d0ffb7fd-6b20-4e1e-b9ba-9a6fd446103c · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-341-676/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09437-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.1.3.8; 2.1.2.7; 2.3.2.6.1; 2.4.2.9.2; 2.5.1; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1 KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 4 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys,sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. M., atsakovo D. M. atstovui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui, trečiajam asmeniui D. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

M. ieÅ¡kinį atsakovui D. M., tretieji asmenys D. M., Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarė Raimonda Kundrotienė, Valstybės įmonė Registrų centras Klaipėdos filialas, dėl nuosavybės teisės pripažinimo, paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo. Teismas nustatė: ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai yra įsigyti ieÅ¡kovo iki santuokos, taip pat santuokos metu ir priklauso ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise; panaikinti Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo daikto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) įraÅ¡Ä , kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto nekilnojamojo daikto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įraÅ¡Ä ;

įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centras padaryti naujÄ Ä¯raÅ¡Ä , kuriame nurodoma, jog pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, yra asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė; pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ atsakovui D. M. 2015 m. sausio 8 d. Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro.

Nurodo, kad ieÅ¡kovo žmona I. M. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties liko gyvenamasis namas, garažas, Å«kinis pastatas, kiti inžinieriniai statiniai, tačiau Å¡is turtas buvo įsigytas už asmenines ieÅ¡kovo pinigines lėšas. IeÅ¡kovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini), žemės sklypus Jakuose, Klaipėdoje, plėvelės pÅ«timo aparatÄ â€žEkstrader“, už kuriuos gavo 25 000 JAV dolerių, iÅ¡ kurių 8 500 JAV dolerių paskolino J.

S. ir Å¡iuos pinigus jam vėliau J. S. grÄ Å¾ino – visi Å¡ie pinigai buvo panaudoti butų, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimui bei namo rekonstrukcijai. Taip pat buvo panaudoti pinigai gauti pardavus sklypus Jakuose; Panevėžio autokompresorių gamykla „Aurida“ ir UAB „Gildija“ ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo 235 000 rublių. Ä®gytus butus adresu (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas nugriovė ir jų vietoje pasistatė gyvenamÄ jį namÄ . IeÅ¡kovas kartu su savo vaikais D. M. ir D. M. surašė 2014 m. gruodžio 8 d. susitarimÄ , jog vaikai po mamos I.

M. mirties atsisako paveldėjimo į paliktÄ turtÄ ir jį palieka ieÅ¡kovui, šį susitarimÄ teikė notarui tvirtinti, tačiau notaras atsisakė tvirtinti šį susitarimÄ , nes jis prieÅ¡taravo įstatymui, D. M. ir D. M. jau buvo priėmę palikimÄ po mamos I. M. mirties savo pareiÅ¡kimais, todėl notarė paaiÅ¡kino, jog iÅ¡davus paveldėjimo teisės liudijimus D. M. ir D. M. ir įregistravus juos VÄ® Registrų cente jie galėtų perleisti jiems priklausančias paveldėtas turto dalis ieÅ¡kovui jeigu jis to pageidaus;

D. M. ir D. M. su tuo sutiko. D. M. ir D. M. 2014 m. gruodžio 8 d. susitarimas su ieÅ¡kovu buvo D. M. atsisakymas nuo palikimo dalies, atsiradusios po jų mamos I. M. mirties. A. D. M. nesilaikė susitarimo ir priėmė palikimÄ , jam 2015 m. sausio 8 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ . Duktė D. M. įvykdė jų susitarimÄ ir po mamos mirties paveldėtÄ turto dalį dovanojimo sutartimi dovanojo ieÅ¡kovui (T.1, b.l. 1-2, 54-58, 147-151, T.2, b.l. 17-18, 56-57, 69-73, T.3, b.l. 87-89, 107-111).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas A. M. palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡o juos tenkinti.A. D. M. atsiliepimu ieÅ¡kinį bei į patikslintÄ ieÅ¡kinį su reikalavimu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad visas ginčo turtas buvo sukurtas jo tėvo A. M. ir mamos I. M. jiems kartu gyvenant bei vedant bendrÄ Å«kį, perkant daiktus, perduodant vienas kitam pinigus pažymint jog jie skirti bendro turto įgijimui, visas jų įgytas turtas santuokos metu yra jų bendra jungtinė nuosavybė, iki mamos mirties jų bendras turtas nebuvo pasidalintas, jis nebuvo padalintas ir iki palikimo priėmimo bei buvo visų priimtas, ginčo dėl to nebuvo.

Jis, D. M. ir ieÅ¡kovas surašė susitarimÄ dėl paveldimo turto dalies atsisakymo, tačiau tokio atsisakymo jis neteikė notarui ir toks susitarimas nėra niekur registruotas, toks atsisakymas nuo paveldėjimo turi bÅ«ti savanoriÅ¡kas ir atitikti asmens valiÄ , tačiau savo tikrÄ valiÄ atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė priimdamas po mamos mirties likusiÄ turto dalį. (T.1, b.l. 143-144, T.2, b.l. 106-107, T.3, b.l. 97-98, 122-123). Teismo posėdžio metu atsakovas D. M. ir jo atstovas advokatas Vaclovas JanuÅ¡kevičius laikėsi atsiliepimuose į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytos pozicijos.Tretysis asmuo D.

M. atsiliepimu į ieÅ¡kinį bei į patikslintÄ ieÅ¡kinį su reikalavimu sutinka. Nurodo, kad ieÅ¡kovas ginčo statinius pasistatė iÅ¡ savo lėšų. Atsakovas 2014 m. gruodžio 8 d. susitarimu su ja ir ieÅ¡kovu atsisakė savo palikimo dalies, šį susitarimÄ pateikė notarei, tačiau notarė atsisakė jį patvirtinti nes jis prieÅ¡taravo įstatymams, ji ir D. M. jau buvo priėmę palikimÄ po I. M. mirties savo 2014 m. gegužės 6 d. pareiÅ¡kimais ir atsisakyti priimti palikimÄ nebegalėjo, taip pat notarė paaiÅ¡kino, jog iÅ¡davus jiems paveldėjimo teisės liudijimus ji ir D.

M. įregistravus juos VÄ® Registrų centre galėtų perleisti jiems priklausančias paveldėtas turto dalis ieÅ¡kovui jeigu jis to pageidaus; ji ir D. M. su tuo sutiko; taip pat sutiko ir ieÅ¡kovas. Ji dovanojimo sutartimi perleido ieÅ¡kovui paveldėtÄ nekilnojamojo turto dalį (T.1, b.l. 146, T.2, b.l. 53, 92-94, T.3, b.l. 99-100, 125-128). Teismo posėdžio metu tretysis asmuo D. M. pakeitė savo pozicijÄ ir nurodė, kad su reikalavimu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti; taip pat papildomai paaiÅ¡kino, jog Å¡iuo metu ji taip pat pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį dėl savo paveldėtos dalies padovanojimo savo tėvui, t.y. ieÅ¡kovui, nuginčijimo.Tretysis asmuo Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarė Raimonda Kundrotienė atsiliepimu į ieÅ¡kinį bei į patikslintÄ ieÅ¡kinį su reikalavimu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, kad 2014 m. gruodžio mėnesį A. M., D. M. ir D. M. buvo atvykę į notarų biurÄ ir prašė patvirtinti jų susitarimÄ dėl namo, esančio Å turmanų g. 7A, Klaipėdoje. Notarė atsisakė jį tvirtinti, nes D. M. ir D. M. jau buvo priėmę palikimÄ po savo motinos I. M. mirties (duomenys neskelbtini), todėl atsisakyti priimti palikimÄ nebegalėjo ir paaiÅ¡kino jiems, kad iÅ¡davus jiems paveldėjimo teisės liudijimus ir įregistravus juos VÄ® Registrų centre D. M. ir D. M. galėtų perleisti jiems priklausančias paveldėtas turto dalis ieÅ¡kovui A.

M. jeigu jis to pageidaus; D. M. ir D. M. su tuo sutiko (T.2, b.l. 112-113). Teismo posėdžio metu notarė Raimonda Kundrotienė palaikė savo atsiliepime nurodytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kino, kad ji visus veiksmus atliko teisėtai.Tretysis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras Klaipėdos filialas atsiliepimu į ieÅ¡kinį bei į patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl pareikÅ¡to reikalavimo palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys apie pastatus, statinius, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių turėtojus atitinka pateiktus dokumentus, teisinė registracija nepanaikinta (T.2, b.l. 96-98, T.3, b.l. 101-102). Teismo posėdyje tretysis asmuo nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a : Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo bÅ«ti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas).

Å ioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismÄ dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalykÄ , t.y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismÄ pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieÅ¡kinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistÄ teisę, ir suformuluoti reikalavimÄ , kokias pažeistas teises ir kokiu bÅ«du praÅ¡o apginti.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , priima sprendimÄ dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas (CPK 265 straipsnio 2 dalis); priimdamas sprendimÄ , jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar ieÅ¡kinys tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Pagal proceso teisės normas ieÅ¡kovas privalo nurodyti ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ (aplinkybes, kuriomis grindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ); teismas, pripažinęs ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimÄ (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo bÅ«do pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas yra saistomas ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir neturi teisės nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikÅ¡damas reikalavimÄ , nesirėmė ieÅ¡kovas.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , negali jo grįsti faktais, kuriais ieÅ¡kovas nesirėmė teikdamas reikalavimÄ , ir iÅ¡plėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieÅ¡kovas prašė.Kasacinis teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiÅ¡kia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t.y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas.

Teismas, vykdydamas savo pareigÄ teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , nustatyti subjektinės teisės pažeidimÄ ir jÄ ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieÅ¡kiniu nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiÅ¡kusio ieÅ¡kinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu bÅ«du jie gintini (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010).Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Pagal šias įstatymo normas šalys byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Formuodamas teismų praktikÄ kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kitos).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Taip pat kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad raÅ¡ytiniai įrodymai paprastai laikomi aiÅ¡kesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparÅ«s laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neiÅ¡vengiamai daro įtakÄ tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiÅ«ris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad faktų nustatymas yra bylÄ nagrinėjančių teismų prerogatyva, t.y. dėl bet kokios į bylÄ pateiktos informacijos įrodomosios reikÅ¡mės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nurodytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, t.y. įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai.

Jei įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumÄ . Vertinant Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi bÅ«ti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas A. M. ir I. M. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 20). A. D. M. ir tretysis asmuo D. M. yra ieÅ¡kovo A. M. ir I. M. vaikai (T.2, b.l. 123-124). I. M. mirė (duomenys neskelbtini) (T.2, b.l. 122). IeÅ¡kovas A. M. dėl jo mirusios sutuoktinės I. M. turto paveldėjimo 2014 m. balandžio 29 pareiÅ¡kimu kreipėsi į Klaipėdos miesto 5-Ä jį notarų biurÄ , nurodydamas, jog palikimÄ priima ir prašė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ ; atsakovas D. M. ir tretysis asmuo D.

M. dėl jų mirusios motinos I. M. turto paveldėjimo 2014 m. gegužės 6 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į Klaipėdos miesto 5-Ä jį notarų biurÄ , nurodydami, jog palikimÄ priima ir prašė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimus; pareiÅ¡kimai notarės priimti, A. M., D. M., D. M. palikimo priėmimo faktai įregistruoti Testamentų registre atitinkamai 2014 m. balandžio 29 d., 2014 m. gegužės 6 d. (T.2, b.l. 115-121). A. M. 2014 m. birželio 16 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į notarę, praÅ¡ydamas neiÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimų kitiems įpėdiniams, nes jis kreipėsi į teismÄ dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo asmenine nuosavybe (T.2, b.l. 125-127); teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nurodytas ieÅ¡kinys grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui neiÅ¡taisius teismo nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, nutartis įsiteisėjo 2014 m. spalio 7 d.

Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarė Raimonda Kundrotienė 2015 m. sausio 8 d. d. iÅ¡davė Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį A. M. paveldi ¼ dalį, D. M. ir D. M. paveldi po 3/8 dalis mirusiosios I. M. turto - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio įvado (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų iÅ¡vado (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (T.3, b.l. 2-22).

Bylos duomenimis 2014 m. gruodžio 8 d. Susitarimu „Dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Susitarimas) A. M., D. M., D. M. susitarė, kad mirus žmonai ir mamai I. M. visas namas esantis (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) su visais kiemo įrenginiais asmeninės nuosavybės teise atitenka A. M.. D. M. ir D. M. sau priklausančios namo dalies atsisako A.

M. naudai (1 punktas); A. M. įsipareigoja niekam kitam namo, esančio (duomenys neskelbtini) neparduoti, neperleisti, nedovanoti ir neiÅ¡nuomoti (2 punktas); A. M. įsipareigojo sudaryti testamentÄ , kuriuo namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), po savo mirties palieka lygiomis dalimis savo sÅ«nui D. M. ir dukrai D. M. (3 punktas); susitarimas pasiraÅ¡ytas A. M., D. M., D. M. (T.1, b.l. 69). Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. balandžio 29 d. iÅ¡raÅ¡o duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovui A.

M. priklauso 9/16 dalys pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. birželio 16 d. priklausančių 2014 m. gruodžio 23 d. Nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 12 d.

Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; atsakovui D. M. priklauso 3/16 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. sausio 21 d. priklausančių 2015 m. sausio 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 224 pagrindu; trečiajam asmeniui D.

M. priklausė nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2015 m. birželio 16 d. 3/16 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, iÅ¡registruota 2015 m. birželio 12 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu (T.1, b.l. 111-116, T.2, b.l. 99-105).

Tretysis asmuo D. M. 2015 m. birželio 12 d. Dovanojimo sutartimi (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dovanojo ieškovui A. M. 3/16 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų įvado Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų išvado Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 117-136).

Taip pat Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. balandžio 29 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1996 m. liepos 9 d. iki I. M. mirties priklausė nuosavybės teise po ½ dalį ieškovui A.

M. ir I. M. 1996 m. liepos 5 d. Pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 m. liepos 8 d. Pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. sausio 15 d. Statinio priėmimo naudoti akto pagrindu (T.2, b.l. 99-105). Dėl pripažinimo asmenine nuosavybe. Byloje pateiktais Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. balandžio 29 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1996 m. liepos 9 d. iki I.

M. mirties priklausė nuosavybės teise po ½ dalį ieÅ¡kovui A. M. ir I. M. 1996 m. liepos 5 d. Pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 m. liepos 8 d. Pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. sausio 15 d. Statinio priėmimo naudoti akto pagrindu (T.2, b.l. 99-105).IeÅ¡kovas byloje pateikė 1992 m. balandžio 5 d., 2011 m. gegužės 5 d. raÅ¡telius apie pinigų iÅ¡mokėjimÄ A. M. (T.1, b.l. 78, 83), 1992 m. balandžio 22 d. mokėjimo dokumentÄ dėl iÅ¡ankstinio apmokėjimo (T.1, b.l. 22), 1992 m. birželio 25 d. sutartį dėl buto adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimo A.

M. vardu (T.1, b.l. 73), 1992 m. liepos – rugpjūčio mėnesių kasos pajamų orderio kvitus (T.1, b.l. 27), 1994 m. birželio 3 d. sutartį dėl automobilio NISSAN pardavimo (T.1, b.l. 16), 1995 m. liepos 5 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl 0,21 ha ir 0,108 ha žemės sklypų Jakų kaime Klaipėdos rajone pardavimo (T.1, b.l. 14-15), 1996 m. liepos 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimo I. M. ir A. M. vardu (T.1, b.l. 28, 31-33), 1996 m. spalio 1 d.

Sutartį Nr. 6-96 dėl gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) projektinės dokumentacijos paruošimo (T.1, b.l. 9-10), 1996 m. spalio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimo I. M. ir A. M. vardu (T.1, b.l. 29-30), 1996 m. lapkričio 5 d. sutartį dėl statybos darbų atlikimo rekonstruojamame name adresu (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 74), 1997 m. spalio 24 sutartį dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), įgyto A. M. vardu 1992 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, pardavimo (T.1, b.l. 12), 1999 m. vasario 3 d.

I. M. ir A. M. pajamų deklaracijas registruojant rekonstruotÄ namÄ (T.1, b.l. 17-18), 2000 m. birželio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ dėl skolos priteisimo A. M. iÅ¡ J. S. (T.3, b.l. 130-133), 2002 m. birželio 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raÅ¡tus dėl A. M. pajamų brangiam turtui įsigyti pagrįstumo (T.1, b.l. 94-96, 154-156, T.2, b.l. 46), 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. gruodžio 11 d. pažymėjimÄ apie turto areÅ¡to akto iÅ¡registravimÄ turto areÅ¡to aktų registre (T.1, b.l. 25-26, 76, 86), 2011 m. vasario mėnesio pažymas apie draudžiamÄ sias pajamas pensijai gauti (T.1, b.l. 23-24), 2011 m. kovo 22 d. susitarimÄ tarp I.

M. ir A. M. dėl inžinierinių tinklų registravimo A. M. vardu (T.1, b.l. 11), A. M. raÅ¡ytÄ susitarimÄ be datos, kad jis savo uždirbtus pinigus perduoda žmonai I. M. bendram turtui įsigyti (T.1, b.l. 90), namų valdos adresu (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos kortelę (T.4, b.l. 27-29) – Å¡iais pateiktais įrodymais ieÅ¡kovas įrodinėja, jog ginčo turtas yra jo asmeninė nuosavybė.IeÅ¡kovo praÅ¡ymu nagrinėjamoje byloje iÅ¡reikalauta ir prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-141-380/2006, iÅ¡ kurios matosi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1141-380/2006 A.

M. pripažintas kaltu ir nuteistas taip pat ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad deklaruodamas 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos iÅ¡laidas, 1999 m. sausio 28 d. - 1999 m. vasario 3 d. laikotarpiu, tikslesnė data nenustatyta, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrÄ dokumentÄ , t.y. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas į 1999 m. sausio 28 d.

UAB "Gerida" „Gyventojui iÅ¡mokėtų pajamų, iÅ¡skaičiuotų mokesčių ar kitų privalomų mokėjimų, nemokamai iÅ¡duoto turto ar suteiktų paslaugų“ pažymÄ , duodamas nurodymus I. M. įraÅ¡yti joje žinomai melagingas žinias apie 1996 metais A. M. iÅ¡mokėtus dividendus 147 00 litų ir Å¡iÄ pažymÄ jis patvirtino savo paraÅ¡u; be to jis tyčia suklastojo tikrÄ dokumentÄ , t.y. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas į 1999 m. sausio 28 d. UAB „Gildija – 7“ „Gyventojui iÅ¡mokėtų pajamų, iÅ¡skaičiuotų mokesčių ar kitų privalomų mokėjimų, nemokamai iÅ¡duoto turto ar suteiktų paslaugų“ pažymÄ ,  duodamas  nurodymus  I.

M. įraÅ¡yti joje žinomai melagingas žinias apie 1996-1997 metais A. M. iÅ¡mokėtus dividendus 28 300 litų; be to jis tyčia suklastojo tikrÄ dokumentÄ , t.y. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas į savo – A. M. 1999 m. vasario 2 d. Brangų turtÄ Ä¯sigijusio arba įsigysiančio Lietuvos  Respublikos  gyventojo  pajamų  deklaracijÄ ,  duodamas  nurodymus I. M. įraÅ¡yti joje žinomai melagingas žinias apie 1996 - 1997 metais gautus dividendus 82 400 litų, iÅ¡ UAB „Gerida“ 1996 metais 14 700 litų ir 1997 metais 39 400 litų, iÅ¡ viso 54 100 litų, bei iÅ¡ UAB „Gildija–7“ 1996-1997 metais 28 300 litų, ir Å¡iÄ deklaracijÄ jis patvirtino savo paraÅ¡u; 1999 m. vasario 3 d.

A. M. Å¡iÄ suklastotÄ deklaracijÄ ir Å¡ias suklastotas pažymas panaudojo, pateikdamas Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui (baudžiamoji byla Nr. 1-141-380/2006, T.10, b.l. 125-126). Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, baudžiamasis procesas dalyje pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas)( baudžiamoji byla Nr. 1A-201-107/2006, T.12, b.l. 12-20).

Nors Å¡i baudžiamoji byla prijungta ieÅ¡kovo praÅ¡ymu ir jo iniciatyva, ieÅ¡kovas bei tuo metu dar dalyvavęs jo atstovas advokatas negalėjo nurodyti kokias aplinkybes įrodinėja Å¡ia baudžiamÄ ja byla bei joje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).CK 4.47 straipsnyje yra nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naujÄ daiktÄ , kitais Å¡iame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Ä®statymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamÄ jį daiktÄ privalo bÅ«ti registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t.y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000).

Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto privaloma teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, iÅ¡vieÅ¡indama Å¡iuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugÄ , suteikiant patikimÄ ir teisėtai gautÄ informacijÄ apie Å¡ių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkcijÄ vykdančiai institucijai bendro pobÅ«džio pareigÄ prieÅ¡ registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindÄ , o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009).

Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimÄ vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindÄ , jo įforminimÄ , tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Tokia teisinį registravimÄ vykdančios institucijos kompetencija užtikrina įraÅ¡ytų duomenų patikimumo principÄ , kuris įtvirtintas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje – visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiÅ¡kia, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), nagrinėjamu atveju – 1996 m. liepos 5 d.

Pirkimo-pardavimo sutartys Nr. KL5S-1650, Nr. KL5S-1652, 1996 m. liepos 8 d. Pirkimo-pardavimo sutartys Nr. KL5S-1652, Nr. KL5S-1658, 1999 m. sausio 15 d. Statinio priėmimo naudoti aktas, kurių pagrindu buvo įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ , gali bÅ«ti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įraÅ¡omi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo, siekiantis nuginčyti Å¡ių duomenų teisingumÄ , turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įraÅ¡yti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007).

Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė nuosavybė, šiuo atveju ši pareiga tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Bylos duomenimis ginčo turtas buvo įgytas ieškovo A.

M. ir I. M. santuokos metu, todėl laikytinas jų bendrÄ ja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių nurodyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės preziumpcijÄ (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ginčo namas ir/ar jo dalys buvo statomas ilgÄ laikÄ Å«kio bÅ«du, ieÅ¡kovui A. M. gyvenant santuokoje su I. M.. Nors ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu ir aiÅ¡kino, kad ginčo turtas buvo statomas tik iÅ¡ jo asmeninių lėšų, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

PrieÅ¡ingai, bylos duomenimis I. M. ilgÄ laikÄ gyveno santuokoje su ieÅ¡kovu A. M., byloje nėra duomenų, kad tarp jų buvo sudaryta vedybų sutartis, atsakovas paaiÅ¡kino, kad tėvai namÄ statė kartu, vedė bendrÄ Å«kį, vienas kitam perduodavo pinigus. Taigi ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo pagrindas atsirado ieÅ¡kovui A. M. ir I. M. esant santuokoje, t.y. dar iki I. M. mirties. Dėl to nuosavybės teisę kuriančios ir jos formÄ lemiančios aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos kaip kilusios Å¡alių santuokos metu, o turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, laikomas bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe.

Ieškovo byloje pateikti rašytiniai įrodymai tai patvirtina ir jokiu būdu nepaneigia CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju yra susidariusios tokios aplinkybės, jog ginčo turto bendrasavininkė I. M. jau yra mirusi. Bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams (CK 4.89 straipsnio 1 dalis). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia, mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas).

