d0fa5b66-3aad-490c-b4e1-891dc45c32e3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris 2A-2237-585/2014                             Teisminio proceso numeris 2-52-3-03791-2013-8             Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. spalio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J.

O. apeliacinį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestmeda“ ieÅ¡kinį atsakovui J. O. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė:              ieÅ¡kovė sumarinio proceso tvarka kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 35 000 Lt avansÄ , 10 445,66 Lt palÅ«kanas, penkių procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .              IeÅ¡kovės teigimu, Å¡alys 2007 m. spalio 16 d. sudarė preliminariÄ jÄ Å¾emės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau tekste – ir preliminarioji sutartis), kuria susitarė ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d. nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

IeÅ¡kovė, vadovaudamasi preliminariosios sutarties 3.3 punktu, sumokėjo atsakovui 35 000 Lt avansÄ . Pasak ieÅ¡kovės, Å¡alys nustatytu terminu nesudarė pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, todėl atsakovui kilo prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei jos sumokėtÄ avansÄ . Anot ieÅ¡kovės, atsakovas nereagavo į ieÅ¡kovės raginimus ir negrÄ Å¾ino jai avanso. IeÅ¡kovė, be kita ko, pažymėjo, jog prievolės grÄ Å¾inti jai avansÄ Ä¯vykdymo terminas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu yra pradelstas penkerius metus ir tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturias dienas, todėl atsakovas privalo ne tik grÄ Å¾inti avansÄ , bet ir sumokėti ieÅ¡kovei 10 445,66 Lt palÅ«kanas, kurios laikytinos minimaliais ieÅ¡kovės nuostoliais.

             Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. preliminariu sprendimu patenkino ieÅ¡kinį ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 35 000 Lt avansÄ , 10 445,66 Lt palÅ«kanas, penkių procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir 681,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .              Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kiniu ir pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. preliminariu sprendimu, pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus. Pasak atsakovo, ieÅ¡kovė pagal preliminariÄ jÄ sutartį sumokėjo atsakovui 35 000 Lt avansÄ , nors, kaip yra nustatyta preliminariosios sutarties 3.3 punkte, turėjo sumokėti 55 000 Lt avansÄ , todėl, atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovės tyčiniai veiksmai lėmė, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

Atsakovas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė iki pat ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme momento neprašė, kad atsakovas grÄ Å¾intų jai avansÄ , be to, nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Anot atsakovo, ieÅ¡kovė tik tada, kai pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį, informavo atsakovÄ apie atsisakymÄ sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovo vertinimu, avanso grÄ Å¾inimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį momento, o ne nuo preliminariosios sutarties pasibaigimo momento, todėl, pasak atsakovo, Å¡ios bylos procese negali bÅ«ti priteistos palÅ«kanos.

Be to, atsakovas, atsižvelgdamas į tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti palÅ«kanas, kurios yra apskaičiuotos už ilgesnį negu penkerių metų laikotarpį, reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį.             IeÅ¡kovė, atsiliepdama į atsakovo prieÅ¡taravimus, pareiÅ¡kė, jog nesutinka su prieÅ¡taravimais. IeÅ¡kovės atsiliepimas yra grindžiamas iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kuriais ji grindė pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė, atsižvelgdama į tÄ aplinkybę, jog atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, pareiÅ¡kė, kad tikslina ieÅ¡kinio sumÄ , atsisakydama reikalavimo priteisti palÅ«kanas, apskaičiuotas už tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturias dienas, tai yra laikotarpiu, kuris virÅ¡ija penkerius metus.

Pasak ieÅ¡kovės, palÅ«kanos, apskaičiuotos už penkerius metus, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 8 750 Lt.              Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu pakeitė 2013 m. gruodžio 31 d. preliminarų sprendimÄ ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 35 000 Lt avansÄ , 8 750 Lt palÅ«kanas, penkių procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir 656 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .              Pirmosios instancijos teismas pagal į bylÄ pateiktus įrodymus, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė Å¡ias faktines aplinkybes:

Å¡alys pagal preliminariÄ jÄ sutartį susitarė ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d. sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; ieÅ¡kovė per septynias darbo dienas nuo preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo dienos įsipareigojo sumokėti atsakovui žemės sklypo kainos dalį, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudarančiÄ 55 000 Lt; ieÅ¡kovė 2007 m. spalio 16 d. ir 2007 m. spalio 26 d. pervedė į atsakovo banko sÄ skaitÄ atitinkamai 30 000 Lt ir 5 000 Lt; Å¡alys nustatytu terminu nesudarė pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.             Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡alių sutartis atitinka visus preliminariajai pirkimo-pardavimo sutarčiai keliamus reikalavimus (Civilinio kodekso 6.165 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas Å¡ios bylos procese rėmėsi kasacinio teismo praktika, bylojančia, kad avansÄ arba preliminariosios sutarties įvykdymÄ užtikrinti pinigų sumÄ sumokėjusi Å¡alis turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti juos visais atvejais, iÅ¡skyrus tuos, kai iÅ¡ preliminariosios sutarties turinio galima daryti iÅ¡vadÄ apie Å¡ios sutarties Å¡alių susitarimÄ dėl atsakomybės už Å¡ioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymÄ netesybų forma; jeigu pagal preliminariÄ jÄ sutartį pardavėjo gautos lėšos kvalifikuojamos kaip avansas (Civilinio kodekso 6.309 straipsnio 2 dalis), tai, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir jos turi bÅ«ti grÄ Å¾inamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog preliminarioji sutartis pasibaigė vėliau negu 2008 m. sausio 1 d.

Pasak teismo, nesant duomenų, bylojančių apie vėlesnį negu preliminariojoje sutartyje numatytÄ pagrindinės sutarties sudarymo terminÄ , ir nesant Å¡alių susitarimo dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymÄ netesybų forma, atsakovas po 2007 m. gruodžio 31 d. neteko pagrindo turėti ieÅ¡kovės sumokėtÄ avansÄ . Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas nenurodė aplinkybių, bylojančių apie jo patirtus nuostolius, bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes, ir sprendė, kad, Å¡alims nustatytu terminu nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovui kilo prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei jos sumokėtÄ 35 000 Lt avansÄ .Pirmosios instancijos teismo teigimu, atsakovui 2008 m. sausio 1 d. atsirado prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei jos sumokėtÄ avansÄ .

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytÄ aplinkybę ir į atsakovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, konstatavo esant pagrindÄ pakeisti preliminaraus sprendimo dalį, kuria visa apimtimi patenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo, ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 8 750 Lt palÅ«kanas. Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu, pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį.Atsakovo apeliacinis skundas yra grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo kompensuojamÄ sias palÅ«kanas.

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme momento nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, todėl, pasak atsakovo, net nebuvo prasidėjęs terminas (į)vykdyti piniginę prievolę, vadinasi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti ieÅ¡kovei kompensuojamÄ sias palÅ«kanas;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 35 000 Lt avansÄ . Pasak atsakovo, pirma, jis gavo ginčo avansÄ pagal preliminariÄ jÄ sutartį, todėl, atsakovo vertinimu, ginčo avansas negali bÅ«ti vertinamas kaip be pagrindo įgytas turtas; antra, ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovui ne visÄ preliminariojoje sutartyje numatytÄ avansÄ , todėl, atsakovo vertinimu, akivaizdu, jog ieÅ¡kovės tyčiniai veiksmai lėmė, jog nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, vadinasi, ieÅ¡kovė privalo atlyginti atsakovo nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Pasak atsakovo, jis negalėjo dalyvauti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o, atsakovo vertinimu, jo dalyvavimas yra (buvo) bÅ«tinas, nes jis turi pagrįstų abejonių dėl preliminariosios sutarties autentiÅ¡kumo.IeÅ¡kovė, atsiliepdama į atsakovo apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kė, jog nesutinka su apeliaciniu skundu, praÅ¡o atmesti skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

IeÅ¡kovės įsitikinimu, atsakovo skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.              Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstu bylos medžiagos ir skundžiamo sprendimo analize, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti atsakovo apeliaciniu skundu apibrėžtas šios bylos ribas, be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkaBendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 1 dalis), bet, esant būtinybei, apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 322 straipsnis).

Apeliantas tiek pareikÅ¡tu apeliaciniu skundu, tiek atskiru praÅ¡ymu, adresuotu tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagrindinis apelianto motyvas yra tas, jog, jo teigimu, Å¡ios bylos procese tirta preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra suklastota. Apeliantas, nurodęs sutarties suklastojimo faktÄ , nenurodė jokių konkrečių teismo posėdyje tirtinų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties autentiÅ¡kumu.Apeliacinės instancijos teismo, turinčio diskrecijos teisę, vertinimu, nėra bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl Å¡i byla, kitaip negu praÅ¡o apeliantas, nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.Å ios bylos procese nustatyta, jog, pirma, Å¡alys 2007 m. spalio 16 d. sudarė preliminariÄ jÄ Å¾emės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 6-9, 45-48), pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo jų sulygtomis sÄ lygomis iki 2007 m. gruodžio 31 d. sudaryti pagrindinę žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį; antra, ieÅ¡kovė dviem tarpbankiniais mokėjimais, atliktais 2007 m. spalio 16 d. ir 2007 m. spalio 26 d. (b. l. 11-12), sumokėjo apeliantui 35 000 Lt avansÄ ; trečia, Å¡alys nustatytu terminu nesudarė pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.Apeliantas Å¡ios bylos apeliaciniame procese, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, nes, pasak apelianto, jam kilo abejonės dėl preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties autentiÅ¡kumo.

Civilinio proceso kodekso 256 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai, arba iÅ¡tirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatytos visos faktinės aplinkybės, kurios yra reikÅ¡mingos teisingai iÅ¡spręsti Å¡iÄ bylÄ , ir neegzistavo teisinis poreikis iÅ¡tirti naujus įrodymus, kas sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės. PrieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, į Å¡ios bylos medžiagÄ yra pateiktas preliminariosios sutarties originalas, todėl, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, nėra pagrindo abejoti Å¡ios sutarties autentiÅ¡kumu.

Apeliantas teigia, ieÅ¡kovės pagal preliminariÄ jÄ sutartį sumokėtas avansas negali bÅ«ti kvalifikuojamas apelianto be teisinio pagrindo įgytu turtu. PrieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinį ieÅ¡kovės materialinio subjektinio reikalavimo dėl avanso priteisimo pagrindÄ . Å i teisinė kvalifikacija yra paremta kasacinio teismo praktika, kuri yra aiÅ¡kiai įvardyta skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija, nekartodama kasacinio teismo praktikos, kuria Å¡ios bylos procese pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas, papildomai pažymi, jog, galiojant preliminariajai sutarčiai, apeliantas teisėtai valdė avansÄ , bet, Å¡alims sulygtu terminu nesudarius pagrindinės sutarties, iÅ¡nyko pagrindas, suteikęs apeliantui teisę valdyti avansÄ , kas, kaip yra nustatyta materialiajame įstatyme, sukelia analogiÅ¡kas teisines pasekmes kaip turto gavimas be pagrindo (Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 2 dalis).

Apeliantas Å¡ios bylos procese akcentuoja, jog ieÅ¡kovė pagal preliminariÄ jÄ sutartį turėjo sumokėti apeliantui didesnį avansÄ , negu faktiÅ¡kai sumokėjo, todėl, anot apelianto, ji yra atsakinga už pagrindinės sutarties nesudarymÄ ir privalo atlyginti apelianto nuostolius. Å ios bylos, kurios ribos yra apibrėžtos ieÅ¡kovės pareikÅ¡tais reikalavimais, procese yra sprendžiamas pagal preliminariÄ jÄ sutartį sumokėto avanso likimas, o ne apelianto galimai patirtų nuostolių, dėl kurių byloje nėra pareikÅ¡tas reikalavimas, atlyginimo klausimas, todėl, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, ta faktinė aplinkybė, jog ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai sumokėjo apeliantui mažesnį už Å¡alių sulygtÄ avansÄ , neturi teisinės reikÅ¡mės teisingai iÅ¡spręsti Å¡iÄ bylÄ .Å ios bylos procese nustačius, jog Å¡alys nustatytu terminu nesudarė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kinį ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ apelianto avansÄ .Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu Å¡alys per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ nesudaro pagrindinės sutarties, pasibaigia prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį.

Kaip jau buvo konstatuota, Å¡alys nustatytu terminu, tai yra iki 2007 m. gruodžio 31 d., nesudarė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, vadinasi, 2008 m. sausio 1 d. pasibaigė preliminarioji sutartis ir apeliantas prarado teisę valdyti ginčo avansÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinį ieÅ¡kovės materialinio subjektinio reikalavimo dėl palÅ«kanų priteisimo pagrindÄ , bet Å¡i teisės taikymo klaida neturi įtakos bylos baigčiai. Å ios bylos procese nėra sprendžiamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas, vadinasi, nėra pagrindo taikyti Civilinio kodekso 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas.

Kita vertus, Civilinio kodekso 6.240 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog už be pagrindo įgytÄ pinigų sumÄ skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos; Å¡ios palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstÄ pinigų gavimÄ ar sutaupymÄ .Sprendžiant, įgijo ar ne ieÅ¡kovė materialinę subjektinę teisę reikalauti palÅ«kanų, neturi teisinės reikÅ¡mės apelianto akcentuojama aplinkybė, jog ieÅ¡kovė neiÅ¡reiÅ¡kė atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, nes preliminarioji sutartis pasibaigė kitu – įstatymo nustatytu – pagrindu (Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 5 dalis).

Kitaip negu teigia apeliantas, jis nuo to momento, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie preliminariosios sutarties pabaigÄ , su kuria sietinas pagrindo valdyti ginčo avansÄ iÅ¡nykimas, įgijo materialinę pareigÄ mokėti ieÅ¡kovei palÅ«kanas (Civilinio kodekso 6.240 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, kuris yra preliminariosios sutarties Å¡alis, tuo momentu, kai pasibaigė Å¡alių sulygtas pagrindinės sutarties sudarymo terminas, ir sužinojo arba turėjo sužinoti apie preliminariosios sutarties pabaigÄ , vadinasi, apeliantas, 2008 m. sausio 1 d. privalėjęs grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei ginčo avansÄ , nuo Å¡ios dienos savo neteisėtu neveikimu prisiėmė pareigÄ mokėti ieÅ¡kovei palÅ«kanas.Pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai kvalifikavo teisinį ieÅ¡kovės materialinio subjektinio reikalavimo pagrindÄ , pagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ apelianto palÅ«kanas, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudarančias 8 750 Lt.

Apibendrinus Å¡io procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė Å¡iÄ bylÄ , kas sudaro pagrindÄ palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).              Apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo iÅ¡analizuoti Å¡iame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikÅ¡mės teisingai iÅ¡spręsti Å¡iÄ bylÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytÄ aspektÄ , nevertina kitų apelianto argumentų, kurie kartu su Å¡iame procesiniame sprendime iÅ¡analizuotais argumentais yra suformuluoti jo apeliaciniame skunde.             IeÅ¡kovė, apeliantui pralaimėjus Å¡ios bylos apeliacinį procesÄ , įgijo procesinę teisę gauti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų Å¡ios bylos apeliaciniame procese, atlyginimÄ (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys), bet ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir susidariusių Å¡ios bylos apeliaciniame procese, suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl, esant nurodytai aplinkybei, Å¡ios bylos apeliaciniame procese nespręstinas įvardytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė:              palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimÄ nepakeistÄ .                                        Teisėjai                                      Ona Gasiulytė                                           Neringa Å vedienė                                                                                       Vytautas Zelianka                                                                Â