2018-12-05 Nr. AB-22272-3-63-3-00195-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1910-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00195-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Montuotojas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Montuotojas“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Montuotojas“ (toliau – ir pareiškėjas, AB „Montuotojas“) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. csprl-291 bei VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-1308, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo AB „Montuotojas“ filialo montavimo firmos Panevėžyje prašymą ištaisyti klaidą – nurodant poilsio namelių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių turėtoja „Panevėžio specializuotą montavimo valdybą Nr. 4“ ir įrašą atstatyti iškeliant jį iš archyvo, bei priimti naują sprendimą – patenkinti AB „Montuotojas“ filialo montavimo firmos Panevėžyje prašymą ištaisyti minėtą klaidą.

1.1. Pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio miesto valdybos 1990 m. gruodžio 17 d. potvarkiu Nr. 716p Respublikinio tresto „Prammontažo“ specializuota montavimo valdyba Nr. 4 buvo perregistruota į valstybės įmonės „Montuotojas“ Panevėžio 4-ąją gamybinę valdybą. Panevėžio miesto valdybos 1992 m. lapkričio 9 d. potvarkiu Nr. 600v valstybės įmonės „Montuotojas“ gamybinė valdyba Nr. 4 buvo perregistruota į AB „Montuotojas“ montavimo firmą Panevėžyje kaip valstybės įmonės „Montuotojas“ gamybinės valdybos Nr. 4 teisių, turto, prievolių ir įsipareigojimų perėmėja.

Panevėžio specializuotoji montavimo valdyba Nr. 4 (AB „Montuotojas“ yra jos teisių ir pareigų perėmėja) nuo 1970 metų nuosavybės teise valdė poilsio namelius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (inventorinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuose nuo 1970 metų yra įsteigti valstybės įmonės „Montuotojas“ Panevėžio 4-osios gamybinės valdybos poilsio namai „Senvagė“. AB „Montuotojas“ filialas nėra išregistruotas ir buveinės adresas pagal VĮ Registrų centro duomenis yra (duomenys neskelbtini).

Tačiau Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše su istorija (registro Nr. 50/123558) nurodoma, jog minėtų poilsio namelių statusas – „Neįregistruotas“, o poilsio namelių naudotojas – „Panevėžio specializuota montavimo valdyba Nr. 4“. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. spalio 24 d. rašte Nr. (4.4.2.)KLS-1323 yra nurodoma, jog pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatas duomenys, sukaupti Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, buvo perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d., o perrašant duomenis, vadovaujantis įrašu ant statinių techninės inventorizacijos bylos viršelio, buvo nurodyta, jog statinių naudotoja yra „Panevėžio specializuota montavimo valdyba Nr. 4“.

Duomenų perkėlimo metu turėjo būti vadovaujamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatomis, pagal kurias duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Šių nuostatų 20 punkte buvo numatyta, jog įregistravus nekilnojamąjį turtą ir teises į jį, įrašui suteikiamas unikalus šalies mastu registro numeris.

Todėl teiginys, jog poilsio pastatai niekada nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis turtas ir niekada nebuvo įregistruotos daiktinės teisės į juos, yra neteisingas. Poilsio pastatams suteikti unikalūs numeriai patvirtina pastatų, kaip nekilnojamojo turto, registracijos faktą.

1.2. Pareiškėjo teigimu, pastatų inventorizacija atlikta 1989 m. gegužės 24 d., inventorizaciją atliko Klaipėdos tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras (inventorinės bylos Nr. 1787). Inventorizacijos metu galiojo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 2 „Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 1970, Nr. 4-25), kuriuo patvirtintos Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos 2 punkte buvo numatyta, jog teisiškai registruojami pastatai, esantys valstybinių įmonių, įstaigų ar organizacijų žinioje valstybinės nuosavybės teise (žinybinis fondas), o 9 punkte nurodoma, jog nesant dokumentų originalų arba tinkamai patvirtintų nuorašų, nustatančių nuosavybės teisę į pastatą, dokumentai, netiesioginiu būdu patvirtinantys šią teisę, gali būti inventorizaciniai techniniai dokumentai, jeigu tai yra tiksliai nurodytas tinkamai įformintas dokumentas, nustatantis nuosavybės teisę į pastatą. Taigi valstybinei įmonei Panevėžio specializuotai montavimo valdybai Nr. 4 priklausantys pastatai buvo užregistruoti ir inventorizacijos byloje buvo aiškiai nurodytas pastatų savininkas.

