2021-11-03 Nr. AB-23249-3-61-3-00226-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-706-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00226-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. R. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2020 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. NN-13 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ (toliau – Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus (toliau – Alytaus PN) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas teigė, kad buvo perkeltas į Alytaus PN neteisėtai – pakartotinai baustas už vieną nusižengimą. Nutarime nurodyti klaidingi duomenys apie sistemingą bausmės atlikimo režimo pažeidinėjimą, nereagavimą į resocializacijos ir drausminio poveikio priemones. Pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ kryptingai ir nuosekliai mažėjo, teigė, kad 2019 m. birželio ir gruodžio mėnesiais Lygtinio paleidimo komisija tenkino pareiškėjo prašymus. Taigi, pareiškėjo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad jo elgesys buvo nepriekaištingas ir paneigia Nutarime nurodytas aplinkybes dėl to, jog sistemingai pažeidinėjo nustatytą tvarką.

3. Pareiškėjas apibendrino, kad Nutarime nurodytos neigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstos. Per paskutinius du metus pareiškėjas buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį. Pažymėjo, kad nuteistąjį galima bausti tik esant galiojančiuose įstatymuose ar potvarkiuose nustatytoms sąlygoms, tačiau negalima bausti du kartus už tą patį pažeidimą, kas pareiškėjo vertinimu, buvo padaryta – už nuobaudą pareiškėjui buvo paskirtas perkėlimas 15 parų kamerų tipo patalpose, o po nuobaudos atlikimo jis buvo dar kartą nubaustas – perkeltas į Alytaus PN.

4. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namų atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK), 3 kartus padarė drausmės pažeidimus ir buvo baustas drausminėmis nuobaudomis; 2 kartus skirtos nuobaudos už alkoholio vartojimą; 1 nuobauda skirta už teisėtų nurodymų nevykdymą; 2 pažeidimai įvykdyti 2017 metais, o paskutinis pažeidimas atliktas 2019 metais, dėl kurio buvo paskirta nuobauda. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas į taikomas resocializacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, nekoreguoja savo elgesio, kartoja tas pačias klaidas, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus. Per bausmės atlikimo laiką pareiškėjas nesistengė elgtis priešingai, bausmę atlikdamas Pravieniškių PN-AK, darė nusižengimus, tačiau Alytaus PN baustas nebuvo. Siekiant apriboti pareiškėją nuo neigiamo poveikio, Kalėjimų departamento direktoriaus Nutarimu buvo perkeltas nuobaudai atlikti į Alytaus PN.

6. Kalėjimų departamentas pažymėjo, kad Nutarime yra padaryta rašybos klaida ir paaiškino, jog pareiškėjas į Alytaus PN buvo perkeltas ne tolimesniam bausmės, o nuobaudos atlikimui. Kalėjimų departamentas, priimdamas Nutarimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Kalėjimų departamentas, be kita ko, paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 69-1841 pareiškėjui skirta nuobauda už 2019 m. gruodžio 30 d. grįžimą iš darbo į Pravieniškių PN-AK esant neblaiviam, o skundžiamu Nutarimu pareiškėjui skirta nuobauda už sistemingus pažeidimus bausmės atlikimo vietoje. Taigi, pareiškėjui skirtos dvi skirtingos nuobaudos už skirtingus pažeidimus. Nurodė, kad dėl Pravieniškių PN-AK skirtos nuobaudos Kalėjimų departamentas nepasisakys ir atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 69-1841 neskundė įstatymų nustatyta tvarka.

7. Kalėjimų departamentas pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodekso 113 straipsnyje įtvirtinta nuostata įpareigoja laisvės atėmimo vietų įstaigos administraciją vykdyti pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemones, jų tarpe vykdyti teisės bei režimo pažeidimų prevenciją ir atskleidimą. Pareiškėjo 2019 m. gruodžio 30 d. padarytas pažeidimas įstatymo nustatyta tvarka atskleistas, užfiksuotas ir yra priskiriamas režimo pažeidimui.

8. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 6 d. pateikė teismui atsikirtimą į atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais. Pareiškėjas akcentavo, kad 15 parų trukusią nuobaudą jau atliko Pravieniškių PN-AK, o antroji nuobauda paskirta jos nedetalizuojant, todėl neaišku, kada ir kokie tiksliai pažeidimai buvo įvykdyti. Pasak pareiškėjo, atsakovas nepaneigė jokių duomenų apie kitą pareiškėjo padarytą pažeidimą, todėl padarė išvadą, kad antroji nuobauda paskirta nepagrįstai ir yra pakartotinė.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento Nutarimo, kuriuo nuspręsta pareiškėją perkelti iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN nuobaudos atlikimui, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas 4 kartus buvo skatintas, 3 kartus padarė drausmės pažeidimus ir buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Dvi nuobaudos paskirtos už alkoholio vartojimą, viena nuobauda – už teisėtų nurodymų nevykdymą. Pareiškėjas du pažeidimus įvykdė 2017 metais, paskutinis pažeidimas įvykdytas 2019 metais. Nutarimo priėmimo metu viena nuobauda buvo galiojanti.

12. Kalėjimų departamento direktorius Nutarimu, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus, nutarė pareiškėją perkelti iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN nuobaudos atlikimui.

13. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK, galiojanti redakcija nuo 2019 m. liepos 6 d.) 69 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento direktorius 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtino Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d.), kurio 3 punkte išdėstyti detalūs nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą pataisos įstaigą pagrindai ir tvarka. Nutarime nurodomas Aprašo 3.5.3 papunktis, kuriame nustatyta, kad kai nuteistasis negali tęsti bausmės atlikimo atvirojoje kolonijoje, perkėlimas iš atvirosios kolonijos į pataisos įstaigą vykdomas vadovaujantis perkeliančiosios įstaigos direktoriaus įsakymu dėl nuteistojo grąžinimo iš atvirosios kolonijos į pataisos namus.

14. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamentas pagal nuostatus, patvirtintus teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 (toliau – Nuostatai), prižiūri ir kontroliuoja bausmių (išskyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose; koordinuoja suimtų ir nuteistų asmenų paskirstymą į Kalėjimų departamentui pavaldžias įstaigas, kartu su Kalėjimų departamentui pavaldžiomis įstaigomis organizuoja ir vykdo teisės pažeidimų prevenciją, prireikus imasi priemonių tvarkai atkurti ir palaikyti (Nuostatų 8.3, 8.5, 8.6 p.).

15. Teismas nustatė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas ne pirmą kartą padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Atkreipė dėmesį, kad tai, jog pareiškėjas perkeltas į Alytaus PN ne likusiam bausmės atlikimo laikotarpiui (ilgesnis laikotarpis), o trumpesniam laikotarpiui t. y. nuobaudos atlikimo laikotarpiui, nedaro Nutarimo neteisėto ir nepagrįsto. Atlikdamas nuobaudą, pareiškėjas taip pat tęsia bausmės atlikimą.

16. Pareiškėjas nurodė, kad buvo nubaustas už tą patį nusižengimą du kartus, tačiau teismas su šiuo argumentu nesutiko. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo atstovo argumentus, kad pareiškėjui 2019 m. gruodžio 31 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu Nr. 69-1841 skirta nuobauda už 2019 m. gruodžio 30 d. grįžimą iš darbo į Pravieniškių PN-AK esant neblaiviam ir įvertinęs Nutarimo turinį priėjo prie išvados, kad pareiškėjui skirta nuobauda už sistemingus pažeidimus bausmės atlikimo vietoje. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjui skirtos dvi skirtingos nuobaudos už skirtingus pažeidimus.

17. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad Kalėjimų departamento Nutarimas priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Aprašo 3.5.3 papunkčiu, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas įvertino ir tai, kad Nutarime nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas sistemingai, pakartotinai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus, yra laikytinos aplinkybėmis, nurodytomis BVK 69 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių pareiškėjas galėjo būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą. Taigi, teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Kalėjimų departamentas neturėjo teisinio pagrindo perkelti pareiškėją į kitą kalinimo įstaigą – nagrinėjamu atveju Alytaus PN.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 19. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

20. Pareiškėjas paaiškina, kad už vieną padarytą pažeidimą buvo nubaustas du kartus. Vieną kartą pareiškėjas nubaustas dėl to, kad 2019 m. gruodžio 30 d. iš darbo į Pravieniškių PN-AK grįžo neblaivus, todėl gavo 15 parų baudos izoliatoriuje. Nutarimu pareiškėjui paskirta antra nuobauda, tačiau pareiškėjui neaišku, kodėl Nutarimo turinyje pažymima, jog pareiškėjo pažeidimai yra sistemingi. Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį ir tik tris kartus padarė drausmės pažeidimus (paskutinis drausmės pažeidimas padarytas 2019 m. su viena galiojančia nuobauda).

21. Pareiškėjas tvirtina, kad jo atžvilgiu buvo priimti neteisėti nubaudimo veiksmai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktu, grąžinti pareiškėją atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę į Pravieniškių PN-AK.

22. Atsakovas Kalėjimų departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. Kalėjimų departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas, pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Kalėjimų departamento Nutarimu, vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Aprašo 3.5.3 papunkčiu, bei atsižvelgiant į tai, kad: pareiškėjas sistemingai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus; pareiškėjas motyvuotas dirbti; laikotarpiu, kol bausmę atliko atvirojoje kolonijoje, skatintas 4 kartus, 3 kartus padarė drausmės pažeidimus ir buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, viena nuobauda galiojanti Nutarimo priėmimo metu; pareiškėjas nelinkęs koreguoti savo elgesio, kartoja tas pačias klaidas, stokoja atsakingumo; pareiškėjas nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, pripažino, kad šios aplinkybės turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, tačiau savo elgesio nekeičia ir toliau vartoja alkoholį, kas didina riziką pakartotiniam nusikalstamumui, – nutarta pareiškėją perkelti iš Pravieniškių PN (Trečiojo sektoriaus) į Alytaus PN, tęsti bausmės atlikimo.

28. BVK 69 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) 1 dalyje numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame BVK nustatytais atvejais. BVK 69 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

29. Aprašo 3.5.3 papunktyje (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) įtvirtinta, kad tuo atveju, kai nuteistasis negali tęsti bausmės atlikimo atvirojoje kolonijoje, perkėlimas iš atvirosios kolonijos į pataisos įstaigą vykdomas vadovaujantis perkeliančiosios įstaigos direktoriaus įsakymu dėl nuteistojo grąžinimo iš atvirosios kolonijos į pataisos namus.

30. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Nutarime yra rašybos klaida – pareiškėjas į Alytaus PN buvo perkeltas ne tolimesniam bausmės, o nuobaudos atlikimui. Pirmosios instancijos teismas įvertino minėtus atsakovo atstovo argumentus ir pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjas perkeltas į Alytaus PN ne likusiam bausmės atlikimo laikotarpiui (ilgesnis laikotarpis), o trumpesniam laikotarpiui t. y. nuobaudos atlikimo laikui, nedaro skundžiamo Nutarimo neteisėto ir nepagrįsto. Teismas, be kita ko, nurodė, kad atlikdamas nuobaudą pareiškėjas taip pat tęsia bausmės atlikimą.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

32. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

33. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas.

34. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

35. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

36. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo turinio matyti, kad teismas bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą iš esmės priėmė remiantis atsakovo atstovo nurodytomis aplinkybėmis, kurios nėra patvirtintos konkrečiais byloje pateiktais įrodymais. Teismas, vadovaujantis atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktais argumentais, kaip jau minėta, nurodė, kad pareiškėjas perkeltas į Alytaus PN ne likusiam bausmės atlikimo laikotarpiui (ilgesnis laikotarpis), o trumpesniam laikotarpiui t. y. nuobaudos atlikimo laikui, tačiau iš atsakovo atstovo neišsireikalavo aktualių bylai duomenų. Nagrinėjamu atveju iš Nutarimo turinio nėra aišku, kokia iš esmės nuobauda pareiškėjui buvo paskirta bei kokiam laikui pareiškėjas perkeltas atlikti nuobaudos į Alytaus PN. Be kita ko, pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad Nutarimas priimtas nesilaikant BVK reikalavimų bei pažeidžiant Aprašo nuostatas. Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Nutarime nepagrįstai vadovautasi Aprašo 3.5.3 papunkčiu, tačiau pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo argumentų iš esmės neįvertino ir dėl jų nepasisakė.

37. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas, tinkamai nesilaikęs proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išreikalavus papildomus įrodymus ir teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo išreikalauti, tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme bei teisinį reguliavimą, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

39. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė