d0e9e6a8-dfce-49b7-b93b-2e50bc8d21ec · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-142-300/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57062-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 2.4.2.1; 2.4.6.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 24 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei, nuteistojo N. B. gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. B. paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu ir N. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai dešimt mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

N. B. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus ir automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. N. B. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 30 d., apie 21 val. 10 min., Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,64 promilės etilo alkoholio), vairavo M.

P. vardu registruotÄ automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo sulaikytas Å iaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigÅ«nų. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. B. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendį, suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Skundu praÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad jis nusikaltimÄ padarė ne savo iniciatyva, tik po ilgų draugų įkalbinėjimų sutiko perimti vairavimÄ iÅ¡ girto E. M..

Supranta, kad dėl įvykio yra pats kaltas, kritiÅ¡kai įvertino savo elgesį, savo iniciatyva nuvyko į klinikÄ Kaune ir ėmė gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, lankosi pas psichologÄ , visiÅ¡kai nevartoja alkoholio. Pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Gyvena kartu su sugyventine S. V., augina du mažamečius vaikus, nori iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , kuo greičiau įsidarbinti, todėl praÅ¡o neskirti realios laisvės atėmimo bausmės arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminÄ sutrumpinti.

3. Teismo posėdyje nuteistojo N. B. gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis N. B. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimus.

5. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotÄ ir teisingÄ bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Minėtame straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio. (BK 61 straipsnio 1–2 dalys) Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.

6. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę N. B., laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo taisyklių, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281 straipsnio 7 dalis), į kaltės formÄ (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadijÄ (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: penkis kartus teistas (b. l. 85–89), praeityje jam buvo taikytos Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmės (vieÅ¡ieji darbai, laisvės apribojimas, atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes paskirtos bausmės neatgrasė N. B. nuo nusikalstamų veikų darymo.

Pažymėtina, kad Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu N. B. buvo nubaustas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2018 m. spalio 13 d. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas 2,64 promilės girtumas. Už šį nusikaltimÄ N. B. buvo paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. (b. l. 105–108) Jau kitÄ dienÄ po to, kai buvo paskelbtas Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendis, N. B. ir vėl sulaikytas neblaivus vairuojantis automobilį.

Be to, N. B. ne kartÄ buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes vairuodavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. (b. l. 90–94) Visa tai rodo, kad N. B. nepadarė tinkamų iÅ¡vadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas nustatė vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – N. B. prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu už nusikalstamÄ veikÄ , numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, pirmosios instancijos teismas N. B. skyrė griežčiausiÄ Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , jo terminÄ numatydamas mažesnį nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad byla iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl vadovaudamasis BK 641 straipsniu Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu. PaskirtÄ bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu. Nesutikti su Å¡iuo apylinkės teismo sprendimu ir Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę, parenkant Å¡velnesnę BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine. Nors apeliaciniu skundu prašoma atsižvelgti į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad N. B. vairavo automobilį, nes jo prašė draugai, tačiau vien ši aplinkybė nemažina veikos pavojingumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui.

Ä®statymo leidėjas, nustatydamas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, siekė didinti eismo saugumÄ , užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018, 16 punktas) Nagrinėjamu atveju bÅ«damas neblaivus, nes kartu su draugais vartojo alkoholį, N. B. sutiko vairuoti automobilį, tai rodo, kad jis pasielgė itin lengvabÅ«diÅ¡kai, nesusimÄ stydamas apie tai, kokį pavojų jis kelia sau, automobilyje buvusiems draugams bei kitiems asmenims.

8. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybės, susijusios su kaltininko Å¡eimine padėtimi, savaime nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2016), todėl iÅ¡skirtinai sureikÅ¡minus apelianto N. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (su sugyventine augina du mažamečius vaikus, pradėjo gydytis priklausomybę alkoholiui), ir jų pagrindu suÅ¡velninus skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, bus pažeistas vienas iÅ¡ baudžiamosios atsakomybės individualizavimo tikslų ? už padarytas veikas paskirti teisingas bei proporcingas bausmes.

9. Ä®vertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant N. B. paskirtÄ bausmę, buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę subendrintÄ vienerių metų deÅ¡imties mėnesių laisvės atėmimo bausmę. N. B. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , neprieÅ¡tarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. (BK 41, 54 straipsnis), todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo N. B. apeliacinį skundÄ .

Teisėjai Raimundas Jurgaitis Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė