2020-02-18 Nr. AB-3689-3-64-3-01913-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1128-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01913-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. įvairiais laikotarpiais, įvairiose kamerose nežmoniškomis sąlygomis, o būtent nebuvo sėdimo tualeto, tik skylė grindyse, juo naudotis buvo nepatogu. Kamerose nebuvo atskiros sanitarinio mazgo oro šalinimo sistemos, todėl pastoviai jautėsi nemalonus kvapas. Sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų, girdėjosi, kaip kiti nuteistieji atlieka gamtinius reikalus. Kamerose buvo mažai vietos, buvo pažeista teisė į minimalų gyvenamąjį plotą. Be to, į bendrą patalpos plotą sanitarinio mago užimamas plotas neturėtų būti įskaičiuojamas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Šiaulių TI nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 5, Nr. 24, Nr. 36, Nr. 47, Nr. 54 (periodiškai nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d.) ir kamerose Nr. 39, Nr. 52 ir Nr. 71 (nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. gegužės 10 d.). Šiose patalpose jam teko nuo 3,75 kv. m iki 12,7 kv. m. Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

5. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar plokšte, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sienelių aukštis kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nuo 1,81 m (kamerose Nr. 36 ir Nr.71) iki 2,29 m (kamerose Nr. 24 ir Nr. 47). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą kalinčių asmenų privatumą. Iš teismui pateiktų sanitarinių mazgų nuotraukų matyti, kad tik keliose kamerose sanitariniuose mazguose nebuvo sumontuota klozetų. Priešingai, kameros, kuriose pareiškėjas kalėjo 2018 metais, tvarkingos, suremontuotos, sutvarkyti ir demontuoti sanitariniai mazgai, pastatyti nauji klozetai.

6. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikė jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktų reikalavimus atitinkantis gyvenamasis plotas, o sanitarinis mazgas buvo pakankamai atitvertas. Pareiškėjas neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą. Be to, pažeidimo fakto pripažinimas tokio pobūdžio bylose taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Vertindamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kameroje, teismas vadovavosi Įsakymu Nr. V-124 ir nurodė, kad Šiaulių TI laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Įvertinęs Šiaulių TI pateiktus duomenis apie kameras, jų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių konkrečiais laikotarpiais, teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. buvo laikomas kamerose Nr. 24, Nr. 47, Nr. 54, Nr. 36 ir Nr. 5, vienas arba su dar 1–4 asmenimis ir jam teko nuo 3,74 kv. m iki 17,98 kv. m. 2018 metais pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. ir nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. kamerose Nr. 39, Nr. 52 ir Nr. 71 su 1–4 asmenimis ir jam teko nuo 3,70 kv. m iki 11,46 kv. m. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu, iš viso 21 dieną, turinti tekti gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.

9. Dėl pareiškėjo argumentų, kad skaičiuojant asmeniui turintį tekti plotą kameroje, turi būti išskaičiuojamas užimamas baldų ir sanitarinio mazgo plotas, teismas pažymėjo, kad Įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. Įvertinęs sanitarinio mazgo užimamą plotą konkrečiose kamerose, teismas konstatavo, jog kamerose Nr. 24, Nr. 52 ir Nr. 71, kai jose buvo laikomi daugiausia 4–5 asmenys, ir kameroje Nr. 36, kai joje buvo 2 asmenys, pareiškėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m.

10. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, taip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos), kuriose nurodyta, kad tardymo izoliatorių kamerų sanitariniuose mazguose turėjo būti klozetas arba unitazas, praustuvė, o nuo 2017 metų įsigaliojusios Aprūpinimo normos įtvirtino analogiškus sanitarinio mazgo reikalavimus.

11. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI pateiktoje lentelėje apie sanitarinių mazgų kamerose įrengimą, užfiksuota, kad sanitarinio mazgo sienelių aukštis – nuo 1,80 m iki 2,29 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu būdu įėjimai į sanitarinių mazgų zonas šiose kamerose atskirti nuo likusios kameros erdvės. Išanalizavęs atsakovo pateiktas fotonuotraukas, teismas darė išvadą, kad tik kamerose Nr. 47 ir Nr. 5, kuriose pareiškėjas buvo laikomas 2016 metais, įrengti unitazai, kamerose Nr. 24, Nr. 36 ir Nr. 54 – sanitariniai įrenginiai grindyse, nurodytose kamerose įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti užuolaidomis ir tik kameroje Nr. 5 – durimis. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad kamerose Nr. 39, Nr. 52 ir Nr. 71, kuriose pareiškėjas buvo laikomas 2018 metais, įrengti unitazai, įėjimai į sanitarinių mazgų zonas kamerose Nr. 52 ir Nr. 71 atitverti durimis ir tik kameroje Nr. 39 – užuolaida.

12. Teismas vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir nacionalinių teismų praktika tokio pobūdžio bylose, kurioje nurodyta, kad sanitarinio mazgo kameroje nuo likusios erdvės užtvėrimas užuolaida yra nepakankamas privatumui užtikrinti, o atvejai, kai sanitariniame mazge nėra įrengtas unitazas, nesuderinami su higienos normos reikalavimais ir tinkamai neužtikrina asmenų fiziologinių poreikių. Teismas darė išvadą, kad kamerose Nr. 24, Nr. 36, Nr. 47, Nr. 54 ir Nr. 39 pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrintas privatumas, be to patalpose buvo laikoma ir po 4–5 asmenis, o nesant atskiros oro šalinimo sistemos, galėjo laikytis nemalonus kvapas, tuo labiau, kad kamerose Nr. 24, Nr. 36 ir 5 Nr. 4 buvo įrengti tik sanitariniai įrenginiai grindyse. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

13. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti 1 000 Eur neturtinė žala nepagrįsta, atsižvelgiant į konstatuoto pažeidimo pobūdį ir trukmę (pareiškėjui 16 dienų nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, iš jų visą laikymo laikotarpį nuolat sklindantis nemalonus kvapas). Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, jog Šiaulių TI administracija sąmoningai nesiekė žeminti pareiškėjo orumą, kitų pažeidimų nustatyta nebuvo, pareiškėjas nesiskundė dėl ginčo laikotarpio kitoms kompetetingoms institucijoms. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nebuvo tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur.

III. 14. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo skundą patenkinti.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas jam tekusį plotą, neatsižvelgė į sanitarinio mazgo užimamą plotą, nors tai padaryti nurodo teismų praktika.

16. Atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos apie kamerose įrengtus sanitarinius mazgus, pareiškėjo teigimu, neįrodo, jog jie būtent taip buvo įrengti, kai jis buvo laikomas Šiaulių TI. Atsakovas pateikė pažymas, kad kameroje Nr. 39 sanitarinis mazgas 2017 metais atitvertas mūrine atitvara ir durimis, tačiau iš fotonuotraukos matosi, kad taip nėra. Atsakovas siekė suklaidinti teismą, jo pateikti įrodymai nepatikimi ir melagingi.

17. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Šiaulių TI nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismų praktika ir pagrindė, kad ir išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą iš kameros ploto 3 kv. m standartas buvo išlaikytas. Pareiškėjo teiginiai dėl atsakovo atstovo pateiktų duomenų melagingumo yra abstraktūs. Sanitarinių mazgų įrengimą kamerose patvirtina ir nuotraukos, ir Ūkio skyriaus atliktų remonto darbų pažymos. Šiaulių TI pažymėjo, kad reikalavimo kamerų sanitariniuose mazguose įrengti būtent klozetus (sėdimus), nėra, todėl tupimo tualeto įrengimas teisės aktams neprieštarauja. Teismas nagrinėdamas bylą įrodinėjimo taisyklių nepažeidė, o teismo sprendimas tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisti 100 Eur neturtinę žalą yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų suėmimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.

19. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, Šiaulių TI atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dalį ginčo laikotarpio (16 dienų) nevisiškas sanitarinio mazgo užtvėrimas lėmė, kad gyvenamojoje kameroje galėjo būti jaučiamas blogas kvapas, neužtikrintas pareiškėjo privatumas, o tupimas tualetas galėjo kelti pareiškėjui papildomų nepatogumų. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė 100 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas nepagrįstai vadovavosi melagingais atsakovo atstovo pateiktais įrodymais, neatsižvelgė į sanitarinio mazgo užimamą plotą gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjui turi būti priteistas visas skunde nurodytas neturtinės žalos atlyginimas.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

22. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį plotą kameroje turėjo į bendrą patalpos plotą neįtraukti sanitariniais įrenginiais užimto ploto, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisų Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal nustatytą teisinį reguliavimą tinkamai apskaičiavo pareiškėjui tekusį plotą ginčo laikotarpiu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, atsižvelgė į sanitarinio mazgo užimamą plotą kiekvienoje kameroje, tačiau Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo (t. y. kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas 3 kv. m plotas daugiavietėje kameroje) nenustatė. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus šiuo klausimu kaip nepagrįstus.

24. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie sanitarinių mazgų įrengimą, nes jie, kaip teigė pareiškėjas, buvo melagingi ir nepatvirtino faktinės sanitarinių mazgų būklės ginčo laikotarpiu, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

25. Priėmęs pareiškėjo skundą teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi įpareigojo atsakovo atstovą pateikti visą su pareiškėjo ginču susijusią medžiagą, be kita ko – ir duomenis apie sanitarinių mazgų įrengimą bei atitvėrimą nuo likusio kameros ploto, kuriuos Šiaulių TI pateikė 2018 m. spalio 2 d. raštu Nr. 14/01-11642. Atsakovo atstovo atsiliepimas, kuriame pasisakyta dėl kiekvieno pareiškėjo nusiskundimo, ir minėtas Šiaulių TI 2018 m. spalio 2 d. raštas, kuriame išvardinti teikiami dokumentai ir nurodoma, kad pridedamos kamerų nuotraukos (8 lapai), pareiškėjui buvo įteikti 2018 m. spalio 17 d., t. y. likus beveik dviem mėnesiam iki paskirto teismo posėdžio. Pareiškėjas, turėdamas esminę informaciją apie Šiaulių TI į bylą pateiktus duomenis ir įrodymus, dėl jų paaiškinimų ir prašymų neteikė, nurodytų duomenų neginčijo, neprašė teismo surengti žodinį bylos nagrinėjimą tikslu išsiaiškinti visas bylai reikšmingas ir, jo nuomone, abejotinas Šiaulių TI nurodytas aplinkybes dėl sanitarinių mazgų kamerose įrengimo.

26. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti Šiaulių TI pateiktais įrodymais, o pareiškėjo argumentai dėl jų melagingumo ir nepatikimumo yra deklaratyvūs, todėl atmetami. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kameros Nr. 39 sanitarinio mazgo įrengimą vertino atsižvelgdamas į nuotrauką, o ne į Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymą ir nustatė, jog toje kameroje durys nebuvo įrengtos, t. y. įrodymus vertino pareiškėjo naudai. Faktą, kad dalyje kamerų buvo sumontuoti klozetai tuo metu, kai jose buvo laikomas pareiškėjas, patvirtino Šiaulių TI Ūkio skyriaus pateiktos pažymos apie konkrečiose kamerose atliktus remonto darbus ir fotonuotraukos, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šių nustatytų aplinkybių nepaneigia pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai.

27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

28. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

29. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas 16 dienų gyveno kamerose, kuriose sanitarinių magų įrengimas neužtikrino visiško privatumo, o nepakankama ventiliacija ir tupimi įrenginiai pareiškėjui galėjo kelti papildomus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismas sprendė, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų pareiškėjui pakankamas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Be to, byloje buvo nustatyta, kad kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo sienelių aukštis siekė 2,29 m, kas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nelaikoma privatumo pažeidimu. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

30. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į suėmimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus ir sukeltas pasekmes, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 100 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

32. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė