Legislator Case Law & Legislation
d0e8eca4-dbc3-474b-bee2-22ae484bcd54 AI generated

d0e8eca4-dbc3-474b-bee2-22ae484bcd54 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number d0e8eca4-dbc3-474b-bee2-22ae484bcd54
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutės Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Ž. Ž. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-56-1029/2017, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės J. R. ieÅ¡kinį atsakovui Ž. Ž., institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje, RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl iÅ¡laikymo sumos padidinimo.

Legislator headnote

AI generated

d0e8eca4-dbc3-474b-bee2-22ae484bcd54 · Å iaulių apygardos teismas: Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, atsakovo turtinę padėtį, sveikatos bÅ«klę. IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, nepateikė jokių įrodymų apie Å¡alių nepilnamečių vaikų padidėjusius poreikius bei apie ieÅ¡kovės neįgalių vaikų poreikius. Teismas nesiėmė iniciatyvos rinkti įrodymus tam, kad bÅ«tų teisingai iÅ¡spręsta byla. Remiantis LR CPK 29 str. nuostata, ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas (-a) ………………………   Civilinė byla Nr. 2A-426-372/2017Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02267-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1.; 3.3.1.21. (S)                                                                                                                                                                     ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 2 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutės Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Ž. Ž. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-56-1029/2017, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės J. R. ieÅ¡kinį atsakovui Ž. Ž., institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje, RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl iÅ¡laikymo sumos padidinimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė J. R. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo Ž. Ž. nepilnamečių vaikų K. Ž. ir K. Ž. iÅ¡laikymui po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. IeÅ¡kovė nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimu buvo nutraukta ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Teigė, kad atsakovo mokamo iÅ¡laikymo nebepakanka vaikų poreikiams patenkinti. IeÅ¡kovė viena rÅ«pinasi vaikais, suteikia jiems gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , auklėja, rengia, maitina, o atsakovas tokių pareigų nevykdo. IeÅ¡kovė nurodė, kad augina du neįgalius vaikus iÅ¡ kitos santuokos, todėl galimybės dirbti yra ribotos. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kovės reikalavimu sutiko iÅ¡ dalies – neprieÅ¡taravo iÅ¡laikymo padidinimui iki 70 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Nurodė, kad dėl sveikatos problemų neturi galimybės rasti geriau apmokamo darbo, turi įsiskolinimÄ daugiabučių namų bendrijai. Stengiasi mokėti didesnį iÅ¡laikymÄ , negu buvo priteistas teismo sprendimu. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė paskaičiavimų, kokia suma reikalinga vaikams. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė turi du neįgalius vaikus, neturi įtakos judviejų vaikų iÅ¡laikymui. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, nurodydamas, kad galėtų mokėti po 80 Eur.

RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu sutiko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėRadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovo Ž. Ž. jo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui po 110,00 Eur kasmėnesinių periodinių iÅ¡mokų kiekvienam vaikui nuo 2016-10-13 iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

IÅ¡laikymui priteistas lėšas uzufrukto teise pavedė administruoti vaikų motinai J. R.. Priteisė iÅ¡ atsakovo valstybės naudai sumokėti 48,40 Eur žyminio mokesčio. Teismas, spręsdamas vaikų iÅ¡laikymo klausimÄ , įvertino vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį, nuo 2013 m. pasikeitusiÄ Å¡alies ekonominę situacija. Teismas nustatė, kad priteistos iÅ¡laikymo sumos nebepakanka ginčo Å¡alių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog vaiko bÅ«tiniems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga suma yra vienos minimalios algos dydžio (380 Eur).

Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad jis neturi galimybės mokėti nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti didesnio išlaikymo nei buvo priteistas. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieškovė rūpinasi dviem neįgaliais vaikais, objektyviai riboja jos galimybes dirbti ir padidinti savo pajamas. Pažymėjo, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo galu būti peržiūrimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Skųsdamas RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimÄ , apeliantas (atsakovas) Ž. Ž. praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui pagal teismingumÄ arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimÄ priteisiant iÅ¡ atsakovo jo nepilnamečiams vaikams po 70 Eur kasmėnesinių periodinių iÅ¡mokų kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki jų pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, atsakovo turtinę padėtį, sveikatos bÅ«klę. IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, nepateikė jokių įrodymų apie Å¡alių nepilnamečių vaikų padidėjusius poreikius bei apie ieÅ¡kovės neįgalių vaikų poreikius. Teismas nesiėmė iniciatyvos rinkti įrodymus tam, kad bÅ«tų teisingai iÅ¡spręsta byla. Remiantis LR CPK 29 str. nuostata, ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Atsiliepdama į apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė J. R. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Remiantis LR CPK 30 str. 4 d. nuostata, ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas taip pat pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2-503-400/2015 atsakovas perėmė ieÅ¡kovei priklausančiÄ buto dalį, už kuriÄ atsakovas už jam tenkantį butÄ ieÅ¡kovei kompensacijos nemokėjo.

Atsakovas nesutinka bÅ«stÄ parduoti ir atiduoti paskolÄ , todėl Å¡alių nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydžiui atsakovo mokama bÅ«sto paskola įtakos neturėtų turėti. IeÅ¡kovė augina du neįgalius dvynius iÅ¡ kitos santuokos, kurie dažnai serga. Nuo 2017-01-12 pablogėjus jų sveikatai, juos slaugo namuose. Dėl Å¡ių priežasčių Å¡iuo metu nedirba. Pagrindinis Å¡eimos iÅ¡laikytojas yra ieÅ¡kovės sutuoktinis. IeÅ¡kovės pajamas sudaro 224 Eur vaikų neįgalumo iÅ¡moka, 60 Eur iÅ¡moka vaikui ir 380 Eur atlyginimas tuo metu, kai gali dirbti.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Apeliacinis skundas netenkintinas, RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl teismingumo Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismÄ priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismÄ prielaidas ir tinkamas Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrÄ jį (CPK 29str.), alternatyvųjį (CPK 30 str.), iÅ¡imtinį (CPK 31 str.), sutartinį (CPK 32 str.) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumÄ (CPK 33str.). CPK 29 str. nustatyta, jog ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . CPK 30 straipsnis iÅ¡plečia ieÅ¡kovo teisę pasirinkti teismÄ , kuriame jis gali alternatyviai pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovui.

IeÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo priteisimo (pakeitimo) ir dėl tėvystės nustatymo gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas taip pat pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 30 str. 4 d.). Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį turėjo priimti, ieÅ¡kinį pateikus pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Dėl nepilnamečiams vaikams priteistos iÅ¡laikymo sumos padidinimo Tėvų prievolė iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ yra tęstinio pobÅ«džio ir paprastai vykdoma ilgÄ laikotarpį, todėl, vaikui augant kinta jo poreikiai, be to, gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti Å¡iuos poreikius.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis. Be to, pagal šį įstatymÄ pagrindas iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko poreikiai ar atsiradusios papildomos vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidos (CK 3.201 str. 2 d.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti tėvo ar motinos praÅ¡ymu, teismas turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu bei aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

Nagrinėjant klausimÄ dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, kaip ir priteisiant iÅ¡laikymÄ vaikui, atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomos CK 3.192 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas sÄ lygas vystytis vaikui, t. y., nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo iÅ¡laikymo dydis.

Priteisiant iÅ¡laikymÄ iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Vertinant tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į bylos faktinių aplinkybių visumÄ - tėvų gaunamas pajamas, ar tos pajamos reguliarios, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas vaikų iÅ¡laikymui, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Turtinei padėčiai įvertinti svarbi ir ta aplinkybė, jog vaikas lieka su vienu iÅ¡ tėvų ir Å¡iam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-243/2010; 3K-3-513/2011; 3K-3-27/2015 ir kt. ).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį, nes sÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti.

Pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu, todėl turi bÅ«ti vertinamas ne tik iÅ¡laikymÄ privalančio teikti asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pasikeitusius vaikų poreikius.

Visų pirma, įvertino, kad visapusiÅ¡kam vaikų vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jų bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sÄ lygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiÅ¡kai leisti laisvalaikį. Antra, bÅ«tent ieÅ¡kovei, su kuria gyvena vaikai, tenka pareiga ne tik vaikus iÅ¡laikyti, bet ir pasirÅ«pinti jų kasdienių poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, lavinti ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės iÅ¡laikymo dalies jai nustatymas reikÅ¡tų neproporcingÄ Å¡alių teisių ir pareigų, susijusių su vaikų iÅ¡laikymu, paskirstymÄ .

Trečia, teismas atsižvelgė, kad ieÅ¡kovė kreipėsi dėl nepilnamečiams vaikams priteistos iÅ¡laikymo sumos padidinimo praėjus 3 metams po teismo sprendimo, kuriuo vaikams nustatytas iÅ¡laikymo dydis, priėmimo bei į pasikeitusiÄ Å¡alies ekonominę situacija nuo 2013 m. Ä®vertino jos ribotas galimybes, dėl ieÅ¡kovės neįgalių vaikų priežiÅ«ros, teikti ginčo Å¡alių vaikams didesnį iÅ¡laikymÄ . Ketvirta, darbingo amžiaus atsakovas neįrodė, kad jis negali imtis papildomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį ir daugiau prisidėti prie ginčo Å¡alių nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, kadangi jis nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis Å¡iuo metu bÅ«tų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių Penkta, nors apeliantas teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas byloje naudojosi mokama teisine pagalba.

Apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011). Pažymėtina, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų.

Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose. Esant anksčiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaBirutė Simonaitienė