreditorių susirinkime pasirašė balsavimo raÅ¡tu biuletenį. Taigi reikalavimo dėl 3 procentų dalies nuo projekto Å iaulių Gytarių vidurinės mokyklos pastato rekonstravimo bendros darbų kainos (vertės) sumokėjimo ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė nei sutartinei partnerei UAB „Rotonda“, nei restruktÅ«rizuojamai UAB „Rotonda“, nei bankrutuojančiai UAB „Rotonda“.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad net ir tuo atveju, jei Å¡alys bÅ«tų Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyse įtvirtinusios tokias atsiskaitymo sÄ lygas, kokias nurodo apeliantė, Å¡i aplinkybė neįrodo neteisėtų atsakovų veiksmų, kaip bÅ«tinosios sÄ lygos jų civilinės atsakomybės taikymui, kÄ pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime.

27. Bendrovei atstovauja įmonės vadovas, bÅ«tent jis atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ , turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Å iuo atveju apeliantė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė juridinio asmens valdymo organo – valdybos nariams. Vadinasi, ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti neteisėtus visų atsakovų veiksmus, kurie bÅ«tų nukreipti bÅ«tent į jÄ , kaip bendrovės kreditorę, t. y. įrodyti, kad atsakovai tiesiogiai siekė pakenkti ieÅ¡kovei. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų. Tiesėjų kolegija pritaria tokioms teismo iÅ¡vadoms.

28. Apeliantė skunde teigia, kad valdybos nariai, turėdami jungtinės veiklos valdytojo teises, privalėjo pagal Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis vykdyti ieÅ¡kovei priklausančių lėšų apskaitÄ . Anot ieÅ¡kovės, jei nebÅ«tų neteisėtų atsakovų veiksmų – savo nuožiÅ«ra atliekamų atsiskaitymų, nesilaikant eiliÅ¡kumo ir tokiu bÅ«du privedant UAB ,,Rotonda“ prie bankroto bei iÅ¡vengiant mokėjimų ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovė bÅ«tų iÅ¡vengusi turtinių praradimų.

29. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnis). Šiuo atveju, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos deklaratyvius teiginius.

Apeliantės iÅ¡reikÅ¡ta pozicija dėl neteisėtų atsakovų veiksmų iÅ¡ esmės grindžiama ne objektyviais duomenimis, o subjektyviomis prielaidomis ir samprotavimais. Byloje nėra jokių konkrečių įrodymų, iÅ¡skyrus pačios apeliantės iÅ¡sakytus teiginius, kad atsakovai esÄ sÄ moningai siekė pakenkti bÅ«tent ieÅ¡kovės interesams, nekonkretizuota, kaip buvo pažeistas kreditorių eiliÅ¡kumas vykdant atsiskaitymus.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės argumentus, kad UAB „Rotonda“ netinkamai apskaitė veiklos duomenis, remdamasis Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-560-368/2018 nustatytomis aplinkybėmis. Toje byloje buvo atmestas ieÅ¡kovės UAB „Pastatas“ pareiÅ¡kimas dėl BUAB „Rotonda“ bankroto pripažinimo tyčiniu, konstatavus, kad nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai dėl BUAB „Rotonda“ finansų valdymo neskaidrumo, netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo, jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinių UAB ,,Rotonda“ valdymo organų veiksmų, nukreiptų į sÄ moningÄ kreditoriaus interesų pažeidimÄ .

Paminėta nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad byloje dėl BUAB „Rotonda“ bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos prejudiciniais faktais, o paminėtoje byloje pateikta 2012 m. gegužės 4 d. UAB „Audilita“ atlikta BUAB „Rotonda” veiklos audito ataskaita teismas esÄ vadovavosi nepagrįstai. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės argumentus.

31. Remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis yra įsiteisėjusi, abejose bylose ieÅ¡kovė buvo ta pati – UAB ,,Pastatas“, Å¡ioje byloje atsakovu esantis R. T. paminėtoje kitoje byloje dalyvavo trečiojo asmens procesiniu statusu, o Å¡ioje byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo BUAB ,,Rotonda“ kitoje byloje buvo atsakove. Tiek Å¡ioje byloje, tiek kitoje byloje sprendžiant klausimÄ dėl BUAB ,,Rotonda“ bankroto pripažinimo tyčiniu, ieÅ¡kovė teigė, kad UAB ,,Rotonda“ apskaita buvo vykdoma netinkamai, kad nesilaikyta atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo, kad įmonės valdymas buvo neskaidrus.

Sutiktina su apeliante, kad kitoje byloje įrodinėjimo dalykas buvo daug platesnis – ieškovė siekė išsiaiškinti, ar BUAB ,,Rotonda“ bankrotas nėra tyčinis, joje nebuvo sprendžiamas ginčas tarp ieškovės ir šios bylos atsakovų. Tačiau kaip matyti iš paminėtoje byloje priimtų procesinių sprendimų turinio, abiejose bylose buvo įrodinėjamos iš esmės tos pačios aktualios aplinkybės, o šioje byloje ieškovės nurodomos aplinkybės neabejotinai sudarė įrodinėjimo dalyko kitoje nurodytoje byloje dalį (CPK 185 straipsnis, 182 straipsnio 2 dalis).

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškininių reikalavimų šioje byloje pagrįstumo, vadovavosi ne tik kitoje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytomis aplinkybėms, bet taip pat analizavo bei įvertino ir šioje byloje ieškovės pateiktus faktus ir argumentus (CPK 263 straipsnis).

34. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat teigia, kad ji negalėjo įrodyti savo teiginių dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, nes buvo pažeistos įrodinėjimÄ reglamentuojančios teisės normos: teismas neteisėtai atsisakė tenkinti jos praÅ¡ymÄ dėl įrodymų iÅ¡ BUAB „Rotonda” iÅ¡reikalavimo – sÄ skaitų iÅ¡rašų, mokėjimų, valdybos posėdžio protokolų, buhalterinių duomenų apie Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, taip pat atsiskaitymo su Å iaulių miesto savivaldybe dokumentacijos. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliantės argumentus taipogi atmeta kaip nepagrįstus.

35. CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti. Pagal CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti Å¡io kodekso 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu iÅ¡reikalauti iÅ¡ kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti. Teismo teisė pagal asmens praÅ¡ymÄ reikalauti raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡ dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turinčių atitinkamÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ , apibrėžta CPK 198 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnyje. Asmuo, praÅ¡antis teismÄ iÅ¡reikalauti kokį nors raÅ¡ytinį įrodymÄ iÅ¡ dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti:

1) raÅ¡ytinį įrodymÄ , kurio reikalaujama;

2) pagrindÄ , kuriuo remiantis manoma, kad šį raÅ¡ytinį įrodymÄ turi tas asmuo;

3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalis).

36. Kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti raÅ¡ytinių įrodymų rinkimo bÅ«dai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡ka; įrodymų iÅ¡reikalavimas yra viena iÅ¡ teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013 ir kt.). Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

37. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi patenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir įpareigojo BUAB ,,Rotonda“ bankroto administratorių pateikti teismui ieÅ¡kovės nurodomus dokumentus. Teismas 2018 m. sausio 9 d. posėdžio metu taip pat įpareigojo trečiÄ jį asmenį BUAB ,,Rotonda“ pateikti teismui įmonės sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, teismas buvo patenkinęs jo praÅ¡ymus dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo. Apeliantė nurodo, kad ne visi bÅ«tini duomenys buvo pateikti, o pateiktų duomenų esÄ nepakako, todėl teismas privalėjo papildomai iÅ¡reikalauti trÅ«kstamus įrodymus.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apeliantės nurodomos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip CPK 160, 178, 198, 199 straipsnių netinkamas taikymas ir aiÅ¡kinimas, ar kaip ribojančios ieÅ¡kovės teises įrodinėjimo procese. IÅ¡ bylos medžiagos ir paties ieÅ¡kinio matyti, kad apeliantė, praÅ¡ydama iÅ¡reikalauti minėtus duomenis, iÅ¡ esmės siekė surinkti informacijÄ galimiems jos spėjimams patvirtinti, kad atsakovai, tikėtina, pažeidė jos kaip kreditorės interesus ir atliko neteisėtus veiksmus.

Å alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, o Å¡iuo atveju apeliantė iÅ¡ esmės siekė perkelti įrodinėjimo pareigÄ teismui. Tai patvirtina ieÅ¡kovės teismo praÅ¡ytų iÅ¡reikalauti įrodymų gausa ir byloje nustatyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė, siekdama pagrįsti savo teiginius, iÅ¡ esmės jokių įrodymų į bylÄ nepateikė. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų.

39. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Neteisingas bylos iÅ¡sprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingÄ bylos rezultatÄ , tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymÄ , dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali bÅ«ti iÅ¡taisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo bei nenustačius ieÅ¡kovės procesinių teisių pažeidimo, nėra pagrindo CPK 329 straipsnio taikymui.

40. Teisėjų kolegija, konstatuodama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės ieÅ¡kinį, neturi pagrindo nepritarti teismo iÅ¡vadoms ir ieÅ¡kinio senaties termino klausimu. Be to, apeliantė skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė jos praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, jame nurodyta, kad nėra jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas galėtų bÅ«ti atnaujintas.

41. Kiti ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties 42. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė aktualias materialinės teisės normas, nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais. Å ios iÅ¡vados pagrindu apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 43. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovų praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai patyrė po 181,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

PraÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nurodyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl priteisiamos atsakovų naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės (apeliantės). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatas“ (j. a. k. 121986782) atsakovui R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 181,50 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt vienas euras 50 ct), atsakovui R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 181,50 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt vienas euras 50 ct), atsakovui R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 181,50 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt vienas euras 50 ct), atsakovei V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 181,50 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt vienas euras 50 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Artūras Driukas Gintaras Pečiulis Antanas Rudzinskas