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymÄ arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Byloje nustačius, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo ieškovo bei I. M. nuosavybė, nesant duomenų apie tai, jog ieškovas A. M. ir I. M. būtų sudarę vedybų sutartį, nesant duomenų, kad minėtas turtas priklausytų sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise, laikytina, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl ginčo turto pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojančiu Klaipėdos m. 5-ojo notaro biuro notarės iÅ¡duotÄ atsakovui 2015 m. sausio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ tuo pagrindu, kad atsakovas 2014 m. gruodžio 8 d. Susitarimu „Dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini)“ atsisakė nuo palikimo dalies, atsiradusios po jo mamos I. M. mirties.CK 5.8 straipsnis įtvirtina, jog asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡siaiÅ¡kinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimÄ yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iÅ¡ jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrÅ«ksta. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir Å¡io proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas.

CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba testamentÄ , o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t.y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi bÅ«ti priimtas. Priimdamas palikimÄ , įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ .

Asmens valia priimti palikimÄ , t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 ). Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t.y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimÄ , o tam, kad įgytų palikimÄ Ä¯statyme nustatytu bÅ«du, jis turi iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais bÅ«dais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis).

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimas, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus, priimamas laisva valia, vienu iÅ¡ įstatyme nurodytų bÅ«dų. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įpėdinis, priimdamas palikimÄ , neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloj Nr. 3K-3-382/2011).Asmuo, turintis teisę paveldėti, gali Å¡ios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiÅ¡kimÄ notarui (CK 5.60 straipsnis).

Atsisakymas palikimo yra vienaÅ¡alis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimÄ (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Å is sandoris negali bÅ«ti sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Tačiau įpėdinio teisės į palikimÄ gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiÅ¡kimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiÅ¡kai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas.

Byloje nustatyta, kad I. M. mirė (duomenys neskelbtini); ieÅ¡kovas A. M. dėl jo mirusios sutuoktinės I. M. turto paveldėjimo 2014 m. balandžio 29 pareiÅ¡kimu kreipėsi į Klaipėdos miesto 5-Ä jį notarų biurÄ , nurodydamas, jog palikimÄ priima ir prašė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ ; atsakovas D. M. ir tretysis asmuo D. M. dėl jų mirusios motinos I. M. turto paveldėjimo 2014 m. gegužės 6 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į Klaipėdos miesto 5-Ä jį notarų biurÄ , nurodydami, jog palikimÄ priima ir prašė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimus; pareiÅ¡kimai notarės priimti, A.

M., D. M., D. M. palikimo priėmimo faktai įregistruoti Testamentų registre atitinkamai 2014 m. balandžio 29 d., 2014 m. gegužės 6 d. Taip pat nustatyta, kad A. M., D. M., D. M. 2014 m. gruodžio 8 d. Susitarimu susitarė, kad mirus žmonai ir mamai I. M. visas namas esantis (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, garažas, žemės sklypas su visais kiemo įrenginiais asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovui A. M., o D. M. ir D. M. sau priklausančios namo dalies atsisako ieškovo A. M. naudai (Susitarimo 1 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas įrodinėja, kad Å¡is Susitarimas yra įpėdinių D. M. ir D. M. atsisakymas nuo jiems priklausančios paveldimos turto dalies ieÅ¡kovo naudai, atsakovas D. M. ir tretysis asmuo D. M. iÅ¡ esmės to neginčija (T.1, b.l. 89). Teismo posėdžio metu Susitarimo Å¡alys paaiÅ¡kino, kad tokio namuose pasiraÅ¡yto susitarimo tuo metu sÄ lygos buvo ieÅ¡kovo siekimas visÄ nekilnojamojo turto dalį, likusiÄ po I. M. mirties, registruoti vieno ieÅ¡kovo vardu vaikams D. M. ir D. M. atsisakant savo paveldimos turto dalies tėvo, t.y. ieÅ¡kovo A.

M., naudai, ieÅ¡kovui įsipareigojant ateityje atlikti tam tikrus veiksmus D. M. ir D. M. naudai; tokio tuometinio, t.y. Susitarimo suraÅ¡ymo momentui, atsisakymo nuo paveldimo turto dalių bei Susitarimo suraÅ¡ymo fakto ir sÄ lygų atsakovas D. M. ir tretysis asmuo D. M. iÅ¡ esmės bylos nagrinėjimo metu neginčijo, tačiau atsakovas nurodė, jog tokio savo atsisakymo įstatymo nustatyta tvarka notarui neteikė ir iÅ¡ esmės atsisakyti savo paveldimos turto dalies nenorėjo ir nesiruošė. Teismo posėdžio metu Klaipėdos miesto 5-Ä jį notarų biuro notarė Raimonda Kundrotienė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje ar 2015 metų pradžioje, tikslios datos nepamena, tačiau jau praėjus daugiau kaip 9 mėnesiams po I.

M. mirties ir 7 mėnesiams po D. M. ir D. M. pareiÅ¡kimo notarui dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, kreipėsi į jÄ dėl paveldimo turto iÅ¡duodant ieÅ¡kovui paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ paveldimÄ turtÄ Ä¯pėdiniams D. M. bei D. M. atsisakant savo paveldimo turto dalies, tačiau notarė jam iÅ¡aiÅ¡kino, kad D. M. ir D. M. jau priėmus palikimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka ir terminais, įpėdinių atsisakymas nuo palikimo priėmimo nustatyta tvarka nebėra galimas bei pasiÅ«lė įpėdiniams D.

M. ir D. M. paveldėtas turto dalis perleisti ieÅ¡kovui A. M. atskiromis sutartimis ir tai tuo metu toks notarės paaiÅ¡kinimas A. M., D. M., D. M. tenkino, jie daugiau jokių praÅ¡ymų ar reikalavimų neteikė; kadangi tai buvo konkretus kreipimasis į notarÄ dėl įpėdinių atsisakymo nuo paveldėtos turto dalies įforminimo, notarė tai sprendė atsisakydama įforminti atsisakymÄ nes palikimo dalys buvo įpėdinių jau priimtos ir tai darydama ji elgėsi teisėtai. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, kad Å¡is notarės veiksmas bÅ«tų ginčytas įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, kad vienašalis sandoris – atsakovo atsisakymas nuo palikimo, buvo sudarytas notarų biure. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Taip pat minėto įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti.

Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo notaras privalo iÅ¡aiÅ¡kinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes ir neturi bÅ«ti pagrindo abejonėms, kad Å¡ios pasekmės asmeniui atsisakant palikimo yra iÅ¡aiÅ¡kinamos. Ä®statymas asmeniui suteikia veiksmų pasirinkimo laisvę, tai yra jis gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti (CK 5.60 straipsnis), o nurodyti preliminarÅ«s veiksmai ne įstatymo nustatyta forma, tvarka ir bÅ«du negali bÅ«ti laikomi ir vertinami kaip atsakovo atsisakymas nuo palikimo.

Nieko negalima priversti atsisakyti teisės į jam priklausančios dalies iÅ¡skyrimÄ ; palikimas pasidalijamas bendru įpėdinių sutarimu (CK 5.69 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdiniai paveldėtÄ turtÄ gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo vieÅ¡ajame registre (CK 5.70 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis įpėdiniai A. M., D. M., D. M. teises į daiktus vieÅ¡ajame registre kartu įregistravo 2015 m. sausio 21 d. Byloje nepateikta duomenų, jog įpėdiniai iki teisių į paveldimus daiktus įregistravimo tarėsi ir/ar buvo susitarę dėl paveldėto turto pasidalinimo (CK 5.70 straipsnio 1 dalis); dalyvaujantys byloje asmenys tokių faktinių aplinkybių nenurodė, jų neįrodinėjo, tai patvirtinančių duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu neteikė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Byloje nėra duomenų bei įrodymų, kad atsakovas D. M. notarine tvarka raÅ¡tu bÅ«tų pateikęs palikimo atsisakymÄ (CK 5.60 straipsnio 3 dalis), taigi nustatyta tvarka teisės paveldėti neatsisakė (CPK 178 straipsnis). Esant duomenų, kad atsakovas paveldėjimo teisę į mirusios motinos palikimÄ Ä¯gyvendino CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytu bÅ«du – paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, įvertinama tai, kad byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas bÅ«tų atvykęs pas notarÄ ir pateikęs notarui raÅ¡ytinį palikimo atsisakymÄ .

IeÅ¡kovo byloje pateiktas Susitarimas negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas atsakovo atsisakymas įstatymų nustatyta tvarka nuo savo įstatyminės teisės paveldėti; pateiktas Susitarimas yra su sÄ lygomis bei iÅ¡lygomis, o tai įstatymo yra draudžiama (CK 5.60 straipsnio 1 dalis); taip pat Susitarimas suraÅ¡ytas jau praėjus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui palikimo priėmimui; taip pat Susitarimas suraÅ¡ytas priėmus atsakovui palikimÄ bei pateikus praÅ¡ymÄ atsakovui iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , o tai įstatymo draudžiama (CK 5.60 straipsnio 4 dalis).

Todėl ieÅ¡kovo nurodytu pagrindu pripažinti negaliojančiu Klaipėdos m. 5-ojo notaro biuro notarės iÅ¡duotÄ atsakovui D. M. 2015 m. sausio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , nėra pagrindo; kitų pagrindų ieÅ¡kovas nenurodė, neįrodinėjo, bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, todėl reikalavimas Å¡ioje dalyje netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas taip pat įvertina ir tai, kad ieÅ¡kovas byloje daug kartų teismo siÅ«lymu tikslino savo ieÅ¡kinio reikalavimus, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu byloje buvo daromos pertraukos bei atidedamas nagrinėjimas siekiant sudaryti ieÅ¡kovui sÄ lygas tikslinti savo ieÅ¡kinio reikalavimus bei kreiptis dėl teisinės pagalbos į advokatÄ , advokato padėjėjÄ , papildomų įrodymų pateikimui, tačiau ieÅ¡kovas nepageidavo tinkamai ir pilnai naudotis jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, jo teikiami teismui ieÅ¡kinio reikalavimų tikslinimai iÅ¡ esmės buvo to paties turinio, reikalavimų, aplinkybių įrodinėjimu, teismui neteikė duomenų apie tai kad dėl teisinės pagalbos kreipėsi į advokatÄ ar advokato padėjėjÄ .Teismas įvertina taip pat ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu pasikeitė trečiojo asmens D.

M. pozicijÄ dėl pareikÅ¡to reikalavimo – ji su ieÅ¡kinio reikalavimu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti; taip pat ir tai, kad ji įstatymų nustatyta tvarka ginčija 2015 m. birželio 12 d. Dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria ji dovanojo ieÅ¡kovui A. M. paveldėtas po savo mamos I. M. 3/16 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų įvado Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų iÅ¡vado Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (T.4, b.l. 66-69).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-9689-991/2017 pagal ieÅ¡kovės D. M. ieÅ¡kinį atsakovui A. M. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras Edgaras Sutkus, D. M.. Dėl teisinės registracijos panaikinimo. IeÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo daikto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) įraÅ¡Ä , kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto nekilnojamojo daikto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini) , įraÅ¡Ä ;

įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centras padaryti naujÄ Ä¯raÅ¡Ä , kuriame nurodoma, jog pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, yra asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė. Bendrosios kompetencijos teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas sandoris, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė ir iÅ¡sprendžiama dėl sandorių negaliojimo pasekmių, yra pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo (CK 4.256 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas).

Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Kaip jau nurodyta, teisinė nuosavybės teisės registracija daugiau reikÅ¡minga iÅ¡vieÅ¡inimo tikslais. Duomenys, įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registrÄ , teismine tvarka negali bÅ«ti nuginčyti (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis), priimant sprendimÄ dėl Å¡ių duomenų panaikinimo, nes bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Tokius sprendimus gali priimti administraciniai teismai, nustatę, kad Å¡is subjektas, esant teisiniam pagrindui, vilkino atlikti tokius veiksmus ar nepagrįstai atsisakė juos atlikti. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokia civilinė byla turėtų bÅ«ti nutraukta, tačiau toks bylos užbaigimas neturi užkirsti kelio suinteresuotam asmeniui, nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos ir sÄ lygų, pareikÅ¡ti tapatų reikalavimÄ administraciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007).Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 straipsniai nustato teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų apskundimo tvarkÄ bei terminus.

Teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teritorinis registratorius – valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas nekilnojamuosius daiktus adresu (duomenys neskelbtini), jam pateiktų dokumentų pagrindu ginčo laikotarpiu registravo A.

M. ir I. M. vardu, o vėliau ir atsakovo D. M., D. M. vardu; duomenų, kad Å¡is sprendimas įstatymų nustatyta tvarka buvo ieÅ¡kovo apskųstas Centriniam registratoriui, nėra. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad, jei ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ nesilaikydamas tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, tai teismas pareiÅ¡kimÄ palieka nenagrinėtÄ . Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovas VÄ® „Registrų centras“ sprendimui apskųsti nepasinaudojo iÅ¡ankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, be to, bendrosios kompetencijos teismai neatlieka veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus vieÅ¡ojo administravimo srityje, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas nurodytoje dalyje paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis Å¡alimi yra pripažįstama tokia Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kia nepagrįstÄ reikalavimÄ arba sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis gali pasireikÅ¡ti įvairiais veiksmais, o jo traktavimas priklauso nuo konkrečių individualios bylos aplinkybių. Pagal formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Å iuo atveju praÅ¡ymas dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis netenkintinas nenustačius piktnaudžiavimo procesu fakto (CPK 95 straispnis)(CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis atsakovas patyrė 800 EUR teisinės pagalbos iÅ¡laidų, ieÅ¡kinį atmetus, atsakovui priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo 800 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 15,90 EUR paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinio dalį dėl ieÅ¡kovo A. M. reikalavimo panaikinti Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo daikto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto nekilnojamojo daikto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įraÅ¡Ä ; įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centras padaryti naujÄ Ä¯raÅ¡Ä , kuriame nurodoma, jog pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, yra asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė, palikti nenagrinėtu.IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovui D.

M. iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M. 800 EUR (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M. 15,90 EUR (penkiolika eurų devyniasdeÅ¡imt centų) paÅ¡to iÅ¡laidų.Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ iÅ¡siųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.Sprendimas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                     Raimondas Dilys