d0fbf126-7aeb-4e87-a7d6-8d9d63ffb694 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                     Administracinė byla Nr. I-2012-142/2016                                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04521-2013-1                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.8; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V.

D., R. K., V. S., V. Å ., J. Č., J. M., A. J., D. K., A. S., D. A., S. J. ir A. D. skundÄ atsakovams Alytaus rajono apylinkės teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,n u s t a t ė :V. D., R. K., V. S., V. Å ., J. Č., J. M., A. J., D. K., A. S., D. A., S. J. ir A. D. (toliau – pareiÅ¡kėjai) 2013 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami priteisti:

1) darbo užmokestį už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis 2009–2013 metais budint pagal teismo pirmininko patvirtintÄ grafikÄ : V. D. 3 260,32 Lt, R. K. 3 393,12 Lt, V. S. 3 387,08 Lt, V. Å . 3 331,22 Lt, J. Č. 3 236,64 Lt, J. M. 3 956,24 Lt, A. J. 3 165,06 Lt, D. K. 3 655,96 Lt, A. S. 2 815,96 Lt, D. A. 2 315,58 Lt, S. J. 3 200,96 Lt, A. D. 2 798,44 Lt;

2) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d.: V. D. 65 281,55 Lt, R. K. 76 772,32 Lt, V. S. 73 427,91 Lt, V. Å . 70 622,49 Lt, J. Č. 71 517,94 Lt, J. M. 76 419,51, A. J. 70 654,59, D. K. 69 638,74 Lt, A. S. 69 036,39, D. A. 67 105,36 Lt, S. J. 70 841,62, A. D. 69 785,69;

3) susidariusį neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio skirtumÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) 5 proc. metinių palÅ«kanų už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. I, b. l. 1–12).PareiÅ¡kėjai skunde nurodo, kad jie yra Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjai, kurie nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 3 d. budėjo pagal grafikÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, tačiau už šį darbÄ jiems nebuvo apmokėta.

PareiÅ¡kėjų manymu, už šį darbÄ jiems turėtų bÅ«ti apmokama pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas. Be to, pasak pareiÅ¡kėjų, jiems nuo 2009 m. gegužės 1 d. buvo neteisėtai neiÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio, sumažinus pareiginės algos koeficientus. Remdamiesi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK) pareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti 5 proc. metinių palÅ«kanų.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjai nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Ministerija) atsiliepime su pareiÅ¡kėjų skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei pareikÅ¡tÄ , praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ (t.

II, b. l. 47–51). Ministerija mano, kad turi bÅ«ti taikomas DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimas taip pat pažeidžia DK 301 straipsnio nuostatÄ , kad su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už 3 metus. Ministerija praÅ¡o, jeigu bÅ«tų patenkintas pareiÅ¡kėjų reikalavimas, teismo sprendimo įvykdymÄ atidėti vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ministerija taip pat praÅ¡o sustabdyti bylÄ , kol Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus iÅ¡nagrinėtas klausimas dėl DK 301 straipsnio konstitucingumo.

Dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl valstybėje ekonominiu sunkmečiu nustatyto teisinio reguliavimo, kuris Konstitucinio teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimui įgyvendinti reikalingas naujas teisinis reguliavimas, t. y. įstatymų leidėjui yra iÅ¡kilusi pareiga nustatyti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio kompensavimo mechanizmÄ . Ministerijos nuomone, Å¡ios prievolės įvykdymas bus sureguliuotas teisės aktu, todėl nėra pagrindo šį reikalavimÄ tenkinti teismine tvarka.Ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Alytaus rajono apylinkės teismas atsiliepime nurodo, kad teismas pareiÅ¡kėjams darbo užmokesčio už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis neiÅ¡mokėjo dėl lėšų stygiaus.

Be to, teisėjų apmokėjimas už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis įstatymu nėra sureguliuotas. Pažymi, kad pagal teismo pirmininko 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymÄ Nr. P-25 pareiÅ¡kėjams už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis buvo apskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos vienkartinės priemokos, todėl Å¡ios sumos turėtų bÅ«ti atskaičiuojamos iÅ¡ pareiÅ¡kėjų praÅ¡omų priteisti sumų. PaaiÅ¡kina, kad teismas, mokėdamas pareiÅ¡kėjams darbo užmokestį pagal sumažintÄ pareiginės algos koeficientÄ , vykdė galiojančius įstatymus ir kitaip elgtis negalėjo.

Konstituciniam Teismui pripažinus, kad teisinis reguliavimas, kuriuo buvo sumažintas teisėjų pareiginės algos koeficientas, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sutinka, kad dėl to neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis pareiÅ¡kėjams turi bÅ«ti grÄ Å¾inta, tačiau Å¡is reikalavimas turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik Lietuvos valstybei. Nurodo, kad nuo 2013 m. spalio 1 d. pareiÅ¡kėjams yra mokamas nesumažintas darbo užmokestis. Pasak teismo, praÅ¡omos priteisti procesinės palÅ«kanos yra ne darbo teisės, o civilinės teisės institutas, todėl jo Å¡ioje byloje taikyti negalima.Alytaus rajono apylinkės teismo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimo į pareiÅ¡kėjų skundÄ nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjams (Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjams) neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Pirmuoju savo reikalavimu pareiÅ¡kėjai siekia, kad bÅ«tų priteistas darbo užmokestis už budėjimus namuose poilsio ir Å¡venčių dienomis 2009–2013 m. laikotarpiu.Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas, kurio 6 straipsnio 1 dalyje inter alia nurodyta, kad bendrosios kompetencijos teismų teisėjams metų pabaigoje už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, iÅ¡mokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka.

Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas, vertindamas Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad joje nustatytas teisinis reguliavimas užkerta keliÄ individualizuoti teisėjų vienkartines priemokas pagal jų dirbtus virÅ¡valandžius, darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis.

Nutarime nurodyta, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principÄ turi bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjams, vykdantiems teisėjo funkcijas, bÅ«tų teisingai atlyginama už darbÄ dirbant virÅ¡valandžius, poilsio bei Å¡venčių dienomis.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 konstatavo, kad po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo nesant jokių teisinio reguliavimo pakeitimų, minėta teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant DK nuostatas.

Teisėjų atlyginimų įstatymo pakeitimai neatlikti, todėl teismas nagrinėjamoje byloje taikys DK nuostatas.DK 142 straipsnyje nustatyta, jog darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestÄ darbÄ , ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. Pagal DK 143 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , į darbo laikÄ be faktiÅ¡kai dirbto laiko, įeina ir budėjimas (tiek darbe, tiek namuose). Ä®vertinus tai, kad pagal DK nuostatas budėjimas namuose yra priskiriamas darbo laikui, darytina iÅ¡vada, jog negalima tokia situacija, kad už teisėjo budėjimÄ nebÅ«tų kompensuojama jokiomis priemonėmis.Nagrinėjamu atveju taikytinas DK 155 straipsnis.

Šiame DK straipsnyje yra specialiosios normoms, reglamentuojančios budėjimo teisinius santykius, todėl privaloma vadovautis būtent šiuo teisiniu reguliavimu. Minėto straipsnio 1 dalis inter alia numato, kad budėjimai namuose yra galimi ir poilsio bei švenčių dienomis, o minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad budėjimas namuose prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko. DK 155 straipsnio 3 dalis nurodo, kokiais būdais turi būti kompensuojamas budėjimas, jei jis viršija darbo laiko trukmę.

Teismas, atsižvelgdamas į teismui pateiktas pareiÅ¡kėjų budėjimo namuose valandas ir į darbo valandas, pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, konstatuoja, kad DK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta darbo laiko trukmė (40 val. per savaitę) buvo virÅ¡yta. Minėta DK nuostata (155 straipsnio 3 dalis) numato, kad kai virÅ¡ijama darbo laiko trukmė už budėjimÄ privalo bÅ«ti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu Å¡is poilsio laikas gali bÅ«ti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už virÅ¡valandinį darbÄ .

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjų budėjimo namuose laikas buvo kompensuotas vienu iÅ¡ Å¡ių bÅ«dų. PareiÅ¡kėjai skundu reikalauja, kad už šį laikÄ bÅ«tų priteisiamas apmokėjimas pinigais. DK 155 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kompensavimo už budėjimÄ namuose tvarka, numatant, kad jei yra pasirenkamas kompensavimas pinigais, tuomet nustatyta tvarka darbo laikui prilygintas budėjimo laikas yra apmokamas kaip virÅ¡valandinis darbas, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas DK 193 straipsnis, numatantis, kaip turi bÅ«ti apmokamas virÅ¡valandinis darbas, t. y., kad už virÅ¡valandinį darbÄ mokama ne mažiau kaip pusantro (1,5) darbuotojo darbo užmokesčio.

Taigi, nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjai budėjo namuose poilsio ir Å¡venčių dienomis, atsižvelgiant į specialų budėjimo teisinių santykių reguliavimÄ (kad budėjimo laikas apmokamas kaip virÅ¡valandinis darbas, o ne kaip darbas poilsio ir Å¡venčių dienomis), DK 194 straipsnis, numatantis apmokėjimÄ už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis (tiek pagal grafikÄ , tiek ne pagal grafikÄ ), nagrinėjamu atveju netaikomas. PareiÅ¡kėjai per budėjimo namuose laikÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis keletÄ kartų vyko į teismÄ ir atliko procesinius veiksmus (t.

I, b. l. 63–65), tačiau tai nekeičia nurodyto teisinio reguliavimo esmės.Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir į LVAT praktikÄ , pareiÅ¡kėjams priteistina pusantro pareiÅ¡kėjų vidutinio darbo užmokesčio už budėjimo namuose laikÄ , kuris pagal DK 155 straipsnio 2 dalį prilyginamas pusei darbo laiko (t. y. 4 val. už budėjimo dienÄ ). Alytaus rajono apylinkės teismo finansininkės pateiktose lentelėse (t. I, b. l. 15–16, 19–20, 23–24, 27–28, 31–32, 35–36, 39–40, 43–44, 47–48, 51–52, 55–56, 59–60) mokėtina suma bÅ«tent taip ir apskaičiuota.LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, kad teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui priteisti darbo užmokestį taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu DK 27 straipsnio 2 dalyje (LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

DK 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos CK nuostatos. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. LVAT, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjų atskirÄ jį skundÄ , 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje konstatavo, kad tokio pobÅ«džio ginčui tinkamas atsakovas yra Alytaus rajono apylinkės teismas (t. II, b. l. 15). Alytaus rajono apylinkės teismas taikyti ieÅ¡kinio senaties nepraÅ¡o, todėl nagrinėjamu atveju ji netaikytina.DK 301 straipsnis, nustatantis, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, taip pat netaikytinas, nes Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. KT17-N6/2014 (nusprendžiamosios dalies 3 punktas) pripažinta, kad Å¡is straipsnis prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 109 straipsnio 1 daliai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininko 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. P-25 (t. II, b. l. 33–34) pareiÅ¡kėjams už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis paskirtos vienkartinės priemokos (V. D. – 531,38 Lt, R. K. – 590,46 Lt, V. S. – 737,35 Lt, V. Å . – 700,77 Lt, J. Č. – 577,36 Lt, J. M. – 794,77 Lt, A. J. – 577,36 Lt, D. K. – 719,40 Lt, A. S. – 694,10 Lt, D. A. – 545,42 Lt, S. J. – 840,93 Lt ir A. D. – 568,84 Lt), todėl jos iÅ¡skaičiuotinos iÅ¡ budėjimo poilsio ir Å¡venčių dienomis apskaičiavimo lentelėse pareiÅ¡kėjams apskaičiuotų mokėtinų sumų.

Konstatuotina, kad V. D. priteistina darbo užmokesčio kompensavimo suma yra 2 728,94 Lt (790,36 Eur), R. K. – 2 802,66 Lt (811,71 Eur), V. S. – 2 649,73 Lt (767,41 Eur), V. Å . – 2 630,45 Lt (761,83 Eur), J. Č. – 2 659,28 Lt (770,18 Eur), J. M. – 3 161,47 Lt (915,63 Eur), A. J. – 2 587,70 Lt (749,45 Eur), D. D. – 2 936,56 Lt (850,49 Eur), A. S. – 2 121,86 Lt (614,53 Eur), D. A. – 1 770,16 Lt (512,67 Eur), S. J. – 2 360,03 Lt (683,51 Eur) ir A. D. – 2 229,60 Lt (645,74 Eur). PalÅ«kanos nepriteistinos, kadangi nenustatyta, kad už minėtus budėjimus teismas nemokėjo darbo užmokesčio dėl savo kaltės (blogo darbo organizavimo ar kt.).Antruoju skundo praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. sumažinus teisėjų pareiginės algos koeficientus.Darbo užmokestis minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjams buvo apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis, inter alia, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėliu, kuriame buvo nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai.

Pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiÅ¡kėjai ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dienÄ galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jiems iÅ¡mokėtas teisingai. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjai į teismÄ kreipėsi 2013 m. rugsėjo 30 d. (t. I, b. l. 158). Å iam ginčui tinkamas atsakovas pagal minėtÄ LVAT nutartį yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Teisingumo ministerija (t.

II, b. l. 15–16). Atsižvelgiant į Ministerijos reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir DK 27 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjai reikalavimams, kildinamiems iÅ¡ laikotarpio nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 29 d., skundÄ teismui pateikė praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti reikalavimÄ (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. PareiÅ¡kėjai atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ nepraÅ¡o. Pagrindų atnaujinti terminÄ teismas ex officio taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, Å¡ios dalies pareiÅ¡kėjos reikalavimai (už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 29 d.) atmetami.Nagrinėjamu laikotarpiu (t. y. nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.) pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai pripažino Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, kuriomis neproporcingai sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime taip pat nurodė, kad, Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo. Å iame sprendime Konstitucinis Teismas nurodė, kad „asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais“, o „įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka“.Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ , 2013 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas, kurio 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gegužės 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensavimo sÄ lygas, mastÄ ir bÅ«dÄ , laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektÄ ir pateikia pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaičiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lėšų sumÄ . 2014 m. rugsėjo 11 d.

įstatymu Nr. XII-1088 Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinėjęs Å¡ių nuostatų konstitucingumÄ 2015 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos įstatymo, kuriuo atidėtas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projekto pateikimo terminas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kad minėtas atidėjimas neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, nepažeidžia praradimus patyrusių asmenų teisėtų lÅ«kesčių, nes nėra argumentų teigti, kad vienų metų terminas, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nelaikytinas protingu laikotarpiu.2015 m. rugsėjo 1 d.

įsigaliojo Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas (toliau – Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas), nustatantis patirtų praradimų kompensavimo dydžius, terminus ir kitus esminius elementus. Jame nustatyta, kad įstatymas taikomas asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vadovaujantis taip pat ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatomis, galiojusiomis laikotarpiu, į kurį patenka ir Å¡ioje byloje nagrinėjamas laikotarpis.Taigi, Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime nustatė, kad patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme.

Å iame įstatyme patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas yra nustatytas taip pat ir teisėjams (1 straipsnio 8 punktas), pirmÄ jÄ mokėtinos sumos procentinę dalį numatant iÅ¡mokėti jau 2016 metais (2 straipsnio 7 punkto 1 papunktis). Kompensavimo tvarka Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme yra grindžiama proporcingumo principu (2 straipsnio 2 dalis), kuris yra reikÅ¡mingas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ .

LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016). Taigi konstatuotina, kad tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ priteisti nagrinėjamu ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nėra pagrindo.

Bylos duomenimis (t. I, b. l. 14, 18, 22, 26, 30, 34, 38, 42, 46, 50, 54, 58) nustatyta, kad nuo 2013 m. spalio 1 d. pareiÅ¡kėjams darbo užmokestis mažinamas nebuvo, todėl pareiÅ¡kėjų skundo trečiasis praÅ¡ymas priteisti susidariusį neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio skirtumÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra nepagrįstas. 2016 m. birželio 29 d. (t. y. 2 darbo dienos iki teismo posėdžio) gautas dalies pareiÅ¡kėjų (V. D., V. S., A. J., D. K., A. S., S. J. ir A. D.) praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis tiek, kiek jame nustatytas sumažinto darbo užmokesčio koeficientas 0,98 už 2009 metų mėnesius bei 0,955 už 2010–2013 metų mėnesius, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Nurodo, kad minėtoje nuostatoje nustatytas kompensavimo mechanizmas iÅ¡ tiesų nekompensuoja, nes taikomas mažinimo koeficientas (t. II, b. l. 149–150). Kiti pareiÅ¡kėjai (R. K., V. Å ., J. Č., J. M. ir D. A.) tokio praÅ¡ymo teismui nepateikė.BylÄ nagrinėjančio teismo teisė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl byloje taikytino įstatymo atitikimo Konstitucijai yra įtvirtinta pačioje Konstitucijoje – Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje, pagal kuriÄ tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ .

Toks pats teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ pagrindas (teismo manymas, kad byloje taikytinas įstatymas galbÅ«t prieÅ¡tarauja Konstitucijai) nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. IÅ¡ nurodytų teisės normų matyti, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su tam tikru paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai).

Tai reiÅ¡kia, kad proceso dalyviai gali pateikti teismui savo argumentus ir iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ Ä¯statymo atitikimo Konstitucijai klausimu, tačiau tai savaime neįpareigoja bylÄ nagrinėjančio teismo tenkinti tokį proceso dalyvio praÅ¡ymÄ , nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų iÅ¡kreipta konstitucinė nuostata dėl subjektinės bÅ«tent teismo teisės kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl tam tikros (individualioje byloje taikytinos) teisės normos atitikimo Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju praÅ¡ymÄ pateikusi pareiÅ¡kėjų dalis praÅ¡yme nepateikė pakankamai teisinių argumentų savo pozicijai pagrįsti, nedalyvavo teismo posėdyje.

Teismui nekilo pagrįsta abejonė dėl Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymo atitikties Konstitucijai, todėl Å¡is praÅ¡ymas netenkinamas.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjų skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, iÅ¡ Alytaus rajono apylinkės teismo priteisiant V. D. 790,36 Eur, R. K. 811,71 Eur, V. S. 767,41 Eur, V. Å . 761,83 Eur, J. Č. 770,18 Eur, J. M. 915,63 Eur, A. J. 749,45 Eur, D. D. 850,49 Eur, A. S. 614,53 Eur, D. A. 512,67 Eur, S. J. 683,51 Eur ir A. D. 645,74 Eur darbo užmokesčio už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, budint namuose pagal teismo pirmininko patvirtintus grafikus.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjų skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ Alytaus rajono apylinkės teismo V.

D. 790,36 Eur, R. K. 811,71 Eur, V. S. 767,41 Eur, V. Å . 761,83 Eur, J. Č. 770,18 Eur, J. M. 915,63 Eur, A. J. 749,45 Eur, D. D. 850,49 Eur, A. S. 614,53 Eur, D. A. 512,67 Eur, S. J. 683,51 Eur ir A. D. 645,74 Eur.KitÄ pareiÅ¡kėjų skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                    Halina Zaikauskaitė