2023-01-19 Nr. BB-1280-1-10-1-01138-2010-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinis skundas Nr. DOK-233/2023

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01138-2010-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo R. J. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžių,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas, ir jį išteisinti, o civilinius ieškinius atmesti.

Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo nuteisimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnį yra nepagrįstas, skundžiamuose nuosprendžiuose jo veiksmai įvertinti kaip apgaulė selektyviai ir tendencingai vertinant bylos faktines aplinkybes ir joje surinktus įrodymus (kitų asmenų parodymus). Nuteistasis tvirtina nepadaręs ir BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, teismai, darydami priešingą išvadą, neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie jo įdarbinimą įmonėje ar kitokią sutartinę prievolę tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Be to, kasatoriaus įsitikinimu, dėl šios veikos apkaltinamojo nuosprendžio senatis suėjo dar 2018 metais, t. y. iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, taip pat nėra aišku, kodėl apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 67 punkte taiko naują BK 95 straipsnio redakciją. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino visų R. Š. parodymų prieštaravimų, o vertinant jos bei R. C. ir R. Š. neatsižvelgta į tai, kad jie yra kaltinamieji, siekiantys pagerinti savo pačių teisinę padėtį, tai laikytina esminiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatoriaus nesutikimas su jo nuteisimu grindžiamas vien abstrakčiais pasvarstymais apie apgaulės nebuvimą jo veiksmuose, apie galimus kitų asmenų parodymų prieštaringumus, apie nepagrįstai priteistas per dideles pinigų sumas, tačiau nepateikiama konkrečių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, kaip tai nustatyta BPK 368 straipsnio 2 dalyje. Kasaciniame skunde cituojama daug kasacinio teismo praktikos išaiškinimų, susijusių su BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu, baudžiamojo proceso paskirtimi, BPK nustatytais reikalavimais apkaltinamojo nuosprendžio turiniui, tačiau jie niekaip nesiejami su konkrečioje byloje, kasatoriaus nuomone, galimai padarytais pažeidimais. Kasaciniame skunde nėra teigiama, kad paduotas apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas, iš esmės pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, taip pat nepateikta ir teisinių argumentų dėl padarytų esminių kitų BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie nepagrįstą kasatoriaus nuteisimą nėra kasacinio apskundimo pagrindas.

Kasaciniame skunde abstrakčiai užsimenama ir apie BK 95 straipsnio netinkamą taikymą nurodant, kad pagal nuo 2004 m. liepos 13 d. galiojusią BK 95 straipsnio redakciją apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos suėjo 2018 metais, t. y. dar iki priimant apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas dėl kasatoriui neaiškių priežasčių pritaikė naują BK 95 straipsnio redakciją. Pažymėtina, kad teisiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-447/2012). Nuteistasis R. J. kasaciniame skunde deklaratyviai neigia, kad atliko kokius nors neteisėtus veiksmus po to, kai įsigaliojo 2010 m. birželio 29 d. įsigaliojo pakeista BK 95 straipsnio redakcija, ir dėl to nesieja nusikalstamos veikos padarymo laiko su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu. Tokie kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamo BK 95 straipsnio taikymo neparemti jokiais teisiniais argumentais ir nesudaro kasacinio apskundimo pagrindo.

Be to, pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš kasacinio skundo formos reikalavimų yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde pateiktas prašymas išteisinti R. J. neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Audronė Kartanienė

Artūras Ridikas