d0f7b227-7bc7-4e06-81b4-70be9aff31c8 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-77-768/2020 Proceso Nr. 1-76-1-00336-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. birželio 16 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. K. skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atmestas R. K. praÅ¡ymas dėl bausmių subendrinimo ir, Teismas nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutartyje nuteistojo R. K. prašymas dėl nuosprendžių subendrinimo atmestas išaiškinus, jog bausmių bendrinimas yra nustatytas tik tais atvejais, kai užsienio valstybės priimtas nuosprendis yra pripažintas ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, o tokių duomenų byloje nėra.

2. Nuteistasis R. K. Panevėžio apygardos teismo praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. gegužės 7 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ : Panevėžio apygardos teismo 2019-06-27 nuosprendžiu paskirtÄ 12 metų laisvės atėmimo bausmę ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019-08-21 nuosprendžiu paskirtÄ 40 parų areÅ¡to bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du, paskiriant dvylikos metų laisvės atėmimÄ ; subendrintÄ 12 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du su PrancÅ«zijos Respublikos teismo (Tribunal Correctionnel D‘Arras) 2014-05-27 nuosprendžiu paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausme bei PrancÅ«zijos Respublikos teismo (Tribunal Correctionnel de Toulon) 2016-04-22 nuosprendžiu paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - dvylika metų laisvės atėmimo;

į bausmės laikÄ Ä¯skaityti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, visiÅ¡kai atliktÄ pagal PrancÅ«zijos Respublikos teismo (Tribunal Correctionnel D‘Arras) 2014-05-27 nuosprendį, ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, visiÅ¡kai atliktÄ pagal PrancÅ«zijos Respublikos teismo (Tribunal Correctionnel de Toulon) 2016-04-22 nuosprendį, taip pat laikino sulaikymo, suėmimo laikÄ ir bausmės dalį, atliktÄ pagal Panevėžio apygardos teismo 2019-06-27 nuosprendį. 2.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2014-11-13 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos SÄ jungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nuostatomis, nes minėtas įstatymas reglamentuoja tik tuos atvejus, kai kitos Europos SÄ jungos valstybės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė nėra visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta.

Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu užsienio teismo paskirta bausmė yra visiÅ¡kai atlikta, Europos SÄ jungos valstybės kompetentingos institucijos kreipimosi į LietuvÄ dėl nuosprendžio pripažinimo Lietuvos Respublikoje nėra ir negali bÅ«ti, kadangi nuteistajam atlikus bausmę, jo teisinis santykis su Å¡ia valstybe jau yra pasibaigęs. Vis dėlto, tokiu atveju kliūčių bausmių bendrinimui nekyla, kadangi užsienio valstybės teismo nuosprendis nėra kvestionuojamas, kadangi jis yra įvykdytas, ir į jį bÅ«tų atsižvelgiama taip, „koks jis buvo paskelbtas“; 2.2.

Nuteistasis cituodamas mokslinius straipsnius nurodo, kad Lietuvos baudžiamojo kodekso bausmių skyrimo taisyklės bendrinimo su užsienio valstybės teismo nuosprendžiu expressis verbis nenumato, tačiau BK 97 straipsnio 1 dalyje iÅ¡ esmės prilygina užsienio valstybės teismo nuosprendį nacionaliniam, o į teistumÄ teismas, be kita ko, „atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ â€œ. Tokiu bÅ«du BK 63 ir 64 straipsnio nuostatų taikymas visiÅ¡kai įvykdytiems užsienio valstybės teismų nuosprendžiams, kai Lietuvos Respublikoje skiriant bausmę už nusikalstamos veikos padarymÄ bausmė bendrindama su kitu nuosprendžiu (Å¡iuo atveju užsienio valstybės teismo) paskirta bausme, nepagrįstai neiÅ¡plečia Å¡ių įstatymo nuostatų taikymo ir nepažeidžia baudžiamosios teisės kaip vieÅ¡osios teisės principo „draudžiama viskas, kas nėra leidžiama“; 2.3.

Aptartos pozicijos dėl bausmių subendrinimo su užsienio valstybių teismų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis laikosi ir Lietuvos Respublikos teismai: pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas 2017-02-17 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-238/2009 bausmių subendrinimo klausimÄ iÅ¡sprendė taip – „teismas iÅ¡ dalies sumažino Olandijoje paskirtÄ bausmę ir paskyrė galutinę dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę. Galutinę bausmę pagal BK 63 straipsnio 9 dalį įskaičius iÅ¡ dalies sumažintÄ užsienyje atliktÄ bausmę, nuteistajam liko kalėti ne vienuolika, tačiau devyneri metai ir Å¡eÅ¡i mėnesiai.‘‘;

3. Skundas atmetamas.

4. SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. gegužės 7 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Nuteistasis R. K. prašė apylinkės teismo subendrinti ne tik BK 347 straipsnio tvarka jam paskirtas ir neįvykdytas ar iÅ¡ dalies įvykdytas bausmes pagal Lietuvos Respublikoje jo atžvilgiu priimtus teismų nuosprendžius, bet ir BPK 361 straipsnio tvarka subendrinti ir į bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmes pagal užsienyje jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius: 12 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du su PrancÅ«zijos Respublikos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme bei PrancÅ«zijos Respublikos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtÄ 4 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 12 metų laisvės atėmimo ir į bausmės laikÄ Ä¯skaityti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, visiÅ¡kai atliktÄ pagal PrancÅ«zijos Respublikos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendį, 4 metų laisvės atėmimo bausmę, visiÅ¡kai atliktÄ pagal PrancÅ«zijos Respublikos teismo 2016 m. balandžio 22d. nuosprendį.

Tačiau tokia teisinė situacija konkrečiu atveju negalima.

5. BK 63 ir 64 straipsnių nuostatos reglamentuoja taisykles dėl bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas arba kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Å ių nuostatų pagrindu teismai skiria subendrintas bausmes asmenims, nuteistiems pagal Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį įstatymÄ . Tačiau yra ir tokių teisinių situacijų, kuomet tas pats nuteistasis yra nuteistas ir Lietuvos Respublikos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir užsienio Å¡alies teismo nuosprendžiu. BK 63 ir 64 straipsniuose nenurodyta, kad bausmė, paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, turi bÅ«ti bendrinama su bausmėmis, paskirtomis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu.

Pažymėtina, kad baudžiamoji teisė ir baudžiamojo proceso teisė yra priskiriamos vieÅ¡osios teisės Å¡akoms, todėl vadovaujamasi principu, jog draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Taigi, nesant teisinio reguliavimo, aptariamu atveju teisingumÄ vykdantis teismas, neturėjo ir neturi galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas.

6. Kaip pagrįstai buvo konstatuota skundžiamoje nutartyje, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , pagrindas subendrinti kitos Europos SÄ jungos valstybės narės teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę su Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausme gali kilti tuomet, jeigu nuosprendį priėmusios kitos Europos SÄ jungos valstybės kompetentinga institucija kreiptųsi į LietuvÄ dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje bei Å¡is nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos SÄ jungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (2014 m. lapkričio 13 d.

įstatymas Nr. XII-1322) ir BPK VII dalies nuostatas būtų pripažintas bei suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu. Šioje byloje tokių duomenų nėra, jų nepateikė bei nenurodė ir pats nuteistasis. Tiek prašyme, tiek skunde R. K. minimi Prancūzijos Respublikos teismo 2014 m. gegužės 27 d. ir Prancūzijos Respublikos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiai nebuvo ir nėra pripažinti bei suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu. Dėl šios priežasties minėtais Prancūzijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais R.

K. paskirtų laisvės atėmimo bausmių subendrinimas, po kurio bÅ«tų galimas sprendimas ir dėl R. K. PrancÅ«zijos Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės įskaitymo į jam nustatytos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės terminÄ , nėra galimas. Å iuo atveju taip pat nėra galimas ir nuteistojo skunde praÅ¡omas bausmių subendrinimas apėmimo bÅ«du, kadangi iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos nėra galimybės nustatyti, ar bÅ«tent toks bausmių subendrinimas turėtų bÅ«ti taikomas nagrinėjamu atveju, kadangi užsienio valstybės nuosprendžiai, kaip jau minėta anksčiau, nėra suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais.

Jokių argumentų šiuo klausimu nepateikia ir nuteistasis skunde.

7. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įgyvendinant 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos SÄ jungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose nuostatas Lietuvos Respublikoje, buvo padaryti BK 27 straipsnio (Nusikaltimų recidyvas) bei 97 straipsnio (Teistumas) pakeitimai. Tačiau taisyklės dėl bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas arba, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika, nebuvo pakeistos.

Taigi, įgyvendinant šį Europos SÄ jungos teisės aktÄ , Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose nebuvo nustatyta, kad bausmė, paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, turi bÅ«ti bendrinama su bausmėmis, paskirtomis Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais. Kaip minėta, bausmių bendrinimas yra nustatytas tik tais atvejais, kai užsienio valstybės priimtas nuosprendis perduodamas vykdyti Lietuvos Respublikoje. Todėl nacionalinis teismas subendrinti bausmes, neįgyvendinus Å¡ios bausmės vykdymo perdavimo procedÅ«ros, neturi teisinio pagrindo.

Nors tokia skundžiamoje nutartyje padaryta teismo išvada nesutampa su nuteistojo minėtų teisės aktų vertinimu, tačiau ji yra pagrįsta ir motyvuotai paaiškinta. R. K. pateiktose mokslinėse publikacijose tokia galimybė taip pat pateikiama tik kaip teorinė, tačiau ji nepaneigia teisės aktuose įtvirtinto reglamentavimo ir neleidžia daryti kitokių išvadų.

8. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. gegužės 7 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų nuostatų, todėl jÄ naikinti skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a: nuteistojo R. K. skundÄ atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. gegužės 7 d. nutartį palikti galioti. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjas Donatas Jatužis