Legislator Case Law & Legislation
d0f41339-c38f-406d-aa35-44745b736e95 AI generated

d0f41339-c38f-406d-aa35-44745b736e95 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number d0f41339-c38f-406d-aa35-44745b736e95
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-234-651/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49805-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.2; (S) 2.4.6.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Reginos BertaÅ¡ienės, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinės atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M.

Legislator headnote

AI generated

d0f41339-c38f-406d-aa35-44745b736e95 · Klaipėdos apygardos teismas: Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-234-651/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49805-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.2; (S) 2.4.6.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Reginos BertaÅ¡ienės, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinės atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M.

Ž. pripažintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 4 dalimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimÄ , netaikant užstato, M. Ž. perduodant G. Ž. atsakomybei. M. Ž. laiduotoja paskirta G. Ž. ir nustatytas vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laidavimo terminas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M.

Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡ civilinės atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ priteista 1 965 Eur neturtinės žalos atlyginimo V. B.. Teisėjų kolegija nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. M. Ž. pripažintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, t. y. 2020 m. gruodžio 21 d., apie 15.30 val., kelyje A13 Klaipėda–Liepoja, Palangos plente, 9,30 kilometre, Glaudėnų kaime, Klaipėdos rajone, vairuodamas lengvÄ jį automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasi neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostÄ nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, lenkdamas priekyje važiuojantį automobilį „Škoda“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavo į tos pačios krypties antrÄ eismo juostÄ ir grįždamas į pirmÄ jÄ eismo juostÄ susidÅ«rė su automobiliu „Škoda“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V.

B., šio eismo įvykio metu V. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu M. Ž. vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 4 dalimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimÄ , netaikant užstato, perduodant G. Ž. atsakomybei. M. Ž. laiduotoja paskirta G. Ž. ir nustatytas vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laidavimo terminas. M. Ž. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

IÅ¡ civilinės atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ priteista 1 965 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. B.. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir apeliantė) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalimi, kuria tenkintas civilinis ieÅ¡kinys, ir praÅ¡o pakeisti Å¡iÄ nuosprendžio dalį atmetant civilinį ieÅ¡kinį.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 3.1. Atsižvelgdamas į jau nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ Lietuvos Respublikos finansų ministras 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtino specialųjį teisės aktÄ â€“ Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos). Jose nurodyti draudimo iÅ¡mokų dydžiai yra nustatomi bÅ«tent atsižvelgiant į minėtus pagrindinius kriterijus, o sumos yra iÅ¡reiÅ¡kiamos MMA (minimaliaisiais mėnesio atlyginimais).

Atsižvelgiant į minėtų Rekomendacijų 4.2.2 punktÄ ir buvo priimtas sprendimas iÅ¡mokėti 3 035 Eur (5 MMA) iÅ¡mokÄ dėl neturtinės žalos, t. y. minėtose Rekomendacijose numatytÄ maksimaliÄ iÅ¡mokÄ dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kai nedarbingumas trunka nuo 1 iki 3 mėn. 3.2. Pagal teismų praktikÄ , nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju nukentėjusiems eismo įvykyje asmenims įprastai priteisiamas nuo 600 (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų) eurų iki 3 500 (trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) eurų neturtinės žalos atlyginimas ir tik iÅ¡skirtiniais atvejais Å¡i suma virÅ¡ijama. 3.3.

Pirmosios instancijos teismo nustatyta neturtinės žalos suma (5 000,00 Eur) neatitinka teismų praktikos ir iš esmės pažeidžia ir teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principus. Pažymėtina, kad draudimo veiklai ypatingai svarbi galimybė protingai numatyti galimų žalų dydžius, nes pagal tai organizuojamas rizikos vertinimas, numatomas išmokėjimų rezervų sudarymas ir draudimo įmokų apskaičiavimas.

4. Nukentėjusysis V. B. praÅ¡o civilinės atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 4.1. Eismo įvykio metu padarytų sveikatos sužalojimų visapusiÅ¡kai įvertinti ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimybės, kadangi tik praėjus tam tikram laikui ir atlikus iÅ¡samesnius tyrimus paaiÅ¡kėjo padarytų sveikatos sužalojimų mastas. Akivaizdu, jog, draudikui turėjus iÅ¡samesnės informacijos apie eismo įvykio metu padarytus sveikatos sužalojimus, bÅ«tų buvę vadovautasi kitais metodiniais skaičiavimais. Å iuo atveju teismas tinkamai ir teisingai įvertino naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, turėjusias esminės reikÅ¡mės priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ . 4.2. Kadangi dėl nukentėjusiojo amžiaus peties operacija nėra rekomenduojama ir todėl dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis nuolat kęs skausmus, manytina, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis laikytinas objektyviu ir pagrįstu.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Prokuroro teigimu, teismas, atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiamas praÅ¡ymas atlyginti neturtinę žalÄ , ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, formuojama teismų praktika, visiÅ¡kai pagrįstai įvertino nukentėjusiajam padarytÄ moralinę (neturtinę) žalÄ , nustatydamas jos 5000 Eur dydį. Atsižvelgiant į V. B. patirto sveikatos sutrikdymo mastÄ , patirtus iÅ¡gyvenimus, kilusias pasekmes, priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

7. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ civilinės atsakovės priteisti 1 965 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. B.. Civilinės atsakovės teigimu, draudimo bendrovė V. B. yra iÅ¡mokėjusi 3 035 Eur (5 MMA) iÅ¡mokÄ dėl neturtinės žalos, Å¡ios iÅ¡mokos dydis ne tik atitinka aktualų teisinį reguliavimÄ , tačiau ir teismų praktikÄ , suformuotÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose.

8. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

9. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 2 straipsnio 14 dalį neturtinė eismo įvykio žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės iÅ¡raiÅ¡kos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pagal TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

10. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius neturtinės žalos nustatymo kriterijus: žalos sukeltus padarinius, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), bet atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobÅ«dį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui, stiprumui, reikÅ¡mingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).

11. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio trečiajam asmeniui sužalojus sveikatÄ draudžiamojo eismo įvykio metu, draudikas neturtinės žalos atlyginimo dydį apskaičiavo pagal 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas. Draudikas nurodė, kad remdamasis minėtų Rekomendacijų 4.2.2 punktu, nustatančiu, jog orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį (nuo 1 iki 3 mėnesių), yra iki 5 MMA, ir įvertinęs duomenis, susijusius su nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo mastu, priėmė sprendimÄ jam iÅ¡mokėti 3 035 Eur (5 MMA) iÅ¡mokÄ dėl neturtinės žalos, t. y. minėtose Rekomendacijose numatytÄ maksimaliÄ iÅ¡mokÄ dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kai nedarbingumas trunka nuo 1 iki 3 mėn.

12. Teisėjų kolegija visų pirma pastebi, jog apeliantės nurodytas teisės aktas, kuriuo ji vadovavosi spręsdama dėl nukentėjusiajam iÅ¡mokėtino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, yra rekomendacinio pobÅ«džio. Taigi nagrinėjamu atveju Å¡ios Rekomendacijos nelaikytinos vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Antra, toliau nutartyje nurodomos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laikotarpis, kuriuo, kaip vienu iÅ¡ kriterijų apskaičiuodama mokėtinÄ iÅ¡mokÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo rėmėsi draudimo bendrovė, neapsiriboja apeliantės nurodytu 3 mėnesių laikotarpiu.

13. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas Å¡ios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

14. Bylos duomenimis, eismo įvykio metu V. B. buvo nustatyti galvos, nosies, krÅ«tinės lÄ stos, pilvo sumuÅ¡imai, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, juosmens 1 slankstelio kompresinis kÅ«no lūžis. Nukentėjusysis buvo gydomas stacionare, vėliau iÅ¡leistas gydytis ambulatoriÅ¡kai (1 t., b. l. 120). Pateiktas vieÅ¡osios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojo M. P. iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad 2021 m. gegužės 6 d. V. B. kreipėsi į gydymo įstaigÄ nurodydamas, jog patiria skausmus peties srityje.

Gydytojui V. B. nurodė, jog peties skausmai tęsiasi jau pusmetį. IÅ¡ minėto iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atlikus tyrimus buvo nustatytas sausgyslės pakitimas – jos inercijoje matomas apie 0,4 cm pločio matmens plyÅ¡imas nuo artikulinio pavirÅ¡iaus. Paskirtas medikamentinis gydymas ir rekomenduotas reabilitacinis gydymas, o bÅ«klei negerėjant rekomenduota spręsti dėl pakartotinės injekcijos arba sÄ n. operacijos planine tvarka (2 t., b. l. 148). IÅ¡ byloje pateikto civilinio ieÅ¡kinio matyti, kad V. B. po eismo įvykio patyrė įvairių neigiamų iÅ¡gyvenimų – fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, taip pat dėl patirtų sužalojimų negali vairuoti automobilio, o tai itin apsunkina galimybes lankyti gydytojo paskirtas reabilitacijos procedÅ«ras.

Nukentėjusysis taip pat pabrėžė, jog dėl patiriamo kasdienio fizinio skausmo negali dirbti įprastų ūkio darbų ir prižiūrėti auginamų dekoratyvinių paukščių.

15. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. B. eismo įvykio metu buvo padarytas ne tik civilinės atsakovės pabrėžiamas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau Å¡is sveikatos sutrikdymas turi ir ilgalaikes pasekmes – V. B. praėjus pusei metų nuo eismo įvykio vis dar patiria fizinius skausmus ir, kaip minėta, neatmestina operacinio gydymo tikimybė, kuri neabejotinai nukentėjusiajam suteiks papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų bei nesaugumo ir baimės jausmÄ . Todėl, kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti pakankama laikytina 3 035 Eur suma (5 MMA).

16. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentÄ , jog teismas, konstatuodamas, kad nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis – 5000 Eur, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ tiesų, viena vertus, sprendžiant, ar atlygintina suma atitinka teisingumo principÄ , vertinama ir teismų praktika panaÅ¡iose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiÅ¡kose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau, kita vertus, pabrėžtina ir tai, kad kiekvienas neturtinės  žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius iÅ¡gyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panaÅ¡iose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-288/2014,3K-3-217-690/2018).Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ Â dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Įstatymų leidėjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, nes įvairūs ir žalos dydžio nustatymo kriterijai. Įvertinus teismų praktikos pavyzdžius matyti, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 800 Eur iki 11 584 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2008, 2K-44/2008, 2K-179/2009, 2K-68/2008, 2K-280/2010, 2K-149/2016 ir kt.).

Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į kasacinio teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, tačiau itin preciziÅ¡kai iÅ¡nagrinėjamos bÅ«tent konkrečios bylos aplinkybės tam, kad nukentėjusiojo interesai ir pusiausvyra tarp jų bei kaltininko veiksmais padarytų padarinių bÅ«tų protinga, teisinga ir proporcinga. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 3K-3-103/2009, 2K-272/2011ir kt.).

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų vertinimo principus ir įvertinusi Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, mano, kad vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimÄ padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ , bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastÄ , pobÅ«dį, liekamuosius reiÅ¡kinius, įvertinant visumÄ aplinkybių, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamÄ V.

B. patirtos neturtinės žalos dydį – iÅ¡ viso 5 000 Eur – ir atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam V. B. jau yra iÅ¡mokėjusi 3 035 Eur dydžio iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti, papildomai priteisė nukentėjusiajam iÅ¡ draudimo bendrovės 1 965 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas V. B. neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus bei nėra reikÅ¡mingai nutolęs nuo teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose. 19.

Nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ atmesti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: civilinės atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjos Regina BertaÅ¡ienė Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė