d0e4fa9e-72b8-4da2-b0fc-2de055240f0c · Klaipėdos apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. e2A-330-796/2017             (Proceso Nr. 2-25-3-00630-2016-0)             Procesinio sprendimo kategorijos:              3.1.7.1.2; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 1 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alonos Romanovienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės UAB „Rasana“ atstovo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Rasana“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

D. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu bei prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. D. 21 633,86 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su Å¡ios bylos nagrinėjimu. Nurodė, kad ieÅ¡kovės atstovas R. G. 2013-03-08 iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ EDR Nr. 000705 ir 2013-04-18 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ EDR Nr. 00709, kuriose pirkėju nurodomas A.

D.. Minėtose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos Å¡ios parduodamos prekės: keramikiniai blokeliai „Lodze“ – 193,50 kub. m, difuzinė plėvelė – 1125 kv. m, pl. armatÅ«ra D8*600 – 5040 m, silikatiniai blokeliai D100 – 61,22 kub. m, cementas – 300 vnt., pl. armatÅ«ra D10*6000 – 3300 m, visų prekių vertė – 21 633,86 Eur. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pasiraÅ¡ytos tik ieÅ¡kovės atstovo direktoriaus R. G.. Atsakovo A. D. parašų Å¡iuose dokumentuose nėra. Atsakovas Å¡ių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų neapmokėjo, todėl liko skolingas 21 633,86 Eur.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad R. G. apskaitos dokumentų neiÅ¡davė. Be to, teismui pateiktose sÄ skaitose faktÅ«rose nėra atsakovo A. D. parašų, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-10-14 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė bei nurodė, kad ieÅ¡kovė reikalavimo teisę į atsakovÄ dėl 21 633,86 Eur skolos grindžia 2013-03-08 ir 2013-04-18 PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, kurios iÅ¡raÅ¡ytos ieÅ¡kovės atstovo direktoriaus R.

G.. Pateiktose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose atsakovo A. D. parašų nėra, tačiau PVM įstatyme nustatyta, jog PVM sÄ skaita faktÅ«ra gali bÅ«ti ir nepasiraÅ¡yta Å¡alių, tačiau nesant Å¡alių parašų Å¡iame dokumente, turi bÅ«ti kiti lydimieji dokumentai, pvz., sudarytÄ sandorį įforminanti sutartis. Nurodė, kad tokia sutartis pagrįstų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų tikrumÄ bei įrodytų tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, tačiau ieÅ¡kovė statybinių prekių pirkimo–pardavimo sutarties nepateikė, todėl neįmanoma nustatyti, ar PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nėra fiktyvios.

Taip pat pažymėjo, kad jis Å¡ių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų nėra gavęs ir jam apie jas nebuvo žinoma iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovės atstovas R. G. nurodė, kad prekes vežė savo asmeniniu automobiliu ir pats pristatė prekes atsakovui, tačiau šį faktÄ patvirtinančių dokumentų, kurie įmonei, vykdančiai veiklÄ , yra privalomi, nepateikė, nors Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 str. 12 d. yra nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo Å¡io įstatymo 423 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai važtaraščių ir kitų prekių gabenimo dokumentų duomenis.Nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimų nepagrindžia ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus liudytojo – atsakovo sÅ«naus L.

D. apklausos protokolas, kadangi minėtoje apklausoje nurodyta, jog medžiagų tiekėjas buvo R. G., o ne ieÅ¡kovė UAB „Rasana“, o už R. G. pristatytas prekes atsiskaitė atsakovas A. D.. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovės atstovas advokatas Alius Galminas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-10-14 sprendimÄ ir priteisti ieÅ¡kovei UAB „Rasana“ iÅ¡ atsakovo A. D. 21 633,86 Eur skolÄ bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su Å¡ios bylos nagrinėjimu.Nurodė, kad visiÅ¡kai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kadangi teismas turėjo įvertinti įrodymÄ visumÄ , o ne kiekvienÄ Ä¯rodymÄ vertinti atskirai.

Taip pat nurodė, kad norint parduoti statybines medžiagas nereikia papildomų lydimųjų dokumentų, t. y. krovinio važtaraščių, ar statybinių medžiagų pirkimo–pardavimo sutarties, kadangi užtenka iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kuri patvirtina statybinių medžiagų pirkimo–pardavimo faktÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovė ne kartÄ pardavė atsakovui statybines medžiagas, už kurias atsakovas visada atsiskaitydavo ir pasiraÅ¡ydavo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, tik šį kartÄ nepasirašė ant ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde minimų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų.

Apeliantė skunde pažymėjo, kad atsakovo sÅ«nus L. D. taip pat neginčija fakto, kad bÅ«tent tos statybinės medžiagos, iÅ¡ kurių yra pastatytas pastatas, buvo pristatytos R. G.. Nurodė, kad nors jam nežinoma, kas Å¡ias medžiagas pardavė, t. y. ar įmonė, ar fizinis asmuo R. G., tačiau už Å¡ias medžiagas turėjo atsiskaityti jo tėvas A. D.. Apeliantė taip pat teigia, kad vien ta aplinkybė, kad PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nėra atsakovo A. D. parašų, nepaneigia statybinių medžiagų gavimo.

Nurodo, kad civilinės teisės normos nenustato specialių pirkimo–pardavimo sutarties formos reikalavimų tarp privačių ir juridinių asmenų sudaromai prekių pirkimo–pardavimo sutarčiai, todėl kilus ginčui, sutarties sudarymo faktÄ galima įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis.Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nesutinka su apeliacinio skundo argumentais bei nurodo, kad, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovas neapmoka iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos už parduotas statybines medžiagas, tačiau atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos buvo pateiktos atsakovui.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingÄ sprendimÄ . Taip pat atsakovas nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog vien sÄ skaitų faktÅ«rų pateikimas nėra pakankamas teisinis pagrindas jas traktuoti kaip tinkamÄ skolos įrodymÄ . Be kitÄ ko, atsakovas pažymi, kad jo sÅ«naus apklausos protokolas nepatvirtina ieÅ¡kovės teiginių dėl sÄ skaitų faktÅ«rų ir statybinių medžiagų perdavimo atsakovui.

Nurodė, kad, prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė, atsakovo sÅ«nus L. D. nurodo, kad jokių apskaitos dokumentų R. G. neiÅ¡davė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvaiApeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliacinio skundo turinio, didžiÄ jÄ dalį skundo iÅ¡ esmės sudaro argumentai dėl įrodymų tyrimo, vertinimo, įrodymų leistinumo ir pakankamumo taisyklių pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G.

Š. v. knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ reikalauja, kad prieÅ¡taravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, bÅ«tų paÅ¡alinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl vienų ar kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė ir įvertino visus įrodymus, kuriais Å¡alys grindė savo pozicijÄ , paaiÅ¡kindamas, kuriais įrodymais, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , rėmėsi, o kuriuos vertino kritiÅ¡kai, ir pateikė tokio savo vertinimo argumentus.

Apeliantas nurodė, kad parduodant statybines medžiagas, nereikia jokių papildomų dokumentų, pakanka PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuri patvirtina statybinių medžiagų pirkimo–pardavimo faktÄ . Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto nurodytais motyvais. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog ieÅ¡kovas atsakovui iÅ¡rašė ir į bylÄ pateikė ne PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, o sÄ skaitas faktÅ«ras. Byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas ir turi teisę iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata yra taikoma tiems apskaitos dokumentams, kurie išrašomi juridiniams ir fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gruodžio 30 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 13 straipsnio 1 d. numatė privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Šio straipsnio 1 d. 6 p. numatė, jog apskaitos dokumentuose privalo būti asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas, pavardė, parašas ir pareigos.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalis numatė, jog Å¡io įstatymo 1 d. 6 p. nustatyti rekvizitai nėra privalomi PVM sÄ skaitai faktÅ«rai, o ne sÄ skaitai faktÅ«rai. Tuo metu, kada ieÅ¡kovas iÅ¡rašė byloje pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras, joms Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. 6 p. reikalavimas buvo taikomas. Be to, pažymėtina, jog nors Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2013 m. kovo 1 d.– 2014 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) reglamentuotame privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų sÄ raÅ¡e nėra įteisintos pareigos apskaitos dokumentÄ , PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ pasiraÅ¡yti, tačiau byloje nėra jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių statybinių medžiagų, už kurias ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovo, perdavimo atsakovui faktÄ .

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nesant sÄ skaitų faktÅ«rų, lydimųjų dokumentų – krovinio važtaraščių, statybinių medžiagų pirkimo–pardavimo sutarties, o sÄ skaitose faktÅ«rose nesant abiejų Å¡alių parašų, nėra teisinio pagrindo sÄ skaitas faktÅ«ras traktuoti tinkamu ir pakankamu įrodymu, įrodančiu skolÄ . Abejonių dėl iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų kelia ir tai, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų gavęs Å¡ias sÄ skaitas faktÅ«ras, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad vien tokiomis sÄ skaitomis faktÅ«romis negali bÅ«ti įrodytas atsakovo įsiskolinimas ieÅ¡kovei.

Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netenkino jo praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ tam, kad bÅ«tų galima apklausti ieÅ¡kovo praÅ¡omus liudytojus. IÅ¡ 2016-09-28 teismo posėdžio protokolo garso įraÅ¡o nustatyta, jog ieÅ¡kovas prašė apklausti liudytojus, kurie vežė ir iÅ¡krovė blokelius, tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo to fakto, jog jis iÅ¡ ieÅ¡kovo pirko statybines medžiagas, jos jam buvo atvežtos, bet jis taip pat nurodė, kad už visas prekes yra atsiskaitęs. CPK 180 str. numato, jog teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

CPK 182 str. numato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos Å¡alių pripažintais faktais. Å iuo atveju liudytojų parodymais ieÅ¡kovas siekė įrodinėti aplinkybes, kurias atsakovas pripažino, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovo praÅ¡ymo netenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovo sÅ«nus L. D. 2014-11-27 liudytojo apklausos protokole parodė, jog R. G. atvežė visus reikalingus statybinius blokelius, ir tai, atsakovo nuomone, pagrindžia skolos faktÄ , tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

Liudytojas L. D. byloje pateiktame 2014-11-27 Liudytojo apklausos protokole ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 06-1-02038-14 nurodė, kad statybinius blokelius pristatė R. G., o už juos atsiskaitė jo tėvas A. D., tačiau jis negali įvardyti sumos dydžio. Liudytojas apklausos protokole taip pat nurodė, jog visas medžiagas R. G. pristatė be jokių apskaitos dokumentų ir kad už atvežtas statybines prekes atsiskaitė jo tėvas A. D.. Įvertinus apklausos protokole užfiksuotus liudytojo parodymus, darytina išvada, jog atsakovo sūnaus L.

D. parodymai nepatvirtina skolos fakto, kaip apeliaciniame skunde nurodo ieÅ¡kovas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡ios aplinkybės tik patvirtina atsakovo teiginius, kad jis nėra skolingas atsakovei ir jokių sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡ atsakovo negavo. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad vien ta aplinkybė, jog PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nėra atsakovo A. D. parašų, nepaneigia fakto apie statybinių medžiagų gavimÄ . Teisėjų kolegija, prieÅ¡ingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad aplinkybė, jog sÄ skaitose faktÅ«rose nėra atsakovo parašų, nesant kitų įrodymų, neįrodo, kad ieÅ¡kovė UAB „Rasana“ pardavė atsakovui statybines medžiagas, už kurias atsakovas neatsiskaitė.

Pažymėtina, jog atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog atsakovui A. D. ieÅ¡kovė ne vienÄ kartÄ pardavė statybines medžiagas, už kurias atsakovas visÄ laikÄ atsiskaitydavo ir gavęs statybines medžiagas visada pasiraÅ¡ydavo PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, tačiau jokių atsakovo pasiraÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų, kurios patvirtintų Å¡ias apelianto nurodytas aplinkybes, nepateikė. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas žinojo apie iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad minimos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros negali bÅ«ti laikomos tinkamu įrodymu įrodinėjant atsakovo įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei. Dėl naujų įrodymų pridėjimoApeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė statybinių medžiagų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria R.

G. pardavė UAB „Rasana“ statybines medžiagas, ir pateikė Å¡ių prekių perdavimo–priėmimo aktÄ . Taip pat pateikė UAB „Rasana“ balansÄ . Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinėje instancijoje yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). Pagal Å¡iÄ teisės normÄ apeliacinės instancijos teismas gali priimti naujus įrodymus tik tuo atveju, jeigu Å¡ių įrodymų nepagrįstai nepriėmė pirmosios instancijos teismas arba jų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , be to, kiekvienu atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.).

Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.). IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, Å¡ie įrodymai nebuvo teikiami, be to, apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodoma, kodėl Å¡ių įrodymų ieÅ¡kovė negalėjo pateikti anksčiau, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo priimti Å¡ių įrodymų į bylÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Remdamasis iÅ¡dėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertindamas įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiÅ¡kė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė teismas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ pateikusiai Å¡aliai. Atsakovo A. D. atstovas advokatas Sergejus Buta atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ apeliantės 300 Eur atstovavimo iÅ¡laidų apeliaciniame teisme atlyginimÄ . Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad už advokato pagalbÄ parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ atsakovas sumokėjo 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, netenkinus apeliacinio skundo, 300 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo A.

D. naudai.Apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Rasana“, į.k. 300018108, atsakovui A. D. , a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos teisėjai              Marius Dobrovolskis              Kristina Domarkienė                                                                                                                     Alona Romanovienė