2015-11-17 Nr. AB-22525-3-62-3-01402-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2080-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01402-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 289 620 018,54 Eur (1 000 000 000 Lt) neturtinės žalos.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsisako jam pateikti prašomų dokumentų kopijas, be to, pareigūnai užeidami naktį keturis kartus į jo gyvenamąją patalpą, trukdo miegoti. Nepagrįstas atsakovo reikalavimas, užėjus pareigūnams į patalpą dienos metu, nuteistiesiems atsistoti. Taip pat nurodė, jog atsakovas nesuteikia galimybės lankyti kompiuterinio raštingumo kursus. Tokios veikos padarymas pareiškėjui sukėlė nepatogumus, sutriko sveikata, dėl minėtų atsakovo pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų direktorių dėl kiekvienos mėnesio dienos valgiaraščių kopijų padarymo. Pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas, kadangi pagal pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisykles valgiaraščiai yra iškabinami skelbimų bei informacinėse lentose, juos galima perskaityti pas uždaros zonos būrio viršininką, taip pat visi valgiaraščiai su priedais skaitmeninėje formoje yra pataisos namų bibliotekos skaitykloje, kur nuteistieji pagal grafiką turi teisę lankytis ir susipažinti su dominančiu teisės aktu bei pasidaryti šių teisės aktų nuorašus. Nuteistiesiems asmeniškai pateikti valgiaraščius nėra privaloma.

Nurodė, kad pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra pataisos įstaigų apsauga, teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas, įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka, pataisos įstaigų vidaus tvarka, dienotvarkė, pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais arba nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, atvejais, taip pat specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai ir tvarka. Pažymėjo, kad nuteistųjų dienotvarkę įsakymu nustato pataisos įstaigos direktorius. Dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos renginių, taip pat psichologinei terapijai skirtą laiką, ji yra paskelbiama nuteistiesiems. Nuteistųjų priežiūrą sudaro nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės bei įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas. Marijampolės pataisos namuose nuteistieji skaičiuojami ir tikrinami kiekvieną dieną pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintoje nuteistųjų dienotvarkėje numatytomis valandomis, kurių metu patikrinama, ar visi nuteistieji yra pataisos namuose ir areštinėje, ar visi nuteistieji yra jiems skirtose vietose, ar nėra sužalotų nuteistųjų, naktį nuteistieji skaičiuojami lovose, šviečiant naktinio apšvietimo lempomis, o išimtiniais atvejais gali būti įjungtas ir dieninis apšvietimas, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl neteisėto miego trikdymo yra nepagrįsti.

Taip pat nurodė, jog pareiškėjas prašymais kreipėsi į pataisos namų direktorių, prašydamas įrašyti jį į kompiuterinio raštingumo kursus ir tuo pagrindu prailginti asmeninio kompiuterio naudojimosi laiką. Pažymėjo, kad pataisos namuose kompiuterinio raštingumo pradmenų programa vykdoma ketvirčiais. Kadangi pareiškėjas lankė šią programą 2014 metų antrame ketvirtyje, į kito ketvirčio sąrašus nebuvo įtrauktas, nes tai nėra tęstinė programa, kur kursas kartojamas kelis kartus. Be to, atsakovas tokią galimybę privalo sudaryti ir kitiems nuteistiesiems. Prašymas įrašyti į kompiuterinio raštingumo kursus nėra pagrindas pratęsti naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laiką. Nors pareiškėjas skunde teigia, jog atsakovas jį kankina atimdamas miegą, dėl ko jam sutriko sveikata, nes neišsimiega ir kartais negali suvokti realybės, tačiau dėl depresijos požymių ar miego sutrikimų į Psichologinę tarnybą, į sveikatos priežiūros tarnybas nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad pataisos namų pareigūnų veiksmai būtų neteisėti, todėl pareiškėjo įvardinta žala neturi realaus pagrindo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas išdėstė aktualų teisinį reguliavimą ir nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 113 straipsniu, viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių yra dienotvarkė, kurioje numatomi ir nuteistųjų patikrinimai bei skaičiuotės. Šio kodekso 117 straipsnio 2 dalis nustato, kad dienotvarkę tvirtina pataisos įstaigos direktorius. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintų Nuteistųjų skaičiavimų ir patikrinimų gyvenamoje, gamybinėje, uždarojoje zonose bei areštinėje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punkte numatyta, kad nuteistieji skaičiuojami ir tikrinami kiekvieną dieną pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintoje Nuteistųjų dienotvarkėje numatytomis valandomis (Taisyklių 2 p.). Taisyklių 13 punktas numato, jog naktį nuteistieji yra skaičiuojami lovose šviečiant naktinio apšvietimo lempoms, tačiau išimtiniais atvejais naktiniam patikrinimui gyvenamojoje patalpoje gali būti įjungtas ir dieninis apšvietimas (Taisyklių 14 p.).

Nuteistųjų, atliekančių bausmę Marijampolės pataisos namuose, dienotvarkėje, patvirtintoje Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4/07-130, numatyta, jog nuo 22.15–22.30 val. vyksta pasiruošimas miegui, o nuo 22.30–6.30 val. yra miego metas. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės vykdant nuteistųjų patikrinimą nakties metu. Pagal pareiškėjo skunde nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovo veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Kitų objektyvių aplinkybių, patvirtinančių atsakovo veiksmų neteisėtumą vykdant naktinius patikrinimus, byloje nepateikta. Todėl padaryta išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

Teisę gauti informaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Pagal specialaus teisės akto BVK 11 straipsnio nuostatas nuteistieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Tai reiškia, kad tik tokio pobūdžio informaciją administracija privalo pateikti pareiškėjui.

Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2009 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 4/07-6 patvirtintų Marijampolės pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklių 9 punkte numatyta, kad valgiaraščiai be priedų iškabinami nuteistųjų valgyklos maitinimo salėse, valgiaraščiai su jų 2-ais priedais iškabinami virtuvėje. Tai, kad valgiaraščiai yra iškabinami nuteistųjų valgykloje, patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2014 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 4.2 punkte numatyta, jog valgiaraščiai ir jų priedai skelbiami Kalėjimų departamento interneto svetainėje adresu www.kaldep.lt. Byloje pateiktos atsakovo fotonuotraukos patvirtina, jog nuteistieji minėtą informaciją gali rasti pataisos namų bibliotekoje. Teismas pažymėjo, jog Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4/07-158 patvirtintas bibliotekos ir skaityklos lankymo grafikas, kuriame aiškiai nurodytos savaitės dienos, būriai ir laikas, kada nuteistieji gali lankytis bibliotekoje ir skaitykloje. Pareiškėjas, susipažinęs su pataisos namų vidaus tvarkos taisyklėmis ir žinodamas 12-ojo būrio nuteistųjų, kuriame jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, lankymosi pataisos namų bibliotekoje ir skaitykloje laiką, turėjo realią galimybę susipažinti su valgiaraščiais ir jų priedais.

Pagal pareiškėjo prašyme nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra pagrindo nustatyti atsakovo veiksmų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, t. y. jog nebuvo įvykdytas pareiškėjo 2014 m. liepos 7 d. prašymas dėl pasikeitusio valgiaraščio (vegetarams) kopijos padarymo, esant rezoliucijai „Leisti“, ir taip pažeista pareiškėjo teisė gauti informaciją, nes pareiškėjas nepateikė teismui jokių tai paneigiančių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad atsakovas atsisako jį įtraukti į kompiuterinio raštingumo kursus. Marijampolės pataisos namų kompiuterinio raštingumo pradmenų programos 5 punkte nurodyta, kad į pataisos programą priimami visi norintys nuteistieji, mokantys skaityti bei rašyti, neturintys darbo kompiuteriu įgūdžių, o pagal šios programos 6 ir 8 punktus, kandidatus į programą pasiūlo būrio viršininkai, programa vykdoma ketvirčiais. Byloje atsakovo pateikta 2014 m. birželio 27 d. pažyma „Apie nuteistojo dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje“ patvirtinta, jog 12-ojo būrio nuteistasis V. K. laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. birželio 25 d. dalyvavo socialinės reabilitacijos kompiuterinio raštingumo pradmenų programoje ir lankėsi visuose užsiėmimuose. Kadangi pareiškėjas dalyvavo minėtoje programoje 2014 metų II ketvirtyje ir atsižvelgiant į tai, jog minėta programa nėra tęstinė, kur dėstoma kita programa, atsakovas pagrįstai jo neįtraukė į kito, t. y. programos 2014 metų III ketvirčio dalyvių sąrašus, nes minėtos programos 5 punkto prasme pareiškėjui jau dalyvavus minėtoje programoje jis negali būti pripažintas neturinčiu darbo kompiuteriu įgūdžių. Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos dalyvauti kompiuterinio raštingumo pradmenų programoje, o vadovaujantis BVK 6 straipsniu, atsakovas privalo sudaryti tokią pačią galimybę dalyvauti kompiuterinio raštingumo pradmenų programoje ir kitiems nuteistiesiems.

BVK 96 straipsnio nuostatas įgyvendinančių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 173 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais, išvardytais šių Taisyklių 173.1–173.16 punktuose, tarp jų kompiuteriais (173.7 p.). Tų pačių Taisyklių 1731 punkte nustatyta, kad nuteistieji šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais naudojasi tik laisvalaikio metu, bet ne ilgiau kaip 3 valandas per parą Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktorius nustato kriterijus, kuriais remiantis pataisos įstaigos direktorius gali nuteistajam leisti naudotis šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais ilgiau kaip 3 valandas per parą. Naudojimosi šių Taisyklių 173 punkte nurodytais daiktais vietas nustato pataisos įstaigos direktorius.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkto nuostatas detalizuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtintas Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašas. Laisvės atėmimo vietos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno diskrecija leisti nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą nėra absoliuti, ji yra saistoma BVK 96 straipsnio, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 1731 straipsnio, Naudojimosi kompiuteriais tvarkos aprašo 1 ir 2 punktų bei Kriterijų 1, 2 punktų nuostatų. Tai reiškia, kad laisvės atėmimo vietos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą tik paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurie atitinka vieną ar kelias Kriterijų 1.1–1.8 punktuose nurodytas sąlygas.

Pareiškėjas 2014 m. liepos 30 d. prašymą pailginti asmeninio personalinio kompiuterio naudojimosi terminą motyvavo tuo, jog yra pateikęs prašymą įrašyti jį į kompiuterinio raštingumo kursus, t. y. jis turėjo atitikti Kriterijų 1.4 punkte nustatytas sąlygas (dalyvaujantiems socialinės reabilitacijos programose, kurių turinys susijęs su naudojimusi kompiuterine technika, – leidžiama naudotis asmeniniu kompiuteriu iki 4 valandų per parą dalyvavimo programoje laikotarpiu). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teisėtai nebuvo įrašytas į kompiuterinio raštingumo programą ir į tai, jog prašymas įrašyti į kompiuterinio raštingumo kursus nėra pagrindas pratęsti naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laiką, padaryta išvada, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti anksčiau minėtą pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose, jis kankinamas, atimamas jo miegas, sutrikusi sveikata, dėl neišsimiegojimo negali suvokti realybės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių V. K. nurodytas aplinkybes, jog dėl netinkamų sąlygų Marijampolės pataisos namuose būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog V. K. 2014 metais į Marijampolės pataisos namų Psichologinę tarnybą, Sveikatos priežiūros tarnybą dėl psichologinių problemų ar kitų sveikatos būklės sutrikimų nesikreipė (depresijos požymiai, miego sutrikimai).

Konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Marijampolės pataisos namų ar atskirų jų pareigūnų neteisėtų veiksmų pažeidžiant pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, t. y. nenustačius nors vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį negalima, todėl esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas.

III. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą. Taip pat prašo gauti papildomus įrodymus ir kitus dokumentus.

Pareiškėjas nurodo, kad pareigūnai 3 val. nakties sistemingai junginėja patalpos apšvietimą, šviečia žibintuvėliu į veidą ir reikalauja prisistatyti, taip atima iš jo teisę į poilsį ir miegą. Pažymi, kad teismui aiškiai paaiškino, jog jam yra reikalingas personalinis kompiuteris, kad galėtų naudotis teisėmis, nustatytomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 33 straipsnyje ir Konvencijos 13 straipsnyje. Nurodo, jog į kompiuterio raštingumo kursus buvo įtrauktas, bet negalėjo jų užbaigti, nes išvykdavo iš pataisos namų ir buvo talpinamas į baudos izoliatorių, iš kurio į kursus jo nevedžiojo. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių duomenų, kad pareiškėjas yra išklausęs kursus. Dėl dokumentų kopijų nurodo, jog turi teisę gauti bet kokį dokumentą, kuris yra reikalingas asmeniniams tikslams. Neaišku, kodėl teismas negali nubausti įstaigos, netinkamai atliekančios jai priskirtas funkcijas. Teismas nurodė teisės aktus, tačiau nepateikė jokios teisinės analizės, kad tokie aktai neprieštarauja Konstitucijai.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad byloje esantys dokumentai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, kitų dokumentų, tikslinančių ar papildančių bylą, atsakovas neturi. Pareiškėjas nepateikia naujų duomenų, įrodančių, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas V. K. prašo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Marijampolės pataisos namų, atlyginti neturtinę žalą (289 620 018,54 Eur), atsiradusią dėl neteisėtų Marijampolės pataisos namų (pareigūnų) veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, išnagrinėjęs skundo aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatavo, kad nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų veiksmų, o <...> nenustačius nors vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį negalima.

V. K. su teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepateikė teisės aktų juridinės analizės bei nenustatė, jog jų nuostatos prieštarauja konstituciniams ir įstatymų imperatyvams.

Pareiškėjas žalą kildina iš Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų, t. y. pareigūnai, atlikdami patikrinimus naktinis, trukdo miegoti, dėl ko jis neišsimiega, negali suvokti realybės.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija) 113 straipsnyje pateikta pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių sistema. Kaip viena iš tokių priemonių yra dienotvarkė, kurioje numatomi nuteistųjų patikrinimai ir skaičiuotės. Pagal minėto kodekso 1 dalį, nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką. To paties kodekso ir straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nuteistųjų dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013-12-2 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintų Nuteistųjų skaičiavimų ir patikrinimų gyvenamoje, gamybinėje, uždarojoje zonose bei areštinėje taisyklių 2 punkte reglamentuota, kad nuteistieji skaičiuojami ir tikrinami kiekvieną dieną pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintoje Nuteistųjų dienotvarkėje numatytomis valandomis. Šių taisyklių 13 punktas nustato, jog naktį nuteistieji yra skaičiuojami lovose šviečiant naktinio apšvietimo lempoms, tačiau išimtiniais atvejais naktiniam patikrinimui gyvenamojoje patalpoje gali būti įjungtas ir dieninis apšvietimas.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog pataisos namų pareigūnams yra suteikta teisė atlikti patikrinimus nakties (miego) metu. Apart teiginio skunde teismui ir skunde Marijampolės pataisos namų direktoriui, jog keturis kartus naktį yra pakeliamas iš miegų ir pareigūnai trukdo miegoti vykdydami skaičiuotę, V. K. kitų jo teisių pažeidimo faktų nenurodo. Aplinkybės, kad iš jo yra atimama teisė į poilsį, dėl neišsimiegojimo sutriko sveikata, prarado realybės suvokimą, nėra patvirtintos jokiais įrodymais. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovas neišdavė jam prašomos valgiaraščio kopijos. V. K. su prašymu 2014 m. liepos 7 d. kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją, prašydamas išduoti pasikeitusio valgiaraščio (vegetarams) kopiją. Pakartotinį prašymą dėl minėto dokumento kopijos pareiškėjas Marijampolės pataisos namams pateikė 2014 m. liepos 27 d. Atsakovas 2014 m. liepos 30 d. rašte Nr. 20/07-716, kuriuo atsakyta į V. K. 2014 m. liepos 27 d. prašymą, nurodė, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Byloje nėra pateikti dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, jog pagal pareiškėjo pateiktus prašymus pradėtos administracinės procedūros buvo užbaigtos, t. y. priimti sprendimai.

Asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų reglamentuoja, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (2005 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. X-383 redakcija). Šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta; tokiu atveju įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos nurodo pareiškėjui jos paskelbimo šaltinį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją, pareiškėjui išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma atsisakymo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka.

Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2009-01-15 įsakymu Nr. 4/07-6 patvirtintų Marijampolės pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad valgiaraščiai be priedų iškabinami nuteistųjų valgyklos maitinimo salėse, valgiaraščiai su jų 2-ais priedais iškabinami virtuvėje. Atsakovo byloje pateiktos fotonuotraukos taip pat patvirtina aplinkybę, jog valgiaraščiai yra iškabinami nuteistųjų valgykloje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-18 įsakymo Nr. 138 patvirtintų Valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, 4.2 punkte nustatyta, jog valgiaraščiai ir jų priedai skelbiami Kalėjimų departamento interneto svetainėje adresu www.kaldep.lt. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistieji šią informaciją gali gauti pas uždarosios zinoz būrio viršininką arba rasti ir pataisos namų bibliotekoje. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012-12-04 įsakymu Nr.4/07-158 patvirtintas bibliotekos ir skaityklos lankymo grafikas, kuriame aiškiai nurodytos savaitės dienos, būriai ir laikas, kada nuteistieji gali lankytis bibliotekoje ir skaitykloje. Pareiškėjas, susipažinęs su pataisos namų vidaus tvarkos taisyklėmis ir žinodamas 12-ojo būrio nuteistųjų, kuriame jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, lankymosi pataisos namų bibliotekoje ir skaitykloje laiką, turėjo realią galimybę susipažinti su valgiaraščiais ir jų priedais.

Įvertinusi bylos aplinkybes ir ginčo teisinio reguliavimo aspektus, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymų dėl valgiaraščio kopijos pateikimo, t. y. abi prašymų nagrinėjimo procedūros nebuvo užbaigtos (nors pareiškėjo 2014 m. liepos 7 d. prašymas buvo tenkintas, tačiau realiai neįvykdytas, o 2014 m liepos 27 d. pateikto prašymo nagrinėjimo procedūra neužbaigta). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad V. K. su prašomomis pateikti valgiaraščio kopijomis turėjo galimybę realiai susipažinti, vertintinas kaip neesminis procedūrinis pažeidimas, nesukėlęs padarinių.

V. K. nurodo, kad atsakovas nepagrįstai atsisako jį įtraukti į kompiuterinio raštingumo kursus ir prailginti naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laiką. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju V. K. teisėtai ir pagrįstai nebuvo įrašytas į kompiuterinio raštingumo kursus, o prašymas įrašyti į kompiuterinio raštingumo kursus nėra pagrindas pratęsti naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laiką. Šiuo skundo aspektu pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui prašymai dėl valgiaraščio kopijos pateikimo nebuvo tinkamai išnagrinėti, tačiau V. K. turėjo galimybę realiai su jais susipažinti (buvo iškabinti nuteistųjų valgykloje, informaciją buvo galima rasti Marijampolės pataisos namų bibliotekoje ar gauti pas uždarosios zonos būrio viršininką) bei nenustatyta, kad dėl to pareiškėjui kilo kokie nors padariniai. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes bei anksčiau minėtą tokio pobūdžio bylose suformuotą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo patirta žala dėl teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių ir įstaigų pažeidimo nebuvo tokio masto ir pobūdžio (jokios neigiamos pasekmės dėl pažeidimo nekilo), jog nagrinėjamu atveju būtų galima priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan