d0eaddce-09da-4e73-8d77-7802866bbc8b · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas V Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-1050/2012Teisėja Jeugenijuš Jaglinski                                       Teisminio proceso Nr. 1-183-486/2012         Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9; (S)         1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3;          2.4.6; 2.4.7.

V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U T A R T I S 2013 m. sausio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės,teisėjų ArtÅ«ro Pažarskio, Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Josifui Gigevičiui,gynėjai advokatei Leokadijai Leikauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J.

D. (J. D.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 164 str. ir nubaustas laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., prie nuteistajam Vilniaus miesto               4 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtos dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės iÅ¡ dalies pridėta bausmė, paskirta Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė J.

D. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : J. D. nuteistas už tai, jog vengė pareigos pagal teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ , t. y. kad jis, pagal Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2003 m. gegužės 26 d. sprendimÄ dėl alimentų nepilnamečiui vaikui iÅ¡ieÅ¡kojimo, bÅ«damas įpareigotas mokėti lėšas L. R. naudai sÅ«naus D. D., gim. 1999 m. rugpjūčio 13 d., iÅ¡laikymui kiekvienÄ mėnesį po 125,00 Lt nuo 2003 m. kovo   27 d. iki vaiko pilnametystės, nuo 2003 m. gegužės 26 d., iÅ¡skyrus Vilniaus teritorinėje darbo biržoje registravimosi laikotarpiais nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2007 m. balandžio 10 d., nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2008 m. balandžio 30 d., nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d., nuo    2011 m. vasario 15 d. iki 2011 m. gegužės 5 d. ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiais nuo 2009 m. kovo 6 d. iki 2010 m. kovo 5 d. ir nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki Å¡iol atliekančio bausmę, vengė Å¡ios pareigos, visiÅ¡kai nemokėjo lėšų vaikui iÅ¡laikyti ir neteikė kitos bÅ«tinos materialinės paramos.

Tokiu bÅ«du, 2012 m. kovo 1 d. jo įsiskolinimas L. R. yra 8203,85 Lt. Pagal   2008 m. sausio 24 d. Vaikų iÅ¡laikymo fondo sprendimÄ Nr. 1.35-313 D. D. nuo 2008 m. sausio 15 d. kiekvienÄ mėnesį mokama po 125,00 Lt dydžio iÅ¡moka iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų iÅ¡laikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti iÅ¡mokų mokėjimÄ . J. D. 2012 m. kovo 26 d. įsiskolinimas Vaikų iÅ¡laikymo fondui yra 6193,55 Lt, bendras iÅ¡laikymo įsiskolinimas yra 14397,40 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o peržiÅ«rėti jo bylÄ ir jį iÅ¡teisinti. Apeliaciniame skunde nuteistasis pripažįsta, kad nemokėjo alimentų, tačiau taip elgėsi dėl pateisinamų priežasčių. Nuteistasis nurodo, kad negalėjo įsidarbinti dėl turimų teistumų ir dėl darbo stokos, neturėjo jokių nuolatinių pajamų. Jis gyveno iÅ¡ atsitiktinių pajamų, kurių vos užteko pragyvenimui. Nuteistasis taip pat teigia bendravęs su savo sÅ«numi pagal galimybes ir duodavęs jam pinigų slapčia nuo buvusios žmonos L.

R., nes ji prieÅ¡taravo jų bendravimui. Be to, buvusi žmona nuteistajam sakiusi, jog jai iÅ¡ jo nieko nereikia, alimentų taip pat, ir dėl to nuteistasis buvo įsitikinęs, kad ji atsisakė alimentų, nes jie iÅ¡siskyrė 2000 metais, o alimentų buvusi žmona pareikalavo tik 2008 metais. Kadangi aÅ¡tuonerius metus jis negavo jokių reikalavimų mokėti alimentus, manė, kad buvusi žmona jų atsisakė.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.Lietuvos Respublikos BK 164 str. numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ vengimÄ , mokėti lėšas vaikui iÅ¡laikyti ar teikti bÅ«tinÄ materialiÄ paramÄ vaikui.

Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sÄ moningai sukuriant situacijÄ , dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) iÅ¡laikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Å is straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimÄ , bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių.

Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligÄ , slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės bÅ«du vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ . Susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nuteistojo kaltę vengus kaltinime nurodytais laikotarpiais iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo      2003 m. gegužės 26 d. sprendimu dėl alimentų nepilnamečiui vaikui iÅ¡ieÅ¡kojimo, J.

D. buvo įpareigotas mokėti lėšas L. R. naudai sÅ«naus D. D. iÅ¡laikymui kiekvienÄ mėnesį po 125,00 Lt nuo 2003 m. kovo 27 d. iki vaiko pilnametystės (b. l. 17). Pažymėtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 18 str., numatančiame, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Be to, pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus kyla ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų. Taigi, iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus yra civilinė, o taip pat ir konstitucinė asmens pareiga ir jos atsisakyti, ar susitarti nevykdyti, tėvai negali. Todėl apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, neva nuteistojo buvusi žmona nuteistajam sakiusi, jog jai iÅ¡ jo nieko nereikia, alimentų taip pat, ir dėl to nuteistasis buvo įsitikinęs, kad ji atsisakė alimentų, Å¡iuo atveju nuteistojo kaltės neÅ¡alina, kadangi apie savo pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ jis žinojo, tačiau, kaip ir pats pripažįsta apeliaciniame skunde, jos nevykdė.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuo 2003 m. gegužės 26 d. iki šiol J. D. iš viso yra dirbęs tik dvi savaites, t. y. nuo 2008 m. gegužės 16 d. iki 2008 m. gegužės 28 d. (b. l. 112). Vilniaus darbo biržos duomenimis, jis laikotarpiais nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2007 m. balandžio 10 d.; nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2008 m. balandžio 30 d.; nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d.; nuo 2011 m. vasario 15 d. iki 2011 m. gegužės 5 d. registravosi darbo biržoje ir šie laikotarpiai į J.

D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpius neįtraukti. Tačiau tris kartus darbo paieÅ¡ka jam buvo nutraukta, kadangi J. D. be pateisinamos priežasties neatvykdavo į darbo birÅ¾Ä registruotis (b. l. 72). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, J. D. neįgalumas nenustatytas (b. l. 68). Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis J. D. verslo liudijimai iÅ¡duoti nebuvo (b. l. 66), psichiatrijos ligoninėse jis nesigydė (b. l. 114; 117), į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b. l. 115).

Kadangi buvusi nuteistojo sutuoktinė L. R., neturėdama pakankamai lėšų iÅ¡laikyti bendro nuteistojo ir jos nepilnamečio sÅ«naus, kreipėsi į Garantinį ir vaikų iÅ¡laikymo fondų administracijÄ ir jai iÅ¡ vaikų iÅ¡laikymo fondo laikotarpiu nuo 2008 m. sausio iki 2011 m. rugsėjo buvo iÅ¡mokėta 5 568,55 Lt (b. l. 3-5), pagrįstai teigtina, kad tokiu bÅ«du J. D. pareiga iÅ¡laikyti nepilnametį sÅ«nų buvo perkelta valstybei. Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę pagal jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius J.

D. atliko laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 6 d. iki 2010 m. kovo 5 d. ir nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki Å¡iol taip pat atlieka bausmę, Å¡ie laikotarpiai į J. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpius taip pat neįtraukti. Akcentuotina, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė jokių objektyvių, pateisinančių priežasčių, dėl kurių jis pagal teismo sprendimÄ negalėjo teikti vaikui iÅ¡laikymo oficialiai įsidarbindamas arba bent jau kodėl nedarbo laikotarpiais nesiregistravo darbo biržoje.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų paaiÅ¡kinimų, kad jis vaikui duodavo pinigų slapčia nuo jo motinos, kaip tik galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis turėjo galimybę teikti vaikui iÅ¡laikymÄ teismo sprendimu nustatyta forma, tačiau tyčia to nedarė, t. y. nusikalto tiesiogine tyčia, nes sÄ moningai nemokėdamas iÅ¡laikymo savo vaikui, suvokė savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo.

Kolegija konstatuoja, jog byloje esančiais įrodymais pasitvirtina, kad nuteistasis J. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais laikotarpiais vengė pareigos vykdyti įsipareigojimÄ mokėti iÅ¡laikymÄ pagal teismo sprendimÄ savo nepilnamečiam vaikui iki jo pilnametystės, todėl pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 164 str.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J.

D. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 str., 41 str. reikalavimų nepažeidė. Teismas nenustatė apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat, skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis tiesiogine tyčia padarė baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ , anksčiau yra teistas Å¡eÅ¡is kartus, turi neiÅ¡nykusius ir nepanaikintus teistumus, Å¡iuo metu atlieka realiÄ laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, teigiamų iÅ¡vadų nedaro ir yra linkęs nusikalsti.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimÄ , yra laikomas recidyvistu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ paprastai skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, pagrįstai nuteistajam paskyrė realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam paskirtos bausmės dydis yra gerokai mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 164 str. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė ir taip pakankamai Å¡velniÄ bausmę, kurios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais Å¡velninti nėra jokio teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės. Spręsdamas J.

D. kaltės klausimÄ teismas surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste ir iÅ¡vadas, kad jis padarė jam inkriminuojamÄ veikÄ grindė remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad Lietuvos Respublikos BPK 20 str.

įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo iÅ¡tirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , taip pat nenustatyta, nes nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuo gynėjo atsisakė.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Be to, nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o nuteistajam paskirta bausmė atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistojo J. D. (J. D.) apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                 Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Teisėjai                                                                                            ArtÅ«ras Pažarskis                                                                                             Laureta Ulbienė