2024-02-28 Nr. AB-3475-3-61-3-08242-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1269-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08242-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. S3S129450 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. (duomenys neskelbtini) generalinio prokuroro pavaduotojas pateikė Lietuvos Respublikai prašymą dėl jo ekstradicijos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė). Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-932/2022 (toliau – ir Baudžiamoji byla) sprendžiami su pareiškėjo ekstradicija susiję klausimai. Šioje byloje teismas padarė pertrauką, iki įsiteisės galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

2.2. Atsakovas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3966-520/2022 (toliau – ir 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis), pakartotinai savarankiškai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir Sprendimu atsisakė jį tenkinti. Atsakovas netinkamai įvykdė teismo įpareigojimą iš naujo išnagrinėti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nebendradarbiavo su pareiškėju, nesurinko ir nepatikrino visos susijusios aktualios informacijos, vienašališkai subjektyviai įvertino reikšmingas aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo paaiškinimas nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, neparemtas objektyviais įrodymais, trūksta konkrečių detalių, tikslumo, yra daug prieštaravimų, kurių pareiškėjas tinkamai nepaaiškino. Atsakovas nesudarė galimybės papildomai paaiškinti arba patikslinti aplinkybes, kurios sukėlė abejonių, nesuteikė galimybės liudytojų paaiškinimais ar kitomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti aplinkybių tikrumą, Sprendimas priimtas remiantis tais pačiais argumentais, nededant papildomų pastangų realiai išnagrinėti pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo.

2.3. Atsakovas selektyviai vertino vienintelį įrodymą – 2019 m. rugpjūčio 17 d. „Hollywood Automotive Inc.“ įmonės laišką (toliau – ir Laiškas) ir priėjo prie išvados, kad jis nepatikimas. Laišką pareiškėjas pateikė 2019 m. kartu su prašymu suteikti prieglobstį, tačiau nenurodė jo teikdamas pakartotinį 2021 m. balandžio 21 d. prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas, veikdamas ultra vires (viršydamas įgaliojimus), ėmėsi vertinti ir papildomai tirti aplinkybes bei dokumentus (Laišką), kurių pareiškėjas nebuvo nurodęs 2021 m. balandžio 21 d. prašyme suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas nevertino kitų dokumentų, tik konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo, kaip (duomenys neskelbtini), darbo pobūdį.

2.4. Nėra vieningos praktikos dėl (duomenys neskelbtini) duomenų skelbimo kompanijos interneto svetainėse bei kitur viešoje erdvėje. Privačiame sektoriuje nėra paplitusi praktika skelbti visų savo darbuotojų kontaktus. Būtų klaidinga manyti, kad atsakovo minimas socialinis tinklas (LinkedIn) – vienintelis tinklas (platforma), suteikiantis galimybę (duomenys neskelbtini) reklamuoti save ir savo paslaugas. Dalis (duomenys neskelbtini) pagrįstai saugo privatumą, viešai neskelbia savo darbo vietos bei verslo partnerių, nes teikiant (duomenys neskelbtini) paslaugas dažnai sudaromi konfidencialumo įsipareigojimai, neleidžiantys šalims viešinti nei paslaugų teikimo apimties, nei sutarties sudarymo fakto. Atsakovas papildomai neprašė informacijos apie pareiškėjo darbinę veiklą, prieš priimdamas Sprendimą nesuteikė teisės apsiginti, pateikti papildomų dokumentų ir duomenų arba pasiaiškinti. Pareiškėjas dažnai teikia paslaugas per draugus ar tarpininkus, kadangi paslaugų gavėjui nėra svarbu, koks konkrečiai (duomenys neskelbtini) suteiks vieną ar kitą paslaugą. Pareiškėjas yra pasirengęs atsakovui pateikti papildomus įrodymus apie savo darbinę praktiką (duomenys neskelbtini) srityje.

2.5. Atsakovas, pakartotinai nagrinėdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, apsiribojo liudytojo V. P. laiško turinio vertinimu. Toks įrodymų tyrimas nėra visavertis. Tai, kad atsakovas surinko informaciją apie liudytoją, nereiškia, kad tokia informacija reikšminga patvirtinti ar paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie suteiktą pagalbą (duomenys neskelbtini). Nėra aišku, kokiais įrodymais grindžiama atsakovo prielaida, jog „Tyrimo metu paaiškėja, kad prieglobsčio prašytojo veikla organizacijoje apsiriboja jo draugiškais santykiais su šių organizacijų vadovais“. Tokia išvada negali būti vertinama kaip pagrįsta. Atsakovas papildomai jo neapklausė, nekontaktavo su V. P. dėl nurodytų aplinkybių patikrinimo.

2.6. Atsakovas Sprendime pakartotinai įrodinėja, jog su prašymu pateikta vaizdo medžiaga nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini), gavo informaciją, nėra duomenų, jog vaizdo įrašai yra paviešinti. Taip pat prieštaringai vertina ir (duomenys neskelbtini) bei duomenų gavimą, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) pasidalino šia informacija. Prašyme suteikti prieglobstį, apklausų metu pareiškėjas nenurodė Migracijos departamentui, kad jis (duomenys neskelbtini), tik nurodė, kad jis atsakingas dėl (duomenys neskelbtini). Informacijos (duomenys neskelbtini) pareiškėjas negali pateikti, nes (duomenys neskelbtini), prie kurio priėjimą turėjo V. P.. Pareiškėjas neturi duomenų, kas, kokią ir kur viešindavo informaciją, tačiau šiuos klausimus Migracijos departamentas būtų galėjęs išsiaiškinti jo arba V. P. apklausos metu. Tai, jog informacija apie (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra viešai prieinama ir gali bet kas naudotis, nereiškia, kad pareiškėjo argumentai (duomenys neskelbtini) yra neteisingi ar klaidinantys.

2.7. Atsakovas ne tik nepatikslino informacijos apie (duomenys neskelbtini), bet visiškai nenagrinėjo šio prašymo argumento, nesistengė išsiaiškinti, ar pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Nors Migracijos departamentas Sprendime nurodė, jog pareiškėjas yra minėjęs apie (duomenys neskelbtini), tačiau Sprendime į šią aplinkybę nesigilino ir jos detaliau nevertino. Pareiškėjas su skundu pateikė 2023 m. rugsėjo 12 d. nukopijuotą kompiuterio ekrano vaizdą (print screen), kuriame matyti (duomenys neskelbtini) apimtis. Pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini). Atsakovas Sprendime nurodo netikslias aplinkybes, neva jo pateikti tik 2 vaizdo įrašai nepatvirtina jokių nurodytų aplinkybių. Atsakovo formalus ir paviršutiniškas nurodytų aplinkybių tyrimas neatitinka gero administravimo principo. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad negali pateikti informacijos ar įrodymų apie (duomenys neskelbtini), tačiau S. O. gali paliudyti apie jo veiklą, (duomenys neskelbtini).

2.8. Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes priimtas neįvertinus faktinių aplinkybių, netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) normas ir nesilaikant jame numatytų terminų. Nors LVAT pripažino, kad atsakovas privalo iš naujo išnagrinėti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau Migracijos departamentas jį ignoravo. 2023 m. birželio 29 d. el. laišku pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, klausdamas, kada bus išnagrinėtas jo prašymas, tačiau atsakymo nesulaukė. Migracijos departamentas privalo sudaryti jam tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti. Migracijos departamentas neapklausė V. P. ir S. O., kurie būtų galėję suteikti reikšmingos informacijos.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, jog jis prašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje dėl savo veiklos prieš režimą, nes kilmės valstybėje jam kyla grėsmė būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn dėl veiklos prieš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Lietuvoje pareiškėjas gyveno nuo 2019 m. Pareiškėjo atstovas akcentavo, jog LVAT įpareigojo atsakovą konstruktyviai bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju, tačiau to Migracijos departamentas nepadarė, elgėsi pasyviai, nepasidomėjo, kaip susidorojama su opozicijos aktyvistais, neįvertino grėsmės, netyrė kilmės valstybės informacijos.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Prašymas suteikti prieglobstį buvo nagrinėjamas iš naujo pagal LVAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį. LVAT netenkino Migracijos departamento apeliacinio skundo, nutartyje konstatavo, jog nebuvo tinkamai išanalizuotos ir tirtos aplinkybės, kad pareiškėjas prisidėjo prie aktyvios veiklos, (duomenys neskelbtini).

4.2. Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) dėl to, kad prieglobsčio prašytojas nepagrindė tarptautinės apsaugos jam suteikimo būtinybės. Nors ir visiškai pagrįstai bijo baudžiamojo persekiojimo kilmės valstybėje, tačiau tyrimo metu nenustatyta pagrindo prielaidai, jog šis baudžiamasis persekiojimas būtų siejamas su rase, religija, tautybe, pareiškėjo priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba jo politiniais įsitikinimais. Nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjas neturėjęs leidimų gyventi Lietuvoje, šeiminių ryšių su čia gyvenančiais asmenimis ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, čia buvo tik jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu. Taip pat buvo gautas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2022 m. balandžio 5 d. raštas Nr. 5-1-6850 (toliau – ir Raštas) dėl užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl šiuo konkrečiu atveju taikyta Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei jam nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti.

4.3. Nagrinėjant paskesnį pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, Laiškas, kurį pateikė pats pareiškėjas, buvo svarbus, sprendžiant dėl paaiškinimų apie jo (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad šis įrodymas kelia nemažai abejonių dėl jo patikimumo, todėl įvertintas kaip neturintis įrodomosios galios. Būtent tokio dokumento pateikimas sukelia ir pagrįstą abejonę paties pareiškėjo patikimumu ir nuoširdumu prašant prieglobsčio. Sprendime motyvuotai ir argumentuotai aptarti ir kiti pareiškėjo pateikti paaiškinimai dėl jo, (duomenys neskelbtini), ir padaryta išvada, kad mažai tikėtina, jog jis yra (duomenys neskelbtini). Internete rasta informacijos apie pareiškėją ne kaip apie (duomenys neskelbtini), o kaip apie asmenį, kuris (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos mėn. oficialiai pranešė, kad pagal jų turimus operatyvinius duomenis pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas prašė pateikti darbinę veiklą pagrindžiančius duomenis, pareiškėjas to nepadarė, prie skundo tokių duomenų taip pat nepateikė. Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamentas ne kartą kreipėsi į pareiškėją su prašymu pagrįsti paaiškinimus apie tai, jog jis yra (duomenys neskelbtini), bet jis pateikė vienintelį dokumentą, t. y. Laišką.

4.4. Sprendime analizuotas ne tik V. P. laiško turinys, bet aptartos ir kitos aplinkybės, t. y., kokie ryšiai sieja prieglobsčio prašytoją ir liudytoją, taip pat viešumoje esantys duomenys apie liudytoją. Iš pareiškėjo apklausų paaiškėjo, kad jis nepriklauso jokiai politinei ar kitai (duomenys neskelbtini) organizacijai, yra apolitiškas, politika nesidomi. Taigi mažai tikėtina, jog šiuos du asmenis sieja veikla, nukreipta prieš (duomenys neskelbtini). Liudytojo apklausa netikslinga, nes jis gali būti suinteresuotas duoti prieglobsčio prašytojui palankius parodymus dėl ilgametės draugystės. Jeigu liudytojas turėjo patvirtinančius įrodymus apie jo realiai atliktus darbus, juos galėjo perduoti pareiškėjui, kad šis pateiktų Migracijos departamentui, tačiau įrodymų nepateikė nei atsakovui, nei teismui.

4.5. Pareiškėjo pateiktas kompiuterio ekrano vaizdas su (duomenys neskelbtini) apimtimi nepatvirtina, kad būtent jis šiuos įrašus gavo (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas ištyrė pareiškėjo pateiktus du vaizdo įrašus, nenustatė aplinkybių, kurios išskirtų pateiktų vaizdo įrašų turinį nuo kitų vaizdo įrašų, kuriais dalinosi (duomenys neskelbtini) žiniasklaidos platformos (kaip (duomenys neskelbtini) ir pan.) ar tarptautinė žiniasklaida po 2020 m. (duomenys neskelbtini). Šie vaizdo įrašai neturi didesnės įrodomosios galios patvirtinti (duomenys neskelbtini) pareigūnų nusikaltimus, negu gausus kiekis vaizdo įrašų, randamų viešoje informacinėje erdvėje po (duomenys neskelbtini). Vien tik įrašų turėjimas nėra įrodymas, jog būtent pareiškėjas juos yra gavęs, (duomenys neskelbtini).

4.6. Sprendime motyvuotai ir argumentuotai pasisakyta ir dėl pareiškėjo pateiktos (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas prašė pareiškėjo pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog būtent jis (duomenys neskelbtini), tačiau įrodymų negavo, tokių įrodymų nepateikta ir teismui. Prieglobsčio prašytojas nepateikė informacijos ir dėl (duomenys neskelbtini). Viešojoje erdvėje nerasta informacijos, kad V. P., kuriam neva dirba pareiškėjas, kontaktuotų su (duomenys neskelbtini). Būtent (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas teigė, kad jis dirba tik su V. P. ir nedalyvauja kitų organizacijų veiklose, siekia išlikti anonimu.

4.7. Apklausa apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini) nebuvo tikslinga, nes pats pareiškėjas yra nurodęs (2022 m. balandžio 1 d. apklausos transkripcija 7 l.), kad jis negali pateikti tokių duomenų, neįmanoma jų surasti, taip pat neįsivaizduoja, kokie tai gali būti dokumentai. Papildoma apklausa neduotų jokių rezultatų, o pareiškėjo minimas S. O. gali tik pateikti parodymus, bet ne įrodymus, kurie patvirtintų jo (duomenys neskelbtini).

4.8. Sprendime nurodytos išvados pagrįstos ir motyvuotos, tyrimo metu nenustatyta tikimybė, jog dėl prieglobsčio prašytojo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas. Prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, todėl tos pačios buvo vertintos dėl papildomos apsaugos suteikimo. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Pagal tyrimo metu surinktą informaciją yra pagrįsta tikimybė, jog (duomenys neskelbtini), jam bus paskirta įkalinimo bausmė, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

5. Teismo posėdyje atsakovas papildomai akcentavo, kad nebuvo ribojama pareiškėjo teisė teikti papildomus paaiškinimus, dokumentus, jei jis tokius turėjo, per Migris sistemą ar el. paštu. Pareiškėjui netaikyta abejonės privilegija, įžvelgtas jo tikslas – nebūti grąžintam į kilmės valstybę, nes padarė 2 kriminalinius nusikaltimus. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų veikęs prieš (duomenys neskelbtini) režimą, Interpolas paskelbė paiešką (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyti pareiškėjo persekiojimo faktai jo kilmės valstybėje, nepradėtos administracinės ar baudžiamosios bylos dėl jo politinės veiklos, nepradėtas persekiojimas. Pareiškėjas vilkina bylos nagrinėjimą, kad galėtų ilgiau likti Lietuvoje, nes pirmą prašymą pateikė tik tada, kai buvo sulaikytas policijos ir priimtas sprendimas jį deportuoti.

II. 6. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo M. P. skundą.

7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

7.1. Atsakovas 2022 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 22S82288, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti iš Lietuvos Respublikos bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

7.2. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. rugsėjo 29 d. tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Migracijos departamento 2022 m birželio 12 d. sprendimą Nr. 22S82288 bei įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

7.3. LVAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą, paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

7.4. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą nutraukti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Jame nurodė, kad 2023 m. kovo 7 d. registruotu laišku siuntė pareiškėjui kvietimą jo nurodytu adresu į 2023 m. kovo 21 d. apklausą, tačiau nustatytu laiku neatvyko. Kitų būdų susisiekti su prieglobsčio prašytoju atsakovas neturėjo, nes nepateiktas mobilaus telefono numeris, el. pašto adreso ar darbovietės kontaktai. Susisiekęs su advokatu, atsakovas sužinojo, kad po LVAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties su pareiškėju nepalaiko jokių ryšių ir neturi kontaktų. Atsižvelgęs į tai, atsakovas nutraukė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

7.5. Pareiškėjas, 2023 m. gegužės 17 d. pildydamas atsakovo pateiktą klausimyną, nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini).

7.6. Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

8. Teismas vadovavosi Įstatymo 86, 87 straipsniais, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalimi, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 22, 99 punktais, teismų formuojama praktika prieglobsčio bylose ir nurodęs, jog akivaizdu, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai bijo baudžiamojo persekiojimo kilmės valstybėje, sprendė, jog nėra pagrindo prielaidai, kad šis baudžiamasis persekiojimas būtų nulemtas pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, jo priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba jo politiniais įsitikinimais. Teismas priėjo prie išvados, kad prieglobsčio prašytojo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta, o kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl nebuvo pagrindo jam suteikti pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje.

9. Teismas nurodė, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl sprendė, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Teismas vadovavosi atsakovo surinkta informacija apie tai, jog prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl konstatavo, kad jis taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Aptaręs pareiškėjo prieglobsčio prašymo argumentus, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas buvo grąžintas atsakovui nagrinėti iš naujo, nes visapusiškai nebuvo ištirtos ir neįvertintos jo nurodomos aplinkybės ir pateiktų duomenų visuma dėl kilmės valstybėje kylančios (galinčios kilti) grėsmės. Teismas sprendė, jog „Hollywood Automotive Inc.“ įmonės laiškas buvo svarbus įrodymas sprendžiant dėl pareiškėjo duotų paaiškinimų apie (duomenys neskelbtini), Laišką atsakovui pateikė pats pareiškėjas. Atsakovas atlikęs išsamų tyrimą nustatė, kad šis įrodymas kelia nemažai abejonių dėl jo patikimumo, sprendė, jog prieglobsčio prašytojo pateiktas Laiškas nelaikytinas patikimu, todėl neturi įrodomosios galios. Teismas pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojo paaiškinimas apie tai, kad jis yra (duomenys neskelbtini), kelia pagrįstas abejones dėl patikimumo, nes byloje nustatyta, jog pareiškėjas neturi išsilavinimo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė baigęs vidurinę mokyklą, universitete studijavo (duomenys neskelbtini), tačiau studijų nebaigė. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ne tik nebaigė (duomenys neskelbtini) mokslų, bet ir nedirbo šioje srityje, dirbo (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė įrodymų, jog jis su (duomenys neskelbtini), byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad jis yra minėtos įmonės vienas iš steigėjų ar darbuotojų, taigi pareiškėjas neįvykdė Įstatymo 71 straipsnyje numatytos prieglobsčio prašytojo pareigos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus. Nors pareiškėjas nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini), bet negali to įrodyti, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas negalėjo paaiškinti, (duomenys neskelbtini), nes neturi duomenų. Pateikti įrodymai apie konkrečias veiklas, kuriomis pareiškėjas tariamai prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) veiklos, teismo vertinimu, nesusieti su prieglobsčio prašytoju, nesuderinami su jo paaiškinimu. V. P. laiškas nepatvirtina pareiškėjui kylančios grėsmės pagrįstumo, o jis pats negalėjo patvirtinti laiške esančios informacijos tikrumo.

11. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pateikti asmeninės veiklos pavyzdžiai nesietini su (duomenys neskelbtini) veikla, pasakojimas nedetalus, apsiriboja bendro pobūdžio informacija, ir yra abstraktus. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad pareiškėjo pateiktas (duomenys neskelbtini), jis pats nepateikė duomenų apie (duomenys neskelbtini). Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepagrindė tarptautinės apsaugos jam suteikimo būtinybės, o tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog kilmės valstybėje yra reali rizika patirti persekiojimą dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių, taip pat nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų, kad jis prisidėjo (duomenys neskelbtini). Nors prieglobsčio prašytojas teigė, kad negali pateikti įrodymų apie savo veiklą, nes jų neturi ir neįsivaizduoja, kokie įrodymai turėtų būti, teismas priėjo prie išvados, jog (duomenys neskelbtini), tokie klausimai neturėtų kilti, pareiškėjui neturėtų būti sudėtinga pateikti įrodymus, jei juos realiai turėtų, pareiškėjas ir pats turėtų būti suinteresuotas juos pateikti. Teismas nurodė, kad vien (duomenys neskelbtini) nėra įrodymas, jog būtent pareiškėjas juos gavo (duomenys neskelbtini).

13. Teismas, nustatęs, jog prieglobsčio prašytojas pats teigė esantis apolitiškas, politika nesidomintis, nedalyvaujantis politinėje veikloje, nepriklausantis jokiai politinei ar visuomeninei organizacijai, kuri kritikuotų (duomenys neskelbtini), viešai nekritikuojantis kilmės valstybės valdžios, jos priimamų sprendimų socialiniuose tinkluose ar kitur, nedalyvaujantis protesto akcijose, siekia išlikti anonimu, laikosi konspiracijos taisyklių, naudojasi svetimo asmens vardu ir pavarde išduota bankine atsiskaitymo kortele dėl to, kad bijo būti susektas policijos, todėl vengia viešų vietų, sprendė, jog mažai tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) valdžia persekiotų ir įkalintų prieglobsčio prašytoją vien tik dėl to, kad jis kontaktuoja su V. P..

14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su formaliu jo prieglobsčio prašymo išnagrinėjimu, nustatęs, kad atsakovas neapsiribojo tik V. P. laiško turinio vertinimu, buvo atlikta ne tik analizė, bet ir aptartos kitos aplinkybės, t. y. kokie ryšiai juos sieja, kiti viešumoje esantys duomenys, tirti pareiškėjo pateikti vaizdo įrašai, apklausų metų teikti paaiškinimai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, žinodamas, jog byla perduota nagrinėti iš naujo, turėjo būti aktyvus ir domėtis jos eiga, o šiuo atveju elgėsi pasyviai, nesirūpino, kokį sprendimą priims Migracijos departamentas.

15. Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, jog Sprendime atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui kilmės valstybėje negresia persekiojimas, kaip jis suprantamas prieglobsčio teisės kontekste dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų todėl jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas. Taip pat pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

16. Įvertinęs bylos duomenis teismas nustatė, kad pareiškėjas nėra turėjęs leidimų gyventi Lietuvoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o Lietuvos Respublikoje buvo tik jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu, todėl sprendė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

17. Teismas nustatė, kad byloje pateiktas Policijos departamento Raštas, kuriame informuojama, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Rašte nurodoma, kad jis įtrauktas į Interpolo duomenų bazę ir paskelbta tarptautinė paieška. (duomenys neskelbtini) jis kaltinamas padaręs sunkius kriminalinius nusikaltimus, už kurių įvykdymą gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Dėl keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, pareiškėjui taikyta Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti. Teismas sprendė, kad pareiškėjui teisingai taikytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus, kadangi jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, o taip pat pagrįstai įvestas įspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą (SIS).

18. Teismas Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, priimtu tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Sprendime nurodyti aiškūs, suprantami ir argumentuoti atsisakymo nesuteikti prieglobsčio, išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą pagrindai, o pareiškėjo skundą atmetė.

III. 19. Pareiškėjas M. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi teismo aptartu teisiniu reglamentavimu, pakartoja savo argumentus dėl atsakovo išnagrinėto nereikšmingo ir neaktualaus dokumento – Laiško, dėl privačiame sektoriuje neskelbiamų (duomenys neskelbtini) duomenų, dėl V. P. laiško turinio vertinimo, dėl jo atsakomybės už (duomenys neskelbtini), dėl netikslių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo turimų vaizdo įrašų vertinimu, dėl pažeistos pareiškėjo teisės būti išklausytam, ir papildomai nurodo:

20.1. Teismas padarė grubias materialiosios ir proceso teisės klaidas, kadangi netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nevertino abejonės privilegijos taikymo sąlygų pareiškėjo pateiktiems duomenims ir nevertino prieglobsčio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo sąlygų kilmės valstybės informacijos kontekste.

20.2. Migracijos departamentas nepašalino LVAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutartyje nustatytų procedūros trūkumų (be kita, ko, daugiau kaip 6 mėnesiais praleistas Sprendimo priėmimo terminas, neatliktas joks papildomas tyrimas, papildomai neprašė duomenų, dokumentų, paaiškinimų, nesuteikė teisės apsiginti, nepatikslino informacijos apie (duomenys neskelbtini), visiškai nenagrinėjo šio prašymo argumento, nedėjo pastangų išsiaiškinti, ar pareiškėjas turėjo (duomenys neskelbtini), kur laikoma visa vaizdo medžiaga, neištyrė aplinkybės, susijusios su S. O., kuris galėjo paliudyti apie pareiškėjo veiklą, susijusią su (duomenys neskelbtini) ir t. t.), o teismas šių pažeidimų nepašalino.

20.3. Migracijos departamentas nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos trūkstamiems duomenims, tiek teismas, tiek atsakovas reikalavo iš pareiškėjo įrodyti persekiojimo grėsmę tiesioginiais įrodymais. Pareiškėjas pateikė išsamius ir nuoseklius paaiškinimus dėl jo vykdytos veiklos (duomenys neskelbtini), ir kartu su jais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas įvykdė ne vieną (duomenys neskelbtini). Dalis šios informacijos jau yra vieša, o pareiškėjui (duomenys neskelbtini) yra iškelta baudžiamoji byla. Tai buvo pagrindas šią informaciją vertinti jau egzistuojančiuose persekiojimo veiksmuose. Pareiškėjas paaiškino, kad slapstosi ir vengia bet kokių identifikavimo priemonių, pajamas gauna kaip laisvai samdomas darbuotojas (angl. freelancer). Pareiškėjas gali pakomentuoti (duomenys neskelbtini). Tačiau jokio tyrimo šiuo aspektu nėra atlikta, todėl nebuvo teisinio pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais, ypač, kuomet tokios abejonės nebuvo nurodytos pareiškėjui ir jis neturėjo galimybės pateikti Migracijos departamentui jokių paaiškinimų.

20.4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad, jo vertinimu, byloje yra tiriami būtent Migracijos departamento veiksmai pašalinant anksčiau vykusio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo trūkumus. Pareiškėjas pažymėjo, kad jeigu teismas manytų, kad neva trūkstami dokumentai yra esminiai, jis gali juos surinkti ir tuo pagrindu prašė teismo posėdį atidėti, tačiau teismas protokoline nutartimi šį prašymą atmetė. Byloje buvo sukurta padėtis, kuomet Migracijos departamentas niekada neatskleidė savo abejonių ir nesudarė pareiškėjui galimybių šias abejones pašalinti ar konstruktyviai bendradarbiauti, o teismas ne tik nepašalino šių prieglobsčio prašymo nagrinėjimo proceso trūkumų, tačiau tą patį tariamą duomenų trūkumą panaudojo prieš pareiškėją, nė nesuteikdamas galimybės jam pateikti kitus duomenis. Bylos esmė yra tinkamas pareiškėjo teisių užtikrinimas prieglobsčio procedūroje ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią turinčio teismo sprendimo įvykdymas, o ne prieglobsčio prašymo nagrinėjimas naujais aspektais. Nesuprantamas teismo motyvas, kad pareiškėjas galėjo teikti duomenis iš anksto, nes LVAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi surinkti ir įvertinti duomenis yra įpareigotas Migracijos departamentas. Būtent Migracijos departamentas turi apibrėžti vertinamų aplinkybių apimtį ir konkrečių įrodymų poreikį (savo abejones). Tai nagrinėjant prašymą antrą kartą nebuvo padaryta, todėl pareiškėjas, net ir turėdamas tikslą bendradarbiauti, neturi aiškaus įrodinėjimo objekto. Prieglobsčio prašytojui negali būti perkeliama absoliuti našta tiesioginiais įrodymais įrodyti savo prieglobsčio prašyme nurodomas aplinkybes. Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas pažeidžiant esmines jo priėmimo procedūras, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kadangi teismas šių trūkumų nenustatė ir nepašalino, teismo sprendimas taipogi yra neteisėtas.

20.5. Teismas visiškai ignoravo tiesiogiai nurodytą pareiškėjo persekiojimo priežastį – (duomenys neskelbtini). Byloje vertinimo objektas nebuvo pareiškėjo politiniai įsitikinimai, o jo atlikti veiksmai (duomenys neskelbtini), kurie kelia grėsmę jo saugumui (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės esminės, nes pareiškėjui nebūtina turėti politinių įsitikinimų ar priklausyti tam tikrai socialinei grupei, svarbu, kad persekiotojas jam tokią savybę priskiria (Direktyvos 2011/95/ES 10 str. 2 d., Tvarkos aprašo 99.1.9 p.). Migracijos departamentas ir teismas turėjo vertinti ne pareiškėjo politinius įsitikinimus ar priklausymą tam tikrai socialinei grupei, bet tai, ar jo atlikti veiksmai persekiojimo vykdytojo ((duomenys neskelbtini)) akimis priskirtų jam politinius įsitikinimus ar priklausymą tam tikrai socialinei grupei ((duomenys neskelbtini)) su visomis to pasekmėmis. Toks vertinimas byloje apskritai nebuvo atliktas ir tai yra esminis pareiškėjo teisių pažeidimas, kuris savaime yra pakankamas Migracijos departamento Sprendimą panaikinti ir grąžinti pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.

20.6. Iš Migracijos departamento Sprendimo ir procesinės pozicijos yra akivaizdu, kad nebuvo vertinta kilmės valstybės informacija dėl galimo susidorojimo būdų su opozicijos atstovais. Plataus tyrimo šiuo aspektu jau iš esmės nebereikia, atsižvelgiant į Europos Sąjungos bei Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro vertinimus.

21. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir papildomai nurodo, jog:

21.1. Tinkamai įvykdytas teismo įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Tiek teismo, tiek ir Migracijos departamento sprendimuose pateiktos išvados ir motyvai dėl (duomenys neskelbtini), pateikti duomenys buvo vertinti kilmės valstybės informacijos kontekste. Teismas vertino ne tik Migracijos departamento pateiktus duomenis, bet ir paties pareiškėjo teismo posėdžio metu duotus parodymus, kurių pagrindu padarė pagrįstas išvadas.

21.2. Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl prašymo išnagrinėjimo termino praleidimo, tačiau pareiškėjas nutyli svarbią informaciją, kad Migracijos departamentas 2023 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 23S32416 buvo nutraukęs pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nes jis neatvyko į apklausą nurodytu laiku ir nepavyko surasti jo kontaktų per advokatą. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 23S52132 atnaujino pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, kai 2023 m. balandžio 18 d. gavo jo prašymą. Taigi visos šios aplinkybės susijusios su pareiškėju, kurios išties prailgino pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, tačiau visa tai nėra pagrindas naikinti Migracijos departamento Sprendimą.

21.3. Būtent nagrinėjant paskesnį pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Laiškas buvo svarbus, sprendžiant dėl jo paaiškinimų apie (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas iš naujo jo prašymą, nesikreipė į pareiškėją, kad šis pateiktų jo darbinę veiklą pagrindžiančių duomenų, tačiau pareiškėjo buvo prašoma jau prieš tai tokius duomenis pateikti ir jis jų nepateikė. Tokių duomenų nepateikė ir teismui. Migracijos departamentas ne kartą kreipėsi į pareiškėją su prašymu pagrįsti savo teiktus paaiškinimus apie tai, jog jis (duomenys neskelbtini) (2022 m. balandžio 1 d. apklausos transkripcija 5). Kaip matyti pareiškėjas tokių duomenų nepateikė, tik pateikė vienintelį dokumentą, t. y. Laišką.

21.4. Sprendime neapsiribota tik liudytojo V. P. laiško turinio vertinimu. Atlikta ne tik minėto laiško turinio analizė, bet ir analizuotos ir aptartos kitos aplinkybės, t. y. kokie ryšiai sieja prieglobsčio prašytoją ir liudytoją, viešumoje esantys duomenys apie liudytoją, pareiškėjo apklausos. Sprendime motyvuotai ir argumentuotai pasisakyta ir dėl pareiškėjo pateiktos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl liudytojų V. P. ir S. O., buvo įvertinti teisme. Migracijos departamento nuomone, liudytojas V. P. gali būti suinteresuotas duoti prieglobsčio prašytojui palankius parodymus dėl ilgametės draugystės su juo. Be to, minėtų liudytojų parodymų patikimumas būtų abejotinas be patvirtinančių įrodymų. Jeigu liudytojai turėtų patvirtinančius įrodymus apie prieglobsčio prašytojo realiai atliktus darbus, juos galėjo perduoti prieglobsčio prašytojui, kad šis pateiktų Migracijos departamentui, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti nei pirmo, nei paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nei teismui.

21.5. Abejonės privilegija taikoma tik tada kai prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi ir svarbios aplinkybės dėstytos jau pačios pirminės apklausos metu arba gali nurodyti tinkamas priežastis dėl ko to nepadarė. Prieglobsčio prašytojas nepateikė prašymo (paskesniame prašyme nurodytais motyvais) suteikti prieglobstį kuo anksčiau, tinkamai nepaaiškino priežasties, kodėl jis to nepadarė, prieglobsčio prašytojas pateikė abejotinus įrodymus ir tinkamai nepaaiškino savo veiksmų, jo paaiškinimai buvo netinkami, nenuoseklūs, nepilni ir prieštaraujantys rastai viešai prieinamuose šaltiniuose informacijai, todėl nėra jokio pagrindo taikyti pareiškėjui abejonės privilegiją.

21.6. Pareiškėjas po LVAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties priėmimo nepateikė duomenų, susijusių su jo prieglobsčio prašymu, nors tokia jo pareiga numatyta Įstatymo 71 straipsnyje. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjo apklausa nebuvo tikslinga, nes kaip pats pareiškėjas yra nurodęs (2022 m. balandžio 1 d. apklausos transkripcija 7 l.), jis negali pateikti tokių duomenų, neįmanoma surasti tokių duomenų, taip pat neįsivaizduoja, kokie tai gali būti dokumentai. Pareiškėjas apie šias aplinkybes buvo apklaustas teisme, tačiau ir čia nedavė aiškių paaiškinimų, o informacija buvo bendro pobūdžio.

21.7. Europos Parlamento rezoliucija dėl (duomenys neskelbtini), visų pirma susijusi su A. P. ir A. B. (2023/2573(RSP)) ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pasisakymas nelaikytini kilmės valstybės informacija pagal 2023 m. vasario mėnesio Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros vadovą, kuriame yra aiškiai nurodomi principai, leidžiantys viešoje erdvėje esančią informaciją pripažinti kaip dėl asmenų prieglobsčio prašymo susijusią kilmės valstybės informaciją. Kilmės valstybės informacijos šaltiniai turi būti neutralūs, skaidrūs, atsekami, ir juose turi būti būtent informacinė pažyma, t. y. neutraliu tonu pateikta tik faktologija, o ne atliktas faktų vertinimas. Europos Parlamento rezoliucijos yra dokumentai apie parlamento politinę poziciją, o ne informacinė pažyma, todėl rezoliucija negali būti naudojama kaip kilmės valstybės informacija. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nepateikia jokios kitos kilmės valstybės informacijos, kuri būtų aktuli būtent dėl pareiškėjo individualios situacijos.

21.8. Pareiškėjas Migracijos departamentui buvo pateikęs būtent du įrašus iš (duomenys neskelbtini), kurie Sprendime buvo įvertinti. Pareiškėjas teismui pateikė 2023 m. rugsėjo 12 d. nukopijuotą kompiuterio ekrano vaizdą, tačiau nepateikė įrodymų, kad būtent jis šiuos įrašus gavo (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui M. P. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

23. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, priėjęs prie išvados, kad Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir teigia, kad teismas nesigilino į pareiškėjo prieglobsčio prašymo esmę ir ankstesnius šalis saistančius teismų sprendimus, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, formaliai, pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą teismą ir teisingą bylos nagrinėjimą, o tai yra pagrindai panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Dėl bylos nagrinėjimo ribų pirmiausia pažymėtina, jog pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., LVAT 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019, 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4274-415/2019). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti Migracijos departamento Sprendimą kaip neteisėtą, nepagrįstą, neatitinkantį protingumo ir teisingumo kriterijų, priimtą nebendradarbiaujant su pareiškėju, atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, jog bylos esmė yra tinkamas pareiškėjo teisių užtikrinimas prieglobsčio procedūroje ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią turinčio teismo sprendimo įvykdymas, o ne prieglobsčio prašymo nagrinėjimas naujais aspektais.

27. Teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (Įstatymo 86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

28. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

29. LVAT praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

30. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

31. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas abejonės privilegijos principas reiškia, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

32. Tvarkos aprašo 99 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą, vadovaujasi Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo grindžiamas tuo, kad kilmės valstybėje pareiškėjas bus sulaikytas ir nuteistas už tai, kad padėjo (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

34. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo Sprendime surinkta informacija apie individualią pareiškėjo situaciją, nustatė, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai bijo baudžiamojo persekiojimo kilmės valstybėje, tačiau byloje nėra duomenų, jog šis baudžiamasis persekiojimas būtų nulemtas pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba jo politiniais įsitikinimais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą (be kita ko, tai, kad jis (duomenys neskelbtini), nebuvo politiškai aktyvus, socialiniuose tinkluose bei kitų medijų pagalba neplatino kritiškos nuomonės apie (duomenys neskelbtini), masiniuose protestuose nedalyvavo) ir pateiktus dokumentus (be kita ko, „Hollywood Automative Inc.“ prezidento A. H. laiškas, D. B. el. pašto turinys, V. P. laiškas), pareiškėjo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, bei Sprendimo turinį, pritarė atsakovo išvadai, jog pareiškėjui kilmės valstybėje negresia persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, jo išsakyta baimė nelaikytina pagrįsta ir dėl to jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

35. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas netinkamai atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

36. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus ir netaikė pareiškėjui abejonės privilegijos, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė duomenų ir argumentų, sudarančių pagrindą abejoti šia pirmosios instancijos teismo išvada.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamentas nepašalino LVAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutartyje nustatytų procedūros trūkumų, nebendradarbiavo su prieglobsčio prašytoju, reikalavo įrodyti persekiojimo grėsmę tiesioginiais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta prieglobsčio prašytojo pareiga prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

Byloje nustatyta, jog Migracijos departamentas 2023 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 23S32416 buvo nutraukęs pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nes pareiškėjas neatvyko į apklausą nurodytu laiku, nepavyko surasti jo kontaktų per jam atstovavusį advokatą, taigi šios aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus, jog jis turėjo tikslą ir siekė bendradarbiauti. Pareiškėjas žinojo apie LVAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties argumentus ir motyvus, susijusius su jo veikla, taigi būtent jis turėjo Migracijos departamentui teikti visus duomenis, patvirtinančius jo prieglobsčio prašymą.

Kaip matyti iš atsakovo Sprendimo turinio, pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvai buvo analizuoti LVAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutartyje nurodytais aspektais, kilmės valstybės informacijos kontekste, atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog būtent jis (duomenys neskelbtini), darbo sutarčių, patvirtinančių (duomenys neskelbtini), duomenų, patvirtinančių, kad būtent jis (duomenys neskelbtini), jo sąsajas (duomenys neskelbtini), o vaizdo įrašus gavo (duomenys neskelbtini), ir prieita prie išvados, kad visos šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės mažai tikėtinos.

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog jis gali pakomentuoti (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas savalaikiai šios savo pareigos neįvykdė (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu), Migracijos departamentui nepateikė tikrovę atitinkančių išsamių paaiškinimų, aptariamų aplinkybių ((duomenys neskelbtini)) nedetalizavo ir apeliaciniame skunde, nors turėjo tokią galimybę. Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko įrodomąją galią turintiems dokumentams surinkti, šia savo teise ir pareiga nesinaudojo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai protokoline nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atidėti teismo posėdį.

Taigi, atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais, ypač, kuomet tokios abejonės nebuvo nurodytos pareiškėjui ir jis neturėjo galimybės pateikti Migracijos departamentui jokių paaiškinimų.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas įvertino tai, jog pareiškėjas yra apolitiškas, nedalyvauja politinėje veikloje, nepriklauso jokiai politinei ar visuomeninei organizacijai, kuri kritikuotų (duomenys neskelbtini). Nors prieglobsčio prašytojas tvirtino, kad (duomenys neskelbtini), tikėtina, žino apie jo ryšį su V. P., kuris yra aktyvus (duomenys neskelbtini) opozicijos veikėjas užsienyje, tačiau Migracijos departamentas kilmės valstybės informacijos kontekste tai įvertino kaip subjektyvias pareiškėjo prielaidas, kurios nėra grindžiamos objektyviais duomenimis. Kadangi pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kodėl (duomenys neskelbtini) turėtų priskirti jam politinius įsitikinimus ar priklausymą tam tikrai socialinei grupei ((duomenys neskelbtini)) su visomis to pasekmėmis, pritartina atsakovo Sprendimo išvadai, jog mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) persekiotų ir įkalintų prieglobsčio prašytoją vien tik dėl to, kad jis kontaktuoja su V. P.. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokios kilmės valstybės informacijos, kuri būtų aktuli būtent dėl pareiškėjo individualios situacijos.

39. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą pasakojimą, nėra pagrindo prieiti prie išvados, jog jo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas atliko išsamumų ir visapusišką pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima paneigti atsakovo išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

40. Kiti proceso šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai savaime nekeičia nagrinėjamu atveju padarytų išvadų, yra teisiškai nereikšmingi arba dėl jų išsamiai yra pasisakęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, todėl dėl jų ir / ar su jais susijusių pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų atskirai nepasisakoma.

41. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Egidijus Šileikis

Skirgailė Žalimienė