2018-07-17 Nr. AB-13135-3-61-3-01508-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-473-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01508-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 53.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų ir Kauno rajono skyriams, D. P. (tretieji suinteresuoti asmenys – R. B. ir M. P.) dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas), prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 2.8-85-14197, kuriuo D. P. suteiktas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 7,62 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 2) Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 02-05-51 ir tos pačios dienos sprendimą Nr. 52/18865, kuriuo D. P. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. P. turėtą žemę, grąžinant natūra 0,38 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,11 ha kitos paskirties žemės sklypo dalį iš 0,22 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 3) taikyti restituciją natūra ir žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti valstybės nuosavybėn.

Pareiškėjas 2018 m. gegužės 11 d. pateikė teismui pareiškimą dėl prašymo atsisakymo, kuriame nurodė, kad išnyko prašymo, pateikto teismui ginant viešąjį interesą pagrindas – įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas giminystės ryšio juridinę reikšmę turintis faktas civilinėje byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą pareiškėjui atsisakius prašymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 4 p.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymo, pateikto teismui ginant viešąjį interesą, atsisako dėl to, jog išnyko jo pagrindas – Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą bei atnaujino D. P. terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-604-480/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti ir jis įsiteisėjo.

Teismas nurodė, kad prašymo atsisakymo pasekmės, jog bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, pareiškėjui žinomos (ABTĮ 104 str. 3 d.), nenustatyta aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti priimtas prašymo atsisakymas (ABTĮ 55 str. 2 d.), todėl pareiškėjo prašymo atsisakymą priėmė, bylą nutraukė.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria administracinė byla nutraukta dėl Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 02-05-51 ir tos pačios dienos sprendimo Nr. 52/18865, kuriuo D. P. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. P. turėtą žemę, grąžinant natūra 0,11 ha kitos paskirties žemės sklypo dalį iš 0,22 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir dėl restitucijos natūra taikymo šia apimtimi.

Atsakovas NŽT nesutinka, kad Kauno apylinkės teismui 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-294-748/2017 nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog H. P. (H. J. P.), gimęs (duomenys neskelbtini) yra B. P., gimusio (duomenys neskelbtini) sūnus ir atnaujinus dėl svarbių priežasčių praleistą terminą pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, atsirado pagrindas atsisakyti pareiškimo dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 02-05-51 ir tos pačios dienos sprendimo Nr. 52/18865 dalį, kuria D. P. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. P. turėtą žemę, grąžinant natūra 0,11 ha kitos paskirties žemės sklypo dalį iš 0,22 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją natūra – žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti valstybės nuosavybėn.

Atsakovas NŽT atskirajame skunde pažymi, kad 0,11 ha kitos paskirties žemės sklypo dalis iš minėto 0,22 ha žemės sklypo D. P. buvo gražinta natūra kaip žemės sklypo dalis, reikalinga jame esančiam pastatui – gyvenamajam namui eksploatuoti.

Atsakovas NŽT nurodo, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymuose nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos žemės įstatymas). Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės), 7 punktą, jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, pastato – gyvenamojo namo, 61/100 dalis nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui R. B., todėl minėti teisės aktai suteikia teisę trečiajam suinteresuotam asmeniui į 61/100 dalis žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovas NŽT pažymi, kad kaimo vietovėje žemė, kuri užimta namų valdų (sodybų) sklypų, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra valstybinės išperkama žemė, už kurią atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Pareiškėjui atsisakius prašymo reikalavimo dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir teismui šią bylos dalį nutraukus, D. P. įgyja nuosavybės teises į dalį žemės, kuri yra valstybės išperkama žemė, o trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. praranda įstatymuose įtvirtintą teisę į 61/100 dalį minėto žemės sklypo.

Atsakovas NŽT nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių pastatų ir kitų kiemo statinių daiktinės teisės D. P. yra išregistruotos (pagrindas: 2009 m. sausio 26 d. teismo sprendimas Nr. I-160-353/08; 2013 m. lapkričio 20 d. teismo nutartis Nr. A525-1782/2013). Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-294-748/2017 juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas trečiajam suinteresuotam asmeniui D. P. nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą – buvusio savininko B. P. žemę, esančią (duomenys neskelbtini) tikslu.

Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes ir teisės aktus, pareiškėjo prašymo atsisakymas dėl bylos dalies (dėl Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 02-05-51 ir tos pačios dienos sprendimo Nr. 52/18865, kuriuo D. P. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. P. turėtą žemę, grąžinant natūra 0,11 ha kitos paskirties žemės sklypo dalį iš 0,22 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir dėl restitucijos natūra taikymo šia apimtimi) prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui. Dėl šių priežasčių teismas atitinkama apimtimi negalėjo priimti pareiškėjo prašymo atsisakymo (ABTĮ 50 str. 2 d.).

Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad jo pareiškimas buvo grindžiamas tuo, kad D. P. atkuriant nuosavybės teises į B. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę, buvo pažeistos imperatyviosios įstatymų nuostatos ir nuosavybės teisės buvo atkurtos nesant pakankamai duomenų, kad D. P. yra tinkamas subjektas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas nuosavybės teisėms atkurti. Prašyme remiamasi tuo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, jog D. P. nėra tinkamas nuosavybės teisių atkūrimo į B. P. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą subjektas, nes trūksta pagrindinės grandies – H. P. gimimo liudijimo, o kituose giminystės ryšį ir nuosavybės teisę įrodančiuose dokumentuose yra prieštaravimų ir netikslumų, todėl atkuriant nuosavybės teises nepakako ir nepakanka giminystės ryšį su B. P. patvirtinančių dokumentų.

Pareiškėjas nurodo, kad D. P. kreipusis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir Kauno apygardos teismui 2018 m. kovo 13 d. dienos nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-604-480/2018 palikus galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą, išnyko Kauno apygardos prokuratūros prokuroro prašymo, pateikto teismui ginant viešąjį interesą, pagrindas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atskirajame skunde nurodytu pagrindu – administracinių aktų neatitikimu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio ir Taisyklių nuostatoms prokuroro reikalavimai nebuvo grindžiami, šios aplinkybės nebuvo prokuroro prašymo pagrindu, todėl nėra kliūties atsisakyti pareikštų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, atskirajame skunde nurodyti administracinių aktų naikinimo pagrindai yra susiję išimtinai su privataus asmens teisėmis ir interesais, kurie negali būti ginami kaip viešasis interesas. Ginčo dėl privačių fizinio asmens interesų gynimo inicijavimas nepriskirtas prokuroro kompetencijai, todėl prokurorui nėra teisinio pagrindo keisti prašymo, kuriuo buvo ginamas viešasis interesas, pagrindą.

Atsakovė D. P., atstovaujama advokato K. A., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį nepakeistą.

Atsakovė nurodo, kad ginčo dalykas byloje yra nuosavybės teisės atkūrimas ir administracinių aktų priėmimo teisėtumas 2005 ir 2007 metais, atkuriant atsakovei nuosavybės teises. Tuo metu trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. buvo tik nurodomo būsto nuomininkė, todėl, vertinant to meto situaciją, nebuvo pažeistos jokios imperatyviosios teisės aktų nuostatos. Atsakovė pažymi, kad jai nebuvo žinoma, jog nuomininkė R. B. yra 61/100 pastato dalies savininkė, kokiu pagrindu ir kada ja tapo. D. P. esant minėto pastato savininkei, R. B. negalėjo reikšti pretenzijų į jį (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme sprendimas ir nuosavybės teisių atkūrimas į būstą D. P. panaikintas tik 2013 metais).

Atsakovės nuomone, NŽT argumentai negali būti laikomi viešojo intereso klausimu. NŽT keliamas klausimas yra privatus ginčas tarp R. B., D. P. ir Kauno rajono savivaldybės, kuri, tikėtina, pardavė dalį pastato nuomininkei. Atskiruoju skundu iš esmės siekiama pakeisti ginčo dalyką, nes prokuratūra į teismą kreipėsi nurodydama kitus pagrindus (t. y. kad 2005 ir 2007 metais priimant administracinius sprendimus tuometiniuose dokumentuose nebuvo pakankamų duomenų apie giminystės ryšį). Šiuo atveju NŽT siekia inicijuoti kitą ginčą, t. y. ne dėl nepagrįstai atkurtos nuosavybės 2005 ir 2007 metais (viešojo intereso), o dėl kitų fizinių asmenų ir Kauno rajono savivaldybės tarpusavio santykių: 1) žemės padalijimo arba žemės naudojimosi tvarkos nustatymo tarp D. P., R. B. ar Kauno rajono savivaldybės; 2) būsto pardavimo R. B. teisėtumo, kai dalis žemės priklauso D. P., o Kauno rajono savivaldybė parduoda kitą dalį būsto be žemės; 3) patalpų pardavimo R. B. teisėtumo klausimo, kai yra žinoma, kad nustatinėjamas juridinis faktas dėl giminystės ryšio, o dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atsiradimo yra 5 metų terminas procesui atnaujinti dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo (dėl R. B. perleisto būsto).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties dalis, kuria nutraukta bylos dalis dėl Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 02-05-51 ir tos pačios dienos sprendimo Nr. 52/18865, kuriuo atsakovei D. P. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. P. turėtą žemę, grąžinant natūra 0,11 ha kitos paskirties žemės sklypo dalį iš 0,22 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir dėl restitucijos natūra taikymo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 4 punktu, nutraukė administracinę bylą, nes priėmė pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsisakymą nuo prašymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus prašymo atsisakymo argumentus (išnyko prašymo, pateikto teismui ginant viešąjį interesą, pagrindas – Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą bei atnaujino D. P. terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus; Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti), nenustatė ABTĮ 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių pareiškėjo prašymas negalėtų būti priimamas.

Šiuo aspektu primintina, jog ABTĮ 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali nepriimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų (prokurorų, administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų, kurie kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai) paduoto pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus. Be to, ABTĮ 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai (prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys, kurie gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai) turi ginčo šalies procesines teises ir pareigas; nurodytų subjektų atsisakymas savo paduoto pareiškimo neatima iš asmens, kurio teisėms bei įstatymų saugomiems interesams ginti paduotas pareiškimas, teisės reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą su prašymu, siekdamas apginti viešąjį interesą. Pagal prašyme nurodytas aplinkybes viešasis interesas, kurį siekė apginti pareiškėjas, – nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų; valstybės ir savivaldybių institucijų veikla, susijusi su valdomu valstybės turtu ir įstatymų deleguotomis funkcijomis, turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams. Prokuroras prašyme įvardijo, kad ginčijami žemės sklypai, priklausę valstybei, grąžinti be pagrindo D. P., ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo nuosavybės atkūrimo procese, kurių pažeidimas reikštų, kad pažeisti ir valstybės interesai, nes valstybinė žemė nuosavybės teisėms atkurti perleista nesant įstatyme numatytų pagrindų. Prašyme taip pat nurodoma, kad pareiškėjas informaciją apie tai, jog galbūt pažeistas viešasis interesas, gavo iš NŽT 2016 m. kovo 14 d., NŽT negali ginti viešojo intereso, kadangi ginčytų savo pačios priimtus administracinius aktus.

Iš prašyme suformuluotų reikalavimų matyti, kad buvo prašoma panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 02-05-51 ir tos pačios dienos sprendimą Nr. 52/18865, kuriuo atsakovei D. P. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. P. turėtą žemę, grąžinant natūra 0,11 ha kitos paskirties žemės sklypo dalį iš 0,22 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) taikyti restituciją ir šį žemės sklypą grąžinti valstybės nuosavybėn. Prašyme nurodytos skundo aplinkybės (skundo pagrindas), iš kurių matyti, kad yra išsamiai nurodomos aplinkybės, susijusios su tuo, jog D. P. Kauno rajono savivaldybės 2000 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 95 buvo atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su priklausiniais, tačiau sprendimas panaikintas, žemės sklype, į kurio dalį Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 02-05-51 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 52/18865 atkurtos nuosavybės teisės, esančių pastatų ir kiemo statinių D. P. daiktinės teisės yra išregistruotos.

Iš NŽT rašto Nr. SD-1635-(14.7.104) matyti, kad pareiškėjui buvo pateikta ta pati informacija, kuri nurodyta ir prašyme, t. y. informacija, susijusi su D. P. nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą praradimu.

Iš pareiškėjo kreipimosi į teismą metu galiojusio Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio (2011 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-1562 redakcija) nuostatų matyti, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (žr. 2006 m. sausio 16 d. nutarimą). Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis viešasis interesas, kuris būtų pažeistas pateikiant pareiškimą (prašymą), ar nėra svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumą nei galbūt pažeisto viešojo intereso gynimą, ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaštams, kokie bus realūs pareiškimo (prašymo) patenkinimo padariniai, ir pan.).