1.3. Pareiškėjas pažymėjo, kad tai, jog pastatai buvo registruoti Panevėžio specializuotosios montavimo valdybos Nr. 4 vardu, įrodo ir tas faktas, kad pastatuose buvo įregistruotas šios įmonės filialas (o vėliau jos teisių perėmėjos) valstybės įmonės „Montuotojas“ Panevėžio 4-osios gamybinės valdybos poilsio namai „Senvagė“. Teisinė įmonės filialo registracija nebūtų įmanoma, jei pastatai nebūtų registruoti techninės inventorizacijos biure ir nebūtų registruotos pastatų nuosavybės teisės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ 3 punkte buvo numatyta, jog iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo numatytų informacinių sistemų į Juridinių asmenų registrą automatiškai perkeliami šie juridinių asmenų duomenys: kodas, pavadinimas, teisinė forma, buveinė (adresas), veikla, teisinis statusas, duomenys apie vadovą, įregistravimo data, išregistravimo data.

1.4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog valstybės įmonės „Montuotojas“ Panevėžio 4-osios gamybinės valdybos poilsio namų „Senvagė“ įstatai įregistruoti Palangos miesto valdyboje 1991 m. gegužės 29 d. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo (Lietuvos Aidas, Nr. 62; 1990, Nr. 24-599) 4 straipsnyje buvo numatyta, jog Rejestre turi būti nurodyti šie registruojamos įmonės duomenys: 1) pavadinimas (firmos vardas); 2) rūšis; 3) buveinė (adresas); 4) veiklos pobūdis; 5) atstovų (įgaliotinių) vardai, pavardės, adresai, taip pat jų įgalinimai; 6) numatomas komercinės-ūkinės veiklos laikotarpis; 7) įregistravimo data. To paties įstatymo 5 straipsnio 10 punkte numatyta, jog Rejestro tvarkytojui turi būti pateiktas žemės sklypo suteikimo aktas, jei pagal įmonės veiklos pobūdį jai tokio sklypo reikia. Jeigu ginčo poilsio pastatai būtų neregistruoti ir neregistruotos nuosavybės teisės į juos, Rejestro tvarkytojas nebūtų įregistravęs valstybės įmonės „Montuotojas“ Panevėžio 4-osios gamybinės valdybos poilsio namų „Senvagė“ įstatų, kuriuose registruota buveinės vieta yra (duomenys neskelbtini), ir nebūtų išdavęs leidimo vykdyti veiklą.

1.5. Pareiškėjas pabrėžė, kad poilsio namelių inventorinėje byloje Nr. 1787 yra nurodoma, jog „Panevėžio specializuota montavimo valdyba Nr. 4“ yra šių pastatų savininkė, pastatų adresu yra užregistruotas įmonės filialas, t. y. akivaizdu, jog duomenų perrašymo į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę metu buvo padaryta klaida. Pareiškėjo nuomone, Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu įrašyti, todėl padaryta klaida turi būti ištaisyta įstatymų numatyta tvarka.

2. Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

2.1. Atsakovas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro 2017 m. vasario 17 d. duomenimis, poilsio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir poilsio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

2.2. Atsakovas pažymėjo, jog priimant 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-1308 „Dėl klaidos ištaisymo“, kuriuo netenkintas pareiškėjo filialo prašymas ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre, išnagrinėjus minėtų poilsio pastatų Nekilnojamojo turto registre bei statinių techninės inventorizacijos byloje esančius duomenis, nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys yra teisingi.

2.3. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. spalio 24 d. rašte Nr. (4.2.10.)KLS-1323 pakartotinai pareiškėjas informuotas, kad poilsio pastatams inventorizacija atlikta 1989 m. gegužės 24 d. Pastatų inventorizaciją užsakė (užsakymas neišlikęs) Panevėžio specializuotoji montavimo valdyba Nr. 4. Pastatų teisinė registracija nebuvo atlikta. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatas duomenys, sukaupti Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, buvo perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Perkeliant duomenis, sukauptus Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, minėtiems poilsio pastatams buvo suteikti unikalūs numeriai, jų statusas – „Neįregistruotas“, registro įrašo 4 punkte buvo nurodyta, kad „Daiktinės teisės neįregistruotos“, naudotoja – Panevėžio specializuotoji montavimo valdyba Nr. 4. Šis statinių naudotojas nurodytas, vadovaujantis įrašu, esančiu ant statinių techninės inventorizacijos bylos viršelio. Daiktų, įrašytų Nekilnojamojo turto registre ir turinčių statusą „Neįregistruotas“ bei nuosavybės teisės potipį „Daiktinės teisės neįregistruotos“, įrašai 2013 m. liepos 26 d. perkelti į istoriją.

2.4. Atsakovas pabrėžė, kad ginčo poilsio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (adresas neįregistruotas adresų registre), nei kaip nekilnojamieji daiktai, nei nuosavybės teisės į juos niekada nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl Nekilnojamojo turto registro duomenys yra teisingi. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo prašymas ištaisyti padarytą klaidą, nurodant poilsio namelių nuosavybės teisių turėtoja Panevėžio specializuotąją montavimo valdybą Nr. 4 ir įrašą atstatyti iškeliant jį iš archyvo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, yra nepagrįstas.

2.5. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nesudaro teisinio pagrindo tenkinti prašymą Nekilnojamojo turto registre ištaisyti klaidą, todėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. lapkričio 11 d. priimtas sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-1308 teisėtas bei pagrįstas.

II. 3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo akcinės bendrovės „Montuotojas“ skundą atmetė.

4. Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 2, 4 straipsnių ir 5 straipsnio 2 dalies, Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016 ir kt.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr., pvz., 2000 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007; 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010 ir kt.), pažymėjo, jog iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad perkeliant duomenis, sukauptus Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, į Nekilnojamojo turto registrą, ginčo pastatams buvo suteikti unikalūs numeriai, bei buvo nurodyta, kad statusas – neįregistruotas, daiktinės teisės neįregistruotos, statinių naudotoja, vadovaujantis įrašu ant statinių techninės inventorizacijos bylos viršelio, buvo nurodyta Panevėžio specializuotoji montavimo valdyba Nr. 4. Byloje tokias aplinkybes paneigiančių duomenų nėra, jų nepateikė ir pareiškėjas, registre įrašyti duomenys nėra nuginčyti. Todėl teismas padarė išvadą, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre yra įrašyti teisingi, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Teismas pažymėjo ir tai, kad pačios Klaipėdos tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro namų valdos techninės apskaitos bylos buvimo faktas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., administracines bylas Nr. A146-297/2008; A525-1930/2008 ir kt.), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pastatai buvo tinkamai suformuoti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Įvertinęs pateiktą Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 44–45), teismas padarė išvadą, kad toks išrašas patvirtina aplinkybę, jog ginčo pastatai nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Įrašai 2.1 ir 2.2 punktuose – nekilnojamųjų daiktų statusas: „Neįregistruotas“, gali būti vertinami tik kaip įrodantys statinio nepilnų kadastro duomenų sudarymo ir fiksavimo faktą ir tokiems statiniams suformuotą registro įrašo numerį, tačiau nepatvirtina atitinkamo nekilnojamojo daikto įregistravimo, nepaisant to, kad statiniui suteiktas unikalus numeris. Teismas pabrėžė, jog tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., administracines bylas Nr. A525-1930/2008; A756-1467/2008; A14-595/2005; A4-1244/2003 ir kt.). Todėl teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo norima ištaisyti klaida negalėjo būti taisoma, kadangi ginčo statiniai bei daiktinės teisės į juos nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

III. 6. Pareiškėjas AB „Montuotojas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

7. Apeliacinis skundas grindžiamas iš dalies tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nurodė, jog duomenys, sukaupti Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure apie poilsio pastatus, buvo perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą ir perrašant duomenis, vadovaujantis įrašu ant statinių techninės inventorizacijos bylos viršelio, buvo nurodyta, jog statinių naudotoja yra „Panevėžio specializuota montavimo valdyba Nr. 4“. Pareiškėjo teigimu, akivaizdu, jog perrašant duomenis buvo vadovautasi statinių techninės inventorizacijos byla ir duomenys, nurodyti šiame dokumente, turėjo būti perkelti į Nekilnojamojo turto registrą. Techninėje inventorizacijos byloje poilsio pastatų savininku yra nurodyta „Panevėžio specializuota montavimo valdyba Nr. 4“, todėl ir perkeliant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą pastatų savininke, o ne naudotoja, turėjo būti nurodyta „Panevėžio specializuota montavimo valdyba Nr. 4“. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu įrašyti, todėl padaryta klaida turi būti ištaisyta įstatymų numatyta tvarka.

8. Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų argumentų nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo AB „Montuotojas“ skundo reikalavimai panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. cspr1-291 ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-1308 ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo prašymą ištaisyti klaidą, nurodant poilsio namelių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių turėtoja „Panevėžio specializuotą montavimo valdybą Nr. 4” ir įrašą atstatyti iškeliant jį iš archyvo, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 28 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydamas ištaisyti padarytą klaidą Nekilnojamojo turto registre, nes be teisėto pagrindo Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog Panevėžio specializuotoji montavimo valdyba Nr. 4 (pareiškėjas yra šios valdybos teisių ir pareigų perėmėjas) yra poilsio namelių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), naudotoja, o ne nuosavybės teisių turėtoja. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1308 „Dėl klaidos ištaisymo“ netenkino pareiškėjo prašymo – atsisakė ištaisyti klaidą, t. y. nurodyti ginčo poilsio namelių nuosavybės teisių turėtoja Panevėžio specializuotąją montavimo valdybą Nr. 4 ir įrašą atstatyti iškeliant jį iš archyvo. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. cspr1-291 buvo paliktas galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimas. Minėtais sprendimais pareiškėjo prašymas dėl klaidos Nekilnojamojo turto registre ištaisymo netenkintas, nes nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo poilsio nameliai ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir atsižvelgęs į aktualų teisinį reglamentavimą, sprendė, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti ginčo poilsio namelių duomenys atitinka duomenis, kuriais remiantis duomenys apie poilsio namelius buvo įrašyti, šie duomenys nebuvo nuginčyti, todėl atsakovas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo taisyti Nekilnojamojo turto registro duomenų, bei padarė išvadą, jog pastatų (poilsio namelių) teisinė registracija nebuvo atlikta, o Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys yra teisingi ir nėra teisinio pagrindo taikyti Nekilnojamo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalį.

12. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad perrašant duomenis buvo vadovautasi statinių techninės inventorizacijos byla ir duomenys, nurodyti šiame dokumente, turėjo būti perkelti į Nekilnojamojo turto registrą. Pareiškėjo įsitikinimu, Techninėje inventorizacijos byloje poilsio pastatų savininke yra nurodyta „Panevėžio specializuota montavimo valdyba Nr. 4“, todėl ir perkeliant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą pastatų savininke, o ne naudotoja, turėjo būti nurodyta „Panevėžio specializuota montavimo valdyba Nr. 4“.

13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą, kuriuose teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Tačiau teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012 ir kt.).

14. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5061-415/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015).

15. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. To paties įstatymo 2 dalyje nurodyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Apibendrinant šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, pažymėtina, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).

16. Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo, bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio pagrindu dėl klaidingai įrašytų duomenų ištaisymo, jei ginčo duomenų neatitikimas registro tvarkytojui pateiktiems dokumentams buvo akivaizdus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-157-492/2017).

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu t. y. nurodo, kad įrašas Nekilnojamojo turto registre neatitiko dokumentų (nurodo, kad Techninėje inventorizacijos byloje poilsio pastatų savininke yra nurodyta „Panevėžio specializuota montavimo valdyba Nr. 4“, todėl ir perkeliant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą pastatų savininke, o ne naudotoja, turėjo būti nurodyta „Panevėžio specializuota montavimo valdyba Nr. 4“). Taigi šioje byloje turėjo būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti.

18. Įvertinus pareiškėjo prašyme atsakovui nurodytus duomenis ir pateiktus dokumentus, kuriais remdamasis pareiškėjas prašė ištaisyti klaidą, pirmosios instancijos teismui pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog Nekilnojamojo turto registre turėjo būti įrašyta, kad Panevėžio specializuotoji montavimo valdyba Nr. 4 yra poilsio namelių savininkė, t. y. kad buvo padaryta akivaizdi klaida, kuri gali būti ištaisyta pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį.

19. Pagal 1989 m. gegužės 24 d. atliktą inventorizaciją, poilsio namelių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), teisinė registracija nebuvo atlikta. Iš Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 50123558 4 punkto (b. l. 44–45) matyti, kad daiktinės teisės nėra įregistruotos, naudotoja nurodyta Panevėžio specializuotoji montavimo valdyba Nr. 4. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 50123558 nurodyta, kad ginčo poilsio namelių statybos pabaigos metai – 1970, kadastro duomenys nustatyti 1989 m. gegužės 24 d. Pareiškėjas byloje yra nurodęs, kad nuo 1970 metų Panevėžio specializuotoji montavimo valdyba Nr. 4 nuosavybės teise valdė poilsio namelius, tačiau nenurodė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad iki 1998 m. sausio 1 d. Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure buvo įrašyti duomenys apie Panevėžio specializuotosios montavimo valdybos Nr. 4 turimą nuosavybės teisę į minėtus poilsio namelius, o atsakovas neteisingai juos perkėlė į Nekilnojamojo turto registrą.

20. Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis nustatė, kad duomenys, kurie sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka.

21. Pareiškėjas, teigdamas, kad iki 1998 m. sausio 1 d. viešajame registre (Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure) buvo įregistruoti duomenys apie Panevėžio specializuotosios montavimo valdybos Nr. 4 turimą nuosavybės teisę į poilsio namelius, turėjo pateikti įrodymus, kad nuosavybės teisė konkrečių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę, pagrindu buvo įregistruota Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, tačiau tokie dokumentai nebuvo pateikti. Pareiškėjo nurodyti inventorinės bylos duomenys, kad Panevėžio specializuotoji montavimo valdyba Nr. 4 yra pastatų savininkė, jog „pastatų adresu yra užregistruotas įmonės filialas“, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo įregistruota nuosavybės teisė į poilsio namelius, remiantis dokumentais, kurie patvirtina šios valdybos įgytą nuosavybės teisę į poilsio namelius.

22. Asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str.). Vienas iš nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagrindų yra naujo daikto sukūrimas statybos procese, t. y. pastatant naują statinį. Tačiau įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso padarinyje, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės norminių aktų reikalavimų, t. y. jeigu statybos procesas buvo teisėtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2009; 2017 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017).

23. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra nurodęs aplinkybių, kad iki 1998 m. sausio 1 d. Respublikiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui buvo pateikti dokumentai, kurie patvirtintų, jog ginčo poilsio namelių statybai buvo išskirtas žemės sklypas, buvo išduotas jų statybos leidimas ir jie buvo priimti kaip tinkami naudoti, t. y. dokumentai, kurių pagrindu pastatyti objektai turėjo būti teisiškai registruojami, ir buvo įregistruoti.

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

25. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Montuotojas“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė