2019-10-02 Nr. AB-18576-3-61-3-00196-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-592-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00196-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ skundus atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Lit-Invest“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė (teismas priėmė tik šiuos reikalavimus): 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto ūkio ir transporto departamento 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. A-51-117905/15(3.310.2-EM4) (toliau – ir 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimas), kuriuo atsisakyta išbraukti UAB „Lit-Invest“ nuosavybės teise valdomus objektus, (duomenys neskelbtini) (degalinė su plovykla) ir (duomenys neskelbtini) (stoginė), esančius (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Degalinė, Degalinės kompleksas) iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 30-29-56 patvirtinto sąrašo objektų, kuriems 2016 metais taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (toliau – ir 2016 m. sąrašas); 2) įpareigoti Administraciją išbraukti Bendrovės valdomus Degalinės komplekso objektus iš 2016 m. sąrašo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Bendrovei nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys (duomenys neskelbtini): degalinė su plovykla (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), suskystintų dujų modulis (duomenys neskelbtini), kiti statiniai – dvi kuro kolonėlės, požeminio skysto kuro rezervuaras (duomenys neskelbtini).

1.2. Administracija, vadovaudamasi vien tik formaliais pagrindais, nepagrįstai atsisakė išbraukti Bendrovės valdomus objektus iš sąrašų, kuriems yra taikomas padidintas nekilnojamo turto mokesčio tarifas. Administracija, 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 30-29-56 įtraukdama pareiškėjo valdomus nekilnojamojo turto objektus į 2016 m. sąrašą, rėmėsi tikrovės ir faktinės situacijos neatitinkančiais VĮ Registrų centro duomenimis apie Degalinės komplekso statinius, kurie yra ginčijami teismine tvarka, ir nepaisė fakto, kad Bendrovei priklausančios Degalinės objektų faktinis baigtumas nuo 2006 m. gruodžio 11 d. yra 100 proc.

1.3. Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazėje buvo padaryti įrašai, pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Degalinės komplekso objektų – degalinės su plovykla – baigtumo procentas yra 81 proc., o stoginės – 70 proc. Nors dėl vykstančių teisminių ginčų procesų statybos užbaigimo įteisinimo procedūros buvo sutrikdytos, tačiau Degalinės komplekso statinių baigtumas išliko nepakitęs, t. y. 100 proc.

2. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

2.2. Bendrovė pati patvirtino, kad šiuo metu Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, susiję su Degalinės komplekso baigtumo procentu, nėra nuginčyti teismine tvarka. Bendrovė nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Administracija neturėtų vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Vienintelis degalinės komplekso baigtumą galintis patvirtinti dokumentas yra statybos užbaigimo aktas.

2.3. Administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo specialistas 2015 m. birželio 11 d. atliko degalinės su plovykla ir stoginės patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Degalinės komplekse vykdoma prekyba degalais, veikia automobilių plovykla. Degalinės patalpose prekiaujama maisto produktais ir užkandžiais, automobilių plovykloje ir degalinės patalpose dirba samdomi darbuotojai. Po atlikto patikrinimo buvo padaryta išvada, jog degalinėje su plovykla ir stoginėje vykdoma veikla, objektas yra naudojamas ir eksploatuojamas. Vis dėlto Degalinės statyba nėra užbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, nors neužbaigti Degalinės komplekso statiniai yra faktiškai eksploatuojami.

3. Pareiškėjas taip pat padavė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento Mokesčių skyriaus 2017 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. A51-13440/17(2.14.1.45-FN3) (toliau – ir 2017 m. kovo 8 d. sprendimas), kuriuo atsisakyta išbraukti UAB „Lit-Invest“ nuosavybės teise valdomus objektus, (duomenys neskelbtini) (degalinė su plovykla) ir (duomenys neskelbtini) (stoginė), esančius (duomenys neskelbtini), iš Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 30-2501 patvirtinto Nekilnojamojo turto, kuriam 2017 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo (toliau – ir 2017 m. sąrašas); 2) panaikinti 2017 m. sąrašo 2 eilutę, kurioje nurodyti Bendrovės valdomi Degalinės komplekso objektai; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Pareiškėjas nurodė, kad, galutinai neišnagrinėjus klausimo dėl 2016 metais taikyto padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo pagrįstumo, Administracijos veiksmai priimant naują analogišką sprendimą Bendrovės turtą (Degalinės kompleksą) įtraukti į 2017 m. sąrašą nėra suderinami su gero administravimo principu.

5. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad visiškai nepagrįstais laikytini pareiškėjo nurodomi teiginiai, jog Administracijai įtraukus Bendrovei priklausančius Degalinės komplekso objektus į 2017 m. sąrašą, Administracija pakartotinai ėmėsi nepagrįstų veiksmų Bendrovės atžvilgiu, nors dar nėra įvertintas Administracijos veiksmų teisėtumas dėl Degalinės komplekso objektų įtraukimo į 2016 m. sąrašą.

7. Administracinės bylos tiek pagal pirmąjį, tiek pagal antrąjį pareiškėjo skundus buvo sujungtos į vieną bylą, dėl to pareiškėjo skundai toliau įvardijami kaip skundas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą, Administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento Mokesčių skyriaus 2017 m. kovo 8 d. sprendimą ir įpareigojo Administraciją išbraukti UAB „Lit-Invest“ valdomus objektus, kurių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iš objektų, kuriems 2016 ir 2017 metais taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašų.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo reikalavimą Administracijai kildina iš aplinkybių, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti neteisingi duomenys apie Degalinės kompleksą sudarančių objektų užbaigtumo lygį. Pareiškėjas skunde iš esmės teigė, kad Administracija, įtraukdama Bendrovės valdomus nekilnojamojo turto objektus į Administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 30-2956 patvirtintą sąrašą objektų, kuriems 2016 metais taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, rėmėsi tikrovės neatitinkančiais VĮ Registrų centras duomenimis apie pareiškėjui priklausančio Degalinės komplekso objektų baigtumą, kurie buvo ginčijami administracinėje byloje. Administracija priėmė ginčijamus sprendimus, remdamasi Nekilnojamo turto registro duomenimis. Todėl teismas vertino, kad nagrinėjamos administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, be kita ko, yra ir Nekilnojamo turto registro duomenys, dėl kurių pasisakyta administracinėje byloje Nr. eA-303-442/2017. Minėtoje administracinėje byloje Nr. eA-303-442/2017 nustatyta, jog Nekilnojamojo turto kadastre (registre) nurodyti duomenys apie Degalinės baigtumą, t. y. Degalinės baigtumas nesiekia 100 proc., yra teisėti ir pagrįsti.

10. Teismas nurodė, kad Administracija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas naudoja Degalinę, nors jos statyba neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Jokiais teismų procesiniais sprendimais nebuvo uždrausta Administracijai priimti tolesnius sprendimus, susijusius su Degalinės komplekso statiniais. Nustatyta, kad Administracija, priimdama pareiškėjo ginčijamus sprendimus, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Administracija savo veiksmais pažeidė gero administravimo principą.

11. Vis dėlto teismas pabrėžė, kad pagal teisėtumo principą viešojo administravimo subjektas, priimdamas individualų administracinį aktą, turi užtikrinti ir šio teisės akto atitiktį bendriesiems teisės principams.

12. Teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės dėl Bendrovės atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių jai sukelia objektyvias kliūtis siekiant atlikti Degalinės statybos darbus ir tokiu būdu užbaigti Degalinės statybas Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Šios kliūtys yra sąlygotos Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6081-464/2006 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-869-117/2015 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės turi esminę reikšmę, dėl ko pareiškėjas negali užbaigti Degalinės statybos darbus Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgus į ginčo faktines aplinkybes, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-2348 patvirtinto Nekilnojamojo turto, kuris yra apleistas ir (ar) neprižiūrimas, nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.1 punkte nustatytą išimtį.

13. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas panaikino kaip neteisėtus 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir 2017 m. kovo 8 d. sprendimą, kuriais Degalinė įtraukta į sąrašus objektų, kuriems 2016 ir 2017 metais taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Teismas taip pat tenkino išvestinius pareiškėjo skundo reikalavimus įpareigoti Administraciją išbraukti Bendrovės valdomus Degalinės komplekso objektus iš objektų, kuriems 2016 ir 2017 metais taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašų.

III. 14. Atsakovas Administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis nagrinėjamai bylai neaktualiais, be kita ko, dar ir melagingais pareiškėjo atstovo posėdžio metu pateiktais žodiniais paaiškinimais.

14.2. Teismas posėdžio metu ir priimdamas skundžiamą sprendimą ėmėsi analizuoti nagrinėjamu atveju neaktualias kitose pareiškėjo bylose vertinamas aplinkybes.

14.3. Teismas, nagrinėdamas bylą, peržengė bylos (skundo) ribas;

14.4. Teismas netinkamai aiškino ir nepagrįstai pritaikė Aprašo 4.1 punkte numatytą išimtį.

14.5. Visa tai lėmė, kad buvo priimtas teismo sprendimas, kurio išvados neatitinka reikšmingų nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

15. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

15.1. Teismas sprendimu pagrįstai panaikino 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir 2017 m. kovo 8 d. sprendimą, kuriais atsisakyta išbraukti Bendrovės valdomą Degalinę iš 2016 m. sąrašo ir 2017 m. sąrašo.

15.2. Teismas tinkamai ir pagrįstai pritaikė Aprašo 4.1 punktą, nes dėl Bendrovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra objektyvios kliūtys siekiant atlikti statybos darbus ir gauti statybos užbaigimo aktą.

15.3. Teismas neperžengė skundo ribų ir vertino bylai reikšmingas aplinkybes.

15.4. Teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis bylai aktualiais žodiniais paaiškinimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. A-51-117905/15(3.310.2-EM4) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento Mokesčių skyriaus 2017 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. A51-13440/17(2.14.1.45-FN3), kuriais atsisakyta išbraukti UAB „Lit-Invest“ nuosavybės teise valdomus objektus, (duomenys neskelbtini) (degalinė su plovykla) ir (duomenys neskelbtini) (stoginė), esančius (duomenys neskelbtini), iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 30-29-56 ir 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 30-2501 patvirtintų sąrašų, kuriems 2016 ir 2017 metais taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.

17. Iš esmės tarp šalių kilęs ginčas dėl pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto įtraukimo į sąrašus, nustatančius šiam turtui maksimalų 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą.

18. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai.

19. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad „Mokesčio tarifas – nuo 0,3 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).“

20. Pagal šį reglamentavimą savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio teisės aktus nekilnojamojo turto mokesčio srityje, nustatant kelis tarifus nuo 0,3 procento iki 3 procentų, atsižvelgiant į atitinkamus kriterijus: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas ir kt.

21. Nagrinėjamu atveju tokiais norminiais teisės aktais yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-2348 ir 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1-479 patvirtinti Nekilnojamojo turto, kuris yra nenaudojamas ar naudojamas ne pagal paskirtį arba yra apleistas ar neprižiūrimas, nustatymo tvarkos aprašai (Aprašas). Pažymėtina, kad abiejų šių teisės aktų nuostatos byloje nagrinėjamais klausimais iš esmės yra identiškos, todėl toliau tekste naudojamos nuorodos tik į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-2348 patvirtintą Aprašą.

22. Pagal Aprašo 2–10 punktų nuostatas atitinkamo nekilnojamojo turto objekto nustatyta tvarka įrašymas į nekilnojamojo turto objektų, kuriems taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą (Sąrašas) yra individualaus pobūdžio teisės aktas, kuris į Sąrašą įrašyto nekilnojamojo turto objekto naudotojams sukuria atitinkamas subjektines pareigas ir teises nekilnojamojo turto mokesčio srityje.

23. Nagrinėjamu atveju aktualios yra Aprašo 3.3 ir 4.1 punktų nuostatos, nes pareiškėjas reikalavimą išbraukti iš Sąrašo grindžia Aprašo 4.1 punktu.

24. Pagal Aprašo 3.3 punktą į Sąrašą įrašomas nekilnojamasis turtas, kurį asmenys faktiškai naudoja, tačiau jo statyba neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Išimtis iš šios taisyklės nustatyta Aprašo 4.1 punkte, kuris numato, kad į Sąrašą neįrašomas nekilnojamasis turtas, kai kompetentingos institucijos sprendimu yra nustatytas apribojimas naudoti/valdyti nekilnojamąjį turtą bei tais atvejais, kai turtu negalima naudotis ar jį valdyti dėl teisėsaugos institucijų atliekamo tyrimo ar sprendimo byloje, susijusioje su šiuo nekilnojamuoju turtu, įsiteisėjimo. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad išimties taikymas yra siejamas su situacija, kai asmuo dėl kompetentingų institucijų sprendimų, nustatytų nebaigtam statyti statiniui, negali užbaigti pradėtų vykdyti statybos darbų.

25. Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad tiek Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, tiek Aprašo minėtos nuostatos yra siejamos su statiniais ir pastatais, o ne su žemės sklypais (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 1 str. 6 d.). Tačiau Aprašo 3.3. punkte numatyta galimybė įrašyti faktiškai naudojamą nekilnojamąjį turtą (pastatus ir statinius) į Sąrašą yra siejama su sąlyga –šio nekilnojamojo turto statyba turi būti „neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka“.

26. Pagal Statybos įstatymo nuostatas statyba yra leidžiama, kai asmuo teisėtai valdo ir naudoja žemės sklypą, kuriame vykdo statybos darbus (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.; 27 str. 16 d. 2 p.).

27. Apibendrinus šį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Aprašo 4.1 punkte nustatytos išimties taikymas yra sietinas ir su draudimu žemės sklype vykdyti statybos darbus, nes, asmeniui neturint galimybės teisėtai naudotis bei disponuoti žemės sklypu, jis neturi ir galimybės teisėtai šiame sklype užbaigti pradėtus vykdyti statybos darbus.

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo nekilnojamąjį turtą nuo 2006 m. iki 2010 m. naudojo turėdamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotus dokumentus, leidžiančiais naudoti bei eksploatuoti šį turtą. Vėliau, prasidėjus teisminiams ginčams su kitu asmeniu (UAB „Paribys“), ginčo statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai buvo panaikinti. Šių teisminių procesų metu teismų sprendimais (Vilniaus miesto I-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6081-464/2006 26; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-859-560/15) buvo nustatytas draudimas pareiškėjui žemės sklype, kuriame yra ginčo statiniai, vykdyti statybos darbus, išskyrus savavališkos statybos padarinių šalinimą.

29. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui kompetentingų institucijų sprendimais yra nustatytas draudimas žemės sklype vykdyti, o tuo pačiu užbaigti pradėtus vykdyti statybos darbus, kas atitinka Aprašo 4.1 punkto sąlygas.

30. Remiantis išdėstytu, darytina ir kita išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškinęs bei tinkamai pritaikęs materialines teisės normas, reglamentuojančias šį ginčą, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Pažymėtina ir tai, kad kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu bei esminę įtaką bylos baigčiai turinčių aplinkybių nustatymu ir jų papildomai nebekartoja, o jais remdamasi atmeta priešingus šiuo klausimu atsakovo apeliacinio skundo argumentus (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas