2022-08-03 Nr. AB-19723-4-39-3-00216-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3564-575/2022

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00216-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui G. S., jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavel Kolosov,

vertėjui Imran Yousaf,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti sulaikymo terminą Centre ar kitoje apgyvendinimo įstaigoje (duomenys neskelbtini) piliečiui G. S. (toliau – ir Užsienietis) iki 2022 m. rugsėjo 11 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Centras teikime nurodė, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams 2022 m. kovo 10 d. Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnai perdavė Užsienietį be asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, asmuo Lenkijos Respublikos teritorijoje buvo sulaikytas vykstantis iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Lenkijos Respublikos teritoriją automobiliu kaip keleivis. Užsienietis buvo sulaikytas, kadangi kontrolei negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų, privalomų vizų ar leidimų būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje, aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad apie jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje informacijos nėra.

Užsienietis į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. VSAT pareigūnas 2022 m. kovo 10 d. 17.00 val. sulaikė Užsienietį ne ilgiau kaip iki 48 val., Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 12 d. sprendimu skyrė Užsieniečiui sulaikymą Centre iki 2022 m. birželio 11 d. Užsienietis 2022 m. gegužės 25 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) nagrinėja iš esmės skubos tvarka, sprendimas nepriimtas;

Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą. Užsieniečio pilietybė ir asmens tapatybė nenustatyta, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jis pasiprašė tik po sulaikymo. Užsieniečio veiksmai leidžia abejoti jo atvykimo tikslais ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis piktnaudžiauja savo kaip prieglobsčio prašytojo teisėmis ir gali vengti išsiuntimo į kilmės šalį, todėl sulaikymas šiuo atveju yra proporcingas ir tikslingas, siekiant eliminuoti piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūra bei siekiant pašalinti aplinkybę, kad Užsienietis nepasinaudotų laisvu asmenų judėjimu ir neišvyktų iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis iki bus galutinai išnagrinėtas jo prašymas suteikti prieglobstį.

Byloje yra nustatytos aplinkybės, dėl kurių kyla pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti: jis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, gali siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas įmanomas tik su judėjimo laisvės apribojimu, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

Užsienietis prie pažeidžiamų asmenų nėra priskirtas.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. birželio 7 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies – pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. rugsėjo 11 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

4. Teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 12 d. sprendimu Užsieniečiui skyrė sulaikymą Centre iki 2022 m. birželio 11 d. Užsienietis 2022 m. balandžio 12 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą.

5. Teismas akcentavo, jog Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Užsienietis yra linkęs nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo pareigų ir tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus jo prieglobsčio byloje.

6. Atsižvelgęs į aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei siekdamas tinkamos pusiausvyros tarp Užsieniečio interesų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) tikslų, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Užsieniečio laisvės suvaržyti maksimaliai, t. y. jį sulaikyti. Teismo vertinimu, Įstatymo tikslai (priimti sprendimus dėl Užsieniečio teisinės padėties ir juos įvykdyti) gali būti pasiekti pritaikant ir švelnesnę Įstatyme nustatytą judėjimo ribojimo priemonę – alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

III. 7. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą –sutrumpinti jo apgyvendinimo terminą ir/arba netaikyti judėjimo laisvės apribojimo.

8. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Apgyvendinimo termino pratęsimas su judėjimo teisės apribojimu yra neteisėta ir neproporcinga sankcija Užsieniečio atžvilgiu. Apgyvendinimo termino pratęsimas suvaržant judėjimo laisvę prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui.

8.2. Apgyvendinimo termino pratęsimas yra neproporcinga sankcija, o judėjimo laisvės apribojimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra tapatus neteisėtam sulaikymui ir pažeidžia esmines žmogaus teises. Nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra pažeidžiamos žmogaus teisės susijusios su sveikatos priežiūra – Užsienietis neturi galimybės kreiptis į pasirinktą gydytoją, nepagrįstai ribojama jo teisė į buitinį aprūpinimą – Užsienietis neturi judėjimo laisvės ir neturi galimybės įsigyti reikiamų buities prekių, jis net norėtų susirasti darbą ir tokiu būdu išspręsti savo užimtumo problemą bei pagerinti materialinį aprūpinimą, tačiau skirtas laisvės ribojimas varžo Užsieniečiui svarbias teises.

8.3. Užsieniečio apgyvendinimo pratęsimas ribojant asmens teisę judėti prilygsta sulaikymui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

8.4. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

8.5. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Užsieniečio atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kad jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas.

8.6. Netaikyti judėjimo ribojimų ir sutrumpinti apgyvendinimo terminą būtų proporcinga ir atitiktų tiek VSAT, tiek Departamento, tiek ir Užsieniečio interesus.

9. VSAT atsiliepimu į Užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

10. VSAT atsiliepime nurodo, kad:

10.1. VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnai 2022 m. kovo 10 d. perdavė Užsienietį. Užsienietis su savimi neturėjo asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų. Užsienietis Lenkijos Respublikos teritorijoje buvo sulaikytas vykstantis iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Lenkijos Respublikos teritoriją automobiliu kaip keleivis. Užsienietis buvo sulaikytas, kadangi kontrolei negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų, privalomų vizų ar leidimų būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje. Aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad Užsieniečių registre, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje bei Policijos informacinėje sistemoje apie jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje informacijos nėra. VSAT informacinėje sistemoje apie jo vykimus per valstybės sienas informacijos taip pat nėra.

10.2. Užsienietis 2022 m. gegužės 25 d. padavė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Departamentas nagrinėja iš esmės skubos tvarka, sprendimas nepriimtas, Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.

10.3. Nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei dabar esanti, kadangi byloje yra pakankamai nebendradarbiavimo duomenų (Užsienietis atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai, neturėdamas jokio kelionės dokumento, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po sulaikymo). Lietuvos Respublika nebuvo ir nėra Užsieniečio galutinis kelionės taškas, todėl tikėtina, kad, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties, todėl judėjimo laisvės suvaržymas šiuo atveju yra proporcingas ir tikslingas Įstatymo keliamiems tikslams.

10.4. Atsižvelgus į tai, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, motyvai, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį nėra nenustatyti, byloje nėra duomenų apie Užsieniečio socialinius, ekonominius ar kitokius ryšius su Lietuvos Respublika. Jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai, sąmoningai pasirinko nelegalios migracijos kelią, pasinaudodamas asmenų, užsiimančiu nelegalia migracija, paslaugomis bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po sulaikymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas Centro teikimas dėl Užsieniečio sulaikymo, t. y. Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

12. Centras teikimą grindė tuo, kad Užsieniečio pilietybė ir asmens tapatybė nenustatyta, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jis pasiprašė tik po sulaikymo, be to, Užsieniečio veiksmai leidžia abejoti jo atvykimo tikslais ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis gali vengti išsiuntimo į kilmės šalį. Centro vertinimu, šiuo atveju Užsieniečio sulaikymas yra proporcingas ir tikslingas, siekiant eliminuoti piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūra bei siekiant, kad Užsienietis nepasinaudotų laisvu asmenų judėjimu ir neišvyktų iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis iki bus galutinai išnagrinėtas jo prašymas suteikti prieglobstį.

13. Pirmosios instancijos teismas Centro teikimą tenkino iš dalies – pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, konstatuodamas, jog Įstatymo tikslai (priimti sprendimus dėl Užsieniečio teisinės padėties ir juos įvykdyti) gali būti pasiekti pritaikant ir švelnesnę Įstatyme nustatytą judėjimo ribojimo priemonę.

14. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir (arba) netaikyti judėjimo laisvės ribojimo.

15. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas yra užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju Užsienietis 2022 m. gegužės 25 d. padavė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Departamentas nagrinėja iš esmės skubos tvarka; bylos duomenimis galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas, todėl laikytina, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.

16. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nagrinėjamam ginčui taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio Įstatymo 14019 straipsnis.

18. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3707‑575/2018).

19. Pabrėžtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. kad papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3160-415/2022).

20. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, jog Užsienietis VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnų buvo perduotas 2022 m. kovo 10 d., po to, kai buvo sulaikytas vykstantis iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Lenkijos Respublikos teritoriją. Užsienietis su savimi neturėjo asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų, jų nepateikė ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Kadangi Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui (padavimo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Taip pat, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog Užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo. Akcentuotina ir tai, jog Užsienietis neturi jokių šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje bei lėšų joje pragyventi.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra aplinkybių, suponuojančių švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo galimybę. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje.

22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Užsieneičio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis