2020-05-07 Nr. CB-5171-2-55-3-01036-2016-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2075

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01036-2016-4(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2020 m. balandžio 27 d. gautu ieškovo R. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą,

n u s t a t ė :

Ieškovas R. G. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimas, kuriuo atmestas jo ieškinys atsakovams V. L. ir R. T. dėl 72 405 Eur gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų priteisimo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo R. G. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, todėl, spręsdami klausimą dėl daikto pagerinimo išlaidų priteisimo, nepagrįstai taikė vindikacijos institutą (CK 4.97 straipsnį), o turėjo taikyti restitucijos institutą (CK 6.146–6.147 straipsnius); 2) teismai, konstatuodami, kad ieškovas neįrodė, jog jis buvo sąžiningas turto valdytojas, netinkamai aiškino ir taikė CK 4.26 straipsnio 2 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; 3) teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 2.134 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to nepagrįstai sprendė, kad sandoris, pažeidžiantis CK 2.134 straipsnio 1 dalį nustatytus atstovo teisių ribojimus, yra ne nuginčijamas, o niekinis sandoris; 4) teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to padarė klaidingas išvadas, kad ieškovas neįrodė savo sąžiningumo; 5) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 327 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes tinkamai neįvertino, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir dėl to nepagrįstai negrąžino jos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas ieškovo prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Dalia Vasarienė