d0fe0aaa-0b57-4a5d-b9e9-80bcd159f01d · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                             Civilinė byla Nr. 2-95-538/2012                                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos   21.4.1.1., 116.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Sigutei Stropienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R.

S., atsakovui T. S., atsakovės L. B. atstovui advokatui Laimonui Straukai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, L. B., T. S. dėl administracinių teisės aktų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir kt., n u s t a t ė: ieÅ¡kovė Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį ir praÅ¡o:

1) pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko 2000-06-30 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria L. S. (L. B.) (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuoti perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiems du miško sklypai, kurių bendras plotas 12,35 ha;

2) pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2000-11-03 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiems žemės sklypus Klaipėdos rajone“ dalį, kuria L. S. (L. B.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn 12,35 ha ploto žemės sklypas miÅ¡kų Å«kio veiklai (duomenys neskelbtini);

3) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2000-11-03 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei L. S.“, kuriuo L. S. (L. B.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 12,35 ha miÅ¡ko sklypÄ (duomenys neskelbtini);

4) pripažinti negaliojančiomis Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure 2002-12-18 L. B. ir T. S. sudarytas Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kuriomis L. B. pardavė T. S. 9,4 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2,95 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);

5) grÄ Å¾inti valstybei miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 9,4 ha, bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,95 ha, esančius (duomenys neskelbtini);

6) taikyti restitucijÄ ir įpareigoti L. B. grÄ Å¾inti T. S. 15 000 Lt, gautų pagal 2002-12-18 Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintÄ Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės G. K., registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5000 Lt, gautų pagal 2002-12-18 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintÄ Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės G. K., registro Nr. (duomenys neskelbtini);

7) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės prokuratÅ«roje atlikus tyrimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo L. B. teisėtumo (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.68-1-00445-04, baudžiamoji byla Nr.1-14-586/2011) nustatyta, kad atsakovė L. B. neturėjo teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. B. turėtÄ Å¾emės valdÄ (duomenys neskelbtini); nuosavybės teisės į ginčo sklypus jai atkurtos panaudojant suklastotÄ dokumentÄ ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei imperatyvias nuostatas.

Ä® buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės atkurtos kitiems asmenims – teisėtiems pretendentams O. S. ir S. B.. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas 1999 m. gruodžio 30 d. patvirtino iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau — IÅ¡vada), kurioje nurodyta, kad L. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 19,78 ha žemės, kuri priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, užimtai asmeninio Å«kio žeme.

IÅ¡vada persiųsta į (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad iÅ¡vadoje įraÅ¡ytos aiÅ¡kiai melagingos žinios apie tai, kad L. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į jai tenkančiÄ dalį 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos 22,78 ha žemės ir 1,18 ha miÅ¡ko (duomenys neskelbtini); suklastotas jÄ turėjusio pasiraÅ¡yti asmens – iÅ¡vadÄ parengusio projekto autoriaus – R. M. paraÅ¡as bei iÅ¡vados blankas. Atsakovė L. B. nepatenka į asmenų, iÅ¡vardytų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnyje ir turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko V.

B. valdytÄ Å¾emę ratÄ ; (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriuje nėra jokių duomenų apie jos praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises ar giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus, taip pat apie minėtos iÅ¡vados parengimÄ . Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) bei sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu atsakovei L. B. (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuoti, neatlygintinai suteikti miÅ¡ko sklypai ir įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2, 9 ir 10 straipsnių reikalavimams ir imperatyvioms nuostatoms, parengti panaudojant suklastotÄ dokumentÄ â€” IÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), todėl yra neteisėti ir pripažintini negaliojančiais ab initio (LR CK 1.80 str., 1.95 str. l d.).Pripažinus administracinius aktus negaliojančiais turi bÅ«ti taikoma restitucija ir vindikacija (LR CK 1.80 str., 6.145 str., CK4.95 str.).

Kadangi neteisėtų administracinių aktų pagrindu įgyti ginčo sklypai perleisti (parduoti atsakovui T. S.), panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindÄ , turi bÅ«ti panaikintos ir jo sukurtos pasekmės. Pripažinus sklypo pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis miÅ¡ko sklypai iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo turi bÅ«ti grÄ Å¾inti valstybei LR CK 4.95 str. ir 4.96 str. 2 d. pagrindu, nes sklypÄ jo savininkas – valstybė – prarado dėl padaryto nusikaltimo. Taip pat turi bÅ«ti sprendžiamas restitucijos klausimas dėl sutartyse nurodytų pinigų sumų, kurias L.

B. turėtų grÄ Å¾inti T. S. (CK 6.145 str.). Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad valstybė turtÄ â€“ ginčo žemės sklypus – prarado dėl padaryto nusikaltimo, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalimi iÅ¡ atsakovo T. S. ginčo sklypai iÅ¡reikalautini natÅ«ra valstybės dispozicijon. Pirkimo–pardavimo sandorių Å¡alims taikytina vienaÅ¡alė restitucija. Atsakovė L. B. turi grÄ Å¾inti 20 000 Lt (5000 Lt +15 000 Lt) T. S., gautų pagal pripažintas negaliojančiomis pirkimo–pardavimo sutartis.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į ieÅ¡kinį su juo sutinka, kadangi atsakovė L.

B. neturėjo nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ bei nepateikė nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Minėti pažeidimai buvo nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2005 m. kovo 25 d. iÅ¡vadoje dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn miÅ¡ko sklypus pilietei L. S. (B.) (sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)).Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė L. B. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, kadangi ieÅ¡kovė yra praleidusi 1 mėnesio terminÄ pareikÅ¡tiems reikalavimams: pripažinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2000 m. lapkričio 3 d.

įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiems žemės sklypus, Klaipėdos rajone“ dalį dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo L. S. negaliojančia nuo jo priėmimo; pripažinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei L. S.“ negaliojančiu nuo jo priėmimo; pripažinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2000 m. birželio 30 d.

įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo L. S. negaliojančiÄ nuo jo priėmimo; panaikinimo, todėl ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti. Nurodo, kad pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Siekiant tinkamai įvertinti ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ , reikalinga nustatyti teisės pažeidimo momentÄ (objektyvųjį momentÄ ), kuris ir yra pradinis iÅ¡eities taÅ¡kas nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ pagal subjektyviuosius kriterijus. Kaip matyti iÅ¡ kartu su civiline byla esančios baudžiamosios bylos, ieÅ¡kovas apie ginčijamus aktus sužinojo žymiai anksčiau, nei buvo pateiktas ieÅ¡kinys teismui, t. y. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris nutruktas 2007-10-05.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo priimtas tik 2008-01-18. Be to, mano, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas jau 2004-04-16, ikiteisminio tyrimo byloje buvo gauta specialisto iÅ¡vada, su kuria ieÅ¡kovės atstovai turėjo ir galėjo susipažinti, todėl ginčijamų sprendimų ir įsakymų panaikinimui nereikėjo laukti, kol bus priimtas sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje, nes klausimai dėl vieÅ¡o administravimo subjektų priimtų teisės aktų panaikinimo sprendžiami ne civiline ar administracine tvarka.IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl ieÅ¡kinyje nurodytų administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais.

Nurodo, kad atsakovė neteisingai sieja ieÅ¡kinio termino skaičiavimÄ su Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinio priėmimo teisme data, kadangi Å¡iuo atveju yra reikÅ¡minga ne ieÅ¡kinio priėmimo teisme data, o ieÅ¡kinio pateikimo teismui data. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kinys buvo pateiktas 2007-11-09, jame buvo pareikÅ¡ti reikalavimai taikyti restitucijÄ piniginiu ekvivalentu preziumuojant atsakovo T. S. sÄ Å¾iningumÄ ir iÅ¡ dalies tai atitiko tuo metu galiojusiÄ teismų praktikÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo bÅ«do iÅ¡reikalaujant valstybės valdymui trečiųjų asmenų nuosavybėn perleistus žemės sklypus, ji nebuvo nuosekli ir vienoda.

Taip pat Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras turėjo teisę vertinti, kad tol, kol nebuvo iÅ¡naudotos galimybės nustatyti atsakovės kaltės baudžiamajame procese, nebuvo tikslinga inicijuoti civilinę bylÄ dėl administracinių aktų panaikinimo. Jei teismas vertintų, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia laikytinas specialistų iÅ¡vadų gavimas ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡dėstytos aplinkybės vertintinos kaip objektyvios priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas kreiptis į teismÄ dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad prokuroras, sužinojęs apie teisės pažeidimÄ , nesiėmė priemonių jam paÅ¡alinti ar nepateisinamai delsė. Bylos duomenys patvirtina prieÅ¡ingai – veikė aktyviai rinkdamas duomenis, reikalingus ne tik pažeidimams, bet ir ieÅ¡kinio reikalavimams bei restitucijos taikymui pagrįsti, taikė baudžiamajame procese numatytas nuosavybės apribojimo priemones, kad ginčo sklypai nebÅ«tų perleisti kitų asmenų nuosavybėn, ir padarė tai nepažeisdamas protingo termino.

Atsižvelgdami į iÅ¡dėstytus argumentus, praÅ¡o teismÄ pripažinti, kad sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos priimtiems administraciniams aktams ginčyti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgiant į ieÅ¡kinio esmę, ginamÄ interesÄ bei teismų praktikÄ iÅ¡reikalaujant valstybei dėl nusikalstamos veikos prarastus žemės sklypus iÅ¡ privačių asmenų nuosavybės, yra pagrindas jį atnaujinti.IeÅ¡kinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)atsakovei L. B. (ikisantuokinė pavardė – S.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn 12,35 ha ploto miÅ¡ko sklypus (duomenys neskelbtini). Å is sprendimas priimtas remiantis Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus Klaipėdos rajone“, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2000 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ bei Klaipėdos apskrities 1999 m. gruodžio 30 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Judrėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (duomenys neskelbtini), L. B. buvo suprojektuoti du žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 12,35 ha.

Nekilnojamojo turto registre 2000 m. lapkričio 21 d. atsakovės vardu įregistruotos nuosavybės teisės į du miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini): sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas -2,95 ha (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), bei sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 9,4 ha (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Ginčo sklypus L. B. perleido atsakovo T. S. nuosavybėn: 2002 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi žemės sklypÄ , kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavė už 15 000 Lt, o 2002 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi žemės sklypÄ , kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), už 5000 Lt.

Sutartys patvirtintos Klaipėdos miesto 4–ojo notarų biuro notarės G. K., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono apylinkės prokuratÅ«roje atlikus tyrimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo L. B. teisėtumo nustatyta, kad atsakovė L. B. neturėjo teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. B. turėtÄ Å¾emės valdÄ (duomenys neskelbtini); nuosavybės teisės į ginčo sklypus jai atkurtos panaudojant suklastotÄ dokumentÄ ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei imperatyvias nuostatas.

Ä® buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės atkurtos kitiems asmenims – teisėtiems pretendentams O. S. ir S. B..Dėl senaties termino.Atsakovė L. B. praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti, kadangi ieÅ¡kovė yra praleidusi 1 mėnesio terminÄ ieÅ¡kiniui dėl administracinių aktų nuginčijimo. IeÅ¡kovė nurodo, kad nėra praleidusi ieÅ¡kinio senaties termino, tačiau jei teismas taip manytų, praÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senatį, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių.Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.).

LR CK 1.131 str. 2 d. numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo gali bÅ«ti apskųsti teismui per 30 dienų nuo Å¡ių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju yra reikÅ¡minga ne ieÅ¡kinio priėmimo teisme data, o ieÅ¡kinio pateikimo teismui data. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kinys buvo pateiktas 2007-11-09, o bylos procesas dėl jos teismingumo, kuris buvo iÅ¡spręstas tik 2008-01-18, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimui. Baudžiamojoje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad informacija apie galbÅ«t neteisėtÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje dirbusiai atsakovei L.

B. Klaipėdos rajono apylinkės prokuratÅ«roje buvo gauti iÅ¡ Generalinės prokuratÅ«ros. Å ių duomenų pagrindu atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikta informacija apie galbÅ«t nusikalstamÄ veikÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, Klaipėdos rajono policijos komisariate buvo nedelsiant pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo, kurio metu buvo renkami duomenys ir dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisėtumo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami duomenys, kurių pagrindu ir buvo konstatuotas nusikalstamos veikos Klaipėdos apskrities 1999-12-30 iÅ¡vados Nr. 4887 suklastojimas ir panaudojimas (pateikimas) nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese.

Tai yra, buvo pavestos užduotys specialistams, kurie nustatė, kad minėtos iÅ¡vados blankas suklastotas, jÄ pasirašė ne iÅ¡vadoje nurodytas asmuo. Bylos medžiaga patvirtina, kad tyrimo veiksmai buvo atliekami aktyviai, siekiant atskleisti ir iÅ¡tirti nusikalstamas veikas, tačiau nesurinkus pakankami įrodymų dėl Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų piktnaudžiavimo bei suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už dokumentų klastojimÄ senaties terminui ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

IÅ¡ karto po procesinio sprendimo ikiteisminiame tyrime priėmimo prokuroro 2007-10-09 tarnybinio praneÅ¡imo pagrindu buvo inicijuotas ieÅ¡kinio dėl administracinių aktų ginčijimo rengimas. Paminėtina, kad ieÅ¡kinys teismui pateiktas per 1 mėnesį, t. y. 2007-11-09. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse iÅ¡dėstyta nuostata, kad specialiame įstatyme – Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta 30 dienų sutrumpinta ieÅ¡kinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad vieÅ¡asis interesas yra pažeistas, bei sudarančių pagrįstas prielaidas jo materialiniam ir teisiniam reikalavimui patenkinti, tai yra, kai surenkama medžiaga, galinti patvirtinti reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio faktinį, teisinį pagrindÄ ir dalykÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-666/2006, 2007 m birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007, 2007 m. rugsėjo 24 d nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007.

LAT 2008-03-14 Nr. 3K-7-38/2008).Teismas konstatuoja, kad nėra praleistas ieškinio senaties terminas (CK 1.127 str. 1 d., CPK 185 str.).Dėl sutarčių negaliojimo Civilinio kodekso 1.80 str. pagrindu ir restitucijos taikymo.CK 1.80 straipsnyje reglamentuojami imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo klausimai. Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra vienas iš negaliojančių sandorių rūšių. Jo ypatybė yra ta, kad šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).

Toks sandoris nesukuria sandoriu siekiamų padarinių, tačiau tai nereiškia, kad dėl jo iš viso negali atsirasti ir apskritai neatsiranda jokių teisinių padarinių. Tokių padarinių gali atsirasti dėl niekinio sandorio vykdymo. Pagal CK 1.78 straipsnį sandoris laikomas niekiniu, nes dėl tokių sandorių prigimties niekiniu jį vertina įstatymas. Tai reiškia, kad teismo sprendimas pripažinti jį niekiniu ar negaliojančiu nereikalingas. Ši aplinkybė nereiškia, kad apskritai negalimas ginčas ir teismo sprendimas dėl sandorio pripažinimo niekiniu, t. y. teismo įvertinimo teisiškai kaip niekinio ir negaliojančio.

Lingvistinė CK 1.78 straipsnio 1 dalies nuostatos iÅ¡raiÅ¡ka, kad niekinis sandoris negalioja „nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu“, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad galimas teismo sprendimas pripažinti niekinį (pagal įstatymÄ ) sandorį negaliojančiu. Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ CPK 5 straipsnio, nes asmuo gali kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos jo teisės, t. y. jis gali praÅ¡yti teismo iÅ¡spręsti ginÄÄ dėl konkretaus sandorio, kurį ieÅ¡kovas traktuoja niekiniu, o atsakovas Å¡iÄ nuostatÄ ginčija (dėl nevienodo aiÅ¡kinimo, ar įstatymo nuostata yra imperatyvioji, ar kt.).

Pagal CK 1.80 straipsnį ir CK 1.78 straipsnio 1 dalį niekinis sandoris nesukuria teisinių padarinių įstatymo pagrindu, bet ne dėl teismo padaromos iÅ¡vados ar pripažinimo niekinio sandorio negaliojančiu. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sÄ lygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sÄ lygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D.

K. v. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. S., UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-432/2008). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimÄ dėl sutarties kaip vieno iÅ¡ sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, reikia atsižvelgti į CK 6.225 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , jog sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu, jÄ sudarant, buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties Å¡alies, bet ir vieÅ¡ieji interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Bitė Lietuva“ ir kt. bylos Nr. 3K-3-523/2011).

Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, pagal kasacinio teismo praktikÄ lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimÄ ir neleidžia jo suprasti dviprasmiÅ¡kai, tai reiÅ¡kia, kad jos iÅ¡raiÅ¡kos forma – kategoriÅ¡ki paliepimai, veiksmų apraÅ¡ymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sÄ lygos ir bÅ«dai. Taigi sprendžiant klausimÄ , ar elgesio taisyklė yra kategoriÅ¡ka ir teisių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės iÅ¡raiÅ¡kos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo bÅ«ti“ ir pan., aiÅ¡kiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobÅ«dį.

Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to imperatyvo, sprendžiant klausimÄ dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryÅ¡iai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Impronela Tours“ v. uždaroji akcinė bendrovė „Busturas“, bylos Nr. 3K-3-480/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Bitė Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-523/2011).

Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobÅ«dį ir įstatyme nustatytus padarinius. Ä®rodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo pareigÄ galima apibrėžti kaip bÅ«tinybę Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiÅ¡kia Å¡alies pareigÄ nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).Asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , ratÄ , nuosavybės atkÅ«rimo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas (toliau – Ä®statymas).

Ä®statymo 2 straipsnyje yra iÅ¡vardyti asmenys, turintys teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , tai:

1) turto savininkas;

2) asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtÄ ;

3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė tos Å¡alies pilietybę, sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) į jiems tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį;

4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) – į mirusiajam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį;

5) asmenys, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu arba sutartimis, taip pat asmenys, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtÄ . Ä®statymo 10 straipsnyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ nustatytais terminais, kartu su praÅ¡ymu pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai.Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas 1999 m. gruodžio 30 d. patvirtino iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkimo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad L.

S. (B.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 19,78 ha žemės, kuri priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, užimtai asmeninio Å«kio žeme. IÅ¡vada persiųsta į (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad iÅ¡vadoje įraÅ¡ytos aiÅ¡kiai melagingos žinios apie tai, kad L. S. (B.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į jai tenkančiÄ dalį 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos 22,78 ha žemės ir 1,18 ha miÅ¡ko (duomenys neskelbtini); suklastotas jÄ turėjusio pasiraÅ¡yti asmens – iÅ¡vadÄ parengusio projekto autoriaus – R.

M. paraÅ¡as bei iÅ¡vados blankas. Atsakovė L. B. nepatenka į asmenų, iÅ¡vardytų Ä®statymo 2 straipsnyje ir turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko V. B. valdytÄ Å¾emę, ratÄ ; (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriuje nėra jokių duomenų apie jos praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises ar giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus, taip pat apie minėtos iÅ¡vados parengimÄ . Å ias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini)žemėtvarkos skyriaus 2004-06-30 raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini)su priedais, kuriame konstatuota, kad Å¡iame skyriuje L.

S. vardu nebuvo parengta iÅ¡vada dėl perdavimo jai neatlygintinai nuosavybėn žemės (miÅ¡ko) sklypo, L. S. nepateikė jokio praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui; iÅ¡vadų registracijos žurnaluose neregistruota 1999-12-30 iÅ¡vada Nr. 4887. Tokiu numeriu Žemėtvarkos skyriuje registruota 2001-01-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) priimta iÅ¡vada kitam asmeniui — P. K., kurioje nurodyta, kad jis turi teisę atkurti nuosavybės teises į P. K. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę ir miÅ¡kÄ .

Tai taip pat patvirtina O. S. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylose esanti Klaipėdos apskrities 1999-09-14 iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti dokumentai. IÅ¡vadoje nurodyta, kad V. B. (duomenys neskelbtini), valdė nuosavybės teise 22,78 ha žemės ir 1,18 ha miÅ¡ko. Teisė atkurti į V. B. valdytÄ Å¾emę suteikta S. B.. IÅ¡ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2002-03-18 ir 2006-07-05 sprendimų matyti, kad į buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę nuosavybės teisės S. B. atkurtos Vilniaus apskrityje.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2004-09-29 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini)konstatuota, kad 1999-12-30 IÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) blankas ir įraÅ¡ai yra pagaminti ir atspausdinti panaudojant skirtingas gamybos/spausdinimo priemones nei tyrimui pateikti lyginamieji dokumentų iÅ¡ S. B. ir O. S. bylų blankai ir juose esantys įraÅ¡ai. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2005-11-23 specialisto iÅ¡vadoje Nr.11K-194(05) konstatuota, kad paraÅ¡Ä R. M. vardu L.

S. (B.) nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)esančioje 1999-12-30 IÅ¡vadoje Nr.(duomenys neskelbtini) pasirašė ne projekto autorius technikas M., o kitas asmuo. Nacionalinės žemės tarnybos specialisto 2005-03-25 iÅ¡vadoje konstatuota, kad atkÅ«rus L. S. (B.) nuosavybės teises į buvusio savininko V. B. (duomenys neskelbtini), valdytÄ 19,78 ha žemės plotÄ perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 12,35 ha ploto miÅ¡ko sklypus (duomenys neskelbtini), buvo pažeistos Ä®statymo 2, 9 ir 10 str. nuostatos.

Klaipėdos rajono apylinkės prokuratÅ«roje ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.68-1-00445-04 2007-10-05 buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų – B. K. ir L. B. kaltę dėl piktnaudžiavimo, o dėl dokumentų (iÅ¡vados) klastojimo, iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-09-23 nutartimi konstatavo, kad kaltinamajai (atsakovei D. B.) negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, todėl baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. l d. 2 p. pagrindu.Esant nurodytoms aplinkybėms bei įrodymams, konstatuotina, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2000 m. birželio 30 d.

įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) bei sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu atsakovei L. B. (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuoti, neatlygintinai suteikti miÅ¡ko sklypai ir įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2, 9 ir 10 straipsnių reikalavimams ir imperatyvioms nuostatoms, parengti panaudojant suklastotÄ dokumentÄ â€” iÅ¡vadÄ Nr. 4887, todėl yra neteisėti ir pripažintini negaliojančiais ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.80 str., 1.95 str. l d.).

Pripažinus administracinius aktus negaliojančiais – taikytina restitucija ir vindikacija, nes atsakovė L. B. sklypus įgijo valstybės sÄ skaita (LR CK 1.80 str., 6.145 str., CK4.95 str.). Kadangi neteisėtų administracinių aktų pagrindu įgyti ginčo sklypai perleisti (parduoti atsakovui T. S.), panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindÄ , turi bÅ«ti panaikintos ir jo sukurtos pasekmės. L. B. nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančius administracinius aktus, todėl neteisėtai įgytas nekilnojamasis turtas negalėjo bÅ«ti perleistas.

Pagal bendruosiuose teisės principuose įtvirtintÄ nuostatÄ neteisėto sprendimo ir įsakymų pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėtos sutartys, nes neteisės pagrindu negali atsirasti teisė. Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės G. K. patvirtinta 2002-12-18 sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2002-12-18 sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias atsakovė L. B. pardavė atsakovui T. S. 9,4 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2,95 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), yra negaliojančios, nes prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 str.).

Pripažinus sklypo pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis miÅ¡ko sklypai iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo turi bÅ«ti grÄ Å¾inti valstybei LR CK 4.95 str. ir 4.96 str.2d. pagrindu, nes sklypÄ jo savininkas – valstybė – prarado dėl padaryto nusikaltimo. Taip pat turi bÅ«ti sprendžiamas restitucijos klausimas dėl sutartyse nurodytų pinigų sumų, kurias L. B. turėtų grÄ Å¾inti T. S. (CK 6.145 str.).AiÅ¡kindamas Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatas Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 30 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad nuosavybės teisę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 str. 1 d. gali perduoti tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo; tais atvejais, kai daiktas yra įgyjamas be savininko valios, daikto įgijimas pats savaime nereiÅ¡kia ir nuosavybės teisės į tÄ daiktÄ atsiradimo, t. y. asmuo, įgijęs daiktÄ (įgijėjas), netampa to daikto savininku, o tik faktiniu Å¡io daikto valdytoju, todėl asmuo, nors ir sÄ Å¾iningai įgijęs turtÄ , kurį savininkas prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, nėra prilyginamas to daikto savininkui.

CK 4.96 str. 2 d. numato galimybę iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo iÅ¡reikalauti nekilnojamÄ jį daiktÄ tuo atveju, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nusikaltimo fakto konstatavimas yra galimas ir bylÄ nagrinėjant civilinio proceso tvarka, neįvardijant konkretaus, galimai kalto dėl nusikaltimo padarymo asmens, jei Å¡is klausimas dėl objektyvių priežasčių neiÅ¡sprendžiamas vykdyto baudžiamojo proceso nustatyta tvarka priimant nuosprendį                     (CPK 300 str.).

Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, t. y. nereabilituojančiu pagrindu. Baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas L. B., dirbusiai tuo metu Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje, buvo atliktas remiantis suklastota iÅ¡vada Nr. 4887, kuriÄ Å¾inodama apie joje esančių duomenų neatitikimÄ tikrovei ji panaudojo – pateikė žemėtvarkos skyriui;

Å¡ios iÅ¡vados pagrindu buvo priimti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administraciniai aktai, kurių pagrindu L. B. įregistravo nuosavybės teises į ginčo sklypus. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad valstybė turtÄ â€“ ginčo žemės sklypus – prarado dėl padaryto nusikaltimo, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalimi iÅ¡ atsakovo T. S. ginčo sklypai iÅ¡reikalautini natÅ«ra valstybei (LAT2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-149).Konstatuotina, kad pirkimo–pardavimo sandorių Å¡alims taikytina vienaÅ¡alė restitucija.

Atsakovė L. B. įpareigotina grÄ Å¾inti T. S. 20 000 Lt, gautų pagal pripažintinas negaliojančiomis pirkimo–pardavimo sutartis.Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovams Klaipėdos apygardos teismo                  2011-12-02 nutartimi ieÅ¡kovės reikalavimams užtikrinti, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 150 str. 3 d.).Kadangi ieÅ¡kinys tenkintinas, o ieÅ¡kovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), iÅ¡ atsakovų L.

B. ir T. S. priteistina po 300 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2000-06-30 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria L. S. (L. B.) (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuoti perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiems du miÅ¡ko sklypai, kurių bendras plotas 12,35 ha.Pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2000-11-03 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiems žemės sklypus Klaipėdos rajone“ dalį, kuria L.

S. (L. B.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn 12,35 ha ploto žemės sklypas miÅ¡kų Å«kio veiklai (duomenys neskelbtini).Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2000-11-03 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei L. S.“, kuriuo L. S. (L. B.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V.

B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 12,35 ha miÅ¡ko sklypÄ (duomenys neskelbtini).Pripažinti negaliojančiomis Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure 2002-12-18 L. B. ir T. S. sudarytas Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis L. B. pardavė T. S. 9,4 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2,95 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).GrÄ Å¾inti valstybei miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr . (duomenys neskelbtini), plotas – 9,4 ha, bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,95 ha, esančius (duomenys neskelbtini).Taikyti restitucijÄ ir įpareigoti L.

B. grÄ Å¾inti T. S. 15 000 Lt, gautų pagal 2002-12-18 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintÄ Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės G. K., registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5000 Lt, gautų pagal 2002-12-18 Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintÄ Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės G. K., registro Nr. (duomenys neskelbtini);Priteisti iÅ¡ atsakovų L. B. ir T. S. po 300 Lt žyminio mokesčio valstybei.LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2011-12-02 nutartimi, palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                                                        Almantas Padvelskis