d0e72b72-3830-444a-bee2-da6c2c3e7c73 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-906-221/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15594-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.1.2.4; 3.2.8.5; 3.3.2.4.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-613-955/2016 pagal ieÅ¡kovės S. J. ieÅ¡kinį atsakovui S. B. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo S. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei S. J. dėl tėvystės nuginčijimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukroms I. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir S. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis kasmėnesinėmis 130 Eur piniginėmis iÅ¡mokomis, mokamomis kiekvienai dukrai nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki dukrų pilnametystės, po 4 680 Eur iÅ¡laikymo dukroms įsiskolinimÄ už trejus metus, dukrų iÅ¡laikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisme paskirti ieÅ¡kovę.Atsakovas padavė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė pripažinti, kad S. B. nėra vaiko I.

B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti įraÅ¡Ä apie tėvÄ vaiko gimimo akto įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotame (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje.Bylos nagrinėjimo metu Å¡alys sudarė taikos sutartį ir prašė jÄ patvirtinti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Nustatęs, kad taikos sutarties sudarymo pasekmės Å¡alims žinomos, taikos sutarties sudarymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui, Å¡alių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtino Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, kuria Å¡alys susitarė, kad nepilnamečių vaikų I.

B. ir S. B. gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina S. J. pagal jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , S. B. įsipareigoja mokėti nepilnamečiams vaikams I. B. ir S. B. iÅ¡laikymÄ kiekvienai po 50 Eur periodinių iÅ¡mokų kiekvienÄ mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos (2016 m. sausio 20 d.) iki kiekvienos jų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ pervedant į S. J. nurodytÄ sÄ skaitÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigoja nurodyti atsakovui per tris dienas nuo nutarties priėmimo dienos, iÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ sumoje 400 Eur nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos (2015 m. rugpjūčio 6 d.) iki nutarties priėmimo dienos (2016 m. sausio 20 d.) atsakovas S. B.

įsipareigoja iÅ¡mokėti S. J. per keturis mėnesius nuo nutarties priėmimo dienos (2016 m. sausio 20 d.), pervesdamas į S. J. nurodytÄ sÄ skaitÄ , nepilnamečių I. B. ir S. B. iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama motina S. J., kuri įsipareigoja Å¡ias lėšas naudoti iÅ¡imtinai vaiko poreikiams tenkinti, S. B. atsisako savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, o ieÅ¡kovė S. J. atsisako ieÅ¡kinio reikalavimo dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo už trejus metus iki ieÅ¡kinio padavimo dienos priteisimo, ir nutraukė bylÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskirajame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį.Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad patvirtinta taikos sutartis neatitinka vieÅ¡ojo intereso, t. y. ja nebuvo užtikrinti Å¡alių abiejų dukrų I. B. ir S. B. esminiai interesai nuolat gauti tinkamo dydžio iÅ¡laikymÄ iÅ¡ abiejų savo tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai. Atsakovo pareiga mokėti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ yra vieÅ¡ojo pobÅ«džio, jÄ reguliuoja vieÅ¡oji teisė, o taikos sutarties sÄ lygos, jos sudarymas ir tvirtinimas teisme neturėtų prieÅ¡tarauti Å¡ioms teisės normoms.

Taikos sutartyje ieÅ¡kovei pasiÅ«lyta atsakovo sumokėti ir ieÅ¡kovės paskubomis sutarta bendra 400 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo suma už ieÅ¡kinio reikalavimÄ yra mažesnė 23,4 kartus. Å alių dukroms augant nepritekliuje, jų teisės į iÅ¡laikymÄ apginamos tik formaliai. Teismų praktikoje esant nustatytiems aiÅ¡kiems kriterijams dėl vaikams tenkančio iÅ¡laikymo minimalaus ar bent orientacinio dydžio – minimalios mėnesinės algos (ginčo laikotarpiu ji sudarė 289–350 Eur), ne mažiau kaip pusė Å¡ios sumos turėjo tekti atsakovui.

Atsižvelgiant į tai, taikos sutarties sÄ lyga dėl 50 Eur iÅ¡laikymo dydžio pažeidė Å¡alių nepilnamečių dukrų teisę į tinkamÄ iÅ¡laikymÄ . Atsiliepimai į atskirÄ jį skundÄ negauti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patvirtinta Å¡alių sudaryta taikos sutartis ir nutraukta byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Ä®statyme taikos sutartis apibrėžta kaip Å¡alių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.).

Teismo patvirtinta taikos sutartis jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ (CK 6.985 str. 1 d.). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria Å¡alys laisvo apsisprendimo bÅ«du (CK 6.156 str.) iÅ¡sprendžia ginÄÄ , sutarties sÄ lygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis Å¡ios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų bÅ«du, tai taikos sutarties sÄ lygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikÅ¡mės, tačiau Å¡alims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y.

Å¡i sutartis turi Å¡alių teises ir pareigas nustatančiÄ reikÅ¡mę.Å alių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginÄÄ Ä¯tvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta Å¡alių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylÄ taikos sutartimi. Ä®statyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡alys yra iÅ¡naudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249, 302 str., 340 str. 5 d.).

Kita vertus, pažymėtina, kad dispozityvumo principas, pagal kurį Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.), nėra absoliutus. Ä®statyme nustatyta, kad teismas netvirtina Å¡alių taikos sutarties, jeigu ji prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012).Nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo. 2016 m. sausio 19 d. teismo posėdyje Å¡alys pareiÅ¡kė norinčios bylÄ baigti taikiai.

Nustatęs, kad taikos sutarties sudarymo pasekmės Å¡alims žinomos, taikos sutarties sudarymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui, Å¡alių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtino Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir nutraukė bylÄ . Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad patvirtintos taikos sutarties sÄ lyga, susijusi su iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymu, pažeidžia vaikų interesÄ gauti jų poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti, aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu.

Tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimÄ , vystymÄ si, ugdymÄ , įgimtų ir įgytų gabumų lavinimÄ nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaikÄ auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvai pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai.

IÅ¡laikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iÅ¡ tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 str.).Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005, 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).Nagrinėjamoje byloje buvo patvirtinta Å¡alių sudaryta taikos sutartis, kuria, be kita ko, atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečiams vaikams I.

B. ir S. B. iÅ¡laikymÄ kiekvienai po 50 Eur periodinių iÅ¡mokų kiekvienÄ mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos (2016 m. sausio 20 d.) iki kiekvienos jų pilnametystės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas iÅ¡laikymo dydis nesietinas su minimaliÄ ja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti. Taigi teismas turi ne pareigÄ , o teisę vadovautis Å¡iuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Å iuo metu minimali mėnesinė alga yra 350 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“).

I. B. yra (duomenys neskelbtini) metų, o S. B. – (duomenys neskelbtini) metų. Nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis bÅ«stas, ugdymo priemonės, medicininė priežiÅ«ra. Net nesiejant priteistino iÅ¡laikymo dydžio su minimaliÄ ja mėnesine alga ir jÄ laikant tik orientaciniu kriterijumi, nustatant vaikams priteistino iÅ¡laikymo bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti dydį, taip pat pripažįstant, kad kiekvieno vaiko poreikiai ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma turi bÅ«ti pagrįsta įrodymais, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepilnamečiams vaikams atsakovo įsipareigotas teikti iÅ¡laikymas po 50 Eur per mėnesį kiekvienam iÅ¡ jų laikytinas mažu ir keliančiu abejones dėl galimybės patenkinti bÅ«tinuosius vaikų poreikius, atsakovui vaikams teikiant tokio dydžio iÅ¡laikymÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2006, pasisakydamas dėl teismo pareigos patikrinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinį, be kita ko, nurodė, kad vaikų interesus pažeidžiančiomis pripažintinos sutarties sÄ lygos, nustatančios akivaizdžiai per maÅ¾Ä , atsižvelgiant į iÅ¡laikymÄ mokančio tėvo ar motinos pajamas ir vaikų poreikius, iÅ¡laikymo dydį ir panaÅ¡iai. Nors Å¡ios ir nurodytos bylų aplinkybės nėra tapačios, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikos sutarties sÄ lyga, kuria atsakovas įsipareigojo teikti vaikams po 50 Eur per mėnesį iÅ¡laikymÄ , negali bÅ«ti pripažinta atitinkančia vaikų interesus.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė taikos sutartį sudarė ne laisva valia (to ji neteigia ir atskirajame skunde), be to, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme jÄ atstovavo advokatė.

Visgi kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad aktyvaus teismo vaidmens Å¡eimos bylose taisyklė įtvirtinta CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“. CPK 376 straipsnyje iÅ¡vardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai Å¡alys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ . Didesnį teismo aktyvumÄ suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos vieÅ¡ojo intereso apsaugai tam tikrose Å¡eimos bylose užtikrinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ribojant dispozityvumo ir rungimosi principus Å¡eimos bylose siekiama užtikrinti visapusiÅ¡kÄ byloje dalyvaujančių asmenų ir trečiųjų asmenų interesų apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes ir vadovaudamasis vieÅ¡ojo intereso apsaugos tikslais, turi teisę atlikti CPK 376 straipsnyje nustatytus veiksmus; aktyvus teismo vaidmuo gali reikÅ¡tis nagrinėjant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyriumi, dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečių vaikų ar sutuoktinių iÅ¡laikymo, taip pat kitus panaÅ¡ius materialiuosius reikalavimus, kurie nėra grynai privataus pobÅ«džio, bet susiję su vieÅ¡uoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007).

Proceso teisės normomis teismas įgalinamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų Å¡eimos narių interesus, nes Å¡ių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiÅ¡kia kartu ir vieÅ¡ojo intereso gynimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Kadangi nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiami nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo klausimai, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog byloje egzistuoja vieÅ¡ojo intereso gynimo bÅ«tinumas.

Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, privalėjo vadovautis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu ir įvertinti, ar Å¡alių sudarytos taikos sutarties sÄ lygos nepažeidžia nepilnamečių vaikų teisių ir interesų, tačiau to nepadarė, formaliai nurodydamas, kad taikos sutarties sudarymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui, Å¡alių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia.IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu panaikintina pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta Å¡alių sudaryta taikos sutartis ir nutraukta byla, o byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).Atsižvelgdamas į priimamÄ procesinį sprendimÄ , apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų.Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutaria: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėja             Virginija Lozoraitytė