Pagal Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalies 7 punktą, prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-1562 redakcija) įtvirtinta, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą prokuroras gali paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo arba valstybės, savivaldybės ar asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. Taigi prokuroras, kreipdamasis į teismą, įgyvendina ne savo teisę į teisminę gynybą (nes jis gina ne savo paties pažeistą teisę), o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad už viešojo intereso apsaugą valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. Nors įstatymai ne visoms iš jų suteikia įgaliojimus kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, tačiau įstatymo viršenybės, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 5 ir 6 p.) ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustačiusios viešojo intereso pažeidimą atitinkamoje srityje jos nedelsdamos informuotų prokurorą ar kitą subjektą apie galimus viešojo intereso pažeidimus (jei įstatymai joms nesuteikia įgaliojimų pačiom imtis priemonių viešajam interesui ginti) (žr. 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, įvertinęs NŽT pateiktą informaciją, sprendė, jog yra pagrindas ginti viešąjį interesą. Pažymėtina, jog šioje byloje pareiškėjas nurodė, kad NŽT negali kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Pagal bylos duomenis NŽT informavo pareiškėją apie tai, kad pažeidžiamas viešasis interesas, o pareiškėjas gautą informaciją apie viešojo intereso pažeidimus įvertino ir sprendė, jog yra pagrindas kreiptis į teismą, kad būtų apgintas pirmiau nurodytas (pareiškėjo prašyme apibrėžtas) viešasis interesas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nėra ABTĮ 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, kuriems esant negali būti priimtas prokuroro pareiškimo (prašymo) atsisakymas (pareiškimo (prašymo) atsisakymas prieštarauja viešajam interesui), nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo pareikštu reikalavimu ginti viešąjį interesą, kuris yra įvardytas prašyme; nesiaiškino, ar pareiškėjas, įvertinęs NŽT pateiktą informaciją, kreipėsi į teismą ir dėl prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su tuo, jog D. P. Kauno rajono savivaldybės 2000 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 95 buvo atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su priklausiniais, tačiau sprendimas panaikintas, žemės sklype, į kurio dalį Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 02-05-51 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 52/18865 atkurtos nuosavybės teisės, esančių pastatų ir kiemo statinių D. P. daiktinės teisės yra išregistruotos. Taip pat nesiaiškinta, ar pareiškėjas, gavęs NŽT informaciją, vertino NŽT atskirajame skunde nurodytas aplinkybės, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaimo vietovėje žemė, kuri yra užimta namų valdų (sodybų) sklypų, yra valstybės išperkama žemė, už kurią atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, ir šiuo aspektu atsisakė ginti viešąjį interesą, ir dėl kokių priežasčių.

Kadangi pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir neįvertino teisiškai reikšmingų aplinkybių tam, kad būtų teisingai išspręstas klausimas dėl pareiškėjo prašymo dėl Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 02-05-51 ir tos pačios dienos sprendimo Nr. 52/18865, kuriuo D. P. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. P. turėtą žemę, grąžinant natūra 0,11 ha kitos paskirties žemės sklypo dalį iš 0,22 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir dėl restitucijos natūra taikymo šia apimtimi, atsisakymo priėmimo, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria priimtas atsisakymas dėl šios prašymo dalies, panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo, o ne išnagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme iš esmės. Kita nutarties dalis, kuri neapskųsta atskiruoju skundu, paliktina nepakeista.

Byloje nustatyta, kad atsakovės D. P. vardu atsiliepimus į atskirąjį skundą padavė advokatas K. A., kuris atstovauja atsakovei pagal 2016 m. gegužės 16 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį (II t., b. l. 60–62), taip pat E. T., kuris kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą nepateikė įgaliojimus patvirtinančio dokumento, įrodančio, kad jis turi teisę atstovauti atsakovei D. P. apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 47 str.). Bylos duomenys patvirtina (I t., b. l. 173), kad E. T. atsakovės D. P. buvo įgaliotas atstovauti jos interesams 2014 m. lapkričio 2 d. įgaliojimu, tačiau įgaliojimas galiojo trejus metus ir atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo dieną (2018 m. birželio 5 d.) jo galiojimas jau yra pasibaigęs. Dėl to E. T. pasirašytą atsiliepimą į atskirąjį skundą, pateiktą atsakovės D. P. vardu, atsisakytina priimti ir jis su priedais grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria nutraukta administracinė byla dėl Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 02-05-51 ir tos pačios dienos sprendimo Nr. 52/18865, kuriuo D. P. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. P. turėtą žemę, grąžinant natūra 0,11 ha kitos paskirties žemės sklypo dalį iš 0,22 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir dėl restitucijos natūra taikymo šia apimtimi, klausimą dėl šios bylos dalies nutraukimo perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti E. T. pasirašytą atsiliepimą į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą, pateiktą atsakovės D. P. vardu, ir jį su priedais grąžinti E. T..

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė