2024-02-13 Nr. CB-1053-2-68-3-14934-2023-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-461

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14934-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. sausio 31 d. paduotu ieškovės A. T. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Byloje ieškovė A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atleisti ieškovę nuo prievolės išmokėti UAB „Eds invest“ 64 256,81 Eur sumą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad prievolių paskirstymo klausimas jau išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-813-545/2014, kuriuo nutraukta ieškovės ir G. T. santuoka bei patvirtintos pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmės (apeliacinės instancijos teismo nutarties 21 punktas). Ieškovė šiuo atveju turėjo teisę prašyti taikyti CK 6.253 straipsnio 5 dalį, kuomet buvo nagrinėjamas prievolių paskirstymo klausimas, o ne reikšti atskirą ieškinį jau teismui pripažinus, kad ji prievoles pagal vykdomuosius įrašus vykdo solidariai su buvusiu sutuoktiniu. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (apeliacinės instancijos teismo nutarties 23, 24 punktai).

Kasaciniu skundu ieškovė A. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad solidariosios prievolės nustatymas teismo sprendimu neatima teisės vienai iš solidariosios prievolės šalių kreiptis į teismą dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės. CK 6.253 straipsnis yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti visišką arba dalinį atleidimą nuo prievolės, o prievolės pripažinimo faktas nepašalina teisės prašyti atleisti nuo prievolės vykdymo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisinį santykį, kuriame prašoma atleisti nuo civilinės atsakomybės sutapatino su teisiniu santykiu, kuriame prašoma panaikinti prievolę ir dėl to priėmė nepagrįstas nutartis, užkertančias kelią ieškovei gintis taikant atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutą.

2. Ieškovė procese nekėlė reikalavimų dėl solidariosios prievolės Medicinos bankui panaikinimo. Jai buvo žinoma, kad solidarioji prievolė yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir dėl šios prievolės buvimo ar nebuvimo ji ginčytis nebegali. Jei ieškovė būtų atleista nuo prievolės vykdymo, atsakingu už prievolės vykdymą liktų kitas solidariosios prievolės dalyvis, o tai reiškia, kad teismo sprendimu nustatytoji prievolė nepakistų. Procese nėra pareikštas reikalavimas panaikinti A. T. solidariąją prievolę Medicinos bankui ir jo teisių perėmėjui UAB „EDS invest“. Jei ieškovė būtų atleista (visiškai arba iš dalies nuo solidariosios prievolės), už UAB „EDS invest“ reikalavimų patenkinimą atsakingas liktų G. T.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti A. T. 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. sausio 29 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 89.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė