d0e52809-b450-43ef-ba3e-4a8f38fa04f7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-921-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1.; 21.4.2.6.; 21.4.2.7.;36.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2010 m. lapkričio 4 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės (pranešėjos) ir Algirdo Auruškevičiaus,     sekretoriaujant S. Blažinauskaitei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv.

N. Stukui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo D. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Escala“ ieÅ¡kinį atsakovui D. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovo D. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį UAB „Escala“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dalyvaujant tretiesiems asmenims AB LITIMPEKS bankui (Å¡iuo metu jau iÅ¡registruotas iÅ¡ Juridinių asmenų registro), atstovaujamam likvidatoriaus AB „Valeksa“, ir gamybos-komercinei UAB „Veikla“.

             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas UAB „Escala“ 2008-01-14 kreipėsi į Vilniaus m. 2-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (t.1, b.l. 38-39), kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo D. M. 25 075 Lt skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Savo reikalavimÄ grindė tuo, kad pagal 2006-05-15 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 253 likviduojama akcinė bendrovė LITIMPEKS bankas atlygintinai perleido ieÅ¡kovui UAB „Escala“ visas reikalavimo teises į UAB „Veikla“ įsiskolinimÄ , kuris sudaro 25 075 Lt.

MinėtÄ reikalavimÄ patvirtina 1993-10-28 kredito sutartis Nr. 1/1, 1996-10-29 Ūkinio teismo vykdomasis raÅ¡tas civilinėje byloje Nr. 3/2467-96, 1999-01-08 laidavimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovas D. M. įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, jeigu UAB „Veikla“ neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal 1993-10-28 kredito sutartį Nr. 1/1. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis 2006-05-15 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 253 (4.4 p.), per protingÄ terminÄ pranešė skolininkui UAB „Veikla“ ir laiduotojui D.

M. apie reikalavimo teisių perleidimÄ , pateikė reikalavimo teisių perleidimo sutarties kopijÄ , bei paragino įvykdyti prievolę iki 2007-11-01, tačiau skolininkas UAB „Veikla“, kuri veiklos nevykdo ir jokio turto neturi, įsiskolinimo iki Å¡iol negrÄ Å¾ino. Atsakovas D. M. atsiliepimu į ieÅ¡kinį (t. 1, b.l. 51-52) su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutiko ir prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Teigė, kad Å¡alių santykiams taikytinas 1964 m. redakcijos CK, nes CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas nustatė, kad naujas CK netaikomas toms prievolėms, kurios pasibaigė iki naujojo kodekso įsigaliojimo.

Ginčo paskolos sutartis pasibaigė 1994 m., ir teisė pareikÅ¡ti pagal Å¡iÄ sutartį reikalavimus pasibaigė 1997 m. Todėl 1999 m. sudaryta niekinė laidavimo sutartis negalioja nuo jos sudarymo momento, o ir reikalavimams pagal jÄ pareikÅ¡ti terminas pasibaigė 2000 m. Esant pasibaigusiai prievolei, juo labiau praleidus terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, laiduotojo atsakomybė neatsiranda arba pripažintina pasibaigusia. Pagal 1964 m. redakcijos CK 90 str. ieÅ¡kininės senaties termino pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

Pažymėjo, kad analogiÅ¡kai Å¡iuos teisinius santykius reglamentuoja ir 2000 m. CK. Atkreipė dėmesį, kad AB LITIMPEKS bankas nereiÅ¡kė kitų reikalavimų, iÅ¡skyrus priteisti pinigus iÅ¡ UAB „Veikla“. Atsakovas pagal paskolos sutartį iki kol ji galiojo, nebuvo nei laidotuoju, nei skolininku, o sutarties galiojimas nutrÅ«ko, teismui priėmus sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko visÄ skolÄ su palÅ«kanomis. Taigi sutartinės prievolės po teismo sprendimo priėmimo buvo vykdomos jau ne pagal sutartį, o pagal teismo sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „Veikla“, t.y. prievolė buvo vykdoma jau ne sutartiniais, o sprendimo vykdymo pagrindais.

Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui bei sutarčiai pasibaigus, laidavimas negalimas, o tokios sutarties sudarymas neturi jokio teisinio pagrindo ir nesukelia sutarties Å¡alims prievolių. Be to, paskola buvo suteikta ir panaudota įmonės veiklai, o laidavimo sutartis, pagal kuriÄ kreditorius reiÅ¡kia reikalavimÄ , iÅ¡ atsakovo buvo gauta darant psichologinį spaudimÄ , banko darbuotojams tvirtinant, kad atsakovas, kaip įmonės direktorius, turi atsakyti už jos veiklÄ . Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas buvo suklaidintas ir laidavo už kitÄ asmenį.

Dalį pinigų jis sumokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų, tačiau paaiÅ¡kėjus, kad prievolės vykdyti paskolos sutartį už kitÄ asmenį atsakovas neturi, mokėjimus nutraukė. Tai, kad jis nėra nei skolininkas, nei laiduotojas pagal 1993 m. paskolos sutartį įmonei „Veikla“, patvirtina ir tai, kad nei pirmas kreditorius, nei bankroto administratorius, nei ieÅ¡kovas UAB „Escala“ pagal laidavimo sutartį vykdyti prievolę iki Å¡iol nereikalavo bei praleido įstatymo nustatytus naikinamuosius terminus ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

Atsakovas D. M. 2008-04-21 kreipėsi į Vilniaus m. 2-Ä jį apylinkės teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu (t. 1, b.l. 65-68), kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1999-01-08 su AB LITIMPEX bankas sudarytÄ laidavimo sutartį. Pažymėjo, kad paskolos sutartis, kurios įvykdymas užtikrintas laidavimo sutartimi, buvo užbaigta vykdyti 1996 m., dėl to atsakovui prievolės pagal jÄ neatsirado ir negalėjo atsirasti, juo labiau, kad AB LITIMPEKS bankas nereiÅ¡kė kitų reikalavimų, iÅ¡skyrus priteisti pinigus iÅ¡ UAB „Veikla“, o iki paskolos sutarties galiojimo pabaigos jis nebuvo nei laidotuoju, nei skolininku.

Pažymėjo, kad paskolos sutarties galiojimas nutrÅ«ko teismui priėmus sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko visÄ skolÄ su palÅ«kanomis, t.y. sutartinės prievolės po teismo sprendimo priėmimo buvo vykdomos jau ne sutartiniais, o sprendimo vykdymo pagrindais. Todėl esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui bei sutarčiai pasibaigus, laidavimas negalimas, o tokios sutarties sudarymas neturi jokio teisinio pagrindo ir nesukelia negaliojančios sutarties Å¡alims teisių ir pareigų. Atkreipia dėmesį, kad vykdomojoje byloje dėl UAB „Veikla“ skolos perėmimo ar skolos perdavimo atsakovui vykdyti, ar iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo antstolis jokių patvarkymų nepriėmė.

PrieÅ¡ingai, vykdomÄ jÄ bylÄ baigė, o vykdomÄ jį raÅ¡tÄ 1999-01-08 gražino iÅ¡ieÅ¡kotojui, taigi jo galiojimas pasibaigė. IÅ¡ naujo jis paduotas vykdyti nebuvo, iÅ¡ieÅ¡kotojas antstolio veiksmų neskundė. Todėl tuo metu, kai buvo pasiraÅ¡oma laidavimo sutartis, teisinių pagrindų tokiai sutarčiai pasiraÅ¡yti nebuvo. Laidavimo sutartis prieÅ¡taravo CK 241 str. reikalavimams. Taip pat tvirtino, kad laidavimo sutartį pasirašė suklaidintas, jog jis, kaip įmonės direktorius, turi atsakyti už jos veiklÄ .

Dalį pinigų atsakovas sumokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų, tačiau paaiÅ¡kėjus, kad prievolės vykdyti paskolos sutartį už kitÄ asmenį atsakovas neturi, mokėjimus atsakovas nutraukė. IeÅ¡kovas UAB „Escala“ atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį (t.1, b.l. 87-88) prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 d. nustato, kad naujasis CK taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios įgyvendinamos jam įsigaliojus.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sandorio negaliojimo pareiÅ¡kė galiojant 2000 m. CK, todėl sandoris gali bÅ«ti naikinamas tik 2000 m. CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Pažymi, kad prieÅ¡ieÅ¡kinyje nėra nurodyta, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos, sudarant sandorį, taip pat nėra jokių konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovui darytÄ psichologinį spaudimÄ ar kitokį prieÅ¡ atsakovÄ panaudotÄ smurtÄ . Kadangi CPK 143 str. 3 d., 135 str. 1 d. 2 p. įpareigoja atsakovÄ suformuluoti prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, nesant nurodytų galimai pažeistų jokių imperatyvių teisės normų, prieÅ¡ieÅ¡kinis nelaikytinas pareikÅ¡tu ir nenagrinėtinas.

PaaiÅ¡kino, kad 1999-01-08 laidavimo sutartimi užtikrinamos UAB „Veikla“ prievolės pagal 1993-10-28 kredito sutartį, 1996-10-29 Ūkinio teismo sprendimÄ ir 1997-05-14 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , tuo tarpu atsakovas nenurodo jokių argumentų, kodėl 1999-01-08 turėjo negalioti 1996-10-29 Ūkinio teismo sprendimas ir 1997-05-14 vykdomasis raÅ¡tas. Pasibaigus paskolos grÄ Å¾inimo terminui, tačiau paskolos negrÄ Å¾inus, paskolos sutartis nenutrÅ«ksta, o lieka galioti iki visiÅ¡ko atsiskaitymo, kol sutartis pasibaigia įvykdymu.

Kadangi paskolos sutartis neįvykdyta iki Å¡iol, todėl nėra CK nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų ir sutartis laikytina galiojančia, juo labiau, kad nei 1964 m., nei dabartinis CK nenustato apribojimų laiduoti už teismo sprendimu ir vykdomuoju raÅ¡tu įformintÄ Ä¯sipareigojimÄ . Taip pat teigė, jog atsakovas klaidingai nurodo aplinkybes, susijusias su vykdomojo dokumento pateikimo iÅ¡ieÅ¡koti terminais. Antstoliams grÄ Å¾inus vykdomÄ jį dokumentÄ dėl negalimumo iÅ¡ieÅ¡koti, nuo gražinimo skaičiuojamas naujas 3 metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdymui (1964 m.

CPK 387 str., 388 str.). Kaip nurodyta pačiame vykdomajame raÅ¡te, jis buvo pateiktas vykdyti ir aktai apie iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumÄ suraÅ¡yti 1997-12-04, 2000-10-17 bei 2001-06-18. Ä®sigaliojus naujam CPK, nustatytas terminas vykdomÄ jį dokumentÄ pateikti vykdymui sudaro 10 metų, t. y. vykdomasis dokumentas gali bÅ«ti pateiktas vykdymui iki 2011-06-18.Trečiojo asmens LAB LITIMPEKS bankas atstovas UAB „Valeksa“ atsiliepime į ieÅ¡kinį (t.1, b.l.

84) nurodė, kad AB LITIMPEKS bankas likvidavimo procedÅ«rÄ pagal Lietuvos banko ieÅ¡kinį vykdo Vilniaus apygardos teismas. Teismo nutartimi likvidatoriumi paskirta UAB „Valeksa“. Vykdant bankroto procedÅ«rÄ 2006-05-15 buvo pasiraÅ¡yta reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr.253 tarp likviduojamos AB LITIMPEKS bankas ir ieÅ¡kovo UAB „Escala“. Å ia sutartimi ieÅ¡kovas atlygintinai perėmė 25 075 Lt UAB „Veikla“ skolÄ . 2007-10-08 Å¡iÄ sutartį patvirtino Vilniaus apygardos teismas ir ieÅ¡kovas įgijo teisę iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ UAB „Veikla“. 2007-10-24 sutartis ir kredito byla perduota ieÅ¡kovui, o likviduojamas AB LITIMPEKS bankas dokumentų neturi.Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-11-30 sprendimu (t. 2, b.l. 70-74) ieÅ¡kovo UAB „Escala“ ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ atsakovo D.

M. 25 075 Lt skolÄ , 5 137,71 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 25 075 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; atsakovo D. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ atsakovo valstybės naudai 95,36 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas dėl laidavimo sutarties nuginčijimo sprendė, kad 1999 m. laidavimo sutartimi buvo užtikrinta galiojanti prievolė, todėl Å¡iÄ sutartį pripažinti negaliojančia dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms nėra pagrindo (1964 m.

CK 47 str., 2000 m. CK 1.80 str.). Teismas taip pat pripažino, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta psichologinio spaudimo ir suklaidinimo įtakoje, nors pareiga įrodyti Å¡ias aplinkybes tenka bÅ«tent jam (CPK 178 str.). Kadangi atsakovas laidavo už UAB „Veikla“ prievolę, kurios konkretus dydis buvo nustatytas Ūkinio teismo sprendimu bei jo pagrindu iÅ¡duotu vykdomuoju raÅ¡tu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju galima kalbėti tik apie vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminÄ (1964 m.

CPK 388 str. 4 d., 400 str. 3 d.), kuris praleistas nebuvo. Tuo pagrindu teismas konstatavo, kad UAB „Veikla“ prievolė grÄ Å¾inti 31 999,99 Lt skolÄ su palÅ«kanomis nėra pasibaigusi, taip pat nėra pasibaigęs Å¡ios prievolės įvykdymÄ užtikrinantis atsakovo laidavimas. Todėl atsakovui, kaip solidariajam skolininkui pagal laidavimo sutartį, atsirado pareiga atsakyti už pagrindinį skolininkÄ UAB „Veikla“. Kadangi įsiskolinimo dydžio atsakovas neginčijo, taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl visiÅ¡ko ar dalinio įsiskolinimo padengimo, teismas reikalavimo perleidimo sutartimi ieÅ¡kovui perleistÄ 25 075 Lt dydžio reikalavimo teisę pripažino pagrįsta bei patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl skolos priteisimo.              Atsakovas D.

M. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l.

81) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-11-30 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismas nevertino ginčijamos laidavimo sutarties formos ir turinio, nepriėmė domėn jo teisme duotų paaiÅ¡kinimų dėl laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybių. Tvirtina, jog laidavimo sutartis buvo iÅ¡gauta darant jam psichologinį spaudimÄ , kadangi laidavimu buvo užtikrinta negaliojanti prievolė, todėl sutarties sudarymas prieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymo normoms (1964 m. 47 str., 2000 m. 1.80 str.), o sudaryta laidavimo sutartis yra niekinė.

Teigia, kad jam nebuvo suteikta informacija apie esamÄ padėtį, t.y. jis buvo suklaidintas (CK 1. 90 str.) ir apgautas (CK 1.91 str. 5 d.). PrieÅ¡ingu atveju, ginčijamos laidavimo sutarties jis nebÅ«tų pasirašęs. Taip pat nurodo, kad 1999-01-18 laidavimo sutartį pasirašė be sutuoktinės žinios, jos dalyvavimo ir sutikimo, kas prieÅ¡tarauja įstatymui (CK 3.34 str. 2 d., 3.92 str., 3.93 str., 3.96 str.). Pažymi ir tai, kad bylÄ nagrinėjusiai teisėjai buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas pagal CPK 65 ir 66 straipsnius, tačiau teisėja nenusiÅ¡alino ir dėl to mano, kad teisėja, priėmusi sprendimÄ , buvo Å¡aliÅ¡ka.

IeÅ¡kovas UAB „Escala“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. 2, b.l. 92-94) praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-11-30 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymi, kad atsakovas nei ginčo nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kodėl turėjo negalioti 1996-10-29 Ūkinio teismo sprendimas ir 1997-05-14 vykdomasis raÅ¡tas, įvertinus ir tai, kad paskola, kurios grÄ Å¾inimo terminas yra pasibaigęs, nėra grÄ Å¾inta.

Todėl paskolos sutartis lieka galioti iki visiÅ¡ko jos įvykdymo. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas, jis buvo suklaidintas ir apgautas, juo labiau, kad atsakovas kaip įmonės direktorius, privalėjo žinoti ir suvokti bendrovės bei jos vadovo atsakomybės santykį ir ribas, o prisiimdamas prievolę pagal laidavimo sutartį, veikdamas pakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai, turėjo pareigÄ domėtis visomis sutarties sÄ lygomis.

Nurodo ir tai, kad pagal CK 3. 96 str. sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali bÅ«ti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieÅ¡kinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio Å¡alis yra nesÄ Å¾ininga. Tokių įrodymų atsakovas, tvirtindamas, kad ginčijamÄ laidavimo sutartį sudarė be sutuoktinės žinios, todėl Å¡i sutartis prieÅ¡tarauja įstatymui, nepateikė.

Dėl atsakovo argumentų apie bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ .                            Apeliacinis skundas atmestinas.  Apeliacinio proceso paskirtis - laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, kurias apsprendžia apeliaciniame skunde nurodomi nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvai ir teisiniai argumentai, jeigu prieÅ¡ingo nereikalauja vieÅ¡asis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek faktine, tiek teisine prasme.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie apelianto prievolės kreditoriui, Å¡iuo metu jau likviduoto AB LITIMPEKS banko teisių perėmėjui pagal 2006-05-15 reikalavimo teisių perleidimo sutartį (t.1, b.l. 5-7, 17), buvimÄ , materialinės ar procesinės teisės normų nepažeidė, tinkamai taikė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes, dėl jų padarė pagrįstas iÅ¡vadas, Å¡ias iÅ¡vadas tinkamai argumentavo ir motyvavo (CPK 185 str.).

Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės net nesama visiÅ¡kai jokios faktinės ar teisinės argumentacijos, o vien apelianto jokiais motyvais neparemti skundo teiginiai prielaidų pakeisti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nesudaro.Laidavimas, nors jo paties galiojimas yra siejamas su pagrindinės prievolės pasibaigimo momentu arba jos nuginčijimu (pripažinimu negaliojančia), bet kuriuo atveju yra savarankiÅ¡ka prievolė kito asmens kreditoriui. Laidavimo paskirtis - užtikrinti arba jau esamos (įtvirtintos vienaÅ¡aliu arba daugiaÅ¡aliu sandoriu, teismo sprendimu, kaip kad yra nagrinėjamojoje byloje), arba tik bÅ«simos prievolės įvykdymÄ .

TokiÄ susitarimo dėl laidavimo sampratÄ pateikia tiek galiojęs 1964 m. CK (212 str.), tiek dabar galiojančios teisės normos (CK 6.70 str., 6.76 str., 6.78 str.). Taigi tokia prievolė asmeniui atsiranda arba įstatymo, arba teismo sprendimo pagrindu, arba sudarius raÅ¡ytinę laidavimo sutartį (1964 m. CK 213 str., 2000 m. CK 6.77 str. 1 d., 6.79 str.). Vertinant tarp Å¡alių kilusį teisinį ginÄÄ dėl laidavimo sutarties galiojimo, jos atitikimo ar neatitikimo imperatyvioms teisės normoms, apgaulės, taip pat apelianto suklaidinimo buvimo ar nebuvimo, kuo buvo grindžiami apelianto prieprieÅ¡iniai reikalavimai ieÅ¡kovui, pirmiausiai pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojamas klausimas dėl prievolės pagal 1993-10-28 kredito sutartį (t.1, b.l. 8-10) negaliojimo (jos pasibaigimo), kaip sÄ lygos ginčijamai laidavimo sutarčiai sudaryti nebuvimo (1964 m.

CK 194 str. 2 d,), jokių kitų laidavimo sutarties negaliojimo pagal 1964 m. CK 47 str. pagrindų nenurodant. Pirmosios instancijos teismas tinkamai Å¡ias aplinkybes ginčijamame sprendime aptarė. Kaip minėta, pradinės laidavimo sandorio Å¡alys sudarė sutartį bÅ«tent dėl Ūkinio teismo sprendimu jau įtvirtintos, todėl privalomos besÄ lygiÅ¡kai vykdyti prievolės užtikrinimo, kas visiÅ¡kai neprieÅ¡tarauja įstatymo leidėjo valiai ir pozicijai. Ä®rodymų, kad Å¡is teismo sprendimas laidavimo sutarties sudarymo momentu jau buvo įvykdytas, nesama, prieÅ¡ingai, įraÅ¡ai vykdomajame raÅ¡te (t.1, b.l. 11-14, vykdomojo raÅ¡to originalas v.b.Nr.31-1507/2002) apie skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumÄ leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad teismo sprendimu nustatyto dydžio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo užtikrinimas laidavimu pagal įstatymÄ buvo galimas, raÅ¡tu dėl to susitarus kreditoriui ir bet kuriam kitam asmeniui.

Taigi vienintelis imperatyvus įstatymo leidėjo nustatytas reikalavimas – raÅ¡ytinė tokio susitarimo forma - buvo įgyvendintas. Atsižvelgtina ir į tai, kokių tikslų siekė ginčijamo sandorio (laidavimo sutarties) Å¡alys, sudarydamos susitarimÄ dėl UAB „Veikla“ teismo sprendimu patvirtintos ir bankui negrÄ Å¾intos skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo, juo labiau, kad aiÅ¡kinti kiekvienÄ ginčytinÄ susitarimÄ (jo sÄ lygas) įsakmiai įpareigoja ir įstatymas. Pagal CK 6.193 str. nuostatas (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-18 įstatymo 45 str.), visos sutartys (susitarimai) turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai, pirmiausiai turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, atsižvelgiama į sutarties esmę ir tikslÄ , į jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, į Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo.

IeÅ¡kovas (banko teisių perėmėjas) savo procesiniuose dokumentuose nenurodė tikslo, kuriuo remiantis po kredito sutarties sudarymo ir teismo sprendimo priėmimo buvo susitarta dėl laidavimo, nes jis nebuvo Å¡io sandorio Å¡alimi. Apeliantas savo atsikirtimuose į ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį tikino buvęs suklaidintas ir apgautas banko atstovų, jog jam, kaip bendrovės administracijos vadovui, kyla ir asmeninė atsakomybė už paskolos gavėjo UAB „Veikla“ Å«kinę veiklÄ . Todėl teisėjų kolegija laidavimo sutarties sudarymo tikslÄ vertina atsižvelgdama į pačios sutarties tekstÄ (1 p., t.1, b.l. 15).

Laidavimo sutartimi apeliantas įsipareigojo atsakyti visu savo turtu tuomet, jeigu juridinis asmuo – UAB „Veikla“ po laidavimo sutarties įsigaliojimo neįvykdys bÅ«tent Ūkinio teismo sprendimo ir jo pagrindu iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to dėl 31 999,99 Lt skolos (ar jos dalies) bei palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo banko LITIMPEKS naudai. Tuo tikslu buvęs sudarytas ir teismo sprendimu įtvirtintos skolos grÄ Å¾inimo grafikas, iÅ¡dėstant skolos grÄ Å¾inimÄ 15 metų. Minėtas raÅ¡ytinis susitarimas buvo vėliau patvirtintas konkrečiais apelianto veiksmais – skolÄ , kaip jis pats pripažįsta, mokėti pradėjo.

             PraÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį, apeliantas šį reikalavimÄ grindžia CK 1.91 str., t.y. tuo, kad jis buvo apgautas, taip pat CK 1.90 str., t.y. kad iÅ¡ esmės suklydo dėl sudaryto sandorio. Ir suklydimas, ir suklaidinimas grindžiamas vienintele aplinkybe – psichologiniu spaudimu bei reikiamos informacijos apie esamÄ padėtį neturėjimu. Teisėjų kolegija atmeta tokius skundo teiginius kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus ir visiÅ¡kai neįrodytus.

PasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartį, susitardamas dėl skolos apmokėjimo iÅ¡dėstymo tokiam ilgam laikotarpiui, apeliantas neabejotinai suvokė kokias teisines pasekmes sukelia Å¡is jo įsipareigojimas. Be to, nėra detalizuojama, kokiÄ bÅ«tent apgaulę panaudojo antroji sandorio Å¡alis – bankas LITIMPEKS, nenurodoma kokius konkrečiai aktyvius ar pasyvius klaidinančius veiksmus atliko Å¡io banko darbuotojai, nulėmusius ginčijamo susitarimo su atsakovu (apeliantu) sudarymÄ , kurių nesant susitarimas nebÅ«tų buvęs pasiektas (asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, aplinkybių nuslėpimas, jeigu tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos asmeniui).

Nelaikytinas esminiu ir nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu paties apelianto suklydimas dėl sandorio sudarymo motyvų ar jo padarinių, jeigu kita Å¡alis buvo sÄ Å¾ininga. Apelianto skunde konkretizuotas suklaidinimo (apgaulės) pagrindas – CK 1.91 str. 5 d.(sandorio Å¡alies tylėjimas arba aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis tokio sandorio nebÅ«tų sudariusi, nuslėpimas, jei tokios aplinkybės pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus turėjo bÅ«ti atskleistos, taip pat aktyvÅ«s veiksmai, siekiant suklaidinti dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo ar kitų esminių aplinkybių), viena vertus, nėra pagrindžiamas jokiais objektyviais duomenimis, iÅ¡skyrus paties apelianto samprotavimus, prieÅ¡taraujančius raÅ¡ytiniams įrodymams (CPK 12 str., 178 str.), kita vertus, laidavimui Å¡iomis faktinėmis aplinkybėmis netaikytinas.

CK 6.80 str., nustatantis kreditoriaus ir laiduotojo tarpusavio santykius, numato, kad kreditoriui kyla pareiga suteikti laiduotojui informacijÄ tik apie pagrindinės prievolės turinį bei sÄ lygas ir apie jos įvykdymÄ (t.y. apie skolos pobÅ«dį, dydį, jos vykdymo eigÄ , skolininko atsakomybę, palÅ«kanų dydį, skolininko finansinę padėtį), tačiau tik tuo atveju, kai to pareikalauja laiduotojas. Savo iniciatyva teikti tokios informacijos apie skolÄ , kurios įvykdymÄ užtikrina laidavimas, ar, dar daugiau, iÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojui, jog Å¡is pagal įstatymÄ laidavimo sutarties gali ir nesudaryti, kad jo veikimas Å¡iuo atžvilgiu yra dispozityvus, kreditorius neprivalo.

Todėl vertinti kreditoriaus pasiÅ«lymÄ dėl laidavimo sutarties sudarymo kaip apgaulę ar suklaidinimÄ teisėjų kolegija taip pat neturi įstatyminių prielaidų. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto skundo teiginiai dėl jo tyčinio suklaidinimo atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.             Byloje nesama ir jokių patikimų įrodymų, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti, kad apeliantas neteisingai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sudaryti laidavimo sandorį, kad jo valiÄ lėmė neteisingai suvoktos kurios nors esminės laidavimo sutarties aplinkybės dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų.

PrieÅ¡ingai, jis suprato sudarÄ s bendrovės, kurios veiklai vadovavo, skolos grÄ Å¾inimÄ užtikrinantį sandorį su bendrovės kreditoriumi (banku), neabejotinai suvokė ir Å¡io sandorio pobÅ«dį ar konkrečias sÄ lygas, savo atsakomybę. Todėl laidavimo sutartis negali bÅ«ti priskirta prie sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, ar pripažinta negaliojančia pagal CK 1.90 str. nuostatas.             Apeliantas, kaip ir kitų savo skundo argumentų atveju, konkrečiai net neįvardijo, kodėl pirmosios instancijos teismo atsisakymas taikyti ieÅ¡kinio senatį yra nepagrįstas ar neteisėtas, visiÅ¡kai jokiais motyvais nemėgino paneigti teismo susiformavusios pozicijos tuo klausimu.

Todėl teisėjų kolegija taip pat plačiau dėl to nepasisako (CPK 320 str. 1 d.). Tačiau pažymėtina, kad laidavimo sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 219 str. siejo laidavimo pabaigÄ su Å¡iais teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais faktais:

1) su pačios prievolės, kuriÄ užtikrino laidavimas, pasibaigimu, t.y. tinkamu jos įvykdymu (1964 m. 244 str.), ko Å¡iuo atveju neįvyko, o skola, net ir konstatuota teismo sprendimu, iki Å¡iol neiÅ¡ieÅ¡kota;

2) su prievolės įvykdymo termino suėjimu arba pareikalavimo jÄ Ä¯vykdyti momentu, nesant nurodyto jos įvykdymo termino, taip pat nesant kitokio susitarimo, jeigu kreditorius atitinkamai per tris mėnesius arba per vienerius metus nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio. Nagrinėjamos bylos atveju kreditorius bei laiduotojas susitarė iÅ¡dėstyti laidavimo prievolės vykdymÄ 15 metų - iki 2008 m. pabaigos (laidavimo sutarties 2.2.1. p., t.1, b.l. 15), o tai CK 219 str. prasme traktuotina kaip „kitoks susitarimas“, leidžiantis tvirtinti, jog laidavimas nepasibaigė.

Todėl bÅ«tent Å¡ios - laidavimo - prievolės galutinio įvykdymo momentas ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ metu net nebuvo suėjęs, tai reiÅ¡kia, kad ir ieÅ¡kinio senaties eiga nebuvo prasidėjusi. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kreditoriaus teisių perėmėjas pagal Reikalavimų perleidimo sutartį - ieÅ¡kovas UAB „Escala“ į teismÄ kreipėsi dėl apelianto nevykdomų įsipareigojimų mokėti skolÄ dalimis, kas vertintina kaip sutarties pažeidimas (CK 6.205 str.).

FaktÄ , kad nustojo mokėti eilines įmokas, apeliantas patvirtino pats.   Pagrindinės prievolės įvykdymas – skolos pagal teismo sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡kojimas jau reglamentuojamas CPK normomis, o vykdomojo dokumento pateikimo įvykdyti terminas pasibaigęs nebuvo, kÄ taip pat teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.Atmestini ir apelianto skundo argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, jie nėra pagrįsti nei faktiÅ¡kai, nei teisiÅ¡kai, nes jokių konkrečių duomenų, įvardintų CPK 64 str.- 66 str., apeliantas skunde nenurodo.

Vienokia ar kitokia teismo iÅ¡vada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese (CPK 185 str.), nepalanki ar nepriimtina kuriai tai iÅ¡ bylos Å¡alių, pati savaime teismo suinteresuotumo prieÅ¡ingos Å¡alies naudai nepatvirtina, kaip to nepatvirtina ir aplinkybė, jog tos pačios sudėties teismas, nagrinėdamas kitÄ su apeliantu susijusiÄ bylÄ , ginÄÄ iÅ¡sprendė jam nepalankiai (t.2, b.l. 42).Skundo argumentÄ , jog laidavimo sutartį sudaręs be sutuoktinės žinos, dalyvavimo ar sutikimo, apeliantas grindžia teisės normomis, kurios ginčo sutarties sudarymo metu dar negaliojo.

Be to, apelianto įvardintos teisės normos yra skirtos sutikimo disponuoti bendru sutuoktinių turtu nedavusio sutuoktinio interesų apsaugai ir jomis gali bÅ«ti grindžiami ne sandorį sudariusio, o bÅ«tent sutikimo nedavusio sutuoktinio reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo.Nurodytasis motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginÄÄ iÅ¡sprendė teisingai. IÅ¡ apelianto valstybės naudai, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. nuostatoms, priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (paÅ¡to) 9,95 Lt iÅ¡laidos (t.2, b.l. b.l. 98).

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r ė: Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ D. M. 9 (devynis) litus 95 centus paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Kolegijos pirmininkė                                                                                   Alma Urbanavičienė Teisėjai                                                                                              Dalia Kačinskienė                                                                                                         Algirdas AuruÅ¡kevičius