d1032843-e6a0-4020-8e7e-2b8441f6cfb8 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-70-1036/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20541-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1: 1.2.4.6.1                  VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS   N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 14 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant RÅ«tai ČereÅ¡kaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, nukentėjusiajai I. S., kaltinamajam A. D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, teistas: 1) 2015-04-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams; 2) 2015-06-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai) galutine subendrinta bausme laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams; 2016-06-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areÅ¡tÄ , bausmę atlikęs; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,                                                           n u s t a t ė:

A. D. 2016-05-02 apie 13.00 val., Vilniaus r., Å atrininkų sen., Vėliučionių k., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios I. S. buto koridoriuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieÅ¡ savo buvusiÄ sugyventinę I. S., vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė Å¡iai į kairę ausį, po to kairės rankos delnu sudavė į deÅ¡inį žandÄ ir vienÄ kartÄ koja spyrė į pilvÄ . Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , abiem rankomis griebė I. S. už drabužių, pakėlė nuo kėdės ir nugara trenkė į durų staktÄ , o Å¡iai suklupus ant grindų, kumščiais sudavė 5 smÅ«gius į nugaros ir galvos sritis, taip padarydamas nukentėjusiajai I.

S. krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės kraujosruvas odoje su odos nubrozdinimu, deÅ¡inio peties ir kairės mentės sričių poodines kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad buvo iÅ¡gėręs, todėl nieko nepamena. Buvo draugo gimtadienis, Å¡ventė, jį draugas parvežė į I. S. namus, esančius Vėliučionių kaime, Liepų al.

53. Su I. S. buvo sugyventiniai, turi bendrÄ vaikÄ . 2016-05-02 su I. S. jau kartu negyveno. Anksčiau taip pat teistas už smurtÄ prieÅ¡ sugyventinę. Mano, kad jis kaltinime nurodytų veiksmų negalėjo padaryti. Nukentėjusioji gali jį apkalbėti, nes jis jai nereikalingas, su ja negyvena beveik metus. Jie dažnai pykdavosi. I. S. jam yra sakiusi, kad jį vis tiek pasodins. Kai paskutinį kartÄ matė I. S., ji sužalota nebuvo. Nežino, ar nukentėjusioji teisybę pasakojo posėdžio metu. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė, padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodytÄ ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.Nukentėjusioji I.

S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-05-01 ji, A. D., jos vaikai, bei bendra dukra sėdėjo prie stalo. Ji neleido A. D. vartoti alkoholinių gėrimų. A. D. ant jos supyko, nes ji neleido vartoti jam alkoholio. KitÄ dienÄ A. D. buvo girtas. Jai paskambino A. D. draugas, kuris pasakė, kad A. girtas, kad jį atveÅ¡. Ji pasakė, kad nevežtų. A. iÅ¡laipino iÅ¡ taksi, jis vos pastovėjo ant kojų. Ji tvarkė žieminius batus. A. jos paklausė, kur susiruošė? Ji juokaudama atsakė, kad į pasimatymÄ .

T. A. sudavė jai kumščiu į žandÄ , į kairę pusę, ant žando mėlynė atsirado. Ji griebė telefonÄ , skambino 112. Kalbėjo per garsiakalbį. Andriejus griebė jÄ už drabužių, suplėšė megztinį, pastÅ«mė į durų staktÄ , ji susižeidė deÅ¡inį petį. Nuo skausmo ji atsisėdo, pagalvojo, kad ranka lūžo. Kai atsisėdÄ , jÄ A. pradėjo muÅ¡ti. A. buvo su odine striuke, ji jam uždėjo striukę ant galvos ir jis nugriuvo. Ji atsisėdo ant virÅ¡aus ir laikė kol atvažiuos policija.

ViskÄ matė jos draugė A. K.. Ji buvo Å¡oko bÅ«senoje. Policininkai jai pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas ekspertÄ , todėl ir nuvažiavo. Jai labai skaudėjo petį, negalėjo normaliai dirbti, vos samtį pakėlė, sunku buvo dukrai valgyti padaryti, nusiprausti, apsirengti. Dėl traumos gėrė nuskausminamuosius vaistus, naudojo tepalus. Gegužės 2 dienÄ ji su Andriejum jau buvo svetimi žmonės, juos sieja tik bendra dukra. Iki įvykio su A. kartu negyveno daugiau nei pusę metų. L. V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A.

D. sutiko neblaivų autobusų stotelėje. IÅ¡kvietė taksi ir parvežė namo, su taksistu iÅ¡krovė ir maÅ¡inos ir paguldė į lovÄ . Tada iÅ¡važiavo namo. Pas I. S. vežė, nes taip pasakė A. D.. I. S. jo klausė, kodėl A. atvežė. KitÄ dienÄ sužinojo, kad .policija paėmė. Bandė kalbėtis su I., ji jam pasakė, kad jį vis tiek pasodins. Kai atvežė A.nematė, kad I. bÅ«tų sužalota, su ja nebendravo. Nežino, ar dar kas nors buvo Irinos namuose. A. K. nepažįsta.

L. Z. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į Vėliučionių kaimÄ , Liepų alėjÄ , ir užėjus į butÄ pamatė ant grindų gulintį kaltinamÄ jį ir ant jo sėdinčiÄ I. S.. Nukentėjusioji papasakojo, kad jÄ užpuolė buvęs sugyventinis, sakė, kad trenkėsi į staktÄ . Kaltinamasis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį ir pristatytas į tarnybines patalpas. Akivaizdžių sužalojimų ant nukentėjusios nematė, tačiau buvo akivaizdžios grumtynių žymės, buvo iÅ¡tampyti nukentėjusios darbužiai.

Kaltinamasis buvo stipriai girtas. Mano, kad nukentėjusioji neapklaba kaltinamojo, nes buvo akivaizdžios grumtynių žymės, be to, nukentėjusios parodymus patvirtino tuose namuose buvusi moteris. Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, A. parvežė stipriai iÅ¡gėrusį. I. pradėjo rėkti, kad girtas parvažiavo. Taip žodis po žodžio jie susikibo. Nelabai matė kas buvo nutikę, tik girdėjo pakeltus balsus. Andrius(liudytoja taip vadina kaltinamÄ jį) gal pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ .

Matė kaip nukentėjusioji sėdėjo ant kaltinamojo. Tuo metu ji gyveno pas IrinÄ , ji buvo jÄ priglaudusi. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusios pastovių santykių kaip vyro ir žmonos nebuvo. I. jai parodė nedidelę mėlynę, mano, kad nuo Andriaus pastÅ«mimo. Po įvykio I. važiavo į poliklinikÄ , po įvykio jai dar labiau pradėjo skaudėti petį, kurio skausmu skundėsi ir anksčiau. Anksčiau buvo atvejis kai Andrius be priežasties trenkė Irinai į žandikaulį.   Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji I.

S. parodė vietÄ ir bÅ«dÄ , kaip A. D. deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė jai į kairę ausį; vietÄ ir bÅ«dÄ , kaip A. D. jai trenkė į deÅ¡inį žandÄ ; vietÄ ir bÅ«dÄ , kaip A. D. jÄ tampė už drabužių; vietÄ ir bÅ«dÄ , kaip A. D. stÅ«mė jÄ Ä¯ durų staktÄ ; vietÄ ir bÅ«dÄ , kaip A. D. jai suklupus sudavė smÅ«gius į galvos sritį ir nugarÄ (b. l. 17-26).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1266/2016(01) konstatuota, kad I.

S. padarytos krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės kraujosruvos odoje su odos nubrozdinimu, deÅ¡inio peties ir kairės mentės sričių poodinės kraujosruvos, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-05-02). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu, daiktais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis mažiausiai trimis trauminiais poveikiais.

Sužalojimai nebÅ«dingi vienkartiniam griuvimui ant kieto pavirÅ¡iaus (b. l. 36). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu apžiÅ«rėtas butas, esantis Liepų al. 52-3, Vėliučionių k., Å atrininkų sen., Vilniaus rajone, kuriame vyko konfliktas tarp I. S. ir A. D. (b. l. 8-11). Ä®rodymų vertinimas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.Nagrinėjant bylÄ teisme kaltinamasis A. D. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad nors nieko dėl girtumo nepamena, tačiau mano, kad nukentėjusioji jį apkalba, jo teigimu jis nukentėjusios negalėjo sužaloti. Teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis smurtinio pobÅ«džio veiksmais sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Nukentėjusioji I. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme iÅ¡samiai ir nuosekliai parodė kaip, prie kokių aplinkybių ji nukentėjo nuo kaltinamo A. D.. Nukentėjusioji savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 17-26).Be to, nukentėjusiosios parodymai iÅ¡ esmės sutampa su specialisto iÅ¡vadoje konstatuotomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji I. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. sudavė jai kumščiu į žandÄ , į kairę pusę, ant žando mėlynė atsirado.

A. griebė jÄ už drabužių, suplėšė megztinį, pastÅ«mė į durų staktÄ , ji susižeidė deÅ¡inį petį. Nuo skausmo ji atsisėdo, pagalvojo, kad ranka lūžo. Kai atsisėdo, jÄ A. pradėjo muÅ¡ti. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1266/2016(01) konstatuota, kad I. S. nustatytos krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės kraujosruvos odoje su odos nubrozdinimu, deÅ¡inio peties ir kairės mentės sričių poodinės kraujosruvos, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-05-02).

Nukentėjusios parodymus netiesiogiai patvirtina ir konflikto vietoje buvusi liudytoja A. K., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė konfliktÄ tarp nukentėjusios ir kaltinamojo, po konflikto nukentėjusioji jai skundėsi pečio skausmu, rodė mėlynę. Liudytojas Z. D. apklaustas teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad vyko konfliktas tarp nukentėjusios ir kaltinamojo, atvykus į vietÄ buvo akivaizdžios grumtynių žymės. Liudytojas Z. D., ilgametis policijos pareigÅ«nas, teisme taip pat nurodė, kad nustatytos faktinės aplinkybės nesudarė pagrindo manyti, kad nukentėjusioji apklaba kaltinamÄ jį.

Nukentėjusios, nurodytų liudytojų parodymai esmėje sutampa, papildo vieni kitus. Teismas pažymi, kad nukentėjusios I. S. ir liudytojos A. K. parodymuose esantys menki neatitikimai detalėse, nesudaro teismui pagrindo jais abejoti, ar laikyti nepatikimais. Kaltinamojo priešingų teisei veiksmų pasekmės nustatytos specialisto išvada, ja teismas pagrindo abejoti neturi. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aptarti nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, procesinių veiksmų protokoluose, specialisto išvadoje užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad A.

D. konflikto su nukentėjusiÄ ja metu kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sudavė smÅ«gius rankomis nukentėjusiajai, jÄ pastÅ«mė, dėl ko nukentėjusioji I. S. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 punkte numatyta, kad artima aplinka – aplinka, kuriÄ sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryÅ¡iais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrÄ Å«kį. BylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamasis A. D. ir nukentėjusioji I. S. praeityje gyveno kartu, turi bendrÄ dukrÄ , tačiau įvykio metu (2016 m. gegužės 2 d.), jau gyveno atskirai, jų nesiejo artimi santykiai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad nukentėjusiÄ jÄ I. S. ir kaltinamÄ jį A. D. praeityje siejo partnerystės santykiai. Kitaip tariant jie patenka į artimos aplinkos sÄ vokÄ kaip ji apibrėžiama Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme. Aptartas teisinis reguliavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad baudžiamasis procesas A. D. atžvilgiu pradėtas teisėtai, o jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybe sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).Skirdamas bausmę kaltinamajam A. D. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, į nusikalstamos veikos pavojingumÄ visuomenei ir kaltinamojo kaltės formÄ â€“ tiesioginė tyčia nusikalstamos veikos pasekmes, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis praeityje teistas už tris analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas prieÅ¡ tÄ patį asmenį – nukentėjusiÄ jÄ I. S., Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teismui už ankstesnį tyčinį nusikaltimÄ (BK 27 straipsnio 1 dalis), kas rodo, kad iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, jam taikytos įstatyme numatytos Å¡velnesnės bausmės įtakos nepadarė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ kaltinamajam paskirti griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , jos dydį parenkant lygų įstatyme numatytam vidurkiui.

Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, įvertindamas tai, kad Å¡iuo metu kaltinamasis turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog A. D. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti, tik skiriant jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, paskiriant atitinkamas baudžiamojo poveikio priemones, kaltinamajam A.

D. padarys pakankamÄ poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir žalingumÄ visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principÄ ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymÄ , bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo A. D. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, ir jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus.

Jau buvo minėta, kad A. D. praeityje yra teistas už tris nusikalstamas veikas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ I. S., visos nusikalstamos veikos padarytos toje pačioje vietoje – I. S. gyvenamojoje vietoje, Liepų al. 52-3, Vėliučionių k., Vilniaus rajonas. Siekiant apsaugoti nukentėjusios I. S. interesus, teises bei saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , A. D. įpareigotinas visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesilankyti I. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Vėliučionių k., Vilniaus rajonas.

Nukentėjusioji I. S. praÅ¡yme dėl žalos priteisimo ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo (b. l. 109), be kitų praÅ¡ymų, nurodė, kad A. D. dažnai vartoja alkoholį, dažnai lankosi jos namuose, elgiasi agresyviai, nuolat keliÄ grėsmę jos sveikatai ir gyvybei, todėl praÅ¡o skirti A. D. įpareigojimÄ gyventi skyriumi nuo jos ir įpareigojimÄ nesiartinti 20 metrų atstumu. BK 721 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali skirti įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai bÅ«tina apsaugoti nukentėjusiojo interesus.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paskyrus įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiuoju asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kur bÅ«na nukentėjęs asmuo. BylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad A. D. ir I. S. turi bendrÄ vaikÄ â€“ dukrÄ D. D. (b. l. 66). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. D. tėvų valdžia neapribota, jo nepilnametė dukra gyvena kartu su nukentėjusiÄ ja I. S.. Tai reiÅ¡kia, kad A. D., vykdydamas jam kaip tėvui įstatymo nustatytas pareigas, neiÅ¡vengiamai turės pareigÄ bendrauti su vaiko motina – nukentėjusiÄ ja I. S.. Taigi, paskyrus nukentėjusios praÅ¡omÄ baudžiamojo poveikio priemonę, A. D. bÅ«tų apribota jo teisė ir pareiga rÅ«pintis nepilnamečiu vaiku. Kartu teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtintos tėvų pareigos turi bÅ«ti vykdomos realiai, todėl A.

D. įpareigotinas per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį teikti materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnametei dukrai.  Dėl civilinio ieÅ¡kinio                  Nukentėjusioji I. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 109).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Pagal teismų praktikÄ asmenims, patyrusiems nežymius sveikatos sutrikdymus priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai yra nuo 200 eurų iki 1000 eurų (kasacinės nutartys 2K-507-788/2015; 2K-494-677/2015; VAT nutartys Nr. 1A-206-870/2016; 1A-22-211/2017; 1A-85-626/2017; 1A-583-843/2016). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmÄ , kuris lėmė ir dvasines kančias. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji negalėjo pilnavertiÅ¡kai atlikti kasdieninių darbų, buvo apsunkintas darbo funkcijų atlikimas, rÅ«pinimasis nepilnamete dukra.

Teismas pažymi ir tai, kad I. S. nukentėjo nuo savo dukros tėvo, kas dar labiau sustiprina neigiamus nukentėjusios iÅ¡gyvenimus. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Jau buvo minėta, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. D. niekur nedirba, negauna reguliarių pajamų, turi pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje nusistovėjusiÄ Å¾alos dydžio nustatymo praktikÄ , nukentėjusiajai priteistina neturtinės žalos suma mažintina iki 500 eurų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais,                  n u s p r e n d ė: A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams.Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016-gegužės 3 d., vienÄ sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5, 9 punktais paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 metų laikotarpiui, įpareigojant visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį iÅ¡laikyti savo nepilnametę dukrÄ , nesilankyti I.

S. gyvenamojoje vietoje, esančioje Liepų al. 52-3, Vėliučionių k., Vilniaus rajonas, bei per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Nukentėjusios civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 eurų turtinės žalos atlyginimo. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                 Mindaugas Povilanskas