d0ff98d8-d8a8-4ff0-9d81-9ed2645b7799 · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-557/2021 Teisėjas L. Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00036-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 1.1.4.4.4; 1.2.29.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Ingai Mačiulienei, nuteistajam V.

J. ir jo gynėjui Dariui Kurpavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. J. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio (4 000 Eur) bauda, nurodant paskirtÄ baudÄ sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. V. J. nuteistas už tai, kad sukurstė suklastoti tikrÄ dokumentÄ bei žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ panaudoti, tai yra V. J., bÅ«damas rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, 2019-04-08–2019-04-17 laikotarpiu Nidoje, siekdamas užsakovei – Neringos savivaldybės administracijai – pagrįsti padidintus, tariamai atliktus statybos ardymo darbus objekte – (duomenys neskelbtini), sukurstė UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovÄ Å½.

T. prie realiai jau iÅ¡vežto statybinių atliekų kiekio fiktyviai priraÅ¡yti apie 2 000 tonų statybinių atliekų, įtikindamas, kad pagal pasiraÅ¡ytÄ sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų kaina yra fiksuota, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai neturi reikÅ¡mės bei nurodydamas, jog prieÅ¡ingu atveju nepasiraÅ¡ys atliktų darbų akto tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl to Ž. T., bÅ«damas palenktas daryti nusikalstamÄ veikÄ , jo sukurstytas, 2019-04-08–2019-05-02 laikotarpiu, Nidoje arba Klaipėdos r., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia, suklastojo tikrus dokumentus – krovinio važtaraščius: 2019-04-24 Nr. TŽ 1142, 2019-04-24 Nr. TŽ 1143, 2019-04-24 Nr. TŽ 1144, 2019-04-24 Nr. TŽ 1145, 2019-04-24 Nr. TŽ 1146, 2019-04-24 Nr. TŽ 1147, 2019-04-25 Nr. TŽ 1149, 2019-04-25 Nr. TŽ 1150, 2019-04-25 Nr. TŽ 1151, 2019-04-25 Nr. TŽ 1152, 2019-04-25 Nr. TŽ 1153, 2019-04-25 Nr. TŽ 1154, 2019-04-26 Nr. TŽ 1156, 2019-04-26 Nr. TŽ 1157, 2019-04-26 Nr. TŽ 1158, 2019-04-26 Nr. TŽ 1159, 2019-04-26 Nr. TŽ 1160, 2019-04-26 Nr. TŽ 1161, 2019-04-29 Nr. TŽ 1162, 2019-04-29 Nr. TŽ 1163, 2019-04-29 Nr. TŽ 1164, 2019-04-29 Nr. TŽ 1165, 2019-04-29 Nr. TŽ 1166, įraÅ¡ydamas juose žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad iÅ¡ objekto, adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepavojingų atliekų tvarkymo aikÅ¡telę, adresu Å alteikių g. 40, Glaudėnai, Sendvario sen., Klaipėdos r., 85 reisais buvo iÅ¡gabenta iÅ¡ viso 2 172,1 tonų statybinio laužo bei patvirtindamas juos savo paraÅ¡u, bei Å¡iuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus, iÅ¡skyrus krovinio važtaraÅ¡tį 2019-04-24 Nr. TŽ 1142, panaudojo, pateikdamas juos per elektronines susisiekimo priemones UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei J.

K., kurios darbo vieta adresu (duomenys neskelbtini), kuri nesuvokusi jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pagal šių krovinio važtaraščių duomenis Aplinkos apsaugos agentūros administruojamoje Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje GPAIS užregistravo tariamai susidariusias atliekas iš viso 2 070,7 tonų bei krovinio važtaraščių Nr. TŽ 1143, Nr. TŽ 1144, Nr. TŽ 1145, Nr. TŽ 1149, Nr. TŽ 1150, Nr. TŽ 1151, Nr. TŽ 1152, Nr. TŽ 1156, Nr. TŽ 1157, Nr. TŽ 1158, Nr. TŽ 1159, Nr. TŽ 1164, Nr. TŽ 1165, Nr. TŽ 1166 duomenis suvedė į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) administruojamos sistemos (i.MAS) elektroninių važtaraščių posistemį i.VAZ.

2. Tuo pačiu nuosprendžiu Ž. T., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos D. T. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, Ž. T. paskirta 15 MGL dydžio (750 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Baudžiamoji byla Ž. T. nutraukta. Dėl Ž. T. apeliacinis skundas nepateiktas.

II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. J. gynėjas praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – V. J. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, kadangi neįrodyta, jog V. J. dalyvavo padarant minėtas nusikalstamas veikas. 3.1. Nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai – kurstytojo ir vykdytojo veiksmų bendrumas, susitarimas bei bendra tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

V. J., bÅ«damas rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, siekdamas užsakovei – Neringos savivaldybės administracijai – pagrįsti padidintus, tariamai atliktus statybos ardymo darbus objekte – (duomenys neskelbtini), sukurstė UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovÄ Å½. T. prie realiai jau iÅ¡vežto statybinių atliekų kiekio fiktyviai priraÅ¡yti apie 2 000 tonų statybinių atliekų, įtikindamas, kad pagal pasiraÅ¡ytÄ sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų kaina yra fiksuota, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai neturi reikÅ¡mės bei nurodydamas, jog prieÅ¡ingu atveju nepasiraÅ¡ys atliktų darbų akto tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

V. J. buvo Å¡ios nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukėlė Ž. T. pasiryžimÄ , norÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Tokiais aktyviais, konkrečiais V. J. veiksmais – įtikinėjimais, praÅ¡ymais Ž. T. buvo lenkiamas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jÄ padarė. Teismo nuomone, nėra abejonių, kad tik dėl V. J. valios iÅ¡reiÅ¡kimo kaltinamasis Ž. T. ėmėsi kaltinime nurodytų veiksmų suklastojant tikrus dokumentus – važtaraščius.

Ž. T. V. J. anksčiau asmeniÅ¡kai nepažinojo ir neturėjo jokio suinteresuotumo jo naudai savanoriÅ¡kai, be įtakos klastoti V. J. reikalingus dokumentus. V. J. suprato savo veiksmų neteisėtumÄ , suvokė, kad dėl jo atliktų veiksmų Ž. T. suklastos važtaraščius ir juos panaudos civilinėje apyvartoje, siekė ir žalingų teisinių padarinių, kuriuos Å¡ie dokumentai gali sukelti ir sukėlė, nes dėl iÅ¡kreipto iÅ¡vežto statybinio laužo kiekio tebevyksta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Neringos savivaldybės administracijos civilinis ginčas dėl atliktų darbų kainos.

Kaip nurodė Neringos savivaldybės administracija, rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos apmokėjimui sumos padidino užsakovo iÅ¡laidų vertę; pateiktos apmokėjimui atliktų darbų vienetinės kainos nepagrįstai virÅ¡ija sutartines kainas ir net techninio projekto „Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas“ dalyje nustatytas skaičiuojamÄ sias rinkos kainas. Todėl teismas laikė visiÅ¡kai įrodyta, jog V. J. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. 3.2.

Nuteistasis V. J. kategoriÅ¡kai nesutinka ir praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – V. J. iÅ¡teisinti. 3.3. Teismo pareiga yra tinkamai kvalifikuoti Å¡alių teisinius santykius, nustatyti reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir savo iÅ¡vadas pagrįsti atitinkamais įrodymais. Teisminiam teisės taikymui visada bÅ«tina jį pateisinanti argumentacija – teismas privalo argumentuoti, kodėl jis tenkina vienos Å¡alies reikalavimus ir netenkina kitos. Kadangi įstatymas reikalauja teismo sprendimų motyvacijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalis), teismo procesinis sprendimas turi bÅ«ti motyvuotas teisės taikymo aktas, grindžiamas įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiÅ¡kinimu.

Teismo procesiniame sprendime, kaip teisės taikymo akte, privalo būti ne tik teismo išvada dėl konkrečios teisės normos taikymo, teisinio bylos faktų kvalifikavimo ir šalių teisių bei pareigų, bet ir šios išvados pateisinimas, t. y. tam tikri argumentai. Kiekviename sprendime privalomos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių įrodymo laipsnio, dėl nustatytų faktų teisinių padarinių ir šalių teisių bei pareigų. Šias išvadas būtina pagrįsti tam tikrais argumentais, kurie pašalintų abejones dėl jų teisingumo ir pagrįstumo. 3.4.

Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį), konstitucinius teisinės valstybės, asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , teisėtumo, teisingumo ir kitus principus teismai inter alia (be kita ko) yra valstybės institucija, kuri vykdydama teisingumÄ ir padėdama valstybei užtikrinti asmenų, visos visuomenės saugumÄ nuo nusikalstamų kėsinimųsi, kartu privalo apsaugoti asmens teises ir teisėtus interesus. Tai lemia ir tam tikrus teismo įgaliojimus baudžiamajame procese.

Teismas baudžiamajame procese turi bÅ«ti ir neÅ¡aliÅ¡kas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingÄ sprendimÄ dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamÄ veikÄ , kaltumo, ir kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyviÄ tiesÄ , turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ taip, kad joje bÅ«tų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai iÅ¡spręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamÄ veikÄ , kaltumo klausimas.

Teismas privalo bÅ«ti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-09-19, 2008-05-28 ir kt. nutarimai). 3.5. Kartu pažymėtina, kad iÅ¡ baudžiamojo proceso paskirties ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai iÅ¡vadai dėl patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltumo.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė, prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų. 3.6.

Å iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas V. J. veiksmus kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. 3.7. Pagal ? ? 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. 3.8. Teismų praktikoje tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu suraÅ¡yti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu suraÅ¡o, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentÄ , jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , arba kito asmens į dokumentÄ Ä¯trauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina paraÅ¡u, antspaudu ar kitokiu bÅ«du, siekdamas paleisti tokį dokumentÄ Ä¯ teisinę apyvartÄ kaip tikrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).

Tikro dokumento suklastojimas suprantamas ir kaip dokumento tikrumo bei jo turinio teisingumo pakeitimas, kai tikrovės neatitinka ne visa, bet dalis informacijos (duomenų). Tokios reikÅ¡mingos informacijos neteisingumas pažeidžia dokumento teisinės apyvartos funkcionalumÄ ir patikimumÄ . BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties bÅ«tinas subjektyvusis požymis – kaltė – turi pasireikÅ¡ti tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad klastodamas tikrÄ dokumentÄ , jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Motyvas bei tikslas nėra bÅ«tini Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. 3.9. Å iai veikai kvalifikuoti reikÅ¡mės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtÄ tikslÄ â€“ įgijo tam tikrų teisių, ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotÄ dokumentÄ apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių. Inkriminuojant BK 300 straipsnyje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra svarbu vertinti ne tik suklastoto dokumento turinį ir formÄ , tačiau ir tai, ar tokiame suklastotame dokumente yra nurodyta juridinę reikÅ¡mę turinti informacija. 3.10.

Kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitÄ asmenį daryti nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 5 dalis). Kurstytojo, kaip ir kiekvieno kito bendrininko, dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti nustatytas atskirai. IÅ¡vada, kad vienas asmuo atliko baudžiamuoju įstatymu draudžiamus veiksmus, savaime nereiÅ¡kia, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apie tų veiksmų atlikimÄ Å¾inojęs, galbÅ«t net suinteresuotas tokių veiksmų atlikimu, asmuo. Priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje bÅ«tina iÅ¡dėstyti pagrįstas iÅ¡vadas dėl subjektyviųjų bei objektyviųjų požymių buvimo kiekvieno kaltinamojo veikoje. 3.11.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų.

Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigÅ«nams. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos visos reikÅ¡mingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigÄ Ä¯rodinėti turintys valstybės pareigÅ«nai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neiÅ¡samÅ«s, neleidžia daryti patikimų iÅ¡vadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

IÅ¡teisinamasis nuosprendis priimamas: jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, t. y., teismas, iÅ¡nagrinėjęs byla pripažįsta, kad įvykio, dėl kurio buvo atliekamas tyrimas, iÅ¡ viso nebuvo ar jis nenustatytas, arba įvykis buvo, tačiau nėra visų požymių, kad tÄ Ä¯vykį bÅ«tų galima laikyti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , t. y. teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , konstatuoja, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamas kaltinamasis, buvo, bet nenustato, kad kaltinamasis toje veikoje dalyvavo (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-455/2014). 3.12.

Kartu paminėtina, kad procesiniuose dokumentuose teismai savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami, atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Kaip minėta, įrodymai vertinami pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ .

Vidinis įsitikinimas susiformuoja, teisėjams kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gautÄ informacijÄ , jÄ palyginus su iÅ¡ kitų Å¡altinių gauta informacija. Vertindamas įrodymus teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, bei nuspręsti, ar įrodymais gali bÅ«ti pagrįstos iÅ¡vados, ar jie turi bÅ«ti atmesti. Tik teismas sprendžia, kokios aplinkybės yra reikÅ¡mingos ir kiek duomenų jam pakanka vidiniam įsitikinimui dėl visų konkrečioje byloje spręstinų klausimų (nusikaltimo sudėties, asmens kaltumo, bausmės ir kt.) suformuoti. 3.13.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, o taip pat įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. LAT senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis pradedama teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybių apraÅ¡ymu.

Nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, bÅ«tini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das Å¡ioje nuosprendžio dalyje nurodomi visada. Kai neįmanoma nustatyti tikslios vietos ar laiko, Å¡ios aplinkybės nurodomos kiek įmanoma tiksliau. 3.14. Å iuo konkrečiu atveju įrodymų vertinimas, motyvai ir veikos kvalifikavimas iÅ¡dėstyti pirmosios instancijos nuosprendžio 22–28 puslapiuose. Minėtoje nuosprendžio dalyje nurodyta, jog nors V.

J. iš esmės neigia savo kaltę, tačiau kaltę įrodo byloje esantys duomenys – kito kaltinamojo bei liudytojų parodymai, rašytiniai dokumentai – pažymos, važtaraščiai, UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinio biuras“ išvada ir kt. 3.15. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismas iš esmės nekonkretizavo, kokie byloje esantys duomenys neginčijamai įrodo V. J. kaltę jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, o dėstydamas įrodytomis pripažintas V. J. nusikalstamos veikos aplinkybes iš esmės apsiribojo tik įmonių sutartinių santykių bei epizodiniu V.

J. veiksmų aprašymu. 3.16. Pažymėtina, jog viso proceso metu V. J. parodymai buvo nuoseklūs, aiškūs, konkretūs bei logiški, taip pat tarpusavyje sutapo. Be to, V. J. kaltinamojo parodymus patvirtino ir kiti byloje esantys duomenys. Iš esmės, išanalizavus nuosprendyje nurodytus bylos duomenis, palyginus juos vienus su kitais, darytina išvada, jog nuosprendyje nurodyti duomenys, kuriais remiantis grindžiama V. J. kaltė nusikalstamų veikų padarymu, negali būti pripažinti patikimais įrodymais, neginčijamai įrodančiais V.

J. kaltę. Tokia iÅ¡vada darytina dėl toliau nurodomų aplinkybių. 3.17. Pirmiausia paminėtina visa susiklosčiusi situacija, t. y. teisinių ginčų analizė. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Neringos savivaldybės administracijos 2019-07-22 pareiÅ¡kimÄ Nr. (4.16)V15-1636), kuriame nurodyta, kad Neringos savivaldybės administracija 2018-04-24 pasirašė rangos sutartį Nr. V31-64 (toliau – Rangos sutartis) dėl (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbų su Å«kio subjektų grupe, sudaryta iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Rangovas), atstovaujama pagrindinio partnerio UAB „(duomenys neskelbtini)“. 3.18.

Rangos sutartimi Rangovas (Å«kio subjektų grupė, susidedanti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigojo atlikti „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), rekonstravimo darbus, įskaitant statybos užbaigimo akto gavimÄ už 7 010 328,43 Eur + PVM kainÄ . 3.19. 2019-02-12 Neringos savivaldybės administracija sudarė pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statybos techninės priežiÅ«ros sutartis) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuria pastarieji įsipareigojo teikti Objekto statybos techninės priežiÅ«ros paslaugas: vadovaujantis statybos techniniais reglamentais ir kitais teisės aktais, atlikti Objekto statybos projekte nurodytų statybos darbų bendrÄ jÄ ir / ar specialiÄ jÄ statinio statybos techninę priežiÅ«rÄ , vykdyti FIDIC inžinieriaus funkcijas. 3.20.

Neringos savivaldybės administracija 2019-03-01 statybvietės priėmimo–perdavimo aktu perdavė rangovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ Objekto statybvietės valdymo teisę, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas jÄ pasiraÅ¡ytinai priėmė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo Objekto rekonstravimo darbus – visiÅ¡kai nugriovė stovėjusį (duomenys neskelbtini) pastatÄ . Po ardymo darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pradėti pastato rekonstrukcijos statybos darbus. 3.21. 2019-03-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Atliktų darbų aktÄ Nr. 1, kuriame nurodė, kad, vykdant Rangos sutartį, atliko ardymo darbų už 100 453 Eur + PVM (121 548,13 Eur).

Å iai sumai (su PVM) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. D. tÄ pačiÄ dienÄ (2019-03-21) suderino Atliktų darbų aktÄ Nr. 1, tokiu bÅ«du patvirtindamas, kad rangovo užaktuoti darbai yra atlikti tinkamai, kokybiÅ¡kai ir nurodyta apimtimi, bei rekomenduodamas užsakovei Neringos savivaldybės administracijai priimti atliktus darbus ir už juos apmokėti. Atliktų darbų aktÄ Nr. 1 pasirašė ir Neringos savivaldybės administracijos atstovai. 3.22. 2019-03-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Atliktų darbų aktÄ Nr. 2, kuriame užfiksavo, jog atliko Objekto ardymo darbų už 190 911 Eur + PVM (231 002,31 Eur).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. D. 2019-03-29 pasirašė Atliktų darbų aktÄ Nr. 2, vėl tokiu bÅ«du patvirtindamas atliktų ir užaktuotų darbų mastÄ bei kokybę. MinėtÄ Atliktų darbų aktÄ pasirašė ir Neringos savivaldybės administracijos atstovai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-03-29 iÅ¡rašė Neringos savivaldybės administracijai 231 002,31 Eur sumos PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. IRD 1900079. 3.23. 2019-04-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Atliktų darbų aktÄ Nr. 3, kuriame nurodė, kad atliko ardymo darbų už 90 977 Eur + PVM (110 082,17 Eur), ir Å¡io akto pagrindu 2019-04-17 iÅ¡rašė Neringos savivaldybės administracijai 110 082,17 Eur sumos PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. IRD 1900101.

FIDIC inžinierius A. D. pasirašė Atliktų darbų aktÄ Nr. 3, Neringos savivaldybės atstovai taip pat priėmė ir pasirašė Atliktų darbų aktÄ Nr. 3 bei jo pagrindu iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. IRD 1900101. 3.24. Neringos savivaldybės administracija 2019-07-22 pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Ikiteisminį tyrimÄ atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT).

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2020-04-28 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų K 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Minėtame nutarime nurodyta, jog tiek Neringos savivaldybės administracijos atstovams, tiek techninės priežiūros vadovui A. D. buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atliktų darbų aktais Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 perduotų ardymo darbų vertė grindžiama ne faktiškai atliktų darbų kaina, o fiksuota kaina, todėl tai nesudaro pagrindo manyti, kad aktai suklastoti siekiant sukčiauti.

Remdamasis bÅ«tent Techniniu projektu, A. D. paskaičiavo ne realų, o galimÄ (matematinį) transporto priemonių reisų skaičių, tai rodo, kad jo veiksmuose dėl atliktų darbų aktų patvirtinimo bei reisų apskaičiavimo nebuvo tyčios. Atsižvelgdami į tai, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai padarė iÅ¡vadÄ , jog prieÅ¡ Neringos savivaldybės administracijÄ esminė apgaulė pavartota nebuvo, nes ardymo darbai atlikti, o ji (Neringos savivaldybės administracija) nebuvo klaidinama dėl fiksuotos ardymo darbų kainos, todėl nesutikdama su tokiu Sutarties kainos paskirstymu, iÅ¡ jų ir dėl ardymo darbų, turėjo teisę ir galimybes tai ginčyti bei spręsti dėl Atliktų darbų aktų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 pasiraÅ¡ymo.

Be to, nurodyta, jog iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad iÅ¡ esmės ginčas tarp Neringos savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilo iÅ¡ civilinių teisinių santykių bei sprendžiamas civilinio proceso kodekso numatyta tvarka. 3.25. Antra, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, 2K-210/2012).

Å ios sÄ lygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, kai viena Å¡alių sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalÄ arba kitaip teisės atkÅ«rimÄ padarė neperspektyvų; sÄ moningai nevykdė įsipareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtÄ ; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie turimas dideles skolas ar nemokumÄ ; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymÄ ; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiÅ¡kai nepagrįstus sandorius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 285/2013, 2K-93/2013). 3.26.

Å iuo konkrečiu atveju buvo sudarytos civilinės sutartys, jos buvo vykdomos, tarp sutarties Å¡alių kilo nesutarimai dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, dėl sutarties Å¡alių teisių ir pareigų apimties bei kt., t. y. akivaizdu, jog tarp juridinių asmenų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Todėl tuo atveju, jeigu koks nors fizinis ar juridinis asmuo mano, kad buvo padaryta žala, tai jis turi teisę kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka. Taip pat ir LAT nutartyse ne kartÄ iÅ¡dėstė pozicijÄ , kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartÄ konstatuota, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis, ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997-11-13, 2005-11-10 nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P- 267/2011, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014, 2K-179-697/2018). 3.27.

Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2020-04-28 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje ne kartÄ nurodyta, jog ginčas turėtų bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pavyzdžiui, minėto nutarimo 37 puslapyje nurodyta: „Atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis (konkurso dėl „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos darbų pirkimo (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus, 2013-12-20 Neringos savivaldybės atsakymÄ dėl įrangos pirkimo, liudytojų D.

S., A. S., J. S., A. M., D. J., A. D. parodymus ir kt.) matyti, jog kilęs ginčas dėl Neringos savivaldybės administracijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-04-24 sutartimi (sutarties suma – 7.010.328,43 Eur be PVM (su PVM 8.482.497,40 Eur)) numatytų darbų ir paslaugų apimties spręstinas civilinio proceso numatyta tvarka.“ Nutarimo 39 puslapyje konstatuota: „Ardymo darbų kaina (fiksuota ar pagal faktiškai atliktus darbus) – civilinio ginčo dalykas, kadangi 2018-08-24 rangos sutartimi kainos detalizavimo mechanizmas nenumatytas, rangovas vertes tarp statybos darbų galėjo paskirstyti pagal savo atliktus skaičiavimus.

Kadangi ginčijami darbai realiai atlikti visa apimtimi, todėl aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kelta bankroto byla, nėra esminė vertinant nusikalstamos veikos požymių buvimÄ . Ginčas dėl fiksuotos kainos ar faktiÅ¡kai atliktų darbų kainos priteisimo, net UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , turėtų bÅ«ti (ir yra) sprendžiamas civilinėje byloje.“ Nutarimo 41 puslapyje nurodoma: „Neringos savivaldybės administracija, manydama, jog ardymo darbų kainos paskaičiavimas pagal fiksuotÄ kainÄ , o ne pagal faktiÅ¡kai atliktus darbus galimai pažeidžia jos kaip užsakovo interesus (esant duomenims, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kelta bankroto byla), turi teisę tokį ardymo darbų kainos paskaičiavimÄ ginčyti civilinio proceso kodekso numatyta tvarka.“ Minėtos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, tai, beje, pripažįsta ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, jog kilęs ginčas turėjo bÅ«ti sprendžiamas tik civilinio proceso tvarka. 3.28.

Trečia, nuteistasis V. J. tiek ikiteisminio tyrimo apklausų metu, tiek teismo posėdžio metu davė nuoseklius, konkrečius, aiškius bei logiškus parodymus. Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovu dirbo nuo 2016-11-07 iki 2018-09-05, po to nuo 2019-02-12 iki 2019-10-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. L. pakvietimu dirbo projekto vadovu objekte „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir „(duomenys neskelbtini)“). Į jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo, pareigas įeidavo darbų planavimas ir organizavimas projekto objekte, projekto darbų eiliškumo, trukmės ir kokybės kontrolė, medžiagų kokybės kontrolę, darbų paskirstymas, darbų sauga ir kt. 2019-03-01 Neringos savivaldybės administracija, jam dalyvaujant, perdavė centro „(duomenys neskelbtini)“ statybvietę.

Po statybvietės perdavimo statybvietė buvo aptverta tvora, atvedama elektra, toliau vyko seno pastato griovimo / ardymo darbai. Griovimo darbams atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis subrangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ paieškomis neužsiiminėjo, subrangovų paieškomis užsiiminėjo įvairūs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kas konkrečiai, jis niekada nesidomėjo. Jis buvo tik informuotas, kad griovimo / ardymo darbus atliks UAB „(duomenys neskelbtini)“.

IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės griovimo darbų eigÄ kontroliavo darbų vadovas Ž. T.. Anksčiau, prieÅ¡ šį objektÄ , jis Ž. T. nepažinojo, juos siejo tik dalykiniai, darbiniai santykiai. Su Ž. T. nuvykus į objektÄ jis bendraudavo, aptardavo atliekamų darbų eigÄ . Seno pastato griovimo darbai vyko apytiksliai nuo 2019 m. kovo pradžios iki 2019 m. balandžio mėnesio. Kai ardymo darbai buvo atlikti, jam skambino iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas tiksliai neprisimena, ar generalinis direktorius V.

L., ar komercijos direktorius A. M., klausė, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko ardymo darbus, ar darbai atlikti 100 procentų. Jis atsakė, kad taip, ardymo / griovimo darbai atlikti 100 procentų. Dėl ardymo darbų kiekių atsakė, kad jam buvo praneÅ¡ta, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl ardymo darbų buvo sudaryta fiksuotos kainos sutartis, todėl jokių atliekų kiekių, transporto priemonių reisų jis niekam nepraneÅ¡inėjo. Jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovas, buvo atsakingas už centro „(duomenys neskelbtini)“ Statybos darbų žurnalo pildymÄ , kad jame yra jo ranka daryti įraÅ¡ai apie darbų eigÄ .

Įrašai šiame žurnale atitinka faktines aplinkybes, kiekiai nurodyti apytiksliai procentais, nes tiksliai jų nustatyti neįmanoma. Statybos darbų žurnale duomenų apie susidariusiais statybines atliekas, tai yra jų kiekių, nėra, nes nėra statybos reglamento, reikalaujančio pildyti tokius duomenis. Dėl apklausos metu pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos 2019-04-08 Nr. 19/4.8, kurioje nurodyta, kad objekte (duomenys neskelbtini), susidarė betono laužo 1 069,9 t, plytų laužo 1 668,3 t, metalo laužo 36,7 t, jis nieko paaiškinti negali, jis neprisimena tokios pažymos, ir jokių aplinkybių, susijusių su šios pažymos sudarymu bei pateikimu.

Dėl apklausos metu pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-04-17 pažymos Nr. 19/4.17, kurioje nurodyta, kad objekte (duomenys neskelbtini), susidarė betono laužo 2 078,9 t, plytų laužo 2 851,3 t, metalo laužo 36,7 t, miÅ¡rių atliekų 6,62 t, gali paaiÅ¡kinti, kad jam Å¡i pažyma matyta. Prisimena, kad jam pateikus su lydraščiu Neringos savivaldybės administracijai antrÄ atliktų darbų aktÄ , telefonu sulaukė iÅ¡ Neringos savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjo D.

S. skambučio, jis prašė pateikti pažymÄ apie iÅ¡vežtas Å¡iukÅ¡les, kur jos buvo iÅ¡vežtos, ar jos tinkamai utilizuotos, ar neiÅ¡mestos netinkamoje vietoje. Po to jis skambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kam tiksliai skambino neprisimena, taip pat praÅ¡ydamas pateikti tokiÄ pažymÄ . 2019-04-17 pažyma Nr. 19/4.17 jam buvo atsiųsta į el. paÅ¡tÄ , jÄ jis persiuntė Neringos savivaldybės administracijai el. paÅ¡tu, net nesigilindamas į jos turinį. Å ios pažymos tikslas buvo patvirtinti, kad statybinės atliekos iÅ¡vežtos iÅ¡ centro „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai utilizuotos, o ne apie faktinį atliekų kiekį.

Tikslaus atliekų kiekio pamatuoti buvo neįmanoma, nes jo neįmanoma buvo pasverti. Pažymėjo, jog tarp jo ir Ž. T. vyko darbiniai pokalbiai dėl atliktų ardymo darbų apimties, dėl iÅ¡vežtų per dienÄ atliekų kiekio procentais, Å¡ie duomenys jam buvo reikalingi Statybos darbų žurnalo pildymui, kad galėtų procentais nurodyti darbų eigÄ . Kiek iÅ¡ viso iÅ¡vežta statybinių atliekų iÅ¡ centro „(duomenys neskelbtini)“ statybvietės tonomis, tokių duomenų pas Ž.

T. jis neklausė, jie jam buvo nereikalingi. Tarp jo ir Ž. T. vyko daug pokalbių darbo klausimais, ir visų jo pavartotų žodžių jis nepamena. Tačiau nori pažymėti, kad jis Ž. T. nekurstė daryti jokios nusikalstamos veikos. Minėtas V. J. nurodytas aplinkybes patvirtina kita bylos medžiaga, kuri bus analizuojama vėlesnėse skundo dalyse. 3.29. Ketvirta, skundžiamas nuosprendis, jo motyvai, neatitinka nustatytoms faktinėms aplinkybėms, be to, prieštarauja prokuroro priimtiems procesiniams sprendimams.

Pažymėtina, jog abstraktus ir nekonkretus nurodymas, jog asmens kaltę įrodo liudytojų parodymai bei kita bylos medžiaga, dar neįrodo asmens kaltumo, turi bÅ«ti motyvuotai įvertinami byloje esantys duomenys ir padaroma neginčijama bei neabejotina iÅ¡vada, jog asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Kartu paminėtina, jog teismo nuosprendyje turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyti motyvai, dėl kurių priimamas apkaltinamasis nuosprendis, nuosprendyje negali bÅ«ti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan.

Įrodymai kaip visuma gali būti vertinami tik po to, kai kiekvienas iš jų įvertinamas atskirai, pagal BPK 20 straipsnyje numatytus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 534/2014 ir kt.). Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2013, 2K-7-84-489/2018).

Motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, turi nuosekliai iÅ¡plaukti iÅ¡ teismo iÅ¡tirtų įrodymų turinio. Tais atvejais, kai byloje yra prieÅ¡taringų duomenų, teismo priimtame baigiamajame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta, kodėl Å¡is teismas iÅ¡vadas grindžia vienais įrodymais ir, nustatydamas tiesÄ byloje, reikÅ¡mingais nelaiko kitų įrodymų. 3.30. Å iuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį Nr. 2019/02/21 pateikė dvi pažymas, kuriose nurodyta, kad iÅ¡ objekto „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos darbai“ pagal 2019-04-08 pažymÄ Nr. 19/4.8 pristatyta 2 774,9 tonos statybinio laužo, o pagal 2019-04-17 pažymÄ Nr. 19/4.17 pristatyta 4973,52 tonos statybinio laužo.

Taip pat nustatyta, kad 2019-04-08 pažyma Nr. 19/4.8 Neringos savivaldybės administracijai buvo pateikta 2019-04-18 16.15 val. elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į elektroninį paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini), o 2019-04-17 pažyma Nr. 19/4.17 pateikta 2019-04-26 13.00 val. elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į elektroninį paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini). Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog „<...> prieÅ¡ingai nei teigia pats kaltinamasis V.

J., apie abi suraÅ¡ytas pažymas jam buvo žinoma, žinoma buvo ir apie žymiai pasikeitusį statybinių atliekų kiekį.“ (nuosprendžio 25 psl.) VisiÅ¡kai nesuprantamas minėtas skundžiamo nuosprendžio teiginys, kurio teismas nemotyvavo, todėl nėra galimybės iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuo remiantis buvo padaryta minėta iÅ¡vada. PrieÅ¡ padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , teismas iÅ¡dėstė, jog pirmoji pažyma siųsta iÅ¡ A. D. elektroninio paÅ¡to, o antroji – iÅ¡ V. J. elektroninio paÅ¡to, todėl akivaizdu, jog pirmÄ jÄ pažymÄ siuntė ne V.

J., ir asmuo negalėtų žinoti turinio / aplinkybių / pridedamų dokumentų to elektroninio laiÅ¡ko, kurio jis nesiuntė. Be to, abi minėtas pažymas parengė ne V. J., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbuotoja J. K., jas pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P.. Kartu paminėtina, jog apklausiamas V. J. buvo nurodęs, kad net nesigilino į 2019-04-17 pažymos Nr. 19/4.17 turinį, ji buvo jam atsiųsta į elektroninį paÅ¡tÄ ir jis jÄ persiuntė Neringos savivaldybės administracijai, kadangi to prašė Neringos savivaldybės administracijos darbuotojai, t. y. pažyma buvo siunčiama ne V.

J. iniciatyva, o to reikalaujant savivaldybės administracijos atstovams. Tai, jog prašė atsiųsti pažymas, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas D. S., taip pat tai 2020-04-30 raÅ¡te FNTT nurodė Neringos savivaldybės administracijos direktorius E. Å .. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2020-04-28 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje nurodyta: „Atsižvelgiant į tai, kas aptarta bei į tai, jog Neringos savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiraÅ¡ytoje Rangos sutartyje nėra numatyta sÄ lyga pagrįsti darbų kainas priklausomai nuo faktiÅ¡kai atliktų darbų kiekių, laikytina, kad minėtomis pažymomis buvo siekiama patvirtinti ne statybinių medžiagų iÅ¡vežimo kiekį, o faktÄ , kad iÅ¡ statybvietės visos statybinės atliekos iÅ¡vežtos bei utilizuotos pagal aplinkosaugos reikalavimus, t. y. neterÅ¡iant aplinkos (J.

K., A. P. apklausų protokolai, 2019-08-08 kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, protokolas bei daiktų, dokumentų 2019-10-24 ir 2019-11-05 apžiūros protokolai).“ 3.31. Penkta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė jog neabejoja ekspertizės akto – UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro“ išvada – teisingumu (nuosprendžio 25 psl.). Ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisiamajame posėdyje kaip liudytojas buvo apklaustas UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro“ direktorius A.

S., jis nurodė, jog 2019-06-12 tarp UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro“ ir Neringos savivaldybės administracijos buvo pasirašyta sutartis Nr. V31-99 dėl statybos audito kultūros paskirties pastato „ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija“. 2019-06-17 UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ su raštu Nr. 19/06-06 pateikė Neringos savivaldybės administracijai rekomendacijas dėl tarpinių atsiskaitymų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal rašto priede nurodytas vertes, atsižvelgiant į faktiškai atliktų darbų bei sumontuotų įrenginių apimtis.

Minėtame rašte taip pat nurodyta, jog Objekte išardytų antžeminių konstrukcijų ir betoninių pamatų bendras išardytų konstrukcijų (statybinio laužo svoris) svoris sudaro 1 768,57 tonas. Būtent minėtais duomenimis ir remiamasi skundžiamame nuosprendyje. Atkreiptinas dėmesys, jog susipažinus su byloje esančiais duomenimis, akivaizdžiai matyti, kad minėtoje išvadoje (teismas nurodė, jog tai ekspertizės aktas, tačiau su tuo sutikti negalima) nurodyti duomenys negali būti laikomi teisingais.

Pažymėtina, jog ir prokuroras 2020-04-28 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje nurodė, jog“ „Ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ nebuvo pateikta vertinti visi reikÅ¡mingi duomenys:

1) tai, jog realiai statybinio laužo krovinys buvo vežamas ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėmis, todėl pravažiavimų skaičius ne 116, o 141;

2) transporto priemonių tonažas buvo didesnis nei vidutinis dėl didesnės priekabos talpos ir / ar prie transporto priemonės prikabintos papildomos puspriekabės. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ savo skaičiavimais nustatė, kad statybinio laužo kiekis galėjo sudaryti 1 768,57 t, kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu surinktais dokumentais – krovinio važtaraščiais, pagrįstas 2 804,7 t ir 110 m3 (98 m3 + 12 m3) statybinių atliekų iÅ¡vežimas.“ Å iuo konkrečiu atveju susiklosto paradoksali situacija – patys ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai viename iÅ¡ procesinių dokumentų nurodė, jog iÅ¡vados teiginiai nėra pagrįsti, tačiau teismas dėl nežinomų priežasčių vis tiek vadovavosi minėtos iÅ¡vados teiginiais priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Kartu pažymėtina, jog teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-476-730/2020 buvo paskirta ekspertizė ir jÄ buvo pavesta atlikti teismo ekspertui prof. Dr. S. M.. Minėtas ekspertas 2020 m. vasario 4–18 d. atliko ekspertinį tyrimÄ ir surašė teismo ekspertizės aktÄ Nr. 20-09. Minėtame ekspertizės akte analizuojamos ir 2019-06-17 UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro“ raÅ¡to Nr. 19/06-06 teiginiai / iÅ¡vados bei pateikiamos visiÅ¡kai kitokios iÅ¡vados, negu jos nurodytos minėtame raÅ¡te bei jas ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu pateikė A.

S.. Todėl nors V. J. prašymu buvo prie baudžiamosios bylos pridėtas 2020-02-18 teismo ekspertizės aktas Nr. 20-09 bei posėdžio metu apklaustas S. M., tačiau teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl minėto ekspertizės akto išvadų. Taip pat neanalizuoti ir neįvertinti teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojų R. A., P. G., K. A., P. V., A. S., A. J., R. U., R. V., L. S., T. S., J. B., D. B., R. B. parodymai apie vežto krovinio svorį, kurie skyrėsi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. 3.32.

Å eÅ¡ta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ važtaraščių klastojimas jokios naudos neturėjo, tačiau tai turėjo naudos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po pirmos 2019-04-08 pažymos pateikimo, matydamas, kad savivaldybė ginčija deklaruotų statybinių atliekų kiekį, V. J. nurodė Ž. T., kokiam kiekiui statybinio laužo reikia suklastoti važtaraščius. Kiekis buvo padidintas tiksliai iki kalendoriniame grafike nurodyto, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad važtaraščių klastojimas buvo naudingas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuosprendžio 27 psl.).

Minėti pirmosios instancijos nuosprendžio teiginiai yra neteisingi ir pagrįsti ne byloje esančiais duomenimis, o paprasčiausiais spėjimais, prielaidomis. 3.33. Siekiant pripažinti, jog važtaraščių klastojimas buvo naudingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismas pirmiausia turėjo įvertinti važtaraščio teisinę reikÅ¡mę, jo įtakÄ sutarties Å¡alių teisėms ir pareigoms. Pagal Kelių transporto kodekso 29 straipsnį važtaraÅ¡tis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, kuriame turi bÅ«ti nurodyta: važtaraščio suraÅ¡ymo vieta ir data; siuntėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas; gavėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė adresas; vežėjo pavadinimas ir adresas; vežėjo pateiktos transporto priemonės markė ir valstybinis numeris; krovinio pavadinimas; krovinio svoris ar kiekis; krovinio pakrovimo vieta ir laikas; krovinio iÅ¡krovimo vieta; mokestis už vežimÄ ir suteiktas paslaugas; vežant pavojingÄ krovinį – jo klasė ir nustatytas numeris; važtaraščio serija ir numeris arba tik numeris, leidžiantis identifikuoti važtaraÅ¡tį. 3.34.

Kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsnio 1 dalimi, važtaraštis yra vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, kurio pagrindu vežėjui perduotas krovinys laikomas atiduotu gavėjui nuo gavėjo pasirašymo važtaraštyje momento (Kelių transporto kodekso 35 straipsnio 2 dalis), todėl aplinkybės dėl pirkėjo atsakingo asmens pasirašymo krovinio važtaraščiuose turi teisinę reikšmę sprendžiant dėl pardavėjo pareigos perduoti daiktus pirkėjui pagal pirkimo pardavimo sutartį tinkamo įvykdymo, o kartu ir pirkėjo pareigos atsiskaityti už perduotas prekes atsiradimo.

VažtaraÅ¡tis yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon. Kaip buvo minėta anksčiau, baudžiamasis įstatymas saugo dokumentų teisinės apyvartos patikimumÄ ir funkcionalumÄ , tikros informacijos ir ja paremtų teisingų sprendimų priėmimÄ . Å ia prasme važtaraÅ¡tyje įtvirtinti duomenys taip pat yra reikÅ¡mingi, kadangi jis yra pateikiamas krovinio gabenimo metu institucijoms ir jų atstovams, turintiems teisę tikrinti krovinį ir jo gabenimo dokumentus.

Å ios institucijos bÅ«tent važtaraščio, o ne vežimo sutarties pagrindu, sprendžia apie gabenamo krovinio (prekių) paskirtį, pristatymo vietÄ , krovinio svorį ir kiekį ir kt. bei su tuo susijusių teisės normų taikymÄ . Taigi važtaraÅ¡tis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, įrodantis, jog sudaryta krovinio vežimo sutartis ir krovinys perėjo vežėjo dispozicijon. Å iuo konkrečiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nei krovinio vežėja, nei siuntėja ar gavėja, minėta bendrovė visiÅ¡kai nesusijusi su UAB „ (duomenys neskelbtini) “ iÅ¡raÅ¡ytais važtaraščiais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokios teisinės galios UAB „(duomenys neskelbtini)“ važtaraščiuose nurodyti duomenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali parengti važtaraščių, koreguoti jų duomenų ar pan., todėl visiÅ¡kai nepagrįsti ir nesuprantami yra skundžiamo nuosprendžio teiginiai, jog važtaraščių klastojimas buvo naudingas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 3.35.

Septinta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog atlikus sutartus darbus buvo ypač svarbu, kad bÅ«tų suraÅ¡ytas atliktų darbų aktas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti apmokėjimui PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , tai padaryti buvo bÅ«tina sutartyje nurodytu terminu, nes kitaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų didelius finansinius nuostolius bei negautų pajamų (nuosprendžio 27 psl.). IÅ¡ esmės teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog neva Ž.

T. nesutinkant suklastoti važtaraščių, nebūtų pasirašytas atliktų darbų aktas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ negautų pajamų už atliktus darbus. Minėta kaltinamajame akte bei nuosprendyje keliama prielaida / spėjimas yra visiškai nepagrįsta. Sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose darbų perdavimo ir priėmimo bei apmokėjimo klausimus reguliuoja ne tik sutartis, bet ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys.

Jeigu viena iÅ¡ Å¡alių atsisako pasiraÅ¡yti aktÄ , jame daroma žyma apie atsisakymÄ ir aktÄ pasiraÅ¡o kita Å¡alis. Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iÅ¡ anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytÄ kainÄ po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sÄ lyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino (CK 6.655 straipsnis). Jeigu užsakovas nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytÄ atlyginimÄ arba kitokiÄ sutarties Å¡alių sutartÄ sumÄ , rangovas turi teisę iÅ¡ieÅ¡koti jam pagal sutartį priklausančias sumas už atliktÄ darbÄ iÅ¡ užsakovui priklausančių įrenginių, likusių medžiagų ir kito užsakovui priklausančio turto, kol užsakovas visiÅ¡kai su juo neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darbų rezultatÄ tol, kol užsakovas tinkamai neįvykdys savo prievolės (CK 6.656 straipsnis).

Minėtas teisinis reglamentavimas akivaizdžiai įrodo, jog rangovas (šiuo konkrečiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“) turi teisines priemones savo neva pažeidžiamas teises nedelsiant apginti, ir nebūtina klastoti dokumentus ar atlikti kitus neteisėtus veiksmus. 3.36. Aštunta, teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nepagrįstai nurodė, jog V. J. buvo suinteresuotas, kad Ž. T. suklastotų važtaraščius, o užsakovė Neringos savivaldybės administracija kuo greičiau atsiskaitytų su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kaip jau ne kartÄ minėta, Rangos sutartyje tarp Neringos savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo numatytas atskirų rangos darbo grupių įkainojimas, t. y. darbų kainos nepriklausė nuo faktiÅ¡kai atliktų darbų kiekių (buvo nustatyta fiksuota darbų kaina), todėl jokio suinteresuotumo kurstyti klastoti važtaraščius ar kitus dokumentus V. J. neturėjo ir negalėjo turėti. 3.37. Devinta, kurstymu gali bÅ«ti laikomi konkretÅ«s, aktyvÅ«s, nusikalstamos veikos padarymÄ inicijuojantys veiksmai, kuriais kiti asmenys lenkiami padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

Šiuo konkrečiu atveju teismas skundžiamame nuosprendyje jokių išvadų apie nustatytus V. J. veiksmus, kuriais būtų skatinamas kitų asmenų pasiryžimas daryti nusikalstamas veikas, nedarė, o dėstydamas įrodytomis pripažintas V. J. nusikalstamos veikos aplinkybes iš esmės apsiribojo spėjimais / prielaidomis, jog važtaraščių suklastojimas neva buvo naudingas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip minėta, važtaraščiuose nurodyti duomenys neturėjo jokios įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo labiau jie visiškai nebuvo svarbūs ar reikalingi V.

J., t. y. neva suklastoto važtaraščio sukÅ«rimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar V. J. nesukėlė realių teisinių pasekmių. 3.38. Be to, net jei ir bÅ«tų važtaraščiuose esantys duomenys naudingi juridiniam asmeniui, tai vien tai, kad vieno asmens atlikti veiksmai gali bÅ«ti naudingi kitam asmeniui, dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog asmuo, kurio naudai veiksmai buvo atlikti, veikė kaip kurstytojas. 3.39. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyvių (vidinių psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet tiriant ir įvertinant iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-7-386-746/2015).

Å iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo motyvuotai nurodyti, kurie byloje esantys duomenys neginčijamai įrodo, kad V. J. atliko konkrečius, aktyvius veiksmus, kuriais palenkė Ž. T. atlikti nusikalstamÄ veikÄ , tačiau teismas nepasisakė dėl bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos. 3.40. Visos minėtos aplinkybės, nuosprendyje traktuojamos kaip įrodančios V. J. kaltę, iÅ¡ esmės yra visiÅ¡kai nepagrįstos prielaidos bei spėjimai. Netgi pažymėtina, jog minėti skundžiamo nuosprendžio teiginiai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisės aktuose įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. 3.41.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms.

Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Taigi visas kompleksas įvairių teisės Å¡akų normų draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartÄ yra konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-315/2012, 2K-510/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013) 3.42.

Atkreiptinas dėmesys, jog byloje turi bÅ«ti neginčijamų duomenų, įrodančių, jog asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Vadovaujantis prieÅ¡inga logika, net ir nesant duomenų apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , galima asmenį pripažinti kaltu, kadangi nėra duomenų, įrodančių prieÅ¡ingai. 3.43. Pažymėtina, jog pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigÅ«nams, t. y. bÅ«tent ikiteisminį tyrimÄ atliekančiam pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui, o ne kaltinamajam tenka pareiga nustatyti byloje tiesÄ , ir Å¡ių institucijų pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikÅ¡mingas aplinkybes byloje, turi bÅ«ti aktyvi. 3.44.

Å iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas vienus įrodymus, remdamasis abstrakčiais motyvais atmetė, tuo tarpu kitais įrodymais, iÅ¡ esmės pagrįstais spėjimais bei prielaidomis, grindė nuosprendžio iÅ¡vadas. Todėl darytina iÅ¡vada, jog esant iÅ¡ esmės prieÅ¡taringiems kaltinimo ir gynybos parodymams, teismas be papildomo tyrimo ir įvertinimo esamų duomenų, taip pat be paieÅ¡kos papildomų naujų duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų kuriÄ nors iÅ¡ prieÅ¡taringų pozicijų, vieniems – kaltinimo – įrodymams suteikė prioritetinę reikÅ¡mę. 3.45.

Apibendrinant pažymėtina, jog, įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus ir anksčiau aptartus įrodymus, darytina išvada, kad byloje nėra neabejotinų ir objektyvių duomenų, pagrindžiančių V. J. kaltę dėl BK 24 straipsnio 5 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Todėl V. J. atlikti veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, o Klaipėdos apylinkės teismo 2020-12-08 nuosprendis naikintinas, kadangi neįrodyta, jog V.

J. dalyvavo padarant minėtas nusikalstamas veikas (BPK 329 straipsnio 1 punktas). 3.46. Kartu paminėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nesu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Be to, pažymėtina, jog priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos aplinkybės. Å ių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. BÅ«tent teisingo sprendimo priėmimas akcentuojamas ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Savo 2006-09-21 nutarime Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne tik iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kuri įtvirtina, sauso ir gina Konstitucija.

4. Teismo posėdyje nuteistasis V. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nuteistojo V. J. gynėjas nesutinka su V. J. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde pateikia argumentus, susijusius su, jo manymu, netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, V. J. veiksmus pirmosios instancijos teismui įvertinus kaip kurstytojo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. sukursčius Ž. T. suklastoti kaltinime nurodytus 2029-04-24, 2020-04-25 ir 2019-04-29 krovinio važtaraščius, juose įraÅ¡ant aiÅ¡kiai neteisingus duomenis, kad iÅ¡ objekto, adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepavojingų atliekų tvarkymo aikÅ¡telę, adresu Å alteikių g. 40, Glaudėnai, Sendvario sen., Klaipėdos r., 85 reisais buvo iÅ¡gabenta iÅ¡ viso 2 172,1 tonų statybinio laužo, juos (iÅ¡skyrus 2019-04-24 krovinio važtaraÅ¡tį Nr. TŽ 1142) pateikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei J.

K., kuri tariamai susidariusias atliekas – iš viso 2070,70 tonų – užregistravo Aplinkos apsaugos agentūros administruojamoje Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje GPAIS, o važtaraščių duomenis suvedė į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) administruojamos sistemos (i.MAS) elektroninių važtaraščių posistemį i.VAZ. Pasak apelianto, byloje nėra neabejotinų ir objektyvių duomenų, pagrindžiančių V.

J. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, veikos padarymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje jokių iÅ¡vadų apie nustatytus V. J. veiksmus, kuriais bÅ«tų skatinamas kitų asmenų pasiryžimas daryti nusikalstamÄ veikÄ , nedarė, o dėstydamas įrodytomis pripažintas V. J. nusikalstamos veikos aplinkybes iÅ¡ esmės apsiribojo spėjimais / prielaidomis, jog važtaraščių suklastojimas neva buvo naudingas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Apelianto teigimu, važtaraščiuose nurodyti duomenys neturėjo jokios įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo labiau jie visiškai nebuvo svarbūs ar reikalingi V. J., t. y. neva suklastotų važtaraščių sukūrimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar V. J. nesukėlė realių teisinių pasekmių. Sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo V. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylÄ konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismas iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, iÅ¡vados dėl V. J. kaltės pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra.

Priešingai apelianto tvirtinimui, V. J. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo teismas grindė išsamiai ir nešališkai ištirtų įrodymų visuma, motyvavo, kuriais įrodymais remiasi, o kuriuos atmeta. Apelianto teiginiai, kad V. J. priimtame apkaltinamajame nuosprendyje įrodymai vertinti netinkamai, kad teismo išvados dėl jo kaltės nustatymo yra neteisingos, pats savaime nereiškia, jog proceso metu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Šio principo pažeidimas turi būti konstatuojamas nustačius, kad nuteistojo kaltė pagrįsta teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka tinkamai neištirtais kaltinančiais įrodymais, kaltinamuosius teisinantys įrodymai teismo nuosprendyje nebuvo analizuoti, išvados apie kaltę padarytos nepašalinus reikšmingų abejonių dėl svarbių teisingam bylos išsprendimui aplinkybių nustatymo ir panašiais atvejais.

Tačiau, priešingai apelianto tvirtinimui, tokių trūkumų skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis neturi.

8. Apelianto manymas, kad V. J. priimtame apkaltinamajame nuosprendyje įrodymai vertinti netinkamai, kad proceso metu nesurinkta patikimų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad teismo iÅ¡vados dėl jo kaltės nustatymo yra neteisingos ir pagrįstos tik prielaidomis savaime nereiÅ¡kia, jog proceso metu buvo pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Å io principo pažeidimas turi bÅ«ti konstatuojamas nustačius, kad nuteistojo kaltė pagrįsta teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka tinkamai neiÅ¡tirtais kaltinančiais įrodymais, kaltinamÄ jį teisinantys įrodymai teismo nuosprendyje nebuvo analizuoti, iÅ¡vados apie kaltę padarytos nepaÅ¡alinus reikÅ¡mingų abejonių dėl svarbių teisingam bylos iÅ¡sprendimui aplinkybių nustatymo ir panaÅ¡iais atvejais, tačiau, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, tokių trÅ«kumų nagrinėjamoje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis neturi.

9. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo V. J. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtų įrodymų analize. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuota, kodėl netikima nuteistojo V. J. versija, o teismo išvados grindžiamos kitais įrodymais.

Teismas V. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ , visus įrodymus palygino tarpusavyje ir pripažino, jog Å¡ių duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Toks įrodymų vertinimas ir skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 ir kituose straipsniuose iÅ¡dėstytus reikalavimus, baudžiamasis įstatymas (BK 24 straipsnio 5 dalis ir BK 300 straipsnio 1 dalis) pritaikytas tinkamai.

Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo V. J. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais ginčijama V. J. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nėra teisinio pagrindo.

10. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už netikro dokumento pagaminimÄ , tikro dokumento suklastojimÄ arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , panaudojimÄ ar realizavimÄ . Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumÄ ir funkcionalumÄ . Nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnyje, dalyku paprastai pripažįstami tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikÅ¡mingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013). Teismų praktikoje laikoma, kad dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įraÅ¡as, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ faktÄ (juridinį faktÄ ), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015).

11. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už dokumentų klastojimÄ nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentÄ panaudojus apyvartoje, taigi ne bet kokie duomenų iÅ¡kraipymai daro veikÄ pavojingÄ ir nusikalstamÄ . Baudžiamosios atsakomybės klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017).

Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas baudžiamojo įstatymo požiūriu nėra pavojinga veika, nes ji negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir todėl baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

12. Taigi baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukianti veika turi bÅ«ti pavojinga, t. y. veika turi daryti esminę žalÄ baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Å ios veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrÄ informacijÄ , lemti neteisingų sprendimų priėmimÄ , suinteresuotų asmenų teisių pažeidimÄ ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingÄ pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai Å¡iomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019).

13. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Kitaip tariant, bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra padaromas bendromis dviejų ar daugiau asmenų, sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, pastangomis. BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Minėta, kad bÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal teismų praktikÄ , bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-292-303/2020 ir kt.).

14. Viena iÅ¡ galimų nusikalstamos veikos bendrininkų rÅ«Å¡ių yra kurstytojas. Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitÄ asmenį daryti nusikalstamÄ veikÄ . Toks asmuo yra nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimÄ , norÄ padaryti atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-303/2018). Kurstymui yra keliamas konkretumo reikalavimas, veiksmai pripažįstami kurstymu, jei kitas asmuo yra palenkiamas daryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ (ar vienÄ iÅ¡ vienarÅ«Å¡ių nusikalstamų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2013). Kurstymas visada turi bÅ«ti ne tik konkretus, bet ir realus. Pasirinkti kurstymo bÅ«dai gali bÅ«ti įvairÅ«s: įtikinėjimas, praÅ¡ymas, pažadas, piktnaudžiavimas autoritetu ir pan. Jų pasirinkimÄ paprastai lemia kurstytojo ar kurstomo asmens savybės, situacijos aplinkybės ir kt.

15. Byloje nustatyta, kad Neringos savivaldybės administracija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Å¡alys) 2015-07-20 pasirašė preliminariÄ jÄ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos darbų pirkimo. Preliminariosios sutarties sÄ lygomis ir pagrindu Å¡alys 2018-04-24 pasirašė pagrindinę rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal PreliminariÄ jÄ ir Pagrindinę sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 7 010 328,43 Eur (be PVM) kainÄ Ä¯sipareigojo atlikti statybos darbus, t. y.

„(duomenys neskelbtini)“ projektavimo ir rekonstrukcijos darbus, o Užsakovas įsipareigojo sumokėti Rangovui už tinkamai atliktus darbus. 16. 2019-03-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė Atliktų darbų aktÄ Nr. 1 ir Å¡io akto pagrindu iÅ¡rašė 121 548,13 Eur sumos PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini); 2019-03-29 surašė Atliktų darbų aktÄ Nr. 2 ir Å¡io akto pagrindu iÅ¡rašė 231 002,31 Eur sumos PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini); 2019-04-17 surašė Atliktų darbų aktÄ Nr. 3 ir Å¡io akto pagrindu iÅ¡rašė 110 082,17 Eur sumos PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei suvestinę PažymÄ Nr. 3 apie atliktų darbų ir iÅ¡laidų vertę.

17. Å ie atliktų darbų aktai ir PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo parengti, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovo Ž. T. parengtais krovinio važtaraščiais: 2019-04-24 Nr. TŽ 1142, 2019-04-24 Nr. TŽ 1143, 2019-04-24 Nr. TŽ 1144, 2019-04-24 Nr. TŽ 1145, 2019-04-24 Nr. TŽ 1146, 2019-04-24 Nr. TŽ 1147, 2019-04-25 Nr. TŽ 1149, 2019-04-25 Nr. TŽ 1150, 2019-04-25 Nr. TŽ 1151, 2019-04-25 Nr. TŽ 1152, 2019-04-25 Nr. TŽ 1153, 2019-04-25 Nr. TŽ 1154, 2019-04-26 Nr. TŽ 1156, 2019-04-26 Nr. TŽ 1157, 2019-04-26 Nr. TŽ 1158, 2019-04-26 Nr. TŽ 1159, 2019-04-26 Nr. TŽ 1160, 2019-04-26 Nr. TŽ 1161, 2019-04-29 Nr. TŽ 1162, 2019-04-29 Nr. TŽ 1163, 2019-04-29 Nr. TŽ 1164, 2019-04-29 Nr. TŽ 1165, 2019-04-29 Nr. TŽ 11.

18. Byloje kaip kaltinamasis apklaustas Ž. T. kaltę dėl važtaraščių suklastojimo pripažino visiÅ¡kai. Parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovu. Kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo Nidoje, atliko „(duomenys neskelbtini)“ griovimo darbus. Statybinį lauÅ¾Ä vežė į aikÅ¡telę, esančiÄ Klaipėdos raj., Å ateikių km. V. J. buvo užsakovu, atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pripažįsta, kad iÅ¡rašė kaltinime nurodytus krovinio važtaraščius.

Å iuos krovinio važtaraščius jis surašė pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo V. J. reikalavimÄ . V. J. paprašė paraÅ¡yti, kad 2 000 t statybinio laužo tariamai iÅ¡vežta, nors tas laužas iÅ¡vežtas nebuvo, jis įrašė neteisingus duomenis. V. J. pasakė, kad nepasiraÅ¡ys atliktų darbų akto, jei jis nepasiraÅ¡ys važtaraščių. Jis manė, kad dėl to nebus problemų, jo poelgis jokių pasekmių nesukels. Pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kaltę pripažino visiÅ¡kai, V.

J. nurodė, kad važtaraščių reikia apie papildomų 2 000 t statybinio laužo iÅ¡vežimÄ . Tokiais Ž. T. parodymais netikėti nėra pagrindo, juos patvirtina kiti objektyvÅ«s įrodymai byloje – duomenys iÅ¡ Alksnynės kelio posto, AB „Smiltynės perkėla“ informacija, liudytojų parodymai, kurie patvirtina, kad pagal aukščiau iÅ¡vardintus važtaraščius joks statybinis laužas iÅ¡ objekto iÅ¡vežtas nebuvo.

19. Pagal važtaraščių duomenis buvo parengtos pažymos apie tai, kad iš statybvietės buvo išvežta 4 939 t statybinio laužo.

20. Å ias pažymas V. J. pateikė objekto techninę priežiÅ«rÄ vykdančiam A. D., jis tai patvirtino apklausiamas kaip liudytojas byloje, ir užsakovei – Neringos savivaldybės administracijai.

21. IÅ¡ byloje esančios Alksnynės kontrolės posto informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ autotransportÄ , pravažiavusį per šį postÄ , matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu pro Alksnynės kontrolės postÄ pravažiavo 116 UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininių automobilių (virÅ¡ 5,5 t). Byloje pateiktoje UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ iÅ¡vadoje nurodyta, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ užaktuotų ardymo darbų faktiÅ¡kai atliktų kiekių ir kainų pagrįstumo tyrimÄ , nustatyta, kad objekte iÅ¡ardytų antžeminių konstrukcijų ir betoninių pamatų bendras iÅ¡ardytų konstrukcijų (statybinio laužo svoris) svoris atitinkamai sudarytų (1405,81 m3 + 68,0 m3) * 1,2 t/m3 = 1768,57 t, t. y. 3 170,43 tonų mažiau, nei nurodyta rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinėje sÄ matoje „16. ARDYMO DARBAI“ (4 939,0 t) ir pateiktuose darbų atlikimo aktuose.

22. Taip pat nustatyta, kad anksčiau nurodytuose važtaraščiuose nurodytos transporto priemonės nesikėlė AB „Smiltynės perkėla“ keltais, pro Alksnynės postÄ nevažiavo, taigi važtaraščiuose nurodyto krovinio nevežė.

23. Apelianto nuomone, pateikti apmokėjimui atliktų darbų aktai nesudaro pagrindo manyti, kad aktai suklastoti, siekiant sukčiauti. Be to, ginčas tarp Neringos savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilo iš civilinių teisinių santykių ir yra sprendžiamas civilinėje byloje, todėl V. J. veiksmai turi būti vertinami išimtinai tik civilinio proceso normų kontekste, o ne kaip nusikalstamos veikos padarymas. Su tokia apelianto pozicija sutikti nėra pagrindo.

24. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingÄ pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai Å¡iomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2013). Nukentėjusiųjų teisių gynimas civilinio proceso tvarka, V. J. suklastotų važtaraščių pagrindu pateikus suklastotas pažymas, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Neringos miesto savivaldybei apmokėjimui PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, buvo apsunkintas, kadangi reikėjo patikrinti įvairius duomenis, kurie vykdant sutartį paprastai netikrinami, nes Å¡alis sieja pasitikėjimo santykiai, jų sÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas.

Nagrinėjamu atveju apie tai, kad iÅ¡ objekto buvo iÅ¡vežta žymiai mažiau statybinio laužo, nei nurodyta V. J. pateiktose pažymose, tapo žinoma tik prokuratÅ«rai atliekant ikiteisminį tyrimÄ â€“ apklausiant kitų įmonių darbuotojus, surenkant informacijÄ iÅ¡ AB „Smiltynės perkėla“, tikrinant VMI administruojamas i.MAS, i.VAZ sistemas bei kitus duomenis, o Å¡ių veiksmų Neringos miesto savivaldybės administracija pati atlikti negalėjo. Todėl efektyvus nukentėjusiojo teisių gynimas tapo galimas tik baudžiamojo proceso tvarka.

Baudžiamajam procesui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį veikos požymių nustatymui civilinio proceso priemonių panaudojimas neturi prejudicinės reikÅ¡mės, nes baudžiamojo proceso pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtis pirmiausia susijusi su valstybės baudžiamÄ ja justicija saugoma valdymo tvarka, dokumentų ir matavimo priemonių teisėtu sukÅ«rimu, panaudojimu ir apyvarta. Todėl gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusiųjų teisės gali bÅ«ti ginamos tik civilinio proceso tvarka, yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ .

25. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad važtaraščių klastojimas buvo naudingas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“.

26. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumÄ ir funkcionalumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-745/2006, 2K-573/2012, 2K-518/2013). Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingÄ pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai Å¡iomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-573/2012).

27. Suklastotų važtaraščių pagrindu pateikdamas suklastotas pažymas, kurios savo ruožtu buvo pagrindu suraÅ¡yti atliktų darbų aktus, jog objekte buvo atlikti statybos (griovimo) darbai, kurie buvo atlikti žymiai mažesne apimtimi, ir Å¡iuos dokumentus perduodamas, kad jie bÅ«tų įtraukti į buhalterinę apskaitÄ , V. J. sudarė prielaidas PVM mokėtojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyti teisę į PVM permokos ir už atitinkamÄ mokestinį laikotarpį susidariusio PVM skirtumo įskaitymÄ (grÄ Å¾inimÄ ), be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę reikalauti Neringos miesto savivaldybės sumokėti už darbus, kurie nebuvo atlikti.

Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)“) pateikė Klaipėdos apygardos teismui ieÅ¡kinį Neringos savivaldybės administracijai, be kita ko, praÅ¡ydama priteisti 295 059,21 Eur skolos ir 5052,82 Eur delspinigių pagal 2019-03-21 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. I(duomenys neskelbtini), 2019-03-29 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-04-17 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pagal dokumentus, parengtus remiantis suklastotais važtaraščiais (civilinė byla Nr. e2-476-730/2020).

Todėl V. J. veiksmai negali būti vertinami kaip nereikšmingi, formalūs, nesukėlę teisinių pasekmių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Neringos savivaldybei.

28. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad statybinio laužo išvežimo paslaugas pagal sutartį teikė tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš atliktų darbų pažymų už 2019 m. balandžio mėn., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbų (ekskavatorių nuoma ir statybinio laužo išvežimas) už 117 370 Eur (su PVM), t. y. 300 000 Eur mažiau, nei savo atliktų darbų aktuose nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

29. Apeliaciniame skunde taip pat keliamos abejonės dėl teismo vertintos UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ ekspertizės akto – išvados patikimumo bei nurodoma, kad teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl V. J. teismui pateikto eksperto S. M. surašyto 2020-02-18 ekspertizės akto Nr. 20-09 išvadų (ekspertizė buvo paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2020-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-476-730/2020). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, akivaizdžių prieštaravimų šiuose ekspertų aktuose nėra.

Pats S. M. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad objekte statybinio laužo svoris galėjo sudaryti apie 1 768,57 t, t. y. beveik tris kartus mažiau nei savo lokalinėje sÄ matoje nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“. PanaÅ¡ias iÅ¡vadas pateikė ir UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ bei patvirtino kaip liudytojas byloje apklaustas Å¡ios bendrovės vadovas A. S.. Å ioje byloje pakanka įrodymų, jog statybinio laužo iÅ¡ objekto buvo iÅ¡vežta žymiai mažiau, nei buvo nurodyta V.

J. pateiktose pažymose ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktuose, o ekspertų išvados tik patvirtina šias aplinkybes.

30. Ž. T. nurodė, kad iÅ¡gabentų statybinių atliekų svoris sutarties kainai įtakos neturėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo svarbu nustatytu terminu atlikti sutartus darbus. Taigi, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ važtaraščių klastojimas jokios naudos neturėjo. Tačiau UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tai turėjo naudos. Po pirmos 2019-04-08 pažymos pateikimo, matydamas, kad savivaldybė ginčija deklaruotų statybinių atliekų kiekį, V. J. nurodė Ž. T. kokiam kiekiui statybinio laužo reikia suklastoti važtaraščius. Pažymėtina, kad kiekis buvo padidintas tiksliai iki kalendoriniame grafike nurodyto, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad važtaraščių klastojimas buvo naudingas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“.

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad V. J. prašymu (kurstymu) Ž. T. suklastojo krovinių vežimo važtaraščius, o V. J. juos pateikė, t. y. padarė veiksmus, numatytus BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

32. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privalomos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi V. J. ir jo gynėjas, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, buvo sudarytos visos procesinės galimybės šalims teikti įrodymus, V. J. priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais bei motyvuotomis išvadomis, patvirtinančiomis jo kaltę. Šie duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas BPK nurodytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

33. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė argumentus dėl įrodymų vertinimo, motyvuotai pagrįsdamas, kodėl vienus bylos duomenis pripažįsta įrodymais, o kitus atmeta. Pripažindamas įrodytu, kad V. J., bÅ«damas rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, siekdamas užsakovei – Neringos savivaldybės administracijai – pagrįsti padidintus, tariamai atliktus statybos ardymo darbus objekte – „(duomenys neskelbtini)“, sukurstė UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovÄ Å½.

T. prie realiai jau iÅ¡vežto statybinių atliekų kiekio fiktyviai priraÅ¡yti apie 2 000 tonų statybinių atliekų, įtikindamas, kad pagal pasiraÅ¡ytÄ sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų kaina yra fiksuota, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai neturi reikÅ¡mės, kartu nurodydamas, jog prieÅ¡ingu atveju nepasiraÅ¡ys atliktų darbų akto tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir tik dėl V. J. valios iÅ¡raiÅ¡kos Ž. T.

ėmėsi suklastojo kaltinime nurodytus 23 važtaraščius, juose nurodydamas iÅ¡kreiptÄ iÅ¡vežto statybinio laužo kiekį, tai sukėlė žalingus teisinius padarinius, nes dėl iÅ¡kreipto iÅ¡vežto statybinio laužo kiekio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Neringos savivaldybės administracijos iki Å¡iol vyksta civilinis ginčas dėl atliktų darbų kainos (kaip nurodė Neringos savivaldybės administracija, rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos apmokėjimui sumos padidino užsakovo iÅ¡laidų vertę; pateiktos apmokėjimui atliktų darbų vienetinės kainos nepagrįstai virÅ¡ija sutartines kainas ir net techninio projekto „Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas“ dalyje nustatytas skaičiuojamÄ sias rinkos kainas), pirmosios instancijos teismas atliko iÅ¡samiÄ ir chronologinę visų bylos duomenų analizę, ne tik įvertindamas kiekvienÄ bylos įrodymÄ atskirai, bet ir palygindamas tarpusavyje iÅ¡ atskirų įrodymų Å¡altinių gautus duomenis.

Todėl nesutiktina su V. J. gynėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad Klaipėdos apylinkės teismas nesivadovavo in dubio pro reo principu, nes nepaÅ¡alino visų abejonių dėl V. J. kaltės padarant BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apelianto nesutikimas su teismo atliktu bylos duomenų vertinimu neiÅ¡dėstant argumentų, pagrindžiančių esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus nagrinėjant bylos aplinkybes ir vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui, nėra pagrindas pripažinti, jog teismas nesivadovavo in dubio pro reo principu.

34. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstÄ ir motyvuotÄ V. J. priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl V. J. iÅ¡teisinimui nėra pagrindo.

35. Dėl iÅ¡vardytų motyvų naikinti skundžiamÄ nuosprendį nuteistojo V. J. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra padarytas akivaizdus raÅ¡ymo apsirikimas nurodant, kad V. J. yra nuteisiamas pagal BK 25 str. 4 d. ir 300 str. 1 d., nors, kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo akto, skundžiamo nuosprendžio įžanginės ir apraÅ¡omosios dalių, V. J. buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d. Todėl šį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytÄ akivaizdų raÅ¡ymo apsirikimÄ apeliacinės instancijos teismas iÅ¡taiso.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. J. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡taisyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ nurodant, kad V. J. yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d. Teisėjai Dalia Kursevičienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas